Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji broliai ir sesės dvasioje.Šiandien noriu pasidalinti savo patyrimais ir pamąstymais apie savo anūką, kuriam sueis aštuoneri metai spalio mėnesį. Tai tas pats berniukas, kuris mokosi katalikų mokykloje Lietuvoje ir priš keletą mėnesių mokslo metų bėgyje, mano apšviestas drąsiai mokykloje pareiškė, kad VELNIO nėra.
Jau senai esu įsitikinusi, kad tik atvirai, nuoširdžiai bendraujant, savo pavyzdžiu, tinkamu elgesiu ir tiesiog nuoširdžiu gyvenimu einant su Rojaus Trejybe ir AŠ ESU, galima pamokyti kitus. Pamokyti ne tik jaunus, suaugusius dvasios brolius ir sesės, bet ypač vaikus. Vaikučiai myli be išskaičiavimo yra labai imlūs, nes dvasios indas nėra taip smarkiai užterštas pasąmoniniais teršalais ir jaučia šalia esančia nuoširdžią, atvirą širdį. Tiki viską ką sakai ir kopijuoja suaugusius tėvelius, senelius, dėdes ir tetas. Tai tokie nesugadinti angeliukai, kurie gana dažnai pamoko ir mus suaugusius. Žinoma didele dalimi priklauso kokioje šeimoje ir aplinkoje auga, su kuo bendrauja.
Nuo pat mažumės, mano anūkas yra labai artimas su manimi. Gyvenimas taip susiklostė, kad prieš tris metus jis su savo mama išvyko gyventi į Lietuvą. Visą tą laiką keletą kartų per savaitę po valandą ir daugiau, abu bendraujame skaipo pagalba. Žaidžiame jo mėgstamus žaidimus, skaitome, juokaujame ir dar visko prisigalvojame. Žaidimų metu lengvai sekasi jį pakreipti tinkama linkme, pamokyti įvairių gerų dalykų ir vis pašviesti maža spingsule dvasiškai.
Stato iš lego visokius žmogeliukus, žvaigždžių kareivius su kardais ir šautuvais rankose ir džiaugiasi sau. Paklaustas iš kur tie kareiviai su ginklais rankose atsako visiškai natūraliai, kad tai iš kompiuterio ir televizijos iš vaikiškų filmų. Suspaudė širdį, kur tas mažas vaikelis keliauja. Kokiu klystkeliu jau eina. O aš jam lyg tarp kitko ir sakau, kad aš tai televizijos visiškai nežiūriu ir kompiuteriniais žaidimais nežaidžiu ir nemėgstu. Vaikiškai nustebusiomis akytėmis paklausė manęs, tai ką tada tu močiute veiki. Kaip aktorė ir aš parodžiau jam nustebusias akytes sakydama, kad mėgstu gėlytės ir išėjusi į lauką su savo iPad( taip vadinamas mini kompiuteriukas) parodžiau jam kiek esu aplinkui pasodinusi daugybę gėlyčių, aiškindama, kad tai teikia grožį visiems kas tik eina pro šalį. Jų niekada neskinu ir net žmonės sustoja ir pasigroži žiedų įvairove. Jam tai labai patiko mūsų kelionė į grožio darželį. Per vasarą dar ne vieną kartą prašė parodyti kaip laikosi lauke mano gėlytės.
Nustebino tai, kad po kelių dienų, kai paskambino ir vėl bendravome, visi jo kareivėliai ir kiti žmogeliukai, dar visokie ”baibokai“ savo rankose jau laike gėlytes padarytas iš plastelino ir dar iš kažko, o ne kardus ir šautuvus. Ir iki šiol žaidžiame vis be ginklų.
Ne gana to. Vieną rytą ruošiau pusryčius kartu su anūku skaipo pagalba. Jis labai mėgsta lipdyti iš plastelino, tai buvo labai užsiėmęs. Aš nieko nelaukus prieš valgį, labai tyliai ėmiau laiminti maistą. Mano nuostabai jis klausia manęs ką ten aš kalbu ir paprašė pakartoti garsiai. Išpyškinau dėkojimo ir maisto laiminimo maldą. Ir vėl bendraujame kaip nieko nebutų įvykę.
Už kelių dienų vėl nuostabus rezultatas. Rodo man ant savo stalo sudeliotus ratu savo mėgstamus ”piktuosius paukščius“ ir vidūryje rate žaislinis maistas: bananai, morkos, obuoliukai (mat jis nuo mažens mėsos nevalgo). Paklausiau ką jie veikia ant stalo. Rimčiausiu veidu vaikelis man išpyškina: močiute! Juk jie ruošiasi valgyti ir laimina maistą, meldžiasi!
Tuo metu įėjo į kambarį jo mama nešina lekštę ir ruošesi valgyti. Sropusis mokynukas sustabdė mama ir pradėjo manęs prašyti, kad pamokyčiau jo mamą kaip reikia melstis prieš valgį. Žinoma prašymą garsiai įvykdžiau. Tapo tylu, tylu kurį laiką.
O kokią galią turi malda net bendraujant kompiuteriu, tai net ir aš sustiprėju ir susijaudinu.
Rugsėjo antrą dieną vėl paskambino mylimas anūkėlis verkdamas ir guosdamasis močiutei. Kaip jis nenori eiti į mokyklą, jam nepatinka anglų kalbos pamoka ir dar visokių nuoskaudų, kurias gali tik suprasti jo močiute. Verkė ilgokai, sunkiai sekėsi raminti. Aiškinau, kad mokytis ir eiti į mokyklą yra jo dabartinis darbelis, kurį reikia atlikti stropiai. Močiutė taip pat eina į darbelį, kurį labia mėgsta ir atlieka su meile. Rimčiausiu veideliu pasakė, jog viską aš suprantu močiute, kaip seniukas, bet…
Norėdama jį nuramintį pasakiau, kad už jį pasimelsiu. Tik pakėlė galvyte ir sako, kad pasimelsk močiute dabar. O aš ir pirmą kartą meldžiausi išplėsta malda, kuria kreipiausi į Mylimą Tėvą, Mylimą Amžinąjį Sūsų- Motiną Brolį, Mylimą Begalinę Dvasią- Motiną Sesę. Malda liejosi iš visos mano ėsybės.
Mat anksčiau jam vis pasimelsdavau tik kreipiantis į Mūsų Visų Mylimą TĖVA. Nežinau kiek ilgai medžiausi, bet kai pasakiau žodį Amėn atsimerkiau.
Anūkėlis sėdėjo ant kėdės prie kompiuterio visas sustingęs, patylėjęs ir sako, kad aš dabar nualpsiu. Keliatą kartų tai pakartojo. Ėmė juokas, bet rimčiausiu veidu paklausiau, ką jauti, ar viskas gerai. Jis ir vėl kartoja, kad tuoj nualpsiu, kaip kažkas labiai gerai, tik nežinau kas tai, tuoj nualpsiu. Atėjo jam dižiulė ramybe ir per akimirką tapo visiškai ramus, ramus ir linksmas.
O dabar su džaiugsmu eina į mokyklą, sprendžia dvylikos metu vaikų testus per minutę. Savo noru pasirinko lankyti šokius, dainavimą ir sveikuosišką burelį. Mama stebisi, kad įvyko kažkoks stebūklas.
Bendraujant kažkurią kitą dieną, liūdnu veideliu vos nevekdamas pasakė, kad nukrito nuo stogo jo kiemo draugo tėtis ir mirė. Mama išėjo į laidotuves. Ir vėl mano mokymas. Paaiškinau, kad jis nemirė, o tik atsiskyrė nuo fizinio kūno ir išėjo į kitą gyvenamą pasaulį. Mes nemirsime, nes esame amžinos asmenybės. O tik atėjus laikui atsiskirsime nuo fizinio kūno ir iškeliausime gyventi kitur. Tik staiga anūkėlio veidelis iš liūdno tapo linksmas. Su džiaugsmu vėl manęs klausia ar tikrai močiute taip yra, kad jis nemirė. Užtvirtinau pasakytus žodžius. Mane sujaudino ,kaip seniuko pasakymas. Aš viską suprantu močiute.
Kiekvieną savaitę, net kelis kartus per savaitę bendraujant su tuo mažu, kartu jau ir dideliu vaikučiu, stiprėjame abu. Mokomes ir stipriname vienas kitą. Tai rodo, kad nuoširdžiai bendraujant meilės virpesiai pasiekia ir net nebūnant viename kambaryje, namuose, mieste, šalyje.
Koks nuostabus Rojaus Trejybės AŠ ESU vedimas, vedimas iš vidaus, neplanuojant, o atsiduodant meilės šaltinio tėkmei.
O tas mažas vaikelis, net nežinodamas kodėl, veržiasi nuolat į susitikimus su manimi nors tik kompiuterio pagalba. Veržiasi ir nenori išsiskirti, nes jaučia begalinę šviesą ir meilės virpesius. Virpesius, kurie eina iš Rojaus Trejybės AŠ ESU ir šviesiną jo vidų per minties derintoją, kuris jau gyvena jo viduje. O aš tik esu įrankis, kuriuo naudojasi Rojaus Trejybė AŠ ESU ir su džiaugsmu atsiduodu jos vedimui iš vidaus. Mane taip pat užlieja ramybė, džiaugsmas, palaima.
Mielieji broliai ir sesės būkite apkabinti šviesos ir meilės. Laima.
LaimaJAV
2014-09-12 05:58:30
Mielieji, noriu pasidalinti mažu patyrimu. Prieš keletą dienų grįžau į darbą (dirbu muzikos mokytoja darželyje) ir sužinojau, kad iki rugsėjo 1d.man reikia papuošti salę per dvi dienas, nes šventė vyks salėje o ne lauke. Ankščiau puošdavau daug vėliau, turėdavau laiko kažką sugalvoti, o dabar labai nemaloniai nustebau. Kadangi buvusias dekoracijas tvarkydama spintą išmečiau, turėjau greit sugalvot ir padaryt kažką naujo. O tai man buvo bloga naujiena, nes laikau save prasta dailininke. Ir apskritai- visada nemėgau salės puošimo ir vilkindavau šį darbą kuo ilgiau. Nors einant į darbą atėjo mintis, kad labai graži rudeninė dekoracija- šermukšniai . Tądien ilgai dar galvojau kaip čia išsisukti, gal gyvų nuskinti ir pamerkti? Bet jie labai aukštai auga, dar reiktų važiuoti į mišką , be to- jie galų gale nuvys ar sudžius. Bandžiau ieškot pagalbos, bet visi buvo užsiėmę savo darbais. Vienos auklėtojos paprašiau, kad nupieštų man šermukšnių lapų ir šakelių šablonus. Taigi, ilgiausiai karpiau iš spalvoto popieriaus, o laikas bėgo greitai, tad mažai spėjau padaryti. Nuotaika buvo ypač prasta ir sugadinta ilgam. Buvau pasipiktinusi- kodėl turiu daryti tai, ko nemoku?
Kitą dieną nusprendžiau, kad prašysiu Rojaus Trejybės- AŠ ESU pagalbos, nes turėjau daug padaryti per trumpą laiką ir kas gi man gali geriau padėti ?!. Tada pamaniau, jog neieškosiu lengvesnio kelio, o padarysiu darbą pati, neužkraudama kitiems, atliksiu kuo kokybiškiau ir tai bus visų labui- kad būtų gražiau. Darbas vyko su pakilia nuotaika, sklandžiai, rezultatas- puikus ir spėjau dar ankščiau pabaigti, nei buvau suplanavusi. Nuotaika buvo visą dieną puiki. Taigi, atrodo situacija dvi dienas ta pati, antąją- dar blogesnė, nes buvo likę mažiau laiko ir stresą galėjau jausti didesnį, bet aš jaučiau malonumą darydama tai, dėl ko dar praeitą dieną nervinausi . Viskas buvo nuostabu su Rojaus Trejybe- AŠ ESU !!!!!!!
Su meile,
Skaiste
2014-09-02 20:03:46
Kaip ir kiekvieną rytmetį, anksti atsikėlus, nusiprausiau, susišukavau ir virtuvėje patogiai įsitaisiau savajame fotelyje. Durys į miegančio sūnaus kambarį buvo uždarytos. Kaimynai taip pat ramiai miegojo. Man niekas netrukdė. Atsirėmiau alkūne į stalą pasidėjau arčiau mezginį ir užsisvajojau. Apie sūnaus ligą, apie jo ,pastarosiomis dienomis atvirumo valandėlėmis išsakytas mintis, kurios manę net labai suneramino, bet, tuo pačiu metu, ir pradžiugino .
Nes vakar, ramiai klausėsi mano pasakymų apie užterštą pasąmonę, kurioje nusėdo jo gyvenime patirti smurtai, darbovietiese patirtos patyčios; ramiai išklausė apie paveldėjimus. Pasakiau, kad išsivaduoti iš viso šito liūno tau gali padėti tik tikrieji, tavo ir mano, ir visos žmonijos ROJAUS TĖVAI.
Toliau, atsisėdau patogiai, atsipalaidavau, padariau kelis kvėpavimo pratimus ir pasirengiau, kaip ir kiekvieną rytą, pagarbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Staiga , atėjo toks sąmonės nušvitimas, kad garbinimą labiau akcentuočiau į VISUMINĘ ASMENYBĘ AŠ ESU.
Man tai buvo nauja. Prisipažįstu, savo garbinimuose ankščiau, AŠ ESU paminėdavau,sakyčiau, labiau mechaniškai. Bet šį kartą, mano vaizduotėje iškilo kažkas DIDINGO, ir labai artymo mano sielai-dvasiai. Jausmas, būseną – visai kitokia. Kažkaip – sodresnė /nerandu kitokio žodžio/.
Apgaubė tokia palaima. Ir tai vis tesėsi, tesėsi. Paėmiau į rankas mezginį. Pajutau, kad mezgu su džiaugsmu širdyje, o svarbiausia, man visai nereikia žvilgčioti į tokią, ganą sudėtingą, rašto schemą .
Tai reiškia, kad dirbant bet kokį darbą, įėjus į TĄ, AŠ ESU BŪSENĄ, galimą patirtį dvasios pakylėjimą net… valant su servetėle tualetus.
EURIKA!
TAI, ŠTAI KOKIA YRA TA MĖLYNOJI PAUKŠTĖ, kurią , visa šiuolaikinė žmonija iki šiol vis dar bando pagauti už uodegos?
Visiems linkiu geros dienos, ir mielųjų mūsų visų Rojaus Tėvų ir VISUMINĖS ASMENYBĖS AŠ ESU palaimos.
Su meile,
IRENA
2014-09-02 10:55:38
Atradus ryšį su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, mes sąmoningai suvokiame, koks svarbus mums yra dvasinis maistas. Esame ne tik šis materialus kūnas, kurį reikia pamaitinti materialiu maistu, esame dvasinės asmenybės, gavę asmenybės dovaną, su visu jos amžinybės potencialu, iš Dvasinių Tėvų. Dvasinei asmenybei reikalingas dvasinis maistas: gyvasis vanduo, gyvoji duona. Žmogiškasis pavidalas, materialus kūnas mums suteiktas laikinai- tai tik priemonė pasireikšti dvasinei asmenybei. Kaipgi dvasinė asmenybė galės atsiskleisti visu gražumu, jeigu jos pastoviai nepalaistysime gyvuoju vandeniu iš Gyvojo Vandens Šaltinio. Kaip ir materialioje aplinkoje, kad gėlė išsiskleistų visu gražumu, turi augt šviesoje, pastoviai palaistoma vandeniu ir visa tai turi būt daroma su meile, tik tada išsiskleidusi gėlė džiugins kiekvieną savo gražumu. Taip ir su dvasine asmenybe, tik būdama gyvame ryšyje su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ji pamaitinama gyvuoju vandeniu, kad pasireikštų aplinkoje tos akimirkos aktualu. Žemiškieji tėvai – mūsų gimdytojai nuo pat gimimo rūpinasi, kad mes augtume sotūs, sveiki, laimingi, bet apie tai, kad mums reikalingas ne tik materialus maistas, bet ir dvasinis mažai kas pagalvoja, niekas to nemoko nei mokykloje, nei bažnyčioje. Vieną kartą, pagarbinus Rojaus Trejybę-AŠ ESU buvo parodytas vaizdinys, kaip dvasinė asmenybė, mano tikrasis AŠ veržiasi pas Tėvus-Rojaus Trejybę AŠ ESU. Pajaučiau Jiems tokią begalinę meilę ir tuo pat metu mane persmelkė mintis- tai juk mūsų Tikrieji Tėvai. Jaučiau vidinį pakylėjimą, džiugesį, palaimos būseną, kad žodžiais sunku apsakyt. Kaip mus sustiprina tokie patyrimai, kad tik eitume šiuo nuostabiu, patirtiniu Meilės Keliu-Tikrovės keliu, kurį ir nutiesė kiekvienam, padovanodami mums dvasios dalelę, kad per ją atrastume savo Tikruosius Tėvus, kurie yra kiekvieno iš mūsų viduje. Rojaus Trejybė-AŠ ESU myli visus besąlygiška meile, visą kūriniją laiko meilės glėbyje, lieja visiems meilę ir tik nuo mūsų kiekvieno priklauso, ar mes su visu nuoširdumu atsiversime Jiems, pakelsime savo dvasinį vožtuvą, kad Jų liejama meilė įsilietų į mūsų vidų, kad pasimaitintume dvasiniu maistu-gyvuoju vandeniu, tuo nuostabiu meilės nektaru. Vis daugiau ir nuoširdžiau bendraudami su Tikraisiais Tėvais, vis daugiau susiliedami su Jais kolektyvinėj komunijoj Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoj Šventovėj ir individualiai, mes vis daugiau priartėjame prie Jų dvasine prasme, tampa mums vis artimesni ir trokštame Juos garbinti ir šlovinti dar dažniau iš meilės ir laisva valia. Tik įdėdami pastovias pastangas, vis giliau įtikėdami ir pasitikėdami Rojaus Trejybe-AŠ ESU, vis daugiau atsiverdami Jiems, prisipildydami Jų Meilės augsime ir stprėsime dvasioje, stiprės mūsų dvasinis stuburas, vis daugiau įsiklausydami vedimo iš vidau, veiksime visumos labui, nes atsivėrusi asmenybė tik ir veikia meilės motyvu visumos labui. Tik atradus ryšį su Tikraisiais Tėvais ir patiriant Jų Meilę Gyvai ir gyveni Tikrovės gyvenimą meilėje, šviesoje ir tiesoje su atrastu Meilės- Tikrovės Šaltiniu savo viduje.
Telydi jus ramybė.
Su meile,
Leonida
2014-08-28 20:49:17
Šio sekmadienio naktį, jau paryčiais, aš susapnavau ryškų sapną, visiškai kitokį nei chaotiški sapnai, dar kartas nuo karto pasitaikantys. Sapnuoju, kad esu pas senelius kaime. Veiksmas vyksta lauko virtuvėlėje – prie didelio stalo sėdi mano senelis, o prieš jį – mano senelė. Prie netoliese esančio dar vieno mažo staliuko sėdžiu aš, o priešais mane mano teta, kuri iš tikrųjų gyvenime patiria jau paskutiniąsias savo gyvenimo dienas šioje planetoje, mat labai sunki jos fizinė ir psichinė būklė. Ant stalų priešais mus garavo maistas, ruošėmės valgyti. Netikėtai mano senelis tarsi su priekaištu prabyla „Negalima valgyti nepasimeldus“, ir pasisukęs į mane kreipiasi „Jurgita, pasimelsk prieš maistą“. Ir aš pradedu garsiai melstis, kad visi girdėtų, tardama „Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia ...“, mano lūpomis išsilieja gyvos meilės kupini maldos žodžiai. Tačiau svarbiausia, ryškiai atsimenu, jog nuo pat pirmo kreipinio į Rojaus Trejybę ir ištartų maldos žodžių mane užliejo labai stipri palaimos, meilės energijos dvasinė būsena, ji tiesiog apgaubė visą mane. Net miegodama visu fiziniu kūnu jaučiau šią nuostabią gyvos meilės dvasinę būseną. Ir kai užbaigiau maldą, sapnas baigėsi. Toliau nugrimzdau į gilų miegą.
Šis sapnas man yra kiek neįprastas tuo, kad mano senelis realiai gyvenime vos vieną kartą, prie švenčių stalo sėdėdamas, girdėjo mano gyvąją maldą prieš maistą, kurią aš tariau pritarus mano žemiškajai mamai. Ji troško, kad mano nuoširdi malda Rojaus Trejybei apgaubtų mus visus ten susirinkusius gyva meilės šviesa. Tik mano žemiškasis tėvas tam labai prieštaravo, kad net senelis įsikišo, pareikšdamas savo nuomonę, kad aš pasimelsčiau. Tada, po mano meilės kupinos maldos, seneliui iš akių išsiliejo ašaros, kad manęs paklausė, iš kur aš taip gražiai išmokau. Aš atsakiau, kad meldžiausi iš širdies – kad jam suprantamiau būtų. O nuo to karto jis niekada nėra prašęs manęs pasimelsti. Sapne buvo pateikta tokia situacija, kokių kasdienybėje mano gyvenime dar nėra buvę.
Atsimenu, jog esu sapnavusi ne vieną tokį ryškų ir tikrovišką sapną, susijusį su Rojaus Trejybės paskleidžiama gyva šviesa, kada situacija jame buvo pranokstanti mano atliekamus veiksmus realaus gyvenimo kasdienybėje. Po to pabudus toks pojūtis apimdavo, jog Minties Derintojas tokiais sapnais mane mokindavo, pateikdamas man pačiai vaizdą kaip mokomąją priemonę apie mano galimus ir įmanomus drąsius veiksmus realiai gyvenime. Tokie neįprasti reiškiniai sukeldavo apmąstymus.
Juk Rojaus Trejybė-AŠ ESU per savo gyvą fragmentą Minties Derintoją mus mokina pačiais įvairiausiais ir pačiais netikėčiausiais būdais, metodais, kad Jos gyvoji šviesa ir išmintis kilnintų mūsų mąstymą, kad vis labiau nurimus žmogiškajam protui įsiviešpatautų dvasinis protas, kad pajaustume vis stipresnį dvasinį impulsą daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su JA visų gerovės labui, ir vien tiktai iš meilės, pajutę vis stipresnį dvasinės meilės spaudimą savyje. Tik didėjantis meilės spaudimas viduje ir skatina veikti aktyviau, išmintingiau, kokybiškiau, dėmesingiau, teisingiau, ramiau bet kokį darbą, bet kuriuo metu. Be to, gilėjant įtikėjimui ir pajuntame atliekamo veiksmo tikrąjį motyvą, kiek jis yra savanaudiškai nukreiptas mūsų pačių gerbūviui gerinti, o kiek jis nukreiptas į visumą, kad visiems būtų geriau. Tokį nuostabų pavyzdį štai demonstruoja Apvaizda, kada ji padeda iš meilės mums, patiems mažiausiems savo dvasios broliams, bet jau nebe silpniausiems, nes dvasinės stiprybės ir meilės energijos vis daugiau prisipildome iš savo Tikrųjų Dvasinių Tėvų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Ir dar daugiau, mes taip pat tampame Apvaizdos dalimi, veikdami iš meilės visi kartu šios planetos Urantijos, ir net visos kūrinijos gerovės labui.
Su meile,
Jurgita
2014-08-25 21:59:27
Pries kelias dienas Vaziavau is Airijos i Anglija autobusu ir salia manes atsisedo pagyvenusi moteris. Pradejom snekuciuotis. Is pradziu zinoma apie ora, kaip ir yra dazniausiai priimta siose salyse. Pradejom kalbeti apie Airija, mat ji ten turi namus ir gan ilgai gyvena, o ir as nugyvenau virs 12 metu toje salyje, tai apie ka pakalbeti mums buvo. Ji siuo metu gyvena Velse, i Airija atvaziuoja, kad praleistu kiek laiko su savo vyru, su kuriuo ilgai isbuti negali, nes jis labai valdingas ir vis reikalauja, kad viskas vyktu taip kaip sumano jis, ir jeigu kas nors ne pagal ji tai baisiausiai pyksta ir sirsta. Ji jausdama ta spaudima isvaziuoja ir gyvena atskirai vis ji karts nuo karto aplankydama. Kalbejom apie seimninius santykius, ivairius sunkumus bendraujant seimoje, ir zinoma pradejom liesti dvasines temas.
Autobusas ivaziuoja i kelta ir visiems keleiviams reikia islipti ir pakiltii i laivo denius, kur yra keletas restoranu, parduotuviu, kaviniu ir baru. Tai si moteris pamaciusi mane jau laive ir vel prisedo prie manes ir mes bendravome toliau, Pradejome liesti dvasines temas, ir man bekalbant, jai pasirode, kad as kalbu labai panasiai kaip jos dukros vyras, nes jis irgi jai kalba vis tuos pacius dalykus kuriuos pradejau kalbejau jai as, ji sake, kad ir mano kalba, taip kaip ir to jos sunaus kalba, labai ramina. Kalbejom apie zmogaus gyvulini prota, nes jai aiskinau kodel taip yra, kad ji negali susikalbeti su savo vyru, kad gyvulinis zogaus protas daznai viska mato visai kitaip, per itarumo, pavydo, pagiezos, sarkazmo prizme, viska iskreipdamas ir suvienodindamas ligi siu anksciau paminetu kategoriju, o kai tokiam, savo gyvuliniu protu pasireiskianciam zmogui viskas gerai ir viskas pagal ji, tai toks zmogus meilikauja arba dar kitaip pataikauja ir tu jam geriausias draugas, jeigu tik nepradedi liesti gilesniu dalyku, kuriuos toks zmogus irgi dazniausia priima asmeniskai, kuriu savo intelektu toks zmogus suvokti negali, jam pradeda kaisti smegenys, o tada lenda baime ir prasideda puolimas, visai kaip gyvunu pasaulyje. Panasu kad nusakiau jo vyro harakteri, nes ji labai stebejosi kaip as visa tai zinau. Pasakiau, kad viskas labai paprasta, ir toks elgesys yra budingas daugeliui sios planetos gyventoju, jis kiek kitoks, kitaip modifikuojasi, bet uztenka gerai pajudinti ir paanalizuoti, ir viskas susiveda stai i sias anksciau paminetas savybes. Taip pasireiskiantys zmones dazniausia megsta teisintis, issisukineti, labai bijosi asakomybes, jiems labai sunku pripazinti savo neteisuma, o jeigu ir pripazysta kad neteisus tai po ju pripazinimo dazniausiai seka zodelis bet, o po bet visada yra nusakomos aplinkybes kurios priverte si zmogu taip ar kitaip pasielgti.
Mes kalbejom liesdami vis gilesnius dalykus. Ant stalo turejau kompiuteri, kuri veziojuosi visur, kad laisva laika galeciau prasmingai isnadoti. Parodziau jai sveitaine, kurioje ji zinoma daug suprasti negales na tik truputi angliskame variante, ten atverciau Jezaus Apreiskima «Kalbu Jums Vel» ir parodziau kaip galima surasti Urantijos Knyga Anglu kalba.
Veliau kalbejom apie dvasini atsiverima Kurejo dvasiai savo viduje. Pradejom kalbeti apie UIrantijos Knyga, ir jos turini, parodziau kaip surasti knygos tekstus internete, o ji vis dekojo man ir Kurejui uz tai, kad ji gali klausyti ir gauti zinias ir gerti ta gyva vandeni. Jos veidas pradejo po truputi atsigauti pradejo spindeti akys, kunas issitiese, ir zmogus tarsi prisijunge prie to gyvo nematomo saltinio.
Kalbejom apie apvaizdos veikima. Jai sakiau, kad tokie susitikimai manes jau nestebina, nes zinau kad jie yra suorganizuojami su Apvaizdos pagalba, o tiksliau Angelu Architektu, kurie ir sukuria tokias situacijas, kad tiek as galeciau paskleisti ta gyva sviesa kitiems, ir tie kas nuosirdiziai jos iesko galetu gauti tai ko taip troksta ju dvaisnis vidus.
Jai papasakojau apie skirtuma tarp Dievo idejos ir Visuotinio Tevo, papasakojau jai procesa, kaip reikia to gyvo rysio su Kureju, Rojaus Trejybe-AS ESU siekti ir kaip ta rysi uzmegsti Rojaus Trejybes Asmenis atrandant savyje. Sakiau kad Kurejas yra gyvas ir su Juo galima kalbeti, o taip pat is jo ir isgirsti, gauti mokymus. Siai moteriai as papasakojau ir apie kurinijos sandara ir net apie AS ESU, Visumine Asmenybe, o ji vis klausesi, gere ta energija ir dekojo, o as ir pats klausiausi to kas sklinda is mano lupu ir girdejau kazkokius dalykus skirtus ir man. Jauciau kaip zodziai ir energija sklinda jau is mano dvasinio vidaus. Zodziai tiesiog liejosi angliskai be jokiu turkdziu gyvai ir slandziai, beveik nenutrukstamai, nes ji tik uzdodavo klausimus kai sustodavau ir siek tiek pasiaiskindavo, o tada vis dziaugdavosi, kad dabar jau suprato tai, kas taip ilgai jai buvo neaisku, truputi pergyveno kaip ji viska prisiminsianti kai jai tiek daug visko papasakojau. Paaiskinau, kad prisiminti jai nieko nereikia ir net nebutina, tai ka ji klauso dabar yra kaip sekla sejama jos viduje, ir toji paseta sekla duos savo vaisiu tada ir tose situacijose, kai to prireiks ir tada jos elgesys ir kalba jau bus itakota to ka ji cia klausosi, nes visa informacija vistiek nuseda i pasamone. Tas ja nuramino.
Ji toliau gere ta gyva sviesa, vis labiau sviesejo jos veidas. Kai ji atsistojo ir nuejo uzsisakyti sulciu, tai maciau kaip pasikeite net jos stovesena. Matesi, kad kune atsirado kazkoks lengvumas. ir noras dar daugiau gerti ta zinia, ta sviesa.
Si moteris nesuabejojo nei vienu teiginiu, o tik viska viska gere i save kaip vaikas, kai ka vis pasiaiskindama ir vis dekodama kaip jai gera ir malonu bendrauti ir klausytis, Pakalbejom ir praktinem temom, papasakojau jai ir apie versla kuriuo uzsiimu, ir cia suradom bendrus taskus, nes Jos dukra pasirodo dirba vienoje rytu salyje, kurios zmones labai domisi verslu Londone. Ji man papasakojo apie savo seima ir apie tai, kad jos dukra kazkada ja labai stipriai izeide, parasydama kaltinanti laiska be visiskai jokio pagrindo, del to iki sol ji negali suprasti kodel ji taip pasielge ir ja tai labai glumina ir skaudina, Jai paaiskinau, kad jos dukra cia deta tik tuo, kad ji jauna, ir iesko, o jauni zmones daznai kategoriski ir isitikine savo teisumu ir tuom ka zino, ir vel gyvulinio proto pasireiskimas. Sakiau ir mokiau ja kaip reiketu reaguoti i tokius «izeidimus», nes cia yra jos problema, kad viskas jai skambejo keip izeidimas, ir jeigi ji butu i viska sureagavusi kitaip, atsiverusiu vidumi, kai zmogui tave izeidinejanciam jauti tik meile ir uzuojauta, suprantant koks dar apimtas intelekto ir gyvulinio proto jo supratimas. ir kaip svarbu cia yra gyvas rysys ir atsiverimas meiles Saltiniui ir Centrui, tai tas izeidimas nebutu jos net palietes.
Aiskinau jai apie gyvenima amzinybeje, ir kad siuo gyvenimu niekas nesibaigs, del to jau siandien ji turetu gyventi kaip amzina dvasia ir i visus gyvenimo ivykius ziureti kaip i patirti, del to net i savo dukros izeidimus jos atzvilgiu irgi derejo paziureti per daug nekreipiant demesio nesureiksminant ir netgi ignoruojant tai kaip ji savo gimdytoja izeide parasydama koki tai izeidzinti ir kaltinanti laiska. Paaiskinau, kad i dukros elgesi jai deretu ziureti nei dukros neisaves neteisiant, nes teisimas tai atsakomybes nusiemimas nuo saves ir ieskojimas priezasties isoreje, kur tikorsios priezasties niekada nesurasi, ji gludi tik viduje, ir tai, dazniausiai, vidines pasamonines baimes ir atsiverimo Kurejui gelmes seklumas.
kalbejau apie tai kaip gyvuliniu protu pasireiskiantis zmogus mato gyvenima, nematydamas priezasties nei paskmes, ir net tai kas vyksta sia akimirka interpretuodamas remiantis i save nukreipta filosofija, kur ziurima naudos tik sau, ir vien tik sau, ir kaip toks zmogus pyksta ir sirsta kai kazkokiu budu tu sugadini jo planus arba bendrai jam kazkas nepasiseka, taip kaip jis noretu, kad ivykiu seka vyktu ir kaip toks zmogus bijosi atsakomybes sau, ir butinai del visu savo nesekmiu atranda ka apkaltinti.
Papasakojau ir pateikiau pavyzdziu, kaip dvasiniu, aukstesniu protu pasireiskiantis zmogaus mato visuma, matydamas veiksmo priezastis, dabarties akimirka ir pasekme, ir tai leidzia jam nurimti vis labiau atsiduodant ir pasitikint Kurejo vedimui is vidaus nes jis mato pilna ir nesegmentuota ivykiu banga, skirtingai nuo zmogaus kuris pasireiskia savo gyvuliniu protu, ir mato tik atskirus pasaulio segmentus.
Buvo nuostabu, kad si mano pakeleive prieme viska kas ejo i jos vidu, viskam atrasdama savo viduje atgarsi, ir zinoma atsigere to gyvo vandens is Kurejo, kuris pripilde jos vidu, jai vis labiau atsiveriant ir prisipildant dvasiniu turiniu.
Taip mums bekalbant atejo 3 valanda nakties, ir jai atejo laikas islipti, Ryte ji parase man trumpa laiskiuka, kuriame dekojo uz ta nuostabu vakara kurio ji niekada nepamirs, ir sake kad jos gyvenimas jau niekada nebus toks koks buvo anksciau.
Paskutiniu metu mano kelyje vis dazniau pasitaiko zmoniu kuriems reikia to tolimesnio zingsnelio, pereinant nuo maldos dievui, meditacijos, tikejimo i dieva ir i gyva bendravima su Asmenybe, Kureju Rojaus Trejybe-AS ESU. As taip pat turiu ta patirti, kai ilgi metai ivairiu dvasiniu praktiku na nesuteike tos palaimos ir prasmes, kokia suteikia gyvas gyvenimas su Gyvu Kureju Rojaus Trejybe-AS ESU, einant gyvuoju keliu. Esu sutikes jau keleta zmoniu kurie klausia saves, "na kas vyksta, rodos meldziuosi, ir meditoju ir praktikuoju visokias disciplinas ir taikau ivairias praktikas, bet vat kazko truksta, kazkas ne taip, zinoma tokie zmones taip pat praleidzia ilgus metus, studijuodami praktikuodami ir augdami, bet tos gyvybes savo viduje daznai taip ir neatranda.
Brangus broliai ir seses, o juk galejau sau ramiai snausti vaziuodamas autobusu ir nepratarti nei vieno zodzio, ramiai praleisti laika darant savo darbus ir niekam nieko napasakoti, bet tada vat tokie Rojaus Trejybes sunus ir dukros, negautu tos sviesos kurios taip istroske ju sirdys, ir ju atgaivinti negali niekas, jokios intelektualiai skaitomos knygos, jokios meditacijos, ir kitokios praktikos. Dar karta tvirtinu savo patyrimu, kad tik gyvas atsiverimas Kurejui Rojaus Trejybei-AS ESU per ju Dvasia, gyvenancia musu viduje Minties Derintoja, nuramina ir uzpldo zmogaus vidu gyvu dvasiniu turiniu – Meiles energija is Kurejo, Rojaus trejybes-AS ESU. Todel raginu jus pasireiksti drasiai, zinoma nededant tam dideliu pastangu, kad tokius zmones atrasti, ir juos zut but itikinti tuom ka jus jau zinote, bet savo pastangas nukreipti dar gilesniam savosios Dvasines asmenybes atverimui, ir dar giliasniam gyvam asmeniniam rysiui su Kureju Rojaus Treybe, nes tik tas atsiverimas ir pasireiskimas savo gyvu vidumi savo aplinkoje keicia pasauli, ir ne kitaip. Raginu jus dar labiau atsiverti ir pajausti tai kad Esame bendrakurejai su Rojaus Trejybe-AS ESU, ir tokie susitikimai, yra musu partnerystes pasireiskimas sviesinant, grudelis po grudelio, musu planeta. Pratariant gyva sviesos zodi kitam dvasios broliui ar sesei mes keiciam ju likima, pakeiciam ju judejimo krypti link atsiverimo savo vidumi Kurejui. Tuom paciu giliname ir savo atsiverima savo viduje, o tai yra labai svarbu, tapimo dvasiniu mokytoju karjeroje, nes vien ismokti ir zinoti sau tai nera jau isisavintas laiptelis, o tik tada ,kai mes galime ta gyva ziia perteikti kitiems ismokyti kitus kvalifikuotai, per gyva atsiverima, tik tada ir tik tada mes patys isisaviname tai, ka jau ismokome.
Ramybes jums.
Valdas Pranskevicius
ValdasAirija
2014-07-02 09:49:50
Mielieji urantai,
labai noriu pasakyti kaip yra svarbus jusu visu susiburimas i Gyva Sventove ir PASIDALINTI GARSIAI SAVO MOKYMAIS, PATYRIMAIS IR JUOS APRASYTI FORUME. Kaip jus visi einate gyvuoju keliu atsiverdami kiekviena diena, ka patiriate, kuo kvepuojate. Maziausia smukmena, istartas zodis, kitam gali buti lemiamas posukis gyvenime. Tuo tikiu. Nes ne tik man einant gyvuoju keliu toli nuo jusu visu suburto zidinio, toli nuo dvasios nuostabaus Mokytojo, yra labai svarbu gauti broliska pastiprinima, kuris eina kiekviena akimirka is jusu vidaus per virpesius, per gyva garbinima, mokymus, patyrimus. Gyvenant toli nuo Lietuvos, pakolkas tik po viena garbiname ir sloviname Rojaus Trejybe, AS ESU , todel jus esate labai svarbus ir reikalingi. Yra labai gyli prasme jusu visu dalyvavimas evoliucijos kelyje. Jus net nezinote kartais, kiek daug galite padaryti, padeti sviesos ieskanciam broliui ar sesei ir kiek daug padedate man. As siuo metu eidama su Rojaus Tevais ir AS ESU remiuosi tik i jus, mielieji broliai ir seses. RASYKITE, KALBEKITE, SVIESKITE JUS REIKALINGI LABAI, LABAI !!!
Ir vedu prie to, kad mane labai sujaudino vienas pasakymas, kuri isgirdau jusu mokymu metu Sventoveje. Algimantas pasakojo kokia bus ateitis kada urantai ateis i valdzios postus ( ne mes urantai, o ateities kartu urantai). Ir dar daug visokiu sviesos dalyku. Bet ne tai svarbiausia.
Ir tuo metu viena urante pasake zodzius "Duok Dieve". Tuo metu Mokytojo buvo atkreiptas demesys i tu zodziu reiksme ir tai mane paliete iki gelmiu.
Tikrai, kokia gyli prasme ir reiksme tu zodziu "Duok Dieve".
Pries gerus du metus ir as pati juos daznai vartojau labai tikedama, kad Dievas sedintis ant debeselio butent ir pades, tai mane tuo kartu ramindavo.
Nebuciau nei susimasciusi tu zodziu reiksmes, jei ne ta pastaba ir ne tas nuostabus 2013 metu irasas ir pateiktas mokymas. Geriu ta gyva zodi, nes trokstu vis daugiau.
O tikru tikriausiai tai rodo maza pasitykejima ir itykejima Rojaus Trejybe AS ESU, jei dar pavartojeme tuos zodzius " Duok Dieve". Ka duok Dieve, jei jau viska dave. Gyliai susimasciau. Taip nuostabiai atvere mane is visos gelmes, kad ir vartojamas zodis musu kalboje turi didele reiksme, nors tai taip senai zinojau. Bet taip neispasakytai gyliai uzvirtino, kad net siandiena pradejau dar labiau girdeti vartojamus ne tik savo , bet ir kitu broliu ir sesiu tariamus zodziu. Zodis pakelia is gelmiu, zodis smukdo.
Tai dar ir dar uztvirtina, kaip reikalingi tie irasai, mokymai, gyvos maldos. Klausau kiekviena diena, kai tik turiu laisva minute nuo pagrindinio darbo.
Tik gyluminis ir dar gylesnis atsiverimas Rojaus Trejybei ir AS ESU sustiprina, isgrynina, islygina, kad net fizines ausys tampa stacios isgirsti vidumi ka reikia isgirsti ir kam jau esi pasiruoses.
Is meiles ir su meile apkabinu Laima.
LaimaJAV
2014-06-28 00:05:14
Vis girdžiu Algimantą, po nuostabių pamaldų Šventoveje, raginantį urantus pateikti mokymus, o ne patyrimus, kaip sakoma patyrimai prie arbatėles. Ir ką jūs manote. Galvoju reikia ir man mokytis ir skleistis gyvesniu meilės žiedu. Nespaudžiu savęs, bet tyloje pasedėjus po garbinimo ir prašymų maldų, net nežinau ką kalbėsiu, savaime pradėda lietis žodžiai. Ir tai jau pasikartoja keletą kartų. Kalbant garsiai, kad ir trumpus mokymus, išpečiant mintį, labiau pradėjau įsisavinti daugelį dalykų ir išgirsti platesnia įžvalga ką pati kalbu. O juk tai eina iš vidaus ir nuostabiai mane moko.
Einant gyvuoju keliu, mes vis daugiau ir daugiau gauname patyrimų ir įšukių , kurie verčia vis daugiau susimąstyti ir pasimokyti. Juk ir anksčiau kiekvienas turejome gyvenimo situacijų ir patirčių , kurias priimėm kaip naturalų gyvenimą ir net kartais nesigylinome, o gyvenome ir tiek. O dabar, kai esame pažadinti, net menkiausią situaciją ar patyrimą nagrinejame ir priimame tuos įšukius su malonumu, nes tai mūsų augimas iš vidaus ir stiprėjimas dvasinio stuburo ir net fizinio kūno išsitiesimas visu ūgiu. Ką ir aš pradėjau jausti. Kuo daugiau atsiveriame per kasdienes pastangas ir prisipildome kiekvienas tiek kiek pajėgiame tuo metu Rojaus Trejybės , AŠ ESU šviesos ir meilės virpesių, tiek ir pastebime savo supančioje aplinkoje šviesos ir tamsos pasireiškimus ir skirtumus. Tiesiog jau gyvename tikrą ir gyvą gyvenimą. O kitaip jau ir nebegali. Kaip skiriasi diena ir naktis, žiema ir vasara, taip skiriasi kiekviena situacija susitikus kitus brolius ar seses. Iškarto atskiriame nuoširdų, mielą iš vidaus žmogų, ar tamsybėse ir baimėse skendintį ir gyvulinio proto vedamą brolį. Kaip Algimanto buvo pasakyta vienoje maldoje- su vienais norisi bendrauti, dalintis mintimis, apsikabinti , o kiti purto ir norisi bėgti kuo toliau. Tas pasakytas teiginys dabar mums tapo toks artimas ir labai suprantamas, ko pasakyti prieš gerą dešimtmetį butume negalėję. Tiesa pasakius truputį net gaila, kad daugelį aplinkybių, į kurias patenkame, paprastai pakeisti negalime. Juk nepažadinsi gyliame letargo miege miegančio brolio ar seses. O labai, tikrai labai smagu, kad einame gyvuoju keliu , kuris ir veda mus kiekvieną iš vidaus atsiveriant Rojaus Tėvams, AŠ ESU.Prisipildome tiek šviesos, kad poturputį jau galime net pašviesti tamsioje naktyje. Turime galingą maldos poveikį. Malda ir tik malda, sakau jau iš savo patyrimo, švelnina visas situacijas. Medžiantis už kitus brolius ir seses skendinčius tamsoje, aplinka šviesėja iš besimeldžiančio vidaus. Ir tykėjimas auga, o gal virpesiais kai ką ir net pažadinsime. Nieko naujo jums nepasakiau, tik pasidalinau ką jaučiu.
Kaip esu sakiusi, kiekvieną dieną pradedu garbinimo malda ir paprašau, kad darbuotuosi mano rankomis ir kalbėtu mano lūpomis Rojaus Trejybė, AŠ ESU. Jau kitaip negaliu ir dienos pradėti. Vakere tas pats, net kartais skubu susiruošti prieš miegą susitikimui su Rojaus Trejybės AŠ ESU Tikraisiais Tėvais.
O dabar pateiksiu savo patyrimus, kaip per vieną dieną įvyko du skirtingi susitikimai, kurie mane verte gyliai susimastyti.
Sekmadienio ryte septynios trisdešimt vykau į susitikimą su viena dvasios sese į kavinę. Jos prašymu buvome susitarusios susitikti dvasiškai pabendrauti ir vieną kitą sustiprinti. Truputį jaudinausi, nes tokio pobūdžio susitikimas kai tavęs paprašo įpareigoja ir dar susitikimo metu reikės kalbėti tik angliškai. Nors ir daug metų esu čia, bet kartais ypatingomis aplinkybemis truksta pasitykėjimo. Tuoj atsiminiau, kad esu vedama savo mylimiausiu Rojaus Tėvų, AŠ ESU. Užliejo ramybės jausmas. Ėjau į susitikimą atverta širdimi su begaliniu džiaugsmu. Sedėjau lauke jau pirmoji ir plačia šypsena sutikau savo dvasios sesę. Susitikome abi begalo laimingos. Ji laiminga, kad surado mane. Aš laiminga , kad galiu paskleisti šviesą ir meilę. Ir kavinėje jau prie stalo paprašiau jos ar galiu lietuviškai pagarbinti Mūsų Visų Mylimą Tėvą ir Rojaus Trejybe ir palaiminti maistą. Ji mielai sutiko. Garbinau, laiminau ir visas vidus virpėjo. Abi buvome užsimerkusios. Po to jos paklausiau, juk tu nesupratai nė vieno žodžio ką pajautei. Mano džiaugsmui ji visa švytėjo. Jausmo apsakyti negalėjo. Sakė užbūrė ją kalbos grožis ir sklido begalinė ramybė.
(Esu prieš gerus metus dariusi eksperimentą, dar tada nėjau gyvuoju keliu, bet buvau susitikime kuriame buvo rusiškai, lietuviškai ir angliškai kalbantys broliai ir seses. Viso buvome gal kokį penkioliką nuostabių veidų. Medžiausi lietuviškai NE TRADICINE BAŽNYTINE MALDA, o kreipiniu į Tėvą iš visos savo širdies. Kitakalbiai broliai ir seses jaute maldą savo vidumi, nors nesuprato nėvieno žodžio. Poveikis tą kartą buvo taip pat nuostabus, visi buvo sujaudinti iki gelmių).
Nuoširdžiai iškausiau jos pasidalinimu savaitės patyrimais ir kokia jos vidinė būsena. Užliejau ją meile ir šviesa , kuri veržėsi iš mano vidaus. Stebėdama jos veidą mačiau kaip ji gerte gėrė tą šviesą, kuri liejosi iš Rojaus Trejybės, AŠ ESU. Parodžiau kaip įeiti į anglišką Urantijos puslapį, kaip naudotis skaitiniais, forumu. Pasidalinau savo patyrimais, kaip aš suradau gyvą kelią ir kaip sekasi eiti. Pamokiau kaip reikia melstis. Kad tik malda savais žodžiais ir atviru pokalbiu yra tas gyvas ryšys su Mūsų Visų Tėvu. Net pati pasinėriau į tą šviesą. Toks jausmas, kad ta aplinka kurioje buvome nusidažė šviesiomis spalvomis. Laikas ištirpo, aplinka neegziztavo. Tuo metu mes abi buvome tikros, kokios esame sukurtos savo Tikrųjų Rojaus Tėvų. Susitikimo metu buvau tokioje būsenoje, kurioje norisi gyventį visą savo amžinybę. Ir tas žemiškas laikas, dvi su pusę valandos, pralekė kaip viena minutė. Abi nustebome, kai pažiūrėjome į laikrodį. Išsiskyriau su dvasios sese išsitiesusi ne tik dvasiniu stuburu, bet ir fiziškai skraidžiau kupina energijos ir džiaugsmo. Važiavau namo tokiomis didelemis akimis, kad net į veidroduką pažiūrėjau ar tikrai taip ir yra. Šviečiau, kaip naktį šviesaforas. Čia žinoma pajuokavau. Šviečiau dar ryškiau.
Ta meile, kuria prisipildžiau veržėsi iš manęs, norėjosi šaukti. Jausmas neišpasakytas. Ačiū Rojaus Trejybei ir AŠ ESU.
Kaip esi prisipildęs šviesos nors truputį daugiau, nei paprastai, gali ir naktyje nepasiklysti. Ir valandos begyje po saulėtų akimirkų, visiškai priešingas susitikimas, kaip su kūvalda į pakaušį. Teko neišvengiamai dar vienas išbandymas.
Susitikau paprašyta su vienu dvasios broliu, jį pažystų jau keletą metų. Gėreme arbatą ir bandėme šnekučiuotis. Net prieš kelis mėnesius dar pavykdavo nors šiek tiek kartu pasikalbėti. Ir tais kartais, kai susitikdavome, vis į pildavau šviežių žarijų rūsenančių iš mano vidaus. Žinoma poveikio nebūdavo jokio, šviesk ne švietęs. Aklas nieko nemato. Tą kartą niekaip negalėjau suprasti, kur pakliuvau. Tokia glūdi miško tamsuma, niekur nematyti net properšos. Tam dvasios broliui bandžiau skleisti tą nuostabią meilę, kurios ką tik buvau pati atsigėrusi. Kitokios kalbos net negalėjo būti, nes viskas veržėsi iš manęs. Niekaip negalėjau nusileisti iki to gyvulinio proto lygio, kas sklido iš to vyriškio. Jis negirdėjo nei vieno mano sakomo žodžio ar teigino. Per akimirką supratau, ne čia pataikiau. Aš jį apakinau labai ryškia šviesa, net pati nesuprasdama tuo momentu. Tą pačią akimirką taip užgniaužė gerklę, kad nebegalėjau pratarti nei žodžio. Mes išsiskirstėme į priešingas puses per dvidešimt minučių.
Buvo tokia didelė laimė, kad esu namuose. Sėdau ant grindų ir ėmiau garbinti Rojaus Trejybę ir AŠ ESU. Tik garbinau ir garbinau kol pradėjau nurimti iš po tokio šoko. Meldžiausi už tą dvasios brolį, kad pajustu meilės virpesius savo viduje ir patykėtų, patykėjęs pakiltų virš gyvulinio proto apraiškų, atsibustu iš gylaus miego prisipildydamas gyvų meilės virpesių.
Dar ilgokai sedėjau ant grindų palaimoje, nes atstačiau pusiausvyrą.
Nurimus aplankė mintis, kad tas dvasios brolis net mažiausio supratimo neturi kas yra gyvas gyvenimas. Jis miega letargo miegu ir galvoja, kad gyvena. Pilnas gyvulinių instiktų, grobuoniško egoizmo, siekimo tik materialių turtų ir gerovės. O jis juk kitaip ir nemoka, nesupranta. Pilnas baimės, nežino išvis kas yra MEILĖ. Jos niekada galbūt ir nepatyrė, nors sulaukė setyniasdešimt žemiškų metų. Tuo metu mane užliejo ramybė ir žinojimas, kad aš jo nepakeisiu. Tai jo pasirinkimas pagal supratimo lygį. Turi pats žmogus norėti keistis ir veržtis į šviesą, į meilę. Nurimau to dvasios brolio atžvilgiu ir atidaviau jį į Rojaus Trejybės, AŠ ESU rankas. Užliejo nuostabi palaima, tapo gera ir ramu. Toks jausmas, kad užbaigiau ir atlikau darbą iki galo.
Ir dabar kai paskambina, užlieja tik broliška meilė ir ramybės jausmas. Daugiau nieko negaliu jam pasakyti. Su meile širdyje meldžiuosi už tamsybėse skendinčius ir tik gyvulinio proto vedamus brolius ir seses.
Tikrai perlų daugiau nebemėtau, nors kartais pagalvoju, kad ir per daug taupau. Tik pirmieji žingsniukai, trūksta to nuosėklaus ryšio su Rojaus Tėvais ir AŠ ESU.
Ačiū Tau Rojaus Trejybe ir AŠ ESU už nuostabų vedimą ir tokius kontrastinius patyrimus, kurie sudėlioja viską į savo vietas, kaip ir yra numatyta einant evoliucinio augimo keliu kaupiant patyrimus ir įšukiu, kurie stiprina ir tiesina ne tik dvasinį, bet ir fizinį stuburą.
Visus apkabinu šiltu meilės glėbiu. Laima.
LaimaJAV
2014-06-26 07:42:45
Siandien nuo pat ryto turejau du puikius susitikimus, kurie sustiprino ir paskatino dar daugiau atsiverti Rojaus Trejybei ir AS ESU.
Nuo ankstyvo ryto laukiau iprasto susitikimo, pries visus dienos darbus , su savo zemisku sunumi. Septinta ryto susitinkame, atsigeriame svieziai spaustu darzoviu sulciu, dvasiskai vienas kita pastipriname. Tai darome viena karta savaiteje. Jo belaukiant meldziausi , garbinau Rojaus Tevus, AS ESU.... Kieme pasigirdo triuksmas, kalbejo vyrai ispaniska kalba labai garsiai ir dar liejosi ju stiliaus muzika. Maldu nenutraukiau. Pabaigusi melstis atejau i kita kambari ir matau pro atidara langa keturis vyrus atvykusius remonto darbams ir triuksmaujancius nuo ryto puse septyniu. Ta pacia akimirka kilo mintis juos apraminti su Rojaus Trejybe ir AS ESU. Atsisedau, ziuriu i juos ir meldziu jiems geroves, kad dabar pajustu meiles virpesius savo viduje, kurie siunciami is Rojaus Trejybes ,AS ESU, kad aprimtu , itiketu ir pasitiketu ta jauciama meile ir nurimtu....nuostabu, ta pacia akimirka pradejo viskas keistis, nurimo, net patys nesuvokdami pradejo dairytis i salis ir neuzilgo issiskirste, net masinas perstate i kita vieta. Susitikus su sunumi, gera puvalandi pasidziaugeme tyla ir ramybe palinkedami vienas kitam Tevu vedimo isvidaus.
Anksi siandiena atvykau i darbeli, nes salono susirinkimas. Susirinkome apie trisdesimt dvasios sesiu. Kalbejome apie eilinius darbo reikalus, kaip ir kiekviena bendra susitikima viena karta menesyje.
Daznai kalbu individualiai su daugeliu savo dvasios sesiu ir skleidziu ryskesnia sviesa ir gyva meile, bet niekada nekalbedavau bendrai visom, gal tiesiog susilaikydavau del savo akcento, kalbant anglu kalba. Viduje vyko derybos. Gal ne dabar, gal ne laikas, gal kita karta. Ir vel mintis, juk tai isukis priimk ji cia ir dabar.
Si karta istisai minties derintojas kuzdejo taip garsiai i ausi, kad jau tyleti nebegalejau. Pabandziau paskleisti ryskesne sviesa ir visuomet prasau , kad kalbetu Rojaus Trejybe ir AS ESU. Si karta nenustebau, nes buvo zinojimas, kad kalbu ne as.
Pareiskiau nora pasisakyti. Kalbejau neilgau, bet ryskiai , aiskiai ir taip tiksliai, kad daugelio paliete vidu ir jaudinanciai priverte susimastyti kas tu esi viduje, ieskoti saves tikrojo. Ka tu darai del visu geroves, o ne tai ka kita dvasios sese daro ar netaip padare. Pries teisiant kitas ir matant kitu klaidas, kiekvienos paprasiau paklausi saves, ka as darau del kitu geroves. Pateikiau pavyzdi apie save, kad as neviska padarau kiek galeciau padaryti, kad aplinka taptu sviesesne, stengiuosi, bet nevisada pavyksta. Pradekime nuo saves svarintis is vidaus, tai pasimatys ir aplinkoje. Paliudijo pritarimas ir sklindanti akiu siluma.
Salone turiu varda, esu daktare Laima bean. Zodis " bean" yra is pupos pavadinimo. Yra tokia cia megstama visu pupa lima.
Tai dar vienas sviesos spindulelis pasklido i mano esama aplinka. Aciu Tau Rojaus Trejybe ir AS ESU uz gyva vedima.
Apkabinu visus su meile Laima.
LaimaJAV
2014-06-19 19:47:35
Mielieji dvasios broliai ir seses, dekoju uz gyvus meiles virpesius ir sustiprinima.
Po Algimanto gerosios naujienos paskelbimo atejo tokia nuostabi ramybe ir zinojimas, kad gyveni tikra gyva gyvenima su atrastais Rojaus Tevais, AS ESU vuiduje, tapo viskas naturalu ir tikra , kad apsakyti net truksta zodziu. Man tai toks neispasakytas patyrimas ir isukis. Tai tikra tikrove ir gyva meile su Kurinijos bendra seima, kad ir as esu jos gyvoji dadele, esu ne viena. Aciu Rojau Trejybei ir AS ESU.
Su begaline ramybe ir pasitikejimu einant kiekviena diena neplanuojant, o gyvenat vedimu is vidaus, kai esi prisipildes meiles ir sviesos tokios kurios iesko kitas brolis ar sese, jie pas tave ateina ir isdysta pasiprasyti pastiprinimo. Kaip ir man sestadieni aptarnaujant savo nuolatine kiente, ji pati nedrasiai pasiprase pastoviu susitikimu sekmadieniais ryte praleisti laika dvasiskai bendraujant ir pareiske ,kad jai manes ir mano pastiprinimo zodzio labai reikia. Tai mane labiai nudziugino, nes jau izvelgiau anksciau, kad pradesime kartu net ir garbinti Rojaus Trejybe AS ESU. Ji studijuoja Jezaus Kristaus “Kalbu Jums Vel”. Juk taip mus ir moko, kai esi pasiruoses perteikti sviesa kitiems, patys ieskantys broliai ir sese sviesos tave suras. Mano kasdienes pastangos duoda vaisiu, tik medeliai dar mazi, bet pirmieji vaisiai jau pradejo pasireiksti.
Ir siandien, pirmadieni, vel teko susitikti su dvasios sese, kaip ir praeita pirmadieni kartu garbinti Rojaus Trejybe ir AS AESU. Susitikus, jos veide matesi nerimas ir stresas. Po pagarbinimo ir maldu nieko negalvojau sakyti. Nebuvo jokiu minciu apie pamokymus, bet gavosi taip naturaliai ir isejo toks nuostabus mokymas jos neapakinant, kad pasirodo ziuniu ir supratimo pakankamai turejau. Ir dar daugiau skeidziant sviesos, taip taikliai kalbejau ne as, o mano lupomis Rojau Tevai. Nuostabiai esame vedami minties derintojo is vidaus ir apvaizdos pagalba jauciama, kur tik pasireiskia nuosirdus noras dalintis sviesa. Ir reikejo pamatyti dvasios seses veida ir nuotaika po susitikimo, kai dalyvauja Rojaus Trejybe ir AS ESU. Tai ikvepia dar daugiau atsiverti ir pasiduoti plukdomam laiveliui meiles ir ramybes vandenynu.
Siandien teko laime isklausyti gyvuju pamaldu ir mokymu vykusiu si sestadieni Vilniuje. Taip nuostabiai artima ir miela, kai viena dvasios sese atvirai papasakojo savo nerima del dukros seimoje anukams uzrasytu skirtingu pavardziu ir jos manymu nepakankama tevo atsakomybe ir rupinimusi. Mane sujaudino, nes patyrimas artimas man. Tik per atsiverima ir atsidavima vedimui is vidaus Rojaus Trejybei, AS ESU isgyvendinau. Ta busesna ( nora patarineti ir spresti kaip sunus su seima gyvena ,na truputi ne taip) paleidau i laisve.
Ir tas Algimanto mokymas , negyventi kitu gyvenimais yra tikru tikriausias. Juk Kurejas zino kiekvieno savo vaiko gyvenimo kelia nuo pabaigos. O mes esame mokomi butent per savo kitus brolius ir sese, ypac esancius arciausiai musu, tai yra seimos narius. Kad nejaudintu kas ir kaip ka netaip padare reikia pakilti virs visu tu gyvulinio proto apraisku, kurios ir neramina, jaudina . Ir tuomet matome ypac savo vaiku seimose netoki elgesi ,kaip noretusi matyti. O juk musu vaikai taip pat eina evoliucijos keliu, kuri Kurejas paskyre ir jiems kaupiant taip pat patyrimus, zino ir ju gyvenimus nuo pabaigos. Tik kasdienes musu pastangos atsiverent Rojaus Trejybei ir AS ESU ir prisipildant tiek daug meiles ir sviesos, kad pradetume rodyti savo gyvenimu ir spindeti i aplinka ta tikra sviesa ir meile sustiprins musu seimos narius, kitus brolius ir seses, mus pacius.
Tik pradejus gyvenenti atsiduodant vedimui is vidaus, susiliejant i bendra meiles vadenyna visiskai nurimau matydama savo zemisko sunaus gyvenima. Jei tik ateina mintis ,kad sunus su seima gyvena ,kaip man matosi ne taip, as siandien zinau , kad tuo metu as nutolau nuo Kurejo, nes pradejau matyti kitu vadinamas klaidas. Ir visuomet sau primenu, brangioji gyvenk savo gyvenima ir eik savuoju keliu, kad galetum kita stiprinti, gyvais meiles virpesiais, kurie yra jauciami net ir nesakant zodziu. Patikekite, veikia bendravime su vaikais ir anukais, ir sukitais dvasios broliais ir sesemis. Ir siandien meldziantis su kita dvasios sese, mano mokymas butent ir liejosi is vidaus apie tai, o kai gryzusi klausiausi jusu mokymu, visa tai pasitvirtino.
Visi dvasios broliai ir seses bukite apkabinti meiles. Su meile Laima.
LaimaJAV
2014-06-17 06:46:02
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.