Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie minties energijos nukreipimą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2012 07 07
Jurgita:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese aš, noriu paklausti Tavo mokymo, kaip mums suprasti, kas yra minties energija, minties kryptis? Kada paskutiniame mokyme Algimantui Tu pateikei, kad audros metu siųsti savo minties vektorių į viršų, aš noriu, kad Tu mums visiems paaiškintum, kiek tai turi įtakos mūsų maldoje, gyvojoje maldoje.
Tėvas:
Mano mylimieji vaikai, Aš Esu Pirmasis Šaltinis ir Centras, jūsų su meile vadinamas Tėvu. Aš jus globoju, vedu, ir saugau jūsų gyvajame tikrovės kelyje, ramindamas jus, stiprindamas jus iš vidaus kaip jūs negalite saugoti taip vienas kito, net ir savųjų pačių mylimiausiųjų mažylių vaikų. Ir visa tai Aš darau tam, kad stiprinčiau jus iš vidaus, kad jūs nepabūgtumėte žengti žingsnio išorėje šitame tikrovės gyvajame kelyje.
Kada Aš jus mokau iš vidaus, suteikdamas jums daugiau apšvietimo, didesnį pojūtį pasitikėjimo savimi, ir Mumis, visa tai Aš taip pat darau VIRPESIAIS. Tai nėra, taip, kaip jūs galėtumėte įsivaizduoti, kad Aš jums kalbu BALSU, tiktai jūs, savo materialiu protu, įpratote pavadinti tai, kas yra viduje – vidiniu balsu. Tai yra jūsų VIRPESIAI, kuriuos patiriate per atsivėrimą ir susiliejimą su Mumis, ir tie virpesiai jums tampa suprantami. Todėl kada Aš jūsų dvasiniam broliui Algimantui perteikiau tą teiginį, kad jis kreiptų prašymą Apvaizdai, kad būtų nukreipta iškrova į kosminę erdvę, į viršų, tai yra jūsų pačių apšvietimas, arba supratimo išplėtimas, kad galima aplinkoje esamus debesis sklaidyti į šalis ir tuo metu toji sukaupta energija taip pat paskleidžiama didesniu plotu, bet visas tas energijos tankis, sukauptas debesyse, sumažėja, sumažėja apimdamas didesnį plotą, todėl tokiu atveju vietoj viesulo arba liūties, sutelktos mažesniame plote, bus smarkus lietus, apimantis didesnį plotą, arba stipri audra – bet be viesulo pasireiškimo – apimanti didesnį plotą. Tuo tarpu nukreipiant jūsų prašymą Apvaizdai, kad tie energijos sankaupos milžiniški plotai, susidarantys dėl skirtingos temperatūros ir oro srovių judėjimo būtų nukreipiami į viršų, į kosminę erdvę – tai yra pats efektyviausias būdas išsklaidyti sukauptą energiją iškrovos būdu neapimant didesnio ploto jūsų planetoje. Tai yra veiksmingesnis būdas, kurį jūs galite taip pat panaudoti, per trumpesnį laiką tą iškrovą saugiai nukreipti nuo jūsų gyvenamųjų vietų, nuo jūsų aplinkos, kurioje jūs gyvenate patys arba jūsų dvasiniai broliai ir sesės.
Šitą apreiškimą Aš suteikiau tam, kad jūs galėtumėte pamąstyti, jog iškrova nebūtinai turi pasiekti žemės paviršių, kaip jūs esate įpratę suvokti žaibą atkeliaujantį ir iškrova pasireiškiančia gaisru žemės paviršiuje. Galima – daug saugiau – šitą iškrovą reguliuoti KOSMINĖJE ERDVĖJE Juk tie visi virpesiai, jie taip pat yra ir žaibo iškrovos metu. Tai yra ENERGIJOS VIRPESIAI. Ir JŪS – taip pat – GALITE juos reguliuoti net ir taip, kaip juos reguliuoja atitinkamos Mano jums suteiktos Apvaizdos būtybės.
Jūs galite dalyvauti drauge su Apvaizda, kreipdami įvairių jūsų akyse vykstančių reiškinių, pasireiškiančių didžiuliais materialiais nuostoliais jūsų visuomenei, reguliavimą atlikdami taip, kaip Aš jus mokau dabar – kad jūs PASITIKĖTUMĖTE, jog visa tai iš tikrųjų VEIKIA, ir jūs esate PAJĖGŪS NUKREIPTI tokius reiškinius SAVO ATSIDAVIMU MUMS, PASITIKĖJĘ MUMIS, IR SAVO JĖGOMIS.
