Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU

Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,

Su meile,

Laima
2012-07-01 22:54:07

Komentarai

Mokykite visus tikinčiuosius, jog tie, kurie įeina į dangaus karalystę, šituo neįgauna imuniteto nuo laiko nelaimingų atsitikimų arba nuo įprastų gamtos katastrofų. Tikėjimas evangelija neužkirs kelio tam, kad nepatektumėte į bėdą, bet jis užtikrins, kad jūs tikrai neišsigąsite, kada iš tiesų bėda užklups jus. Jeigu jūs drįstate tikėti į mane ir iš visos širdies toliau eiti su manimi, tai šitaip elgdamiesi jūs kuo tikriausiai žengiate tuo keliu, kuris tikrai veda į nemalonumus. Aš neprižadu to, kad jus išvesiu iš priešiškumo vandenų, bet aš tikrai prižadu, kad aš eisiu su jumis per visus šituos vargus. – (Taip mokė Jėzus apaštalus, kai buvo įsikūnijęs mūsų planetoje). 1767 – 01 Aš asmeniškai remiuosi Urantijos Knygos Apreiškimo nuostatomis, kurios realiai mus moko išminties. Man priimtinas teiginys iš Jėzaus mokymų, kad tikėjimas neužkirs mums kelio, kad nepatektume į bėdą, bet užtikrins, kad neišsigąstume, kad nepanikuotume ir nedarytume neišmintingus sprendimus. Iš asmeninės patirties žinau, kad gyvenime esant įvairioms problemoms ar iššūkiams, asmeniškai visada rasdavau pačius racionaliausius sprendimus ir išeitis, Užvakar turėjau tokį skaudų patyrimą, kad lyg šiol stebiuosi, jog aš dar vaikštau šioje planetoje. Sunkiomis akimirkomis visada jaučiu, kad kažkas teikia man pagalbą iš šalies. Ne kartą esu apsaugota nuo nelaimingo atsitikimo ir nesutinku su pasakymu, kad būna atsitiktinumų mūsų gyvenime. Aš taip nemanau. Pasidalinsiu patyrimais ir apmąstymais iš kelionės į pajūrį. Tiesą sakant, tą kartą pasigedau tų laikų, kai viešose vietose, na, sakykime traukinyje, vykdavo gyvas bendravimas tarp nepažįstamųjų. Tą kartą, kai važiavau pas biologinę sesę į Kretingą, dauguma žmonių buvę užsiėmę savo telefonais ar dirbo kompiuterio pagalba. Tik nebandyk užkalbinti, pamaniau - gali įsižeisti.... Dabar ypač labai jaučiamas susvetimėjimas ir abejotinas žmonių nuoširdumas. Tą kartą važiavau su tikslu, vykau pasveikinti vyriausiąją seserį su dideliu jos jubiliejumi. Kelionė ne trumpa, tad kurį laiką stebėjau aplinkinius žmones. Kelionės patirtį ir pamąstymus nutariau pasidalinti su jumis forume. Vykdama traukiniu, atkreipiau dėmesį į kitoje pusėje sėdinčią jauną mamą su maždaug penkerių metų sūneliu. Kažkodėl jie man priminė tolimą praeitį, kai mane vos ketverių metų su tėvais ir trimis mažomis seserimis trėmė į Sibirą. Pamaniau, koks didelis kontrastas tarp tuometinių tėvų ir dabartinių tėvų socialinio bendravimo su vaikais atžvilgi. Man minima mama vietoje to, kad prasmingai bendrautų ir užimtų savo sūnelį kokia nors veikla, mačiau, kaip nuolat tenkino įvairius jo norus. Trumpai tariant, labai pataikavo ir lepino savo sūnų. Kai mes augome, tėvai neturėjo galimybių lepint savo vaikų. Dažniausiai vyresni vaikai rūpindavosi mažesniais. Tėvai sunkiai dirbo žemės ūkio ir kitus darbus, o vaikai nuo mažų dienų buvo pratinami dirbti pagalbinius darbus. Šešerių metų man būdavo nurodyta, kur ir kiek nuravėti lysvių darže ar duodavo kitas lengvesnes užduotis. Iš tikrųjų dabartiniai vaikai Lietuvoje tapo mažuma, suprantama ir kitas požiūris į juos– kartais klaidingas. Ne retai matau permaitintus, nesveikai storus vaikus. Sibire man neteko matyti nesveikai storų žmonių. Po minėto sesers Jubiliejaus, apsilankiau pajūryje, kas mane visad žavi, nes labai myliu jūrą, Grįžtant Palangos miestelio gatvėmis, grožėjausi nedidelių išpuoselėtų namų architektūra ir jos aplinka. Praeidama pro ne vieną įspūdingą statinį, pamaniau, kas tie laimingieji, materialia prasme, gyvenantys šiuose gražiuose apartamentuose ir tokioje nuostabioje vietoje infrastruktūros prasme? Kita vertus, pagalvojau, bet juk visa tai laikina, ir man jau nebeaktualūs šie troškimai. Prisipažinsiu, kažkada labai troškau turėti nekilnojamą turtą Palangoje, nes buvo svajonė gyventi pajūryje. Dabartiniu supratimu didesnė vertybė yra dvasinė, nei materiali. Kokia laimė, kai tai supranti ir kai atkrenta dar neįgyvendinti tavo materialūs norai. Tai supratau tik, kai atradau Gyvąjį Įtikėjimą, kai suvokiau, kad esmė yra gyventi su Kūrėju širdyje ir, kad svarbiausias tikslas - vykdyti Jo valią. Materialių vertybių, be abejo, kiekvienas trokštame savo lygiu, tik dabar žinome - jos laikinos. Kaip aš laikina šiame nuostabiame pasaulyje, taip ir materialios vertybės laikinos. Verčiau, kaip moko Jėzus Apreiškime Urantijos Knyga, pasirūpinkime tuo, kas yra amžina. Turiu savo aplinkoje, labai nemalonių pavyzdžių, kai dėl materialių turtų vaikai su tėvais, brolis su broliu yra susipykę, kai sakoma, amžinai. Džiaugiuosi, kad mano požiūris po truputį keičiasi ir nesu, kaip visi, ką mėgsta sakyti mano biologinė sesė: Būk kaip visi žmonės.... Mane džiugina viskas, kas nuo Kūrėjo, kas dar nesugriauta ir nesunaikinta žmonijos iš godumo ar ne supratimo. Matau gėrį bei prasmę mažuose dalykuose ir už tai esu dėkinga Kūrėjui.
Su Kūrėjo Meile.

