Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji, paskutiniu metu jaučiu vis didesnį spaudimą iš Aukščiau rašyti į Dvasinių mokytojų ruošimo forumą.Ir praeitą savaitę galvoju, ką čia tokio prasmingo parašius – o gi vėl turiu nelinksmą patyrimą .Mano žemiškasis sūnus, kuriam neseniai suėjo 19 metų, kaip ir dauguma jaunuolių ,mėgsta greitį.Prieš gerą pusmetį išsilaikė vairuotojo teises ir važinėdavo itin savimi pasitikėdamas ,viršydamas leistiną greitį.Kad ir kiek aiškinom su jo žemiškuoju tėvu apie galimas tokio vairavimo pasekmes, viskas ,kaip sakoma, pro vieną ausį įeidavo, pro kitą išeidavo. Ir štai vieną penktadienio rytą, važiuodamas į mokyklą ties prasidedančia miesto riba, sūnaus mašina smarkiai trenkėsi į priešaky buvusį automobilį, kuris ruošėsi daryti manevrą į kairę.Tik Apvaizdos dėka ,žmonės nenukentėjo, nes greitis buvo didelis, smūgis – stiprus .
Senoje sūnaus mašinoje nebuvo oro pagalvių, o saugos diržas tik paskutiniu momentu užsifiksavo ir neleido jam išskristi pro priekinį stiklą. O kas svarbiausia, kad priekyje esančioje mašinoje, ant galinės sėdynės sėdėjo dvi mažametės mergaitės. Ir kaip vėliau išaiškėjo – nes ta mašina važiavo mūsų sodo bendrijos gyventojai – tą rytą viena dukrelė, kaip niekada, teisingai užsidėjo saugos diržą.
Žinoma, sukrėtimas, išgąstis buvo didžiulis visiems.Ir dar paminėsiu kelias sąsajas, kurios – ne šiaip sutapimai, nes mes, urantai, žinome ,kad sutapimų ir atsitiktinumų Kūrinijoje nebūna, bet yra ženklai iš Aukščiau.
Tai va, šitos dvi mergaitės, avarijos išvakarėse pas mus buvo trumpam užėjusios, ir aš jomis taip džiaugiausi, nors ateina jos labai labai retai.
Kitas dalykas, su kuriuo ir anksčiau yra tekę susidurti, tai – anksti, tą avarijos rytą, prieš šeštą valandą, mane iš miego pažadino skambutis į duris, kurio realiai nebuvo ,nes gyvenam nuošalioj vietoj ,o ir šuo būtų sulojęs.Esu jau anksčiau patyrusi, kad šis ženklas praneša apie nelaimę. Jeigu neklystu, tai – impulsai-virpesiai iš viršsąmonės pasiekia sąmonę, ir taip mirtingasis įspėjamas apie būsiančius sukrėtimus.
Nerami dėl sūnaus vairavimo aš buvau visą savaitę prieš avariją, ir tą rytą raginau jį prasiplauti akis ,išgerti žaliosios arbatos.Po to jis sakė, kad, jei būtų laukęs kol atvės arbata, gal tas nebūtų įvykę.
Bet aš žinau, kad taip jau buvo suplanuota mūsų Kūrėjo, nes sūnaus vairavimo būdo pakeisti kitaip neįmanoma, kaip tik per tokį patyrimą.
Ir kas keisčiausia, kai paskambino ir pranešė apie avariją, aš nebuvau itin išsigandusi, buvau nuraminta.Iš Minties Derintojo atėjo mintis, kad viskas kontroliuojama ir viskas jau vyksta.
Paskutiniu laiku aš dažnai prašydavau ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU , kad sūnus iš kelių ‚, erelio – gaidelio“ taptų atsakingu, saugiu ir patikimu vairuotoju.
Taip pat man Minties Derintojo buvo pasiūlytas sprendimas, kaip dar labiau padėti sūnui tapti kantresniam, mąstančiam apie saugų vairavimą. O gi, nevažiuosiu su juo tol – nes pati nevairuoju – kol išgirsiu iš aplinkinių, kad mano žemiškasis sūnus ,,nebelaksto“ ;nors anksčiau dažnai mane jis veždavo.
Priežastys, kodėl jaunimas , ir ne tik, nepaiso kelių eismo taisyklių, yra neatsakingi kelyje, slypi giliau – visi jie gyvena be ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, vedami gyvulinio proto.
Ir mūsų atveju – vėlai pradėjau vesti sūnų į Šviesos ir Gyvenimo kelią, nes ir pati ne taip jau seniai JĮ radau.
Bet ne viskas dar prarasta.Tas įvykis turėjo būti sūnui didžiulė pamoka, ir viliuosi, kad turės įtakos jo gyvenimui.Čia ir man priminimas, kad atsiduočiau Kūrėjo valiai, daug ko pakeisti negaliu, kad pasitikėčiau Juo, nes – Viskas Jo Rankose.
Telydi jus ramybė
Birutė
Kretinga
birute1
2014-05-29 16:28:51
Mielieji, įdedu ką tik man atsiųstus Laimos iš Amerikos aprašytus tokius gyvus patyrimus. Skaičiau ir jaučiau nuostabų ir giluminį TIKRUMĄ savo viduje, KOKS REALUS yra GYVASIS kelias, KADA MES PATYS ESAME PABUDĘ DVASIOJE. Štai tik tada mes ir pradedame veikti kiekvienoje buitinėje situacijoje su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Būtent šitaip ir numato Rojaus Trejybės-AŠ ESU evoliucinis planas, kad gyvasis kelias taptų TIKROVE kiekvienam.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
------------------------
Mielas Algimantai.
Kreipiuosi i tave sveikindama ir apkabindama broliska meile.Visa sirdimi noriu tave aplankyti savo patyrimasis ir isgyvenimais.
Tai diziausia dovana, kad galiu kalbeti jums, net ir taip toli gyvenant nuo jusu gyvo zidinio is kurio sklinda gyva sviesa ,siluma ir meile- mielieji urantai ir visi broliai ir seses davsioje.
Kuo daugiau atsiverent Rojaus Trejybei ir AS ESU pleciasi kosmine izvalga, sferinis mastymas ir supratimas. Matau tai ko anksciau nemaciau, o jei maciau ignoravau, nes taip lengviau.
Praeita savaite teko laime aptarnauti viena dvasios sese, kuriai dariau pedikiura. Kliente beveik nauja, susitikimas buvo tik antras. Paprasta, nuosirdi ,tyli moteryte. Kaip visuomet dirbdama tyliai garbinu Rojaus Trejybe ir AS ESU. Jauciau einancia itampa is tos klientes ir salia kitoje pedikiuro kedeje sedincios klientes. Pradejau daryti masaza. Paprastai visos uzsimerkia. Masazo metu pradejau melsti geroves savo klijentei, pajutimo meiles virpesiu viduje, pasitikejimo ir itikejimo tais virpesiais. Meldziau, kad Rojaus Trejybe ir AS ESU dirbtu mano rankomis. Tuoj pat pajutau, kad lyg masazuoju ne as. Rankos pradejo dirbti taip lyg liestu visa gilumini audini ir net kaulus. Tapo taip idomiu. Nor teko tai patirti jau ne viena karta. Kad net pradejau zaisti zaidima. Dekoju ,meldziu geroves ir kartu zaidziu. Po vienos kojos masazo klijente atsimerke ir sako ,kad kazkas fantastisko uzliejo ja. As palenkiau galva ,nusisypsojau ir toliau emiau masazuoti kita koja. Galvoju cia jau gerai einasi pasiusiu meiles virpesius kitai klientei kuri po pedikiuro uzbaigimo tiesiog sedejo pedikiuro kedeje ir lauke kol apdzius nulakuoti naguciai. Ji sau kazka skaityneja ar zaidzia savo mobiliuoju telefonu budama ganetinai garbingo amziaus. Emiau siusti meiles virpesius ir jai. Meldziau geroves ,sviesos, kad viduje pajustu Rojaus Trejybes ir AS ESU meile, ja itiketu ir pasitiketu, kad padetu ta telefona i sali ir pasimegautu ta siunciama meile. Ir ka jus manote, per akimrka telefona padejo ir uzsimerke ir ta kita kliente. Tai dariau be pertraukos tik koki desimt minuciu. Atmosfesa tapo tokia rami, kvapni. Tikrai visiskai kitokia.Dar priedo visada spa patalpoje groja raminanti muzika. Net truksta zodziu tai aprasyti. Baigesi masazo laikas. Abi klijentes atsimerke ir sako,kad tai buvo kazkas nepaprasto kaip is netikro gyvenimo net nesinori pareiti. O as joms sakau, kodel sakote, kad ne is tikro gyvenimo. Kaip tik tai ir buvo tikras gyvenimas. Nes dabar visi gyvename iliuziniame gyvenime, o jus kaip tik ir buvote tikroje akimirkoje kas esate. Ta klijente kuri ne mano tuoj pat susirinko daiktus ir isejo atsisveikindama kaip apakinta nuo sviesos. O su savo aptarnaujama dvasios sese emiau kalbeti daugiau, nes nuosirdziai pritare mano zodziams. Pasirodo dirba mokytoja, ir daug skaito. Priklauso knygu klubui ar tai bureliui. Ir nieko nelaukus drasiai pradejau pasakoti apie apreiskimo knyga “Kalbu Jums Vel”. Koks tai nuostabus ir gyvas sviesos saltinis, kuris pades jai kaip tik darbe dirbant su vaikuciais ir t.t. Padaviau jai i rankas pavartyti, nes pareiske nora. Lakuoju nagucius ir meldziu susijaudinusi, kad turi tokia laime savo rankose, sviesa ir meile dar didesne sklindancia is apreiskimo saltinio. Palikau ja viena spa patalpoje keletai minuciu, kad pagalvotu ir priimtu sprendima paimti knyga ar ne. Nekiek nenustebau kaip paskubomis isbego, sakau isbego net neatsisveikinusi is salono palikdama ta meile ir sviesa ant staliuko. Jauciau savo izvalga, kad apakino ir nudegino ja ta sviesa Buvo liudna, kad dar viena dvasios sese taip pareiskusi nora sviesai isisgando tikros sviesos. Zodiai ir norai buvo grazus, o gavusi i rankas sviesa nudege ir pabego toliau gyventi bandos gyvenima, nes tas kelias legviausias. Buvo smagu, kad neplanavusi, o atsidavusi vedimui Rojaus Trejybes ir AS ESU paskleidziau sviesa dar vienai davasios sesei.
Ir ta pati vakara po darbu sustojau i sveikuoliska parduotuve kazko nusipirkti. Buvo jau puse devyniu vakaro. Isejusi is parduotuves sedau i masina ir stumiuosi pamazu atbulomis is aiksteles. Girdziu diziuli garsa “BUMT” Na nieko nemaciau, jokios masinos. Zinau atsitrenkiau. Ziuriu per veidrodeli gale kita masina atsitrenke i mane. Truputi atitraukiu masina i prieki ir islipau. Pirma mintis kuri aplanke. O, RANKINEJE IR BEJE MASINOJE TURIU JEZUS KRISTUS “KALBU JUMS VEL” KNYGA VALIO. Visiskai negalvoju apie masinas. Tik tarp kitko paziurejau i tos moterytes masina lyg zinodama is vidaus , kad nieko nenutiko, jokios zymes.
Savo masina net pamirsau paziureti. Apkabinau ta dvasios sese ir raminu. O ji juodaode ir tokia maloni, nuosirdi. As ir vel ja apkabinu. Visa savo sirdimi jauciu lyg ja pazinociau kaip pacia artimiausia nor matau pirma karta. Nieko nelaukusi sakau jai, kad tau reikia labai vienos knygos ,kuria as turiu ir tau padovanosiu. Ji visiskai nenustebo tik truputi sutriko. Pasakiau kas tai per knyga ir padaviau paemusi is rankines. Abi pradejome juokti ir dekoti ta kart Dievui. Tik tada sugalvojau paziureti kaip mano masina ar nesugadinta to smugio. Musu abieju nuostabai jokios zymeles kaip nieko nebuta. O smugis buvo nemazas su diziuliu garsu. Dar pasikalbejusios isiskyreme kaip dvi sese su dziaugsmu.
Koks nuostabus vedimas. Net netikeciausiu budu suvedama su tais broliais ir sesemis kuriuos turime pamatyti susitikti ir paskleisti Rojaus Trejybes ir AS ESU sviesa, meile geraja naujiena tam kam reikia labiausiai. Tikrai zinau, kad ypac tos mazos avarijos metu kalbejau ne as. Ir mintys buvo sudeliotos ir vedama buvau su diziule apsauga tais keliais kuriai turejau eiti ir skleisti meile. Ir toliau vaziuodama ir namuose meldziausi taip nuosirdziai uz gautus tokius patyrimus ir isukius, kurie iki gelmiu sustiprina ,istiesina ikvepia tolimesniam ejimui gyvuoju keliu.
Su meile Laima.
Patyrimas tramdant gyvulini prota su Rojaus Trejybe ir AS ESU.
Sestadieni musu salone taip verda darbas, kaip skuzdelyne pries lietu. Mano astuoniu valandu darbo laikas buna pripildytas klijentu be jokio tarpelio, net vandenukui atsigerti. Zinoma salono atmosferoje tokiomis dienomis ypac sklando itampa. Bet eidama gyvuoju keliu jau ryte dar namuose pagarbinu Rojaus Trejybe ir AS ESU. Paprasau geroves visiems ta diena klijentams , kurie tik aplankys musu salona ir savo klientams, kuriuos aptarnausiui, ir kartu dirbancioms merginoms, ir visiems ka tik teks susitikti ta diena kelyje. Prisipildau ramybes ir laiminga keliauju i bendra kuryba su Rojaus Trejybe ir AS ESU. Tokiomis dienomis jauciu begaline pagalba ir vedima is vidaus. Geriu ir megaujuosi ta meile ir sviesa kuri mane veda. Padeda sutramdyti , net labiausiai priekabias klijentes.O ju turiu jau daugeli metu ateinancias kiekviena sestadieni. Pamokymo ir patarimo daznai pas mane ateina pasiklausti net jaunesnes dvasios seses kaip elgtis sudetingose situacijose su klientais. Su dziaugsmu ir malonumu dalinuosi, nes visuomet bunu paprasiusi Rojaus Trejybes ir AS ESU , kad kalbetu mano lupomis tai ka as turiu pasakyti ta diena ar ta karta broliams ir sesem.
O paciai, kaip tik pradeda imti virsu gyvulinis protas, meldziuosi ir prasau dar didesnio atsiverimo, prisipildymo Rojaus Trejybes AS ESU meiles, meiles ir tik meiles tokios kaip mus moko- VISIEMS VIENODOS. Kaip pati sau kartais pasakau- puskuoju, bet dedu kasdienes pastangas kiek pajegiu.
Ir ta praeita sestadieni aptarnavau jauna septyniolikos su trupuciu metu panele. Tvarkiau dirbtinus nagucius. Pas mane ji buvo uzsirasiusi tik keturiasdesimt penkiom minutem. As zinojau, kad laiko per mazai. Paprastai reikia vienos valandos, o kartais ir daugiau tokiam patvarkymui naguciu. Bet tai ne jos kalte ,ji nezinojo kiek reikia laiko tokiam darbui. Galvoju veluosiu, bet kitai klientei darysiu pedikiura, pasivysiu laiko atzvilgiu. Butu viskas gerai, dirbau rami. Bet kaip ta jauna panele pradejo reikalauti ir pati nezinodama ko nori ,tokiu spalvu kokiu ji norejo, mes salone neturime. Man pradejo viduje kilti toks keistas kasnis. As ji nuriju ir toliau rami, sypsodamasi siulau visa geriausia ka jai galiu padaryti. Tai zinoma uzime laiko, vietoje keturiasdesim penkiu minuciu visa valanda penkiolika minuciu. Visa laime dirbant si darba patirtis ismoke klijentams neparodyti vidines busenos, bet tai nieko nereiskia ,kad ji neegzistuoja virpesiais. Ta karta kaip niekada pradejau viduje virti. Pasireiske viso gyvulinio proto “grazybes”. Mintimis burnojau ir ant tos panele ir ant bendradarbes. Bandziau suversi situacijos problema kitiems, bet tik nesau. Sukilo ir viso gyvulinio ego “dziugesiai”. Visa tai suvokiu vidumi, bet nieko negaliu padaryti, kad sustabdyciau to isisgandusio gyvulio pasireiskima. Pradejau kreiptis I MUSU VISU TEVA. Visa laime, kad sekanciai klijentei reikejo daryti pedikiura. Tuo metu buna truputi laiko sudelioti mintis. Kiek turedama laiko ( o jo buvo tik mazos akimirkos) kreipiausi tik i Rojaus Trejybe AS ESU. Toks jausmas ,kad tave drasko kazkas is vidaus. Bet drasko taip ,kad norisi pasikasyti pacius kaulus. Visa tai pasireiske net per fizini kuna. Ziuriu nepadeda. Tuo metu is TEVO atejo mintis kalbinti ir raminti ta gyvuliuka esanti manyje. Kaip tik prasidejo klijentes koju masazas. Galvoju, juk as negaliu masazuodama perduoti tuos zemo daznio virpesius savo dvasios sesei. Perduoti ir i aplinka, juk tai ne is Rojaus Trejybes AS ESU. Mintis nukreipiau i vidu sakydama – nu mazas gyvuliukai ir ko gi tu taip issigandai. Myliu tave, bet si karta tu turi uzleisti virus Rojaus Trejybes AS ESU meilei ir sviesai, tai mano laisvos valios pasirinkimas. ATLEIDO SPAUDIMA VIDUJE. Tuo kart galejau jau garbinti ir melsti sviesos ir geroves visai aplinkai. DEKOJAU ROJAUS TREJYBEI IR AS ESU VISA SIRDIMI IR TAI GALEJAU DARYTI JAU IS VIDASUS ATSIVERDAMA. UZLIEJO RAMYBE PASITIKEJIMAS IR MEILE. VEL NOREJOSI APKABINTI KIEKVIENA. Ta klijente apkabinusi isleidau po aptarnavimo kaip visuomet su MEILE. Buvo nuostabu sugrizti i tikra gyva gyvenima su ROJAUS TREJYBE IR AS ESU.
Po darbu pradejau mastyti. Kaip veikia gyvulinio proto pasireiskimas. ACIU, man teko laime tai izvelgti ir nieko nelaukus uzkirsti zemo daznio virpesiu pasireiskimui ilgesniam laikui. O JEI NE ! Kaip dauguma broliu ir sesiu siuo metu gyvena Urantijos planetoje gyvulinio proto ir inkstinktu vedami . Tai ir matosi rezultatas musu planetoje. Isplestu zvilgsniu zvelgiant, visi isisgande, vienisi , be meiles, kupini baimes. Meiles iesko jos reikalaudami, bet ne duodami .Tik paleisk gyvuliuka is narvelio, tai ir kito brolio ar seses akyje maziausias sapelis matosi. Tuo metu netinka niekas kas vyksta aplink tave. Kiti ir kalba ne taip kaip tu nori girdeti, ne tokius zodziu vartoja , ir daro neta ka tu nori matyti. Viskas ne pagal tovo sukurta gyvulinio proto plana. TIKRU TIKRIAUSIAI GYVAS KELIAS , KURIAM MES ESAME PAZADINTI , BEGALO SUNKUS. BET JIS TIKRAS. DEDANT KASDIENES PASTANGAS PASIMATO REZULTATAS, KURIS IKVEPIA DAR DAUGIAU, APDOVANOJA TA NUOSTABIA BUSENA , TUO TIKRU JAUSMU GYVENIMU SU ROJAUS TREJYBE IR AS ESU. Myliu jus dar labiau nei iki sios akimirkos. Ir apkabinu jus visus broliai ir sese ta vienintele tikraja ROJAUS TREJYBES IR AS ESU MEILE.
Su meile, Laima.
Algimantas
2014-05-27 09:25:09
Mielieji, aš žaidžiu žaidimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kurį man gal prieš pusmetį pasiūlė žaisti Algimantas. Šį žaidimą aš žaidžiu ypač tada kada aš jaučiu jog mano protas yra pavargęs ir jaučiu, kad po garbinimo ir pabendravimo su Rojaus Trejybe-AŠ ESU aš tuoj užmigsiu, bet kad neužmigti ir pasisemti išminties iš Išminties Šaltinio aš dažnai praktikuoju šį Algimanto man pasiūlytą žaisti žaidimą. O jis labai įdomus ir prasmingas.
Aš pagarbinu Rojaus Trejybę-AŠ ESU, pakalbu su JA ir paprašau, kad Rojaus Trejybė-AŠ ESU man pasakytų apie ką gi man dabar kalbėti. Kokia tema. Paprašau, kad tai JI dėliotų mano mintis, kad aš giliau atsiverčiau JAI šią akimirką ir kad tai iš JOS lietųsi išmintis man pasakojant - samprotaujant apie Rojaus Trejybės-AŠ ESU pasiūlytą mintį, temą. Taip aš ugdau savo pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir tokiu būdu švarėja mano kalba, ji tampa raiškesnė, nuoseklesnė ir konkretesnė. Tada man išplaukia dažniausiai vienas žodis ir aš kalbu mintyse ta tema kokią išgirdau. Pradžioje manyje buvo daug nepasitikėjimo ir aš galvodavau, argi tikrai tai TU Rojaus Trejybe-AŠ ESU man pasiūlei kalbėti tokia paprasta tema? Kas gi čia dabar, vienas žodis? Bet aš iš patirties žinodama, kad Algimantas visada pamokina išmintingai, tai ko man reikia tą akimirką ir kas mane tikrai sustiprins jeigu vis tik nenuleisiu rankų ir pasistengsiu, aš ėmiausi darbo ir tokį bendravimo būdą dažnai praktikuoju.
Labai džiaugiausi kai pastebėjau (nes PATI pastebėjau), kad man Rojaus Trejybė-AŠ ESU pasiūlo kalbėti apie tai, kas tuo metu man svarbu. Galbūt apie ką dažnai pagalvoju tomis dienomis, arba dar įdomiau, galvoju, bet Rojaus Trejybės-AŠ ESU neklausiu, būna ir taip. Ir dar labiau džiaugiausi kai patyriau jog man bekalbant mintys taip gražiai dėstosi, bet, dar daugiau – jos man pačiai suteikia informacijos, kad aš ir pasisemiu išminties iš to kalbėjimosi. Kaip įdomu ir gera tai buvo atrasti. O ir neužmiegu...
Šiomis dienomis aš dažnai meldžiuosi už vieną dvasios brolį kuris dažnai vartoja alkoholį. Aš žinodama, kad jam sunkiai išeina iš to išsivaduoti, o jis stengiasi, dažnai už jį pasimeldžiu. Ir vakar apie tai mąsčiau kalbėdama su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Kaip gi čia yra? Kada po garbinimo ir maldos pajutau, kad taip giliai panirau į tą tokią raminančią būseną ir apsnūdau aš vėl sugalvojau pažaisti mano anksčiau aprašytą žaidimą – įdomu, o apie ką šiandien pasiūlys man pakalbėti Rojaus Trejybė-AŠ ESU? Išgirdau – alkoholis, alkoholizmas. Ir pradėjau mintyse apie tai kalbėti. Nuostabus paaiškinimas liejosi mano mintyse, bet ypač mano vidų palietė kai išgirdau paaiškinimą, kad gi toks žmogus yra VIENIŠAS. Taip, dabar supratau. Kaip gi jis gali būti laimingas kai jis juk nepatiria ramybės savyje, nes jo vidus nepripildytas TURINIO. Nepripildytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės. Iš tikrųjų, juk neatradę savyje Rojaus Trejybės-AŠ ESU mūsų dvasios broliai ir sesės yra našlaičiai, yra vieniši, nes niekas negali atstoti Rojaus Trejybės-AŠ ESU atrastos ir patiriamos mūsų viduje. NIEKAS. Neužpildys tuštumos jausmo nei draugai, nei biologiniai giminaičiai, nei alkoholis ir kitokie tušti ir žalojančiai veikiantys galbūt jau ir tapę įpročiu atliekami veiksmai kurie ir trukdo mirtingajam atsiskleisti kaip dvasinei asmenybei, tikrajam mūsų aš. Savo vidaus neapgausi. Tik Rojaus Trejybė-AŠ ESU gali mus išvaduoti iš patiriamos viduje vienatvės, iš abejonių ir nepasitikėjimo savimi iš klaidžiojimų ir klystkelių atsiveriant bendraujant su JA visu savo nuoširdumu kiek tik gali tą bendravimo akimirką. Patirti Rojaus Trejybę-AŠ ESU savo viduje – tai patirti, kad štai, pagaliau aš gyvenu. Gyvenu tikrovėje ir gyvenu jau ne vienišas.
Su meile, Vita
vvita
2014-05-24 10:05:00
Tai, ką vakar pamačiau mane šokiravo. Vyko taip vadinamas eurovizijos dainų konkursas, kurį labiau tiktų vadinti negyvų iškamšų konkursu arba išsigimėlių šou. Jau daug metų nežiūriu televizijos, bet vakar žiūrėjau ir klausiau. Pirmoji vieta buvo skirta austrui transvestitui, vyrui moteriškuose rūbuose, su ilgais plaukais ir vyriška juoda barzda ir ūsais. Žodis „baisu“ čia netinkamas, nes tai jau katastrofa, tai yra tragedija netik tik to žmogaus, bet visos žmonijos. Tai baisiau už trečiajį pasaulinį karą, baisiau už karinius veiksmus Ukrainoje, nes naikinama ir iškreipiama žmogaus sąmonė, kadangi šį negyvų lėlių šou žiūri milijonai žmonių, kada deformuotos sąmonės žmogus, išvaizdoje vyro-moters hibridas, dalyvauja tokiame renginyje ir yra iškeliamas į pirmąją vietą. Nors daugelis galbūt sakytų, kad reikia vertinti tik atliekamą dainą, o ne patį atlikėją, bet turint mintyje tai, kad atliekamas kūrinys turi sutaurinti žmogaus dvasią, kelti žmoguje pačias aukščiausias vertybes, kad jis liktų įkvėptas, tai žiūrint ir klausant į tokį atlikėją, kur išviso nesuprasi, kas leidžia lipti ant scenos ir demonstruoti savo nukrypimus, supranti, kad žmogus visai parado grožio jausmą, grožio sampratą. Dvasine prasme tai reali žala žmonijai, realus tamsos virpesių paskleidimas, nes pati žmonija tarsi pasiuntė pasauliui žinutę – norėti pasikeisti lytį nieko blogo, vyrui tapti moterimi nieko blogo, siekite to ir galbūt jūs taip pat būsite eurovizijos nugalėtojas. Tai yra prapultis ir pražūtis. Tai veda į dvasinę mirtį. Ir kada žmogus-šešėlis yra iškeliamas į pirmąją vietą, o žmonės kaip išprotėję balsuoja už tai, kas turėtų būti išviso pašalinta iš eterio, tai paprastas žmogus pagalvoja gal čia viskas yra normalu, gal čia tokie laikai atėjo, gal čia taip turi būti. Ir tokie tiek transvestitų šou, tiek vienalytininkų vieši paradai yra paslepiami po žodžiu „tolerancija“. Vėliau atsiranda kokia nors iliuzinė seimo narė, toleruojanti ir palaikanti tokius žmogaus nuklydimus ir yra kovojoma už jų teises įstatymų lygyje, o po to tai išsigimsta į tokius klausimus, kaip tokie žmonės galėtų įsivaikinti vaikus, nes patys jau negali jų turėti, kad galėtų deformuoti ir perduoti savo tamsą jiems. Ir tokia „tolerancija“, kada pasekmės yra žiaurios ir skaudžios, nes vaikas užaugęs tokioje nepilnavertėje šeimoje prieis prie nenori gyventi, prieis prie savižudybės, nes jam nebus įpilta švaraus vandens į jo indą ir todėl jis nejaus gyvenimo prasmės, neįgaus savimonės.
Man mielesnis krokodilas su begemotu purvinam vandeny negu tai, ką ant scenos užkėlė vakar žmogaus šešėlis, o užkėlė žmogų-iškamšą, kurio veidas apklijuotas dirbtinėm blakstienom, kur nesuprasi kas tai per padaras ar sutvėrimas, kuris paneigia žmogaus orumą. Vakar žmogus parodė pats save, koks jis yra šiuo metu, kokia jo mąstysena yra deformuota ir iškrypusi, ir atsiskyrusi nuo gyvosios dvasinės jungties su Kūrėju-Rojaus Trejybe-AŠ ESU. O Kūrėjas yra kuriantis, Jis nekuria iškamšų negyvų lėlių, Jis kuria tai, kas yra amžina, kas išlieka. Jis veikia žmoguje per savo dvasinę meilės būsenos realų pasireiškimą, kad jausdamas Jo vedimą ir meilės spaudimą iš vidaus, kaip bendrakūrėjas, žmogus kurtų iš meilės, su meile ir meilėje. Ir jausdamas šią Kūrėjo meilę, žmogus niekada gyvenime neprieis prie tokios sprendimo, kad jam reikia pakeisti lytį. Toks sutvėrimas, kuris vakar tapo nugalėtoju, iš tikrųjų yra pralaimėtojas, nes jis mąstys, kad jo gyvenimo kryptis yra teisinga, kadangi žmonės jį palaiko. O jis nėra ir nebus laimingas, jis yra pats nelaimingiausias žmogus šią akimirką.
Šis dainų konkursas yra tikrovės paneigimas, Kūrėjo paneigimas, visatos paneigimas, dvasinės evoliucijos plano paneigimas. Tai nusikaltimas prieš žmogaus dvasinę asmenybę, kuri yra Kūrėjo dovana. Išliks tai, kas siekia gyvosios jungties ir yra gyvojoje jungtyje su Kūrėjo Asmeniu, per jo padovanotą ikiasmenį Minties Derintoją, per jo paskleistą meilės grandinę iš Rojaus iki pat laiko ir erdvės mirtingųjų sferų.
Mantas
2014-05-11 11:51:23
Šiandieną išėjęs iš vieno didžiausių prekybos centrų Vilniuje pamačiau nuostabiai pakeriantį vaizdą – prie įėjimo į prekybos centrą krypuoja porelė ančių – dvi atskridusios laukinės antys, patinas su patele. Tikrasis paukščio pavadinimas – Didžioji antis, patelė neryškios spalvos, rusvai pilka, o patinas ypač spalvingas, galva blizganti žalia su geltonu snapu, plunksnų spalva kontrastuojanti, bet labai išraiškinga ir graži. Ir matau eina antys per gatvę link prekybos centro, o automobiliai sustoja, kad jas praleistų, o jos labai juokingai krypuoja ir toks vaizdas, kad tikrai niekur neskuba, automobiliai joms nekliūtis. Praėjusios gatvės keliamo pavojaus kliūtis, atsidūrė visai šalia prekybos centro pastato lauko sienos, netoli įėjimo. Ir kaip tik tuo metu pradedu filmuoti su savo mobiliuoju telefonu, jis gi išmanusis ir sugeba tą daryti, ką gi jos toliau darys tarp žmonių skubančių kojų, tarp gelžbetoninių ir stiklo sienų, tarp rūkančių žmonių, nes kaip tik toje vietoje pastatyta stiklo būda žmogui, kur jis įeina parūkyti-išrūkyti save iš vidaus. Rūkantys stiklo kūbe taip pat pradeda stebėti dviejų herojų ančių veiksmus. Ir man tas kontrastas – asfaltas, betonas, stiklas, cigaretės, automobiliai – ir nieko nebijantys du laukiniai paukščiai, tarsi pasirodę, kad žmogus suminkštėtų viduje, kad pamatę jas dvi, nebijotų taip, kaip jos nieko nebijo. Matau, išėję žmonės iš prekybos centro, kai tik pamato šiuos du natūralius herojus, iškart pasikeičia jų žvilgsnis, iškarto atsiranda šypsenos veiduose, matau kaip traukia žmonės savo telefonus, kad įamžinti tokį neeilinį įvykį. Aš filmuodamas atsitūpiu, kad būčiau arčiau paukščių žvilgsnio, o jos eina artyn manęs, link įėjimo į pastatą ir juokingiausia, kada kuri nors sustoja ir pakėlusi sparną be jokio didelio rūpesčio su snapu pasikąso, apsidairo ir toliau tęsia savo išklimingą pasivaikščiojimą link prekybos centro durų, o durys tai tos stiklinės, kurios sukasi ratu aplink savo ašį, į kurias reikia suspėti patekti.
Greitai prisistato prekybos centro darbuotojos, jau sprendžia klausimą, ką gi čia daryti, juk reikia „tvarką“ palaikyti, skambina kažkur į administraciją, reikia juk sulaukti nurodymo. Aš joms sakau, antys irgi norėtų užeiti į vidų, tegu pasivaikšto, galbūt neapsipirkti, bet bent jau pažiūrėti, ką gi tiek judančių būtybių ten veikia ant blizgančio marmuro grindų. Ir štai išgirstu už nugaros kostiumuoto žmogaus-gyvulio, matyt apsauginio balsą, kad filmuoti negalima čia. Iš to netikėtumo, sakau aš antis filmuoju, bet atsako, kad negalima, nes dar jo darbuotojos pateks į įrašą ir galbūt aš kažkur panaudosiu tą įrašą. Galvoju, koks nesveikas žmogus, kad taip nusišneka, nes tai vieša erdvė ir dar lauke, o filmuoju tik antis ir patį kontrastą, kad jos eina į žmogaus sukurtą negyvą pastatą. Apsauginis savo dirbtiniu draugiškumu mane pašalina iš įvykio vietos ir dabar jau imsis daryti „tvarkos“. Matau kaip panaudodamas savo kostiumuotas kojas, spyrimo judesiu, bando nuvyti antis kuo toliau, bet du paukščiai kuo ramiausiai per daug nekreipia dėmesio, joms čia gerai, „palik mus ramybėje“, tarsi turėtų apsaugą iš aukščiau, tačiau kojos gigantės savo darbą padaro, ir toliau nežinau, kuo užsibaigė šis kontrastingas reginys.
Bet man tai buvo žmogaus-gyvulio, kuris yra vergas biznio, vergas savo viršininko, vergas savo paties gyvulinio proto ir dviejų laisvų paukščių, kurie gali pakilti išskleidę sparnus ir palikti taip žemai atsidūrusį žmogų, net tiek fizine prasme, kiek dvasine prasme žemai atsidūrusį, reginys. Galvoju, koks nesveikas žmogus, tie paukščiai būtų tiek sukėlę žmonėse šviesių minčių, šviesių-betoninės aplinkos kontraste, stiklinių dėžių kontraste, kiek būtų žmonių norėję tiesiog žiūrėti šią iškilmingą procesiją, nes į ją žiūrėdamas, žmogus ištikrųjų įgauna tam tikrą atsipalaidavimą per regimą vaizdą. Bet žmogaus vidus yra betoninis, su surūdijusia armatūra, kuri subyra, kada nėra tvirtų pamatų. Man tai buvo pradžioje nuostabus jausmas iki to meto, kada žmogus-gyvulys pradėjo imtis atlikti pareigą, nes galbūt bijo būti išmestas iš darbo ir todėl reikalinga „tvarkyti“, ir man tai buvo realus to nuostabaus virpesių lauko sulaužymas žodžiu ir veiksmu, sulaužymas tos natūralios procesijos, dėl kurios tikrai nebūtų subyrėjęs prekybos centro pelnas. Galvoju, jeigu prie mano darbo atskristų tokie nuostabių spalvų paukščiai, tai norėčiau, kad jie kuo ilgiau čia viešėtų, nes kaip atskirdo, taip ir išskris pačios, be spardymo kojomis. Koks dvasinių virpesių kontrastas tarp žmogaus-gyvulio ir gyvūno-paukščio, kokį kontrastingą dvasinį lauką jie tarpsusavyje skleidžia į aplinką.
Žmogus sulaužo dvasinės meilės kontūrą pirmiausia savyje, todėl serga. Serga jis pats, tuo pačiu užkrėsdamas aplinką.
Mantas
2014-05-08 20:27:23
Vakar vakare, vaikščiodama po kvapnų ir paukščių skambiais balsais skambantį sodybos kiemą, pasukau takeliu, kuriuo paėjus visada atsiveria nuostabūs saulėlydžių vaizdai. Niekada nebūna vienodo saulėlydžio, kiekvieną kartą jis vis kitoks, nes skirtingas debesų išsidėstymas vakarėjančiame danguje, o jau ką kalbėti apie nuostabias spalvas, kurios dažnai pakylėja dvasią. Ir štai einu aš tuo takeliu, ir atsisukusi į saulėlydį matau, kad taip ryškiai baltai šviečia vakaro saulė, nes dar nebuvo vėlyvas metas, ir po ta saule plaukiantys balti debesys tarsi sudarė neįtikėtinai ryškų šviesos stulpą – nuo skaisčios saulės žemyn nusidriekiantį labai ryškų spindesį. Vieną akimirką mane labai apakino toks ryškus spindėjimas, kad aš nusisukau ir pagalvojau „kaip ryškiai akina, neįmanoma net žiūrėti“. Ir pasukau labai palengva tuo pačiu takeliu atgal. Bet paėjusi keletą metrų į priekį, mano vidų netikėtai užpildė gyvybinga ir stipri meilės energija, ir aš spontaniškai pasukau galvą į saulėlydžio pusę. Ir tai ką pamačiau mane nustebino – nebebuvo jokio akinančio spindėjimo, o juk tepaėjau visai mažą atkarpą. Žvelgiau į prieš mane atsivėrusį nuostabų saulėlydžio vaizdą dvasinėmis akimis ir pamačiau, kaip dangus nusidažė ryškiomis spalvomis – virš saulės išryškėjo sodri rožinė spalva, aplink švytėjo gaivi žydra ir alyvinė spalvos, ir taip, kad visas nuostabus paveikslas atrodė kaip perlamutrinis, kažkoks spindintis ir kartu gaiviai šviesus, na visai neįprastas ir nematomas įprastam žmogiškam žvilgsniui. Žvelgiau aš susižavėjusi į tokį saulėlydį, o spalvos mano akyse mainė viena kitą, tarsi šoko, bet pagrinde išryškėjo trys pagrindinės spalvos – sodriai rožinė, geltona ir žydra. Aš kartais net nukreipdavau žvilgsnį į šalį, į laukus, o po to vėl pažvelgusi mačiau neįprastą spalvų šokį. Saulė kaip mirguliuojantis ugnies kamuolys net nusidažė kažkokia žalia spalva, ryškiai rožinio dangaus fone. Ir taip man bežiūrint neįprastą puikų reginį, jaučiau, kaip vis daugiau prisipildau meilės, kaip ji užlieja mane dvasine būsena, o viduje girdėjau, kad žiūrėčiau toliau, ir nebijočiau žiūrėti, nes juk žiūriu kartu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Ir tikrai, šis vakarėjančio dangaus, saulėlydžio neįprastas vaizdas labai kėlė dvasią. Akimirką net pagalvojau, gal nubėgti pasiimti fotoaparatą ir nufotografuoti? Bet po to iš karto susivokiau, kad jis nepajėgus įamžinti to, ką mato mano dvasinis žvilgsnis. Tai aš tiesiog žiūrėjau ir grožėjausi, ir gana ilgai, tokiu puikiu reginiu. Laikas tarsi sustojo. O aš vis dėkojau Rojaus Trejybei-AŠ ESU už tokį puikų ir man netikėtą vaizdą, mane labai maloniai nustebinusį ir pradžiuginusį.
Su meile,
Jurgita
2014-05-04 21:32:56
Keletui dienų su šeima buvau nuvykusi į kaimą kuris yra Dzūkijoje ir kuriame aš leisdavau vasaros atostogas kada dar mokiausi. Dienos dabar šiltos ir norisi leisti laiką lauke. Užvakar rytą aš išbėgau pabėgioti norėdama pasportuoti ir pasigrožėti pabudusia gamta iš žiemos miego, kuri dabar yra pati gražiausia metuose nes visur ryški žaluma. Bėgu aš į laukus, žvyrkeliu, pro griuvėsiais virtusias buvusias fermas, pasiekusi laukus negaliu atsistebėti gamtos grožiu, bet nusprendžiu grįžti ir apibėgti gyvenvietės pažįstamas vietas. Tai grįžtu atgal nubėgtą atstumą ir vėl beveik pribėgus kažkada buvusias fermas iš tolėliau mano žvilgsnis užkliūva už vieno man gerai žinomo buvusio pastato, nes dabar čia likę tik jo dalis ir viename jo gale, kaitrios saulės apšviestuose griuvėsiuose, matau vyro figūrą besidarbuojančią su lopeta rankose . Vaizdas visai kaip iš filmo apie sunkiai dirbančius vergus pagalvoju. Ir kaip tik keliuku pribėgu tą dirbantį vyriškį kai jis mane pasisveikina. Man atsakius prasideda mūsų pokalbis. Jis, sakyčiau gerokai virš trisdešimt metų, neaukšto ūgio, tvirtai sudėtas vaikinas tuoj mane prisimena ir pasitikslinęs ar tai tikrai aš, primena man kad mes esam kalbėję maždaug prieš keturiolika-penkiolika metų, paskaičiuoja. Ilgiau jo paklausiusi aš šiek tiek jį prisimenu iš pasąmonės iškilus būtent jo kalbėsenai kuri yra labai nuoširdi ir tokia paprasta. Jis su tokiu nuoširdumu beria žodžius, kad tai ypač patraukia mano dėmesį ir dabar.
Kadangi aš jį sunkokai prisimenu paklausiu jo vardo. „Giedrius“-nusišyso jis, bet su liūdesiu akyse pasako kaip man gerai, kad aš gyvenau Londone ir išvažiavau iš Lietuvos, kai aš apie tai užsimenu mums bekalbant pradžioje pokalbio. „Bet aš grįžau ir aš laiminga čia ir jeigu nori aš tau pasakysiu kodėl. Todėl kad aš einu Gyvuoju Keliu“. Jo veidas surimtėja ir jis manydamas, kad suprato ką aš turiu omenyje tuoj pradeda man pasakoti apie katalikų bažnyčią, apie pažįstamus kunigus, apie save. Jis man pasiskundžia, kad jį visi laiko kvailu (aš parašau švelniau nei jis sakė) .Kad nepasitiki juo jog atliks darbą gerai. Kad jį visi apkalbinėja, atstumia ir taip jau keturiolika metų, pamini jis. Kiek skausmo pas šį vaikiną viduje pamačiau, kaip jis tarė tuos žodžius. O kadangi išgirstu ir keletą keiksmažodžių tai jam atsargiai pradedu pasakoti: „Tu mane truputį ne taip supratai. Einantys Gyvuoju Keliu pirmiausia nesikeikia. Gyvasis Kelias tai nėra ėjimas į ritualinę bažnyčią atlikti ritualo ir ėjimas pas kunigą kuris pats nėra atradęs Kūrėjo-Rojaus Trejybės savo viduje. Tai yra tavo paties minčių išsakymas Rojaus Trejybei. Išsipasakok ir tu tik būtinai nuoširdžiai, nes tau niekas negali padėti tik Rojaus Trejybė...“ Aš jam neminiu AŠ ESU nes jis tam tikrai nepasiruošęs, jis paprasčiausiai nesupras. Giedrius mane patikina, kad jis meldžiasi Dievui ir Šventajai Trejybei ir pasako, kad jis labai nori padėti žmonėm, bet aš jam atsakau: „Pirmiausia padėk sau, o ką daryti aš jau sakiau. Kalbėkis nuoširdžiai ir būtinai kiekvieną dieną ir pamatysi kaip pasikeis tavo gyvenimas ir ateis nusiraminimas...“ .
Mes ilgokai kalbėjomės ir visko aš neaprašysiu, aš jam atsakiau į jo pateikiamus keletą klausimų, kai kur jį pataisau vis kreipdama jį link to, kad svarbiausia jam kaip ir visiem yra kalbėti savais žodžiais su Rojaus Trejybe. Išsipasakoti. Giedriaus veidas jam kalbant keisdavosi tai linksmesnis tai nusiminęs, bet net ir pasakodamas apie jam skaudžius dalykus jis vis tiek tai pasakodavo taip vaikiškai nuoširdžiai, kad aš negalėjau nesižavėti šiuo jo bruožu.
Aš paklausiau ar jis turi internetą čia kaime, bet jis atsake, kad ne. Tada nubėgęs į šalia esančią pastato dar sveiką dalį atnešė kuo ir ant ko rašyti ir aš jam užrašiau mūsų svetaines adresą, bei Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL bei Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ apreiškimų pavadinimus tardama, kad gal kada prieis prie interneto ir ten ras daug reikalingos informacijos. Jis paėmė lapelį kaip brangiausią daiktą, bet matau viduje jis susimąstęs ir nusiminęs. Tada pradeda garsiai mąstyti pas ką galėtų prieiti prie interneto, bet tuoj atsiranda priežasčių kodėl jo neleis, visi užimti ir panašiai. Klausausi ir stebiu jį ir viduje permąsčius susivokiu, kad jam reikalingas apreiškimas, kad galėtų ramiai vienas studijuoti. Net jo elgesyje jam ir per daug nekalbant galėtum laisvai pastebėti jo nuoširdumą ir didelį troškimą būti neatstumtam, nesmerkiamam dėl to koks jis yra. Aš paklausiu ar jis tikrai skaitys knygą kurią aš jam nubėgčiau namo ir tuoj pat atneščiau. Jis nedvejodamas atsako, kad taip ir jis tikrai nemeluoja. Ir kada jam jau paduodu knygą ir sakau „skaityk, tik skaityk nuoširdžiai“ matau, kad visas šitas mūsų pokalbis ir knygos priėmimas kurią jis palaiko rankose ir net šiek tiek susijaudina dėl tokios dovanos yra jam labai svarbūs, o jis to ir neslepia, priešingai - kaip tik tai stengiasi ir parodyti.
Šis vaikinas paprasčiausiai trokšta, kad ir jį pripažintų ir tai taip akivaizdžiai matosi. O man buvo GERA su juo kalbėtis nes jis viską išsako be lašelio VEIDMAINYSTĖS. Ir štai, po maždaug penkiolikos metų kada aš jį pirmą kartą buvau sutikusi, ir vėl jį sutinku, kad jam padovanočiau Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ apreiškimą, kad tai jį sustiprintų kada jis yra žmonių atstumtasis, o niekas iš tų jį apkalbinėjančių tokios šviesos dar neabejoju nesurado.
Aš pasižiūriu į dvi didžiules didžiules krūvas visai šalia jo. Vienoje prikrauta suskilusių plytų, kitoje betono gabalų susidariusių griaunant pastatą ir sakau jam, kad gal aš jau jo ir netrukdysiu ir eisiu nes darbo jis turi čia tiek daug ir tokio sunkaus , bet jis tik numoja ranka ir šyptelėjęs sako: „oi, čia niekis palyginti su tuo kai tave visada apkalba.“ Patylėjęs sako: “Vita, aš tau linkiu, kad tu niekada nepatirtum tokių apkalbų“. Štai kaip jam sunku ir jo kalboje vis tai lengva pastebėti, bet sunku tol, kol atrandi Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje ir gyveni gyvenimą drauge su JA. Kadangi aš atradau Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, ir JĄ patiriu savyje dėl to ir Giedriui padovanojau Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ apreiškimą, kad dabar jau jis pats sau padėtų atrasdamas Rojaus Trejybę-AŠ ESU savo viduje ir gyvendamas gyvenimą su JA, ir galbūt kažkada jis padės žmonėms kaip to jis trokšta dabar. Aš už jį galiu tik pasimelsti, tą ir darau, o visa kita Rojaus Trejybės-AŠ ESU valioje.
Su meile, Vita
vvita
2014-04-30 23:19:54
Aš ir perskaičiau Algimanto patyrimą su Eugenijumi,man tai yra mokymai ir skaitant kitų dvasios brolių ir sesių patyrimus,skaitau ir tiesiog kaip žuvis gaudau orą ir atrodo pati kažkur pasineriu.Aš čia vokietijoje susiduriu tik su tamsa, šeima stebisi kodėl aš šiukšles renku einant gatve,kaimynė nesutaria su marčia,sakau daugiau meilės,nuoširdumo.Ji sako tokių nesąmonių niekada nebus.Aš už juos meldžiuos ir siunčiu meilę.SU MEILE IR RAMYBE.Janina.
bendruomene
2014-04-29 12:55:44
Sveiki, mielieji.
Tik dabar, bibliotekoje, turėjau galimybę perskaityti forumo naujienas, nes mano kompiuteris namuose sugedo,ir, atrodo, nepataisomai.
Šiuo metu skubu rašyti, nes naudotis kompiuteriu bibliotekoje galima tik vieną valandą.
Nuostabūs aprašyti patyrimai su Tėvu-Rojaus Trejybe, ypatngai Algimanto patyrimas su Eugenijumi.
Man, , per pavasarinę šventę Šakiuose, su vienu krišnaitu iš Ukrainos nepavyko dialogas.
I mano teigini, kad jo siūlomoje knygoje nėra tikroji TIESA,jis manęs paklausė ar aš jau atradau tą tikrąją tiesą?
Man atsakius teigiamai,jis manę pasveikino, bet i mano klausymą ar jis nenorėtų išgirsti apie TĄ TIKRĄJĄ TIESĄ, atsakė, kad NE, atsiprašė ir... pabėgo.
Visiems linkiu geros dienos ir Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU palaimos.
Su meile,l
IRENA
2014-04-29 09:47:10
Šiandien per rytinį pasivaikščiojimą su savo Labradore – Hola – po Vilniaus Žvėryną apie 6.30 sutikau vaikiną, kuris ėjo po naktinių pramogų. Jis pats mane užkalbino, sakydamas, kad jis taip pat turėjo šunį – Labradoro ir pitbulio palikuonį, ir jam labai patiko su juo būti, tik vėliau dėl gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, turėjo jį atiduoti kitiems. Jis pats emigravo iš Lietuvos. Emigravo ten, kur šilta, daug saulės, kur jam labai gera. Atrodo, kad jis pasakė, jog išvažiavo į Madeirą. Dabar jis sugrįžo į Lietuvą, bet jam čia labai SUNKI APLINKA, SUNKU VISKĄ JAUSTI, KAS VYKSTA APLINKUI. Jis džiaugiasi Lietuvos ir gamta, išorine aplinka, bet jam kyla sunkumas, kada jis mato tokius suvargusius ir nusiminusius žmones, kada bendrauja su čia likusiais draugais. Jis man sakė, kad nors Lietuvoje niekas nebadauja, visko yra pakankamai, kitur net prasčiau žmonės gyvena, o ten yra šypsenos, yra gyvenimas be slėgimo, lengva gyventi. O čia SUNKU. Ir jis manęs klausė, kodėl yra šitaip? Aš jam pradėjau aiškinti apie energetinius virpesius, kuriuos skleidžia mūsų sąmonė ir pasąmonė, apie GYVULINIO PROTO SAVANAUDIŠKUMĄ, apie Lietuvos valdžios GODUMĄ, ir KENKIMĄ VISIEMS ŽMONĖMS, ir tuo pačių ŽEMŲ VIRPESIŲ skleidimą, ir SLOGIOS ATMOSFEROS VISUOMENĖJE SUKŪRIMĄ.
Tai yra BŪTENT LIETUVOS VALDŽIOS KALTĖ, KAD ŠITOKIA LIETUVOJE SLOGI ATMOSFERA IR ŽMONĖS IŠ JOS BĖGA. Ir bėgs dar labiau. Vėliau aš jam pasakiau savo vardą ir pasiūliau atsidaryti mūsų svetainę www.urantija.lt, kad jis susipažintų su mano mokymais nuosekliai, nes aš rengiu NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS DVASINIUS MOKYTOJUS. Jis man pasisakė savo vardą – Eugenijus. Jis gerai šnekėjo lietuviškai, nors jutau lengvą rusišką akcentą. Jis manęs klausė, kodėl yra tokia slogi atmosfera Lietuvoje, kad jis čia negali ilgiau pasilikti, ir vėl nori sugrįžti, kur jam buvo gera, ir kur jis netrukus vėl išvažiuos? Aš pradėjau jam aiškinti, apie GYVULINIO proto veikimą, kuris yra godus, savanaudiškas, ir pilnas baimės, todėl viską daro tik sau, ir dar kitų sąskaita – sau pasiskiria Lietuvos valdžia dešimtis tūkstančių litų atlyginimą, ir jie mano, kad taip ir turi būti, kada kitiems paskiria tik grašius, mat daugiau pinigų NĖRA, o jiems tai YRA, Ir paprasti žmonės negali galo su galu sudurti, jie BADMYRIAUJA, turi rinktis arba pavalgyti, arba sumokėti už butą, arba drabužis PADĖVĖTAS, arba koks nors būrelis vaikui. Dabar pasaulį valdo KARINIS PRAMONINIS KOMPLEKSAS, KURIO SAVININKAI YRA YPAČ PILNI GYVULINIO PROTO DIKTUOJAMO GODUMO VALDŽIAI IR TURTAMS. Eugenijus tuoj pat sugavo mano mintį, ir pritarė, kad tai žydų SĄMOKSLAS. Aš jam ėmiau aiškinti, kad tokios PASAULINĖS SĄMOKSLO IR PASAULIO VALDYMO SĄMONINGAI ORGANIZUOTOS PRAKTIKOS NĖRA, nors žmonės sukūrė daug sąmokslo TEORIJŲ, kad kažkas sukūrė tokį VORATINKLĮ, kuris užmestas visai žmonijai, ir ji valdoma nematomų jėgų. Tuomet jis manęs paklausė, o kas valdo Federalinę Rezervo Sistemą Jungtinėse Valstijose? Tai mūsų Centrinio Banko analogas. Aš Eugenijau paaiškinau, kad tikrai ten pirmuoju smuiku groja ŽYDAI. Tačiau vis tik viskas yra TŲ, KURIE GAMINA IR PARDUODA ŽUDANČIUS GINKLUS, rankose. Aš jam pradėjau aiškinti apie Jėzų, kurį žydai atstūmė, ir jis sakė JIEMS, kad būtent dėl to bus sugriauta ir JARUZALĖ, o ir patys žydai pasklis po visą pasaulį, ir jų niekas NEMĖGS. Štai mes dabar tą ir matome, kad žydai yra tikrai pasklidę po visą pasaulį, ir jų tikrai niekas nemėgsta, kaip TAUTOS, ir NEPASITIKI KAIP TAUTA, ne kaip ATSKIRAIS individais – žydais – tarp kurių gali būti ir gerų žmonių, bet kaip TAUTA, žydai YRA ŽLUGĘ.
Eugenijus man neleido jam toliau aiškinti, ką daro KARINIS PRAMONINIS KOMPLEKSAS, nes jis tuoj pat man pritardamas, pasakė, kad ir Jėzus buvo žydas. – Taip, Jėzus buvo žydas, bet jis PRANOKO SAVO ŽYDIŠKUMĄ, kaip ir Jėzaus apaštalai taip pat visi buvo žydai, bet ir jie pranoko savo žydiškumą. Eugenijus tuoj pat manęs vėl paklausė, o kas yra DIEVAS? Tada aš jam ėmiau aiškinti apie Rojaus Trejybės TRIS ŠALTINIUS IR CENTRUS IR DAR APIE AŠ ESU. Aiškinau ir jų pavadinimus. Ir jam taip buvo įdomu, kad jis kaip vaikas vis sakė, kaip įdomu, aš viską suprantu, ir man taip patinka tai girdėti, niekas niekada man to taip aiškiai negalėjo paaiškinti. O tada jis manęs klausė – O kur yra Rojus? Ar visata turi ribas? Ir sakė, kad jis niekur negavo jį iki galo patenkinančio atsakymo. Aš pradėjau jam pasakoti ir apie Rojų, ir apie visatas. Jis tiek susidomėjo, kad man net pagaliuką padavė, ir paprašė, kad ant žemės nupieščiau, kur Rojus yra, taip jam bus aiškiau, nors jis viską labai gerai ir greitai supranta. Aš ant žemės piešiau Rojų, septynias Supervisatas, pasakojau apie Rojaus Trejybės tris ASMENIS – VISUOTINĮ TĖVĄ, AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ, IR BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ, ir kodėl būtent tokie jų vardai, aiškinau apie sklindančią iš Rojaus energiją ir ABSOLIUČIĄ gravitaciją, kuri ir išlaiko septynias Supervisatas nuolat esančias TOKIU PAT ATSTUMU tiek vieną Supervisatą nuo kitos, tiek ir nuo Rojaus, kaip standi automobilių jungtis velkant sugedusį automobilį, aiškinau ir apie kosminę erdvę, kurią sukuria Rojus, nors pats jis nėra kosminėje erdvėje, rodžiau ir mūsų Vietinės Visatos vietą Supervisatoje ir Jėzaus vaidmenį šioje Visatoje, ir tai, kad tokių kaip Jėzus yra net 700.000, nes tiek yra Vietinių Visatų, kadangi tiek yra iš Rojaus paskleista ENERGIJOS JŲ SUKŪRIMUI KOSMOSE. Eugenijus vėl manęs klausė, o žmogus, koks jis yra dabar, ar jis vystosi į geresnį žmogų, ar smunka ir tampa blogesnis? Aš jam turėjau pasakyti, kad, deja, žmogus būtent šiuo metu tikrai DEGRADUOJA. Viskas smunka ir smunka visose sferose, nes viską daroma BE KŪRĖJO, ROJAUS TREJYBĖS. ŠIUO METU VISA TOKIA YRA MATERIALI PLANETOS CIVILIZACIJA. Ir kas tada bus? – klausė Eugenijus. – Bus daug skausmo, kančios, sukrėtimų, daug tragedijų, daug žūčių, fizinių mirčių per ligas, per karus, per nusižūdymus, per konfliktus gatvėje, šeimoje, milijardai žus. O Eugenijus ir vėl to paties paklausė – Tai kas tada bus? – Ir aš net nespėjau susigaudyti, kaip tą pasakiau, bet tik pasakęs supratau, kad perdaug pasakiau, kai viskas įvyko AKIMIRKSNIU – Tada būsiu AŠ. Eugenijus net nustebo – Ką VIENAS? – Ne, bus su manimi Naujojo Visatos amžiaus dvasiniai mokytojai, kuriuos aš dabar ir rengiu. Eugenijus net apsidžiaugė – taip bus NAUJA ERA. Ir jis atsisegė striukę ir parodė ant marškinėlių per visą krūtinę anglišką užrašą, kosminės erdvės foną vaizduojančiame grafiniame paveiksle – NEW ERA – NAUJOJI ERA. Aš jam paaiškinau, jog tai labai panašu, tik daug daugiau, nes Naujasis Visatos amžius yra skirtas VISAI KŪRINIJAI, o naujoji era tik šiai planetai. Eugenijus sakė, kad tai, ką jis dabar girdi, turi išgirsti ir pasaulis, sakė, kad aš turėčiau atvažiuoti ten, iš kur jis dabar atvažiavo į Lietuvą, ir ten žmones mokyti. Aš jam sakiau, kad mane atstūmė Jungtinėse Valstijose, todėl aš pasirinkau dabar Lietuvą, kad šitą šviesą skleisčiau būtent Lietuvoje, ir rengčiau Naujojo Visatos amžiaus dvasinius mokytojus čia, ir tą jau darau dvidešimtį metų. – O tai kodėl niekas nesikeičia, kodėl taip ILGAI viskas trunka, ir niekas nieko nežino? Aš jam pasakiau apie mūsų svetainę, kad gali ją skaityti bet kas, ten pateikiu savo mokymus, nėra paslėpta nieko, viskas yra pateikta atvirai ir prieinamai. Aš jo dar paklausiau, ar jis prisimena svetainės pavadinimą, jis pakartojo. Tada aš jam aiškinau apie žmogaus paskirti pasaulyje – KURTI GĖRĮ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBĘ KITIEMS, NE SAU, BET VISIEMS, IR IŠ MEILĖS. Jis man patvirtino, kad jis tą ir daro, jam svarbu rūpintis šeima, jam nėra svarbu turtų kaupimas ar kuo daugiau pinigų uždirbimas. Aš jam aiškinau, kad jis turi praplėsti savo sampratą į šeimą, kuri iš tikrųjų yra VISOS KŪRINIJOS ŠEIMA, O NE VIEN TIK TOJI ŠEIMA, KURI YRA TARP KETURIŲ KAMBARIO SIENŲ. Jis man sako, kad jis dar jaunas, dar spės dėl kitų pasirūpinti, jam dar tik dvidešimt šešeri metai. – Man dabar svarbiausia yra mano šeima. Aš su tuo sutikau, tik pasiūliau vien tik tokiu požiūriu NEAPSIRIBOTI, O JI PRAPLĖSTI, IŠ PRADŽIŲ ATRADUS SAVYJE ROJAUS TREJYBĖS TRIS ASMENIS. – Taip, bet mano yra TOKIA nuomonė, aš ją turiu teisę turėti. Aš su tuo sutikau. Ir pridūriau, kad AŠ TAIP PAT TURIU TEISĘ TURĖTI SAVO NUOMONĘ, IR JĄ IŠREIKŠTI KITIEMS. Ką aš ir padariau savo mokymu Eugenijui.
Mūsų pokalbis buvo NUOŠIRDUS. Ir jeigu tik Eugenijus nebūtų buvęs toks nekantrus, aš jam būčiau dar DAUG KĄ PAAIŠKINĘS, KĄ JIS BŪTŲ GERIAU SUPRATĘS, tačiau GYVULINIS protas labai greit pavargsta nuo aukštesnio dažnio virpesių informacijos, Tad ir Eugenijus man tarė – aš jau pavargau, jaučiu, kad man informacijos jau perdaug.
Išsiskyrėme kaip artimi bičiuliai vienas kitam palinkėję geros dienos, o aš Eugenijui – dar ir RAMYBĖS.
Tai man buvo ko gero pats ankstyviausias mokymas, kokį tik man kada nors yra tekę pateikti – apie 6.30, ir gatvėje, ir net su braižymu ant žemės.
Telydi JUS RAMYBĖ.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-04-27 10:08:11
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.