PASITIKĖJIMAS – TAI YRA JŪSŲ VIDINĖ BŪSENA.
Jūs dažnai pasakote – aš tuo tiek tikėjau, kad kitaip ir negalėjo pasireikšti. Štai toji pasitikėjimo BŪSENA ir yra raktas jums, kad jūs galite tuos milžiniškus dabar jūsų visuomenės patiriamus nuostolius dėl įvairių stichinių reiškinių pasireiškimo jūsų aplinkoje ne tik sumažinti, bet iš vis juos panaikinti.
Kadangi JŪS GALITE įsitraukti, kaip dabar prašote, kad įsitrauktų Apvaizda, ĮSITRAUKTI PATYS Į ŠITŲ REIŠKINIŲ APVALDYMĄ; ir būtent pats veiksmingiausias – NUKREIPTI VISĄ IŠKROVĄ Į VIRŠŲ – tada nebus padaroma jokios žalos jūsų aplinkai.
Jūs turite žinoti, kad šitame dvasinės ir fizinės materijos pasaulyje jūs atrasite daugybę nesuprantamų sankryžų, kuriose negalėsite paaiškinti, kodėl vienokie ar kitokie reiškiniai pasireiškia labai netikėtais rakursais. Vien dėl to, kad jums stinga, kol kas, sisteminių žinių, jūs negalite labai didele dalimi valdyti energijos. O šitos ENERGIJOS ĮSISAVINIMO KELYJE YRA JŪSŲ DVASINIS ATSIVĖRIMAS MUMS. Juk jūs Mus ir vadinate – Energijos Šaltiniai ir Centrai, todėl kuo daugiau jūs atsiversite Šitiems Energijos Šaltiniams ir Centrams – Mums Trims Rojaus Trejybės Asmenims ir Asmenybėms – tuo labiau jūs pradėsite patirti, kaip jūs apvaldote energiją, apvaldote tai, kas jums atrodo kaip fantastika, neįmanomi dalykai.
Štai jūs dabar jau su DIDESNIU PASITIKĖJIMU kreipiatės, kad šitą energijos sankaupą apvaldytų, iškrautų Apvaizda, bet nuo šiol jūs dabar sužinojote NAUJĄ teiginį, kad VISĄ IŠKROVĄ GALIMA JUMS PATIEMS NUKREIPTI Į VIRŠŲ, ne vien tiktai prašant Apvaizdos, bet PATIEMS. Ir ateis TOJI akimirka, kada jūs SAVAIME tą darysite su didesniu pasitikėjimu, kaip dabar jau pasitikite Apvaizdos veikimu, vis didesniu laipsniu jūs įgyjate pasitikėjimą SAVO jėgomis ir jūsų nebebaugina toji mintis, kad jūs galite kreiptis į Apvaizdą. Jums ji nebėra vien tiktai abstrakti sąvoka, kokia taip ir yra likusi kitiems jūsų dvasiniams broliams ir sesėms. Jums Apvaizda yra tikra, realiai veikianti, ir jūs jos pasireiškimo vaisius dažnai stebite su pasimėgavimu, ir didesniu pasitikėjimu savimi vėl kreiptis į Apvaizdą.
O NUO ŠIOL jūs taip pat pradėsite jausti, kad ir JŪS esate PAJĖGŪS įsisavinti energiją daug jums dar nežinomų kelių ir metodų dėka, bet šitas jums suteiktas teiginys yra taip pat pratinimas jūsų proto, kad jūs galite DAUG DAUGIAU negu iki šiol galvojote savo viduje, net ir nedrįsdami apie tokius dalykus užsiminti vienas kitam.
Taip, jūsų mintys yra jūsų pačių nukreipiamų energetinių virpesių – atitinkamo dažnio virpesių – milžiniška iškrova. Jūs šita savo energetinių virpesių iškrova GALITE VEIKTI ENERGIJĄ, ESANČIĄ JŪSŲ APLINKOJE. Tuo pačiu jūs galite veikti ir tuos jums nerimą, o kai kuriems ir baimę, keliančius juodus audros-viesulų debesis. Jūsų aukšto dažnio virpesių iškrova, arba sklidimas į aplinką, ir kada jūs suteikiate jiems atitinkamą kryptį, jie skrodžia visą aplinkui esančią erdvę lygiai taip, kaip viesulas įsiurbia į savo sūkurį visa, kas pasitaiko kelyje – sunaikindamas materialius statinius, perkeldamas pačius sunkiausius daiktus, kokių negali perkelt joks žmogus; ir visa tai atlieka per labai trumpą laiką. Tai įsivaizduokite, JŪSŲ VIRPESIAI YRA KAIP TAS RAMYBĖS PILTUVĖLIS, kuris perskrodžia bet kokius, net ir pačius gausybės energijos pripildytus debesis, kad padarytų iškrovai tą koridorių, nukreipdamas iškrovą į viršų.
Tai jums yra pati lengviausia užduotis, naujas namų darbas.
Linkiu sėkmės.
Algimantas:
Ačiū tau mylimas Tėve už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Nuoširdus ačiū Jurgitai už šito mokymo įrašymą ir išrašymą, kad jį galėtume urantų Forume studijuoti ir taikyti savo praktikoje mes visi.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
2012-07-09 14:08:15
Komentarai
Praktiskai pritaikydamas si Tevo mokyma vakar ir sianakt turejau nuostabu patyrima, irodanti, kad Tevo mokymas dar karta man patvirtino, kad sis mokymas yra tikras, realus, gyvas, ir veikia..Vakar vakare per oro prognoze isgirdau, kad nakti Vilniuje, ir Lietuvos pietuose bus smarkus lietus, net liutys, su zaibais ir perkunija, mat is Vakaru Europos atslenka anticiklonas su gausiais ir pilnais lietaus debesimis. As jau be Apvaizdos, o tik savo minciu deka suteikiau toki debesims vektoriu, kad jie imtu is koncentruotos vandens mases, artejanciios link Lietuvos, pasklistu labiau i virsu, i kosmosa ir sitaip debesu TURIS padidetu, o del to nebutu jokios liuties, nei nakti, nei diena, nes ir dienai pranasavo gausu lietu.
Ir man buvo akivaizdu, kad JOKIO LIETAUS, JOKIOS PERKUNIJOS IR ZAIBU NEBUS, kad ir ka matytu meteorologai savo monitoriuose, kad ir kokia nepalankia prognoze jie skelbtu.
Ir taip atsitiko, kad nebuvo jokios liuties, jokiu zaibu, jokio griaustinio, o diena beveik visa laka buvo sauleta, o ir kai uzejo debesys, tai jokio lietaus neatnese.
Todel MINTIES ENERGETINE GALIA NET IR MUSU yra milziniska.
Ir SIKART papildmomai prie noro apsaugoti zmones nuo nuostoliu dar buvo ir kitas noras, kad sinoptikai SUSIMASTYTU, tai kur gi dingo tas anticiklonas is Vakaru Europos, jis tarsi ISGARAVO, NES NIEKUR nenukeliavo toliau. IR TAIP IVYKO, JIS garavo pagal mano minties suteikta vektoriu pasklisdamas didesniu savo turiu i virsu, o tuo paciu ir issklaidydamas vandens mase, kuri neissklaidyta i didesni turi tikrai butu atitikusi prognoze, butu prapliupusi gausiu lietumi.
Savo tokiu patyrimu siandien pasidalinau ir po musu gyvuju pamaldu Rojaus Trejybes gyvojoje sventoveje.
Visi patyrimai yra skirti musu labui, musu didesniam pasitikejimo ugdymui tiek gyvu bendradarbiavimu su Rojaus Trejybe, su Apvaizda, ir savo minties galia, kuri mums ir demostruoja TOKIU MUSU PATYRIMU, kad ji taip pat VEIKIA, nes musu laukia dar didesni issukiai, ir darbai drauge su Apvaizda.
Telydi jus ramybe.
Su broliska meile,
Algimantas
2012-08-25 20:40:08
Tas žaibas, – bet ar tikrai tas pats žaibas, nežinau, bet taip manau, nes atstumas tarp Žvėryno ir Karoliniškių rajonų yra nedidelis; tarp jų – tik nedidelis kalnas – apie kurį rašė Algimantas savo mokyme-patyrime, tą vakarą, taip garsiai driokstelėjęs tarp namų kieme, nustebino mane taip pat; nustebino todėl, kad po tokios galingos iškrovos nepratrūko dangus siautulingu viesulu ir gausia liūtimi, o kažkiek laiko buvo ramu. Išgirdusi griausmą, jau rengiausi pašvęsti laiką bandyti atlikti Tėvo mums užduotą naują namų darbą – savo pačios minčių energija apvaldyti žaibo energijos sankaupos iškrovą – kurio neįmanoma atlikti be nuolatinio dvasinio atsivėrimo Rojaus Trejybės esybei per gyvą dvasinę komuniją, bet a ramybė, po driokstelėjimo, nuramino ir mane. Ir tik vėliau, kai ėjau miegoti, išgirdau vėtros ir liūties stiprų ūžimą, tokį stiprų, kad net stiklai rėmuose braškėjo. Išėjau į stiklu uždarą balkoną ir pamačiau šėlstančią stichiją, ir tą pačią akimirką pradėjau melstis, kreipdama savo minčių energetinius virpesius, kaip sako Tėvas mokyme – atitinkamo dažnio virpesius – kurie yra dvasinės asmenybės sąmonės aukšto dažnio energetiniai virpesiai, ir kurių dažnis priklauso nuo dvasiškai pabudusio žmogaus dvasios atsivėrimo gelmės – į tą žaibo iškrovų kanonadą, kad ta galinga energijos sankaupa, pakeitusi kryptį, neįsižemintų, bet, kaip aš pati sau sakau, įsidangintų.Prašiau ir Apvaizdos prisijungti prie mano virpesių padedant išsklaidyti tą debesį, kad krituliai iškristų kuo platesniu plotu, kad gatvės nepavirstu upėmis, kad mano sesės ir broliai dvasioje nepatirtų sunkių stiprios liūties padarinių ne tik Vilniuje, bet kad tų pasekmių nebūtų ir kitose Lietuvos gyvenvietėse, kuriose gausu nedidelių namų, kurių gyventojams juodi viesulų debesys kelia milžinišką baimę: kad tik nenuplėštų stogo, nenutrauktų elektros laidų, neišverstų medžių, nesukeltų gaisrų, kad tik nežūtų artimieji. Aš meldžiausi visa savo atsivėrusia dvasine gelme, nuoširdžiai meldžiausi ir vien tiktai iš meilės, nes dabartinį savo materialų gyvenimą, aš gyvenu su mano, kaip ir visų sesių ir brolių dvasioje, ir visų dvasinių brolių-dvasinių asmenybių, tikraisiais dvasiniais Rojaus Tėvais, atrastais savo viduje, kurie yra Trys Lygiaverčiai Rojaus Trejybės Asmenys-Asmenybės susilieję į Vieną dvasioje, neatskiriami ie nedalomi, kurie yra Trys Šaltiniai ir Centrai, susilieję į bedugnį Meilės Šaltinį, ir tas gyvasis Meilės Šaltinis yra net ir mano, Rojaus Trejybės man padovanotos, kaip ir kiekvienam mirtingajam, dvasinės asmenybės gelmėje, kurios atsiskleidimo dvasios aktualu potencialas yra beribis-bedugnis, kaip ir Rojaus Trejybės esybės dvasios gelmių gelmė yra bedugnė. Ir tai yra nuostabiausias ir vertingiausias įvykis-atradimas mano materialios mirtingosios gyvenime, kai aš savo pabudusia ir atsivėrusia dvasia atradau savyje tą Rojaus Trejybės meilių meilės gelmių gelmę, ir tuo dvasiniu atradimu-pažinimu-priartėjimu prie Rojaus Tėvų suvokiau savo tikrąją dvigubos kilmės esmę, dvasinės kilmės esmę, nors tuo pačiu esu ir žmogiškosios kilmės, bet suvokusi save kaip dvasinę asmenybę, aš tuo pačiu patiriu, kad esu Rojaus Trejybės dvasinė dukra. Ir aš tuo evoliuciniu dvasios atsiskleidimo asmeniniu patyrimu atstačiau savyje orumą, tapdama tos didžiulės kūrinijos dvasinės šeimos dalimi, neatskiriama dalimi, ir patirdama dvasinę vienovę per dvasios atsivėrimą Trejybei su visomis dvasinėmis asmenybėmis-dvasiniais broliais.
O pabudusios ir atsivėrusios dvasios troškimas, nepasotinamas troškimas, yra – laisva valia ir kasdienių asmeninių pastangų dėka, garbinant Tris Šaltinius ir Centrus, per viršsąmonę susiliejus į gyvą dvasinę komuniją – gerti ir gerti tuos gyvus meilės energetinius-informacinius virpesius iš bedugnio Meilės Šaltinio, kad kiekviena dvasinė asmenybė tais virpesiais keltų ir keltų savo dvasinę sąmonę į vis aukštesnį ir aukštesnį energetinį lygį tam, kad gyventų gilindama ir gilindama dvasinį įtikėjimą per dvasios atsivėrimą Trejybei, kad gyventų dvasine šviesa savo viduje, kad gyventų tiesos vis platesniu ir gilesniu įsisavinimu, kad gyventų tikrove pripažįstant kūrinijoje vyraujantį vienintelį priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnį, kad gilintų dvasinę-kosminę įžvalgą, kad gyventų Trejybės išmintimi kiekvieną akimirką, kad gyventų suliejusi savo valią su Rojaus Trejybės valia – MEILE – kad gyventų Rojaus Trejybės meilėje, ir patirtų Rojaus Trejybės meilę savo viduje, kad gyventų tuo tikruoju dvasinės asmenybės dvasiniu aš, ta dvasine būsena, vien tiktai MEILĖS BŪSENA, kuri nežino kas yra baimė, nerimas, neryžtingumas, pavydas, neapykanta, kančia, skausmas, abejonės, nepasitenkinimas, kuriai nereikia jokių festivalių, fejerverkų, nereikia jokių trumpalaikį džiugesį sukeliančių įvairiausių žmogiškojo materialaus proto šventinių sumanymų, nereikia nei tų taip vadinamų įžymių žmonių gimimo, nei mirimo datų paminėjimo, nereikia ... nereikia.
Prisimenu tą – be dvasinio susiliejimo su Rojaus Trejybe – mano gyvenimo laikotarpį, kad manyje nebuvo net minties šešėlio apskritai už ką nors melstis. O dabar meldžiuosi, ir meldžiuosi ne tik už savo kenčiančius artimus šeimos narius, bet ir už kitus žmones, net ir už visą Urantijos žmoniją, kuri pastaruoju metu patiria didžiulius nuostolius dėl įvairių stichijos reiškinių pasireiškimo. Koks milžiniškas žingsnis žengtas iš ankstesnio laikotarpio, gyvenimo pažymėto materialiu įtikėjimu, į dabartinį, tą patį materialaus gyvenimo laikotarpį, bet jau įprasmintą įtikėjimu dvasiniu lygiu! Koks milžiniškas kokybinis skirtumas! Kuris džiugina, ir vis mažiau ir mažiau tebestebina. Štai koks nuostabus Rojaus Trejybės meilės poveikis, kai tie gyvieji meilės virpesiai yra isileidžiami į vidų, kai tu myli visus ir viską Trejybės meile. O juk kitos meilės ir nėra. Todėl mes ir meldžiamės už kitų gerovę, ir nes negalime nesimelsti už tuos kenčiančius: ir vargšus, ir turtuolius lygiai taip pat, nes jie – visi, neišskiriant nė vieno – yra mūsų broliai ir sesės dvasioje, ir mes tai žinome dvasinio įtikėjimo dėka, bet jie – tie, kurie yra vis dar ir kol kas neatsigręžę į Kūrėją – jie tokio suvokimo savo sąmonėje neturi dėl patyrimo nebuvimo. Tai jiems, manau, tas Tėvo naujas namų darbas mums – urantams – kelia didžiulę abejonę, ir juoką. O juk mes taip pat dėl menko pasitikėjimo taip pat turime abejonių, bet mes vis tiek norime atlikti tas mums keliamas užduotis kad tik, veikdami drauge su Rojaus Trejybe kaip bendrakūrėjai, dvasiškai vystytumėmes ir tvirtėtume vardan visumos gerovės, ir labai džiaugiamės kai mums pavyksta, o tai stiprina kiekvieno mūsų pasitikėjimą savimi, ir Rojaus Trejybe.
Tėvas moko mus – Aš jus mokau dabar – kad jūs PASITIKĖTUMĖTE, jog visa tai iš tikrųjų VEIKIA, ir jūs esate PAJĖGŪS NUKREIPTI tokius reiškinius SAVO ATSIDAVIMU MUMS, PASITIKĖJĘ MUMIS, IR SAVO JĖGOMIS.
PASITIKĖJIMAS – TAI YRA JŪSŲ VIDINĖ BŪSENA.
Jūs dažnai pasakote – aš tuo tiek tikėjau, kad kitaip ir negalėjo pasireikšti. Štai toji pasitikėjimo BŪSENA ir yra raktas jums, kad jūs galite tuos milžiniškus dabar jūsų visuomenės patiriamus nuostolius dėl įvairių stichinių reiškinių pasireiškimo jūsų aplinkoje ne tik sumažinti, bet iš vis juos panaikinti.
Ir man dar besimelžiant, išgirdau, kad stipri liūtis išseko, stiprus vėjas nurimo, bet maldos dar nenutraukiau, o kai baigiau melstis, tai mačiau, kad dar lyja, bet lyja labai jau skystai. Sėdėjau ant pagalvių ir gėrėjausi žaibo siautulingu šviesos šokiu tamsiame danguje, ir man buvo įdomu tą reginį stebėti. Žaibas gana ilgai dar svaidė savo akinančio ryškumo stėles ir žybčiojo šviesomis dideliame dangaus plote. Bet staiga atkreipiau dėmesį į tai, kad negirdžiu kaip įprastai dangiškojo dūdų orkestro, nuolatinio žaibo palydovo. Net ir pravėrus langą labai labai silpnai girdėjosi tarsi toli jau nuėjusio dūdų orkestro garsai. Pagalvojau, tai byloja, kad žaibo iškrovos įdanginimo veiksmas įvyko. O gal ne? Išlindo tokia viena nedrąsi abejonė. Gerai, kad tik tokia, nes jeigu būtų didelėn didelė abejonė, ar aš melsčiausi, kaip meldžiausi jau daug kartų, kai kreipiausi aš, ir kiti urantai – kaip mus mokė – į Apvaizdą, kad ji apmaldytų stichinių reiškinių pasireiškimą? Aišku, kad nesimelsčiau. Šiandien mums tai yra naujas patyrimas, kaip ir tas ankstesnis patyrimas su Apvaizda – kai mes pradžioje taip nedrąsiai ir su nepasitikėjimu pradėjome bendradarbiauti su Apvaizda. Bet vis labiau drąsėjome, ir pasitikėjome.
Apie tai kalba ir Tėvas perteiktame mokyme – Štai jūs dabar jau su DIDESNIU PASITIKĖJIMU kreipiatės, kad šitą energijos sankaupą apvaldytų, iškrautų Apvaizda, bet nuo šiol jūs dabar sužinojote NAUJĄ teiginį, kad VISĄ IŠKROVĄ GALIMA JUMS PATIEMS NUKREIPTI Į VIRŠŲ, ne vien tiktai prašant Apvaizdos, bet PATIEMS. Ir ateis TOJI akimirka, kada jūs SAVAIME tą darysite su didesniu pasitikėjimu, kaip dabar jau pasitikite Apvaizdos veikimu, vis didesniu laipsniu jūs įgyjate pasitikėjimą SAVO jėgomis ir jūsų nebebaugina toji mintis, kad jūs galite kreiptis į Apvaizdą. Jums ji nebėra vien tiktai abstrakti sąvoka, kokia taip ir yra likusi kitiems jūsų dvasiniams broliams ir sesėms. Jums Apvaizda yra tikra, realiai veikianti, ir jūs jos pasireiškimo vaisius dažnai stebite su pasimėgavimu, ir didesniu pasitikėjimu savimi vėl kreiptis į Apvaizdą.
Telydi jus Rojaus Trejybės palaiminimas.
Su meile,
Violeta
2012-08-12 23:33:47
Mielieji, šis Tėvo mokymas tikrai veikia, ir štai jums mano patyrimas, tą ir paliudijantis.
Vakar apie pusiaunaktį kambario kampą per užtrauktų užuolaidų pakraščius nutvieskė ryški balta šviesa pamaniau, jog tai mašinos hologeninės lempos taip apšvietė. Tačiau tuoj pat supratau – ne mašina, o žaibas, nes po akimirkos pasigirdo milžiniškas griaustinis, kuris ne šiaip nugriaudėjo ir nutilo, bet tikrai riedėjo per galvą, kad net ausis atrodė užguls, ir niekaip nesibaigė, nors praėjo apie pusę minutės, o jis vis dundėjo ir dundėjo. Kokia milžiniška garso bangos iškrova. Kada po kurio laiko jis baigė savo solo partiją, pasižiūrėjau per atitrauktą užuolaidą – lauke tylu, ramu, tik tvanku. Ir vėl nuplieskė žaibas, o griaustinio banga dabar buvo tokia galinga, kad pradėjo drebėti ne langai, bet visas namas. Ir vėl toji garso banga ritosi ir ritosi atrodė virš pat galvos, kad jausmas buvo toks, kad gali užkliudyti ir namo stogą, panašiai, kaip labai žemai skrenda lėktuvas; tik garsas buvo toks pilnas, kad atrodė visas dangus jo pripildytas, negali suprasti, kur jis prasideda, o kur baigiasi. Anksčiau tokių griaustinio pasivažinėjimų per dangų negirdėjau niekada. Nusprendžiau toliau nebelaukti, ir ne Apvaizdos pagalba, kaip tą darydavau anksčiau, bet savo mintimis nukreipti tiek žaibo, tiek griaustinio iškrovą man nematomu koridoriumi į erdvę, o žemyn neleisti jiems kirsti į žemę. Ir labai greitai, man atrodo, kad greičiau kaip po kelių minučių, tiek žaibai, tiek griaustinio bangos ėmė akivaizdžiai KILTI aukštyn nuo to lygio, kuris ką tik griaudėjo palei ausis. Prasidėjo didžiulė liūtis, kuri man stebint per langą siautėjo maždaug už pusantro šimto metrų Liubarto gatvėje, nes puikiai mačiau kaip prie gatvės apšvietimo lempos tokiomis vandens paklodėmis buvo liejamas vanduo, dar sustiprinant ir vėjo gūsiais, kad atrodė praplyšo dangus, ir apsiginti nuo tokios gausos vandens žmogus neturi jokių galimybių, jeigu šitaip lytų dieną, ar dvi. Ir žaibai skrodė dangų, bet jie jau buvo VIRŠUJE, O GRIAUSTINIS SAVO GALIĄ NUKREIPĖ TAIP PAT Į VIRŠŲ IR PAKILO DAR AUKŠČIAU. Jutau nuostabų vidinį ramybės jausmą, kad Tėvo mokymas veikia, yra tikras ir realus,, jog savo paties minčių galia, o ne tik Apvaizdos suteikiama pagalba, galėjau apvaldyti ir žaibą, ir griaustinį – pakelti suformuotu koridoriumi į viršų, ir šitaip apsaugoti nuo gaisrų gal ne vieno žmogaus būstą. Netrukus ir liūtis taip staiga – labai nenatūraliai – tai pat nustojo lijus iš viso.
Kaip nuostabu, kad su Rojaus Trejybės įtikėjimu – gyvu ir vis augančiu – galima suvaldyti stichines jėgas.
O štai dabar, kai rašau, yra jau kitos dienos rytas. Sutemo tiek, kad tarsi ne rytas, bet ant nosies naktis. Be lempos neįmanoma nieko skaityti, nors aštuonios valandos ryto. O tai savaime suprantama, kad tokie debesys, uždengę saulės šviesą, yra pilni vandens, ir jiems pratrūkus, gali būti milžiniška vandens lavina išpilta ant miesto per labai trumpą laiką. Ir ką tik prasidėjo stipri liūtis, tad aš vėl ėmiau mintimis sklaidyti debesis, kad jie pasklistų didesniu plotu, tiek į šalis, tiek į viršų, kad toji milžiniška potencinės energijos galia, besilaikanti debesyse, taip pat kiltų ir į viršų. Ir vėl gal po pusės minutės ėmiau tiesiog jausti, kaip tas milžiniškas vandens energetinis potencialas, sukauptas galinguose debesyse, ėmė sekti, silpti, ir teliko tik nedidelis lietutis, kuris taip maloniai atgaivina.
Štai kodėl reikia urantams vis drąsiau Rojaus Trejybės mokymus taikyti savo kasdienėje aplinkoje, ir patys patirsite, kaip jie VEIKIA, ir tuo pačiu stiprėsite ir jūs savo įtikėjimu ir pasitikėjimu, tiek Rojaus Trejybe, tiek savo galia.
Rojaus Trejybės mokymai yra suteikiami MUMS, visiems, tam, kad jais gyventume kasdien, o kitus dar papildomai pritaikytume susiformavus atitinkamoms sąlygoms, kad apsaugotume daugybę žmonių nuo sužalojimų, ir net gyvybės – fizinės – praradimo, o taip pat ir nuo materialių nuostolių patyrimo, o valstybės biudžetą - nuo per didelių išlaidų. Juk jeigu nekils stichijos sukeliamų gaisrų, kiek bus sutaupyta lėšų, kurios būtinos juos gesinti, jeigu nebus potvynių, nereikės padengti jų sukeltų nuostolių ir šalinti jų pasekmių. O juk visa tai KAINUOJA PINIGUS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-08-07 09:30:47
Mielieji,
Šį Tėvo mokymą, perduotą per Algimantą, aš klausiausi Rojaus Trejybės šventovėje Vilniuje. Tada jutau labai galingas vibracijas. Savo išraiška jos man buvo visiškai naujos, ansčiau nepatirtos, tarsi, visą planetą laikyčiau savo rankose.
Iš šentovės grįžus namo į Velžį, tą patį vakarą staiga susiformavo tamsusu debesis ir pakylo labai didelis vėjas. Prisiminiau tik ką girdėtą Tėvo mokymą, kuriame Jis mus ragina naudotis savo minties galia tramdant sticijas. Pagarbinau Rojaus Trejybę. Poto mintis nukreipiau aukštyn, suformavau tokį koridorių, kuriuo į kosmosą turėtų išeiti energiją, čia, planetoje, sukelianti tokius stichijų pasireiškimus. Šitą vaizdinį mintyse išlaikiau kelias minutes, mąstydama, kad tą darau su Rojaus Tėvais, kurie yra visų Energijų Šaltiniai ir Centrai.
Greitai vėjas aprimo, iš labai gūsingo, lenkiančio medžius iki žemės, tapo tik stiprokas, o po kurio laiko visai nurimo, debesys išsisklaidė.
Naktį mane pažadino galingas, vis stiprėjantis griaustinis. Žaibai liejosi vienas po kito, tarsi pašvaistė būtų apėmusi visą dangų.
Vėl pagarbinau Rojaus Trejybę ir mintyse sukuriau tą patį koridorių aukštyn, kaip tą dariau, kai pūtė vėjas. Netrukus žaibo iškrovos nebelietė žemės paviršiaus, o išsikraudavo kažkur debesyse, tuo pačiu sumažėjo griaustinio trenksmas, o visas tas stichijos reiškinys praslinko virš Velžio ir palaipsniui nurimo.
Taip pradėjau ruošti Tėvo užduotus naujus namų darbus.
Su meile,
Laima
2012-07-10 22:20:53
Brangus Broliai ir seses dvasioje, kai atradau ši nuostabu, gyvaji kelia. Mano gyvenimas keičiasi-įgauna prasme. Anksciau visada galvodavau, apie Dievą, gyvenanti mano viduje, mokytoja, kuris moko gyvenimo tiesu, kuris veda tave dvasios keliu. Siandien džiaugiuosi Tėvu, atrastu savo viduje, GYVU TĖVU- ROJAUS TREJYBE kuris tikrai veda, kaip tikras Tėvas savo sūnų ar dukra per gyvenimą, pajuokaudamas, pasmaikstaudamas, ir kartais griežta žodį istardamas.
Sakau istardamas, bet ištikrųjų mintyje turiu, kad Tėvas kalba virpesiais kurie "ikrite" į tavo protą transkribuojasi į zodzius.
Nutinka įvairiausiu įdomiausių situacijų - kartais tenka staiga viska palikus užrašyti kokį nors mokymą, o kartais, megaujiesi tuom, kad Tėvas moko net ir to kaip savo minčių pagalba sukurti geresni materialu gyvenimą, kaip kreipti savo minties energija, kad materialiu išteklių daugetu o ne mazetu, kaip niekada neteisti, o priimti, kito jo sūnaus ar dukros elgesį, ir kaip išmintingai, laiku ir vietoje pamokinti, kaip savo meile apglebti ir istirpdyti bet kokia, situacija, kaip savo minciu energija nukreipti taip, kad bet kokia situacija issisprestu pagal Jo valia.
Šiame mokyme Tėvas sako kad energijos valdymo reikale esam naujokai - tai tikra tiesa.
Bet yra taip, kad reikes išmokti tas energijas valdyti. Jau anksciau pries 12 metu esu dares tokius dalykus, kai nukreipi minti į erdve arba žmogaus kuris atsakingas už sprendimu priėmimą, kurie itakoja ir tavo gyvenimą.virsugalvi, ir paprasai, kad situacija butu išspręsta palankiausi abiems pusems, ir tiesiai sakant staiga pamatai tokius pokyčius kuriu net nesitikejai. Tada nežinojau apie Apvaizda, bet kai taip energijom manipiliuodavau visada jausdavau, kad kitam gale, mano pasiustos energijos "atsimusa" į gyvas būtybes. Pries kelias dienas pavėlavau į darbą ir galvoju, kas bus, ką sakys darbdavys, ir nukreipes minti- srautą paprasiau kad situacija issisprestu, (aišku esi pasiruošęs priimti viska kas beįvyktų) ateina darbdavys, nusišypso ir pasako, na nieko liksi valandėlę ilgiau. Visada naudoju minties energija, kad išsklaidyti skausmą jaigu susidauzi pats arba kitas, ir tai veikia stulbinanciai, negali patiketi, kaip greitai ississklaido skausmas, kai jo nelaikai bet mintim ispleti placiau.
Bet pats svarbiausias dalykas paklusti vedimui iš vidaus, likti tusciu, už nieko nesikabinti, viska paleisti. Nieko nelaikyti ir gyventi čia ir dabar, neplanuojant ir pasitikint.
Pasitikejimas- sąmonės būsena. Sako Tėvas. Ir tikrai, būtent per pasitikejima, itikejima, zinojima, ir veda kelias į energijos valdymą.
Kai pasitiki ir žinai, kad kur tu beatsidurtum - kokioje pasaulio vietoj, kas su tavimi benutiktu, visada tai yra tau skirta Kūrėjo valia. Todėl visada islieki ramus, ir dabartyje, nes nėra ko jaudintis. Ramybes jums.
valdasAirija1
2012-07-10 00:19:25
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]