Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Anksciau aplankydavo mintis, kaip galejo buti tokie pasisvente ir itikeje mokiniai Jezumi ir Jo mokymais, kad mesdavo viska ir sekdavo visur paskui Ji, klausydami Jezaus gyvo zodzio ir mokymu...ir tai mane zavejo.Ir siandien teko laime tai patirti telefoninio pokalbio metu su Algimantu.
Nieko nenoriu girti ir aukstinti, bet noriu perteikti ta busena kuri isiskverbe i mane ir pripilde gyvu Rojaus Trejybes, AS ESU meiles virpesiu. Kurie lydejo visa diena, stiprino is vidaus nejauciant jokio nuovargio.
Nuo pat pirmo "alio" skleidesi tokia ryski sviesa ir meile, kad gerte geriau ta gyva meiles vandeni ir vis troskau jo daugiau...
Ir ta nauja mokyma, kuri perteike Algimantas jis taip skerbesi i kiekviena mano lastele, TAI NUOSTABU…
Tik po kiek laiko galejau viska sudelioti , net galva isiskaudo. Zinojau , kad tai nuo auksto daznio virpesiu, kurie uzliejo mane, kaip tyras ir dar labai saltas saltinio vanduo, kuris gaivinte gaivina ir sviesina is vidaus, kad tikrai norisi klausytis , klausytis ir sekti mokytojo pedomis. Tai ikvepia ir nuramina gyvam gyvenimui atsiduodant dar daugiau vedimui is vidaus.
Su dziaugsmu galiu pasakyti, jus laimingi broliai ir seses, turedami salia trykstanciu gyvu saltineliu sviesos MOKYTOJA PADOVANOTA ROJAUS TEVU, AS ESU. Kuris dovanojamas mums stiprinti ir augti, augti pamazu , kaip kudykeliams Rojaus Trejybes, AS ESU sviesoje...
Gerkite visa savo esybe kiekviena jo perteikiama zodi, mokymus tokia sielai suprantama kalba.
Tik po Algimanto pamokymo suvokiau ir as, kad skubeti nereikia, nors ta pati ryta jau buvau gavusi zenkla sapno metu. Tikrai, juk ir geles ziedas auga ir skleidziasi pamazu prazysdamas visa savo grozybe ir skleisdamas nuostabius klvapus i aplinka.
Taip jau zmogus matyt sudeliotas, kad ka turi salia pripranta ir tai lyg viskas taip ir turi buti. Truksta, oi kaip truksta gyvu pamaldu grupeje, gyvo mokymo zodzio, artimu sielai broliu ir sesiu su kuriais norisi gerti kartu gyva meiles vandeni. Ypac tai jauciu budama toli nuo jusu, kurie einate tuo gyvuoju keliu ir galite gyvai remti vienas kita susitikimuose Gyvoje Sventoveje, susitikimuose prie arbateles ar studiju klesese ir palaikyti, sustiprinti vienas kita. APSIKABINKITE VISI KARTU IR BUKITE TAS KURAS , kai kazkuris brolis per gyvasias pamaldas pateike mokyma apie rusenanti lauza. BUKITE TIE DIDELI MEDZIAI, KURIU PAGALBA ISILIEPSNOJA DRAUGYSTES LAUZAS TOKIA DIDELE SVIESA IR KAITRA , KAD NEPASTEBETI TIKRAI NEBEIMANOMA. JIS SVYTI IS TOLI IR SILDO VISUS. SVIESKITE IR SILDYKITE JUS TAI GALITE, JUS NE VIENI , JUS JEGA SVYTINTI , DEGANTI JEGA .
Myliu jus visus ir kiekviena diena esate mano maldose, kurie tik ateinate i Gyva Sventove , apsilankote forume meldziu jums tos ugnies ir sviesos. Nerusenkite, o degite visu savo vidumi, nes kruvoje ir lauzas tikrai dega skaisciai. Po viena rusenancia malka juk reikia surinkti, o jus jau kartu. Is vidaus vedama ir as prisidedu prie to didelio lauzo. Tik savo krante as dar tik rusenu pildama gyva ugni, kad zarija isidegtu placiai liepsnojancia ugnimi.
Kur tik pasakleidziu gyva meile ir sviesa uzsimerkiama, baime ima virsu ir geriau jau gyventi sukurtoje nusistovejusioje tamsioje aplinkoje, nors tie broliai ir sese nesupranta, kad jie miega. Ir tikrai nebemetau kiaulems perlu ir neeikvoju energijos, kuria prarasdavu po sunkios darbo dienos. Kiekviena diena paprasau, kad kalbetu Rojaus Trejybe ir AS ESU, jie mane saugo.
Kai pradejau eiti gyvuoju keliu, issisklaide visi tariamai artimi zmones. Issigando sviesos, gyvu meiles virpesiu ir iki siol stebisi, kaip as tokia baznytininke staiga atsistojau tvirtai ant koju. Tiesa dar ant abiejau koju nestoviu. Turiu plauti ir blizginti savo dvasios inda, kuris pilnas drumzlino vandens. Kasdienes pastangos ir atsidavimas tai Rojaus Trejybes, AS ESU sviesai ir gyvo vandens kapsejimui, pamazu skaidrina ir mano apsiblausiusiu vandenis.
Linkiu visiems degti is vidaus taip skaisciai ir kaitriai, kad aplink kiti broliai ir sese jau pamatytu.
Bukite visi apkabinti meiles.
Is visos sirdies Laima.
LaimaJAV
2014-06-13 06:15:53
Neatsivėręs Rojaus Trejybei-AŠ ESU dvasios brolis ar sesė atsivėrusio uranto nesupras. Nesupras jo, nes reikia vidumi patirti tai, ką sako urantas, vidumi patirti jo atliekamų veiksmų prasmę, nes pabudęs dvasioje urantas elgiasi taip kaip jam viduje diktuoja meilės jausmas patiriamas viduje iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. O atsivėręs Kūrėjui urantas gyvena laimingą gyvenimą nes laimės jis semiasi iš Laimės Šaltinio – Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Tai negali būti staiga tapęs laimingu gyvenimu uranto gyvenimas, per akimirką. Ne, tai kasdienės, nuolatinės, nuoširdžios dedamos pastangos kad pajaustum Kūrėjo meilės virpesius savyje. Tik tada tu pradedi justi, kad štai esi laimingas. Bet mūsų būsenai kintant - nes ji nėra pastovi meilės pripildyta būsena, tam reikalingas ilgas ir milžiniškų pastangų reikalaujantis darbas – mes, urantai vis tiek viduje jaučiame laimingas akimirkas ramybės, atsivėrimo, gyvo ryšio jungties būsenoje drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Dažnai žmogus sako ar mano, kad jis laimingas. Bet kodėl tada tavo kūno kalba kalba ką kita? Kodėl tavo akys nespinduliuoja meile man? Kodėl man nusisukus tavo – laimingojo? – akyse pasimato pašaipa ir teismas mano, uranto, nuoširdžiai su tavimi kalbančio, atžvilgiu? Štai taip save apgaudinėjantys mūsų mylimi dvasios broliai ir sesės, tinginiai, tiesiog ir negali mūsų suprasti nes, kaip jau minėjau tam reikia pastovių pastangų gyvam ryšiui su Rojaus Trejybe-AŠ ESU gilinti.
Neatsivėręs dvasios brolis savo gyvulinį protą nuramina kažkokiu tai iššūkių nereikalaujančiu eiliniu be meilės atliekamu veiksmu, bet Gyvajame Kelyje veikiančio uranto visada laukia iššūkiai. Gyvasis Kelias yra patyrimų kaupimo kelias. Per patyrimus – priimant kiekvienam asmeniškai pasiūlytus iššūkius – pažįstame Kūrėją. Bet kam tie iššūkiai jei galima gyvulinį protą ir taip APraminti? Bet vis tik - ar verta apsileisti?
„Aš esu jūsų viduje. Aš jums suteikiau laisvą valią, bet Aš jums taip pat įteikiau ir šeimininko raktus nuo laisvos valios. Kiekvienas iš jūsų esate savo laisvos valios šeimininkas. Aš negaliu jūsų priversti atsigręžti į Mane niekaip kitaip, tik belsdamas iš vidaus. Todėl jūs turite tapti išmintingais šeimininkais, kad panaudotumėte šitą, jums suteiktą, amžiną raktą, kad jūsų laisva valia visą laiką būtų panaudota GYVAM, NUOLATINIAM ryšiui su Manimi ( Rojaus Trejybė Akimirkos Amžinybė 257-02)
Štai tada jūs ir tapsite, kaip ir dabar vis labiau tampate, gyvais Mano instrumentais tomis sukrėtimo akimirkomis, kurias patirs milžiniškas kiekis Man skausmą sukeliančių vaikų, kurie šitą jiems įteiktą laisvos valios raktą yra paslėpę giliai ir nepanaudoja gyvam, ir labai jiems patiems reikalingam, ryšiui su Manim ( Ten pat, 257-03)
Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra dosni savo vaikus mylinti ir tik mylinti. Už nuoširdžias pastangas Gyvajame Kelyje visų gerovės labui veikiant, mums yra atlyginama, kada mes pradedame pastebėti besikeičiantį savo charakterį, vis labiau ir labiau atsiskleidžiame savo tikruoju dieviškuoju aš.
Mane paskutiniu metu lydi nuostabūs patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU gyvenant kasdienoje. Mane nuostabiai saugo ir stiprina ir aš tai tiesiog realiai juntu. Viduje juntu pakylėjimą atliekant kasdienius darbus, ko aš nejutau anksčiau. Tai NUOSTABI DOVANA iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, nes juk mylėti darbą ypač kurį dažnai kartoji, gali tik tada kada pats prisipildai meilės virpesių iš Meilės Šaltinio.
Su džiugesiu viduje pastebėjau kad manyje atsirado noras rūpintis augalais. Aš niekada jų nesuprasdavau tai manęs prie jų ir netraukė. Tačiau einant Gyvuoju Keliu tai pasikeitė. Gal prieš metus man Rojaus Trejybė-AŠ ESU parodė, kad augalų žydintys žiedai yra gražu. Grožėjimasis augalų žiedais manyje staiga tiesiog atsirado. Visur kur tik eidavau pastebėdavau žydinčių augalų žiedus, jie tiesiog švytėjo ir išsiskirdavo toje aplinkoje tą akimirką. Būdavo taip, tarsi kas pasuktų mano galvą žiedų link ir tai man kėlė didžiulį malonumą juos stebėti. Mano vyro nuostabai, mano pačios iniciatyva mūsų namuose ant palangės atsirado ir gausiai sužydėjo mano auginamos penkios didelės gėlės vadinamos sprigėmis, gražu buvo jas stebėti žydinčias, bet tai patyrimai kurie mane lydėjo prieš metus. Šiomis dienomis aš save pastebėjau pasikeitusią dirbamo darbo atžvilgiu. Tiesiog dirbasi kitaip, arba jeigu jau atvirai neatmestinai. Pavyzdžiui, jau mėnesį mano priežiūrai paliktas paprastai vyro prižiūrimas šiltnamis, tai yra jame augančios daržovės panašu jau ir vaisius auginti pradėjo. O koks malonumas pakelti ant žemės gulintį agurko daigą ir jį pririšti, kad kabintųsi į viršų. Ir pomidorų šaknys neišplautos kaip būdavo paprastai nuo tada kai šiltnamio laistymas buvo patikėtas man. Žodžiu, tai malonūs pasikeitimai vykstantys manyje. O pagal tai, kaip atliktas darbas gali spręsti ir apie žmogaus vidų. Keičiasi darbo kokybė, keičiasi vidus.
Savo maldose, pasikalbėjimuose su Rojaus Trejybe-AŠ ESU mes daug visko išsipasakojame apie ką vėliau net ir patys užmirštame, bet Rojaus Trejybė-AŠ ESU neužmiršta ir tik žiūrėk patyrimu tai pasitvirtina. O Kūrėjas žino geriau ir už mus pačius ko gi mums reikia šią akimirką, kokiam patyrimui mes jau subrendome ir jeigu tik nesispyriosime kantriom ir nuoširdžiom pastangom demonstruodami savo ištikimybę Tėvui, Amžinajam Sūnui-Motinai-Broliui, Begalinei Dvasiai-Motinai-Sesei, AŠ ESU, turėsime ramų gyvenimą.
Su meile, Vita
vvita
2014-06-08 22:22:34
Šį rytą nusprendžiau į gyvąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovę eiti pėsčiomis, būti laisva nuo mašinos, nes malonu jausti fizinio kūno didesnį aktyvumą, kurio jam labai reikia. Tačiau dabar vakare suprantu, kad šitoks mano sprendimas buvo ne šiaip sau.
O gyvojoje šventovėje prašymo maldos metu pirmą kartą patyriau tokią gilią atsivėrimo būseną, kad klausydamasi dvasios brolio Algimanto lūpomis tariamų maldos žodžių, pradėjau matyti vaizdinius. Buvo toks nuostabus pojūtis, tarsi buvau kažkur kitur, keliavau ten, kur rodė vaizdai. Jie buvo spalvoti, bet vieni ryškesni, kiti blankesni. Pirmą kartą aš tai patyriau gyvojoje šventovėje, ir pirmą kartą dvasine būsena buvau tuose vaizduose, bet ne čia, kur sėdėjo mano fizinis kūnas. Tai man labai nuostabus patyrimas.
Po gyvųjų pamaldų aš ir dvasios sesė Violeta pratęsėme pokalbius kavinėje, nuoširdžiai kalbėdamos ir atsiverdamos viena kitai. Tokie pokalbiai dvasinėmis temomis, dalinantis savimi, labai suartina, atsiranda dvasinis artumas, kuris nepriklauso nuo jokių giminystės ryšių. Dvasinį artumą suteikia atsivėrimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Kada išsikalbėjusios atsisveikinome, aš dar kiek prasivaikščiojau po parduotuvę, apsipirkau, ir vėl pėsčiomis patraukiau namo. Jau netoli namų, sustojusi prieš perėją ir laukdama žalio šviesoforo signalo, iš toli pamačiau šaligatviu keliaujančius du jaunuolius, einančius mano kryptimi. Iš jų juodų kortelių, prisegtų prie baltų marškinėlių, išsyk supratau, kas jie. Tai buvo mormonai. Stovėdama laukiau ir mąsčiau, tai kur gi jie pasuks. Perėjau gatvę, o šie du jaunuoliai ėmė ir išdygo prieš mane. Pradėjo kalbinti mane apie Dievą ir ar aš žinau ką nors apie Jį. Pagalvojau – ar aš žinau? Aš ne tik žinau, bet gyvai patiriu Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje. Pasakiau, kad aš tikrai daug ką galiu pasakyti, o jiems paklausus ką aš žinau apie juos, tepasakiau, kad jie skaito Mormono knygą, o šios nesu skaičiusi. Šie pritarė, parodydami savo rankose po knygą. Ir tada vieno iš jaunuolių paklausiau, ar jie atrado Dievą savyje? Pajutau, kad jis kiek sutriko, bet nuoširdžiai atsakė, kad stengiasi. Ir tarp mūsų trijų užsimezgė pokalbis. Aš pradėjau kalbėti nuo to, kad einu gyvuoju Rojaus Trejybės keliu, neminėdama Visuminės Asmenybės AŠ ESU, ir taip per ryškios šviesos jiems. Nesupratus, paaiškinau, kokie Asmenys JĄ sudaro, pataisydama, kad šventoji dvasia nėra asmuo, o tik Begalinės Dvasios pasireiškimas, viską aplink mus užpildantis, net ir mūsų fizinius kūnus. O Dievo samprata nėra žmonėms suprantama, kažkokia tolima, asocijuojasi su dangumi, pamojau parodydama į dangų. Žmogui labiau suprantama dvasinio Tėvo samprata, man – Rojaus Trejybės samprata. Papasakojau, kad aš Ją gyvai patiriu savyje dvasine būsena, ir kad malda turi būti gyva, kaip kad dabar mūsų pokalbis, o ne ritualinė. Ir pirmasis mane užkalbinęs vaikinas, klausydamasis pasakė „Įdomu“. Vėliau į pokalbį įsitraukė ir antrasis jaunuolis, prakalbęs tokia pat lietuvių kalba, tik su ryškiu akcentu. Buvo matyti, kad jie ne vietiniai. Šisai, reaguodamas į mano kalbą, pradėjo aktyviai piršti Mormono knygą, kad tai tikras apreiškimas, ir kad labai turėtų mane sudominti, jog negalėsiu atsitraukti skaitydama. Na kur gi jau, pagalvojau. Bet garsiai ištariau, kad nebūtinai, kas parašyta kitų žmonių, galima vadinti apreiškimu. Ir paminėjau, kad aš žinau tikrai gyvą apreiškimą, tai Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, kuriame Jėzus kalba šių dienų žmonėms. Po kiek laiko jaunuolis ir vėl tęsė savo agitaciją, kviesdamas mane susidomėti jų siūloma knyga, ir ateiti į netoliese stovinčią bažnyčią, taip vadinamą Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią. Aš atsakiau, kad kiekvienas mes stovime ant skirtingo dvasinio laiptelio ir aš visiškai nejaučiu noro ten eiti, kad lankau Gyvąją Rojaus Trejybės Šventovę. Ir jau beveik prieš pat išsiskiriant paklausiau, iš kur jie atvyko? Iš Amerikos. Tai štai iš kur toks ryškus akcentas, supratau. O tada dar pridūriau, jog būtent Amerikoje buvo perduotas apreiškimas Urantijos Knyga, perteikiantis daug platesnę kūrinijos tikrovę, ir kad vieno nuoširdaus ir pasišventusio dvasios brolio Algimanto sunkaus darbo dėka mes ją turime čia, Lietuvoje, lietuvių kalba. Buvo iš jų veidų matyti, kad nieko nežinojo apie ją. Jie mintinai žinojo tik Mormono knygą, kaip iškaltą akmenyje nepajudinamą tiesą, kuri, mano supratimu, yra klaidinanti visus iliuzija. Vienas iš jaunuolių pasiūlė, gal aš noriu pasiimti Mormono knygą, jie man dabar duotų, o aš, kiek pagalvojusi, sutikau. Paėmiau ją, viduje mąstydama, kad reikėtų plačiau susipažinti su šita knyga, kas gi joje rašoma, kad turėčiau supratimą, jei kitą kartą vėl tektų susidurti su mormonais. Atsisveikinant jie pasisakė savo amerikietiškus vardus, aš taip pat. Išsiskyrėme kaip ištikimi savųjų pozicijų gynėjai, jie – propaguodami Mormono knygą ir joje pateiktas sampratas, o aš – paskleisdama gyvąją Rojaus Trejybės dvasinę šviesą ir tiesą. Tik taškas mano naudai, nes visgi gyvas šviesos žodis giliai nusėdo jų pasąmonėje.
Tai buvo pirmasis mano pokalbis su mormonais. Ir dar, kada kalbėjausi su jais, jaučiau gyvybingumą ir energiją viduje, ir dar kažkokią neįprastai įdomią dvasinę būseną, tarsi visa aplinka supanti mane ištirpo, nutolo, pačiai net sunku paaiškinti.
Jau pasukusi link namų ir praėjusi vos keletą metrų girdžiu, kaip mane kviečia kažkoks jaunas vaikinas. Atsisukusi dirstelėjau, o šis man šaukia „Ei, mergaite, ar nematei čia pravažiuojančio autobuso?“ Man net šypseną viduje sukėlė toks klausimas. Kadangi visas veiksmas prieš tai vyko netoli autobusų stotelės, o tepaėjau nuo jos keletą metrų, aš atsakiau, kad tikrai nemačiau jokio pravažiuojančio autobuso. Ir nusisukusi einu toliau, tik prilėtindama žingsnį. O vaikinas prisivijo mane ir jau šalia eidamas pratarė, kad matė mane besikalbant su mormonais „tai ką, jie bandė prisikabinti?“ Atsakiau, kad užkalbino, pakalbėjom, ir va gavau Mormono knygą iš jų, bet manęs jie nepatraukė į savo pusę. Šis patikino, kad jie visada taip elgiasi. O aš papasakojau, kad gyvai tikiu. „O kas tai yra?“ jis susidomėjo. Paaiškinau, kad gyvai tikiu Rojaus Trejybe, ir kokie Asmenys Ją sudaro, kad bendrauju su Ja gyvai savais žodžiais, kaip dabar mudu kalbam. Jis nusišiepė nustebęs, aiškiai jaučiau, kad tokius dalykus girdi pirmą kartą. Praplėčiau, kad malda turi būti gyva, ir neišpažįstu jokių ritualų. Eidamas išsitraukė cigaretę, kad užtrauktų nuodingo dūmo, ir tvirtai pareiškė, jog netiki Dievu. O aš į jo pareiškimą užklausiau susimąstymui, ar nekelia jam susimąstymo iš kur visa tai kilo, ką jis mato aplinkui savo akimis? Ir kadangi jau priėjome takelį, vedantį link mano namų, tai aš atsisveikinau su juo, taip ir išsiskyrėme. Dar viena gyvos šviesos sėkla buvo pasėta jauno žmogaus pasąmonėje.
Einu toliau viena ir galvoju, kokia gyvybinga ir turtinga diena, kiek daug jaučiau dvasinės energijos, ramybės ir laisvės viduje, man dar nėra tekę patirti tokių patyrimų, einančių iš karto vienas po kito, dalinantis gyva Rojaus Trejybės-AŠ ESU šviesa. Ne šiaip sau šį rytą išėjau į gyvąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovę pėsčiomis, ne šiaip sau gi grįžau atgal pėsčiomis, vedama dvasinio pojūčio iš vidaus patirti būtent tokį keliavimo būdą. Ir kiek daug gavau, bendraudama su netikėtai sutiktais žmonėmis, suvestais Apvaizdos, ir drąsiai pasidalindama gyva dvasine tiesa ir šviesa, kuria aš jau gyvenu, patirdama savyje.
Su meile,
Jurgita
2014-06-07 23:45:25
Mielieji, šiomis dienomis visoje Lietuvoje vidurinėse mokyklose, gimnazijose ir profesinio rengimo m-klose vyksta brandos ir valstybiniai egzaminai.Streso, įtampos apimti tiek moksleiviai, tiek jų mokytojai bei tėvai, nes nuo būsimų įvertinimų, gautų rezultatų priklausys jaunimo ateitis: kur stos toliau mokintis, kokį gyvenimo kelią pasirinks.Taippat streso būsenoje yra ir mokyklų vadovai, mokytojai, nes priklausomai nuo egzaminų rezultatų – mažės ar didės mokyklų reitingai, reputacija.
Kai toks dižiulis nerimas, baimė, įtampa veikia žmones, žinoma, tai atsiliepia ir dar atsilieps materialiam protui ir fizinio Dvasinės asmenybės kūno sveikatai, kas turės vėlesnes pasekmes.
Man taipogi teko padėti sūnui ruoštis egzaminui, prisiminti, kaip veikia įtampa laukiant egzamino temų paskelbimo.
Sūnus – ne stropus mokinys : labiau rūpi draugai, žvejyba, o mokslams laiko skirti tingi.Todėl buvom susirūpinę artėjant egzaminams, ypatingai lietuvių kalbos ir literatūros, nes temos paskelbiamos tik egzamino rytą, ir pasiruošti iš anksto nelabai įmanoma.
Dažnai kreipdavausi į ROJAUS TREJYBĘ- AŠ ESU dar prieš egzaminą, kad būtų nuraminti ir sustiprinti visi abiturientai, jų mokytojai.Bet kaip man neatėjo mintis, paprašyti Kūrėjų, kad būtų parinktos ir suformuluotos visiems suprantamos temos !
Ir vis tik – temos buvo ne itin sudėtingos, ir aš galėjau šiek tiek padėti sūnui, o ir jis pats gebėjo pakankamai išsamiai parašyti samprotavimo rašinį.Žinoma, reikėjo įterpti tikslių pavadinimų, apibendrinimų, pavyzdžių iš įvairių lietuvių autorių kūrybos, ir, neturint reikalingų ,, špargalkių ‚‘‘, to padaryti nepavyktų.Kiek daug beprasmės ar iš dalies nereikalingos informacijos jie turėtų ,,sukimšti ‚‘‘ į savo jaunas galveles, kad išlaikytų egzaminus !
Lietuvos švietimo sistema laikosi ant tuštybės, beprasmybės pamatų.Ne tokius žinių, gyvenimo pagrindus reikia suteikti jaunąjai kartai, kur svarbūs faktai, kuo daugiau informacijos, sausos medžiagos.
Kai baigiau vidurinę mokyklą, praėjo 25 metai, ir nedaug kas mokymo programose pasikeitė – nebent dar daugiau mokymuisi skirtos medžiagos, na ir atsirado naujos informacinės technologijos.Ir dabar, net stropūs mokiniai, laikydami egzaminus, norėdami kuo geresnių įvertinimų, vis tiek naudojasi pagalbinėmis priemonėmis : išmaniaisiais telefonais, ,, špargalkėmis“.Ir, nesvarbu, kad per televiziją parodo, jog iš egzamino pašalino vieną jaunuolį, kuris akivaizdžiai naudojosi telefonu.Iš tiesų – jam tik nepasisekė, o kiti, kurie moka pasinaudoti pagalba ,,iš šono“, sėkmingai išlaiko egzaminus.
Ir pabaigai, noriu aprašyti vieną patyrimą, kuris įvyko egzamino rytą,kai sūnui rašiau SMS, pažvelgiu pro langą ir pamačiau štai kokį vaizdą : mažas paukštelis kielė maitino savo apsiplunksnavusį, vos ne stambesnį už patį ,,gimdytoją“ , bet jau paskrendantį jauniklį.Šis, pražiojęs snapelį, sekiojo paskui ,,tėvą“ ar ,,motiną“ ir laukė įkišant į gerklę vabzdį ar kirmėlę.
Minties Derintojo mano protui buvo pakomentuotas šis reginys : Kad ir mes, mirtingieji žmonės, taip rūpinamės savo paaugusiais, nors dar ir nesuaugusiais vaikais.Kartais per daug apglebiam rūpesčiu, kas tik trukdo vaikui būti atsakingesniam, savarankiškesniam.Bet, kol neturi gyvenimiškos patirties,vaikų ir nevalia palikti be išmintingo patarimo, saikingos globos.
Taiklesnio palyginimo neįmanoma ir sugalvoti.
Tebūnie pagarbinta ir pašlovinta ROJAUS TREJYBĖ – AŠ ESU !
Telydi jus ramybė
Birutė
Kretinga
birute1
2014-06-04 15:34:36
Kai buvau pazadinta ir atvesta i gyva kelia, melstis pradejau labai nedrasiai. Dedant kasdienes pastangas atsiverimas gylejo. Kuomet girdziu is mokymu, kad melstis grupeje duoda daug daugiau naudos, pradejau kurti vaizdinius kaip susitinkame keliese grupeje ir garbiname Rojaus Trejybe AS ESU. Susijaudindavau ir galvoju, kad esu dar nepasiruosusi. Ir si pirmadieni teko laime pasimelsti dvise.
Bendrauju keliata metu su viena dvasios sese, kuri labai domisi dvasiniais dalykais. Praeita vasara, tik atradusi jus urantai ir kai tik gavau apreiskimo lietuviska knyga Jesus Kristus “Kalbu Jums Vel”, jei padovanojau. Galvojau, cia tai sviesa pakliuvo i tikras rankas. Deja, déjà davsios sese taip ir liko eiti jogos ir meditavimo keliu daugiau neatsiverdama ir nepriimdama mano skeidziamos sviesos ir gyliu paaiskinimu kas tai yra gyvas kelias ir sviesa.
Ir vakar po ilgo nesimatimo ji mane pasikviete i svecius sakydama, kad turi problemu seimoje ir nusiraminimui nori dvasiskai pabendrauti. Pries vaziuojant i susitikima pasimeldziau Rojaus Trejybei ir AS ESU pagarbindama ir paprasydama jei geroves, atsiverimo. O sau, kad kalbetu Rojaus Trejybe ir AS ESU. Galvoju kas benutiktu tikrai uzsispyrsiu ir garbinsiu melsiuosi susitikimo metu Rojaus Tevams ir AS ESU. Nes anksciau mudvieju susitikimo metu ji mano gyvu maldu neprieme, zvelge atsainiai, sakydama, kad tai mano stilius melstis. Kiek isklausiusi jos “pasiguodimo”, nors jautesi, kad kalba nuosirdziai, bet pasimetimas ir atsiprasymas tu kitu iskaudintu seimos nariu ime virsu. Klausiausi taip kaip ne as, o lyg buciau issalies nutolusi per atstuma ir i mane per klausa ejo visiskai kitoks kausimasis. Man tai buna jau ne pirmas kartas, kai nebegaliu priimti zemo daznio virpesiu, lyg buciau saugoma. Dar kiek paklausiusi svelniai ir atsargaiai paklausiau, gal noretu mano stiliaus maldomis pasimelsti uz ja pacia ir seimos narius, kurie susipriesino apimti baimes. Si karta ji maloniai sutiko. Sirdis jau sokinejo is laimes, nes pastarosiomis dienomis vis labiau norejau ir mintijau minti, kad atsirastu kas noretu kartu pagarbinti ir pasimelsti Rojaus Trejybei ir AS ESU.
Abi sedejome ant kilimo. Ir toliau aprasyti maldu dali tikrai truksta zodziu. Kazkas fantastisko vyko su manimi. Pradejus garbinti Rojaus Trejybe ir AS ESU uzliejo mane toks nuostabus jausmas, visas kunas ejo saltais siurpulikukais ir tokia palaima, kad net dabar rasydama vel ta jauciu. Ir tai tesesi visa maldos laika. Garbinimas liejosi taip naturalai ir is visos mano esybes, net zodziai buvo tariami kitaip nei garbinant kai bunu viena. Ir garbinau ir garbinau nenoredama niekada sustoti. Palaukusi pradejau padekos malda uz mudvieju susitikima, uz dalyvavima Rojaus Trejybes ir AS ESU ir t.t. Dar veliau prasymu maldoje prasiau geroves ir meiles virpesiu pajutimo viduje jos seimos nariams, uz ja pacia. Mano busena isliko visa ta laika apimta palaimos ir saltu maloniu virpesiuku fiziniame kune. Dar ilgokai buvau uzsimerkusi. Palaima neispasakyta, nors patalpoje buvo tik viena dvasios sese ir as. Didziulis skirtumas kai esi grupeje. Tai nuostabi patirtis kuri patvirtina, kad kur meldziamasi du ir daugiau keliama kvadratu.
Atsimerkusi truputi nustebau, kai pamaciau, kad dvasios sese zvalgosi ir vos nelaukia kada cia as uzbaigsiu. Jos paklausiu ka pajutai. Nu, sako neblogai ir pradejo vel apie savo jogas ir meditacijas. Sustabdziau ir papasakojau is katik gauto Algimanto mokymo forume, kaip nereikia nieko atsiprasineti. Nes ir pati jau buvau ipraturi amerikoniskai, kas tik netaip tuoj atsiprasau, nes jie cia taip iprate. Ir su nuostabiu patyrimu ir pavyzdziais papasakojau apie zodi “atsiprasau”. Ir kaip reikai pacioms gyventi skleidziant meile, kad nepakliuti i tokias nemalonias aplinkybes. Bandziau pasakyti apie atsiverima ir gyva rysi su Rojaus Trejybe ir AS ESU, apie baznytines pasenusias dogmas ir ritualus, bet turejau sustoti , nes ziuredama i akys supratau, kad dar nera pasiruosusi didesniai sviesai. Is viso to patyrimo dvasios sese tik pamokyma nuosirdziai ir tegalejo priimti. Tai supratau , kai atsisveikinant apkabinusi padekojo ir pasake, kad gavo labai daug pamokymu ir pajuto kazkokia neispasakyta palaima ir ramybe kuria as suteikiau. O juk mes visi zinome, kad ta palaima, ramybe ir meiles virpesiai ejo is Rojaus Trejybes, AS ESU. As buvau tik laidininkas, nes kalbejo MUSU TIKRIEJI TEVAI savo mylimiausioms dukroms. Nors maza sviesele, kuria paskleidziau vakar labai pakylejo ir nudziugino. Per minties derintoja dvasios sese net nesuvokdama gavo ta sviesa ir meile kurioje esame prausiami kiekviena akimirka, nes su malonumu ji pakviete susitikti kita pirmadieni dvasiskai pabendrauti. Zinau jau dabar busiu labiau ryztinga. Vaziuodama namo garbinau ir dekojau Rojaus Trejybei ir AS ESU uz ta maza spinduleli ir laseli sviesos, kuris verziasi susilieti i platu gyvos meiles vandenyna.
Su meile bukite visi apkabinti Laima.
LaimaJAV
2014-06-04 05:59:48
Noriu pasidalyti patirtimi, kuri yra tokia akivaizda apie atsiprasyma ir ka sako Algimantas. Kada as pirma karta isgirdau, kad nereikia atsiprasineti taikiau ir praktikoje. Kai budavo kokia tai situacija, kurioje as normaliai buciau atsiprasiusi, as nustojau ta daryti. Pritaikiusii praktikoje pastebejau, kad tai ko mus moko yra TIESA. As dirbau su Anna, kuri buvo is Filipinu ir ji buvo nenaturaliai mandagi. Kai kam tas labai patiktu, bet man saldus zmones niekada netrauke, nes jie yra netikri. Tai sita Anna be perperstojo atsiprasinejo musu darbdaves, kuri ne visda buvo teisi ir dare spaudima ir megavosi tuo, nes Anna atsiprasinedavo visa laika. Anna nespedavo padaryti visu darbu, bet ir neveluodavo, o darbdave vis primindavo ka ji turi daryti. Sitoji tuoj atsiprasydavo ir bereikalo, be jokio reikalo.Kada mes likome dviese as jai paaskinau, kad nereikia atsiprasineti pirmiausia del to, kad tu isnaudoji tam labai daug energijos ir sakau, pagalvok apie tai gerai ir elkis kaip tinkama. Ar tu girdejai, kad as atsiprasineciau. Jei ji man ka primindavo as sakydavau, gerai arba padarysiu tada, kai baigsiu tai ka darau, arba paklausdavau kam teikia pirmenybe, tai ta ir darysiu; bet jokiu atsiprasymu. Gal po kokios savaites ar daugiau ji man pasake, kad as esu teisi. Jai tas pasakymas neatsiprasineti liko mintyse ir pati jau savo patyrimu patvirtino man apie tai.
Ir paskutine mano patirtis paliudijo man tai, kad kuo labiau zmogus rodo ta vadinama nuolankuma ir atsiprasineja, tai tas kuriam siunciamas tas atsiprasymas augina sau ‘ragus’. Is manes tiesiai pradejo tyciotis viena mano kliente ir net vadino vardais, kurie jai ateidavo tuo metu i galva. Visa laika islikau rami ir pasilikdavau prie savo nuomones ir jai dar paaskindavau, kad kalbame apie viena dalyka ir nereikia sokineti prie keliu, visai nesusijusiu su sita situacija. Tai ji man pasake, kad skambins vadybininkei ir as prarasiu darba. Jai pasakiau:skambink, tik ziurek nemeluok, nes jei nemeluosi, tai tau paprasciausiai nebus, ka sakyti.
Viena ryta atejusi i darba, o jis pamainomis, mano kolege be perstojo atsiprasinejo tos pacios klientes. As nezinojau kas ten ivyko ir del ko ji atsiprasineja. Po pamainos perdavimo man, iseidama nuejo pas ja atsisveikinti ir vel pradejo atsirasymu tirade, as patraukiau ja uz rankos ir sakau, nustok atsiprasineti, juk jei pasakei karta tai ir gana, juk tai nei padauges nei pamazes.
O tai, kad as sitos savo klientes neatsiprasinejau atvede i visai kitoki bendravimo lygi. Ji ne tik, kad elgiasi kitaip, bet jau pradejo ziureti ir i mane kitaip, o viena diena pasake, zinojau, kad protinga… Kazkada dar anksciau buvau kalbejusi apie tai, kur zmogus eina po mirties ir ji tik susiierzino nuo to ir viskas tuo pasibaige. Bet viena diena ji nei is sio nei is to manes paklause: o ar mes galesime zinoti kas vyksta sitoje planetoje, kai musu cia nebus? Na, uz kokio milijono metu. Sakau, taip, tik atvykti cia mums nebus galima, manau, taip kaip televizoriu dabar kad ziurime, taip galesime uzmesti aki kas vyksta musu buvusioje planetoje. Tik kazin ar mums tas berupes labai, kai ten bus tiek veiklos. Ji nusipsojo ir iissidave, kad visgi, ka kalbejau jai rupi!
O pamaciusi ant mano atlapo Rojaus Trejybes zenkla paklause: o kas cia per zenklas?-sakau, Rojaus Trejybes-musu visu Dvasiniu Tevu Simbolis. O, gera gerai, daugiau nereikia,- tare ji.
Rita
2014-06-02 19:44:01
Atsiprasymas nezemina orumo, bet sutramdo puikybe.
Per tiek metu,net sito nesupratai. Kur tavo galva?
Simas
2014-06-02 18:58:41
Miela Laima, tavo aprašytas patyrimas yra labai akivaizdus, kaip nuoširdumas ir atsidavimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU užapvalina aštrius kampus ir užglaisto visus įplyšimus. Tačiau TARIU JUMS VISIEMS - NIEKADA NEATSIPRAŠINĖKITE NĖ VIENO, NET IR ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU.
Bet koks atsiprašymas - tai SAVOJO ORUMO PRARADIMAS, KURIS VISADA YRA TIK TUOMET, KADA JŪS ESATE GYVOJE JUNGTYJE RYŠYJE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU.
Nuoširdžiai pasikalbėkite su tais, kuriems norėtumėte paaiškinti PLATESNĮ KONTEKSTĄ, dėl kurio siauro matymo galėjo įisiplieksti konfliktinė padėtis.
Atsiprašymas - tai savęs ŽEMINIMAS, ir dar didesnis žemo dažnio virpesių skleidimas. Konfliktinė situacija įvyksta dėl to, kad išorinės aplinkybės padiktuoja jums staigius ir kitokius sprendimus, negu jūs iki tol jiems buvote nusiteikę. Jeigu jūs toje situacijoje SUKLYDOTE, tai kitą kartą tą klaidą ištaisykite, ir tiek, nieko daryti daugiau nereikia. Jeigu dar norite, galite kitiems dar paaiškinti, kokia buvo padaryta klaida, ir kokios buvo to pasekmės, ir kaip tą klaidą ištaisyti. Tai DĖL KO jums atsiprašinėti. Kad kaip katalikai muštumėte sau į krūtinę - aš kaltas, kaltas, labai kaltas. Jūs NIEKUO NEKALTAS. O sugrąžinti anos situacijos nebegalite, bet galite ateities akimirką pasielgti IŠMINTINGIAU IR ĮŽVALGIAU. Tai taip ir padarykite. Būkite nuoširdūs su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir ją atspindėkite savo GYVENIMU. O Rojaus Trejybė-AŠ ESU niekada nieko NEATSIPRAŠINĖJA. Tai ir jums tereikia labiau SUSILIETI su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir nereikės atsiprašinėti.
Žiūrėkite, kaip NUOŠIRDŪS vaikai negali atsiprašyti, o tėvai reikalauja ATSIPRAŠYK, ATSIPRAŠYK, TUOJAU PAT ATSIPRAŠYK. Vaikas pats jaučia kad jis šitaip yra žeminamas, KAI IŠ JO REIKALAUJA ELGTIS TAIP NENUOŠIRDŽIAI IR NENATŪRALIAI. Ir jis labai greitai pradeda mokytis, kaip išvengti tokios nenatūralios jam būsenos, kuri jam yra sunki ir nepriimtina, o gi - pradėti apgaudinėti - tik spėjo ką padaryti ne taip, kaip nori tėvai, tuoj jis sako ATSIPRAŠAU. Ir konflikto išvengė, net mama pabučiavo, OI KOKS TU GERAS. O tai kad vaikas ugdomas žemo dažnio virpesių sąmonėje, kad jis SIRGS, AKLI TĖVAI NEŽINO IR NENORI ŽINOTI, SVARBU, KAD VAIKAS GERAI VYKDO KAIP IR ŠUO, jų komandas.
Todėl niekada nereikalukite savo vaikų ATISPRAŠYTI, nes jie elgiasi ne tiap dėl to, kad neturi patyrimo ir supratimo, todėl juo MOKYKITE, IR NET JEIGU JIEMS NEIŠEINA GERAI ELGTIS - JIE DĖL TO NEKALTI, TAI IR NEREIKALAUKITE ATSIPRAŠYMO, KAD DAR LABIAU NETRAUMUOTUMĖTE JŲ PROTO IR NESKANDINTUMĖTE JŲ SĄMONĖS Į DAR ŽEMESNIO DAŽNIO ENERGIJOS VIRPESIUS.
Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad NEIGIAMOS ENERGIJOS NĖRA, kaip nėra ir teigiamos energijos. YRA NEIGIAMOS EMOCIJOS, KURIAS SUKELIA ŽEMO DAŽNIO VIRPESIŲ ENERGIJA, arba teigiamos emocijos, kurias sukelia aukštesnio dažnio energetiniai virpesiai.
Energija pasireiškia virpesių aukštesniu ar žemesniu dažniu, ir silpnesne ar stipresne galia, tuo tarpu tie patys virpesiai gali sukelti neigiamas arba teigiamas EMOCIJAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-06-02 16:52:40
Kiekviena diena klausausi jusu uzsiemimu ir gyvuju pamaldu. Vis girdziu Algimanto skatinimus,kad urantai pateiktu mokymus. Nors paskutinemis dienomis vis daugiau grimstu i tyla. Visiskai nesinori kalbeti. Galvojau ,kad esu praradusi net iskalbingumo dovana. Bet ne. Nes kalbeti betko jau senai nesinori.
Sia savaite man teko laime pateikti mokyma ir savo darbelyje dviems dvasios sesems.
Kai visuomet pradejau savo gyvenimo ryta pagarbindama Rojaus Trejybe ir AS ESU ir melsdama geroves visiems broliams ir sesems kuriuos siandiena teks susitikti savo gyvenimo kelyje, visoms klientems ir toms merginoms sukuriomis teks sia dienele dabuotis ir t.t. Zinojau , kad ta diena turesiu klientes, kurioms reikia daugiau demesio ir vidines stiprybes aptarnaujant jas su meile.
Kai atejo mano antroji dienos kliente pavelavusi is po veido susitvarkymo desimt minuciu, savo viduje pajutau nerima ir itampa zinodama ,kad turesiu skubeti aptarnaudama ir nebus jau geros kokybes. Aktore pasirodo nekokia . Tai parode mano veido israiska. Galvoju , einam jau eiman greiciau i pedikiuro kede. Nors zodziu nebuvo pasakyta jokiu. Tai mate kosmetologe is mano veido israiskos. Tai truko gal viena ,dvi minutes. Po akimirkos visiskai nurimau ir atsiverusia sirdimi imiausi daryti savo iprasta darbeli ir likusias dvi valandas kliente buvo laiminga ir dvasiskai pakelta. Mat dirbu ne viena, o su Rojaus Trejybe ir AS ESU. (Mano aptarnaujama dvasios sese viena is tu, kuri gavo i rankas Jezaus Kristaus “ Kalbu Jums Vel”apreiskima. Beje pries dvi savaites grazino knyga ,nes baime prarasti baznytines dogmas ir ritualus uzvalde labiau nei sviesa ir meile. Ta karta ji gavo pamokyma is manes, net truputi susigedo. Myliu ja koks bebutu jos pasirinkimas. Ir tai ja truputi stebina, nes jauciu nuleidziamas akis ir baime). Su kliente atsisveikinome apsikabindamos. Visa likusi darbo laika ,juciausi rami ir pakyleta,nors buvo labia uzimta. Net neturejau laiko pasikalbeti apie sia situacija su kosmetologe. Jauciau is jos sklindanti nerima, susierzinima, net pykti. Beje esame artimos, ji net skaito apreiskima Jezus Kristus “Kalbu Jums Vel”. Ir tik baigentis dienai ta pati kosmetologe pribegusi isliejo visa nepasitenkinima, kaip as negraziai ir netaktiskai priimiau dienos pradzioje is jos atvesta kliente. Kaip ji visiskai nekalta ,kad pavelavo aptarnaudama desimt minuciu , nes velavo ta pati klijente ir kaip visa tai ji papasakojo salono menedziarei t.t. visa tirada. Lyg juokais , lyg rimtai reiske man priekaistus. As stovejau ir su sypsena klausiausi. Viduje buvo RAMU ,RAMU . Nes tam buvau pasiruosusi. Isklausiusis apkabinau, atsiprasiau ir nukeliavau toliau darbuotis. Stai galvoju. Geras pamokymas. Tikrai kartais per stipriai paspaudziu savo moterytes, kad neveluotu i susitikima pasigrazinti. Vaziuodama namo pasimeldziau palinkedama geroves sios situacijos dalyviams. Mintyse ilgai dar svarsciau ir galvojau kas cia istikro netaip.
Kita ryta garbinant Rojaus Trejybe , AS ESU ir meldziantis nedave ramybes vakar dienos ivykis. Vis galvojau ka turiu pasakyti savo dvasios sesems. O jau vaziuojant i darba tikrai zinojau ka kalbesiu, mintys liejosi pacios. Tik pagalvojau ,kad gerai butu tai pasakyti ir kosmetologei, ir menedzerei kartu.
Uzeinu i kabineta pas savo salono vadove ir jau bepradedant tarti pirmus zodzius ,net nekviesta ateina ir ta pati kosmetologe. Viskas buvo sudeliota.
Stai mano kalba joms:
Smagu ,kad esate abi kartu. Noriu pasikalbeti apie vakar dienos ivyki su mano aptarnaujama kliente, kuris sukele tiek nerimo. Jus abi zinote,kad jus labi myliu. Myliu is visos savo sirdies. Noriu jusu atsiprasyti uz du dalykus. Atsiprasau, kad jums matant pasielgiau su savo kliente netaktiskai. Jus tai suerzino ir sukele nepasitenkinima. Nors galutinio rezultato po aptarnavimo jus net nematete ir nezinote. Kokia ji laiminga isejo is salono. O pykote ant manes visa diena ir slapcia skersavote noredamos kuo greiciau mane pamokyti. O tuo kartu as savo klaida supratau per dvi minutes ir ja istaisiau aptarnavimo begyje paskleisdama dvigubai daugiau meiles ir sviesos i jos sirdi , i aplinka ir net jums abiems dienos begyje. Kita mano klaida uz kuria atsiprasau, kad jus pastumejau i negatyvias mintis ir jausmus kuriais gyvenote visa diena ir net dabar dar kunkuliuojate kaip verdama sriuba. O tu mieloji sese ,vakar net visa diena aptarnaudama ir grazindama veidelius kitoms klientems skleidei nerima ir net pykti, nepasitenkinima mano adresu. O as taves net nekaltinau ,nes zinojau, kad pati kliente velavo jau net pas tave. Pagalvok, mieloji, kokia negatyvia energija tu skleidei i aplinka. Kokia negatyvia energija masazavai klienciu veidus ir kokia tavo buvo darbo kokybe, kai viduje virei nepasitenkinimu. Ir tik nuo jusu dvieju ta diena kiek gausiai pasklido negatyvios energijos visiems salone ir tiems kas uzesjo i salona . Ir negana to, jus dar ir kitoms merginoms pasakojote apie mano bloga aptarnavima. Skubedamos kabutese mokyti mane, pamirsote kuo pacios gyvenote visa diena ir iki siol, kol nesuzinojote tiesos apie si ivyki. Apkabinu jus su meile ( tai padariau ir fiziskai), bet sioje situacijoje nukentejote jus laisva valia pasirinkdamos. Pasirinkdamos apkalbas ir pykti. Ir man labia gaila, kad negalejau anksciau jums paaiskinti vakarykscio ivykio. Neskubekite su isvadomis visose aplinkybese kokias tik pamatytumete, nes neturite nei maziausio supratimo kas yra suplanuota MUSU VISU MYLIMO TEVO. Daug kartu jums abiem esu sakiusi, kad esate pilnos baimes. Nebijokite ,o istikro gyvenkite sirdimi. Dabar meile isreiskiate, kaip jusu salyje iprasta, tik zodziais. Mylekite sirdimi ir visi tai pajus, nes skleisite meile . Po pamokymo dvasios sesiu veidai buvo pasikeite. Susijaudinusios ir mazumele paraudusios padekojo. O viena net pasake. Kalbejai kaip Jezus. Nusijuokeme apsikabinome ir issiskirsteme. Visa diena abi venge mano zvilgsnio.
Bukite visi apkabinti Rojaus Trejybes ir AS ESU meile. Laima is JAV.
LaimaJAV
2014-06-02 07:05:43
Kaip ir per kiekvieną popietę darbe išeinu pasivaikščioti ir užvalgyti, ir kaip kiekvieną kartą prieš tai trumpai kreipiuosi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, atsiduodama Jos vedimui iš vidaus. Šį ketvirtadienį, tik išėjus į gatvę, pirmiausia man atėjo mintis užeiti pas dvasios sesę Teresę, išgerti šviežiai spaustų sulčių. Kada giliau ir dažniau atsiveriu, pajaučiu, kad man reikia mažesnio maisto kiekio ir gyvybingesnio, nes gausesnis ir riebesnis maistas sukelia didelį sunkumą kūne, sunkiau mąstyti, sunkiau atsiverti Dvasiniams Tėvams. Taigi užėjusi pas ją užsisakiau sulčių, pasitikėdama jos profesionalumu ir pajautimu šioje srityje, ir gavau labai gaivių sulčių stiklinę. Atsisėdusi ten pat sulčių barelyje prie staliuko kreipiausi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad užlietų šį gėrimą savo gyva energija, kad gerčiau švarų gėrimą, o tada pamažu mėgavausi sultimis. O tuo metu įeina į sulčių barą tai vienas, tai kitas žmogus, išgeria sulčių ir išeina. O aš jau irgi per tą laiką išgėriau savąsias, ir taip viduje ramu buvo, tokia ramybės palaima užliejo, kad realiai jaučiau, kaip niekur nenoriu eiti, nėra jokio skubėjimo kažkur bėgti. Ir aš sėdžiu taip apimta nuostabios ramybės būsenos, ir užeina moteris, o po jos dar kita su tuo pačiu tikslu, nori atsigaivinti šviežiomis sultimis, nori būti sveikesnės ir gražesnės, tik nežino, kad tam neužtenka vien sulčių, reikia pagirdyti save ir gyvuoju vandeniu, atsigeriant iš Gyvybės Šaltinio.
Ir štai antroji moteris išgėrusi sultis prieina prie mano staliuko, kur aš sėdėjau, tiesdama ranką į stiklinį ąsotį su vandeniu, pastatytu visiems lankytojams atsigerti, sakydama, jog girdėjusi šis vanduo yra įkrautas gera energija, šventas kaip iš Lurdo, ir ji norinti atsigerti. Įsipylė, atsigėrė, o aš ir sakau, kad ji ir pati gali prieš gerdama vandenį namuose pasimelsti, nuoširdžiai ir savais žodžiais, štai taip kaip mudvi bendraujam, ir jis prisipildys gyvos energijos, meilės. Moteris susidomėjusi žiūrėjo į mane, klausėsi, o aš dar pridūriau, kad melstųsi Rojaus Trejybei. Iš jos veido išraiškos pamačiau, kad pasakiau dar negirdėtą NAUJIENĄ. Ji truputį suraukė kaktą ir kiek nustebusi manęs paklausė „O kas tai yra?“ Aš paaiškinau, kad Rojaus Trejybė yra išplėsta Kūrėjo samprata, ir tuoj pat gyvai pademonstravau, kreipdamasi į Rojaus Trejybę trumpa malda, kad aiškiau būtų. Po to pasakiau, kad štai tuomet toks vanduo bus šventas, šventesnis nei Lurde. O tada ranka parodžiau į didžiulį ženklą, iškilmingai pakabintą ant baltos sienos, už besidarbuojančios Teresės nugaros, sakydama „Matot? Tai ir yra Rojaus Trejybės ženklas, turintis didžiulę energetinę, gydomąją galią“. Ir moteris, su susidomėjimu pažiūrėjusi į jį, nuoširdžiai tarė „Ir aš tokio noriu“. O tuomet aš nurodžiau mūsų svetainės adresą, kurį atsidariusi iš karto prieš savo akis išvys šį Rojaus Trejybės ženklą. Ji užsirašė ant lapelio, ir dar pridūriau, kad Urantija – tai mūsų planetos pavadinimas. O moteris vėl kiek suraukusi kaktą nuoširdžiai ištarė „Aš nežinau tokio“, bet aš jai tvirtai patikinau „Bet aš žinau“. Ir mūsų pokalbis baigėsi nuoširdžiu jos juoku, kad štai kiek daug šviesos ji gavo, ir kokį šventą vandenį gėrė. Išmetusi stiklinėlę į šiukšliadėžę linksmai atsisveikino ir išėjo pro duris, išėjau ir aš.
Eidama jaučiau mane užpildantį nuostabų dvasinio pasitenkinimo ir stiprybės jausmą, mane užliejantį. Nė nepajutau, kaip pasiekiau parką. Oras tą dieną buvo žvarbokas, pūtė šaltas vėjas, bet jaučiau tokią ramybės ir palaimos būseną, kad kojos nejučia atvedė prie suolelio. Atsisėdau ant jo ir pradėjau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, jausdama Jai meilę, dėkingumą už tokį patyrimą. O garbinimo metu užliejo tokia stiprybė, galia, meilė, ramybė, žodžiais sunku išreikšti dvasinę būseną. Tai buvo nuostabus vienovės pajautimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Grįžusi į darbą susimąsčiau, koks subtilus yra Minties Derintojo vedimo pajautimas iš vidaus, nukreipiantis ten, kur galėčiau pasireikšti, pasidalindama gyva dvasine šviesa ir tiesa, kuria gyvenu. Ir patiriu, kaip gera ja dalintis, iš meilės visų gerovės labui.
Su meile,
Jurgita
2014-05-31 00:23:44
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.