Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Jau buvo beveik trečia valanda po pietų kai mūsų šeima grįžome iš Vilniuje vykusių gyvųjų pamaldų namo. Aš su vaikais pasiryžau pėsčiomis eiti į už maždaug pusantro kilometro esančią parduotuvę nusipirkti labai man patikusių Ligol obuolių kurių keletą paragavimui buvau nusipirkusi vakar, ir dabar jau neturiu. Paėjusi keletą šimtų metrų aš pamanau, kad vis tik mažiausiajai mano beveik dvejų su puse metų dukrytei toks atstumas eiti bus per toli – ką padarysi kad kaip tik prieš kelias dienas jos stumiamojo dviratuko rankena panašu, kad visai sulūžo. Taip noriu būtent tų minėtų obuolių, bet pasirenku kitą, ne taip toli esančią parduotuvę kurioje žinau, kad tokių obuolių tikrai nebus, ir pati stebėdamasi savo sprendimu pakeičiu maršrutą.Jau einant iš parduotuvės – be obuolių – vaikų prašymu sustojame pažaisti vaikų žaidimų aikštelėje. Mane linktelėjimu pasisveikina paskui mus ateinanti jauna mama su mažyliais vaikais ir paskui sekančiu šuneliu. Kotryna, mano mažiausioji dukra tuoj prisistato prie šuns ketindama jį paglostyti ir man atsiklausus šeimininkės leidimo visi rodome savo dėmesį būtent šiam keturkojui. Trisdešimtmetė, daili smulkutė aštuonerių metų Elijaus, penkerių Lauros ir devynerių mėnesių Liusijos trijų vaikų mamytė Justina pasirodo mielai bendraujanti ir tarp mūsų lengvai užsimezga pokalbis. O štai ir panašumas tarp mūsų kuris mums malonus – abi auginame po tris vaikus. Bekalbant apie buitį tiesiog taip išėjo, kad pasakau, jog štai neseniai grįžome iš Vilniaus. – „Jau šiandien? Ką ten veikėt?“ – „Buvome šventovėje gyvosiose pamaldose“. Ir nustebusiam žvilgsniui tuoj plačiai paaiškinu kas yra gyvoji šventovė, išsamiai atsakau į klausimus kur ir kada vyksta gyvosios pamaldos. Paaiškinu apie Kūrėjo atradimą kiekvieno viduje ir kaip tai pakeičia mirtingojo gyvenimą kuris čia, šioje planetoje tiktai prasideda. Justina įdėmiai klausosi. Papasakoja apie savo vieno iš vaikelio esamas nedideles problemas ir aš patvirtinu savo patyrimu trumpai papildydama, kad būtent gyvojoje šventovėje vaikai labai nurimsta ir sveiksta, nes čia maldos galia yra pakelta kvadratu priklausomai nuo susirinkusiųjų skaičiaus. Mano pašnekovė užsimena, kad kaip tik neseniai domėjosi ezoteriniais šaltiniais ir truputį juos pavarčiusi pirmą kartą susimąstė, kad galbūt yra kažkas daugiau. Aš jos minėtas ezoterines knygas esu skaičiusi ir užtikrintai patvirtinu, kad būtent mano minėti dvasiniai šaltiniai yra gyva ir tikra dvasinė informacija reikalinga žmogui. Ir jai susidomėjus papasakoju kaip aš atradau gyvąjį kelią. Įdomu, sako Justina kaip šiandien susidėstė jos dienos kelionė. Ji su vaikais nenuvažiavo ten kur planavo, nes mažiesiems patiko visi kitoje netikėtai jiems atvykusioje vietoje ir ten jie pasiliko kol važiuojant namo jie pakeliui dar sustojo šioje žaidimų aikštelėje kurioje mes dabar kalbamės. – „ Aš tikiu, kad kažkas suplanuoja tokius susitikimus“ – sako ji. Ir aš patvirtinu jog būtent taip ir yra papasakodama, kad ir aš netikėtai šiandien pakeičiau savo planus, kad atsirasčiau čia ir susitikčiau su ja. Mūsų pokalbis užsitęsia, jau vakarėja ir mums bei vaikams kurie taip triukšmingai visi kartu leido laiką laikas atsisveikinti. Justina paklausia kaip mes galėtume susisiekti ir mes apsikeičiame telefono numeriais.
Išeidama pasivaikščioti į džinsų kišenę teįsispraudžiau keletą monetų obuoliukams pirkti. Ir štai mąstau, kaip būtų buvę pravartu ir kuprinytę ant pečių su dvasiniais šaltiniais užsimesti, ką beveik visada ir padarau. Bet štai akivaizdu, kad čia išimčių būti negali ir Algimantas kaip visada buvo teisus sakydamas, kad eini iš namų tai kaip piniginę visada su savimi pasiimi tai taip ir apreiškimo niekada nepalieki. O apreiškimas tai dar svarbiau, juk nežinai kam kada jo gali prireikti. Tikra tiesa. Justinai nurodžiau mūsų svetainės adresą kurį ji noriai bando įsidėmėti. Puikiai praleista popietė su mūsų naujaisiais draugais mus linksmai nuteikė. Ir visai nesvarbu dabar jau man tie obuoliai, daug maloniau kai pajunti jog štai esi nukreiptas ten, kur reikalingas buvo tavo šviesos žodis dvasios broliui ar sesei sustiprinti.