adolfina
2023-03-05 14:07:06



Laiškas nuo Lauros iš Vilniaus:

"Sveiki, urantai :)
Mielos Kotrynos pasidalintos mintys apie M.K.Čiurlionio muziejuje patirtus įspūdžius ir
mielos Daivos pasidalintos mintys apie M.K.Čiurlionio paveikslus, sukėlė ir mano norą
pasidalinti savo mintimis :)
Mane taip pat labiausiai nuo vaikystės žavi M.K.Čiurlionio paveikslas “Karalių pasaka”.
Šiame paveiksle slypi tokia nenusakomai nuostabi paslaptis, kuri visada mane tarsi
užhipnotizuoja :)
Nuo tada, kai pradėjau eiti Gyvuoju Keliu, aš šiame paveiksle, per vidurį, tarp karalių,
vizualiai nupriešiu trečią karalių, ir tokiu būdu įsivaizduoju, kad paveiksle pavaizduoti
ne du, o trys karaliai, kurie simbolizuoja Rojaus Trejybės tris Asmenis, kurie su begaline
Meile stebi, laimina ir globoja mūsų planetą :)
Tokia yra mano vaizduotė, kuri tarsi papildo šį paveikslą ir kuria labai panorau su jumis
visais pasidalinti :))

Gražių akimirkų su Kūrėju :)
Laura"

Jurgita
2023-02-20 15:21:40



Sveika, miela Kotryna,
Tikrai malonu, kad pasidalinai su visais savo patirtais įspūdžiais iš tos, kaip tu rašai – mažos kelionės į M.K. Čiurlionio dailės muziejų. Aš supratau, kad tie paveikslai tau labai patiko ir padarė gilų įspūdį, kad net galėjai save įsivaizduoti šio tikrai gerbiamo dailininko nupieštuose vaizduose. Tiesiog nuostabus tavo jautimas tų gyvų virpesių, kurie sklinda iš pavaizduotų vaizdų!
Aš tavo aplankytame muziejuje nesu buvusi, ir niekur kitur nesu mačiusi šio dailininko tikrų, originalių paveikslų. Bet kada aš buvau maža ir nelankiau dar mokyklos, mūsų namuose buvo toks kieto kartono albumas, kuriame buvo sudėtos kartoninės kortelės, dydžiu beveik prilygstančios piešimo sąsiuvinio dydžiui ir atrodė panašiai kaip atvirukai. Tose kortelėse buvo atspausdinti šio dailininko kai kurių paveikslų kopijos. Tai aš dažnai dėliodavau tas nemažas korteles, svajodavau apie kažką, ir stebėdavau, kas pavaizduota. Ryškiausiai mano prisiminimuose yra išlikę du paveikslai. Vienas yra tas, kur pavaizduoti du karaliai sėdintys miške ir saugantys šviesų, spindintį rutulį, nors man tada atrodė, kad ten saulė pavaizduota, o kitas paveikslas, kur ant kalvos, žolėje sėdi mažas vaikelis ir stebi pienę, o visa tai stebi sklendžiantis dideliais, tamsiais sparnais paukštis.
Tai tokios mintys-prisiminimai iš mano vaikystės man atėjo, kada paskaičiau tavo patyrimą už kurį tau nuoširdžiai dėkoju.
Linkiu tau nuostabiausių savo kūrybinių minčių įprasminimo kartu su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – nes Jis yra Kūrybos Šaltinis visiems, ir tau, miela Kotryna – ir apkabinu tave su Juo.

DDaiva
2023-02-18 01:00:44



Sveiki, mielieji urantai, su jumis sveikinuosi aš, Kotryna. Šiandieną papasakosiu apie savo mažą kelionę į M. K. Čiurlionio muziejų, taigi tikiuosi patiks.
Mes su mano mama, važiavome į M. K. Čiurlionio muziejų. Iš pradžių ėjome prie visokių monetų ir kelių kitų piešinių, po to norėjome eiti i antrą aukštą laiptais, bet rašė kad ekspoziciją keičia.. Todėl antra, nuėjome į visai kitą patalpą, joje jau buvo Čiurlionio piešiniai. Aš tiesiai šviesiai jaučiausi lyg šio gerbiamo žmogaus piešiniuose, tas jausmas labai geras.. Ir galėjau įsivaizduoti kas nupiešta, kitaip pasakius turiu labai didelę vaizduotę, o gale buvo net galima parašyti atsiliepimą, taigi štai ką parašiau:
Sveiki, aš kai žiūrėjau į šiuos piešinius jaučiausi lyg juose, ir labai gaila, dėl M. K. Čiurlionio mirties... Kotryna, 3kl.,
Taigi, tikiuosi ir jūs aplankysite šį labai gražų muziejų, o aš mėnesio gale keliausiu į Vytauto Didžiojo karo muziejų.
Tikiuosi patiko, ką parašiau jums su meile.

Su meile, Kotryna.

vvita
2023-02-17 17:32:19



Miela Laura, ačiū tau už mano statuso pakėlimą nuo mirtingojo iki Melkizedeko. Laimei, esu, kaip Rita parašė, Melkizedekas negimsta iš moters, o aš esu gimęs iš materialios moters įsčių. Tačiau sąsajų su Melkizedeku vis tik turiu. Mano prote gyvenantis Kūrėjo fragmentas - Minties Derintojas - taip pat buvo Melkizedeko prote, kada šis buvo įsikūnijęs mirtingojo pavidalu vienoje iš apgyvendintų planetų taip, kaip prieš keturis tūkstančius metų mūsų planetoje buvo įsikūnijęs mirtingojo pavidalu Makiventa Melkizedekas, kurį vadino išminčiumi iš Salemo, kuris vėliau buvo pavadintas Jobo miestu, o dar vėlaiu - Jaruzale.
Kadangi naujos informacijos yra tiek daug, ta natūralu, kad pasąmonėje ji tiek susijaukia, jog tikrai gali realiai atrodyti, kad aš tau ir prisistačiau kaip Melkizedekas, tuo tarpu aš, panašu, tau aiškinau būtent apie savo Minties Derintoją, kuris įgijo patyrimą, kurį sukaupė gyvendamas ne šiaip mirtingojo prote, bet dangiškosios asmenybės, įsikūnijusios mirtingojo pavidalu, prote, ir dabar savo patyrimą perteikia mano protui, taip, kaip mirtingojo įsikūnijimo metu Makiventos Melkizedeko Minties Derintojas po dviejų tūkstančių metų savo šį patyrimą perteikė Jėzaus protui.
Dėl to aš labai branginų savo Minties Derintoją man suteikiantį tokį patyrimą net iš dangiškojo Melkizedeko gyvenimo.
Aš taip pat labai branginu ir savo mirtingojo statusą,ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnaus-ambasadoriaus ir Jėzaus apaštalo statusą.

Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas

Algimantas
2023-02-12 22:57:07



Melkizedekas negimsta iš moters. Jie apsireiškia, gyvena ir dirba tarp žmonių pilnai suaugusio žmogaus kūne. Tiek iš mano atminties, kiek prisimenu.

Rita
2023-02-10 18:14:13



Laiškas nuo Lauros iš Vilniaus:

"Sveiki, urantai
Noriu su jumis pasidalinti keletu savo minčių ir pastebėjimų, kuriuos vėl paprašiau
Jurgitos įkelti, nes dar sistema nesutvarkyta ir aš negaliu pati prie jos prisijungti.
Kai pirmą kartą susitikau su Algimantu Vilniuje, kad įsigyčiau keletą jo išleistų knygų,
tame tarpe ir Urantijos knygą, Algimantą radau jau atėjusį į sutartą vietą ir kai aš prie jo
priėjau ir pasisveikinau „Sveikas, Algimantai“, jis man atsakė „Sveika, aš esu
Melkizedekas“. Na aš, pamenu, truputį sutrikau, nes nežinojau kas yra tas
Melkizedekas. Tas vardas man nuskambėjo labai keistai, net akimirką pagalvojau, kad
Algimanto fiziniame kūne yra įsikūnijęs kažkoks Melkizedekas ir man prisistatė.
Algimanto tuomet nepaklausiau kas yra Melkizedekas ir kodėl jis sako juo esąs, bet šis
vardas mano atmintyje užsifiksavo.
Kadangi šiuo metu skaitau Urantijos knygos II dalį „Vietinė visata“, o ten ir parašyta apie
Melkizedekus ir dabar pradedu supranti, kad Algimantas tikrai yra Melkizedekas.
Štai keletas ištraukų iš Urantijos knygos, kurias noriu pacituoti:
1. „Melkizedekai kartais būna paskiriami specialiais ambasadoriais“
2. „Nors Melkizedekų kategorijos daugiausiai yra atsidavusios milžiniškai švietimo
sistemai ir vietinės visatos eksperimentinio mokymo rėžimui, bet jie taip pat
veikia ir su unikaliomis užduotimis ir neįprastomis aplinkybėmis“
3. „Besivystančioje visatoje daug neįprastų dalykų yra nulemta, kad įvyktų, ir būtent
tokiose nepaprastose situacijose Melkizedekai ir veikia“
4. „Planetinės krizės metu Melkizedekai tarnauja daugelyje unikalių pareigų. Kartais
vienas iš šios kategorijos būna net įsikūnijęs mirtingojo materialaus kūno
pavidalu. Nebadone Melkizedekas 7 kartus yra tarnavęs evoliuciniame pasaulyje
mirtingojo materialaus kūno pavidalu“
5. „Tas Melkizedekas, kuris gyveno Urantijoje Abraomo laikais, tose vietose buvo
žinomas kaip Princas iš Salemo. Jis pasisiūlė įsikūnyti mirtingojo materialaus kūno
pavidalu, ir tą padarė, pritarus planetos perėmėjams Melkizedekams, kurie
baiminosi, kad gyvenimo šviesa neužgęstų per tą laikotarpį, kada tamsa vis labiau
plėtėsi. Ir jis iš tikrųjų skatino savo laikmečio tiesą ir patikimai ją perdavė
Abraomui ir jo pagalbininkams“
Ir štai dabar, kada blogio tamsa vėl plečiasi ir siekia vis labiau įsiviešpatauti mūsų
pasaulyje, mes turime Algimantą, mūsų laikmečio Melkizedeką. Kadangi šiais metais
įvyks mūsų planetoje virsmas, tai Algimanto jau daugiau kaip 20 metų nešamą Gyvąją
Kūrėjo Evangeliją išgirs visame pasaulyje ir todėl bus keičiamos religijos.

Tačiau, gyvendami su Kūrėju savo kasdienybėje ir matydami kas vyksta aplink mus,
nepamirškime savo maldomis veikti VISŲ labui, nes malda ne tik gydo, ne tik saugo,
bet ir slopina net žiauriausius blogio veiksmus.
Mielos visiems dienos su Kūrėju :)
Laura"

Jurgita
2023-02-10 13:22:55



Miela Laura, ačiū už tavo pasidalintus patyrimus.
Būtent rašymas į Forumą ir dvasinių šaltinių giluminės studijos – ugdo Kantrybę – plečia Įžvalgą. Štai žingsnelis po žingsnelio dėdamas pastangas, tu ir supranti, kad negali skubinti kito, negali primesti savosios valios – noriu jus, urantus, išjudinti – noriu, kad jūs aktyviau pasireikštumėte Forume, gyvojoje šventovėje, kasdienoje, veikiant su Kūrėju, nešant aktyviau Gyvąją Šviesą, apšviečiant tuos, kurie dar nesusipažino su Šviesa, kokią štai jau pažinti pradėjau aš. Ne – ne toks tai kelias, neteisingas impulsas, kuris taip labai dažnai apima ką tik pradėjusius eiti Gyvuoju Keliu, ir jie staiga pradeda planuoti didžius darbus kitiems – bet greitai nusivilia. Ir silpnesnis, negalintis susitaikyti su Tikrove – palieka Gyvąjį Kelią. Tai labai subtili tema. Kuo ilgiau eini Gyvuoju Keliu, tuo aiškiau supranti, kad toji Tikrovė – tai ir yra kiekvieno palaipsnis žengimas, taip, kaip jis tą akimirką gali geriausiai žengti. Taip, parklupdamas ir vėl besikeliantis, bet reikia suprasti – pajausti – tai kiekvieno asmeninės pastangos ir tų pastangų vaisius, ir kaip jis pajėgus, taip jis tuo dalinasi su kitais. Ir čia nė krislelio negali būti na, sakykim, prievartos, nes tai dvasinio brolio ar sesės – tikrai neišjudins. Priešingai – nori padėti kitam? Tam yra subtilesnis būdas – klausimai – per kuriuos gauni atsakymą, ir tada pateiki savo mokymą, bei kiti, tik nuo tavo pačios atsivėrimo Kūrėjui, pajausti subtilūs būdai. Raginimas – darykit, darykit gi kažką – tai tas entuziazmas, kuris vėliau ar anksčiau atves į supratimą, kad Gyvajame Kelyje – nėra skubėjimo. Bet kaip ir sakiau, tą tikrai supranti ne iš karto – tai yra mokymasis, ir tik Kūrėjo Charakterio Savybė – Nuoširdumas – yra toji Charakterio Savybė, kuri ir leidžia mirtingajam, pažvelgti daug plačiau.
Kokia Kūrėjo Valia – tai vėl, kiekvieno asmeninis dvasinis laiptelis. Mes, urantai, ir patys suprantame, kad Kūrėjo Valia, tai nėra sėdėti rankas sudėjus ir mąstyti, kaip būtų nuostabu taika Ukrainoje, Rusijoje ar dar kažkur. Urantai juk kaskart – Gyvojoje Šventovėje – bei pirmadienio maldoje, individualiai, ir meldžiasi tiek už Gerovę, tiek atsivėrimą ir prašviesėjimą mūsų dvasinių brolių ir sesrų ir pan., tad aktyvinti uranto, kad melstis dar aktyviau – nereikia. Jis pajaus tą pats. Jo vidus, atsivėręs Kūrėjui jam ir pasako už ką, kada, kaip melstis. Kaip ir teigti, jog urantas nesiremia į Pagrindą, t.y. Kūrėją – lankydamas Gyvąją Šventovę, dalindamasis savaisiais patyrimais, rašydamas į Forumą, kasdienoje skleisdamas Šviesą, taip, kaip jis gali tą akimirką ją skleisti – vėl, tai nėra Tikrovę atskleidžiantis faktas, išreikštas uranto atžvilgiu. Ir, būtent smulkmenomis urantas ir neužsiiminėja, kita vertus – gilesnė Įžvalga, ir leidžia pamatyti tai, ko anksčiau nepastebėjai, ar ko nemato ir dar ilgai nematys, kiti.

Būtent Urantijos Knygos giluminės studijos, Rojaus Trejybės-AŠ ESU apreiškimų studijos, Jėzaus Kristaus apreiškimo Klabu Jums Vėl, bei Algimanto mokymų studijos, taip pat – Gyvosios Šventovės lankymas – dalinimasis savo patyrimais su visais – neužsisklendimas savyje, ir atveda pamažu prie to suvokimo – aš esu atsakingas tik už save patį, bet ne už kito aktyvesnį veikimą. Tada ir dingsta noras primesti savo valią kitam, tokiam pačiam mylimam Kūrėjo sūnui ar dukrai, koks esu aš pats, ar pati.

Tad, miela Laura, tavasis žingsnis – rašyti į Forumą – labai sveikintinas, teisingas žingsnis, kuris duos tau pačiai vaisius, jeigu ir toliau žengsi šiuo Keliu – Nuoširdžiai – kaip tą daro ir urantai – iš Meilės, kurią patiriame iš Meilės Šaltinio ir Centro – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, bet trokštame šį Jausmą savyje plėsti-gilinti, net ir taip, kaip dar nepatyrėme. Dėl to ir puoselėjame Gyvąją Šventovę – lankydami ją – nes taip trokšta mūsų atsivėręs Kūrėjui vidus, dėl to ir studijuojame, dėl to ir dalinamės patyrimais, ir trokšte trokštame pajausti giliau Kūrėjo Vedimą, mums kiekvienam, asmeniškai suplanuotą.

Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2023-01-20 15:50:08



Brangi Vita, perduodu tau atsakymą-laišką nuo Lauros iš Vilniaus:

"Miela Vita,
Dėkoju už tavo mintis, džiaugiuosi, kad Urantija.lt puslapis vis daugiau atgyja, nes atsiranda norinčių čia parašyti.
Aš, tikrai, garbinu ir šlovinu Rojaus Trejyję - AŠ ESU, tačiau pagrinde kalbuosi su Visuotiniu Tėvu ( aš į Jį kreipiuosi ir Jį vadinu Dangiškuoju Dievu Tėvu ). Aš manau, nėra taip svarbu kokiais žodžiais yra kreipiamasi, o svarbu, kad tai būtų nuoširdus ir gilus dvasinės asmenybės atsivėrimas. Tėvo globą aš jaučiau nuo vaikystės, net tai patyriau savo fizinio kūnu stebuklais. Kalbėdama jums visiems per Algimanto telefoną, aš norėjau trumpai papasakoti apie esminius iš jų, kad būtų aiškiau, kaip mane jau nuo pat vaikystės vedė ir dabar veda Tėvas.
Dauguma iš jūsų tikriausiai daug patyrėte su Rojaus Trejybės – AŠ ESU jau eidami Gyvuoju Keliu, būdami suaugę, o mano dvasinis vystymasis prasidėjo vaikystėje. Gyvuoju Keliu aš pradėjau eiti, kai į mano rankas dar prieš pandemiją pateko dvi Algimanto išleistos knygos – tai „Akimirkos Amžinybė“ ir „Gyvoji Tyla“, o vėliau, prasidėjus pandemijai, perskaičiau knygą „Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl“, na o knygą „Meilės Galia“ baigiau skaityti likus savaitei iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Perskaičiusi knygą „Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl“, aš radau visus atsakymus, kurie man buvo iškilę dar nuo vaikystės. Ir mane nustebino tai, kad šioje knygoje dauguma perskaitytų atsakymų sutapo su mano mąstymu, kokie ir turėtų būti atsakymai. Vienintelis klausimas, kurį nuo vaikystės sau kėliau ir ilgai nežinojau atsakymo buvo toks: „Kokia yra Dievo valia, iš kur man ją sužinoti ir ką aš turiu konkrečiai padaryti?“ Man atrodė, kad kiekvienas žmogus turi savo konkrečią užduotį, kurią jam reikia šiame gyvenime įgyvendinti, bet niekaip nesupratau kaip tą užduotį sužinoti, kas man ją pasakys? Iš štai Algimanto išleistose Rojaus Trejybės – AŠ ESU knygose aš ir radau atsakymą (kai dabar pagalvoju, tai mano mąstymas apie žmogui duotą konkrečią užduotį buvo iš dalies teisingas, nes Kūrėjas savo Evoliucinį planą ir įgyvendina per savo vaikus). Radusi knygose konkretų atsakymą, kokia yra Tėvo valia, aš supratau, kad tai yra mano gyvenimo pagrindas ir prasmė, todėl labai stengiuosi Tėvo valią ir vykdyti. Aš pastebėjau, kad pas mane pradėjo atsirasti įžvalga, kitaip tariant tam tikrus dalykus pradėjau matyti „giliau ir skvarbiau“. Aš iš atsikartojančių skaičių, pamatytų vaizdų, išgirstų frazių, perskaitytų sakinių pradėjau matyti įvykius. Pastebėjau, kad mano įsimintini sapnai tam tikru periodišku pildosi, vieni labai greitai, kiti po ilgesnio laikotarpio. Tie, kurių išsipildymo laikotarpis ilgesnis, aš supratau, kad tai yra tarsi perspėjimas, tarsi savotiška užduotis. Kiekvieną kartą aš gaunu tarsi naują gyvenimo iššūkį, su kuriuo turiu susidoroti, o jį įveikus, gaunu dar sudėtingesnį. Stengdamasi vykdyti Tėvo valią, aš tiesiog savaime žinau ką, kaip ir kada turiu padaryti, Tėvas tiesiog veda mane iš vidaus.
Dabar kodėl būtent reikia melstis už Ukrainą ir Rusiją. Prieš 20 metų Rusijoje atgimė blogis, kurio tikslas – vėl atkurti žlugusią imperiją. Ir tada Tėvas, žinodamas mūsų kiekvieno gyvenimą ir mūsų pasaulio vystymąsi nuo pabaigos, irgi prieš 20 metų pakvietė Algimantą žengti Gyvuoju Keliu. Ir štai pernai Rusijos blogis visa savo karine jėga įsiveržė į Ukrainą, bet susidūrė su stiprios tautos stipriu pasipriešinimu. Sutikite, kad nei Lietuva, nei bet kokia kita šalis nebūtų atlaikiusi to, ką patiria ir išgyvena Ukraina. Todėl ir kviečiu melsti, kad Tėvo Apvaizda kiek galima labiau saugotų mūsų kenčiančius dvasios brolius ir seses Ukrainoje, kad kuo mažiau žūtų civilių ir kad jie nuolatos sulauktų visos jiems reikalingos pagalbos. O dėl Rusijos – tai ji yra viena didžiausių pasaulio valstybių, turinčių masinio naikinimo ginklą, kurio panaudojimas atneštų didelio mąsto katastrofą, kuri neaplenktų ir mūsų šalies. Todėl mes savo maldomis turime skleisti Šviesą ir Rusijai, tokiu būdu kiek įmanoma silpnindami jos blogio veiksmus ir siekdami, kad mūsų dvasios broliai ir seses Rusijoje nustotų paklusti ir tarnauti blogiui ir šalis pagaliau taptų taikia.
Blogis grasins ir mūsų šaliai, bet mes žinome, kad Kūrėjas saugoja Lietuvą, tačiau kiek stipriai, priklauso nuo mūsų pačių, nuo to, ar vykdome Jo valią ir ar visais įmanomais būdais rodome Gyvą Kelią tiems, kurie apie jį kol kas nežino. Mūsų kiekvienas veiksmas, kiekvienas priimtas sprendimas įtakoja tolimesnes pasekmes. Kūrėjas savo Evoliucinį planą įgyvendina per mus, savo vaikus.
Jūsų grupėje didelis sąstingis, net Urantija.lt sistema veikia dalinai, nes iki šiol negaliu prie jos prisijungti. Aš bandau jus išjudinti, bet jūs to nesuprantate. Jums atrodo, kad taip kaip dabar yra, tai yra gerai. Jūs didelį dėmesį kreipiate į smulkmenas, bet nesiremiate į pagrindą. O pagrindas yra toks – atradus Kūrėją savyje, kasdieniame savo gyvenime vykdyti ( bent jau stengtis vykdyti ) Jo valią, kuri yra visiems vienoda ir konkreti. Ir tuo pačiu rodyti Gyvą Kelią kitiems mūsų dvasios broliams ir sesėms. Kūrėjas yra judėjimas, ir mūsų gyvenimas turi būti judėjime kartu su Kūrėju.
Ir pabaigai dėl Urantijos knygos: aš knygos nesu perskaičiusi, dabar pradėjau skaityti tik jos antrą dalį „Vietinė visata“ ir prisipažinsiu, kad mane ji migdo.
Kai skaitydama randu keletą prasmingų teiginių, aš juos užsirašau. Tikiuosi, kad knygos ketvirta dalis „Jėzaus gyvenimas ir mokymai“ bus man įdomiausia.

Gražios, mielos dienos su Kūrėju
Laura"

Jurgita
2023-01-19 16:16:06



Miela Laura, ačiū tau už tavo pasidalintas mintimis-tavo kreipimąsi į mus, urantus.
Puikios tavo šviesos mintys, tačiau jose taip pat reikalingas didesnis skaidrumas, kuris labai pravestų išgirdus jį tiek tau, tiek kitiems, galbūt naujai susipažįstantiems su Gyvojo Kelio Šviesa.
Visų pirma, ir labai svarbu – urantai jau seniai į Kūrėją nesikreipia – Dievas. Dievas – tai yra idėja. Kūrėjas – Asmuo, į kurį ir kreipiesi kaip į Asmenį – kaip į savo patį Geriausią ir Artimiausią, Brangiausią Draugą. Dievas – tai labai abstraktu, tu negali pajausti komunijoje ryšio tokio, kokį tu pajaustum kreipdamasi į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – tai visiškai kita kokybė. Rojaus Trejybė – tai Trys Lygiaverčiai Asmenys – Tėvas, Amžinoji Motina, Begalinė Motina, ir – Visuminė Dievybė AŠ ESU.
Tačiau taip pat – skirtumą – kokybę – tu gali pajausti tik nuoširdžiai atverdamas savo Širdį, išsipasakodamas ir užmegzdamas gyvą ryšį su Kūrėju. Tai – procesas, būsenos formavimas per patyrimus, paremtus iššūkiais.
Antra – na kuo gi Ukraina skiriasi nuo kitų kontinentų, kuriuose vyksta karas? Ar Kūrėjas apleido Ukrainą, ir dėl to dabar ten – karas? O gal baisu – nes karas šalia pat? O kitur, kuo toliau nuo mūsų – tegu kariauja? Kūrėjas tikrai neapleido nei Ukrainos, nei kitų šalių, kur vyksta katastrofos, kur žūsta mūsų dvasiniai broliai ir seserys. Juk pati mums sakai – pabaigoje laiško, kad Kūrėjas myli visus vienodai.
Miela Laura, aš žinau, kad tu esi susipažinusi su Urantijos Knyga, o ir šventovėje su mumis dalindamasi savaisiais patyrimais per skype‘ą, kalbėjai ir apie kitus dvasinius šaltinius – Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl, Rojaus Trejybės apreiškimus Akimirkos Amžinybė bei Gyvoji Tyla. Tad tu žinai, kad visi karai ir chaosas, vis labiau įsivyraujantis tiek aplinkui, tiek mūsų šalyje – yra Liuciferio – Šėtono – Kaligastijos sukelto maišto prieš Tėvą, vykusio prieš du šimtus tūkstančių metų, dar ir šiandieninė, skaudi pasekmė. Ir maišto pasekmių neįmanoma niekaip kitaip sušvelninti, kaip tik Gyvosios Apreikštosios Religijos vis platesniu įsiviešpatavimu žmonių Širdyse, iki kol tai apims visą pasaulį.

