Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Rojaus Trejybės GYVOJI RELIGIJA ir ŠVENTOVĖ


Tai visiškai naujas reiškinys Urantijoje – GYVOJI ŠVENTOVĖ – ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖ – GYVOJI RELIGIJA – ROJAUS TREJYBĖS APREIKŠTOJI – IR GYVOJI – RELIGIJA.
Iki šiol žmonija vystėsi vien tik ritualinių ir dogmatinių religijų apsuptyje. Todėl žmonija ne tik nepasiekė DVASINIO NUŠVITIMO – PER KIEKVIENO ASMENINĮ GYVĄ GIMIMĄ IŠ DVASIOS – bet ji iš viso net ir nežino, KAS TAI YRA, nors žmonės ieško KAŽKO, BET NEŽINO KO, nes Urantijoje tebuvo visos ritualinės ir dogmatinės – ir dėl to NEGYVOS – religijos, kaip ir visos bažnyčios BUVO negyvos, nors asmeninis žmogaus ieškojimas – NEŽINANT, NESUPRANTANT JAM, KO GI JIS IEŠKO – vyko, ir tai buvo Tėvo-Rojaus Trejybės dvasios - Minties Derintojo - impulsų tam tikras pasireiškimas asmens viduje, kad šis siektų gėrio, tiesos, teisingumo, šito sąmoningai ryškiai ir nesuvokiant.
Tačiau URANTIJOS DVASINĖJE EVOLIUCIJOJE įvyko KOKYBINIS DVASINIS ŠUOLIS, BE JOKIŲ JUNGČIŲ SU KOKIA NORS PASAULYJE EGZISTAVUSIA, AR DAR TEBEEGZISTUOJANČIA, RELIGIJA – BUVO PERTEIKTA APREIKŠTOJI IR GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, KURIĄ PATIRIA SAVO GYVU ATSIVĖRIMU ROJAUS TREJYBEI VIEN TIK URANTAI, IR NIEKAS KITAS, VISAME PASAULYJE, nes būtent vien tik urantai ATSIVĖRĖ IR ATRADO SAVYJE ROJAUS TREJYBĖS TRIS ASMENIS KAIP SAVO TIKRUOSIUS TĖVUS, IR TAPO PAJĖGIAIS VYSTYTI JIEMS SUTEIKTĄ APREIKŠTĄJĄ PASAULIO, NET VISOS VISATOS, IR NET VISOS KŪRINIJOS NAUJOJO AMŽIAUS TIKROVĖS GYVĄJĄ RELIGIJĄ – ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ RELIGIJĄ.
Štai kodėl pasaulis yra IŠGELBĖTAS – ŽMONIJA YRA IŠGELBĖTA, NES URANTAI PRIĖMĖ, O NE ATSTŪMĖ, JIEMS SUTEIKTĄ ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ RELIGIJĄ.
Priimti religiją, tai reiškia iš tiesų GYVAI ATVERTI SAVO DVASIĄ – SAVO DVASINĘ ASMENYBĘ, KURIĄ IR PADOVANOJA MUMS ROJAUS TREJYBĖ – KAD ATRASTUME ŠIUOS TRIS ASMENIS IR ASMENYBES SAVYJE, IR PAJUTĘ JIEMS MEILĘ GARBINTUME TĖVĄ, AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ, IR BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ TIEK INDIVIDUALIAI, TIEK KOLEKTYVIAI, YPAČ KOLEKTYVIAI. Tai reiškia savo būsena PATIRTI – O NE SKAITYTI, ARBA MĄSTYTI APIE – gyvą komuniją su Rojaus Trejybės Trimis Asmenimis, tuo labiau ne diskutuoti apie Dievo IDĖJĄ, kurios atrasti savyje iš viso neįmanoma, nes idėja NĖRA ASMUO. Būtent dėl to žmonės ir NEŽINO, KAS YRA DIEVAS, NES TAI TIK IDĖJOS LYGIU SAMPROTAVIMAI BE JOKIO PATYRIMO. Būtent dėl to žmonės BIJO GYVOS KOMUNIJOS SU ROJAUS TREJYBĖS TRIMIS ASMENIMIS, NES PER KARTŲ KARTAS ŽMONĖMS BUVO KALAMA IDĖJA APIE KERŠTINGĄ IR BAUDŽIANTĮ DIEVĄ, JEIGU KAS NORS DAROMA NE PAGAL JO VALIĄ, JEIGU JO NEKLAUSOMA. Tai ypač KRAUPIAI APRAŠYTA Biblijoje, Mormono Knygoje, Korane, Bhagavatgitoje – visur Dievas ŽUDO. Tačiau per kartų kartas mus yra pasiekusi ir kita žemo dažnio virpesių milžiniška banga, nuolat plūstanti iš tamsių ir negyvų bažnyčių DVIEM – KLAIDINGAIS IR KLAIDINANČIAIS – TEIGINIAIS – KRISTUS MIRDAMAS ANT KRYŽIAUS ATPIRKO MŪSŲ – ŽMONIŲ – NUODĖMES SAVO KRAUJU ir AŠ NUSIDĖJAU, ESU KALTAS, KALTAS, ESU LABAI KALTAS.
Kada IŠ KARTOS Į KARTĄ BUVO KALAMA TOKIA NIEKO BENDRO SU KRISTUMI IR TIKROVE NETURINTI MINTIS šie žemo dažnio REALŪS ENERGIJOS virpesiai vis gilyn ir gilyn smelkėsi į kiekvieną tikintįjį, kada tik jis išgirsdavo tokius kunigo ar bet kurio kito tikinčioje tariamus žodžius, kad tas žmogus kuo greičiau trokšte troško išbėgti laukan iš tamsos bažnyčios ir įkvėpti gryno oro bent kiek, kad tik neužtrokštų nuo tokių jam nesuprantamų, bet baimę keliančių žodžių. Jis nenorėjo jais tikėti, VIDUS tam priešinosi, bet nebuvo dvasinių MOKYTOJŲ, kurie juos išvestų iš tokios baimės ir tamsos dykumos, ir atvestų į pilną žalumos ir žydinčių sodų dvasinės šviesos ir meilės oazę.