Su meile, Vita
vvita
2015-05-09 23:56:18
Mielieji, praėjęs penktadienio - 2015 04 17 - užsiėmimas Urantijos grupėje Vilniaus Mokytojų namuose, šeštadienio gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje Vilniuje, vakaro sambūris pas Birutę namuose ir jos nuostabus ir kupinas meilės bendras vaišių stalas, o taip pat ir gyvosios pamaldos sekmadienį Kaune buvo tokie giluminiai dvasiniai patyrimai, kad jie visi buvo tokie kaip daugiaserijinis filmas, kai tema viena ir ta pati, ir, aktoriai tie patys,, tik veiksmas vis vystosi, vis gilėja, vis atsiskleidžia naujais niuansais, kad žiūri ir mėgaujiesi, nenori, kad filams baigtųsi, o jeigu jau baigėsi, nori kuo greičiau sulaukti kitos serijos, kad vėl pasinertum į tą nuostabią atmosferą.
Ir tai visa vyko dėl Valdo ir Julios atvykimo iš Londono, ir jų bendro buvimo su mumis, kurie jau vienas kitam tiek pažįstami ir sutinkami nuolat, kad šventinės nuotaikos nesukuria tokios, kokią sukuria retai sutinkami mūsų dvasios broliai ir sesės.
Tik jau nemanykit, kad mes nuolat bendraudami nepatiriame pakylėjimo, kad atsibodome vieni kitiems - jokiu būdu ne, taciau susitikome su iš Londono atskridusiais Valdu ir Julia tai palaimos ir brolystės jausmas DAR PAGILĖJO, IR GYVOSIOS PAMALDOS VYKO DAR LABIAU ATSIVĖRUS, O KAUNE JOS TIEK LIEJOSI, KAIP VILNIUJE NESILIEJA. Dėl to aš ir vadinu, kad Kaunas, tai ne tik Laikinoji Lietuvos sostinė, bet ir Lietuvos DVASINGUMO SOSTINĖ. Man ten taip jauku ir nuoširdu būti - kaip MYLINČIOJE IR MYLIMOJE ŠEIMOJE, KO VILNIUJE TAIP STINGA, NES ČIA VIS TIK VIEŠPATAUJA INTELEKTAS, O DVASIA TIK KALASI PER KIAUŠINIO LŪKŠTĄ. Kaune yra nuoširdesni urantai, todėl ir tarpusavio santykiai yra paprastesni ir šiltesni, nors Vilniuje jie irgi yra nuoširdūs, bet vis tik NE TIEK. Tad visiškai natural, jog ir santykiai tarp mūsų yra visai kitoniški. Čia vilniečiams oi kaip yra kur pasitempti ir imti pavyzdį iš kauniečių – būti SAVIMI.
Kaune man reikėjo pasakyti pamokomąjį žodį, kurį maniau, kad dar negreitai teks sakyti, bet ATĖJO LAIKAS sutiekti tokį mąstymo vektorių – pradėti garbinti ir melstis prašynmų malda PRASMINGAI – t.y. savo maldą kontroliuoti savo laisva valia, gauta iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, kad nesikartotume tais pačiai teiginiais ir prašymais, dėl to reikia gilinti atsivėrimą, kad pajaustumėte ir kitų maldą savo dvasios asmenybe, IR NEBEKARTOTUMĖTE TŲ PAČIŲ FRAZIŲ, PRAŠYMŲ, TADA MALDA TAPS IR SKALSI, IR PRASMINGA, IR IMLI, IR DAUG DAUGIAU GALĖS BALSU PAGARBINTI ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, IR DAUG ĮVAIRIAU, O PRAŠYMŲ MALDOJE NEBELIKS TŲ PAČIŲ VIENAS KITĄ PAKAROTJANČIŲ TEMŲ, kad pamaldos išsitęsia per ilgai, jog ne vienas jau ima ir vaiščioti, o tai trikdo besimeldžiančius. Žodžiu aš apie tai kalbėjau, ir pasakiau kad dėl to nepergyventų, nes net ir ROJUJE YRA GARBINIMO VADOVAI, KURIE NET IR IŠTOBULINTUS ASMNIS MOKO KAIP GI RIEKIA GARBINTI ROJUJE. O juk mes gyvosios pamaldose IRGI MOKOMĖS IR GARBINTI, IR MELSTIS. Tad štai toks yra mano užduotas NAMŲ darbas kitoms gyvosioms pamaldoms.
Tačiau kauniečiai tikrai yra imlūs, ir po mano pamokomojo žodžio prašymų malda tapo nepaptastai sukoncentruota, dingo jos ištęstumas, pasikartojimai, ji tapo tokia vientisa ir aktyvi, ir tuo pačiu galingesnė.
Aš tiesiog viduje jaučiau nepaprasta palaimą dėl tokio sureagavimo ir prašymo išpildymo.
Tikrai nauja gyvųjų pamaldų KOKYBĖ. BEJE, TĄ PALIUDIJO IR VITOS MAN PASAKYTA NUOSTATA, KAD JI PATYRĖ DIDESNĘ GALIĄ SAVO VIDUJE. Ir Dalia vis laukė, ar aš šitaip prabilsiu su tokiu pamokomuoju žodžiu, ir buvo patenkinta jo sulaukusi, kad aš jai net pajuokavau, jog TELEPATIJA JI SAVO MINTIS PERTEIKĖ MAN.
Ir nuostabiausia buvo tai, kad gyvąsias pamaldas pirmą kartą vedžiau dviem kalbomis – lietuvių ir anglų, nes Julia suprantai tik rusiškai ir angliškai, lietuviškai – ne. Tad aš ir pasirinkau anglų kalbą, kad ir ji galėtų nors kiek suvokti mūsų maldas, ne tik pajausti virpesius, kurie kalbą pranoksta.
Ir viską vainikavo MŪSŲ MYLIMOS VISUMINĖS DIEVYBĖS AŠ ESU MOKYMAS, kai Regina mus aplankiusių svečių proga paprašė Rojaus Trejybę-AŠ ESU tarti SAVO žodį. Ir jis buvo tartas.
Tai bvo nuostabus AŠ ESU mokymas, kad NEII SVEČIŲ, NEI VIEŠNIŲ NĖRA, YRA VISKAS AŠ ESU BESIPLEČIANČIAME GLĖBYJE, IR NĖRA NĖ VIENO, KAS GALĖTŲ IŠVYKTI IŠ ŠIO GLĖBIO, AR ATVYKTI IŠ KITUR Į ŠĮ GLĖBĮ. Todėl visi ir yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU SŪNŪS IR DUKROS – MOTINOS IR TĖVO SŪNŪS IR DUKROS – MŪSŲ DVASINIAI BROLIAI IR SESĖS. Todėl ir mes turėtume žvelgti Rojaus Trejybės-AŠ ESU VISUMINIU ŽVIGSNIU, O NE SAVO ŽMOGIŠKUOJU, SEGMENTUOTU, IR SUSKAIDYTU ŽVILGSNIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-04-20 16:44:40
Mielieji, noriu pasidalinti savo patyrimais ir pastebėjimais ilgame kelyje į Tobulumo Šaltinį ir Centrą, pas mūsų visų Kūrėją — Rojaus Trejybę–AŠ ESU.
Vis dažniau jaučiu, kaip pamažu auga ir yra šlifuojamas mano Dvasinis aš-asmenybė, kaip vis labiau nyksta tokios gyvulinio proto savybės kaip — susierzinimas, nerimas, netgi pavydas, kurio, maniau, jau nebeturinti, bet jis kartais dar sukibirkščiuoja.Ir savo kasdienėse maldose prašau mūsų Kūrėjo — Rojaus Trejybės-AŠ ESU pakeisti mano mirtingąjį, žemiškąjį protą į Jėzaus Kristaus, mūsų Vietinės Visatos Sūnaus Kūrėjo ir Šeimininko protą — pilną Meilės, Gailestingumo ir Kantrybės.Dvasinio tobulumo siekti padeda ir tai, kad, pažemėjus milžiniškos Meilės virpesių energetiniam laukui manyje — kai supykstu ar nerimauju — pasikeičia ne tik Dvasinė mano būsena, bet ir fizinis kūnas patiria žodžiais nenusakomą sąstingį, savijautos pablogėjimą, todėl ir nebesinori šito patirti.
Dauguma iš mūsų neturime kantrybės.Taip ir mano nekantrus protas ne kartą Minties Derintojo buvo perspėtas, kad nenorėtų aplenkti laiko, ir užbėgti įvykiams už akis, kad perdaug neplanuočiau į ateitį, o gyvenčiau Čia ir Dabar, pasikliaudama Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimu, ir — kas turi būti — ateis ir nelaukiant.
Kaip nuostabu, žodžiais to neįmanoma apsakyti, kasdien gyventi su savyje atrastu Kūrėju!Tereikia tik panorėti jį atrasti, ir, kai gyvulinis protas nebesipriešina Minties Derintojo vedimui, tada ėjimas į Tobulumo Šaltinį ir Centrą vyksta tarytum savaime, be didesnių pastangų.Akimirka po akimirkos, diena iš dienos ateina didesni ar mažesni patyrimai, išbandymai, iššūkiai mirtingajam, tačiau, kai jauti Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimą, tai tampa daug lengviau įveikti, išmokti, patirti.Ir, jeigu man dabar pasiūlytų gyvenimą rožėmis klotą, kur nebūtų jokių sunkumų, išbandymų, vargu ar besutikčiau rinktis tą lengvą kelią, nes — kokia palaima, kai jauti, jog Visur ir Visada tave veda, palaiko ir padeda, o kartais tiesiog neša ant Rankų — Rojaus Trejybė-AŠ ESU.Jauti, kad gyveni tikrą Gyvą Gyvenimą, kad tai — ne sapnas, ne iliuzija, jauti, kad gyslomis teka Gyvasis Vanduo, kuris Neša, Kelia, Valo, Gydo, Gaivina, Skaistina, Stiprina, Laimina, Džiugina...
Pati atradusi Gyvąjį Kelią prieš penkerius metus, šito trokštu ir visiems Dvasios broliams ir sesėms, stengiuosi parodyti Šviesos ir Tiesos Kelią ir savo žemiškąjam sūnui.Ypač tai svarbu padaryti kuo jaunesniame amžiuje, kol dar gyvulinis ego nėra visiškai įsigalėjęs dieviškojo atžvilgiu, kol dar jaunuoliai netapę savanaudžiais, dviveidžiais tamsuoliais.
Kai tik pasitaiko proga, paskaitau sūnui ištraukų iš Apreiškimų, papasakoju, kas jį tuo metu domina, diskutuojame, neretai jis prieštarauja, mėgina paneigti akivaizdžius faktus, ir tada Minties Derintojas mane ramina, kad — taip auga jo dvasinis protas, mokosi giliau, skvarbiau mąstyti, analizuoti, argumentuoti, ir, galbūt kažkada, tai jam pasitarnaus siekiant Amžinybės.
Prieš gerus penkerius metus, kai buvau didžiulėj nevilty, ligoje ir skausme, Viešpačiui, Kūrėjui — kaip tuomet jį suvokiau, nes nebuvau įtikėjusi, o tik tikinti — pasižadėjau, kad , jei pagysiu, tai įsivaikinsiu nors porą vaikų — berniuką ir mergaitę.Bet laikas ėjo, o aš šitokios atsakomybės taip ir neprisiėmiau.Kai mirtingasis patiria didžiulius sukrėtimus ir yra baimėje, jis dažnai pasižada net ir Kūrėjui, atrodo, neįtikėtinų dalykų, o vėliau, kai viskas praeina, dažnai pažadus pamiršta.Bet tas nėra smerktina, nes mes-mirtingieji esame tik pačiame žemiausiame lygyje, pilni ydų, netobulumo, ir kartais, kaip sakoma, skęstantis griebiasi ir už šiaudo, tačiau mūsų Kūrėjas žino visus mūsų sprendimus ir veiksmus iš anksto, žino net Viską nuo Pabaigos iki Pradžios.Todėl ir mano atveju, kadangi neprisiėmiau didelės atsakomybės, tai Rojaus Tėvai su savo Pagalbininkais pasirūpino, kad neatsisakyčiau nors mažesnių įsipareigojimų, ir Kitais Keliais atvedė pas mus jauną mergaitę iš daugiavaikės šeimos, su kuria susipažino ir ėmė draugauti mano žemiškasis sūnus.Jau kelerius metus betarpiškai bendraujam su šia mergina ir stengiuosi padėti jai gyventi kiek įmanoma šviesesnį gyvenimą.Todėl jau turiu patyrimų, ką reiškia auginti ir ugdyti ne tik biologinį vaiką.
Kiek nedaug mums skirta laiko šiame pradiniame pasaulyje — kelios dešimtys metų-amžinybės akimirkų — per kurias turime stengtis kuo anksčiau atrasti Kūrėją, įtikėti, kad būtume prikelti Amžinam Gyvenimui.Kartais pamąstau apie savo bendraamžius — keturiasdešimtmečius ir vyresnius — Dvasios brolius ir seses, kurių mano aplinkoje netrūksta, ir pasidaro gaila, kai matau, jog dauguma iš jų — nė per nago juodymą nepriartėjo prie Šviesos ir Tiesos Šaltinio — o žemiškąjį gyvenimą jau įpusėjo.Daugumos jų širdyse-sielose — tikrų tikriausias ledynmetis.Didžioji dalis net nesilaiko moralinių vertybių, rūpinasi materialiais dalykais — turtais, gerbūviu, malonumais ir patogumais materialiam trumpalaikiui fiziniam kūnui, karjeros siekimu, didesniu uždarbiu, kelionėmis, pramogomis, savojo ego sureikšminimu, kitų — pažeminimu, o laikas bėga ir, dvasinių vertybių taip ir neradę, vargu ar bus pašaukti kitam gyvenimui.Juk net Jėzus Kristus — mūsų Vietinės Nebadono Visatos Sūnus Kūrėjas Šeimininkas dar prieš du tūkstančius metų mokė, ,,kad nekrautume turtų žemėje, kur juos gali pavogti, o krautume juos danguje, kur jų negali nei pavogti, nei kandis sunaikinti.Jūsų geri darbai ir yra jūsų tikrieji dangaus turtai, kurie nepradings niekada.“(Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl 317-02-08)
Telydi jus ramybė
Birutė
Kretinga
birute1
2015-04-15 11:53:26
Mielieji,
Mielas Algimantai, tai tikrų tikriausia tiesa ką tu pasakei ir mane pamokei.
Po šio įvikio iškarto pagalvojau ir tą ir dar tą galėjau pasakyti. Bet mano pačios baimė ir nepasitikėjimas pamačiusi to policininko, pradžioje piktą, pilną įtampos veidą, o po to pasimetusį, perkreiptą mane ir sutrikdė. Tai tikrai rodo nepakankamą mano atsiverimą, pasitykėjimą Rojaus Trejybe AŠ ESU.
Jau senai patiriu maldos galią, jos poveikį aplinkiniams ir užmigau ant supinto laurų vainiko smagume. O juk taip smagu ir drąsu kai viską žinai. Saugu kai nereikia net pirštelio pajudinti. Visuomet medžiu, kad kuo daugiau būčiau naudinga visumos labui, kad sustiprinčiau pasilpusį, pakelčiau nuliūdusį, kad apkabinčiau kaip pati esu apkabinta Rojaus Tėvų, o gavusi rimtą išbandymą visa drąsa išgaravo. Todėl visas šias dienas tas įvykis ir nepaliko ramybėje, gyvenau su jausmu tarsi kažko esu nepadariusi.
Ir tu, mielas mokytojau, pakreipei mano vektorių teisinga linkme sustiprindamas ir padrąsindamas dar daugiau dėti kasdienes pastangas ir plačiau atverti dvasios duris ir langus.
Ačiū jums visiems mano dvasios broliai ir sesės už visą stiprybę ir palaikymą.
Būkite apkabinti meilės.Laima.
LaimaJAV
2015-04-05 07:54:03
Miela Laima, tavo aprašytas patyrimas tik dar kartą patvirtina, jog virpesiai veikia ir diktuoja savo impulsus.
Bet gi patyrimo - ir SVARBIAUSIA ATSIVĖRIMO IR ĮTIKĖJIMO - stoka, miela Laima, tau neleido pasakyti meilės ir tiesos žodžių - MIELAS IR MYLIMAS DVASIOS BROLI, AŠ KALBĖJAU DVASINIU TELEFONU SU KŪRĖJU - ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU - IR MELDŽIAUSI UŽ TAVE. TAVO DARBAS ĮTEMPTAS IR NET PAVOJINGAS, TAU REIKALINGA RAMYBĖ IR PARAMA IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, IR BŪTENT AŠ TAU IR MELDŽIAU ŠITOKIO SUSTIPRINIMO IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, KAD TU SAVO SUNKŲ DARBĄ PAŠVĘSTUM ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU, IR TADA TAU IR PAČIAM VISKAS SEKTŲSI KUO GERIAUSIAI.
Štai ŠITĄ turėjai pasakyti policininkui - savo dvasios broliui - o ne JAM TEISINTIS, kad nekalbėjai telefonu.
Ir tada nebūtų reikėję jam - TAVO dvasios broliui - pasijausti, kaip sakė kai kurie tavo broliai ir sesės, TIKRU ASILU, arba taip, kaip tu pasakei - nuėjo kaip šuo pabrukęs uodegą.
Rojaus Trejybė-AŠ ESU tau suteikė tokią nuostabią galimybę, kurią tu PRALEIDAI, nes savo DVASIOS BROLIO NESUSTIPRINAI, KAD JAM DARBAS SEKTŲSI GERIAU, KAD JIS BŪTŲ RAMESNIS IR APSAUGOTAS NUO NEREIKALINGOS RIZIKOS IR PAVOJAUS. Vietoje šito tu pasidžiaugei, kad maldos poveikis yra - ir tu už jį dar meldeisi ir vėliau. Tačiau tavosios maldos poveikis nėra JAM suprantamas, o gyvai su juo kalbėdama tu jam turėjai ir paaiškinti, KOKIA YRA MILŽINIŠKA MALDOS GALIA, BŪTENT TU JAM ŠITAIP IR TEIKEI TOKIĄ PARAMĄ.
Ir tada jis būtų PASIJAUTĘS ne KAIP ASILAS, NE KAIP PABRUKĘS UODEGĄ ŠUO, bet kaip tavo DVASIOS BROLIS, kuris būtų PAKYLĖTAS ANT TAVO NUOSTABIŲ DVASINIŲ RANKŲ IR JO VEIDĄ BŪTŲ NUŠVIETUSI PLATI IR NUOŠIRDI IR KUPINA DĖKINGUMO ŠYPSENA, NES TAIP GERANORIŠKAI BŪTŲ SUREAGAVUSI JO DVASINĖ ASMENYBĖ Į TAVO MEILĖS VEIKSMĄ.
IR ŠĮ MAŽYTI EPIZODĄ JIS NE TIK PASAKOTŲ KITIEMS SAVO BENDRADARBIAMS, DRAUGAMS, VAIKAMS, ŽMONAI, BET IR ANŪKAMS, IR ŽURNALISTAMS, IR PRISIMINTŲ VISĄ LIKUSĮ GYVENIMĄ URANTIJOJE.
Štai tik mažytė korekcija, ir kaip kitu kampu pasisuktų urantų ryžtingos veiklos vektorius.
ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU iš visų urantų nori, kad jie BENDRAUTŲ KAIP LYGŪS SU LYGIAIS SU VISAIS DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS, KOKIO JIE RANGO BEBŪTŲ, IR JIEMS SUTEIKTŲ VIS STIPRESNĘ PARAMOS, SUSTIPRINIMO, IR ŠVIESOS DVASINĖS RANKOS PAGALBĄ.
Bus tau suteiktos naujos sankryžos, kuriose galėsi pakoreguoti savo gyvą mokymą, ir tuomet pajausi didžiulę meilę ir palaimą, kad pareigūną - savo dvasios brolį ar sesę - SUSTIPRINAI paskleidusi jam taip reikalingą GYVĄ šviesą, ir tą padarei taip suprantamai, kad tau dėkos už tokį susitikimą NET IR PAREIGŪNAS - TAVO DVASIOS BROLIS AR SESĖ.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-04-04 15:51:23
Mielieji dvasios broliai ir sesės.
Noriu pasidalinti patyrimu, kaip veikia malda aplinkinius brolius ir seses.
Šį antradienio rytą važiavau įprastu keliu į darbą. Važiuoju trisdešimt minučių ir niekada neleidžiu laiko veltui. Klausausi dvasinių mokymų ar garbinimo maldų ir pati dažnai Garbinu Rojaus Trejybę AŠ ESU. Taip buvo ir šį rytą.
Visu savo įsijautimu taip nuoširdžiai Garbinau ir Šlovinau Rojaus Trejybę AŠ ESU, kad jaučiau lyg nešama, o ne važiuojanti automobiliu. Privažiavau šviesoforą, degė raudona šviesa. Sustojau pirmoje juostoje, o antroje šalia menęs sustojo policijos didelė mašina. Garbinant Rojaus Tėvus nejučia žvilgstis nukrypo į policininką sėdidnti mašinoje. Veido nemačiau, nes automobilis didelis. Jis sedėjo daug aukščiu. Pasijutau tokia mažytė. Taip natūraliai kažkokio impulso vedama pradėjau už jį melstis:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina Broli, Begalinė Dvasia-Motina sese, Mylimas AŠ ESU meldžiu tau (dvasios broliui policininkui) gerovės. Meldžiu, kad dabar pajustum meilės ir šilumos virpesius savo viduje, kad užlietų meilė, šviesa ir šiluma iš vidaus tave gyvai, nes dirbi sunkiai. Kad pajutęs meilę atsiduotum vedimui iš vidaus atiduodamas šios dienos darbus Rojaus Tėvams, kartu dirbtum ir savo gyvenimą statytum ant Rojaus Trejybės AŠ ESU Meilės pamato.
Labai nuoširdžiai tam policijos darbuotojui troškau gerovės ir meilės virpesių pajutimo, kad net pati pradėjau savo būsena jausti tą gyvą giją šilumos. Tapo labai ramu ir gera. Toliau meldžiausi.
Pradėjome važiuoti užsidegus žaliai šviesai. Nepasiekus net leistino greičio pajutau, kad mane stabdys. Atėjo toks žinojimas. Žiūriu į veidrodėlį, kad pamažu rikuojasi į mano juostą ir sujungęs visą grožybę švieselių prisiartino prie manęs. Sustojusi iškarto pasiruošiau vairavimo teises ir draudimo kortelę. Pirma mintis kuri aplankė- Na Tėve ir ką gi čia Tu nori pasakyti. Vidų užliejo kažkoks smagumas, juokas ir džiaugsmas. Pažeidimo jokio nepadariau. Priėjus palicininkui iškarto padaviau su šypsena dokumentus ir paklausiau kokį pažeidimą padariau.
Šioje šalyje niekada be reikalo nestabdo jei nebūna pažeidimo. Buvo kartu truputį smalsu kodėl sustabdė. Patikrinęs dokumentus, kad viskas tvarkoje visa savo didybe ir tikrumu rūškanu ir ganėtinai piktu veidu pradėjo pyškinti kažkokio įstatymo tiradą, kurios negirdėjau tarsi kažkas užblokavo mano klausą. Paskutiniai jo žodžiai buvo tokie- ar tu žinai, kad važiuojant negalima kalbėti mobiluoju telefonu. Pradėjau juoktis ir besijuokidama sakyti, kad pareigūne aš jokiu telefonu nekalbėjau, o tik garsiai meldžiausi.
Jo veidas tapo kaip šalto vandens kibirą kas butų užpylęs. Tyla truko ilgokai, tai aš dar kartą pakartojau- pareigūne, aš tikrai telefonu nekalbėjau, o garsiai meldžiausi. Mano telefonas štai čia jei nori patikrink mano paskutinius skambučius.
Tylėdamas atidavė dokumentus ir nieko nepasakęs nuėjo į savo mašiną.
Vaizdas toks, kai subari bereikalo lojantį šunį, tai pabrukęs uodegą nupėdina į savo būdą.
Man labai pagailo jo, jam tikrai reikėjo mano maldos. Važiuodama toliau dar labiau meldžiausi už tą dvasios brolį. Net ir dabar praėjus keletai dienų vis meldžiuosi už jį.
Tą dieną širdis juokėsi visu garsu tarsi būčiau kažką nuostabiai gero padariusi. Visą dieną buvau nepaprastai linksma, lyg kažkas kutentų mano viduje.
Šio patyrimo metu supratau, kad maldos gyvi virpesiai taip ryškiai veikia aplinką. Tas policininkas net nesuvokdamas taip pat ieško tos paramos, to tikro šviesos spindulėlio, gyvos meilės, o ne tariamų šaltų meilės žodžių. Impulso vedamas net mane sustabdė, kad išgirstų tą gyvą šauksmą, kartu su tokiu vidiniu nuoširdumu ir džiaugsmu pasakytus žodžius- PAREIGŪNE, AŠ MEILDŽIAUSI ! Tie žodžiai jį pribloškė ir apakino. Netekęs žado nuėjo. Ir labai tikiuosi, labai, kad buvo jam pasakyta būtent tai ką jis turėjo išgirsti- AŠ MELDŽIAUSI!
O visi kiti broliai ir sesės dvasioje išgirdę tos dienos mano patyrimą, visi kaip vienas tvirtino, kad tas policininkas pasijuto šioje situacijoje tikru asilu. Tai ir rodo mūsų visos žmonijos ritimasi žemyn į bedugnę, kad sugeba išžvelgti tik paviršutiniškai, pagal savo sugedimo lygį.
Nuoširdi malda Rojaus Trejybei AŠ ESU yra labai galinga. Ji ramina ir tą, kuris meldžiasi. Ramina aplinką ir kiekvieną kuriam siunti gyvus meilės virpesius gaunamus per atsiverimą iš Rojaus Trejybės AŠ ESU.
Daugybę mano sutiktų dvasios sesių, kurioms aptarnavimo metu meldžiu gerovės ir gyvų meilės virpesių pajutimo savo viduje, pajunta šilumą ir meilę. Ir visos kartoja, kad mano prisilietimai kažkokie nepaprastai ypatingi. Dėkoja, kad esu jų gyvenime kaip atsiūstas angelas.
O juk tai ne aš, o per mane ir su manimi dirba Rojaus Trejybe AŠ ESU.
Mane tai labai džiugina, kokia yra nepaprastai galinga Malda Rojaus Trejybei AŠ ESU. Tai tokia galia, kuri įkvėpia dar labiau GARBINTI IR ŠLOVINTI TROJAUS TREJYBĘ AŠ ESU VARDAN VISŲ GEROVĖS.
Su begaline meile būkite visi apkabinti dvasioje. Laima.
LaimaJAV
2015-04-04 06:26:23
MIELA Vita, NUOSTABUS tavo pateiktas MOKYMAS mums visiems. Pravartu jį STUDIJUOTI, vis giliau atsivėrus Kūrėjui - Rojaus Trejybei-AŠ ESU - mūsų TĖVAMS. Ir tavo puiki ir vis gilėjanti KOSMINĖ ĮŽVALGA.
Aš visada su mielu noru skaitau tavo mokymus, kad dar kartą paliudyčiau - štai kokia yra nušvitusi mano DVASIOS sesė Vita, o juk prisimenu tas akimirkas, kada tu man taip dažnai skambindavai ir klausdavai daugybę klausimų, kurie tau nedavė ramybės, ir niekaip negalėjai rasti į juos atsakymų. Ir aš tau aiškinau būtent tai, ką šiandien tu jau PATI AIŠKINI VISIEMS MUMS. Štai koks nuostabus tavosios DVASINĖS ASMENYBĖS atsiskleidimas gyvu ŽIEDU IR SPINDĖJIMU, kuris ir sklinda iš tavo vidaus - VIS DRĄSIAU DVASINIO MOKYTOJO PATEIKIAMAIS MOKYMAIS.
TAI IR PALIUDIJA, IR TUO PAČIU PATVIRTINA, KOKIA YRA GYVYBIŠKAI SVARBI TIEK LIETUVAI, TIEK IR VISAI ŽMONIJAI MAN SUTEIKTA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MISIJA RENGTI JUS DVASINIAIS MOKYTOJAIS, TURINČIAIS KOSMINĖS ĮŽVALGOS IR GALINČIAIS KITUS APŠVIESTI PAČIA RYŠKIAUSIA IR GYVA ŠVIESA MEILĖS MOTYVU IR PAGRINDU.
BE DVASINIŲ MOKYTOJŲ TIEK LIETUVA, TIEK IR VISA CIVILIZACIJA YRA PASMERKTA IŠNYKTI NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS.
Linkiu tau dar didesnio atsivėrimo Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad tavieji mokymai, kuruos dar parašysi, mus visus stiprintų ir apšviestų dar labiau.
Mylimieji, aš raginu jus visus, dar giliau atsiverti Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad jūsų viduje būtų meilės pilnatvė, kuri jums VISIEMS ir bus toji gyvoji energija, SKATINANTI IR JUS PATEIKTI SAVO MOKYMUS MŪSŲ FORUME NUOLAT.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2015-03-27 11:10:39
Išbėgau į lauką pabėgioti. Jau begrįžtant ant žvyrkelio tiesiai man po kojomis pastebiu sudaužytą alkoholinio gėrimo butelį. Net nemąstydama sustoju ir pasilenkusi surenku šukes numesdama į atokiau esančią krūvą pilną šiukšlių – žmonės veža jas į laukus ir meta kur papuola. Kadangi butelio šukės sudužusios į smulkias ir vos kelios didelės aš neturiu kur jų susirinkti, kad pasiimti su savimi ir išmesti į artimiausiai esantį šiukšlių konteinerį esantį jau prie mano namų. Tik pabėgėjusi porą žingsnių vėl tiesiai sau po kojomis pamatau kito sudaužyto butelio šukes. Kadangi šioje krūvelėje yra daugiau didesnių šukių tai matau, kad butelis nebuvo naujas, o matyt seniai pakelėje buvo gulėjęs nes net purvinai žalsvos šukės. Vėl viską surinkusi panešu atokiau, kad nepalikti ant kelio, nes juk gali kas nors susižeisti.
Kokiuose virpesiuose turi gyventi žmogus, kad jo viduje kiltų noras pakėlus butelį sviesti jį kad šis sudužtų jaučiant viduje pasitenkinimą tokį tamsos veiksmą atlikus? Apie ką išvis mąsto toks save žmogumi vadinantis mirtingasis? Ką šviesaus šis žmogus gali panorėti nuveikti po to kada kelią suteršė šukėmis? Grįžęs namo jis taip pat elgsis ir su namiškiais. Juk nesunku nuspėti, kad jo veiksmus lydės ir necenzūrinių žodžių lavina ir taip toks vienas žemus virpesius aplink save sėjantis mirtingasis yra tik tas vienas iš daugelio kuris ir sudaro visą mūsų dabartinę žmoniją – nuolat savo neišmintingais veiksmais audžiantys žemų virpesių audinį kuris apgaubia mirtinguosius. Bet nepaisant tokios tirštos mus supančios aplinkos, daug svarbiau yra tai, kad pro tą tankų žemų energetinių virpesių audinį prasiskverbia pati ryškiausia šviesa kurią nešame mes – urantai.
Mūsų protėviai, laukiniai mirtingieji, savo laikais gyveno atitinkamai savo išsivystymo lygiu. Jie buvo įkaitai įvairiausių dogmų ir ritualų ir gyveno nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės. Tačiau jau du tūkstančius metų po Jėzaus Kristaus savosios misijos užbaigimo Urantijos planetoje, kiekvienas mirtingasis gavo Kūrėjo dvasią Minties Derintoją, o taip pat ir Tiesos Dvasią išlietą kiekvienam Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kaip ir Kuriančiosios Dvasios Šventąją Dvasią – taigi, žmogus turi puikias galimybes dvasiniam savęs ugdymuisi kokių neturėjo laukinis, nes jame dar negyveno Gerasis Locmanas kuris visada veikia tobulai ir neklystančiai. Kaip ir mirtingojo vardan drauge veikiančių Tiesos Dvasios ir Šventosios Dvasios, kurios stengiasi dvasiškai apšviesti žmonių protus ir įkvėpti evoliucinio tvarinio sielą visada rinktis dorovės kelią. Bet, kaip pasekmę iškraipytų Jėzaus mokymų, dviejų tūkstančių metų laikotarpyje mes turime vis labiau degraduojančią visuomenę, nors ir pažangiai besivystant civilizacijai, bet liekant dvasioje našlaičiais. Tačiau našlaičio būsena svetima URANTUI. Pabudęs dvasioje ir atradęs savo mylimus Tikruosius Dvasinius Tėvus urantas neš šią šviesą su visu savo atsidavimu Kūrėjui, neš ją taip ryžtingai kaip tiktai galės ją nešti, kiekvieną akimirką trokšdamas nugyventi vis labiau ir labiau atsiduodant Kūrėjo valiai, vis labiau trokšdamas pažinti save kaip dvasinę asmenybę, nebijodamas tikrojo savęs ir siekdamas vis gilesnio ne tik savęs pažinimo, bet ir Kūrėjo ir visos Kūrinijos kaip savo dvasinės šeimos pažinimo. Vis labiau drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU plėsdamas savąją kosminę įžvalgą urantas pažins ir savo dabartinę gyvenamą aplinką, o kosminė įžvalga leis priimti ir imtis atitinkamų veiksmų, kad šviesos veiksmais nutiestų kelią ateities kartoms, kurioms bus nuostabą keliantis žinojimas, kad kažkada dabartiniai tie, kurie dar nėra urantai gyveno be Kūrėjo kaip pagrindo savo gyvensenoje. Dvasinė uranto šviesa nešama su meile ir atsakingumu bendradarbiaujant su Kūrėju-Rojaus Trejybe-AŠ ESU, pasklis po visą Urantiją, nes Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilė patiriama kiekvieno nuoširdaus uranto viduje yra pati galingiausia energija kuri įstabiai veikia kaip galinga energija pranokstanti bet kokį blogį, bet kokį žemų virpesių energetinį lauką, kad ir kokio tirštumo jis bebūtų – dvasiniai gyvi meilės virpesiai yra jį ištirpdantys, jį pranokstantys. Mylintis urantas niekada ne tik kad nemes pakelto stiklo piktu motyvu, bet net ir minties tokios neturėdamas savąjį sudvasintą protą naudos vardan visumos. Išmintingai save panaudos ten, kur Kūrėjo vedimą jaus. Ir tau visai nesvarbu bus kad galbūt tau reikės stiprinti tą, kuris tau pačiam kažkada blogo linkėjo, tai bus tavo ir Kūrėjo bendradarbiavimo akimirka kuri tą akimirką bus pati svarbiausia tau gyvenime, nes visa svarba ir yra – AKIMIRKA esant gyvoje jungtyje su Kūrėju, kuris tau ir diktuoja išminties, meilės, gėrio, doros ir šviesos veiksmus kuriuos tu atlieki jausdamas JĮ, Meilės Šaltinį ir Centrą. Jausdamas gyvą JO pulsavimą savyje ir vis trokšdamas gerti dar daugiau to nuostabaus pakylėjančio tavo dvasią potyrio, kad tokia būsena kokią dabar jaučiu aš taptų tau ne tik kasdiene, bet ir dar daugiau augančia, dar daugiau tave iškeliančia į dar platesnius dvasinius vandenis kurių Šaltiniu juntamas Kūrėjas tave laiko saugiai prispaudęs prie savosios krūtinės, kad tą saugumą jusdamas tu net negali išsigąsti nes jauti, kad tai GYVA, tai taip TIKRA ir REALU. Tai yra TAI – dėl ko tu gyveni.
Su meile, Vita
vvita
2015-03-26 15:01:14
Miela Irena,
Su džiaugsmu pritariu tavo idėjai patalpinti tą stiprinantį patyrimą ir rusiškame puslapyje. Visų mūsų nuoširdus noras yra apkabinbti ir kitus dvasios brolius ir seses Rojaus Trejybės AŠ ESU meile ir šviesa, kad stiprėdami patys stiprintume ir vieni kitus.
Su meile Laima.
LaimaJAV
2015-03-03 16:07:46
Miela Laima iš JAV, tavo nuostabus patyrimas manę asmeniškai sujaudino iki sielos gelmių. Atrodo, kad jau pasiektas toks suvokimas, jog daugiau nustebti neįmanomą, bet, atrodo, kad Dieviškieji Rojaus Tėvai mus intriguos per visą Amžinybę.
Trejybe mylima, KAIP VISA TAI REALU IR GYVA!
Tėve-Rojaus Trejybe,Tavo didingumo akimirka, pasireiškianti per mus, sujaudina iki pačių slapčiausių sielos gelmių.
Myliu Tave, Tėve-Rojaus Trejybe!
Laima, man kilo mintis tavo patyrimo aprašymą išversti į rusų kalbą ir patalpinti rusiškoje svetainėje, jeigu tu nieko prieš neturi.
Visiems linkiu Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU palaimos.
Su meile,
IRENA
2015-03-03 09:54:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.