Minties Derintojas niekada nesuteiks nė vienam savo globotiniui, gąsdinančios minties. Niekada nesuteiks impulso – bijoti, nes Minties Derintojas yra Kūrėjo Fragmentas – o Kūrėjas yra Meilės Šaltinis – kuris mus stiprina, šviesina mūsų mintis – bet jokiu būdu nesuteikia gąsdinančio impulso. O štai pasąmonė yra tokia gaji, kad būtent ji ir gali suteikti mirtingajam daugybę klaidinančių ir bauginančių minčių, pasąmoninių teršalų, kuriuos pravartu atskirti, t.y., jokiu būdu neskubėti kiekvienos minties priskirti Minties Derintojo vedimui.
Taip pat yra ir su sapnais. Iš tiesų, jie gali būti nuostabus vaizdinys, perduotas iš Minties Derintojo – kurį dar reikia ir išgvildenti. Ir tikrai ne vienas urantas tą patyrė. Ir kaip gera yra klausytis urantų patyrimų, kai jie pasidalina tokiais vaizdiniais. Tačiau tai – retas mūsų patyrimas, nes išvalyti pasąmonę, mes žinom, yra daugybės metų kantrus, nuoseklus, reikalaujantis nuoširdaus atsidavimo, darbas. O būtent sapnai ir rodo, kad pasąmonė yra viešpataujanti, ir taip trukdanti apsilankyti būtent – Minties Derintojo – kuo ryškesniems vaizdiniams, mūsų saldaus miego, metu.

Ir toliau, žvelgiant plačiau – mūsų šalies ramybė nepriklauso nuo šviesos Rusijoje, įsiviešpatavimo. Atvirkščiai – Šviesa jau yra – Lietuvoje – pati ryškiausia – ir tai mes – urantai. Tai Gyvasis Kelias, Gyvoji Apreikštoji Religija, Gyvoji šventovė – atsivėręs Širdimi urantas. Nuo mūsų, kiekvieno, Širdies atvėrimo Kūrėjui ir prasideda Šviesa – ji mūsų viduje, ir ji pasklis po pasaulį. Toks yra Kūrėjo sumanymas. Toks Evoliucinis Jo sumanytas procesas – Lietuvai – mums.
Baimė, įtampa, vyrauja kiekvieno mielo mūsų dvasinio brolio ar sesės viduje, visame pasaulyje. Bet dėl to ir yra Algimanto Evangelija, skelbianti – Kūrėjas yra Gyvas, Realus, Tikras, ir Jis atrandamas! Štai, kada šioji Evangelija bus pajausta Kūrėjo vaikų viduje, tada pasklis Jėzaus Evangelija – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – bet – ne anksčiau. Tada ir įsivyraus taip trokštama besimeldžiančiųjų taika, tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje ir visur kur dabar vyksta, ir dar vyks, karai.

Mylėti visus dvasinius brolius ir seses, Kūrėjo Meile – tai ne tik žodžiai. Už to slypi ne vienos dienos, patyrimų vingiai. Ir taip – su Kūrėju įmanoma viskas, bet tą tu turi pajausti – būsena. Taip, toks mūsų Kelias, ir jis Vienintelis toks – pats Šviesiausias ir Ryškiausias.

Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2023-01-17 02:40:07




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal