Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
„Žmogiškieji Tėvo vaikai turi vienodą sugebėjimą priimti materialias gėrybes; dėl to jis iš tikrųjų fizinius dalykus žmonių vaikams dovanoja vienodai be jokio išskirtinumo. Kada tai yra susiję su dvasinių dovanų padovanojimu, tada čia Tėvą apriboja žmogaus sugebėjimas šias dieviškąsias dovanas priimti. Nors Tėvas nėra asmenų gerbėjas, bet dvasinių dovanų padovanojimo sferoje jį apriboja žmogaus įtikėjimas ir jo noras visada paklusti Tėvo valiai“.1831 – 02 Taip pat Jėzus teigė: „Jūsų Tėvas danguje yra toji priežastis, dėl kurios šviečia saulė tiek blogiems, tiek geriems žmonėms lygiai taip pat, jis siunčia lietų ant teisingųjų ir neteisingųjų“. Apreiškimo mokyme yra pasakyta, kad dieviškasis Tėvas nėra asmenų gerbėjas ir Jis neskirsto savo vaikus į gerus ir blogus, teisingus ir neteisingus. Kiek mes jam atsiveriame dvasioje, tiek pasiimame Jo Meilės aukšto dažnio energetinių virpesių išraiška. Materialia išraiška Jo galios dėka mes galime pasiimti viską, kas yra sukurta Kūrėjo, ką mums teikia maitintoja motina gamta. Suprantama, jog yra atskirtis tarp visų mūsų socialinės nelygybės prasme. Bet tą socialinę nelygybę sukūrė ne dangiškasis Tėvas, o per amžių amžius suformavo mūsų bičiuliai žmonės. Žinoma, tai lėmė intelektas, protiniai gebėjimai, protėvių palikimas ir turto paveldėjimas bei kitos žmogaus pajamų galimybės. Iš tikrųjų, be Kūrėjo suteiktos mums gerovės, materialią gerovę sukuria patys žmonės. Niekas nedaro žmogaus kilnesnio kaip darbas. Be darbo žmogus negali išsaugoti savo žmogiškojo orumo, be to, darbas visų labui atitinka Dievo Tėvo valią. Nedirbdamas žmogus arba gyvena kitų brolių sąskaita arba susitapatina su negalia ar auka. Nuodėmė nedirbti todėl, kad gali gyventi nedirbdamas. Patys didžiausi gabumai nužudomi dykinėjimo. Išmintingas žmogus visko reikalauja iš savęs, o niekingas visko reikalauja iš kitų, sakoma kinų patarlėje. Žmogaus vertybė matuojama ne tiesa, kurią jie žino, o tuo darbu, kurį įdėjo, kad jos pasiektų. Su pagarba ir meile žiūriu į nuoširdžiai dirbančius bičiulius žmones, kurie darbuojasi visumos labui, ir atvirkščiai, tinginystė man nesuprantama ir nepateisinama. Man atrodo, kad tokiam žmogaus neigiamam bruožui kaip tinginystė, iš esmės turi įtakos nepakankamai susiformavęs jo dvasinis lygis. Apreiškimo knygoje sakoma, jog mūsų dieviškąjį Tėvą dvasinių dovanų padovanojimo sferoje apriboja žmogaus įtikėjimo ir jo noras visada paklusti Tėvo valiai. Deja, kai kurie mūsų broliai sesės neturi noro ir siekiamybės įsisavinti jiems teikiamas dvasines dovanas, kurias nuolat skleidžia Kūrėjas visiems lygiai be išimties. Miela klausytis, kai Šventovėje mūsų dvasinė sesė Leonida, garbindama Kūrėją, nuolat meldžia, kad kuo daugiau mūsų brolių ir sesių atsigręžtų širdimi į Kūrėją, ir pasiimtų jiems teikiamas dieviškąsias dvasines dovanas, aukšto dažnio virpesių išraiška. Dar praeitame amžiuje Jėzaus yra pasakyta: „Dievo Karalystė yra jumyse. Todėl ieškokite jos savyje, o visa kita savaime susidėlios pačiu geriausiu būdu“. Šiuo teiginiu Jėzus primena, kad Dievas Tėvas mums kiekvienam suteikė savo dieviškąjį dvasios fragmentą - Minties Derintoją. Svarbu, tuo tikėti ar bent ne neigti to, kas yra nežinoma ir nepažįstama. Savęs tobulinimas yra ir vidinis, ir išorinis darbas. Žmogus negali tobulėti be bendravimo su žmonėmis, be jų poveikio ir savo poveikio jiems. Jeigu galite išmokyti žmogų gėrio ir nedarote to - prarandate brolį. Iš tikrųjų mes esame šioje planetoje tam, kad bendradarbiaudami dvasioje su Kūrėju, neštume šviesą ir tiesą kitiems bei gyventume veikdami Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės samprata.Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-06-02 17:35:19
Sveikas , mielas broil Petrai. Man priimtinas tavo sumanytas šviesos mokymo metodas. Ačliū už nuoširdų pasidalinimą savo patyrimais. Mums visiems reikia šviesių minčių, kas skatina mus veikti dvasine prasme. Apgailestauju, bet man įvairūs šviesos taikomi metodai ilgametei draugei nepavyko. Man ji ilgiau nei tavo bendrakeleivis objekto prižiūrėtojas inspektorius suko protą ir skleidė žemus energetinius virpesius, o apie Kūrėją net girdėti nenorėjo, ir gražino jai padovanotą “Urantijos knygą”. Šiaip ji ribotai tikinti ir lanko tradicinę bažnyčią. Prieš pusmetį savaime mūsų draugystė nutrūko, kadangi ji mane dėl Gyvojo Įtikėjimo dažnai ignoruodavo ir mano nuomonė šia prasme jai būdavo nepriimtina. Man tokia draugystė, mano supratimu, beprasmiška ir nereikalinga, aš jos neasiilgstu.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė.
adolfina
2019-05-31 20:49:46
Petrai,perskaičiau tavo patyrimą/ mokymą ir man patiko tas mažas spektakliukas...tiesiog manau ,kad motyvas tavo buvo nuoširdus ir šis žmogus tikrai susimąstys, kodėl net trys vyrai visą kelią kalbėjo vien tiktai apie Kūrėją.
Su Tėvo meile.
astraasen
2019-05-31 16:31:39
Mielas Petrai, tavo pasiūlytas metodas ne iki galo gali būti pritaikytas, skleidžiant Šviesą tam, kuris jos priimti nenori. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad retai gali būti drauge su tavimi tokių bendraminčių, tad ką darysi būdamas vienas? Kita vertus, ar nemanai, kad į savo mašiną pasikvietęs svečią, nelabai kultūringai su juo elgeisi - palikai tarsi už durų, nes jis negalėjo pratarti ir žodelio, nes jūs trise - šeimininkai - kalbėjotės tik jums suprantama kalba ir tik tarpusavyje, visiškai nekreipdami dėmesio į savo svečią. Ar nemanai, kad šitokiu būdu nuskriaudėte savo svečią, kuris galėjo pajausti tokį jūsų nusigręžimą nuo jo ne tik kaip nemandagumą, bet ir kaip jo įžeidimą. O tada jis tars jau savo žodį, kada reikės jam pasirašyti objekto, kurį tikrinote, priėmimo aktą.
Aš būčiau pasielgęs kitaip. Tiesiog būčiau jam pačiam pateikęs tokių klausimų, į kuriuos jis būtų turėjęs ieškoti atsakymų, tuomet jis būtų pats aktyviai dalyvavęs pokalbyje. O jo atsakymus tu būtum galėjęs ne tik papildyti, bet ir pateikti daug daugiau žinių ir apie Energiją, apie ekonomiką, apie politiką, apie rinkimus, apie Kūrėją, apie Jėzų, apie Visatą, apie Rojų, tą darydamas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU - su Kūrėjo Išmintimi ir Įžvalga, kad po tokio bendravimo gal net būtum sulaukęs padėkos.
Aišku, viską lemia tos akimirkos būsena. Būtent taip svarbu, kad ji visada būtų pripildyta Rojaus Trejybės-AŠ ESU virpesių Gyvojo pulsavimo viduje.
Nevisada svarbiausia teigti, labai dažnai svarbu klausti ir klausyti.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2019-05-31 11:26:49
Jėzus po prisikėlimo savo pasekėjams davė priesaką - Eikite tuomet po visą pasaulį skelbdami šitą Dievo tėvystės ir žmonių brolystės evangeliją visoms nacijoms ir rasėms ir visą laiką būkite išmintingi rinkdamiesi savo metodus, kaip pateikti tą gerąją naujieną žmonijos skirtingoms rasėms ir gentims - .
Politikai jau seniai šio priesako dalį... – būkite išmintingi rinkdamiesi savo metodus... – yra išradingai pritaikę praktikoje. Matomai, jie ir yra tikrieji Jėzaus pasekėjai. Juokauju. Ir taip, kada politikas dalyvauja rinkiminėje kampanijoje, tai dažniausiai jis bendrauja su būsimais rinkėjais. Salėje tarp publikos susėda jo komandos nariai ir kaip eiliniai rinkėjai užduoda politikui iš anksto paruoštus, gerai apgalvotus, patogius klausimus, kurie leidžia pastarajam atsakinėjant save parodyti iš pačios palankiausios, švariausios pusės, o priešininkus sumalti į miltus.
Tai va, ir man teko ne per seniausiai pabūti vos ne tokiu politiku, t. y. atsakinėti į iš anksto paruoštus klausimus. O buvo taip. Mano įmonė gavo užsakymą atlikti remonto darbus objekte, kuris buvo tolokai už miesto ribų. Į tą objektą pirminei apžvalgai važiavome trise – vairuotojas Saulius ir aš, darbų vadovas. Į mūsų mašiną įsėdo ir tą objektą prižiūrinčios organizacijos atstovas – priežiūros inspektorius.
Kelias tolokas, o mūsų svečias pasitaikė neišpasakytai plepus, apie viską ,,išmanantis“, taip kad per visą kelionę išūžė jis mums galvas plepalais apie viską, t. y. apie nieką, t. y. tūkstančius kartų girdėtas istorijas, nuogirdas, legendas apie būsimus rinkimus, kaip antai, jeigu neisi balsuoti, tai už tave nubalsuos kiti, kad reikia rinkti tik turtingus, nes jie nevogs, nes ir taip daug turi pinigų ir t.t. ir t.t., kad klimato atšilimas, tai mūsų gamyklų veiklos pasekmė ir kad mūsų mokslininkai pajėgūs išspręsti visas žmonijai iškilusias problemas. Žodžiu, be sustojimo mokė mus, liejo mums paistalus įvairiausiomis temomis, t. y. tą bjaurastį, kurią pastoviai mums kala į galvas radijas, televizija ir kt. žmonių mulkinimo priemonės. O sustabdyti jį, ar atsiriboti nuo jo plepalų - neišeina. Kaip ne kaip mes priklausomi nuo jo, mat užbaigtus objekte darbus teks jam ir priduoti – jis pasirašys, ar nepasirašys darbų priėmino aktą.
Bandžiau keletą kartų į jo neperstojamą monologą mandagiai įterpti Šviesos teiginių, bet kur tau. Jokios reakcijos – tarytum negirdėtų. Tik dar labiau užsivesdavo plepėti, tik dar energingiau kimšo į mūsų išvargintus protus niekalą, šiukšles.
Po kelionės pasijutau kaip niekad išsekęs, išvargintas, išsunktas, lyg būčiau po sunkiausio fizinio darbo. Žinojau, kad besiklausydamas praradau masę energijos, kad mano ląstelės per tą „bendravimą“ ir dar kurį laiką po jo veikė įtampos ir streso sąlygomis. Žodžiu, dar keletas tokių pasivažinėjimų ir liga garantuota.
Po dviejų savaičių nusimatė vėl ta pati kelionė į tą patį objektą. Ir vėl ta pati komanda, tik šį kartą dar paėmiau suvirintoją elektros lanku Darjušą. Abu, ir Saulius ir Darjušas, yra nemažai gavę iš manęs Šviesos, turintys gana neblogą kosminę įžvalgą, žodžiu, savi.
Tai va. Šį kartą nesiruošiau būti pasyvus svečio paistalų klausytojas, nesiruošiau prarasti energijos likučių, todėl kelionei deramai pasiruošiau. Kadangi ne per seniausiai buvo praėjusios Velykos, tai Saulių ir Darjušą primokiau, kad važiuojant jie man uždavinėtų klausimus pradedant Velykomis ir baigiant apie bažnytinius ritualus, tradicijas ir kt.
Ir ką jūs manote. Šis metodas suveikė puikiai. Tik pajudėjus iš vietos Saulius, o po to ir Darjušas ėmė man uždavinėti klausimus, o aš į juos atsakinėju – malu į miltus bažnytines tradicijas, ritualus, aiškinu apie jų beprasmybę ir žalą, kad jie, ritualai, ir neleidžia, trukdo užmegzti gyvą ryšį su Kūrėju – atrasti Jį savyje, tikrą ir realų. O tokie klausimai, kaip – kada atsirado krikščionybė, kas per tokia „valstybė“ Vatikanas, kas tie popiežiai - Dievo „vietininkai žemėje“ ir t.t. leido man perpasakoti vos ne visą Algimanto knygą „Krikščionybės duženos“. (Ne per seniausiai ją vėl buvau skaitęs). Tai galinga Šviesos knyga. Ačiū jos autoriui – mūsų nepailstamam Mokytojui.
Ir taip toks bendravimo būdas pašalinį žmogų privertė netiesiogiai išklausyti daug, labai daug, Šviesos teiginių – juk ausų neužsikimši, iš mašinos neiššoksi.
O mes mandagūs, mes per prievartą šių Tiesos žinių svečiui nekišome, mes gi tarpusavyje šnekėjomės. Tuo pačiu tai buvo gera proga taip „žaidžiant“ mano darbininkams prisiminti, ką apie tai esu jiems kažkada sakęs, ką mokęs. Be to ir man buvo pravartu, kaip būsimam dvasiniam mokytojui, pamankštinti savo protą, patreniruoti savo iškalbą (vos neparašiau liežuvį).
Ir teko mūsų svečiui beveik visą kelionę pratylėti, besiklausant mano surežisuotos diskusijos (ar ne puikus būčiau politikas, a...?!) Ir tiek prisėjau, prisodinau, prikaišiojau per tą kelionę į svečio pasąmonę Šviesos sėklų, kad jam per visą likusį gyvenimą niekaip nepavyks išsiravėti, išnaikinti sudygsiančių, suvešėsiančių Tiesos ūglių. O gal ir neravės jų. O gal kaip tik panorės puoselėti, prižiūrėti juos, kas galiausiai ir atves jį prie Kūrėjo.
Sėkmės jam. Ir jums, urantams, pritaikant šį metodą praktikoje.
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima
PetrasK
2019-05-29 08:00:03
Miela sese Adolfina, ačiū tau už pasidalinimą patyrimais, kurie sklinda iš tavosios dvasios gelmių ir yra nuoširdus noras jais dalintis. Tai uranto bruožas - dalintis viskuo.Jis stiprina ir pamoko ne tik pradedančius eiti Gyvuoju Keliu, bet ir visus kitus. Mums visiems labai jų reikia.Dar kartą ačiū. Su meile Julė.
JULIJA
2019-05-26 20:12:11
Manau daugeliui svarbi ši žinia iš „Urantijos knygos“ apreiškimo, kai Jėzaus viešnagės metu pas Ezrą, šis išreiškė savo beviltiškumą, sakydamas: “Aš noriu būti tikrasis Abraomo sūnus, bet Dievo negaliu surasti. Jėzus tarė: “Jeigu tu tikrai nori surasti Dievą, tai tas troškimas pats savaime yra įrodymas, kad jį tu jau suradai. Tavoji problema yra ne ta, kad tu Dievo negali surasti, kadangi Tėvas jau surado tave; tavoji problema yra tiesiog tai, kad tu Dievo nepažįsti“. 1440 – 08 Mums urantams suprantamas šis Jėzaus pareiškimas, nes iš patyrimų žinome, kad dieviškoji dvasia Minties Derintojas yra vidinis mūsų gyventojas suteiktas Kūrėjo. Žmogaus nuoširdus troškimas, yra jo mintis bei vidinis noras užmegsti dvasinį ryšį su Kūrėju. Tas troškimas ir patvirtina, kad žmogus surado Kūrėją, o dangiškasis Tėvas energetiniais virpesiais pajuto ribinio vaiko troškimą. Daugeliui tai nauja ir nesuprantama, nes bažnyčia šito nemoko. Žmonės ieško Dievo tradicinėse bažnyčiose, Šiluvoje, Kryžių kalne, Keturnaujienos Dievo Gailestigumo koplyčioje ir kitose ,jų supratimu, šventose vietose. Vyksta net į Vatikaną atgailauti dėl savo žmogiškų klaidų, kai Kūrėjo dvasinė dalelė yra kiekvieno žmogaus širdyje ir Jis viską mato, viską jaučia, viską žino apie žmogų, nereikalaudamas jokio tarpininko. Man asmeniškai kiekvienas Žemės kampelis yra šventa vieta, visur jaučiu dievybės pasireiškimus. Kadangi esame Kūrėjo apdovanoti Minties Derintoju, tuo mes ir skiriamės nuo gyvūnų, žinoma, jeigu širdimi atsigręžiame į Tikrovės Šaltinį ir Centrą, jeigu gyvename Jo suteikta Išmintimi bei Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės samprata. Nuoširdžiai įtikėję dvasinėmis akimis mes matome Kūrėją visur, kiekviename grožio ir gėrio pasireiškime. Suprantama dalis žmonių šito nemato ir nesuvokia, kad tas gėris ir grožis ne šiaip yra, o tikrasis Kūrėjo pasireiškimas. Nesuprasdami tai, žmonės be gailesčio teršia gamtą, naikina augmenij1, šiukšlina, žudo, be saiko naudoja gamtos išteklius, siekdami kuo daugiau išspausti sau naudos ir apie pasekmes nesusimąsto. Už kiekvieną mums suteiktą gyvenimo akimirką turėtume gyventi dėkingumo būsena Kūrėjui, gyventi taupiai, suvokdami mums teikiamų vertybių kainą ir prasmę. Nuostabu, kai žmonės savo veikla ir kūryba prisideda puoselėdami mus supantį grožį ir teikiamą gėrį. Ši dieviška savybė atitinka Tėvo valią. Iš apreiškimo „Urantijos knyga“ yra Jėzaus pasekėjo Ganido vienas reikšmingas pastebėjimas, kada jis nesuprato Jėzaus elgsenos prasmės, kai šis atidavęs monetą gatvės elgetai, nesustojo ir nepaguodė šito vyro. Jėzus tarė: „Kam eikvoti žodžius tam, kuris negali suvokti prasmės to, ką tu sakai? Tėvo dvasia negali išmokyti ir išgelbėti to, kuris neturi sugebėjimo sūnystei“. Jis turėjo omeny tai, kad tas žmogus nebuvo normalaus proto; kad jis stokojo sugebėjimo reaguoti į dvasinį vadovavimą. 1441 – 01.Šis teiginys mums pažįstamas iš apreiškimų mokymų, kad ne visi bičiuliai žmonės yra imlūs dvasinei šviesai ir tiesai, todėl neverta sielotis dėl kitų, kurie yra nusigręžę nuo Tikrovės Šaltinio ir Centro. Trokšdama malonės kaimynei iš laiptinės, padovanojau Jėzaus Kristaus apreiškimo knygą „Kalbu jums vėl“. Dabar supratau nereikėjo, nes ši sesė ne tik nenuoširdi, bet ir negailestinga. Netikiu, kad tokie žmonės, kaip ji ir jos šeima skaitytų šią knygą ir širdimi gręžtųsi į tikrąją Šviesą ir Tiesą, tad belieka už juos pasimelsti. Asmeninio patyrimo dėka galime Dievą pažinti savo širdyje. Gali būti, kad Jo teisingumo neįmanoma išsiaiškinti, bet Jo gailestingumą žemėje gali gauti ir pati nuolankiausia būtybė. Mūsų Tėvas myli net ir nusidėjėlius, ir visada yra nuoširdus nedėkingiems. Visi geranoriški dalykai nusileidžia iš šviesos Tėvo. Tikra Tėvo dvasia yra žmogaus širdyje. Jis nori, kad visi žmonės tikrai būtų broliai. „Patyrimas yra geras tada, kada jis išaukština grožio suvokimą, didina moralinę valią, plečia tiesos supratimą, didina sugebėjimą mylėti savo bičiulius ir tarnauti jiems, iškelia dvasinius idealus, ir aukščiausius žmogiškuosius laiko motyvus suvienija su viduje gyvenančio Derintojo amžinaisiais planais, kurie veda tiesiai į padidintą troškimą vykdyti Tėvo valią, šituo puoselėdamas dieviškąją aistrą pažinti Dievą ir būti labiau panašiam į Jį.“ 1458 – 02 Šie „Urantijos knygos“ teiginiai sustiprina mūsų įtikėjimą patvirtindami žinojimą, kad Kūrėjo dvasia yra mumyse. Kuo nuoširdžiausiai trokštu gyventi harmoningai su Kūrėjo dvasia, stengdamasi gyventi Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės samprata, kaip to moko Jėzaus evangelija.
Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-05-26 18:43:20
Mielas Petrai, perskaičiusi , kaip įvertinai mano rašinį, pajutau savyje, jog nederėjo man taip įvardinti į tamsą nuklydusius brolius. Tad ačiū tau už įvertinimą , kuris padėjo man pajausti širdimi, jog taip rašyti nedera. Pirmiausia sau pažadu, kad tai nepasikartos. Ačiū ! Telydi tave Kūrėjo Palaima ir Ramybė.
adolfina
2019-05-17 14:48:23
Miela Adolfina, nors rašai apie tokius žemiškus, buitiškus dalykus, kaip kaimynų kovą su varna, apie valkatą, kurį pavadinai žiurke, bet tavo mokymas toks mielas, toks šiltas. Tavo mintys liejasi, čiurlena kaip upelis. Gera skaityti.
Ačiū tau.
PetrasK
2019-05-17 14:17:48
Apreiškimo knygoje „Urantijos knyga“ perskaičiau reikšmingą žinutę apie blogio ir tamsos griaunantį poveikį mūsų aplinkoje. Jėzaus mokymo laikais paminėtas jaunas filistinietis Gadijus tiesos ieškotojas, kuris reiškėsi tiesa tajai kartai Urantijoje. Gadijus buvo labai sunerimęs dėl neteisingo jausmo, dėl to, jog pasaulyje blogis egzistuoja šalia gėrio. Tomis dienomis žmonės vis dar tikėjo, kad Dievas sukuria tiek gėrį, tiek blogį, bet Jėzus niekada nemokė tokios klaidos. Jėzus pasakė: „Mano broli, Dievas yra meilė, dėl to jis turi būti geras, ir jo gėris yra toks didžiulis ir tikras, kad jame negali būti mažų ir netikrų blogio dalykų. Blogis yra nesubrendęs pasirinkimas ir neapgalvotas klaidingas žingsnis tų, kurie priešinasi gėriui, atstumia grožį, ir yra neištikimi tiesai. Blogis yra tiktai nesubrendimo klaidingas prisitaikymas arba griaunantis ir iškreipiantis nežinojimo poveikis. Blogis yra neišvengiama tamsa, kuri seka įkandin neišmintingo šviesos atstūmimo.“ 1428 – 01 Tai nuostabūs, šviesūs ir prasmingi Jėzaus teiginiai pagarsinti to laikmečio jaunuoliui bei tinkantys šiuolaikiniam žmogui, kuris vis dar tiki, kad yra pragaras, ir netikintys, kad Kūrėjas yra vien Tiesa ir Meilė, o kur Meilė, ten pragarui ne vieta. Kasdienybėje mums kiekvienam kartais tenka susidurti savo aplinkoje su mus liūdinančiu tvyrančiu blogiu ir tamsa. Mane trikdo dar dažnai pasireiškianti agresija, įvairios priklausomybės, vagystės, apgaulės, besaikė vartotojiška manija, nuvertinta gyvybė ir kitos vertybės, gamtos teršimas, šiukšlinimas, niokojimas ir visa kita. Mūsų brolių sesių skirtingas požiūris į vertybes ir nemeilė gyvajai gamtai bei nepagrįstos baimės gamtos pasireiškimams sukelia prieštaravimus ir nesutarimus tarpusavyje. Pastaruoju metu ir mano gyvenamoje aplinkoje išsivystė susipriešinimas tarp kai kurių namo gyventojų. Suprantama, kad kai kuriems namo gyventojams labai nepatinka, kad kieme medyje susisuko lizdą ir apsigyveno varnų šeimyna. Drąsi varna vaikštinėja kieme ieškodama maisto, o kartais sekdama paskui praeivius savaip prašo maisto ar vandens ( ypač kai lauke sausra ir niekur aplinkui nėra nė šlakelio vandens). Kai kurie namo gyventojai iš baimės ir nesupratimo, drąsuolę varną agresyviai baido su lazda. Paukštis, jausdamas priešiškumą, nemeilę bei žemus agresyvius energetinius virpesius, dažnai priešinasi ir puola gindamas save ir lizdą. Stebėdama šią situaciją, pastebėjau, kad varna puola ne visus, išskirtinai matyt piktus bei nedraugiškus žmones. Vieną rytą eidama į miestą netoliese medžio, kur yra varnos lizdas, pabėriau saujelę saulėgrąžų sėklų. Po kelių minučių paukštis mane pasivijo ir skrisdamas sparnu švelniai palietė mano ausį. Buvau nustebinta ir supratau, kad šis protingas paukštis kažko manęs prašo. Atsigręžusi jam pasakiau, kad sėklas jau išbarsčiau ir nebeturiu. Po kiek laiko, man grįžus namo, pro atdaro balkono duris išgirdau triukšmą ir man mestą kaltinimą, kad lesinu varną. Išėjus į balkoną, pamačiau, kad varna lydi piktąją kaimynę, o ši iš baimės ir pykčio triukšmauja mosuodama rankomis bei barasi skųsdama mane kitai moteriai. Tą akimirką pamaniau, blogį sukuria patys žmonės dėl nesupratimo, nežinojimo, dėl meilės nebuvimo ir baimės. Šia prasme turiu vienintelį troškimą ir melsiuosi, kad pagaliau aprimtų žmonių nesutarimai mūsų aplinkoje dėl varnos, ir duok Dieve, kad nenukentėtų šis nekaltas paukštis dėl piktų, bailių ir negailestingų kiemo gyventojų. Aš pagal galimybę, nežiūrint man grasinimų bauda, stengsiuosi apginti šio paukščio šeimyną nuo riboto proto ir negailestingų žmonių.. Kitą mano samprata blogio situaciją stebėjau prie „Rimi“ parduotuvės, kur jaunas ir simpatiškas žmogus rausėsi šiukšlių dėžėse ir ieškojo butelių. Šiuos žmones aš įvardijau „žiurkėmis“. Iš tikrųjų žiurkės yra priverstos ieškoti gėrio šiukšlynuose bei sąvartynuose, kadangi graužikai neturi kitų galimybių, jie negali susikurti sau gerbuvio. Bet žmogus, turintis kojas, rankas, privalo dirbti savo ir kitų labui. Iš patirties žinau, kad žmonėmis su protine negalia yra pasirūpinama valdžios institucijų, ir jų tikrai nėra tarp valkataujančių ir tinginiaujančių žmonių. Man nesuprantama, kodėl šių sveikų fizine ir protine prasme žmonių toks pasirinkimas? Juk toje pačioje „Rimi“ parduotuvėje nuolat ieškoma darbuotojų, net senjorus kviečia dirbti įvairius pagalbinius darbus. Šiandieną važiuodama visuomeniniu transportu, atkreipiau dėmesį, kad tinginiaujantys bei valkataujantys jaunuoliai pasirodo dar yra savanaudžiai bei negailestingi. Įlipus į troleibusą neįgaliai močiutei su lazdele, minėti jaunuoliai pirmi užėmė tuščias sėdimas vietas ir neužleido vietos vos pastovinčiai senutei. Žinoma, niekad nieko neteisiu, tai tik mano apmąstymai. Šias savo mintis patvirtinsiu Jėzaus teiginiais pasakytais mums visiems šio laikmečio žmonėms: „Tavo Tėvas danguje, apdovanodamas tave galia pasirinkti tarp tiesos ir klaidos, sukūrė šviesos ir gyvenimo teigiamo kelia potencialų neiginį: bet tokios blogio klaidos iš tikrųjų neegzistuoja tol, kol protingas tvarinys panori to, kad jos egzistuotų, klaidingai pasirinkdamas gyvenimo būdą. Būtent dėl to mūsų Tėvas danguje leidžia gėriui ir blogiui būti greta iki gyvenimo pabaigos, lygiai taip, kaip gamta leidžia kviečiams ir vikiams augti vieniems šalia kitų iki derliaus nuėmimo. 1429 – 02 Taigi mūsų pačių asmeninis pasirinkimas gyventi tarp gėrio ar blogio, gyventi harmoningai su Kūrėju vykdant Jo valią ar gyventi su pykčiu, nepakantumu, tinginyste, baimės bei agresijos ydomis. Ir pabaigai pasidalinsiu man priimtinais maldos teiginiais pagal Antoine,ą de Saint –Exupery: Neprašau tavęs Viešpatie, stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei, išmokyk mane mažų žingsnelių meno. Suteik man galios tiksliai pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu. Padovanok man blaivų suvokimą, kad sunkumai, pralaimėjimai, nesėkmės, klaidos yra duoti mums paties gyvenimo, kad augtume ir bręstume.
Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-05-16 16:34:13
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.