Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji , neseniai turėjau gana kartų ir skaudų patyrimą , kuris dar kartą įrodo , jog viskas Rojaus Trejybės-AŠ ESU Kūrinijoje yra susieta į glaudžią , vientisą ir gyvą sistemą , ir kiekviena mintis , kiekvienas veiksmas ir sprendimas turi savo pasekmes .Vieną įstabaus rudens vakarą susibariau su žemiškuoju sutuoktiniu , neatsilaikiusi jo priekaištams . Pyktis ir susierzinimas prasiveržė iš manęs , kai trūko , atrodytų , geležinė mano kantrybė . Dažniausiai panašiose situacijose aš išlikdavau rami , tačiau šį sykį nutariau nenusileisti . Žemo dažnio energetiniai virpesiai kaip mat paveikė tiek mane , tiek sutuoktinį , didžiulė įtampa tvyrojo aplink , kad išvis nebesikalbėjom nei kitą rytą .
Paryčiais susapnavau keistą sapną – aš apsikabinusi tokį švelnų , meilų šunį , glostau jį , o kartu ir verkiu , nes turiu jį užmigdyti . Atsibudau tokia skaudančia širdim , ir mąstau , ką tai galėtų reikšti . Ilgai laukti nereikėjo – po keletos valandų skambina sutuoktinis ir sako , kad jį sukandžiojo šuo ir dabar yra ligoninės priimamajame . Ypatingai sužalotas nebuvo , nes šuo iš baimės , kaip vėliau paaiškėjo , sukeltos mašinos triukšmo , o ir sklindant žemiems energetiniams virpesiams iš mirtingojo , mėgino kąsti į blauzdą , bet sutuoktinis ranka mėgino jį nuplėšti nuo kojos , tai ir nukentėjo daugiausia rankos pirštas , nors žaizdos siūti nereikėjo , tačiau buvo suleisti vaistai nuo stabligės . Visos tiesos , kaip ten viskas įvyko , nesužinojau , tačiau patys turime augintinį , ir daugybę kartų esu mačiusi , kaip elgiasi šuo , kai išsigąsta , jaučia baimę , ir – visiškai kitoks jo elgesys , kai jaučia meilę , rūpestį .
Kad ištaisyčiau netinkamų veiksmų sukeltas pasekmes , ėmiau dar dažniau melstis už save , kad būtų apvalytos gyvulinio proto apraiškos ir daugiau nebepasireikštų toks pykčio proveržis , kad šviesėtų ir rimtų mano sutuoktinis , kad šuns šeimininkai nepasiduotų aplinkos spaudimui užmigdyti jį , kad būtų nuramintas baimės apimtas šuo .
Kiekvieno iš mūsų – Kūrinijos šeimos dvasios brolių ir sesių – sprendimų ir veiksmų motyvai apsprendžia tolimesnę Dieviškojo Evoliucijos Plano eigą – ar mes prisidėsime prie šviesesnio jo įgyvendinimo ar , atvirkščiai , trukdysime jam .
Kad ir kaip norėtume pakeisti aplinkinius , mes to padaryti negalime , galime keisti tik save , dar labiau atsiverdami Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU , daugiau Jam atsiduodami , daugiau Juo pasitikėdami , gilindami gyvą ryšį kasdienėje komunijoje ir taip įtakodami bei švelnindami įvairių sprendimų ir veiksmų pasekmes visai Kūrinijai .
Telydi jus Kūrėjo ramybė
Birutė
birute1
2015-09-24 17:35:36
Miela Rita, nuostabus tavo sapnas. Man labai patiko. O pabaiga išvis pradžiugino, verčianti viduje nusišypsoti. Mūsų Mokytojas toks ir yra. Ačiū, kad pasidalinai. Vita
vvita
2015-09-17 09:53:41
Sapnas, kuris aplanke mane pries metus, o gal pusantru.
As esu dideliame mieste ir atrodo, kad zinau kokiame ir stoviu pries galinga sventove. Mane labai kankina matrialus alkis ir as nutariu susirasti sau maisto, todel pasuku per skvereli, kuriame auga nedideli, graziai susodinti krumai. Eidama dairausi i tuos krumus, pries kuriuos yra suoliukai. Dar paeinu i prieki ir pamatau berniuka, gal kokiu 7-8 metu, kuris istiesia rankas ir sako: man salta… noriu valgyti…Dvi moterys pasirodo is uz kampo, abi juodai apsirenge, juda greitai, nenaturaliai, lyg butu sukibe sonais. Abi vienodos, baimingais, skubanciais veidais. Ta berniuka sugriebia, mauna jam ant ranku kumstines, skirtingu dydziu ir skirtingu spalvu pirstines - per dideles pirstines ir ji nusitempia, jis nesipriesina. Apsigriztu eiti atgal. Staiga pamatau nuostabius, didelius raudonus agrastus, o kai juos skinu tai vos telpa man i delna. Labai sultingi ir skanus. Valgau ir galvoju, kodel zmones nelaiko maistu - gyvo, zalio maisto. Juk ir tas vaikas galejo pasiskinti agrastu ir numalsinti alki.
Masyvios durys jau atidarytos ir galiu ieiti i prieangi. Pats pastatas labai tamsus ir niurus is isores, labai aukstas ir apsineses miesto dulkemis, tuo paciu turbut ir is senumo, bet savo dydziu - labai didelis. Prieangyje tamsu, bet matau sviesa ir ten sedincius zmones, o gal geriau sakyti butybes, nes ju veidu as nematau. Kai ieinu niekas i mane neatkreipia demesio. Ten matau nuostabiai apsviesta stala ir tas butybes sedincias prie jo. Pats stalas nukrautas nuostabiais indais, kuriu as niekur nesu maciusi ir visai negaliu suprasti ar ten yra kokio maisto, bet as prie to stalo prieinu ir kazkaip intuityviai zinau, kad reikia pasimelsti, todel atsisedu prie to stalo ir laukiu kas palaimintu maista, bet tuo metu visos butybes pakyla ir nueina, jos visa ta zodzio prasme pakyla i virus, i ta sventove, kurios as dar nematau, nes esu tik prieangyje. Kada dar karta nuzvelgiu stala, tai negaliu suprasti kur kas yra ir kaip is viso naudotis tuo ka matau, todel pasuku galva i ta puse i kuria nuskubejo visi palikdami mane. Nors as sedziu prie nuostabiausio ir puikiai apsviesto stalo, bet pasukusi galva matau labai daug laiptu ir jie nera apsviesti, tik paciu laiptu virsuje, o jausmas jau toks lyg butu padangeje, sklinda nuostabi sviesa, kuri panasi i gelsva-auksine, o ten viduje turetu buti labai akinanti sviesa. Kol as nezinodama ka daryti ziuriu i ta stala, kuris visas baltas ir dauguma indu balti, bet taip pat yra i metala panasiu irankiu ar papuosimu, kurie butu kaip sidabriniai. Kol as delsiu nezinodama kaip cia elgtis, nes valgyti man niekada nepatinka svetimoje vietoje vienai, nusprendziu eiti paskui tas butybes ir kai as apsigriztu eiti taip pat, man tie laiptai, atrodo, kad dar labiau pakilo ir pailgejo. Visa tai kas supo kele vidini pojuti. Tais laiptais taip ir nepakilau, nes is ten pradejo eiti lauk visi kas buvo viduje. Visos butybes turejo galvos apdangalus ir as nieko negalejau matyti, ir staiga matau is ten iseina Algimantas didingu veidu… sapnas nutruksta.
Rita
2015-09-16 21:40:42
Kokia nuostabi URANTO patirtis, kada atsiduodi Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - vedimui iš vidaus. Tiesiog gyvenimas liejasi iš TIKROVĖS ŠALTINIO IR CENTRO kiekviename žingsnyje.
Šiandien lankiausi Utenoje. Kaip visada ir visur, kai tik važiuoju savo mašina, kartu pasiimu ir savo Labradorę - Holą.
Artėjame prie Utenos, liko kelli kilometrai, staiga panūdau užsukti į apleistą geležinkelio stotį, kuri tikriausiai vienintelė visame pasaulyje, pastatyta net už 6 kilometrų UŽ MIESTO. Kada ją baigė statyti, aš jau buvau pradėjęs anglų kalbos studijas Vilniaus universitete, tad važinėdavau į Uteną savaitgaliais labai dažnai. Tačiau traukinį pasirinkdavau labai retai, nes jis važiuoja dideliais vingiais, todėl kelionė būdavo daug ilgesnė, nors ir visada galėjai gauti vietą atsisėsti. Tuo tarpu autobuse dažniausiai tekdavo visą kelią iki Vilniaus stovėti, ir ne tik stovėti, bet kaip silkių prikimštoje statinėje, rasti vietos tik vienai pėdai gerai atremti į grindis. Dabar pagalvoju, ką darytų šios dienos išlepę studentai, jeigu jiems reikėtų dėti tiek pastangų ir energijos važiuoti į paskaitas beveik tris valandas vieną šimtą kilometrų ir dar stovint ant vienos kojos, ir net šitaip stovint dar ir MIEGANT, atsikėlus prieš pusę penkių ryte, nes autobusas išvažiuoja dešimt minučių po penktos iš ryto, kad spėčiau į paskaitas nuo pusės devynių.
Taigi panorau pasižiūrėti, kaip geležinkelio stotis atrodo dabar.
Nustebino tuoj pat į akis krentanti lentelė - PAŠALINIAMS VAIKŠČIOTI GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA - raudonomis raidėmis ant baltos lentelės, kuri iškelta ant medinio koto prie pat stoties pastato.
PAKVIPO RUSIJOS TVARKA - ŽINGSNIS Į KAIRĘ, IR BŪSI APKALTINTAS TERORIZMU, ŠNIPINĖJIMU, TUOJ TEISMAS IR KALĖJIMAS SUFABRIKUOTU KALTINIMU.
Pro lentelę turiu praeiti norėdamas patekti į PERONĄ. Bet juk patekti ten UŽDRAUSTA. DVIDEŠIMT PIRMAS AMŽIUS UTENOS GELEŽINKELIO STOTYJE DAR NEAPSILANKĖ, DAR TIK KAŽKUR PAKELIUI. Tikra RUSIJA - KUR DRAUDŽIAMA VISKAS.
Einu į pastato vidų. Durys atviros, viduje NĖ GYVOS DVASIOS. Atviros ir į peroną durys. ČIa jokių lentelių, kad perspėtų niekam nevaikščioti - DRAUDŽIAMA - nėra. Tačiau vaizdas nykus. Bėgiai beveik visi surūdiję, reiškia retai kas jais bevažiuoja. Nykuma, aplink, jokio judesio, jokio veiksmo, jokio vagoniuko, jokio garvežiuko, jokio žmogeliuko, tik matau rietuves pabėgių, prikrautų kitoje pusėje visų bėgių.
Pamatau atviras vieno kabineto duris. Kabinete sėdi viena moteris - jau pensijinio amžiaus. Toks jausmas, kad žiūriu TARKOVSKIO kokį nors filmą. Stotis - VIENAS DVIAUKŠTIS BALTŲ PLYTŲ NAMAS jau keliasdešimti metų neremontuotas, jokių kitų namų šalia nėra.
Pasisveiknu, ir klausiu, ar yra tualetas kur nors? Ji sako, jog yra. - Ar galėčiau juo pasinaudoti? Ji delsia su atsakymu. Mane suima juokas, pradedu juoktis, ir kartoju klausimą - ar galiu pasinaudoti tualetu? Man linksma dėl jos reakcijos - ji vis DVEJOJA. - Taip, galite? - O kur jis? - Už jūsų.
Man patiko jos reakcija - ji vis tik LEIDO pasinaudoti tualetu NEPAŽĮSTAMAM, kuris nieko nepaaiškino, nieko nepasakė apie save, kai nuo kelio Utena-Vilnius gal už kilometro ar pusantro, kai niekas čia neužsuka iš nepažįstamų, o čia atsirado kažkoks NEAIŠKUS, KO JAM ČIA REIKIA?
Sugrįžęs į kabinetą aš jai pradėjau aiškinti, jog važiuoju į savo vaikystės miestą - Uteną - joje prabėgo mano visi vaikystės ir mokyklos metai. Ir kaip iš čia retsykiais važiuodavau į Vilnių ir traukiniu, tik labai nepatikdavo, kad dar iki pačios stoties reikėdavo važiuoti autobusu iš autobusų stoties. Ir čia ji pasakė labai išmintngą mintį - būtent dėl tokios toli nuo miesto parinktos stoties vietos ir bankrutavo Vilnius - Utena maršrutas, nes niekas nenorėjo šitaip nepatogiai važinėti. Ir ji taip pat pritarė mano minčiai, kad labai jau neišmintinga buvo taip toli nuo miesto pastatyti stotį.
Tie, kurie priėmė tokį sprendimą, neturėjo jokio ryšio su Rojaus Trejybe, todėl nesugebėjo mąstyti IŠMINTINGAI.
Lygiai taip NEIŠMINTINGAI VEIKĖ SĄJŪDIS, KADA PAĖMĖ VALDŽIĄ LIETUVOJE - NUSIKALTAMAI SUBANKROTINO PRAMONĘ IR ŽEMĖS ŪKĮ IR IŠVARĖ MILIJONĄ ŽMONIŲ EMIGRACIJON - TAI - LIETUVOS TAMSOS BEDUGNĖ IR JOS BUVĘ - IR DABARTINIAI - VISI IKI VIENO - VEDLIAI, SUTEIKĘ VEKTORIŲ TOKIAM NUSIKALSTAMAM ŠALIES NAIKINIMUI, KURIS ŠIANDIEN DAR LABIAU GRILĖJA, IR ATEITYJE NEIŠVENGIAMAI LIETUVOJE ĮVYKS TREGEDIJA.
Aš jai pradėjau aiškinti tokius dalykus, kokius dažnai sakau ir urantams. Man labai patiko jos nuoširdumas, ir greita reakcija. Po kai kurių mano aiškinimų, kurie ją tiek paveikė, kad ji paklausiė, - O KUR TO JŪS MOKOTE, KAIP GALIMA SUŽINOTI APIE ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMĄ? Ir mane labiausiai nustebino jos toks nuoširdus klausimas, kupinas ryškiausios ŠVIESOS - Jūs kalbate apie Rojaus Trejybę, o kur yra TAS VIENAS AUKŠČIAUSIASIS?
Štai ką reiškia žmogaus NUOŠIRDUS šviesos ieškojimas.
Aš jai pradėjau aiškinti apie VISUMINĘ DIEVYBĖS ASMENYBĘ - AŠ ESU.
Mano vardas Algimantas, o koks tavo? - Rima. - Rima, mano mokymus gali rasti mūsų svetainėje - padiktavau adresą, ir pridūriau - aš matau, kad tu labai nuoširdžiai domiesi dvasiniais dalykais, ir tai ir ateina per Rojaus Trejybės-AŠ ESU dvasios veikimą tavo prote. Dėl to aš tau padovanosiu dvi knygas. Jos liko mašinoje. Nuėjau į mašina, paėmiau Rojaus Trejybės knygą AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, ir Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL. Kadangi Rima kalba su rusišku akcentu, tai jos paklausiau, gal jai lengviau būtų skaityti rusiškai, nes KALBU JUMS VĖL yra ir rusų kalba išleista, ir mūsų svetainėje yra jos visas tekstas irgi rusiškai. Ji man patvirtino, kad jai būtų tokia knyga geriau suprantama rusiškai. Aš rusų kalba knygos neturėjau, tad pasakiau, mano telefoną ras tiek svetainėje, tiek knygose, ir jeigu kils klausimų, ar noras turėti rusišką knygą, tegu paskambina, ir kitą kartą atvešiu knygą ir rusų kalba.
Ir ji man atskleidė savo požiūrį - į viską stengiasi žiūrėti HARMONINGAI, stengiasi nesusitapatinti su BLOGIU, todėl neskaito jokių delfi svetainių, nežiūri jokių žinių laidų. Aš jai pritariau, jog nesitapatinti su blogiu gerai, bet reikia būti AKTYVIAM, ir blogį tirpdyti GĖRIU.
Man labai patiko jos aktyvi ir nuoširdi nuostata - ieškoti aktyviai. Kol aš atnešiau knygas iš mašinos, o atėjau aš su Hola, kad jai nebūtų taip karšta mašinoje, nors ją pastačiau stoties šešėlyje, žiūriu, ji jau skaito mūsų svetainę. Ir pamačiusi Holą, ji tuoj pat mielai pradėjo šnekinti iį ją. Ji man ir sako - Aš tiek gaunu daug knygų su šviesos informacija. Jūs tikriausiai pažįstate Mikušiną? - Ne nepažįstu jos, bet skaičiau jos priimamus mokymus. O štai dabar tu gauni dovanų pačią ryškiausą šviesą, dar ryškesnę už Mikušinos priimamus mokymus. Ji labai nustebo - DAR RYŠKESNĖ IR UŽ MIKUŠINOS? AŠ JAU DABAR, TUOJ PAT, PRADĖSIU SKAITYTI ŠIAS KNYGAS. JOS MAN KAIP IŠ AUKŠČIAU ATSIŲSTOS. - Taip ir yra - tai tau ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU perduotos, juk aš prieš akimirką net nemaniau, kad atsidursiu šioje apleistoje - kaip pamestinukas - geležinkelio stotyje. Tai įvyko grynai Rojaus Trejybės dėka.
Utenio aikštė dabar yra kaip nuogas, atviras šaligatvio plytelėmis išklotas laukas, su lopinėliais žolės, todėl ji yra UŽMŪRYTA GYVA, palyginus su tuo tikrai GYVŲ IR ŽYDINČIU SODU, tokio nuostabaus grožio natūraliais takeliais, žydinčiiais krūmais, alėjomis , ir gėlynais iš mano vaikystės ir jaunystės dienų. Visa, ką dabar sugalvojo aikštės pagyvinimui, tai pastatė kažkokį kryžių iš storo stiklo žuvusiems kovose už nepriklausomybę, ir įrengė netikėtai ištrykštančius iš grindinio fontanus. Štai prie jų kaip tik matau daug vaikų, kurie visi išsirengę, lauke karšta, ir jie tik ir laukia, kada eilinį kartą ištrykš fontanai, todėl stovi būtent tose vietose, kur turi ištrykšti iš žemės vanduo. Vaikų amžius nuo metų iki gal dešimties. To paties mažiausio mama jo vieno nepaleidžia, jo žingsnis dar netivrtas. Vaikai šokinėja, krykštauja, džiaugiasi. JIE YRA GYVI IR GYVENA SAVIMI.
Šalia fontanų, ant vejos, įsitaisiusi šeima su vaikais. Aš panorau nufotografuoti tuos linksmus vaikus. Pirmiausia SUNERIMO šeima ant vejos, pamačiau, kaip žmona savo vyrui kažką pasakė ir ėmė rodyti į mane. Vyras jau nejuokais ėmė ruoštis mūšiui su ĮTARTINU TIPU. Hola mane nutempė tiesiai prie fontanų ir pati įbrido į atvirą vandenį, kuris tiesiog liejasi tame visame plote, neaptvertame, ir niekuo neatskirtame nuo šalia esančio aikštės ploto. Hola tik šast, ir guli ant pilvo tame vandenyje. Ir kaip tik tuo metu ištryško fontanas,, ir Holą visą apipylė. JI IŠ TO NETIKĖTUMO NET PABALO, KAD ŠOKS ŠALIN NUO TRYKŠTANČIOS IŠ ŽEMĖS VANDENS ČIURKŠLĖS, VISA ŠLAPIA, KAIP TIK TOKIAI DABAR LIPTI Į MAŠINĄ.
Tas pats mažiausias vaikelis tempia savo mamą prie Holos, nori iš viso pasibučiuoti, Hola uodegą tik vizgina, o motina jau bijo, paima mažylį ant rankų. Prie Holos atbėga ir kiti vaikai. Aš juos mėginu nufotografuoti, bet mano telefone esantis fotoaparatas nesuveikia, kažkodėl. Pastaruoju metu tai pradėjo dažnai atsitikti. Todėl tik vieną kartą nufotografavau fontanus su vaikais.
Viena mergaitė prieina prie mamos, kuri dar visai su kūdikiu sėdi ant greta esančio suolo. Ir ši mama klausia dukros, - AR TAS DĖDĖ KĄ NORS JUMS SAKĖ, KO NORS PRAŠĖ? - Ne, nieko nesakė. O tuomet ji kreipėsi į mane - O kodėl jūs fotografuojate vaikus? - Labai linksmai elgiasi, kada ištrykšta fontanas, yra tikri, gyvi, juk gražu, kada yra džiaugsmas. - Bet kam jums reikalingi vaikai, fotografuokite vieną fontaną. - Tai argi bus toks fontanas gyvas be vaikų? Juk kam ta aikštė reikalinga? O gi žmonėms, todėl ji ir yra gyva tik su žmonėmis, o ne tuščia. Tavyje labai daug BAIMĖS, O TURĖDAMA BAIMĖS TU NET SAVO VAIKŲ NEMYLĖSI TAIP, KAIP GALI MYLĖTI. Ir toji pati baimė pereis ir vaikams. O tai silpnins jų fizinę sveikatą, kaip ir tavo sveikatą silpnina ji jau dabar.
Tačiau jauna mama aikštingai mestelėjo - kažkokia nesąmonė - atsistojo ir nuėjo.
Ir AKIVAIZDU jos vaikas kentės, ir ji pati kentės, bus NELAIMINGA. TAI - GARANTUOTA, IR NIEKAS JOS NEIŠGELBĖS, KOL VIEŠPATAUS TOKS JOS NEMĄSTUS MĄSTYMAS.
Du skirtingi epizodai - ŠVIESOS IR TAMSOS - Tikrovės ir iliuzijos.a
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas dvasioje.
Algimantas
2015-08-22 00:20:43
Mielieji dvasios broliai ir seses.
Rojaus Trejybe AS ESU padovanojo nuostabu isuki, kuris mane pakele dvasioje dar didesniam skydziui eiti gyvos tikroves keliu.
Sutikau viena dvasios broli, kuris pakviete atvaziuoti i Wisconsino valstija pailseti prie ezero.
Papasakojo, kad namas ant ezero kranto ir pusyne, kaip Lietuvoje Giruliai.
Nieko neplanavau, o tikru tikriausiai, jam pasakiusi, kad pagalvosiu, atsidaviau vedimui is vidaus. Jei Kurejo parasyta mano evoliucijos knygoje, tai mane ir nuves ten kur ir turiu buti, kad buciau naudinga. Galesiu gamtoje Pagarbinti Rojaus Trejybe AS ESU, sustiprinti ta dvasios broli, kuris klajoja iliuzijos labirintuose ir materialiuose turtuose.
Jau sestadieni pries darba uzpildziau savo masina tinkamu maistu, net nesuprasdama kodel darau ta neiprasta ryta. Truputi pati nusistebejau. Supratau is karto, kad esu ruosiama tai kelionei. Sau nusisypsojau ir nukeliavau i sestadienio ankstyva darbo diena salone.
Jauciau toki nuostabu vedima is vidaus, kaip niekada iki siol.
Tik suskaudus nugarai, iskarto kreipiausi i Rojaus Trejybe AS ESU, juk tu mane nesioji ir darbuojiesi kartu su manimi visumos labui. Stiprini ir tiesini dvasini stubura, kartu tieseja ir fizinis kunas. Skausmo kaip nebuta. Tai dar labiau pakele ir dar labiau uzpilde pasitykejimas. Dziugu, galvoju, va tas tikras gyvas ejimas dar iki siol nepatirtas tokia galia. Vaikstau ir spinduliuoju. Sypsosi visas vidus, svyti ir akys. Darbe visi pradejo klausti, kas man tokio nuostabaus nutiko, kad visa svieciu.
Dar labiau pradejau Garbinti Rojaus Trejybe AS ESU.
Savo ir visu dziaugsmui toki gylu vedima jutau abi keliones dienas. Taip ryskiai sudelioti visi segmentai paciu tinkamiausiu budu visiems sutiktiesiams, tik gerk ta sviesa ir maudykis auksto daznio virpesiu juroje.
Ir dabar rasant nuostabu skoni jauciu ir vel, ir vel.
Esant pazadintam ir dedant kasdienes pastangas, mes kiekvienas vis labiau pajuntame ta isplesta gylumine kosmine izvalga, busena pajuntame vedima is vidaus. Susiduriant aplinkoje ivairiu situaciju metu jau naturaliai skanuoji kiekviena dvasios broli ar sese, ivertini ivykiu eiga ir zinai kodel taip yra, o ne kitaip. Ir tai mus, pazadintus vaikus stiprina ir ramina savo sviesos spinduliais, kantrybes glebiu Rojaus Trejybe AS ESU.
Visa dauguma mirtinguju vertina aplinka ir visa gyvenima tik materialiu zvilgsniu. Tik ir maudosi iliuzijos labirintuose. Ir tu aklu vaiku visas dziaugsmas ir pasidiziavimas kiek ir kur turi namu, kokiais brangiais baldais apstatytas namu vidus ir kiek kainuojantys antikvariniai blizguciais.
Susitike dvasios broliai taip ir bendrauja- aklas veda akla. O juk daugiau ir nezino, nemoka, nesuvokia ir tiesiog neiesko, nes patogu gyventi nusistovejusioje aplinkoje nieko nekeiciant. Tik nejudinkite manes. O visa kita nesvarbu. Liudna.
Niekada iki siol viena pati nebuvau isvykusi i tokia tolima dvieju simtu dvidesim tryju myliu kelione. Iveikti sia kelio atkarpa reikia apie keturias valandas.
Viena kelyje, is kur mergaitei tiek drasos ir dar tamsoje. O juk viena niekada ir nebuvau tai ir buvo tas tikras zygis, lyg nese mane savo siltuose delnuose Rojaus Trejybe AS ESU.
Jokios baimes, nerimo, nepasitykejimo, tik gyvas vaziavimas simtus myliu i nezinomybe jau nakties metu, kartu apsviestu ryskiu meiles spinduliu rodanciu kelia ten kur turiu buti ir atnesti ryskios sviesos virpesius ir padeti dvasios broliui i lekstute. O ar jis nores tuo dvasiniu maistu maitintis ir stypreti, atrasti ta sviesos pripildyta austo daznio virpesiu kelia savyje, tai jo laisvos valios pasirinkimas.
Namas, kuri aplankiau, pripildytas brangiu meterialiu daiktu ir antikvariniu brangybiu, nesusilde ir neatgaivino. Tai tape beverciai blizguciai mano akims.
O susilde pusu skleidziamas kvapas ir ezero tylus bangavimas Garbinant Rojaus Trejybe AS ESU.
Vejo dziovinamu skalbiniu kvapas pusyno glebyje. Silde ir is mano vidaus skindantis sustiprinimo zodis dvasios broliui, tokia gyva sviesa apkabino Rojaus Trejybe AS ESU, kad visa materiali aplinka istirpo tartum mazas ledo gabalelis siltoje juroje.
Nebuvo jokio liudesio, kad skendedamas iliuzineje tamsoje, dvasios brolis nemato jokio gyluminio Kurinyjos grozio savo aplinkoje.
Zinau, vedama Rojaus Tevu, padejau ant stalo kupina dvasinio maisto dubeni. Ir tai kiekvieno laisvos valios pasirinkimas, kuo siela nori maitintis.
Tie antikvariniai staliukai, paveikslai, vazos ar indai nesuteikia pilnatves busenos, o veda tik i depresija, alhogolio vartojima, nemiga, susirupinima ir energijos bereikalinga svaistyma kaip islaikyti sukauptus materialius turtus. Tai kelias i skausmingas ligas. O susirgus, juk nei tas antikvarinis staliukas ar paveikslas nepaduos stiklines vandens, nesusildys is vidaus. Tai tik saltis ir vienatve. Spaudzia krutine matant tu dvasios broliu ir sesiu nusigrezima nuo Pagrindinio Sviesos Saltinio ir Centro neieskant tikroves kelio ir nuosirdaus noro atrasti savyje TA GYVA KUREJA VIDUJE.
Pirmadienio vakare susiruosusi vykti namo, buvau palydeta keliata myliu iki pagrindinio greitkelio. Toje vietoveje nebuvo rysio ir mano mobilusis telefonas negalejo rodyti kelio namo. Dvasios brolio man buvo aiskiai uztikrinta vaziavimo kryptis, tai abejoniu neiskilo.
Siame patyrime ir vel tinka nuostabus teiginys, kaip aklas veda akla. Mano begalinis dvasios broliu pasitykejimas apakino ir nugreze mane nuo sviesos kelio.
Vaziuodama vis Garbinau Rojaus Trejybe AS ESU. Vaziavau apie valanda. Diziulis nerimas uzliejo mano vidu. Cia kazkas ne taip.
Kreipiuosi i Musu Visu Mylima Teva, o nerimas nedingsta.
Trumpai atsiradus rysiui paskambinu patikslinti ar tikrai vaziuoju ta kryptimi. Gaunu patvirtinima, kad esu reikalingame greitkelyje ir teisingoje kryptyje. Nerimas dideja.
O cia jau neta busena, kada vedama is vidaus atsidaviau ir teisinga kryptimi lekiau lyg ant sparnu. Kvieciu i pagalba jau ir Apvaizda, ir Rojaus Trejybe AS ESU, ir Jezu, niekas neramina. Visa savo busena jauciu, kad vaziuoju i tamsa.
Mano dziaugsmui aplanke nuostabios mintys. Koks nykus jausmas, kai visi dvasios broliai eina nusigreze tolyn nuo KUREJO, NUO SALTINIO IR CENTRO. Man materialioje aplinkoje buvo parodytas tas kelias, kai nera sviesos liepsneles tik tamsa, laukai, miskai ir nieko kelyje- tustuma. Tustuma, kuri sukele nerima, salti, baime, vienatve ir visiska nezinomybe. Kuo toliau vaziuoju, tuo gyliau i TAMSA. Tai buvo toks nesiderinantis palyginimas, kai esi vedamas is vidaus, pajuntant visu savo atsiverimu, kiek pajegi ta akimirka atsiverti, naturalu nesima. O tuo kartu, kada esi nusigrezes nuo Sviesos Saltinio ir Centro, eini tik i tamsa, i susinaikinima, kaip ir visa dauguma dabar einanciu dvasios broliu ir sesiu, pamirse, o gal ir nenorintys gyventi duodant meile, siluma, pagalba be atlygio visiems ir del visu. Visur vyrauja tik pelno siekimas, ne tik materialioje aplinkoje, bet ir bendraujant su dvasios broliais ir sesemis. Veiduose zvelgi geiduli turtams, kurie beverciai. O pasakiusi, kad turiu jau sukaupusi ir vis kaupiu neikainuojamai amzinus turtus, kurie nekelia nerimo, rupescio, nes jie AMZINI. Pasikeicia poziuris i tave, vieni galvoja, kad tau kuku, kiti, dar labiau uzvaldyti tamsios iliuzijos, pasmailina liezuvi galvodami, kad tures dideles naudos ir apgaules budu pasipelnys. Visiskai nesuvokdami TU NEIKAINUOJAMU, AMZINU TURTU PRASMES.
Taip mastydama, net ir nezinau kiek ilgai vaziavau, kol suvokiau, kad reikia sustoti ir pasitikslinti vaziavimo krypti. Kol privaziavau kaimo degaline, dar prakelevau dvidesimt sesias mylias.
Degalinene sutinau tokius nuosirdzius zmones, kad visus norejosi apkabinti. Pagyvenes dvasios brolis paklause, tai kiek ilgai dukrele tu ta neteisinga kryptimi vaziuoji. Pasakiusi, kad esu is Cikagos, visu akyse pamaciau nuosirduma, meile ir nora padeti.
Ir tamsos kelyje issiziebe sviesos spindulelis rodantis kaip svarbu svyteti viduje ir GARBINTI ROJAUS TREJYBE AS ESU ATSIVERIANT IS VIDAUS PINAI SU ITYKEJIMU. TIK TADA PALAIKYSIME TA GYVA NUOLATINI RYSI SU SVIESOS SALTINIU, KURIS NIEKADA NESUKLAIDINA, O VEDA TEN KUR GERIAUSIA.
Is laimes, kad sutikau puikius dvasios brolius ir seses uzmirsau viska. Masinoje visuomet turiu knygu Jezus Kristus "Kalbu Jums Vel". Nepasidalinau ta Spindincia Sviesa, kuria esu pati atradusi savyje. Tai ir rodo, kad dar seklus mano atsiverimas, nes baime bande nugaleti sviesa. Nepaskleidziau tos pilnatves ir silumos is Rojaus Trejybes AS ESU atrastos savyje, kurios galbut jiems labai reikejo, todel ir buvau nubloksta i toki toli, kad apkabinciau sutiktus dvasios brolius ir seses. Pravaziavus keliolika myliu norejosi vos ne sugryzti atgal. Buvo apmaudu, kad galvojau tik apie save.
Tai nuostabi pamoka ir patyrimas. Beliko tik pasiusti Meiles Virpesius maldos metu pagalba suteikusiems.
Apsisukus ir vaziuojant naktyje jau teisinga kryptimi uzliejo begalinis dziaugsmas, ramybe. Beveik dainuodama Garbinau Rojaus Tevus ir visiem dekojau uz toki vedima. Dziaugiausi, net juokiausi uz ta patirti. Zodziais negaliu apsakyti, ju truksta perteikti ta busena. Nuostabu!
Prisiminiau, pries nepilnus metus sunui juokavau, jei viena isvaziuociau i kelione cia Amerikoje turbut tris dienas nesurasciau namu, o ka ir kalbeti apie keliones dziaugsma. Dekojau, Garbinau ir dziaugiausi, kad paklydau tik tris su puse valandos.
Vietoje tryju su puse valandu, vaziavau septynias. Turejau daug laiko apmastymas.
Jei turejau tiek ryzto, drasos skraidyti naktyje atsiduodant vedimui is vidaus, tai rodo, kad taip pat galiu dar labiau skleisti i aplinka GYVA TIKROVE, ROJAUS TREJYBE AS ESU su tokiu pat pasitykejimu ir ryztu atsiduodant vedimui is vidaus. Tai taip mane ikvepe gyventi ir dziaugtis tuo gyvuoju keliu pakylant su Rojaus Tevais ant tikroves, padabinto graziausiais ziedais, kranto.
To viso patyrimo akimirkos apdovanojo mane ta nuostabia busena uz dedamas kasdienes pastangas tapti vis labiau naudingai visumos labui. Uz ta tiesa ir tikrove, nuosirduma, kiek pajegiu prisipildyti is Rojaus Trejybes AS ESU.
Labai pagerejo sveikata. Tapau kupina energijos, ikvepta ryzto, drasos spindeti i aplinka. Pasikeite akiu zvilgsnis, nors kai kas ir pavadina mane, kad tokiu zmoniu nera, tai dinozauru laiku atliekos.
Bukite visi apkabinti mano siltu meiles glebiu.
Laima.
LaimaJAV
2015-07-29 07:06:05
Mielieji Dvasios Broliai ir Seses.
Ačiū, kad skleidžiate šviesos spindulėlį Gyvoje Rojaus Trejybės AŠ ESU Šventovėje. Visiuomet laukiu ir klausau įrašus svetainėje. Džiugu girdėti gyvai, aiškiai, garsiai išreiškiamus MEILĖS VIRPESIUS skindančius iš kiekvieno atsivėrusios širdies.
Kiekvienu jūsų ištartu žodžiu maitinuosi, kaip gyva DUONA IŠ DANGAUS.
Patykėkite, tai didžiulis sustiprinimas ir ištiesinimas dvasinio ir fizinio stuburo. Toks jausmas, kad ir aš pas jus Gyvoje Šventovėje apkabinusi jus visus savo meilės glėbiu.
O kai susitiksime tai tikrai visus po vieną apkabinsiu labai stipriai kaip moku.
Antradienį perskaičiau forume žinią, kad Rimantas iš Kauno iškeliavo į Morontinius pasaulius.
Skaičiau ir gėriau kiekvieną parašytą žodį, kaip gyvą vandens lašą. Jaučiau tokį tikrą, kupiną meilės tykrovišką ėjimą gyvuoju keliu, lyg kitaip ir nebegali būti. Kiekvienas pasakytas žodis, tokia tikrovė, tokia galia, kad net mano fizinis kūnas klausė kartu ir priėmė tą tikrą gyvą virpesį sklindanti iš parašytos žinutės. Tokia galia ir sustiprinimas, kad net tiesina ir fizinį kūną užliejami Meilės Virpesiai.
Tai toks dižiulis patvirtinimas, kad esu tikrai teisingame kelyje ir ten kur turiu būti.
Žaviuosi, kaip nuostabiai ir pačiu tinkamiausiu laiku Rojaus Tėvai siunčia sustiprinimą. Būtent tada, kada labiausiai jo reikia šioje tamsos apimtoje aplinkoje.
Beja, po vieno pokalbio telefonu su Algimantu prieš kelias savaites, mano gyvenimas taip pat pasikeitė.
Tarytum šydą būtų nuėmę nuo užmerktų akių.
Pakeičiau mitybą.
Prieš kelis metus, beveik porą metų buvau vegetarė. Po to vėl sugryžau į įprastą kažkiek sveikesnį maitinimasį. Tiesa, ir dabar pamažu jau ėjau ta linkme. Viduje buvo žinojimas, kad kažkada įvyks lūžis.
Bet Algimantas taip dailiai mane stumtelėjo, kaip tikras profesionalas, ko man labiausiai ir reikėjo.
Pokalbis su Algimantu ir dar vienas dienos įvykis, kurie ir sudėjo visus taškus ir kablelius gražiausiame sakynyje.
Tą pirmadienį kada visi meldėmes už Urantijos planetos žvėrelių ir visų gyvūnėlių apsaugą, pasimeldžiau ir aš lyg būtų savaime suprantamas dalykas. Bet viduje jaučiau lyg kažkas ne taip, kažko trūksta iki pilnatvės. Likau nesupratusi iki sekančios dienos.
Antradienį važiuodama į darbą, staiga iššokusį ant kelio tiesiai į mano mašiną numušiau mažą stirniuką. Jo neužmušiau, bet nutrenkiau. Nebuvo galimybės net stabdyti mašinos. Mat išgalo važiavo mašinų labai daug.
Ir tada manyje kažkas įvyko, negaliu net aprašyti, trūksta žodžių ką pajutau.
Taip užspaudė krūtinėje, visą diena negalėaju atsigauti. Vis galvojau apie tą stirniuką. Ne apie apgadintą mašiną, bet apie tą mažą stirniuką.
Toliau važiuodama tuoj pat pradėjau melstis ir kalbėtis su Tėvu. Nors ir tuo kartu važiuodama meldžiausi. Viskas vyko maldoje. Pradėjau pasakoti Rojaus Tėvams ką jaučiu ir klausti, kaip čia gali būti, kad maldoje taip atsitiko.
Tik ką meldžiausi už gyvūnėlių apsaugą ir vis dar retkarčiais valgiau mėsą ir žuvį iki to pirmadienio- TAI KAS AŠ TADA ESU! PATI MELDŽIUOSI, PATI IR ŽUDAU!
Tuo metu pasidarė baisu, net supykino.
Kaip dabar viską dėlioju, jau ir ankščiau esu gavusi ženklų, kad nežudyčiau gyvūnų. Erzindavo ir pykindavo nuo mėsos ir žuvies kvapo. Vieną kartą valgant austres, net iškilo vaizdinys, kaip jos juda ir yra gyvos. Aš jų jau nebežudau.
Mėsos ir žuvies nebevalgau.
Kiek ilgai buvau vedama prie to sprendimo.
Ot tas gyvulinis protas visur nori vadovauti ir išlaikyti senus, surambėjusius įpročius.
Po šių įvykių pradėjau dėti galvą ant Tėvo peties ir įsikibusi į Jo ranką eiti dar labiau. Eiti ten, kur parašyta Rojaus Trejybės AŠ ESU mano gyvojo kelio knygoje.
Būkite visi apkabinti Rojaus Trejybės AŠ ESU meilės!
Su visa savo meile išvidaus Laima.
LaimaJAV
2015-07-09 18:46:23
Šį praėjusį sekmadienį nedidelė grupelė urantų buvome susirinkę Pakalniuose pas Aldoną. Tai buvo Violetos į kitą tolimą kraštą Norvegiją išleistuvės, ir tuo pačiu nuoširdus pasibendravimas tarpusavyje su tais urantais, kurie gyvena Utenoje, Pakalniuose.
Mūsų susibūrimas prasidėjo apie 11 valandą ryto gyvosiomis pamaldomis, tuo pačiu prisijungiant prie Gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje Kaune garbinančiųjų dvasios brolių ir sesių. Garbinimo maldą, kupiną gyvybingos meilės Rojaus Trejybei-AŠ ESU, pirmoji išliejo Vanda, o po jos liejosi ir kitų urantų šlovinimo ir garbinimo maldos, pripildžiusios mus nuostabia meilės būsena, dvasine pilnatve ir palaima. Tik garbinimo malda gali tiek pakylėti į dar nepatirtas dvasines meilės aukštumas link mūsų visų Tikrųjų Tėvų, kad pajuntame tarpusavyje nuoširdžią dvasinę brolystę, kuri paliudija mūsų tikrąjį dvasinį artumą – esame Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvieji sūnūs ir dukros. Ir tai pats maloniausias patyrimas, būnant dar žmogaus pavidalu, patirti tokią JOS Tikrovę savyje, ir kad esame šios Tikrovės realia dalimi, realios dvasinės asmenybės, imančios suspindėti čia ir dabar.
Po tokių meilės sklidinų garbinimo maldų Mantas paskaitė vieną skyrių iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, po kurio panirome į prašymų maldą, pradėjus melstis Violetai, ir toliau tęsiant kitiems urantams.
Po gyvųjų pamaldų Gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje, pasidalinę ką tik patirtais nuostabiais patyrimais, susiruošėme gausų vaišių stalą, prie kurio jautėmės kaip puikiausioje puotoje, kurioje svarbiausia dvasinės brolystės būsena, patiriama tik iš meilės, jau gyvai pulsuojančios kiekvieno mūsų viduje. Vaišinomės ir bendravome, dalinomės įvairiais patyrimais, o laikas, atrodė, tarsi ištirpo. Po to prisiminėme, kaip gi galime išvykti kartu nepadainavę? Mantas ir Skaistė pirmą dainą, naujai sukurtą, skyrė Violetai, kuri įsirašė į savo video kamerą, kad nusivežtų į svetimą kraštą malonius atsiminimus iš mūsų mažo koncerto. Daina buvo puiki, kad po jos ėmė lietis ir kitos, iš kurių urantų himnu jau tapusi „Mes Rojaus Trejybės vaikai“. Su malonumu klausiausi ir pritariau, ir jutau, kaip šilta meilės banga užlieja kūną, ir taip lengva ir gera būti tokioje dvasios brolių ir sesių draugijoje. Vienai iš dvasios sesių paprašius Skaistės padainuoti ką nors iš savo repertuaro, ji, pritariant Mantui su gitara, sudainavo savo visai neseniai sukurtą naują dainą pavadinimu „Meilės kalba“, skirtą vaikams, su kuriais dainavo mokslo metų išleistuvių baigimo proga mokykloje. Skaistė papasakojo, kaip jai gimė dainos žodžiai, muzika, ir kaip ji visiems patiko. Labai patiko ir mums urantams, nes žodžiai labai paprasti ir nuoširdūs, labai lengvai įsimenami, kad ir mes pritardami uždainavome, net kai kurie ašarą nubraukėme, nes meilės virpesiai liejosi iš dainos ir pakylėjo mus, suvirpino mūsų dvasios stygas. Galvoju, jog tik urantai moka šitaip linksmintis, patirdami Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės būseną savyje, apjungiančią į dvasinės brolystės tarpusavio patyrimą, kuris dar tik prasideda čia, Urantijoje, ir kuris tęsis toliau per visą amžinybę. Tik urantai gali patirti tokį nuoširdų gyvybingos meilės kupiną tarpusavio bendravimą, be jokių žalingų nuodų poveikio, tokių kaip alkoholis, tabakas, narkotikai, ar kitos svaiginančios medžiagos ar produktai, taip gausiai vartojamos žmonių visame pasaulyje ir visur, bet kokiuose baliuose, išvykose ar susibūrimuose, ir vien tik iš baimės, nepasitikėjimo savimi, nerimo, nepasotinamo godumo, kurį nuolat jaučia žmogaus gyvulinis protas. O kada yra atrandama Rojaus Trejybė-AŠ ESU viduje, tuomet nebelieka jokio poreikio teršti savo fizinį kūną ne tik svaigalais, bet ir nuodingu gyvuliniu maistu, o taip pat ir tamsiomis mintimis, ar veiksmais, nes Jos gyva meilė, per nuoširdų bendravimą savais žodžiais, valo mūsų sąmonę ir pasąmonę, kaip saulės šviesa palaipsniui tirpina storą ledo sluoksnį. Procesas labai palaipsnis, bet jis teikia didelį dvasinį pasimėgavimą, palaimą, stiprybę, vis stipriau atsiduodant Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvam vedimui iš vidaus, patiriant Jos meilę čia ir dabar, nesvarbu kur bebūtume.
Savo susibūrimą pabaigėme linksma fotosesija, nusifotografuodami atminimui priešais žaliuojančias Pakalnių gamtos apylinkes, nes Aldonos kiemas stovi ant kalvelės, nuo kurios į vakarus žvelgiant, atsiveria nuostabi gamtos panorama. Akys tiesiog mėgavosi žaliuojančiais horizontais, o mes urantai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvieji sūnūs ir dukros, po tokio nuoširdaus pasibendravimo šią dieną, mėgavomės meilės kupinais patyrimais. Šypsena ir juokas puošė mūsų veidus, nes priežastis yra gyvai patiriama viduje Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės dvasinė būsena, kuri būtent ir puošia mus iš vidaus tiek, kad atsispindi ir išorėje.
Su meile,
Jurgita
2015-07-03 23:55:46
Kiek Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda mums suteikia įvairiausių sankryžų, kad tik mes priimtume gėrio ir šviesos sprendimus meilės motyvu VISŲ LABUI, kad mums tik belieka stebėtis tokiu jos visapusiu ir gana veiksmingu veikimu. Tačiau kuo labiau ĮTIKI, tuo mažiau belieka stebėjimosi, o atsiranda TIKRUMO pojūtis – o kaip gi gali būti KITAIP, tik šitaip ir turi būti, ir tai taip natural, kad nuostabai vis mažiau belieka vietos. Irv is tik…
Einu užvakar iš Žvėryno galo namo, tačiau netikėtai sumanau dar užsukti į vieną parduotuvę, esančią jau kitoje Neries pusėje. Eidamas klausiu saves, o ką aš ten galiu pirkti, ir nelabai atrodo, kad ko man ten reikėtų. Netoli parduotuvės pamatau vieną savo pažįstamą besikalbanti su vyru, kuris atvažiavo galingu juodu visureigiu. Aišku, pamačius tokią didžiulę mašiną, visokios mintys sukyla, tik nė iš tolo neprimenančios dvasinės šviesos. Tuo labiau, kad mano pažįstamas yra netoli esančio mašinų serviso direktorius, tai visokių pas jį atvažiuoja.
Aš iš toliau pasisveikinu su savo pažįstamu. Jis daugiau juntamu, o ne matomu judesiu rodo, kad norėtų tarti kokį žodelį ir man. Aš prieinu. prie jų, pasisveikinu. Nepažįstamajam pasakau savo vardą, jis – savo. Ir po kelių bendrų frazių pereinam prie bendro pokalbio, nes manes mano pažįstamas klausia KAS BUS LIETUVOJE TOLIAU? Aš imu aiškinti tuos pačius dalykus, apie kuriuos jums jau daug metų kalbu – be Kūrėjo – Tikrovės Šaltinio – neįmanoma sukurti ilgalaikės ir tvirtos civilizacijos, nes tai prieštarauja pačiam Kūrėjo evoliuciniam sumanymui. Ir pradedu pasakoti, kad tik atėjus į visus vadovaujančius postus mūsų šalyje šviesos žmonėms prasidės tikros permainos visuomenėje, o iki to meto bus tik blogiau ir sunkiau, kol įvyks katastrofa visoje planetoje, nes degradacija vyksta visame žmogaus iliuziniame gyvenime. Aš jiems nuosekliai aiškinau apie mūsų vietą ir prasmę šiame gyvenime, apie mūsų bendradarbiavimą su Kūrėjo apvaizda, apie virpesius ir jų poveikį aplinkai, tuo pačiu ir mums.
Aš savo pažįstamo paklausiau, ar jam buvau davęs Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL antrojo leidimo knygą, o kad būtų aiškiau, išsiėmiau iš kuprinės abi knygas – KALBU JUMS VĖL ir Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ. Kada jis pamatė knygas, tuoj pasakė, kad Akimirkos Amžinybę turi, o antrojo leidimo KALBU JUMS VĖL – ne, tai aš jam ir įteikiau, kad skaitytų.
Kada naujasis pažįstamas pamatė Rojaus Trejybės rožinį simbolį ant knygos viršeilio, jis tuoj pat reagavo garsiai – Aš šitą knygą mačiau – tuo mane labia nustebindamas – Kur matei? – Pas vieną moterį, kurį gyvena mažame Aukštaitijos bažnytkaimyje – žyniuonę, kurį gydo žmones dėdama rankas, aš dar ir nufotografavau šią knygą, nes ji mane labai patraukė.
Jis ėmė telefone ieškoti tos nuotraukos, norėdamas tikrai mums įrodyti, kad ši knyga jam žinoma, ir ne tik žinoma, bet jis ja susidomėjo. Greitai nuotrauką surado ir parodė ją mums abiems.
Mano ankstesnis paįstamas tuoj pakomentavo, kad ir šis susitikimas nebuvo atsitiktinai.
Aš paklausiau naujojo pažįstamo, ar jis norėtų skaityti šias knygas, ir sulaukęs energingo atsakymo – TAIP, TAIP – jam padovanojau AKIMIRKOS AMŽINYBĘ, o senajam pažįstamui tariau – Duok tu jam šią knygą, o tau aš atnešiu kitą. Taip KALBU JUMS VĖL iš vieno rankų ji perėjo į kito rankas.
Kada grįžau namo, tai savo Labradorei sakau – ruoškis, važiuosime ir nuvešime Kristaus knygą KALBU JUMS VĖL, nes sutikau naują pažstamą, kuris irgi nori dvasinės šviesos, tad padovanojau jam abi knygas, o mano senajam pažįstamui, kuriam jau buvau įteikęs Kristaus KALBU JUMS VĖL knygą, teko ją perleisti savo draugui, kai pasakiau, kad ir jam netrukus atnešiu kitą.
Nuvažiavome į servisą. O ten matau, kad mano pažįstamas direktorius turi pasidėjęs šalia savęs tą pačią KALBU JUMS VĖL knygą. Aš jo klausiu, ko jis pasiėmė šią knygą, tai man jis paaiškino, kad jie abu susitarė, kol jo draugas skaitys AKIMIRKOS AMŽINYBĘ, jis skaitys KALBU JUMS VĖL, nes tikrai nemanė, kad aš taip greitai atvešiu knygą ir jam. Ir pridūrė, kad jo draugas pas jį netrukus tuoj dar užsuks vėl, tai jam knygą jis ir atiduos.
Kitas Rojaus trejybės-AŠ ESU apvaizdos viekimas man buvo dar akivaizdesnis, nors kitam gali taip ir neatrodyti, kuris neturi giluminės įžvalgos.
Elektroninės bankininkystės ryšys man buvo užblokuotas, kada aš neteisingai surinkau slaptažodį. Žinutė aiškino, kad penkis kartus suklydus prisijungimo metu, ryšys blokuojamas. O prisijungimo seka visada tokia pati – intendifikuojantis kodas, slaptažodis, ir tada skaitmeninis kodas iš kodų lentelės. Man pirmą kartą jungiantis ir jau priėjus skaitmeninio kodo 13 užrašymą ir atsirado užrašas, kad ryšys užblokuotas. Mane tai nustebino, kodėl vis tik taip įvyko, kai slaptažodis buvo parašytas teisingas, ir programa jį priėmė, dėl to ir ėjo kitas žingsnis – skaitmennis kodas, kurį aš labai atidžiai užrašiau. Pamėginau dar kartą viską paakrtoti. Ir vėl gavau prašymą įvesti 13 kodą. Ir po jo įvedimo – užblokavimas. Neliko nieko kito, kaip eiti į banką ir keisti slaptažodį. Tą ir padariau. Grįžęs iš banko nebepuoliau keisti spaltažodžio, atidėjau rytojui, nes buvo jau vakaras. Kitą rytą sėdau keisti slaptažodžio, viską darydamas, kaip reikalauja programa. Ir kada vėl priėjau skaitmeninį kodą – vėl man programa paprašė įvesti 13 kodą. Įvedžiau. Ir vėl ryšys užblokuotas net su nauju banko slaptažodžiu, ir pirmuoju bandymu. Mėginu kartoti dar kartą – programa prašo įvesti skaitmeninį kodą iš kodų lentelės - ir VĖL - 13-tą.
Trečią kartą nebemėginu kartoti, vėl einu į banką. Banke žmonių nedaug, bet ir tedirba tik dvi darbuotojos su klientais. Kaip tik mano eilė priena eiti pas tą pačią darbuotoją, pas kurią buvau išvakarėse. Tačiau ji netikėtai išeina iš savo kabineto. O kita darbuotoja kažką aiškina savo klientei. Sunkiai pastarajai sekasi suprasti tą aiškinimą, kyla vis nauji klausimai, kad net ir darbuotoja pasikviečia į pagalbą aną iš kabinėto išėjusią darbuotoją. Galų gale problemos atrodo išspręstos, ir toji darbuotoja, kuri buvo išėjusi iš savo kabineto, grįžta atgal. Aš jau laukiu, kada užsidegs mano numeris, o darbuotoja netikėtai ir vėl išeina tarsi tyčia erzintų – ką noriu tą darau, nuo manęs priklauso viskas. Netikėtai pamatau, kaip mano numeris užsidega virš durų į kitos darbuotojos kabinetą.
Paaiškinu savo problemą ir nusistebiu, kokia ta elekroninio ryšio nepatikima bankinė grandinė.
Man darbuotoja pasiūlo pamėginti dar kartą prisijungti. Ir tą darau pats jos kompiuteriu. Kada programa paprašo įvesti skaitmeninį kodą – kodo langelyje parašytas skaičius – 13. Aš pradedu juoktis. Įrašau 13 kodą iš kodų lentelės, ir astakymas – ryšys blokuojamas dėl penkis kartus neteisingai įvesto slaptažodžio.
Darbuotojai aš paaiškinu savo nusistebėjimo priežastį dėl 13 kodo, kada jis programos pageidaujamas kiekvieną kartą. Ir ji nusistebi, ir priduria – Na, ir netikėk tada prietarais, nors kiti ir sako, kad 13 nereiškia nieko blogo. Aš į tai jai nieko neatsakiau. Vėl gavau naują banko slaptažodį, ir nauja kodų lentelę, o tada jau vietoje įvedžiau pavartodamas ir savo pakeistą slaptažodį. Ir šįkart viską pavyko padaryti sėkmingai.
Banko darbuotoja netikėtai manes paklausė – o ką reiškia jūsų ženkliukas? – Tai ROJAUS TREJYBĖS simbolis. – Ar Rojaus Trejybė yra Šventoji Trejybė? Aš turiu religinį išsilavinimą, baigiau katalikišką jėzuitų gimnaziją. – O aš joje vaikus mokiau anglų kalbos. - Aš jūsų neprisimenu, kad būčiau mačiusi.
Paaiškinau, kada tai buvo, ir kad aš tedirbau porą trimestrų, ir dirbau tik valandininkų, o ne visu etatu, o kai man darbas ėmė trukdyti versti Urantijos Knygą, tada ir atsisakiau šios vietos.
Tada labai trumpai paaiškinau Rojaus Trejybės kaip Kūrėjo buvimą, ir Jėzaus kilmę.
Aš išsiėmiau iš kuprinės Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ir Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ knygas ir tariau – Norėčiau jums padovanoti šias dvi knygas. Jos ir padės giliau pažinti TIKROVĘ IR JOS KŪRĖJĄ – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU. Čia yra užrašytas ir mūsų svetainės adresas, o ten gausu dvasinės informacijos viso gyvenimo mūsų planetoje studijoms.
Kada išėjau iš jos kabineto,laukiančiųjų buvo jau MINIA. Bet jie visi buvo ramus.
ĖJAU IR MĄSČIAU – juk tai būtent Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda pasirūpino taip, kad būtų užblokuotas ryšys, kad man tektų eiti į banką, kad iškristų 13 skaitmennis kodas tiek kartų, jog aš į tai atkrepčiau dėmesį, jog tai nėra šiaip natūralus ryšio blokavimas, o specialai sumanytas, kad taip reikalinga šviesos informacija pasiektų būtent tą banko darbuotoją, kuriai jos taip reikia. Todėl aš ir patekau būtent pas ją, o ne pas kitą, kuri pati taip netikėtai pasišalino iš savo darbo vietos, nors aš norėjau patekti būtent pas ją, nes ji jau žinojo mano istoriją. Ir būtent kita darbuotoja pati manes pakalusė – KĄ REIKŠIA JŪSŲ TOKS ŽENKLIUKAS. O juk kai buvau pas kitą darbuotoją išvakarėse, tai ji irgi mate šį ženkliuką, bet jai nebuvo svarbu sužinoti, ką jis reiškia. O kitai darbuotojai tai buvo svarbu, todėl ir išdrįso paklausti. Tai reiškia, kad ji yra IEŠKOJIMŲ KELYJE. Kas ieško, tas ir randa. Ir sulaukia TINKAMOS pagalbos iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU Apvaizdos.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-07-02 10:45:58
Mazytis patyrimas.
Vaziavau i darba. Greitai, neskubedamas viduje, atejau i traukini, vaziuoju reikiama kryptimi, ir masinistas pranesa, kad uz dvieju stoteliu paskutinis sustojimas ir traukinys toliau nebevaziuos. Galvoju, lipti cia ar vaziuoti ten kur traukinys sustos ir palaukti. Galvoju, ai geriau lipsiu cia nes galiniame sustojime traukinys sustoja taip, kad reikia eiti i kita platforma, o man su nelengvais nesuliais kur dar ten paskui ieskoti kur kitas sustos, paveluosiu paskui i darba. Mano mintys truko kelias sekundes ir duru uzdarymo signalui pradejus pypseti as issokau is traukinio. Uz manes izsidare durys ir traukinys nuvaziavo.
Tiesiai pries mane sedi jamaikietis, Rastaman, kaip jie save vadina, nes ju religija kazkodel vadinasi Rasta. Ka tai reiskia gerai nezinau, ir is kur tai kilo taip pat negaliu pasakyti, bet gerai panagrinejus Urantijos Knyga tikrai butu galima atrasti. Anksciau esu sutikes zmogu kuris man paaiskino apie tai ir papsakojo apie siuos zmones. Jis ir pats buvo is Jamaikos, skyresi is kitu kalbos aiskumu rislumu, ir pats salia stovedamas stebejau kaip jis pasakojo kitiems savo bendradarbiams apie Jezu apie religija, ir as maciau kaip visa tai ka jis sako, liejasi jam per Minties Derintoja. Jis tada man papsakojo apie Rasta. Jis pasakojo kad tie zmones nieko nezudo, nevartoja gyvuliu mesos savo maiste, meldziasi ir turi atvira minti. Tokios pagrindines harakteristikos, o ji pati darbe vadino juokaudami, mesiju, nes jis visiems pasakojo apie
Taigi pries save islipes is traukinio pamaciau toki vyra su didziuliu, po kepure slypinciu kuokstu plauku, bet labai jaunu ir sviesiu veidu. Atsisedau i laisva kede salia jo. Jis pradejo kazka traukti is savo maiso, ir as pamaciau buteli su kazkokiu zoliu skysciu, turbut pietums, pagalvojau, ir tuo metu kaip tik jis trauke is to maiso ir maza nutrinta apiplysusia knygute, Biblija.
"O Biblija skaitai", sakau jam.
"Kartais pavartau, O tu?" paklause jis.
"As jau nebeskaitau, perskaiciau ir nesuprates palikau sita sena teksta, juk viskas keiciasi o sita knyga parasyta taip seniai tiems primityviema zmonem kuriems zmogu nuzudyti buvo vieni niekai, o vyras zmona galejo nuzudyti vien tik todel, kad ji jam nepatiko", sakau jam.
"O ka skaitai tu?"
"Urantijos Knyga" sakau jam.
Tada paemes telefona atverciau jam urantijos knyga ir parodziau 4 dalis turinio ir paaiskinau, kad cia aprasyti visa kurinijos sandara. Parodziau Jezuas Gyvenimo smulku aprasyma - ketvirta knygos dali. Urantijos Knyga ji is karto sudomino. Sako atsiminsiu. Duok, sakau, savo telefono numeri ir as tau parasysiu i pranesima pavadinima, tuo paciu ir mano numeri turesi, o as tavo. Nes galvoju Urantijos Knyga studijuoti susirinkus drauge Londone.
Jis dave telefona ir as greitai pasiunciau savo varda ir knygos pavadinima.
"Kai tave pamaciau as iskarto pajutau, kad cia kazkas bus" pasake jis "tu skiriesi is visu, kazkoks buvimas aplink tave ("presence" buvo tikslus angliskas zodis). Sakau idomu idomu, sakau, kad tu jauti tokius dalykus. Jis spejo papasakoti apie save, kad turi tris vaikus ir jau turi anuku, ir apie Urantijos Knyga jis papsakos daugiau savo anukei ir jauniausiai dukrai, nes jis labai nori, kad jie augtu dvasiskai ir gautu gera ir teisinga pagrinda. Tada nustebes likau as. Jis tikrai atrode labai jaunas, jis paaiskino, kad maitinasi vegetariskai ir to moko ir savo seima. Stai toks greitas 5 minuciu pokalbis. I darba ta diena pavelavau, atsisedau ne i ta traukini. Mintis, kad noriu pakeisti savo dabartini darba veikia taip pat.
Niekada nezinai, kur ir kada tave atves ir ka tu savo kelyje sutiksi.
Siandien as samoningai suvokiu, kad esu Rojaus Trejybes- AS ESU sunus, apvaizdos dalis. Samoningai suvokiu ir savo viduje patiriu, kad esu vedamas ir dirbu drauge su kitais Kurinijos sunumis ir dukromis sviesinant savo aplinka, o aplinka tai viskas ka gali pasiekti mano mintis ir mano zodis. As augu ir pats, kai atsisuku atgal tai matau kaip isaugau, kaip auga pasitikejimas savimi, kaip vis tvirciau iauga rysys su Rojaus Tevais i mano vidu ir vis labiau tampu bendrakureju su Rojaus Tevais, kiekviena diena bendraudamas su Jais
Telydi jus ramybe.
ValdasAirija
2015-06-13 12:46:58
Milei Broliai ir Seses Dvasioje, turjejau nuostabu meta, kai pries menesi lankiausi gyvojoje sventoveje, Vilniuje, ir Kaune, Taip gera matyti jusu svytincias akis per kurias skverbiasi gyvi Rojau Trejybes-AS ESU meiles spinduliai, susildantys ir nuraminantys, Kaip gera jausti ta brolystes jausma, kuri tikrai tegali jausti tik Kurejo meile uzpildytos gyvos sielos-dvasios. Jus visi man tokie artimi, tikra gyva viena dvasine seima.
Nuo paties to momento kai tik iskeliavau is namu jauciau tarsi paimtas ant ranku ir kaip tu angelu serafimu nesamas is pasaulio i pasauli, zemisku transportu atsiradau Vilniuje. Bendra lengva pusrytiene (pusrysciai ir vakariene 3 valanda ryte,) ir gyva malda pas Birute, taip pripilde vidu ir pamaitino, kad ir miego reikejo maziau ir maisto visai nesinorejo, nes gyvi meiles virpesiai uzpilde sklidinai mano vidu nuo sios bendros maldos su Birute Ir Julia.
Kiekviena savaitgali ir dazniau, Londone mes susirenkam pasimelsti ir pagarbinti Rojaus Trejybe-AS ESU, tai to uztaiso uztenka visai savaitei, kad galetum jaustis ramus, ir daryti gerus darbus per visa savaite, bet kai atvaziuoju i sventove Lietuvoje, tai tos energijos, kuria uzsipildo mano gyvas vidus, uztenka gerai pusei metu.
Po sio savaitgalio, Gyvojoje Sventoveje, kai sugryzau namo, tai vel aiskiau isgirdau ir Rojaus Trejybes AS ESU Asmenu balsa savo viduje, taip su meile besikreipiant,- ''Mano mazytis vaikeli…'' sakau vel, nes tikrai atsiverti vienam taip giliai kaip atsiveriame bendroje gyvoje komunijoje, kur dalyvauja daugiau gyvai atsiverianciu sesiu ir broliu dvasioje, o taip pat ir tarpines butybes ir kitos dvasios, kuriu nemato musu akis, nera taip lengva. Todel kuri laika tiktai gyvais virpesiais is Rojaus Trejybes Asmenu jauciau gyvus atsakymus, o dabar vel isgirdau ir aisku balsa savo viduje, stai taip nuostabiai maloniai besikreipaint, ir taip svelniai, kad vos keli zodziai o taip suvirpina visa dvasia, visa vidu.
Pajutau, kad po savaitgalio praleisto Vilniuje ir Kaune, dar labiau sustiprejo mano dvasinis stuburas. Gyvi pokalbiai su Rrojaus Treybes Asmenimis tapo pilnesni ir gilesni, dvasine ramybe uzplusta vis labiau ir vis labiau stipreja dvasinis vidus aiskiau regedamas ejimo per gyvenima krypti.
Oho ho, jus Vilniuje jau studijuojate morontine dvasine mota, stai kaip isaugote. Aciu musu dvaisniam mokytojui Algimantui, uz jo pastangas ir sunku darba lavinant ir auginant kitus tapti dvasiniais mokytojais, kad kuo labiau atsivertu ir kiti musu visu Tevams Rojaus Trejybei-AS ESU, ir pagiletu ju kosmine izvalga. Aciu tiems kurie talpina irasus svetaineje, kad mes visi, kurie negalime buti Gyvojoje Sventoveje ir Urantijos Knygos studiju grupes uzsiemimuose, su jumis galetume klausyti, ir mokytis is jusu nagrineti Urantijos Knyga ir gyvai garbinti Rojaus Trejybe AS ESU.
Buvo mums gera pavaikscioti, po istustejusi Vilniu ir Kauna, tiek daug zmoniu paliko siuos miestus, ir kitus Lietuvos miestus, del musu vyriausybes priimamu nepalankiu zmonems, savanaudisku sprendimu. Gaila, kad zmones turi palikti savo sali savo namus ir svetur isvaziuoti, kad pragyventu, kada savo kraste jauciasi kaip niekam nereikalingi o svarbiauia nesaugus. Bet iseitis yra ir tik viena, atrasti savo viduje Gyva Kureja ir tada ir tik tada visose pasaulio salyse, kur benuvyktum bus saugu ir gera kaip namuose.
Iki greitu pasimatymu
Milei broliai ir sesesdvasioje.
Telydi jus visu rambe.
ValdasAirija
2015-06-11 00:15:48
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.