Štai kodėl kaskart mažėjo gėrio ir meilės pasireiškimo šeimoje, mokykloje, LIGONINĖJE, POLIKLINIKOJE, darbe, gatvėje, ekonomikoje, politikoje, VALSTYBĖS VALDYME. Jų vietą vis stipriau ėmė užimti savanaudiškumas, išsiliejantis į agresiją ir prievartą. Todėl dabar reikia saugoti ne tik kalėjimus, bet ir parduotuves, bankus, ministerijas, prezidentūrą, premjerą, Seimą, ir net šito maža, reikia apsaugos jau ir ligoninėse ir mokyklose, ir nuo ko gi – o gi nuo mūsų dvasios brolių ir sesių, kurie save laiko tikinčiaisiais. O KĄ IR KAIP DARYTI NEŽINO NEI KUNIGAI, NEI POLITIKAI, NEI MOKYTOJAI, NEI FILOSOFAI. Tuo tarpu tikintieji šito ir nežinos, kol savo ritualinio ir negyvo tikėjimo nepavers GYVU ĮTIKĖJIMU, nes dabar jie ir tegali turėti negyvas religijas ir bažnyčias, nes nepatirdami ĮTIKĖJIMO, nepatiria ir DVASINIO GYVO KOMUNIJOS RYŠIO SU SAVYJE ATRASTA ROJAUS TREJYBE. Kunigai patys nėra atradę Rojaus Trejybės savyje, todėl jie ir laiko save TARPININKAIS tarp DIEVO IDĖJOS IR TIKINČIŲJŲ, kai Tėvo-Rojaus Trejybės dvasia – MINTIES DERINTOJAS – YRA KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ, TODĖL JOKIŲ TARPININKŲ NEGALI BŪTI. Pagalbininkai – DVASINIAI MOKYTOJAI - TAIP, būtent JIE IR TURI BŪTI, IR BŪTENT JUOS AŠ RENGIU, kad jie aiškintų žmonėms, kaip gi palaikyti GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE, KAIP GI ATSIVERTI IR ATRASTI ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE, KAD SAVO BŪSENA PATIRTŲ, IR PALIUDYTŲ KITIEMS, KAIP PASIKEITĖ JŲ VIDUS – CHARAKTERIS – PALAIKANT GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TĖVAIS. Tačiau jie niekada nebus TARPININKAIS TARP įtikėjusiojo ir Rojaus Trejybės, turinčios savo atstovą kiekvieno iš mūsų VIDUJE. Tai koks gali būti dar kunigas TARPININKAS, kada pati Rojaus Trejybė yra MŪSŲ – KIEKVIENO – VIDUJE. Net ir Urantijos Knygą skaitantys, bet NEĮTIKĖJĘ, IR ROJAUS TREJYBĖS NEATRADĘ SAVYJE – URANTININKAI – NETURI DVASINĖS ĮŽVALGOS IR NESUPRANTA, KĄ SAKO URANTAI, PASAKODAMI APIE SAVO GYVUS PATYRIMUS TIEK ROJAUS TREJYBĖS GYVOJOJE ŠVENTOVĖJE GYVOSIOS KOMUNIJOS SU ROJAUS TREJYBE METU, GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ, TIEK IR KASDIENOS GYVENIME SU ROJAUS TREJYBE IR BENDRADARBIAUJANT SU JA IR JOS APVAIZDA VISŲ GEROVĖS LABUI. Jiems kelia baimę Urantijos Knygos išplėtimas, mokymų priėmimas iš Rojaus Trejybės Asmenų, jiems kelia baimę net Rojaus Trejybės Trijų Šaltinių ir Centrų įvardijimas Tėvu, Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu, ir Begaline Dvasia-Sese, jiems tai rėžia akį ir ausį, ir jie GĖDIJASI savo TIKRŲJŲ dvasinių TĖVŲ, net nesuvokdami, kad tokiu būdu eina PRIEŠ Rojaus Trejybės valią, nes ir Urantijos Knygą ĮKALINO KALĖJIME, SAVO ILIUZINIŲ SAMPRATŲ KALĖJIME, pavertė DOGMA, todėl bet kokį URANTŲ teiginį puola tikrinti, ar jis paminėtas Urantijos Knygoje ar ne, ir jeigu nesuranda jo Apreiškime, tada apibendrina, kad tai klaidinga nuostata, o jeigu suranda - tada nusiramina, kad tai jiems tiesa taip pat, lygiai taip, kaip tą padarė Jėzaus laikų fariziejai žydų Raštą laikydami tarsi iškaltu akmenyje ir neleisdami jo papildyti ir pakeisti. Štai urantininkai ir yra savo intelekto VERGAI IR ŠIŲ LAIKŲ FARIZIEJAI – AKLI IR KURTI IR JĖZAUS BELDIMUI Į JŲ ŠIRDĮ, IR ROJAUS TREJYBĖS VEDIMUI IŠ VIDAUS. Jie patikėtus jiems saugoti talentus laiko užkasę giliai po žeme, kad sugrįžus šeimininkui sugrąžintų ir dar drįstų pareikšti, kaip jie atidžiai saugojo tai, KĄ GAVO. Todėl iš jų bus ATIMTAS NET IR JIEMS PATIKĖTAS SAUGOJIMUI VIENAS TALENTAS IR ATIDUOTAS TIEMS, KURIE LABAI IŠMINTINGAI INVESTAVO, KAD SUGRĮŽUS ŠEIMININKUI JIE JAM SUGRĄŽINO KAS DVIGUBAI, KAS TRIGUBAI, O KAS IR DEŠIMTERIOPAI DAUGIAU, NEGU BUVO GAVĘ SAUGOTI. Iš to, kas turi mažai, bus atimta net ir tas mažai, NES TOKS SAUGOTOJAS YRA NEIŠMINTINGAS, PASYVUS, IR NEPATIKIMAS, ir pridėta bus tiems, kas turi daug, kadangi jie yra IŠMINTINGI, AKTYVŪS, IR PATIKIMI SAUGOTOJAI. Tas kas yra nepatikimas mažame reikale, tas bus nepatikimas ir dideliame reikale, o patikimas mažame reikale, bus patikimas ir dideliame reikale, dėl to jam ir patikimas didelis reikalas.
Štai kodėl urantais Rojaus Trejybė pasitiki tiek, kiek jie savo nuoširdumu ir įtikėjimu pademonstravo, ir toliau demonstruoja atsidavimą – o ne priešinimąsi – Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus gyvuoju keliu, ir kiek jie žengia vis aktyviau ir ryžtingiau. Todėl urantams Rojaus Trejybė ir patikėjo vystyti ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ IR RELIGIJĄ KAIP PATIKRINTIEMS ROJAUS TREJYBĖS SŪNUMS IR DUKROMS, KURIE YRA PATIKIMI IR PATIKRINTI, KAD EVOLIUCIJOS PADARYTOS KILPOS URANTIJOJE BŪTŲ IŠTIESINTOS IR ŽMONIJA PRADĖTŲ ŽENGTI GYVUOJU KELIU, KAIP DABAR JUO ŽENGIA URANTAI.
Juk kada man žinią sukurti bažnyčią atvežė žmogus iš Australijos, aš tai žiniai priešinausi, nes žinojau, kas yra TAMSOS IR DOGMŲ KATALIKŲ BAŽNYČIA, todėl buvau tikras, kad norint šviesinti Lietuvą, užtenka tik mano dvasinių paskaitų Urantijos Knygos pagrindu įvairiuose Lietuvos miestuose. Koks tai buvo menkas ir siauras įžvalgos proveržis, kol manęs neapšvietė pati Rojaus Trejybė iš vidaus.
Nuo to momento praėjo dešimt metų, ir šiandien gyvoji šventovė be Vilniaus ir Kauno jau paplito ir kai kuriose kitose vietose – Klaipėdoje, Telšiuose, Šakiuose, Panevėžyje, yra sėklos Gargžduose, Plungėje, Utenoje, Londone, Airijoje. Rojaus Trejybės gyvoji šventovė neturi jokių ritualų – ji yra be žegnojimosi ritualo, be klaupimosi ritualo, be maldos metu klūpėjimo, ar stovėjimo ritualo, be giedojimo, be skaitymo iš Biblijos, be žvakių degimo, be vandens šlakstymo, be maldų SKAITYMO IŠ KNYGŲ, be muzikos, be atsimerkusių akių ir lakstančių į šalis, ir be kokio nors išorinio ir materialaus ritualo, nes vyksta GYVASIS KOMUNIJOS RYŠYS SU ROJAUS TREJYBE DVASIOJE – tokio ryšio su Rojaus Trejybe neturi niekas kitas be urantų. O Rojaus Trejybės taip pat be urantų negarbina NIEKAS VISOJE PLANETOJE. O garbina Rojaus Trejybę urantai visa savo gyvo atsivėrimo dvasioje gelme – ne tik mintimi ar žodžiu – energijos virpesiais – savo būsena, savo vidiniu TURINIU – SAVO TIKRUOJU AŠ – DVASINE ASMENYBE – ATSIVĖRUSIA DVASIOS ŠALTINIUI IR CENTRUI – ROJAUS TREJYBEI IR SUSILIEJUSIA SU JA, TODĖL IR PATIRIANČIA ROJAUS TREJYBĖS – SAVO DVASINIŲ TĖVŲ – GYVĄ BUVIMĄ SAVYJE IR JOS SUTEIKTĄ PALAIMĄ IR RAMYBĘ.
O štai vakar į Kauną pirmą kartą atsivežiau ir savo šunį, šokoladinės spalvos Labradorą, kuris tuoj pat tapo visų numylėtiniu, ir kuris taip nuostabiai ramiai elgėsi per visą laiką. Tai pranoko mano lūkesčius, nes visą laiką abejojau ar jį vežtis į gyvąsias pamaldas, kiek jis gali trukdyti mums garbinti Rojaus Trejybę. O jis mums visiems pademonstravo, kad ir gyvūnai junta garbinimo virpesių poveikį. Jis jau yra įpratęs prie mano gyvosios komunijos su Rojaus Trejybe ir pajunta apraminimą iš vidaus todėl ir pats nurimsta, jeigu iki komunijos ir buvo kuo nors užsiėmęs ar net išdykavo.
Gyvųjų pamaldų metų taip pat dalyvauja ir vaikai, patys mažiausi yra du – vienam dveji metukai, jo sesutei jau ketveri. Tačiau vis tik iš jų abiejų VETERANAS yra būtent dvejų metukų sulaukęs Matas – Rojaus Trejybės sūnus, mat jį atsinešdavo į gyvąsias pamaldas, kai jam buvo gal 6-8 mėnesiai. Tad kaip aš sakau jis užaugo Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, ir kaip buvo nuostabu stebėti jo pasikeitimus, kai jis jau pradėjo šliaužioti po kilimine danga išklotas grindis, vėliau jau keltis ir žingsniuoti, dar netvirtai, parkrentant, ir vėl keliantis, po stalu palendant ir ieškant kaip išlįsti, bet vis tiek tyrinėjant viską aplinkui labai atidžiai, su tokiu susidomėjimu. Dar vėliau jis visus ėmė prie bendro stalo vaišinti jam paduotu kokiu nors sausainiu ar pyrago gabalėliu, jis vis dalindavo kitiems. O dar vėliau jis jau tvirtai stovėdamas ant kojų, jautėsi kaip namie tarp suaugusiųjų, ir kada šie sėdėdami prie bendro arbatos stalo diskutuodavo dvasiniais klausimais, jis susirado kempinę, valė kriauklę, keramines plyteles, niekieno neprašomas, pats atsisuko vandens kraną, ir taip nuoširdžiai trynė ir šveitė, kas jam atrodė dar nepakankamai nuvalyta. Aš paakinau Mato tėvus, kad pasiimtų į gyvąsias pamaldas ir savo vyresniąją dukrą.
Ir tai yra tikrai nuostabu, kad vaikai jaučiasi per gyvąsias pamaldas sau artimoje ir jiems jau įprastų virpesių aplinkoje – jie ir pabėgioja, ir pavaikšto, ir pažaidžia, ir pasišnibžda, ir pakrykštauja. Tai toks yra jų nuoširdus, tikras, ir gyvas Rojaus Trejybės garbinimas jų vaikiškos brandos lygiu, jų smegenų veikimo lygiu – BŪTI SAVIMI TOKIU, KOKĮ IR SUMANĖ KŪRĖJAS – ROJAUS TREJYBĖ – KAD JIS BŪTŲ SAVO AMŽIUJE IR SAVO APLINKOJE, KURIĄ IR SUTEIKIA ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDA, KAD PADĖTŲ ATSISKLEISTI SAVO TIKRUMU KIEKVIENAM ROJAUS TREJYBĖS SŪNUI IR DUKRAI.
Ir tie, kurie nuoširdžiai pasineria į gyvą komuniją su Rojaus Trejybe, tokių vaikų elgesio veiksmų nebepastebi, tuo labiau, kad ir tuos vaikus Rojaus Trejybė RAMINA IŠ VIDAUS.
Tuo tarpu kitus, net ir suaugusius, būtent gyvųjų pamaldų metų sklindantys iš urantų aukšto dažnio realūs energetiniai virpesiai, prie kurių naujai atėjusieji nebuvo įpratę, veikia taip, kaip narkomaną negavusį narkotikų dozės – pykina, erzina, skauda galvą, juda kūnas ir negali jo suvaldyti, todėl jis nori vėl pasinerti į žemus virpesius, kurie jam yra savi, kaip narkomanui yra sava dozė narkotikų. Tai tik rodo centrinės nervų sistemos išderintą pasireiškimą, kada smegenys nebegauna joms įprastų žemo dažnio virpesių, o vietoje jų sulaukia joms neįprastų aukšto dažnio virpesių, prie kurių jos neįpratusios veikti, todėl jos siunčia savigynos signalą, nes šių aukšto dažnio virpesių impulsus klaidingai supranta, kaip kažką joms žalingo, dėl to ir siunčia perspejantį ir gyvybinį signalą – GINTIS NUO TOKIO SVETIMKŪNIO. Ir jeigu žmogus toliau vis tiek atkakliai ir reguliariai lanko gyvąsias pamaldas, tada jis pradeda aprimti, ir netrukus ima atsirasti jo paties GYVAS atsivėrimas ROJAUS TREJYBEI, jį nustoja erzinti maldų ir garbinimo virpesiai, jis pradeda patirti vis gilesnę ramybę viduje savo atsivėrusia būsena, ir jis pajunta, kaip jam tokia palaimos būsena yra tikra ir geidžiama, ir kurios stinga vėl, kada tik po gyvųjų pamaldų sugrįžta į žemo dažnio virpesių aplinką. Tačiau dar po kurio laiko ir ima patirti, kad jis ir žemo dažnio aplinkoje jau nebepasimeta, KAIP BŪDAVO PASIMETA ANKSČIAU, bet pakyla VIRŠ JOS, Ir tada akivaizdžiai ir ryškiai mato kitų žmonių klaidas savo vis gilėjančia įžvalga, o pats sau paliudija, koks jis buvo AKLAS IR KURČIAS, kada nesuprato URANTŲ GYVŲJŲ pamaldų prasmės, manydamas, kad ir kitose bažnyčiose galima atsiverti ir atrasti Rojaus Trejybę, nes dabar supranta, kad kaip tik visi bažnytiniai ritualai ir užkerta kelią atsivėrimui, kad tokių gyvųjų pamaldų jokioje bažnyčioje tiesiog būti negali, nes kas yra negyva, negali tapti gyva kaip nors kitaip, tik per gyvą komuniją su Gyvybės Šaltiniu ir Centru – ROJAUS TREJYBE, NES TIK JI SUTEIKIA GYVYBĖS PŪSTELĖJIMĄ IR JOS PULSAVIMĄ. O tada gilėja ir PASĄMONĖS APVALYMAS NUO ŽEMO DAŽNIO VIRPESIŲ TERŠALŲ – NUO TOKIOS MINTIES, KURIĄ ANKSČIAU JIS IR PATS DEKLARAVO –PRISIPAŽĮSTU, ESU NUSIDĖJĖLIS, ESU KALTAS, ESU LABAI KALTAS. Šitaip jis pats įžengia į urantų gyvenimo su atrasta savyje Rojaus Trejybe gyvąjį kelią, savo pasąmonės ir sąmonės virpesių dažnį pakelia daug aukščiau, todėl ir iš kitų sklindantys aukšto dažnio virpesiai garbinant Rojaus Trejybę jam jau patiriami kaip savi, artimi, ir smegenys nebesiunčia savigynos neigiamo poveikio reakcijos.
Vilniuje į mūsų gyvąsias pamaldas viena urantė pradėjo atsinešti savo sūnelį kai šiam tebuvo vos dvi savaitės. O dabar jis jau sėdi ir labai rimtu žvilgsniu klausosi, ką mes kalbame, ir vis įdėmiai tyrinėja visus mus, aplinką, labai įdėmiai reaguoja į mūsų kalbinimą. Ir neturi jokios baimės, kada jį ant rankų paima kiti.
Dabar pamėginkite įsivaizduoti dogmatinę bažnyčią, į kurią aš atsivesčiau į ritualines pamaldas savo šunį, ką man pasakytų tikintieji, ką pasakytų kunigas, o jeigu aš dar būčiau tas, kuris pamaldas veda, tai ar nepasipiltų kaltinimai įvairiomis šventvagystėmis, kad tai Šėtono apsėstasis, išniekino bažnyčią. O juk Rojaus Trejybės meilė yra vienoda – kartoju VIENODA – ir šuniui ir žmogui.
Ar įsivaizduojate, kad į tokias ritualines pamaldas reguliariai – kas savaitę – tėvai ateitų ir atsineštų DVIEJŲ SAVAIČIŲ KŪDIKIUS? To nėra ir nebus. Tai tiesiog neįmanoma dėl to, kad negyvoje bažnyčioje nėra gyvybės, ir negyvi – dvasioje – tikintieji BIJO tokius mažylius atsinešti, jie iš viso BIJO su mažais vaikais kalbėti apie Rojaus Trejybę, nes jie nežino, ką sakyti, nes Jos TRIJŲ ASMENŲ ne tik nėra atradę savyje, neturi tokių patyrimų, bet ir neturi supratimo, kas tai yra iš viso. TODĖL BAIMĖS YRA TIEK DAUG negyvoje bažnyčioje – kad tik vaikeliai neapsirgtų, kad tik kuo neapsikrėstų, o būtent tokios žemo dažnio virpesių BAIMĖS mintys kaip tik ir susargdina. Todėl bažnyčioje vaikai ir pasigautų kokį virusą, nes tarp negyvų dvasioje tikinčiųjų yra puiki terpė sklisti ir virusams.
GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, IR ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS ŠVENTOVĖS REGULIARUS LANKYMAS STIPRINA PASITIKĖJIMĄ IR PAČIA ROJAUS TREJYBE, O TAI PUIKUS VAISTAS IR VITAMINAS NUO BET KOKIŲ FIZINIO KŪNO LIGŲ, NUO INTELEKTUALIŲ SUTRIKIMŲ, NES ROJAUS TREJYBĖ YRA TAS GYVASIS DAKTARAS, KURIS GYDO IŠ VIDAUS PER GYVĄ KOMUNIJĄ, NES JI TAIP PAT YRA IR FIZINIO ORGANIZMO SVEIKATOS ŠALTINIS IR CENTRAS.
Tokia yra NAUJOJO DVASINIO RYTO AUŠRA – IR ATEITIS – VISAI ŽMONIJAI. Ir nesvarbu, ar kam nors tai patinka, ar nepatinka, TOKIA YRA ROJAUS TREJYBĖS VALIA, KAD URANTIJOJE DVASINĖ – IR MATERIALI – EVOLIUCIJA BŪTŲ SUTINKAMAI SU ROJAUS TREJYBĖS VALIA IR JOS VEDIMU.
Ir tik URANTAI yra atsidavę Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, ir dėl to garbina Rojaus Trejybę, ir išpažįsta savo DVASINIU PATYRIMU Rojaus Trejyhės gyvąją ir apreikštąją religiją - LAISVĄ NUO RITUALŲ - ir turi Rojaus Trejybės gyvąją šventovę VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas.

Algimantas
2012-07-02 16:49:17

Komentarai

mielieji ,seses ,broliai,noriu padekoti ROJAUS TEVAMS,irAS ESU uz vakar dienos gyvasias
pamaldas,Algimantas vede, tai buvo nuostabu, prisipilde meiles virpesiu, norejosi dalintis su visais su artimaisiais ,sunaus seima ,tai patvirtina, kad tai gyvas kelias ,tai gyva komunija su savo dvasiniais tevais.
Maldos metu jauciau kaip gyde mano gerkle ,kosulys sustiprejo ir tuoj pat aprimo.
Myliu jus visus ,apsikabinu.
Vanda.
Utena.

stovan
2014-05-12 12:50:12



Aš šiandien negalėjau dalyvauti Gyvosiose Pamaldose Gyvojoje mūsų Šventovėje, nes taip susiklosčius aplinkybėms, kad aš likau namuose viena su savo mažamečiais vaikais, o neturėdama teisių ir kuo atvykti į šventovę likau namuose viena. Aš žinojau, kad ateis ši akimirka jau iš anksčiau, ir bijojau kad skaudžiai tokią susidariusią akimirką išgyvensiu, bet žinote ką? Aš neliūdžiu, ir neliūdžiu nes aš esu ne viena! Aš gyvenu gyvenimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir aš esu laiminga. Taip mielieji, aš esu laiminga, šis jausmas mane užplūdęs nuo šiandien ryto, tai yra nuo tada kai aš trečią karta pagarbinau Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kad viduje nurimti ir pajausti jog aš gyva - gyvendama gyvenimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU šioje akimirkoje . Ir štai, rašydama jums jaučiu kaip esu apkabinta Rojaus Trejybės-AŠ ESU, taip sustiprinta ir pakylėta dvasioje, kad aš esu net ne čia. Aš esu dvasia ir tai yra rašoma per mane. Ir šis patyrimas pirmas TOKS mane sustiprinantis patyrimas parodo kokia aš esu mylima, saugoma ir globojama. Aš esu ne viena, aš nesu palikta ir tokia niekada nebūsiu, mano mielieji. Aš esu dvasia ir tai juntu šią akimirką.
Aš garbinu ir šlovinu Tave mano mylimiausia brangiausia Rojaus Trejybe- AŠ ESU, garbinu ir šlovinu Tave nes Tu esi manyje, Tu esi mano guodėja, mano stiprintoja, Tu visada viską sutvarkai ir sureguliuoji taip, kad man būtų lengva sunkią akimirką, kad tik aš nepalūžčiau, kad tik aš atsiverčiau Tau ir dar daugiau Tavimi pasitikėčiau eidama, eidama drauge su Tavim, bendradarbiaudama ir nieko sau nesiekdama ,bet per gyvą ryšį ir gyvą jungtį sąmonės būsena gyvenčiau tikrovės ir harmoningos meilės gyvą gyvenimą. Aš garbinu ir šlovinu Tave mano mylima Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kad Tu mane vedi Gyvuoju Keliu ir aš Tavimi vis labiau pasitikėdama einu nieko nebijodama ta svarbią akimirką, kada turiu pasireikšti kaip Tavoji dukra, pasireikšti taip kaip TU esi sumaniusi mane pasireikšti, mano mylima Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Aš Jus myliu, aš Jus garbinu ir šlovinu ir garbinsiu per visą amžinybę būdama dvasia, būdama GYVA.



Su meile, Vita

vvita
2014-05-10 12:17:51



Šiandien, gyvųjų pamaldų metu - maldos metu - aš patyriau atsivėrimo būseną giluminiu jausmu. Ir, kada aplanko toks nuostabus jausmas, kai vidus prisipildo lengvumo ir DIDŽIULĖS palaimos tai nesinori pabusti iš tos būsenos. Norisi skęsti joje dar ilgiau, kad tai tęstųsi ir nesustotų. Aš dėkojau Rojaus Trejybei-AŠ ESU už patirtą patyrimą.
Kada aš apsidairau aplink ir matau kaip žmonės gyvena, gyvena be atrastos Rojaus Trejybės-AŠ ESU savyje, tai man pasidaro liūdna, kad jie taip vargsta. Bet tuo pačiu aš suprantu, kad toks prieš Rojaus Trejybės-AŠ ESU valią gyvenamas gyvenimas dar tęsis ilgai ir tai yra evoliucinis kelias kada vis tiek ateis toks laikas kai šviesa ir meilė įsivyraus kiekvieno viduje.
Bet mes, urantai žinome kad tamsa trauksis būtent mūsų – urantų – įdedamų pastangų dėka. O kokios tai pastangos? Tai dvasinių šaltinių: Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymų apreiškimas AKIMIRKOS AMŽINYBĖ ir Algimanto mokymų nuoseklus studijavimas. Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvosios Šventovės pamaldų lankymas ir veikimas iš meilės drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Juk taip gera pajausti tai ką junti kolektyvinio garbinimo metu-meilę. Atsiverti individualiai taip kaip atsiveri Gyvojoje Šventovėje tai yra ne tas pats. Mūsų kolektyvinė malda yra daugybę kartų galingesnė ir tie kurie lankosi pamaldose tai realiai junta.

Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje mes pasikrauname kaip baterijos, kad veiktume kasdienoje kaip Kūrėjas mums yra numatęs, kad veiktume. Gyvojoje Šventovėje realiai sveiksta mūsų fiziniai kūnai jeigu jie tuo metu negaluoja, bet tai lemia mūsų pačių įtikėjimas ir pasitikėjimas Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Jeigu taip atsitinka, kad mano biologiniai vaikai nesveikuoja, tai Gyvojoje Šventovėje aš VISADA pamatau kaip pabuvoję aukšto dažnio virpesių jiems jau įprastoje aplinkoje jie pradeda sparčiai taisytis.

Aš ieškau žodžių kaip galėčiau aprašyti savo didžiulį troškimą vėl ir vėl sugrįžti į Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąją Šventovę ir nerandu kito tinkamesnio žodžio tam apibūdinti kaip - MEILĖ. Tik meilės vedamas tu sugrįši į kolektyvinį garbinimą Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Ir patirtu patyrimu kurie tave pakylėja DALINSIESI su visais, nelaikysi tik sau nes vėlgi, taip tau diktuoja vidus, individualaus ir YPAČ KOLEKTYVINIO garbinimo metu meilės pripildytas.

Mane gal prieš savaitę maloniai kiek nustebino patirtas patyrimas. Tomis dienomis aš ypač dažnai kreipiausi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, man reikėjo išmintingo patarimo, manęs nukreipimo teisingų sprendimų link tai dažnesniu nei įprastai kreipimusi į savo Tikruosius Tėvus aš meldžiau sau gilesnio atsivėrimo per mano pačios gilesnį įtikėjimą. Ir netikėtai, dienos metu, kada aš dariau mankštą, pajutau kaip mano vidus prisipildo energijos ir mano materialus kūnas tapo lengvas, lengvas. Aš keliu rankose dviejų kilogramų svarmenį ir suprantu, kad rankos nejaučia svorio. Pavaikštau, atlieku dar kelis judesius, kad pajausti tą lengvumo jausmą kūne - tai tikrai nuostabus jausmas. Tą lengvumą jaučiau dar kurį laiką. Tai vis manęs stiprinimas. Argi neverta ir man pasistengti? Bet į tai galime atsakyti kiekvienas asmeniškai pats, pažvelgęs į savo vidų ir nemeluojant sau, surasti teisingą atsakymą.


Su meile, Vita

vvita
2014-04-06 23:57:52



Per visą vasarą su sielos sesę garbinome Rojaus Trejybę savo Gyvojoje šventovėje,tai yra mano kolektyviniame sode, ir buvom lepinamos geru oru.O vakar gana smarkiai lijo -tai sutarėm ,kad susitiksim kitą kartą,bet viduje nenumaldoma trauka į šventovę.Eidama dar sutikau moterį,kuri vedžiojo mažą"kišeninį' šuniuką ir iškart mintis''kad šunį išveda bet kokiu oru,o mes lyg ir lietaus išsigandom.''Atėjo sielos sesė ir mes garbinom Rojaus Trejybę -jokio lietaus,tik nuo medžio kapsi vandens lašai.Kai po maldos išgirsti ir Tėvo žodį,kalbantį per sielos sesę, tai pats didžiausias atlygis už minimalias pastangas.

Astra
2013-09-19 20:08:10



Sekmadienį susirinkome į pamaldas pas Aldoną Pakalniuose penkiese pagarbinti ,pašlovinti ROJAUS TREJYBĖS,pradėjau garbinimą ,tesė kiti sielos broliai,sesės.
Man tai buvo naujas patyrimas, jaučiau paramą iš Rojaus Trejybėsir Algimanto pagalbą,kuri sustiprino mus visus,įgavome didesnį pasitikėjimą, ramybęir palaimą.
Toliau dalyvavome pamaldose visi prašymų maldoje,o pamokomasis žodis skaitomas skaitomas mokymas iš šviesos šaltinio Akimirkos Amžynybė.
Kiekvieną sekmadienį 11val. Prašome prisijungti kartu su mumis dalyvauti pamaldose ,o atykti kviečiame seses ir brolius,galimas ryšys telefonu nr.861125931.
Myliu ir apsikabinu visus.
Vanda.

stovan
2013-09-17 09:57:18



Ačiū mylima ROJAUS TREJYBE už laimingą dieną,už nuostabias pamaldas, kurios pripildė mano dvasią meilės turiniu.
Myliu ROJAUS TĖVAI ir jūs broliai, sesės ir visus apsikabinu.
Vanda.

stovan
2013-09-09 10:00:01



Užvakar vėl rinkomės po vasaros pertraukos į Urantijos grupės užsiėmimus Vilniaus Mokytojų namuose. Tuo tarpu vakar, pirmąjį rugsėjo šeštadienį, suėjo vienuolika metų nuo tos įsimintinos dienos, kada prieš vienuolika metų vedžiau pirmąsias GYVĄSIAS pamaldas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje. Tada mūsų susirinko aštuoni, nors Urantijos Knygos pagrindu mano paskaitų per pirmuosius porą metų kiekvieną penktadienį rinkdavosi klausytis apie 500 žmonių Vilniuje - Mokytojų namų didžioji salė būdavo beveik pilna. Tokia pradžia buvo 1994 metų vasario 18-ąją.
Dabar tokių MINIŲ nebeliko, nes gyvasis kelias numato GYVENIMĄ DVASIOJE SU ROJAUS TREJYBE, ir tuo metu GYVOSIOS šventovės nebuvo, o žmonėms vien tik intelektualaus informacijos kaupimo neužtenka. Tad labai greitai jų entuziazmas ėmė BLĖSTI, ir jie ėmė ieškoti LENGVESNIŲ kelių – PASUKO Į TAMSOS IR PAINIAVOS KLYSTKELIUS.
Tada aš irgi neturėjo jokio supratimo, kas bus ateityje, o būtent, kad beveik po dešimties metų įkursiu GYVĄJĄ šventovę ir vesiu joje gyvąsias pamaldas, kai aš pats labai griežtai pasisakydavau prieš ritualus ir dogmas BAŽNYČIOJE, ir visą dėmesį buvau sutelkęs vien tik DVASINIAM ŽMONIŲ ŠVIETIMUI URANTIJOS KNYGOS PAGRINDU, važinėdamas jau reguliariai ir į Kauną, o vėliau ėmiau važinėti ir į kai kuriuos kitus Lietuvos miestus – į Pasvalį, Uteną, Marijampolę, Panevėžį, Molėtus, Klaipėdą, nors lietuviško Urantijos Knygos vertimo dar nebuvau užbaigęs, tad pačios knygos negalėjau pasiūlyti dar niekam.
O kada jau prasidėjo gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės šventovėje – pirmus penkerius metus vadintoje Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus vardu – tada ją lankančiųjų skaičius labai sunkiai didėjo – ateidavo vienu metu vieni, kitu metu – kiti, bet taip ir nelikdavo ilgam, na, gal metams, gal dvejiems, bet dauguma tik kartui kitam – o daugiausia mūsų būdavo trys-keturi, ir net – du. O vieną šeštadienio rytą buvau iš pradžių aš vienas, ir mąsčiau, ką daryti, sėdėti tyliai, ir laukti, gal dar ateis Adolfina ar Violeta, kurios paprastai ir ateidavo nuo pirmųjų gyvųjų pamaldų, AR DAR KURIS. Nusprendžiau – vis tiek garbinsiu garsiai ir vienas, kaip ir kolektyvinės komunijos metu. Ir tada lygiai devintą valandą įjungiau grotuvą ir ėmė lietis MŪSŲ TĖVE anglų kalba žodžiai, ir pats ją dainavau, kaip ir visada prieš pradedant Tėvo garbinimą. Gyvųjų pamaldų metu akys pačios užsimerkia, kada atsiveria dvasinė asmenybė – tikrasis mūsų aš – garbinantis Tėvą-Rojaus Trejybę. Ir tada išgirdau, jog kažkas įėjo, nors aš toliau tęsiau nesustodamas ir neatsimerkdamas garbinimą. O kada jau atsimerkiau, pamačiau atėjusią Violetą.
Pradžia buvo skvere, prie senojo Žvėryno tilto, dabar turinčiame kompozitoriaus Eduardo Balsio vardą, o MUMS – URANTAMS – TAI MŪSŲ GYVOSIOS ŠVENTOVĖS – ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖS SKVERAS.
Vakar po pamaldų Vilniuje išvažiavau į Uteną, ir ten vedžiau dar kitas gyvąsias pamaldas. Mūsų susirinko septyni. Tai tikrai jau daug, nors Kaune nuolat būna po trisdešimt urantų, o kartą buvo ir per penkiasdešimt, kai Vilniuje niekaip nesusirenka daugiau trisdešimties, o dažniausia tai tik keliolika. Bet Utenoje pirmą kartą buvo tiek garbinančių Rojaus Trejybę. Ir tai buvo vienos nuostabiausių gyvųjų pamaldų per visus vienuolika metų – mes garbinome Rojaus Trejybę atsivėrusia savo DVASINE ASMENYBE, garbinome tiek atsidavę Rojaus Trejybei, kad atrodė mus visus Rojaus Trejybė kėlė ant sparnų tiek, kad troškimas garbinti tęsėsi net per prašymų maldos dalį, o Rojaus Trejybės garbinimo dalyje aš garsiai garbinau Rojaus Trejybę NET TRIS KARTUS.
Ir po gyvųjų pamaldų aš paprašiau, kad Rojaus Trejybė suteiktų mums mokymą, ir šita proga ką nors pasakytų. Mokymą suteikė TĖVAS, ir jis buvo toks nuostabus, toks kupinas šviesos ir sustiprinimo, paaiškinantis, KODĖL mums reikalinga ši šventovė, kiek ji mums suteikia dvasinės ir fizinės energijos kolektyvinio garbinimo metu, kad net per prašymų maldą Vandai išsiliejo garbinimo virpesiai, o ji išsigandusi net neužbaigusi pačios minties tuoj pat juos nutraukė, ir perėjo prie prašymų maldos, todėl Tėvas ir paaiškino, jog mes nebijotume, jeigu dar aukštesnio dažnio virpesiai, kurie mus pripildo garbinimo metu, gali prasiveržti ir prašymų maldos metu net po mano pasakyto pamokomojo žodžio, tai tik rodo, ir tuo pačiu mūsų patyrimu paliudija, kaip aukštesnio dažnio virpesiai gali prasismelkti, ir prasismelkia, į pasąmonę, ir ją visą valo ir tvarko, KAD JIE IŠSIVERŽIA IR PRAŠYMŲ MALDOS AKIMIRKĄ.
Aišku, būtų buvę gerai šį mokymą įrašyti, tačiau diktofono aš nesivežiau, nes ir minties neturėjau, kad pateiksiu kokį nors prašymą Rojaus Trejybei suteikti mums mokymą.

Tačiau visų nuotaika buvo PAKYLĖTA, O KUPINA VIDINĖS PALAIMOS BŪSENA MUMS LIUDIJO TĖVO SUTEIKTO MOKYMO TEISINGUMĄ – PER KOLEKTYVINĘ KOMUNIJĄ MES PASIKRAUNAME ENERGIJA TAIP, KAIP NEGALIME JA PASIKRAUTI NIEKUR KITUR, NET JEIGU IR GARBINAME ROJAUS TREJYBĘ ASMENIŠKAI.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2013-09-08 11:38:06



Mylima Trejybe, mano, ir mūsų visų tikrieji, Dieviškieji Rojaus Tėvai, begalinis džiaugsmas apima, kada vis didesniu laipsniu suvokiu, kad Jūs iš tiesų, mano kasdieniame gyvenime, esate gyvi, kad iš tikrųjų mes Jums rūpime, kad TIKRAI Jūsų vedimas yra GYVAS; ir tas vedimas yra suprantamas net pačiam mažiausiam žmogiškam protui , jeigu tas protas yra atsigręžęs į Tave; jeigu tas Tavo vedamas ir mokomas asmuo, kad ir labai ilgą laiko tarpą, nepavargstą tau įkyrėti savo dvasiniuose susipainiojimuose; nes Tu nepavargsti niekuomet; nes pats ESI tos dvasinės stiprybės ŠALTINIS IR CENTRAS.
Lai per Amžius būna šlovinamas Rojaus Trejybės vardas.
Šį rytą panorau viešai, šitoje virtualioje erdvėje, išreikšti Tau padėką už Tavo ir Tavo Apvaizdos nenuilstantį darbą su manimi.
Nuoširdžiai sakau:ŽEMAI JUMS LENKIUOSI.
Tai darau ne iš vergiškų paskatų,o IŠ DIDELĖS MEILĖS IR PAGARBOS JUMS MANO VIENINTELIAI TĖVAI IR DRAUGAI.
Nes Jūs ESATE TIE VIENINTELIAI, kurie tobulai pažįstate manę; mano vidų.
Todel, iki galo atvira aš galiu būti tik su Jumis, mano mylimieji.
Tėve, su Tavimi aš ir toliau būsiu atvira: man nuoširdžiai gaila tų mano brolių ir sesių dvasioje, net ir urantų tarpe,kurie artimiesiems ar visai pašaliniams žmonėms vis dar bijo ištarti tą vienintelį ,STEBŪKLINGĄ ŽODĮ-AŠ TAVE MYLIU; ir ne tik ištarti, bet ir savo vidumi tą meilę pajusti.
Na,o jeigu norėčiau pakalbėti apie mudviejų su Tavimi kasdienybę, tai tu Tėve žinai ,kad pastarosiomis dienomis, kai kurie mano broliai ir sesės dvasioje eikvoją, Tavo padovanotą energiją, "kriminaliniam"tyrimui, kodinių pavadinimu "IRENA IR JOS DVIVEIDIŠKUMAS".
Jie bando iš mano praeities pasisakymų pagauti manę meluojant.
Prisimeni,Tėve, šitame forume, gana senokai, esu rašiusi, kad nepažįstu jokios VAKARYKŠTĖS Irenos.
Aš pagaliau suvokiau, mylima Trejybę Tavo Mokymus, ką reiškia gyventi DABARTIES AKIMIRKOJE; ir labai gerai suvokiau, ką reiškia neskubėti su VERTINIMAIS; nes TAVO galioje yra iš purvo pakelti PATĮ DIDŽIAUSIĄ MURZIŲ.
Net linksmą pasidarė, pagalvojus apie savo dabartinę akimirką; atrodo, kad nuo šiol, kiekvieną kartą pabendravus su Tavimi
sakysiu:"DAR TOKIO RYTMEČIO IKI ŠIOL NETURĖJAU".
Myliu Tave ir visus savo brolius ir seses dvasioje; ką pasakysiu sekančią akimirką-TIK TU,TREJYBĘ,VIENA ŽINAI.
Amen.
Visiems linkiu geros dienos su Rojaus Trejybe.
Su meile,

IRENA
2013-03-29 09:27:43



Ką tik baigiau klausytis kovo devintos dienos Gyvųjų pamaldų garso įrašų, kurie įvyko Vilniuje.
Iš naujo siela-dvasia patiria palaimą. Manoji dvasia džiaugiasi dėl nepaprastų urantų patyrimų su Rojaus Trejybe; su GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBE.
Rojaus Tėvai patiriami tik realioje veikloje;kada urantas drąsiai skleidžia tą VIENINTELĘ ŠVIESĄ; tą vienintelę Tiesą.
Ta Tikroji Tiesa byloja apie realius, ne iliuzinius visos Kūrinijos Tėvus;ta Tiesa sako apie gausios Rojaus Trejybės šeimos narių brolystę.
Džiaugsmas suimą stebint urantų atsiskleidimą,jų augimą Rojaus Tėvų Meilėje;jų dvasinį įsisiūbavimą dar aukštesniam skrydžiui.
Šaunuolis,Valdai.Šlovė Trejybei.
Klausantis Valdo perpasakojimą apie dabartinę, katalikų kunigų kasdienybę, prisiminiau, kaip prieš kelis dešimtmečius per Bernadetą Jėzus pasakė:"Kai darysių jūsų žemėje tvarką, šitą gyvačių lizdą pirmiausiai išardysiu".
Visiems linkiu labos nakties.
Su meile,

IRENA
2013-03-12 23:32:22



Garbė ir Šlovė jums, mylimieji mano ir mūsų visų Dieviškieji Rojaus Tėvai. Lai švyti ir spindi Jūsų Šlovė nušviesdama pačius tolimiausius Kūrinijos kraštelius.Lai panyrą visi ,Jūsų sukurti vaikai į tą beribį MEILĖS OKEANĄ. Lai karalaičiams ir karalaitėms niekuomet nepritrūkstą ryžto, valios,ir jėgų, toje kerinčioje, ir nuolat intriguojančioje kelionėje į įšsvajotą Tėviškę, į Rojų; į visų, Trejybės sukurtų vaikų, namus.
Mes visi, šaunu nuotykį patirsim. Amen.

Šį vakarą, po kolektyvinio Rojaus Tėvų garbinimo, po dėkojimo ir prašymų maldų, nusprendžiau pasiklausyti kovo 10 dienos Gyvųjų pamaldų, įvykusių Kaune, įrašų.
Nė kiek neperdėdama pasakysiu: tai kažkas nuostabaus.
Kaip mes paaugome. Koks grožis.
Kokia palaimą, kokia ramybė sklido iš lūpų tariančiųjų garbinimo ir prašymų žodžius.
Buvo nuoširdus, be jokio pasigyrimo, pasidalijimas patirtimi su Rojaus Trejybe. Apie Laimos iš Velžio atvejį be ašarų rašyti negaliu.
Mieloji sese, neskirsiu tau skambių, pompastikos pilnų žodžių; paprasčiausiai, tiesiog dabar, iš savęs, nukreipių tau Trejybės Meilę.
Tai tu esi tas M.Gorkio apdainuotas Danko. Man esi tu tikras pavyzdys. Ačiū Trejybei ir tau už tai,kad tu esi.
Mūsų pasaulis, kol kas, yra toks, kad jame medaliais ir ordinais yra apdovanojami karo didvyriai.
Dvasiniai didvyriai, tie nematomo fronto kariai - nepastebimi; kol kas- visai nėra vertinami.
Dvasinis karys darbuojasi visumos labui, savo brolių-sesių labui,nesitikėdamas už tai nieko.
Atlygis už tai-begalinis pasitenkinimas.
Laima, ir aš meldžiuosi už tave.
Ačiū tiems,kurie padaro audio įrašus ir juos patalpina šioje svetainėje.
Atėjo toks metas, kad Algimanto pamokomasis kiekvienas Žodis giliai,kartais net truputį skausmingai /fizine prasme/ sminga į širdį.
Šiek-tiek esu suintriguota: ar čia Algimantas taip yra paaugęs, ar čia aš, savo juodus akinius busiu kažkur pamętus.Hm...?

Visiems linkiu labos nakties.
Su meile,

IRENA
2013-03-11 23:49:46




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal