Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU

Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,

Su meile,

Laima
2012-07-01 22:54:07

Komentarai

Valdai Airija,
Pagal mane iliuziniam pasaulyje, tikrai yra kiek zmoniu tiek ir tiesu (rasiau butent apie iliuzini pasauli...)...pats kaip suprantu esi vis dar iliuziniam pasulyje taip pat, nes rasai siame forume - gal as klystu?? na ir greiciausiai manai, kad jau neklaidzioji po pastaraji pasauli - tai tavo nuomone ir tavo tiesa...as manau priesingai ir tai mano nuomone, kuria irgi pereina i mano tiesa :) tai kaip nuspresti, kuris is musu jaucia tikraja tiesa?
Kaip dvasiniam pasaulyje su tiesa yra galiu tik numanyti, bet daugiau randu argumentu, kad visiskai absoliuciai vienodos tiesos dvi skirtingos asmenybes neturetu jausti/suvokti lygiai taip pat, kadangi jos yra atskiros ir unikalios...
Jei pats nebutum dares tu klaidu (kaip pats ivardinai) ar butum isobulejes iki dabartinio lygio? gal tai buvo ne klaidos, o tiesiog pamokos?

Linasj
2012-10-25 20:48:51



ValdaiAiruja , taip Tiesa , iš tiesų , yra viena , tačiau mes kaip asmenybės , tą Tiesą ir matome , ir jaučiame kiekvienas individualiai .
Pasaulis , Kūrinija yra sukurta tam , kad kiekvienas užgimęs , o vėliau ir išsivystęs Protas Visatoje , ir pasiekęs savimonės lygį , augtų ir bręstų kaip nepakartojama asmenybė . Taip yra Dievo sugalvota nuo pat pradžių ir tai ir yra visa prasmė ir Tiesa , kad kiekvienas sąmoningas kūrinys potencialiai turi savyje Tėvo realybę ,Tėvo Dvasią , kuri atėjusi iš Rojaus , iš Centro , nuo Asmenybės , kuria ir savo kūriniuose nepakartojamas asmenybes , kurios turi likimą sugrįžti pas Kūrėją , visų Tėvą , kaip nepakartojamą asmenė dvasia , tačiau su savo matymo spalvomis ir savo jutimo nepakartojama gama .

Jokios niveliacijos nėra , yra asmenybių Kūrinija , ir tik budizme ir dar kai kur, yra religinių protų niveliacija . Žmogaus yra dvasia , plius dar asmenybė ir besivystanti sąmonė , iki pat Rojaus , ir niekas negalį suniveliuoti dvasinės asmenybės .

Tai ir yra ta didžioji Visatų paslaptis , kad kiekviena Sąmonė-siela , kiekviena dvasia , įneša savo nepakartojamą įndėlį , į visus mus apjungiančią , Rojaus Trejybės sukurtą , Kūriniją . Kiekvienas , tą savo sielos ir dvasios savitumą , atnešame į Rojų .

Kiekvienas sąmoningas tvarinys , savo dvasinio proto viduje , iki pat Rojaus , kuria savo spalvų pasaulėžiūrą , nors žiūrime ir kalbame , ir garbiname visi VIENĄ ir tą patį Šaltinį ir Centrą - Rojaus Dievybių Trejybę . Ir kai asmenė individo valia , atves įtikėjusį pas Dievą Tėvą , tada tikrai kiekvienas individualiai , savitai ir nepakartojamai pasakys ,, AČIŪ TĖVE , kad aš atėjau pas TAVE ''

emilispetras
2012-10-25 18:22:03



Tiesos neimanoma matyti ar jausti kitaip, tai kas yra Tiesa - realybe - Dvasia, gali buti jauciama
tik visu vienodai nes tam ji ir yra tiesa. Jegu visi pradetu jausti tiesa skirtingai tai ji jau nebutu Tiesa, o butu iskreipta tiesa. Tie, kas klaidzioja iliuzijoje tik ir gali sneketi, kad yra dalykai skirtingi, ir juos galima jausti visiems skirtingai, ir Kurejas visus sukure taip, kad visi jaustu skirtingai. Tai teigti gali tik zmoigus nepatyres kas yra ta dvasine vienove ir viska matantis kaip atskirta, o ne vienoveje. Mano vidines patirtys vis labiau leidzia suvokti, kad viskas yra viena Dvasioje, kiekvieno is musu busena itakoja absoliuciai visa Visatu Visata, nes visa yra surista, visi kurinijos segmentai yra tarpusavyje susieti.
Tai, kad tuos pacius reiskinius galima matyti su vis gilesne izvalga, ir regeti ju priezastis ir pasekmes vis gilesneje praeityje ar ateityje, arba giliasniame ir platesniame priezastingume, tas tikrai yra tiesa. Bet siuos auksciau paminetus du skirtingus reiskinius gali regeti tik sadvasintas protas, atsiveres Rojaus Trejybei protas, nes tik tokiu protu zmogus ir gali regeti subtilius skirtumus. Zemesniam, nesudvasintam zmogaus protui viskas yra vienoda ir matoma atskirybeje; o dar kai perleidzia zmogus viska per savo isitikinimu, nuomones ir nusitatymu prizme, dar viska paskanina uzsispyrimu, ir dar tos iliuzijos isikibus laikosi, tada dar gimsta nuodeme ir blogis nes viskas daroma jau zinant bet vistiek priestaraujant tiesos zodziui.

Nuosirdziai suvokti kur siandien esu, kritiskai paziureti i savo gyvenima yra naudinga. Nors ir sunku pripazinti kad puse ar dalis gyvenimo daznai nugyventa neteisingai be Kurejo haotiskai ir neorganizuotai, visgi tai padaryti, anksciau ar veliau reikia, kad toliau nebeklysti ir bent likusia dali savo gyvenimo pragyventi, siekiant to kas sioje zemej yra siektina - Rysio su Savo paties ir visos Kurinijos, Saltiniu ir Centru ir gyvenimo su Juo, tai ir yra pradzia, tai ir yra pareiskimas del islikimo, tai ir yra tikras gyvas ir teisingas sprendimas, gryzti i realybe, i tikra rysi su Kureju su savimi u Rojaus TRejybe.

Ramybe jums.

ValdasAirija
2012-10-25 01:46:47



Kad ir kaip apmaudu, bet kai kurie pradedame net rasyti kaip kaikurie - ir tai eina per patyrima...kievienam patyrimai kitokie ir taip bus ir nera jokiu kardinaliu pasakymu, griezru zodziu ar vaistu nuo to :) kiekvienas matome per savo prizme jei ne per fizine tai per dvasine, bet vis tiek per savo ir nera ko stebetis, kad kazkas nemato to ka mes matome ir jauciame taip akivaizdziai.........:) bet tai tik pagal mus, nes kiti mato kitaip ir jaucia kitaip tuos pacius dalykus.........visai jokios prasmes jiems pvz rekti ziurekit ar jus nesuprantat? juk tai akivaizdu - yra taip ir taip.........jie vis tiek matys supras kitaip nei jus :) ir tai tikrai yra gerai, nes Kurejas nesikartoja ir nekuria tokiu paciu :)

Linasj
2012-10-24 23:59:24



Ieškodama pasiklausyti kažko įdomaus, netikėtai įsijungiau vieną radijo stotį, kurioje vyko laida – psichologijos valandėlė. Kalbėjo dvi moterys – psichologė ir psichoterapeutė. Pokalbių tema buvo apie žmonių priklausomybes. Laidos vedėjos citavo citatas iš įvairių žymių psichologų veikalų ir pakankamai išsamiai nagrinėjo įvairias žmogaus priklausomybes: nuo alkoholio, narkotikų, darbo, knygų, sporto ar kt. veiklos, nuo kurios šis jaučiasi priklausomas. Jos išsamiai vardino tokio priklausomo žmogaus charakterio silpnybes, emocinius nestabilumus, neigiamas mintis. Į laidą buvo paskambinę keli klausytojai, aktyviai išreiškę savo nuomonę tokiu klausimu – kaip galima padėti priklausomam žmogui? Pašnekovai kalbėjo remdamiesi savo patirtimi apie toleranciją priklausomybę turinčiam asmeniui, mokėjimą jį išklausyti ir pan., bet nė vienas jų nepateikė tikrosios išeities. Ar kyla klausimas – kodėl?
Kada aš jau einu gyvuoju Rojaus Trejybės keliu, savo tam tikra dvasine įžvalga jau matau, kad vienintelė ir pati realiausia išeitis yra šitas kelias, kad tik per mūsų visų Rojaus Tėvų atradimą savyje, pastovų gyvą bendravimą su Jais, meilės ir ramybės bei palaimos būsenos patyrimą galime ne tik išsilaisvinti nuo bet kokių mus kankinančių priklausomybių, fizinio kūno negalavimų, depresinių susirgimų, bet palaipsniui pasijausti laisvais ir meilės sklidinais Rojaus Trejybės vaikais. Juk Jos energetiniai virpesiai harmonizuoja kūną, protą ir dvasią. Žmogus tampa harmoninga asmenybe. Žinoma, tai ilgas procesas, bet užtikrinantis kokybišką rezultatą. Kada aš pastoviai bendrauju su Rojaus Trejybe, pati pajuntu, kaip keičiasi mano charakteris – jis tvirtėja, plečiasi mąstymas, gilėja dvasinė įžvalga, jaučiu daugiau ramybės ir energijos savyje, nuoširdesnis bendravimas ir didesnis pasitikėjimas Dvasiniais Tėvais, o juk anksčiau taip nebuvo. Bet tai nenutiko per vieną dieną ar net per metus, ar dvejus. Tai keitėsi palaipsniui man dedant kasdienes pastangas, kurios dabar man malonios, nes niekas manęs taip nuostabiai šiltai ir su meile neapkabina begaliniu dvasiniu glėbiu kaip JIE – Rojaus Tėvai. Ir tai patiriu dvasine būsena. Taigi pamąstykime, ar asmuo gali būti geras, nuoširdus, mylintis ir užjaučiantis, nesavanaudiškas, teisingas visų atžvilgiu pats savaime? Ne, jis toks tampa tik gyvendamas gyvenimą su šių nuostabių dvasinių savybių Gerovės šaltiniu ir Centru. Dabartinė aplinka yra sklidina dvasinės tamsos, kuri pasireiškia įvairiais pavidalais, veiksmais ir įtakoja kiekvieną, tai gyvendamas joje žmogus nori nenori prisigeria tokių pat žemo dažnio energetinių virpesių, kurie griauna jį patį iš vidaus, stabdo jo dvasinį pabudimą ir dvasinės asmenybės tikrąjį atsiskleidimą taip, kaip yra numačiusi kiekvienam Rojaus Trejybė. Todėl negalime be Jos būti tokie mylintys ir spindintys gėriu, kaip manome. Tik Jos dėka prisipildome pačių aukščiausio dažnio energetinių virpesių, kurie apsaugo nuo bet kokio tamsios aplinkos poveikio – nesvarbu kaip tai pasireikštų – jie tarsi iškelia virš jos, tačiau apsaugo tik tiek, kiek patys atveriame savo dvasią. Taigi vien gerumo žmogui nebeužtenka, nes neįmanoma pilnai atlaikyti žemų energetinių virpesių spaudimo iš supančios agresyvios aplinkos, kuri, deja, pati savaime nešviesėja, o tik dar labiau ima slėgti ir slopinti tą tikrąjį dvasinį Aš. Štai kodėl psichologai ir psichoterapeutai, analizuodami žmonių priklausomybių ir susirgimų nuo jų pasekmes nenurodo ir niekada negalės nurodyti tikrosios priežasties ir išeities, nes patys nežino. O kaip gi galėtų nurodyti, jei jie gyvena be Rojaus Trejybės savyje? Juk Ji kaip Trys Šaltiniai ir Centrai pirmiausia paskleidžia kūrinijoje gyvąją erdvę – energetines grandines, kad jų pagrindu formuotųsi materialūs kūriniai-pasauliai. O ką gi daro žmogus? Jis kuria materialų pagrindą neatsistojęs pirmiausia ant dvasinio, nesuvokdamas, kad už visų daiktų ir prasmių stovi Dvasios šaltinis ir Centras. Be to, visur kūrinijoje vyksta bendradarbiavimas, ir tik Rojaus Trejybė mus urantus savo mokymuose mokina bendradarbiauti su JA, bendradarbiauti su Apvaizda vardan visų gerovės, ir mes jau tai darome, kiekvienas savuoju atsivėrimu ir pastangomis. Štai kokia atsiskleidžia tikroji JOS gelmė ir reikšmė, kuri žodžiais nenusakoma, bet pajuntama dvasios atsivėrimu. Todėl šis gyvasis Rojaus Trejybės kelias suteiktas tam, kad parodytų mums tikrąją išeitį iš bet kokių sunkių situacijų, pasimetimų, susipainiojimų, skausmų, kančių, vienišumo jausmo, nelaisvės, nes tai yra dvasinės laisvės kelias. Tai visapusiškos gerovės kelias. Tik gyva dvasine šviesa spindėdama asmenybė jaučiasi laisva ir laiminga ir įprasminanti save, kurdama gerovę kartu su jos Šaltiniu ir Centru.

Jurgita
2012-10-23 22:06:43



Harmonija po Kūriniją pasklinda iš Rojaus Trejybės. Harmonija nėra vien tik gražus žodis, tai yra gyvas Rojaus Trejybės meilės virpesių pasireiškimo rezultatas. Harmonija yra grynai dvasinės kilmės.

Žmogus, jausdamas viduje harmoniją nori perkelti ją į išorinę aplinką. Todėl toks žmogus aplinką nori padaryti tokią, kokią jaučia būseną savyje. Jausdamas harmoniją žmogus kurs tarpusavio santykius paremtus meile ir pasitikėjimu. Tik nuo vidinės būsenos priklauso žmogaus veiksmai išorėje. Jeigu žmoguje nėra vidinės harmonijos, jis būtinai visur skubės, visur lėks ir niekur nespės, visuomet sakys, kad jam trūksta laiko. O iš tikrųjų trūksta ne laiko, bet vidinės harmonizuotos dvasinės būsenos.

Gyva komunija su Rojaus Trejybe harmonizuoja žmogaus sielą iš vidaus ir jo tikrasis dvasinis Aš suskamba Kūrėjo virpesiais. Pats žmogus įvesti savyje harmoniją-palaimos ir meilės būseną , yra nepajėgus. Todėl yra svarbu atrasti didesnį už save - asmenybės Šaltinį - ir atrasti savo viduje. Gyvas ryšys su Rojaus Trejybe harmonizuoja žmogų ir tuomet žmogus nebėra vien tik gyvulinio ir egoistinio proto, bet užlietas gyvos meilės virpesių jis pranoksta
savo pasąmonę ir žvelgia dvasiniu žvilgsniu. "Šitie virpesiai savyje talpina meilės informaciją",(Kalbu Jums Vėl). Virpesiai savyje talpina gyvą meilės turinį, kurį kiekvienas žmogus pajėgus įsisavinti.

Visa Urantijos planeta ir jos gamta būtų harmoninga, jeigu ne žmogaus viduje esantis gyvulinis ego, neištirpintas Kūrėjo meilėje ir pasireiškiantis žemais virpesiais. "Prie tokio darnaus ir harmoningo visumos piešinio
sudraskymo prisideda kiekviena bloga mintis, nesvarbu, kokia ji bebūtų neryški, neaiški, nesuvokta, vis tiek ji padaro savo neigiamą poveikį visuminiam gėrio ir meilės paveikslui",(Kalbu Jums Vėl). Pilnatvės stoka žmogaus viduje verčia ieškoti naudos tik sau, žvelgiant labai siauru žvilgsniu. Ryšys su Rojaus Trejybe harmonizuoja žmogaus psichiką, smegenų veiklą, smegenų centro valdymą, o tuo pačiu visų fizinio kūno organų veikimą. Harmonizuotas vidus per įtikėjimą į Rojaus Trejybę yra pamatas fizinei sveikatai. Tačiau žmogus laiko tėkmėje iškraipė Jėzaus mokymus - įtikėk, atrask Tėvą savyje, o visa kita bus pridėta savaime. Tuo ir nuostabi Rojaus Trejybės Šventovė, kad per sielos atsivėrimą ji yra skaidrinama ryškiausia šviesa - gyvų virpesių pasireiškimu - iš Rojaus Trejybės. Sustiprinamas žmogaus tikrasis dvasinis Aš iš vidaus, o tai reiškia, kad pasąmonės pasireiškimas silpnėja, o gyvulinis protas keičiamas dvasiniu protu - tai yra sudvasinamas. Žmogus turi jausti harmoniją savo viduje per gyvą ryšį su Rojaus Trejybe. Tik tuomet jis žemus virpesius aplinkoje harmonizuos savo buvimu, jausdamas meilės turinį savyje.

Man labai patinka šios eilutės iš Urantijos Knygos - "Harmonija yra centrinės visatos pagrindinis dalykas",(301-04-01) ir "Harmonija yra Havonos šneka",(500-06-7). Studijuojant Urantijos Knygą galima teoriškai sužinoti, kad
ne bet koks, bet pagrindinis dalykas centrinėje visatoje yra Harmonija. Taip pat matome , kad Havona - centrinė visata, šneka per harmoniją. Todėl ir žmogus sukurtas ne bet kam, bet spinduliuoti harmoniją iš savęs ir per save. Žinoti neužtenka, reikia atsiverti harmonijos Šaltiniui per gyvą ryšį, susilieti su Juo per įtikėjimo gelmės patyrimą ir tuomet pajusi gyvą harmonijos pulsavimą savyje.

Todėl žmogus pradžioje turi harmonizuoti save per Rojaus Trejybės atradimą savyje, kad galėtų pasireikšti aplinkoje gėrio darbais visumos labui, kuriant harmoningus tarpusavio santykius ir aplinką- ne dirbtinai stumdamas
save daryti gėrį, bet negalėdamas to nedaryti. Harmonija neatsiejama nuo ramybės. Harmonija yra ramybė - laisvas meilės energijos tekėjimas viduje - gyvas ryšys su Rojaus Trejybe. Tačiau susipainiojimas yra tame, kokiu būdu pasiekiama ramybė, palaima žmoguje. Todėl atsirandant vis daugiau einančių gyvuoju keliu - per patyrimų liudijimus bus atstatoma žinia, kaip harmonizuoti save, kaip sukurti save iš naujo, kaip atsatyti orumą ir tapti bendrakūrėju su Rojaus Trejybe
kiekviename veiksme ir darbe, nesvarbu kokį darbą žmogus dirbtų. Per sielos atsivėrimą Rojaus Trejybei harmonizuojamos žmogaus mintys, nes gyva dvasinė šviesa ir suteikia harmoniją. Vien tik Urantijos Knygos skaitymas nesuteikia įtikėjimo, neharmonizuoja žmogaus tokiu lygiu, kokį suteikia gyva komunija kolektyvinėje maldoje su Rojaus Trejybe ir tarpusavyje.

Aš labai gerai žinau, ką reiškia vidinė disharmonija, nes daug metų tuo gyvenau. Taip pat žinau, kad harmonizuoti save yra nuolatinių valios pastangų reikalaujantis darbas, procesas, kurio metu kyla vis didesnis alkis harmonijos pajutimui viduje - ryšyje su Rojaus Trejybe.

Vieną pirmadienio vakarą pajutau iš kažkur sklindančius palaimos, raminančius virpesius. Tuomet pamaniau, galbūt kažkas už mane meldžiasi. Bet netrukus prisiminiau, jog tai urantų pirmadienio malda, nes buvo 20:30 vakaro. Ir tuomet supratau, kokia visgi urantų malda, kada meldžiamasi atskirai sutartu laiku, yra harmonizuojanti. Urantų malda harmonizuoja aplinką, visą planetą ir pasklinda į Kūriniją, ramina žmoniją meilės virpesių išraiška, o ypač tuos, į kuriuos nukreipti šie virpesiai. Malda dvasine prasme yra materiali, realiai veikianti. Būtent tą pirmadienio vakarą, kada jaučiau iš išorės sklindančius urantų maldos harmonizuojančius virpesius ir kilo mintys apie harmoniją.

Susiliejimas su Rojaus Trejybe, įtikėjimas į Rojaus Trejybės Tris Asmenis, sielos atsivėrimas Šaltiniui harmonizuoja žmogų iš vidaus, ko pasekoje toks žmogus tampa tos harmonijos laidininku kiekviename veiksme.

Mantas
2012-07-02 11:19:17




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal