Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Keturių dienų patyrimas 2017.02.02-05.Mano mylimieji,
Praėjusį savaitgalį, vasario 03-05 dienomis, turėjau nuostabius patyrimus, kurių liudininkais ir buvote dauguma iš jūsų. Noriu pasidalinti savo patirtimi su jumis, mano mielieji.
Vasario antros dienos rytą paskambino man Algimantas. Jo balsas buvo vos girdimas, mokytojas kalbėjo dėdamas pastangas . Pranešė , kad apsirgo ir paprašė manęs penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį pavaduoti jį Urantijos grupėje ir per pamaldas Vilniuje ir Kaune. Dar paprašė nupirkti jam pomidorų, daugiau nieko... Buvau darbe, bet kaip tik tuo metu turėjau laisvo laiko, tad iškart išsiruošiau į parduotuvę, kad kuo greičiau atlikčiau mokytojo prašymą. Ėjau link artimiausios parduotuvės, lengvas žiemos vėjelis gaivino veidą ir ramino protą. Liūdesį dėl Algimanto ligos keitė stiprus atsakomybės ir visiško pasitikėjimo Rojaus Trejybe- AŠ ESU jausmas. Jaučiausi taip, lyg būčiau gavusi labai aukštas dvasines pareigas, kurių niekaip nenusipelniau, nes paskutiniu laiku buvau dvasinėj stagnacijoj. Lyg ir dedu dedu pastangas , bet stoviu vietoj. Lyg irkluočiau iš visų jėgų, bet negaliu pajudėti, reikia papildomos jėgos, postūmio... Ir štai tas postūmis - dovana iš Rojaus Tėvų – pabūti mokytojo vietoj! Puikiai suvokiau, koks nuostabus patyrimas manęs laukia. Prieš kelis metus Urantijos grupėje jau tekdavo vesti užsiėmimus. Patyriau,ką reiškia būti mokytoja. Tuo metu savyje jaučiau tokio aukšto dažnio energinius Rojaus Tėvų virpesius, tokią palaimą, tokią vienybę su Tėvais, kokio niekad nejausdavau iki tol- nei Garbinant vienai, nei Šventovėje. Tai buvo daug aukštesnės kokybės patyrimai.
O po to, pavasarį, nusprendžiau surinkti Urantijos Knygos studijų grupę draugams ir pažĮstamiems savo namuose. Laukdavau tų užsiėmimų virpančia iš laimės širdim – žinojau, kokius virpesius patirsiu, kaip Rojaus Trejybė ves mane. Visą savaitę ruošdavausi – kiekvieną dieną. Keldavausi 5-6 ryto ir iki išėjimo į darbą skaitydavau Urantijos Knygos dokumentus daugybę kartų, kad kuo geriau suprasčiau, kad jie taptų mano savastimi, kad būtų lengva papasakoti sunkius tekstus savo mokiniams. O pradėjau nuo pat pirmųjų dokumentų, kurie patys sunkiausi... Vis gi mano mokiniai išsiskirstė atėjus rudeniui, jau spalį nebesulaukdavau jų. Liko tik nuostabūs prisiminimai ir patirtis.
Taigi ir dabar, kai Algimantas paprašė jį pavaduoti, numaniau, kad bus tikrai nuostabu... Buvo taip gera viduj,taip ramu, taip šviesu... Mano pačios penktadieninis namų darbas jau buvo paruoštas. Išspausdintas ant lapų. Vis skaičiau ir skaičiau, kad kuo geriau prisiminčiau, bet tekstas niekaip nelindo į galvą – tik apversavau lapus ir neprisimindavau nė žodžio... Bet po Algimanto skambučio iškart nustojau dėl to sau sukt galvą. Žinojau – kai reiks, ką nors pasakysiu. Ir pasakiau, bet visai ne tą, ką buvau užsirašius... Penktadienį susirinkome aš, Leonida, Jurgita ir Gažina – keturios, tiek, kiek Rojaus Tėvų, pagalvojau. Ir pradėjome garbinti. Virpesiai vis aukštėjo ir aukštėjo su kiekvienos iš mūsų garbinimu, vieną akimirką taip pradėjo suktis galva, lyg būčiau sūkūryje. Dabar, pagalvojau, jei pasileisčiau, tai galėčiau pakilti ir išskristi...- tokia jėga nešė kažkur viršun... taip nuostabu.
Po maldos ėmėmės namų užduoties.Pirmiausiai savo ištrauką perskaitė ir interpretavo Leonida, po to Gražina, kuri ruošėsi savo pasirašytą tekstą tik perskaityti, o kai pradėjo, tai viską papasakojo savais žodžiais. O po to Jurgita, kuri teksto net nebuvo pasirašiusi, bet puikiai ir įkvepiančiai papasakojo...A š užbaigaiu ratą savo pasakojimu. Pabaigai vėl pagarbinom,pasimel dėm ir baigėm užsiėmimą 18:28. Grįžau namo ramia širdim ir visiškai atsidavus Rojaus Trejybės- AŠ ESU valiai.
Šeštadienį kėliausi šeštą ryto, tiesiog Trejybė pažadino, kad eičiau gaminti karšto patiekalo urantams, kaip ir Algimantas daro. Iš vakaro turėjau užmerktų grikių. Buvo kaip reikiant išbrinkę, tad sudėjau juos į skardą ir pašoviau į orkaitę. Tuo metu susmulkinau 2 svogūno galvas , 2 morkas, pundelį šampinjonų, apkepiau, į kepimo pabaigą įdėjau provanso žolelių,čiobrelių, kumino, ciberžolės,raudonųjų ir juodųjų pipirų (visko saikingai) ir druskos. Jaučiau, kad viską Rojaus Trejybė reguliuoja. Tada viską supyliau ant grikių ir dar trumpam pašoviau į orkaitę, kad būtų kuo karštesni prieš dedant į platų didelį termosą, skirtą patiekalams, ne gėrimams. Tokį termosą įsigijau visai neseniai, kai Algimantas mus visus pradėjo stebinti savo kulinariniais šedevrais.
Kai atvykau į Šventovę, visi jau buvo susirinkę. Dalis urantų jau žinojo, kad šį sykį pamaldas vesiu aš, kiti nustebo. Prasidėjo garbinimas. Kaip ir Urantijos grupėje, su kiekvienu garbinimu vis labaiu ir labiau virpėjo visas mano vidus, palaimingai virpėjo, vis labaiu ir labiau priimdamas Rojaus Trejybės – AŠ ESU virpesius. Jaučiau , kiek daug aplinkui mus buvo akimis nematomų dvasinių būtybių, įvairių dvasinių rangų, visi garbinome, kaip tikri broliai, viena šeima. Buvo nuostabu!..
Po garbinimo sakiau pamokslą. Tam visiškai nesiruošiau, net nežinojau apie ką kalbėsiu. Pasitikėjau Rojaus Trejybe . Ir kalba liejosi laisvai ir tvirtai. Lyg aš, Birutė, būčiau tik viso to , kas vyksta, stebėtoja.
Buvau tokia pakylėta, tokia laiminga...
Po to visi nuostabiai dėkojome,meldėmės. Jautėsi susitelkimas, rimtis, atsakingumas. Toks geras jausmas viduje, toks pasitikėjimas Tėvais.
O tada , kai baigėme melstis, paraginau pasakyti pamokomąjį žodį. Mūsų , urantų, kiekvieno dvasinis laiptelis yra labai skirtingas. Vieni – jau gerokai paūgėję , kiti – dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Todėl ir pasisakymai atitinkami. Man, dar neturinčiai tiek patirties, kiek Algimantas, buvo sudėtingas uždavinys neleisti įsiliepsnoti ginčams , kurie kyla dėl pasąmoninių teršalų, puikybės, gyvulinio ego.
Norėjosi , kad visi išlaikytų tą nuostabią būseną po garbinimo ir maldų, tuos nuostabius virpesius iš mūsų Rojaus Tėvų. Dar daug dalykų reiks įsisavinti tampant tikrąja Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokytoja.
Sekmadienį su Zita vykome į Kauną. Kaune vos keli urantai žinojo, kad ne Algimantas ves pamaldas. Bet jaučiau brolių ir sesių palaikymą, supratimą, rimtį ir dvasinę šilumą. Tik viena sesė atsistojo ir paliko pamaldas dar prieš man pradedant garbinimą. Nors ir prieš pradedant garbinimą visiems pasakiau „ bet kokiomis aplinkybėmis mes, urantai, turime prisiminti ir suvokti , kas mes esame...“.
Pradėjau garbinimą. Ir viskas ėjosi puikiai puikiai. Net vaikai vaikščiojo lyg ant pirštų galiukų, tyliai kaip musės. Kas gali būti nuostabiau už atsivėrimą mūsų nuostabiausiems Tėvams,Rojaus Trejybei-AŠ ESU! Po to pamokslas, kuriam taip pat specialiai nesiruošiau, bet viskas liejosi, liejosi... Maldos – tokios gyvos, tokios nuoširdžios, tokios tikros tikros...Kiekvienam jaučiau tokią stiprią tėvišką meilę, tokį artumą, trauką,atsidavimą... Kiekvienas buvo lyg mano pačios viduje, toks savas savas...
Per mokinių pamokomąjį žodį manęs vėl laukė iššūkiai, su kuriais, turiu vilties, padedant Rojaus Trejybei – AŠ ESU, pavyko susidoroti. Norinčių pakalbėti tikrai netrūko, reikėjo sekti, kad broliai nepradėtų kalbėti po kelis vienu metu, neslopintų vienas kito jausmų...
Po to sėdome prie stalo! Aišku , sukalbėjau padėkos ir laiminimo maldą, prieš tai.Sėdėjome ratu, dalinomės maistu, kalbėjomės. Kaip ir dera tikrai šeimai...
O tada Vytautas mus su Zita, kaip įprasta, pavėžėjo iki autobuso ir mes išvykome i Vilnių. Bet čia, bevažiuojant, Rojaus Trejybė man pateikė dar vieną siurprizą. Mano žemiškas tėtis yra iškeliavęs į morontinius pasaulius 2002m. Jo iškeliavimo dieną, tada aš dar nebuvau Urantė, labai nuoširdžiai meldžiausi už jo sielą, kad ji kiltų į šviesą, link Dievo. Poto labai retai kada pasimelsdavau už jo atsivėrimą. Bet vis pagalvodavau, ar tėtis buvo prikeltas jau trečią dieną? Atsakymo negaudavau.
Per maldą Kaune man netikėtai atsirado labai stiprus noras pasimelsti už savo žemiško tėčio atsivėrimą. Ir staiga čia, autobuse, aš gaunu žinią, kad tėtis buvo prikeltas, kad jis kaip tik dabar perėjo vieną iš savo mokymo etapų, įvykdė patikėtą jam užduotį ir jam kaip dovana buvo suteikta informacija apie mane, kad aš taip pat pradedu savo naują laiptelį Urantijos planetoje, kaip dvasinė mokytoja, ir tik ką pravedžiau pamaldas Kaune. Tą akimirką pajutau tokį ryšį su tėčio asmeniu, tokius aukštus virpesius, net ašaros pradėjo tekėti skruostais iš dėkingumo... Tokia brangi man ši Rojaus Trejybės dovana...
Rojaus Trejybės – AŠ ESU meilė ir dosnumas begalinis, tobulas, visaapimantis, pranokstantis vaizduotę...
Kokia skurdi mano kalba, trūksta žodžių, o kaip norėtūsi rasti žodžių, vertų Rojaus Trejybės – AŠ ESU didybės...
Mylima Rojaus Trejybe – AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu Jus, dabar ir per visą amžinybę...
Birutė(Vilnius)
Birute
2017-02-09 02:31:36
Mielieji, kada aš prieš keletą dienų sužinojau, kad šiandien, kaip ir kas antrą sekmadienį, į mūsų gyvąją šventovę Mokytojas neatvažiuos, viduje pirmiausia šiek tiek nusiminiau, bet taip pat puikiai suvokiau, kad tai mūsų, urantų iššūkis ir nereikia nusiminti ar panikuoti, bet kaip ir visada remtis į Kūrėją-Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir atsiduoti Jo vedimui, sutinkant drąsiai iššūkius, mums pagal pečius suteiktus.
Aš taip pat žinojau, kad Mokytojo gali nebūti ir šeštadienį vyksiančiose pamaldose, kurios vyko vakar. Atsikėlusi šeštadienio rytą, apie aštuntą valandą, aš laukiau gyvųjų pamaldų pradžios – devintos valandos, kad pradėti Kūrėjo garbinimą drauge su savo dvasios broliais ir seserimis kurie dabar jau rinkosi į mūsų šventovę. Viduje pajutau nuoširdų vidinį STIPRŲ TROŠKIMĄ savąja malda prisidėti prie susirinkusiųjų urantų, kad JUOS SUSTIPRINTI, nes KOLEKTYVINĖ MALDA YRA GALIOS MALDA IR AŠ TĄ REALIAI JUNTU IR PATI, todėl net jeigu ir nesu dabar drauge su urantais šį šeštadienį Vilniuje, jaučiu kaip man viduje tampa SVARBU garbinti ir šlovinti Kūrėją ypač dabar, kai Mokytojo fiziniu pavidalu drauge su visais nebebus, o tai reiškia, kad virpesiai bus pakitę, bet IŠŠŪKIS TURI BŪTI ĮSISAVINTAS IR JIS MUMS TOKS SUTEIKTAS DABAR, O NE RYTOJ.
Vos pradėjau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mano vidų užliejo šiluma. Jaučiau ramybę viduje ir meldžiausi už urantus, už dvasios sesę Birutę, kuriai žinojau yra pavesta pravesti gyvąsias pamaldas.
Birutė drąsiai priėmė iššūkį ir šiandieną, sekmadienį, pravesti gyvąsias pamaldas ir visi Kauno urantai bei kai kurie Vilniaus, pradėjome garbinimą. Mane nepaprastai sujaudino – ir aš sulaikiau ašaras, kad nepravirkti – Birutės vieni iš pirmųjų ištarti žodžiai kai jos garbinimo maldoje buvo užakcentuota – BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS – ir aš manau, kad ji pati nepajuto kaip tai pasakė, manau tai buvo Minties Derintojo perteiktas jai teiginys ir jo nepaprastai gili svarba – MŪSŲ GARBINIMAS IR VEIKIMAS BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS, kaip ir dabar, net jeigu ir mūsų mylimas Mokytojas dabar negali būti šalia, BET DVASIOJE KARTU.
Garbinimo metu jaučiau ramybę ir pakylėjimą, jaučiau šilumą iš urantų ENERGINIAIS VIRPESIAIS. Mane pačią lydėjo nuostabus patyrimas. Kada jau maldos metu aš pasimeldžiau už kūriniją, už kūrinijos segmentus, aš pajaučiau kaip esu iškeliama virš materijos ir fizinis mano pavidalus tapo kaip nejaučiamas. Aš susiliejau su Kūrėjo virpesiais, kurie plukdė mane plačiajame vandenyne ir bangų galia nešė tai aukščiau tai kiek žemiau nes juk ir vandenyno bangos nėra pastovios ir simetriškai vienodos, bet vis tiek TAVE IŠKELIANČIOS. Tokius, AUKŠTO DAŽNIO ENERGINIUS VIRPESIUS jaučiau kai UŽ KŪRINIJĄ nuostabiai meldėsi ir Vytautas vyresnysis, fizine prasme vyresnysis. Kaip jau ne kartą esu patyrusi, taip ir šį, jaučiau jūsų mylimi urantai maldos virpesių dažnį, kuris kinta priklausomai nuo to už ką gi meldžiamės ir dabar tik dar kartą galiu paliudyti, kad malda UŽ KŪRINIJĄ yra ypač aukšto dažnio virpesiai.
Šiandieninėse gyvosiose pamaldose mes, urantai, turėjome milžinišką sustiprinimą iš įvairiausių kategorijų dvasinių asmenybių, tarpinių būtybių ir apvaizdos, kad PAMALDOS ĮVYKTŲ. Aš savo vidumi pirmą kartą TAIP STIPRIAI pajutau gyvųjų pamaldų SVARBĄ, tai yra NE KAD MAN BŪTŲ GERAI DĖL TO, KĄ AŠ JAUČIU GARBINIMO-PAMALDŲ METU, BET KAD JOS – GYVOSIOS PAMALDOS – MŪSŲ MALDOS – MŪSŲ GARBINIMAS – SKLISTŲ PER MŪSŲ ATSIVĖRUSĮ KŪRĖJUI VIDŲ – BET KOKIOMIS APLINKYBĖMIS. Aš suvokiau, koks yra svarbus MŪSŲ KIEKVIENO INDĖLIS Į GYVĄJĮ KELIĄ . KIEKVIENO.
KOKS SVARBUS YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVOSIOS ŠVENTOVĖS BUVIMAS IR KAD AŠ SU DAR DIDESNIU VIDINIU DVASINIU TROŠKIMU TROKŠTU PRISIDĖTI PRIE APLINKOS ŠVIESĖJIMO, KAD MAN – DVASINEI ASMENYBEI – NE TAS PATS ĮVYKS AR NEĮVYKS ŠIANDIEN KOLEKTYVINIS GARBINIMAS.
Su Rojaus Trejybės-AŠ ESU meile, Vita
vvita
2017-02-05 18:31:32
Mielieji dvasios broliai ir seses.
Noriu pasidalinti su visais mano pastebejimu.
Kiekviena diena klausau irasu, gyvuju maldu Gyvoje Sventoveje Vilniuje ir Kaune.
Tai tikra palaima ir sustiprinimas susilieti su auksto daznio skeidzianciais virpesiais is kiekvieno dvasios brolio ar seses, kurie isijungia is gyvaja malda. Nuosirdus aciu jums visiems.
Mano pastebejimas, kuris gana daznai pasigirsta is urantu lupu, tai garbinimo malda busimajame laike.
Tai, kad kazkada pasieksiu, pajusiu, susiliesiu, atsiversiu, nukeliausiu i Roju ir panasiai.
O mes juk visi gyvename DABAR IR SIOJE AKIMIRKOJE. Ir atsiveriame tiek kiek pajegiame atsiverti butent dabar ir sioje akimirkoje, bet ne ateityje.
Mano supratimu ir garbindami Rojaus Trejybe AS ESU turetume garbinti butent CIA IR DABAR, o ne ateityje, kurios gali ir nebebuti.
Ir gyventi kiekvienas turime dabartyje, sioje akimrkoje.
Praeities jau senai nebera, nors ir vienos minutes, ji prabego ir niekada nepasikartos.
Ateitis dar neatejo, o gal ir neateis, tai tik iliuziniai planai ir iliuzines svajones.
Visas gyvenimo dziaugsmas visuomet vykstas AKIMIRKOS AMZINYBEJE atsiverus ROJAUS TREJYBEI AS ESU.
O kai meldiesi ar galvoji tardamas zodzius-darysiu, eisiu, nusvisiu, susiliesiu su Kureju,
tai yra busimajame laike, tai ir sudedi i pasamone tas mintis, kad gal kazkada tai ivyks. O juk viso gyvenimo pradziu pradzia ir yra butent TOJE AKIMIRKOJE. AKIMIRKOJE SU ROJAUS TEVAIS.
Paskutiniu laiku, visus skubancius sutiktuosius dvasios brolius ir seses, tenka stabdyti ir mokyti kaip gyventi sioje akimirkoje.
Kokia yra didziule palaima save sustabdyti akimirkai, kada gali pajusti is Kurejo siunciama tikra SVIESA ir tikraja MEILE.
Juk viskas prasideda cia ir dabar, sioje akimirkoje. Tada nebelieka poreikio planuoti jokiu darbu ar susitikimu. Juk viskas yra jau senai suplanuota Rojaus Tevu.
Ir man paciai vis labiau kelia dziaugsma ir pasitykejima Rojaus Trejybe AS ESU kada save stabdau gyventi SIOJE AKIMIRKOJE.
Tai palaima ir dziaugsmas gyventi nors sioje akimirkoje be baimiu.
Apkabinu visus savo siltu glebiu.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2017-02-01 22:46:21
Si lietinga sekmadieni su drauge keliavom i koncerta
Si sekmadieni Londone, nenustodamas pliaupe lietus, namuose turejau draugu ir mes su viena drauge ruosemes su keliauti i koncerta pasiklausyti muzikos. Nusprendem vaziuoti i beveik pati Londono centra su automobiliu, rizikinga, bet is ten jai arciau parvaziuoti namo. Dar pries isvaziuojan as pajauciau stipru nora is vidaus, pabendrauti su Rojaus Trejybe-AS ESU, su Jais susijungti ir pabuti. Pakvieciau ir ja. As garbinau Rojaus Trejyebe-AS ESU o ji meditavo, Rojaus Trejybes-AS ESU ji dar negarbina, tik klauso kaip garbinu as. Mane uzpludo tokia gili ramybe, ir pasitikedamas Rojaus Tevais. Iskeliavom. Ivaziuojant i Londono centra, judejimas suintencyvejo, ir pravaziave du posukius, kur turejom nusukti, pasukome i trecia. Londono centre, navigacija nelabai gerai veikia, del labai daug aukstu pastatu ir siauru gatveliu, ir dideles sankaupos zmoniu su telefonais, del to labai veluoja ir navigacija, kad parodytu reikiama posuki. Pradejom ieskoti vietos kur pastatyti masina. Laiko iki koncerto pradzios puse valandos, ir neskubant buvo galima laisvai suspeti. Isukome i maza gatvele, ieskodami vietos, pasirodo ta gatvele gale uzblokuota is pravaziuoti neina,o vietos palikti masina taip pat nera, reikia apsisukti. Aplink stulpeliai, kad niekas nepravaziuotu toliau. Ji pradejo apsukineti automobili, pro langa akies krastu pastebejau, kad vienas stulpelis nulenktas, bet kaip visada pasitikedamas Rojaus Trejybe-AS ESU ramiai sedejau ir pamaniau kad ir ji ta stulpeli mate. Dideliam mano nustebimui po keliu akimirku pajutau, kad masina jau ore ir… ant to nulenkto stulpelio kabo… Islipau is masinos, lietus pliaupia, pasiziurejau po masina, ir galvojau, na va, ka gi dabar daryti, laiko iki koncerto liko nedaug, o mes kabome. Sakau jai pavaziuok atgal, ji bando vaziuot atgal, o stulpelis dar labiau remiasi i varikli is apacios. Na ir istrigom, pagalvojau, po galais ka gi daryti, jei skambinsime i pagalba tai uzims daug laiko kol mus suras ir nukels ir apie muzika galima jau pamirsti. Ji dar bande man pasakyti, kad as pabandyciau masina pakelti, kai ji bandys vaziuoti pirmy, kad tas nulenktas stulpelis kazkaip praslystu dugnu, kur gi as ja galiu pakelti per sunki. Po keleto pabandymu vienas ratas dar labiau pakibo ore ir jokio sanco issikapstyti nera. Staiga i ta pati keliuka kuris gal tik 20 metru ilgio isuka kita masina, ir kaip niekur nieko sustoja. Galvoju, nueisiu paprasysiu gal pades pastumti ar pakelti, kad kaip nors pravaziuotume ta nelemta stulpeli. Masinoje sedejo gerokai pagyvene vyras is moteris. Sakau jiems, gal galite mums kazkaip padeti, pastumti, pakelti…nukabintimus nuo stulpelio? Neilgai dvejoje jie islipo is masinos, ir pagyvenes vyras ivertino situacija, mes nusprendem, kad visgi vaziuoti galima tik pirmyn, bet masinos apacia bus nubrozdinta, ir galbut net ilenks. Ziuriu jis ateina nesinas pakeltuvu. Po dvieju masinos pakelimu ir nustumimu i sali, pastebejau kad tas stulpelis kazkokiu tai keistu budu vis pataiko nukristi i tokia vieta, vos kelis centimetrus nuo svarbiu dugno vietu, su vamzdeliais ir elektros kabeliais, viduje supratimas ir zinojimas, kad mums tikrai padeda. Mes sugebejom masina nuo to stulpo nukelti, Valio. Susedom i masina ir mes issukome i pagrindini kelia toliau ieskoti vietos kur palikti automobili. Surasti vieta Londono centre tikrai nelengva. As tik veliau suvokiau, kad tie zmones isuko i ta keliuka patys turbut net nesuprasdami, ko, nes po to kai padejo mums jie apsisuko ir nuvaziavo savais keliais toliau. Sitaip stai veikia apvaizda. Pavaziave dar keleta simtu metru mes radome pukiausia vieta, kur pastatem automobili ir nukeliavom i koncerta, eiti teko 20 minuciu ir mano dideliam nustebimui, i koncerta pavelavome vos 15 minuciu. Viduje ramybe ir padeka Rojaus Trejybes–AS ESU apvaizdai. Koncerte muzika buvo puiki, bet sielos neliete. Na nieko, muzika tik tada tikrai lies sielos gelmes kada atsivere dvasios broliai ir seses ja kurs ir atliks.
Po koncerto, nusprendem, kad as keliausiu namo o ji keliaus prie masinos pasivaiksciodama ir irgi vaziuos namo. Saku jai, -Zinai, mes pavaziavome tik vos kelis metrus nuo tos vietos kur pakibome ant to stulpo, ir as eisiu atgal su tavimi prie masinos, isitikinti, kad viskas tvarkoje, ir niekas nepazeista, kad kur nors vaziuodama pakeliui nesustotum ir neivyktu dar didesniu problemu. Ji sako -bet juk lauke tamsu, kaip tu pamatysi? –As pasisviesiu telefonu ir pamatysiu. Atejom, o Paisrodo ten kur stovejo musu masina, yra paskutinis raudonu dviauksciu autobusu sustojimas, ir autobusu vairuotojai palike ijungtus zibintus ilsisi. Na stai, sakau jai, ir jokiu zibintu nereikia, viskas mums suorganizuota ir parengta, reikia tik pasitiketi, Ji lengvai mane kumstelejo ir nusisypsojo. Apziurejau masinos apacia, vos keli nubrozdinimai, bet visa kita nepazeista. Atsisveikinom ir issiskyrem. Dabar mano viduje pasirode vaizdiniai, tas noras pasimelsti ir pabuti su Rojasu Trejybe_AS ESU, tarsi specialiai suorganizuotas toks atsitikimas su masina, ir staiga suteikta pagalba, vieta automobiliui nezmoniskai apkrautame Londono Centre. Stai koks rupestis, kada atsiduodi vedimui is vidaus, atsipalaiduoji ir tiesiog leidi vykti ivykiams palengva atiduodamas kontrole to kas vyksta aplinkui. Tereikia tik tureti krypti, o kitkuom bus pasirupinta, jeigu tai atitiks Kurejo, Rojaus Trejybes-AS ESU valia.
Ir jus Mano broliai ir seses, kurie skaitote Foruma, raginu atsiduokite Kurejui labiau, atraskite juos viduje jeigu to dar nepadarte ir pasitikekite Rojaus Trejybe-AS ESU, kaip paciu geriausiu partneriu, paciu geriausiu draugu, nes nera didesnes palaimos ir didesnes ramybes negu gyvas rysys su Didziaisiais Sltiniais ir Centrais, o gyvenimas be Ju atrastu savo viduje tikrai naslaitiskas.
Telydi jus ramybes samones busena, kurioje ir yra tas gyvas rysys su musu Rojaus Tevais.
ValdasA
2017-01-04 19:47:08
Mielas Valdai A, panorau tau padėkoti už nuoširdu pasidalinimą savo patirtimi.
Nežinau, kaip tai atsitiko, bet tavo kiekvienas parašytas žodis smigo man į širdį.
Ir tai yra tiesa: nėra ir būti negali didesnio pasitenkinimo, kada artimui savo atlieki veiksmą meilės motyvu. Va, čia /aš taip galvoju/, akimirksniu suveikia Priežastingumo dėsnis; pajunti tokią būsena kurią sunku žodžiais išreikšti. Tuo labiau kada darai taip kad, "Kad kairė nežino ką daro dešinė".
Turiu ne menką patirtį ką reiškia, kai gerą daroma be meilės motyvo.
Ritualinė bažnyčia taip pat moko dalinti "almužnas"- šelpti vargstančius, tik apie šio veiksmo KOKYBĘ pamiršo pamokyti.
Visiems linkiu širdžių ramybės ir taikos, ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU palaimos.
Su meile,
Irena,
Šakiai.
RANTULIJA
2016-12-12 09:38:00
Siandien ryte turejau toki idomu vidini patyrima, kuriuo ir noriu su jumis pasidalinti. Einant siuo Gyvuoju Keliu mes jauciame vidinius pasikeitimus musu viduje, o taip pat turime ir ivairius isorinius patyrimus. Vidiniai patyrimai, kurie ateina kaip mazyciai zingsneliai, mumyse pakeicia musu paciu energijos ir asmenybes charakterio pasireiskimo kokybe, kada del musu vis gilejancio atsiverimo Rojaus Trejybei-AS ESU, ivyksta tam tikri pasikeitimai- transformacijos. Koreguodamas mokyma, kuri verciau i rusu kalba, skaitydamas ji vel ir vel, pajauciau nora pagarbinti Rojaus Trejybe-AS ESU, ir staiga viduje pajutau ka reiskia motyvas ’’As garbinu ir slovinu Tave, meiles motyvu, ir noriu is meiles Tau daryti visus darbus’. Daug kartu mes tariame zodzius savo maldoje ar garbinime, kurious isgirstame is Algimanto mums perduodamu maldu, arba tie zodziai issiverzia gyva versme is musu atvertu Sielu-Dvasiu, garbinimo ar maldos metu. Bet si karta as viduje isgyvenau tu zodziu tikra prasme, kai pasakyti is vidaus zodziai savo energine israiska tikrai atitiko mano vidine busena, o ne tik buvo vien istarti zodziai, tie zodziai tapo kunu, tapo mano dalimi. Uz musu pastangas atsiverti Kurejas mus visada apdovanoja nauja virpesiu kokybe.
Paskutiniu metu vis galvojau ape darbu atlikimo motyvus musu gyvenime, ir kokiu paskatu vedami mes darbus atliekame. Ir stai sioje garbinimo maldoje is mano dvasios vidaus issiverze Kurejui pasakyti zodziai, butent is meiles Kurejui Rojaus Trejybei-AS ESU daryti visus darbus. Ir dabar pajutau skirtuma tarp darbu kuriuos mes kiekviena diena atliekame vien tik del to kad juos reikia atlikti, Ir kaip tie darbai galetu buti atlikti kai viduje yra tas tikras meiles motyvas, kai viska norisi atlikti prisipildzius meiles is Kurejo, Rojaus Trejybes-AS ESU, butent meiles motyvu ir viumos labui, kokia visai kitokia prasme ir kokybe uzpildo tada musu vidu ir atliekamu darbu enrgija skiriasi kai veikiame butent taip. Tada atsiranda visai kita gyvenimo kokybe ir veikimas.
Kad sita busena isliktu, ir tariami zodziai tikrai taptu kunu ir taptu tikri ir realus kievienam einanciam gyvuoiju keliu, butinas pastovus gyvas rysys, kad kiekviena akimirka butu pripildyta situ virpesiu ir visi darbai butu atliekami buten meiles motyvu. Ir tai yra teisingas kelias darbus atlikti vedantis i dar gilesni atsiverima ir gyvenima su Kureju Rojaus Trejybe-AS ESU.
Kai Darbus atliekame butent taip tai juose yra sklandumas ir jie suteikia ramybe ir vidini atsipalaidavima, mes prisipildome Kurejo meiles virpesiu, nes veikiame meiles motyvu ir su Kureju. Kai motyvas yra nukreiptas i save, siekiant rezultatu sau, tai veiksmui atlikti mes turime naudoti savo energija, o ir tokio darbo rezultatai daznai ateina per sunkumus ir nesuteikia pasitenkinimo, sukelia itampa, jaudinantis kad tiktai darbas butu atliktas gerai.
Anksciau praktikuodamas tylos praktika, ilgus metus, kuri beja tikrai yra nepakeiciama pradedanciam eiti Gyvuoju Keliu, saku pradedanciajam, nes veliau nuo maldos arba garbinimo ta vidine tyla atsiranda savaime, viduje ismokau ta ramybes ir tylos busena islaikyti visada, kur bebuciau, ir ta busena taip pat suteikia, kitokią virpesiu bangą.
Musu zemesnis protas priprates, i uzduodamus klausimus gauti atsakymus is karto, jam reikia viska zinoti ir daznai tiesiog del savo smalsumo, bet kai pasireiskia dvasinis, aukstesnis asmenybes protas tai toje ramybeje atsakymai i klausimus ateina su laiku ir vidine patirtimi, kuri suteikia visa, tikra atsakymo pojuti ir pilnatve, tada atsakymas tampa tavo dalimi ir netgi pakeicia tavo asmenybes virpesiu kokybe. Ir tada tikrai zodis tampa kunu ir musu dalimi,
Paprasti dalykai kuriuos reikia atlikti kiekviena diena einant gyvuoju keliu padedant pastangas atsiverti Kurejui, yra patys efektyviausi, skiriant laika Rojaus Trejybes-AS ESU garbinimui, maldai ir nuosirdziam issikalbejimui Rojaus Trejybei-AS ESU, o veliau, kai vis labiau atsiveria dieviskasis tikrasis musu asmenybes aspektas, ir pokalbiui su Rojasu Trejybe-AS ESU, nes isgirsti Rojaus Tevus mums kalbant reikia atverti savo dvsini vidu, nes Rojaus Trejybes Asmenys budami Dvasia ir Dvasios Saltiniais ir Centrais ir AS ESU gali bendrauti su mumis tik per musu atverta siela-dvasia.
Telydi jus ramybe.
ValdasA
2016-12-12 00:34:11
Mielieji dvasios broliai ir seses.
Noriu pasidalinti ryskia vizija miego metu, kuri aplanke pries dvi dienas ir labai mane sustiprino.
Vaziavome kazkur kartu su zemiskuoju sunumi jo masina. Zinau, kad jis ir vel nori vaziuoti tuo paciu mazu keliuku kazkur i ta pati liudna patyrima.
As islipu is jo masinos ir jam sakau, kad as ten nebevaziuosiu ir jam patariu, kad nevaziuotu tais senais keliukais, o vaziuotu tuo tikruoju keliu tiesiai. Jis ir sako, kad nevaziuos tik apsisuks ir sugryz i tikra kelia.
Einu mieste, lyg tai butu Klaipedoje ir ieskau gatves kur turiu nueiti. Zinau adresa, bet pasiklydau ir neberandu. O pagalvojau juk turiu ismanuji telefona, tai ivesiu adresa ir parodys kelia, kur man reikia nueiti. Taip ir padarau. Parasau adresa ir pradeda rodyti kaip zemelapi, vingiuotus kelius ir keliukus. Tokia diziule raizgalyne ir vis pleciasi ir pleciasi. Pradejo akivaizdziai net ant gatves asfalto vingiuoti tokios gyslos su tarpais is kuriu pradejo verstis juodos spalvos kaip lava ar kaip smala tirstas skystis.
Ir tokiu greiciu plestis i aplinka, kad net koja kur padeti reikia jau ieskoti. Atsirado dar daugiau zmoniu ir paaugliu vaiku. As juos kreipiu, kad liptu ant kazkokiu stovu, ant nedideliu pastatu, kad issigelbetu. Nes tas juodas tirstas skysti, kaip lava ar smala labai verziasi ir uzlieja viska.
As pati lipu ant kazkokiu paaukstinimu ir tyliai Garbinu Rojaus Trejybe AS ESU.
Vis Garbinu ir Garbinu ir stengiuosi vis kitiems padeti gelbetis. Mane is nugaros iki juosmens uzliejo ta lava. Sustingde mane iki puses, kad nebegaliu net pajudeti.
Garbindama Rojaus Trejybe AS ESU galvoju-
Tur but jau neissigelbesiu ir jei man metas dabar jau nuskesti toje juodoje smaloje ir taip iskeliauti is sios planetos, tai as vistiek pasirenku tarti savo paskutinius zodzius- AS GARBINU IR SLOVINU TAVE, ROJAUS TREJYBE AS ESU.
IR VEL KARTOJU, AS GARBINU IR SLOVINU TAVE, ROJAUS TREJYBE AS ESU.
Ta pacia akimirka pajutau issilaisvinima is to juodo sukaustimo ir pakilau aukstai ant kazkokio stovo. Atsibudau garbindama Rojaus Trejybe AS ESU garsiai.
Gavau toki nuostabu sustiprinima ir toki uztvirtinima, kad tik MALDA IR KREIPIMASIS I ROJAUS TREJYBE AS ESU ISLAISVINA, ISGELGEJA IS VISU NEGANDU, SKAUSMU. GELBEJA MUS VISUS ISKELDAMA VIRS TAMSOS I SVIESA.
Tai va ir as taip pat pagalvojau, perskaiciusi Vitos patyrima, kad ir man toki itykejima, kaip mazojo uranto Mato.
Nera taip paprasta isplauti ir isgramdyti savo tersalu statine, kurioje tiek daug susikaupe per gausa metu to purvo.
BET VISA STIPRYBE ATEINA TIK PER MALDA, PER KASDIENI BENDRAVIMA IR KREIPIMASI I ROJAUS TREJYBE AS ESU. NENULEIDZIANT RANKU IR NET SUNKIOMIS AKIMIRKOMS.
Apkabinu visus savo meiles glebiu kartu su Rojaus Tevais.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2016-12-01 07:57:05
Vakar vėlyvų vakarą atsisėdau pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Pasidalinau keliais nusiskundimais, bet taip – tarsi nėra padėties iš tokios išeities. Staiga pajutau kaip pradėjo tekėti mintys, kurios mane AKIMIRKSNIU nuramino. Iš esmės ten buvo pasakyta – TAI NEJAUGI TU MANAI, KAD AŠ NEGALIU TAU PADĖTI?? – kad ir kokia MAN, sakykim, atrodytų na, sunkų svorį turinti toji problema – kurias sukuria GYVULINIS protas taip tapdamas trukdžiu bandančiam išsiskleisti vis ryškesniu ir ryškesniu dvasiniu žiedu DVASINĖS ASMENYBĖS DIEVIŠKAJAM PROTUI.
Taigi, ta sustiprinančių minčių tėkmė, kur pagrindiniu akcentu buvo tai, KAD JUK AŠ TAU PER AKIMIRKĄ GALIU PADĖTI, TIK PATI TUO PATIKĖK – o mes žinome, kad mums jau VISKAS yra suteikta – ir buvo tai, apie ką dar ryte nežinojau, kad vėl pagalvosiu.
Kartas nuo karto man būna, kad pamaudžia nugarą. Vos vos, bet pasijaučia. Šįryt šeštą ryte pabudus – jaučiu, kad man jau ją skauda ir gerokai. Ruošiu pusryčius ir visą laiką kol gaminu ir jaučiasi tas skaudulys. Nieko sau – pasiguodžiu Vytautui, savo vyrui. Išlydėjusi jį į darbą dirsteliu į laikrodį – dar turiu, daugiausiai, penkias minutes kol ateis laikas kelti vaikus į mokyklą. Galvoju, einu atsigulsiu, gal ne taip skaudės. Bet nepaisydama, kad teturiu vos kelias minutes – atsisėdu – į lovą ir pradedu garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, panyru į maldą – kaip tai darau kiekvieną rytą prieš pakeliant vaikus. Maldoje paprašiau, kad tą skausmą pasiimtų Rojaus Trejybė-AŠ ESU, bet nieko nesitikėdama, jokių lūkesčių nepuoselėdama. Man malonus pats procesas – išsipasakojimas Kūrėjui – TAI JAU RAMINA.
Jeigu tai dar gan ankstyvas rytas, tai dažnai taip būna jog besimelsdamas taip pasineri į tą maldą ir aukšto dažnio virpesiai tave taip maloniai supa, kad tu vėl imi ir užsnaudi. Pramerkiu akis, laikas eiti pas vaikus. Jau labai laikas. Atsistoju, kiek paeinu ir nustembu – dar prieš keletą minučių guliausi į lovą, kad galbūt kiek sumažės skausmas nugaroje, o dabar – JOKIO SKAUSMO, NĖ MAŽIAUSIAI JO NEJAUČIU. Priešingai, netgi toks jausmas, kad apskritai nugara kaip atjaunėjusi. Puiku. Ačiū tau Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Vedu vaikus – Viktoriją ir Matą – į mokyklą. Pasidalinu su jais savuoju patyrimu, viduje jausdamasi maždaug taip – va, matote, kaip AKIMIRKSNIU su Rojaus Trejybe-AŠ ESU galima pasveikti – stengiuosi gi JUOS savo patyrimu sustiprinti. Kai tuo tarpu Matas išklausęs mano pasakojimą kuo ramiausiai ir taria, – TAI KAS ČIA TOKIO?? ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU VISUS – TAIP – GYDO.
Taip vaike – pagalvoju, kad man TOKĮ ĮTIKĖJIMĄ.
Telydi jus mielieji ramybė, Vita
vvita
2016-11-29 15:14:12
Ačiū tau, Birute, už nuoširdų pasidalinimą savimi, savo patirtais patyrimais, kartu su mumis, tavo dvasios sesėm ir broliais. Ir nors tavieji patyrimai buvo skausmingi tavo kūnui, protui, visgi labai nuostabu, kad visą šį nelengvą laikotarpį tu rėmeisi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir JI - mūsų visų TIKRIEJI TĖVAI tau iš tiesų padėjo, ramino tave tarsi nematoma dvasine ranka, guodė, pakylėjo, stiprino nepasiduoti ir visada remtis tik į Ją. O galiausiai ir tu pati patyrei, o ir mes iš tavo pasidalinimo patyrimais sužinojome dar kartą gyvą paliudijimą, kad su Rojaus Trejybe-AŠ ESU iš tiesų įmanoma viskas. Tik nuolat bendraudami su Ja mes vis labiau prisipildome Jos gyva energija, taigi labiau visapusiškai stiprėjame, tvirtėjame ir fiziniu kūnu, ir charakteriu, gilėja mūsų išmintis ir įžvalga, grožio ir gėrio, tiesos pilnesnis pajautimas, kad galima gyventi išmintingiau, sveikiau, ramiau ir be ligų, su meile ir dvasine pilnatve, ir dalintis patiriama gyva šviesa su visais ir visų labui.
Taip yra paliudijamas gyvojo kelio tikrumas, mumyse ir kitiems. Ir juo eidami vis labiau įgauname pasitikėjimo ir savimi, ir Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir vis labiau pasijuntame gyvybingi ir realūs Jos gyvieji sūnūs ir dukros.
Su meile,
Jurgita
2016-11-06 11:46:32
Miela Birute,
aš taip pat noriu tau padėkoti, kad pasidalinai su mumis savo mintimis ir patyrimais.
Man LABAI patiko, kad tau atliktų kraujo tyrimų rezultatai buvo puikūs nepaisant tavo itin prastos savijautos. Koks tai turėjo būti tau sustiprinimas, o ir gydytojai kuri pamatė tuos rezultatus, pasąmonėj išliks tas patyrimas su tavimi kai ji tiesiog buvo priversta giliau pamąstyti - kaip gi tai įmanoma? Mes dažnai sakome - su Kūrėju įmanoma viskas, tavasis patyrimas kaip tik apie tai.
Telydi tave ramybė, Vita
vvita
2016-11-05 23:01:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.