Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas-atsakymas, ar reikia mums kreiptis į Apvaizdą ir melstis už kitus asmenis, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Kaune, 2012 08 12.

Algimantas:

Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perduoti Tavąjį mokymą, atsakant į Laimos iš Velžio klausimus. Ar mums reikia kreiptis į Apvaizdą? Ar mums reikia melstis už kažkokius konkrečius asmenis? Ar tai yra toks evoliucinis kelias mūsų planetai? Ar mes darome tai, ką Tu numatei mums?

Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:

Mylimas Mano sūnau ir Mano mylimiausi vaikai, kaip ir VISI Kūrinijos – Mano Dvasinės Šeimos – mylimiausi vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, kurį jūs su meile vadinat Begaline Dvasia-Motina-Sese. Dar kai kas pavadina Mane ir Veiksmo Dievu. Taip, Aš veikiu, kaip ir veikia visa Mūsų Rojaus Trejybė. Aš jums – BE PERSTOJO – skleidžiu išmintį ir meilę, gailestingumą ir šviesą, veiklą ir tiesą, kad jūs galėtumėte patirti, kaip šitos, AMŽINOSIOS, vertybės gali pasireikšti jūsų aplinkoje.Aš suteikiu jums Apvaizdą – daugybę dvasių, kurios Mūsų yra pasiųstos tam, kad galėtų bendradarbiaudamos su jumis pratinti jus kasdieniame gyvenime veikti DRAUGE, kaip Manosios Dvasinės Šeimos BROLYSTĖS PASIREIŠKIMO meilės darbais išraiška, VISŲ LABUI.
Todėl jūs tikrai darote labai gerai kreipdamiesi į Apvaizdą, jūs taip pat darote labai gerai melsdamiesi už kitus, juk malda – tai yra ABIPUSIS ryšys –RYŠYS IŠ JŪSŲ, PASKLINDANTIS MUMS, PER TUOS, UŽ KURIUOS JŪS MELDŽIATĖS. Juk jūs meldžiatės iš MEILĖS, KURIĄ GAVOTE IŠ MŪSŲ, ir trokštate tą meilę padalinti kitiems.Štai MALDA – TAI YRA JŪSŲ MEILĖS IŠRAIŠKA, kam jūs tą akimirką trokštate tuos Mūsų jums suteiktus ir patirtus virpesius adresuoti-nusiųsti, ir jūs puikiai žinote MOTYVĄ, kodėl jūs šitą darote. O tai yra gyvas Mūsų
Meilės, PATIRTOS JŪSŲ VIDUJE, pasireiškimas visų šviesos labui. Ir jis Mus džiugina, kadangi šitaip jūsų meilė tampa AKTYVI – ne teorinė, vien tiktai apmąstoma kategorija, bet veikiantis TIKROVĖS REIŠKINYS, KURIS YRA PATIRIAMAS. Ir tie, kurie jūsų yra minimi maldose, taip pat patiria, tik jie nežino, kaip paaiškint tą naują patyrimą – jiems būna poveikis – vieniems didesnis, kitiems mažesnis. Tačiau VISADA poveikis būna juos NURAMINANTIS, SUSTIPRINANTIS IR PALYTĖJANTIS TAIP, KAIP MES PALYTĖJAM JUOS IŠ VIDAUS. Taip jūsų pasiųsti meilės virpesiai palytėja juos iš IŠORĖS, kad jie galėtų taip pat labiau pajaust ir Mūsų meilės vidinius virpesius.

Kada jūs bendradarbiaujate su Mūsų kitais vaikais, kuriuos Mes pavadiname jums suteikta Apvaizda, jūs įgyjate didesnį PASITIKĖJIMĄ VEIKTI – VEIKTI DRAUGE su kitais jūsų dvasiniais broliais ir sesėmis – VEIKTI ŠVIESOS LABUI – VEIKTI IŠ MEILĖS.
Dabar jūs kalbat – ir maldose, ir tarpusavyje – kaip Apvaizda jums padeda, tai kodėl jums kyla tik klausimas? Štai, ji pasireiškia vienokiu ar kitokiu veiksmu, jūs matote ne patį veiksmą, bet to veiksmo PASEKMES, viduje jūs patiriate pasitenkinimą, bet pasitenkinimą dar patiriate dėl savo nepasitikėjimo Mumis, kad štai, jūsų prašymas buvo įgyvendintas, išpildytas, jums džiugu dėl šito įvykusio veiksmo, kurio jūs nematėte, bet užfiksavote pasekmę, tačiau jūs turite vis daugiau patirti meilės jausmą tiems, kurie tuos reiškinius, dėl kurių jūs meldėte Apvaizdos įsikišimo…
[ PAUZĖ – Algimantas: Pastaba: nutrūko mano viduje sklidusių virpesių pojūtis, kuris ir leidžia mano patiriamus Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės energetinius virpesius paversti į materialius, ir girdimus kitiems, žodžius. Todėl turėjau vėl panirti į tą būseną, kad pajausčiau virpesius iš Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės ]
Jūs jaučiate pasitenkinimą, kada jūs matote tų veiksmų, kuriuos atliko nematomi jūsų pagalbininkai - Mūsų kiti vaikai – pasekmes, tačiau jūs DAR NEJAUČIATE TOS MEILĖS IŠRAIŠKOS SAVO VIDUJE – SAVO BŪSENA – TIEMS VAIKAMS, KAIP SAVO DVASINIAMS BROLIAMS IR SESĖMS.
Juk šitas bendradarbiavimas sumanytas jums ne šiaip sau, kad jaustumėte pasitenkinimą, jog yra tokios pasekmės, kurių jūs pageidavote – PAGEIDAVOTE IŠ MEILĖS, ne norėdami kitus nustebinti, ir tuo pačiu pasireikšti kaip jūsų asmenybės EGO išraiška, bet jūs jutote didžiulę meilę norėdami, kad būtų suteikta pagalba tiems, kurie patiria tų stichinių reiškinių milžinišką pasireiškimą, atnešantį skaudžių rezultatų, net ir fizinių gyvybių praradimą..JŪSŲ MEILĖ DIKTAVO JŪSŲ MINTIS,TROŠKIMUS, IR VEIKSMUS. Tačiau jūsų bendradarbiavimas su Apvaizda yra sumanytas tam, kad jūs pradėtumėte vis aktyviau veikti su jums, KOL KAS, dar nematomu, Mūsų vaikų jums suteiktu kolektyvu, kad PATIRTUMĖTE BROLYSTĘ – BROLYSTĘ SU JAIS, ne vien tik tarpusavyje. Kada jūs matote fizinius pavidalus savo dvasinių brolių ir sesių, tada jūs suprantate brolystę tiktai tarp MIRTINGŲJŲ, matomų jūsų fiziniam žvilgsniui. MANO sumanymas yra TOKS, KAD JŪS IŠTIRPDYTUMĖTE BAIMĘ BENDRADARBIAUTI su NEMATOMAIS jūsų broliais ir sesėmis, kad jums tai NEBŪTŲ keliantis BAIMĘ reiškinys.
Štai kodėl Aš jums esu ir suteikęs Tarpines Būtybes, KURIOS ĮSITERPIA TARP JŪSŲ IR DVASIŲ, tam, kad jūs galėtumėte lengviau pasiekti šitą bendradarbiavimą, ir užmegzti su jomis DVASINĮ RYŠĮ – BROLYSTĖS RYŠĮ. Ir todėl jūs galite su Tarpinėmis Būtybėmis daug lengviau, be tokios didelės baimės žemų virpesių išraiškos, pasiekti labai didelių ir teigiamų rezultatų VISOS ŽMONIJOS LABUI. Ir tada jūs patirsite viduje MEILĘ toms būtybėms, kurių nemato jūsų materialios akys; bet kai kurie iš jūsų ir jas pamatysite – pamatys jūsų materialios akys. Todėl, bendradarbiavimas su Apvaizda – tai ne tas, jūsų supratimu, stichinių jėgų nuraminimas, bet JŪSŲ BROLYSTĖS POŽIŪRIO IŠPLĖTIMAS – PAGILINIMAS IR JŪSŲ BŪSENOS – MEILĖS-BROLYSTĖS BŪSENOS UGDYMAS JŪSŲ DVASINIAME ASMENYJE.
O kada meilė viduje ima vis stipriau pasireikšti, tuomet jūs ir išreiškiate savo maldas už konkrečius Mano vaikus, kuriems, jūsų supratimu, reikalinga ir jūsų įsikišimas MALDOS FORMA.
Ir Aš jus taip pat ir malda UGDAU, kad jūs pajaustumėte didesnį BROLYSTĖS DVASINĮ ryšį su tais, už kuriuos meldžiatės.
VISKAS yra sumanyta tam, kad PADĖTŲ JUMS, tiek bendradarbiavimu su Apvaizda, tiek ir malda už kitus. O juk visa tai išsilieja JŪSŲ VEIKSMAIS, kuriuos patiriame MES.
Bendradarbiaudami su Apvaizda, jūs tuo pačiu bendradarbiaujate ir su MUMIS. MELSDAMIESI UŽ KITUS jūs taip pat LIEJATE MEILĖS virpesius ir jiems, ir TUO PAČIU JIE PASIEKIA MUS. Todėl GILINKITE savo dvasinį atsivėrimą, kad labiau PASITIKĖTUMĖTE MŪSŲ VEDIMU IŠ VIDAUS, ir tada patys PATIRSITE – BŪSENA paliudysite – kokia nuostabi yra jūsų dvasinė brolystė su jums nematoma, KOL KAS, Apvaizda, ir koks nuostabus yra jūsų DVASINIS VYSTYMASIS, ir SPINDESYS, kada jūs maldoje išreiškiate savo MEILĘ KITIEMS.
Žinokite, Mano mylimieji vaikai, taip, kaip jums suprantama malda – tai yra jūsų meilės pasireiškimas – PASIREIŠKIMAS, KOKĮ DIKTUOJA JŪSŲ VIDUS.

Tai jeigu ta – žmogiškąja – analogija lyginti, Mes esame NUOLATINĖJE GYVOJE komunijoje su JUMIS, Mes esame NUOLATINIAME GYVAJAME BENDRADARBIAVIME SU JUMIS. O tai reiškia – Mes esame NUOLATINĖJE MALDOJE SU JUMIS.

IMKITE PAVYZDĮ IŠ MŪSŲ, ir patirsite naujų pasireiškimų savo gyvenime.

LINKIU JUMS ŠVIESOS VIDUJE. O ramybę Aš palieku, kad imtumėte SAVUOJU ATSIVĖRIMU. NIEKADA jūs jos neišsemsite, nes ji yra tokia gausi Mūsų viduje ir jums PRIEINAMA. Todėl ją semkite DVASINIU SAMČIU, KURIS NETURI KRAŠTŲ, IR JIS VISĄ LAIKĄ GILĖS, IR PLATĖS NUO JŪSŲ DIDESNIO ATSIVĖRIMO, IR BENDRADARBIAVIMO SU APVAIZDA, IR MALDOS UŽ KITUS.

Algimantas
Ačiū Tau, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, už šitą nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Nuoširdus ačiū Daliai už šito mokymo įrašą ir jo iššifravimą, kad ir visi jį galėtų studijuoti mūsų svetainėje.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2012-08-22 20:56:14

Komentarai

Paklausiusi irasu nusprendziau pasidalyti sita patirtimi. Viena mano kliente labai susirgo, nustojo vaikscioti ir kalbeti. Taip pablogejus jos buklei pasikeite ir prieziura. Isijunge dar keletas zmoniu i jos globa. As, kaip isvaziavau atostogu birzelio menesi, po atostogu pas ja negrizau. Gal rugsejo pabaigoje man paskambino ir paprase pavaduoti kolege. Tad po triju menesiu pertraukos vel aplankiau ja. Tik atrakinusi duris pajauciau labai stipru kvapa, lavono kvapa. Zinodama, kad ji turi buri zmoniu, kurie ja priziuri, tikrai negalejo buti taip, kad numire ir guli sau. Nes, jei tai ir ivyko, per kelias valandas, na per nakti, kunas negalejo paskleisti tokio kvapo. Atitraukiau uzuolaida ir pamaciau, kad ji tikrai kvepuoja – miega. Apklojau ja dar keliais uzklotais, atidariau visus langus ir duris, kad isvedinti patalpa. Ir paemusi byla pradejau skaityti. Vienas irasas sake, kad butinai palikti ja taip, kad desine koja jokiu budu nepaliestu lovos galo. Atklojusi pamaciau, kad koja visa subintuota. Netrukus kazkas pabelde i duris – atejo sesele pertverti, kaip as maniau zaizdos, kuri atsivere jai. Bet buvo siek tiek kitaip, delto ir nusprendziau parasyti, nes jau seniai neturejau tokio pojucio, tokios busenos, kuri man daug ka pasake man apie mane pacia ir dar…
Sesele ruosesi pertverimui. Pasiuliau jai pagalba. Kai ji nueme tvarsti, mane supykino, jauciau kad neislaikysiu kvapo ir to jausmo, kai pamaciau jos koja visiskai juoda ir nudziuvuse. Ir ta vieta, kuri dar jungiasi su gyvais audiniais daugiausia ir paskleidzia kvapo. Klausiu jos: kas atsitiko, kodel taip yra ir ar ji gyvens ir kiek? Kaip is viso zmogus gali gyventi su kuno dalimi, kuri yra numirusi? Mintimis kreipiausi i Rojaus Trejybe issakydama viska ka tuo metu jauciau. Mano vidus rimo ir pykinimas nuslugo. Jau po keliu minuciu as galejau laikyti koja, kuri sukele manyje siaubo jausma, kaip is viso taip gali buti. Medikai nutare ir seima taip pat sutiko, kad kojos nepjaus, nes ji jau visumoje buvo labai silpna, todel visi susitaike su mintimi, kad jai nedaug ir liko cia gyventi. Tuo labiau, kad jos sirdis anastetiku jau neatlaikytu, tai kam kankinti, o taip pat del sklerozes ji nelabai ir suprato kas ivyko, nors skausma zinoma jaute, kuris buvo malsinamas morfinu. Medikai apziureje ja ligonineje sake, kad su tokiu atveju nebuvo susidure.
Pasku atejo slauges jos isprausti ir man papasakojo visa istorija. Kvapas, sako man, cia jau nieko nebera, reikejo buti tada kai tik koja pradejo juosti…
Kai ja pamaitinau nuejusi pagarbinau Rojaus Trejybe ir paprasiau, kad ja paimtu, jei yra tokia Rojaus Trejybes valia. Neprisimenu gerai ka dar sakiau, neprisimenu ar prasiau, kad Apvaizda ja gydytu. As manau, kad man nebuvo minties prasyti gydymo. Prasiau, kad ja paimtu, jei tokia yra valia. Dabar jau negaliu tiksliai pasakyti ko prasiau.
Ana savaite buvo kinieciu nauji metai ir musu vadybininke suorganizavo pasedejima kinieciu restorane. Ta proga ir paklausiau kaip Faustina, ar dar gyva, ar dar cia? Ka tu!- sako ji. Pries svaite buvau jos aplankyti. Jos koja sugijo, zandai rausvi, sedi sau laiminga, sypsosi visiems. Koja, pasirodo ta negyva nukrito, o zaizda uzgijo ir jokio tvarscio neturi. Mes visi jau daugiau nei metai, o seima taip pat planavo jos isejima. Bet ne mums spresti kas ir kada turi iseiti. As dabar galvoju, ar ta malda, kuria nuosirdziai pasakiau, kad gyvas zmogus negali gyventi su dalimi , kuri yra pavirtusi i mumija, taip padejo?
Ar tai, kad Faustina del savo dabartines busenos jau nesupranta advekaciai aplinkos ir nebejaucia baimes, prisidejo prie Rojaus Trejybes sekmingo gydymo? Nes baime yra pagrindine kliutis, jausti Rojaus Trejybes vedima, pasiimti sveikata, isgirsti ja kalbant. Ir ta malda, kuria issakiau padejo?

Rita
2014-02-04 23:27:16



Kad gyventume tikrovėj, o ne iliuzijoj atrodo reikia tiek nedaug, tik atrasti ryšį su Tėvu - Rojaus
Trejybe. Tikrovė tai gyvenimas su Tėvu vis daugiau atsiveriant Meilės Šaltiniui, prisipildant Jo
teikiamomis dvasinėmis dovanomis: meile, gėriu, grožiu, šviesa, išmintimi įsiklausant į vedimą iš
vidaus ir veikiant kartu visumos labui. Tik atsivėrusi dvasia gali prisipildyti šių nuostabių dovanų
iš neišsenkančio Meilės Šaltinio. Ar gali būti skausmas, kančia kur pasireiškia meilė? Vis daugiau
atsiveriant Tėvams, keliam sąmoningumą į aukštesnį energetinį lygį, ten kur vyrauja aukštesni
energėtiniai virpesiai. Ligos, skausmas, kančia pasireiškia tik ten kur žemi energetiniai virpesiai.
Ką mes matome aplinkoje, tik vienetai atradusių ryšį su Rojaus Tėvais. Dauguma gyvena iliuzinį
gyvenimą prislėgti kasdienių problėmų, su baime ir nepasitikėjimu žiūri į ateitį tarytum net
nežinotų, kad yra mus visus mylintys Dvasiniai Tėvai, kurie viską mums yra suteikę, bet tik per
atsivėrimą mes galime tai pasiimti. Kada nėra tvirto dvasinio pagrindo, iškylus kokiai problėmai
dvasios sesė ar brolis pasimeta, jį apninka baimė, puola net į deprėsiją, pradeda vartoti vaistus,
kad nusiramintų, nes nežino, kad pats geriausias nuramintojas ir gydytojas Tėvas - Rojais Trejybė.
Gal dauguma sielos brolių ir sesių iškylus kokiai problėmai atsigręžia daugiau į Tėvą, pradeda
daugiau melstis, tačiau jei tvirto dvasinio pagrindo nėra tai meldžiasi su nepasitikėjimu. Problėmų
nereikia laukt, reikia kiekvieną dieną bendraut su Tėvu, svarbiausia nuoširdžiai pasitikint. Reikia
kiekvienos dienos darbus, veiksmus pašvęsti Tėvui ir veikti kartu įsiklausant į J o vedimą iš vidaus.
Susimąstykime nors valandėlę, ar būtų mūsų planėtoje tiek skausmo, kančios, neteisybės,
susipriešinimo, stichinių nelaimių, jei dauguma sielos brolių ir sesių atrastų ryšį su Rojaus Tėvais,
atsivertų Jiems patirtų meilę gyvai, manau tą pačią akimirką įsivyrautų pasaulyje taika, meilė, gėris
grožis, gyvenimas nušvistų visai kitom spalvom, nes kur pasireiškia Meilė blogis iš ten pasitraukia.
Todėl mes ir meldžiamės Rojaus Trejybės Gyvojoj Šventovėj ir individualiai už visų žmonių gerovę už
visos kūrinijos gerovę, kad kuo daugiau dvasios sesių ir brolių atsigręžtų į savo tikruosius Dvasinius
Tėvus, atsivertų Jiems ir prisipildytų meile, kuria mes per giluminį dvasios atsivėrimą gyvos
komunijos metu su Rojaus Tėvais prisipildome. Tik per atsivėrimą Rojaus Tėvams šviesės žmonija.
Tad gyvenkime tikrovėje, vis daugiau atsiverdami Rojau Tėvams prisipildydami dvasinių dovanų,
įsiklausydami iJų vedimą iš vidaus ir veikdami kartu su meile ir iš meilės visumos labui.


Telydi jus ramybė

Su meile,

Leonida
2012-08-28 15:29:17



Man labai patinka Rojaus Trejybės Asmenų suteikti mokymai, kurie būdami skaidrūs, jie yra aiškūs, suprantami kiekvienam materialiam protui, kiekvienas teiginys yra perteikiamas paprastais žodžiais, nėra juose jokių filosofinių viguriavimų, kuriuos taip mėgsta pateikti žmogiškasis protas dar neapšviestas dieviškosios išminties šviesos per pabudusią ir atsivėrusią dvasią žmogaus viduje Išminties Šaltiniui – Rojaus Trejybei, nors daugeliui iš tų tokių daugumai visiškai nesuvokiamų arba vos keliems miglotai suprantamų teiginių pateikėjų atrodo, kad jų išreikšti suvokimai apie Dievą yra tikrai tikrai dvasingi. Bet taip jau yra, kad kiekvienas veiksmas atskleidžia realią to žmogaus atlikusio tam tikrus veiksmus vidinę būseną; būtent tie veiksmai ir parodo kokiu įtikėjimu tas individas gyvena: ar materialiu, ar dvasiniu įtikėjimu. Dvasiniu įtikėjimu gyvenantis žmogus į aplinką ir aplinkinius žvelgia dvasinėmis akimis, kurių žvilgsnis yra daug skvarbesnis nei to, kuris gyvena materialiu įtikėjimu, ir tas žvilgsnis – kosminis žvilgsnis – nuolat skvarbėja priklausomai nuo to žmogaus dvasios atsivėrimo gelmės, o dvasinė gelmė priklauso nuo įdėtų asmeninių pastangų dvasiniam giluminiam susiliejimui su Rojaus Trejybe. Todėl vieni mato taip, kiti kitaip, vieni savo supratimą įprasmina vienokiais teiginiais, o kiti kitokiais teiginiais, ir todėl taip sunku toje gausioje sampratų įvairovėje vienam su kitu susikalbėti, ir vien tiktai todėl, kad žmonija nestovi ant to visus vienijančio dvasinio tvirto pamato, kuris yra kiekvieno viduje. Koks milžiniškas skirtumas yra tarp galvojimo apie save kaip apie dvasingą žmogų ir gyvenimo gyvenant vidiniu giluminiu dvasiniu įtikėjimu atskleidžiant savyje tą kiekvienam padovanotą dvasinės asmenybės amžiną ir nekintantį dvasios atsiskleidimo potencialą per dvasios atvėrimą Rojaus Trejybei palaipsniui tampant aktualia dvasia tos amžinybės dabarties akimirkoje, atspindint savo materialiu-dvasiniu gyvenimu savojoje aplinkoje – šitame evoliuciniame segmente – Urantijoje, apribotame erdve ir laiku, kaip ir kituose dvasios tobulinimo pasauliuose ir taip iki pat Rojaus – Rojaus Trejybės Asmenybės meilės, gėrio, teisingumo, gailestingumo grožį, kad gyventume tikrove, ne kojom aukštyn, ir galvom žemyn, ne iliuzijoje, kurioje gyvena absoliuti žmonijos dauguma, nors galvoja, kad gyvena tikrą gyvenimą, nors ir sunkų, kupiną skausmo, kančios, bet tikrą gyvenimą, ir kurį gyvena su tuo piktu, baudžiančiu Dievu, apvilktu ritualų ir dogmų sutana.
Ir tas pasakymas, kad – ... jei nesupras irgi nedidelė bėda. – mano požiūriu tai yra bėda, nes kiekvienas brolis ar sesė dvasioje realiai mylintis gilumine dvasine meile tikrai neturi net minties aptemdyti kito ir taip sumaištyje ir tamsoje paskendusią sąmonę ir pasąmonę, nes kiekvienas dvasiškai pabudęs ir atsivėręs gyva Rojaus Trejybės meilės šviesa savo asmeninių pastangų dėka apšviesdamas savo pasąmonę ir sąmonę skaidrina savo mastymą Rojaus Trejybės šviesos mintimis, ir būtent todėl tos akimirkos, atitinkančios dvasios atsivėrimo gelmę, sampratą nori įprasminti aiškiais, suprantamais žodžiais, kad suprastų, o supratę, atsigręžtų į Šviesos Šaltinį ir palaipsniui išlaisvintų pasąmonę iš baimės, nerimo, dvasinės tamsos gniaužtų, tam kad sąmonė spindėtų tuo tos akimirkos dvasios aktualo energetiniu švytėjimu.
Tai šitas mūsų dvasios brolio teiginys – Galima nesimelsti, čia priklauso nuo to, kurią amžinybės akimirką pasirinkai savojoje iliuzijoje. Laikas neegzistuoja - galiausiai lieka tik šlovinimas. – mano supratimu yra pasiklydęs tirštoje migloje.
Kiekvienoje šito amžiaus kūrinijos evoliucinėje sferoje, kievienoje Vietinėje Visatoje, kiekvienoje Didžiojoje visatoje laikas yra, laikas egzistuoja ir Havonoje. Laiko nėra Rojuje. O tam, kad liktų šlovinimas, tereikia tiesiog gyventi gyva dvasine komunija su Rojaus Trejybe; gyventi kiekvieną akimirką dvasios atsivėrimu, gyventi dabartyje kaip ir ir moko mus Rojaus Trejybė.
Posakis, kad nėra praeities, nėra ateities, yra tiktai dabartis, kurį esu girdėjusi seniau ir kurio prasmės ilgą laiką nesupratau, tik dabar man yra suvokiamas. Žvilgčiojimas į savo pačios praeityje likusį gyvenimą, kuriame liko daugybė mano atliktų negerų, nedorų, nuodėmingų veiksmų, yra iš tikrųjų bereikalingas energijos švaistymas, nes kiekvienas toks prisiminimas sujudina savigraužos didžiulę bangą, kurią nuraminti nėra taip lengva, o savigrauža tai jau yra stresas kiekvienai kūno ląstelei, o stresas tai yra kelias ne į vieną ligą. Bet manyje, manojoje dvasinėje gelmėje, yra Rojaus Trejybės ramybės ir palaimos šaltinis iš kurio aš pati pasiimu tiek ramybės, kiek tą akimirką esu pajėgi atsiverti savo dvasine gelme, ir nuplauti tą iškilusią graužatį. Be Rojaus Trejybės neįmanoma šito gręžiojimosi į praeitį sustabdyti. Kas bebūtų buvę toje praeityje ten ir telieka. Verta gyventi tiktai dabarties akimirka nekuriant jokių ateities, materialios ateities, planų, kurie, kaip ne vienas pastebi, turi savybę subliūkšti, tuo sukeldami didžiulį nusivylimą, kuris taip pat yra stresas fizinio kūno kiekvienai ląstelei; gyventi dabarties akimirka ir džiaugtis kiekviena akimirka, kuri yra kaip brangiausia dovana, kurią gauname iš Rojaus Trejybės, kuri yra palaima, ir kuri yra patiriama iš vidaus. Gyvendami amžinybės dabarties akimirkoje mes drauge su Rojaus Trejybe per mums padovanotą dvasios dalelę kuriame rytdienos akimirką su Trejybės meile, dvasingumu, išmintimi, kad veiktume visų gerovei. Mūsų amžinybės ateities akimirka yra būti su Rojaus Trejybe, būti Trejybėje, patirti Trejybę savo atsiveriančioje dvasinės asmenybės gelmėje iškeliant, kad įsiviešpatautų, tą tikrąjį dieviškąjį aš, kuris atspindėtų vis labiau skaistėjančias, skaidrėjančias mintis, kurios neprasilenktų su Rojaus Trejybės idėjomis, vardan visos kūrinijos aukščiausio dvasinio išsivystymo lygio – Šviesos ir Gyvenimo lygio.

Mes gi jums visą amžinybę lakome dabarties glėbyje. Mums visa amžinybė – dabarties akimirka. – sako mums Rojaus Trejybės Asmenys.

Amžinybės dabarties akimirka tai nėra iliuzija. Tai yra tikrovė. Ir ta tikrovė yra realiai patiriama; patiriama žmogaus atsivėrusioje dvasinėje gelmėje.

Telydi jus Rojaus Trejybės palaiminimas.
Su meile,

Violeta
2012-08-27 23:00:26



Noriu prisiminti, Neal Donald Walsh "Draugystė su Dievu" vieną Tėvo pasakymą. 

Tai skamba maždaug taip: 
Yra žmones kurie nežino, kas jie  yra iš tikrųjų, ir jie nežino, kad nežino - zadinkit juos.
Yra tokiu kurie žino kas jie yra, bet apsimeta, kad nežino, jais zavekites, tai - aktoriai. 
Yra tokiu kurie nežino kas jie yra, bet tariasi ziną, saugokites jų jie pavojingi. 
O yra tokiu kurie puikiai žino kas jie yra - Nesekite paskui juos, nes Didžiausias jų yra troškimas, kad jus greiciau prisimintumete kas jus esate. Pakvieskite juos arciau ir gerkite ta isminti kurią jie lieja.

Komentaru tikriausiai daugiau nereikia.

ValdasAirija
2012-08-26 00:52:38



Dar ne iš visur pašalinai informaciją apie Rojaus Trejybės garbinimą Nemuno saloje, Algimantai. Dar liko prie naujienų :D.

Arnoldas
2012-08-25 22:18:42



Tavo tiesos ir tikrovės niekada neliudysiu - tai daryk pats Algimantai. Kiek tavo kai kurie teiginiai ir išvados padiktuotos šalto intelekto klaidina žmones aš patylėsiu, patys žmonės pajus, o kai kurie ir pajunta, tik tu tai traktuoji kitaip :D. Bet ir tokį tavo elgesį toleruoju, nes myliu tave.
Aš parašiau ką norėjau parašyti, trumpai parašiau, bet tai tik uogelė ant didžiulio patyrimo pagrindo. Kam reikės, tas supras, jei nesupras irgi nedidelė bėda. Mes visi einame labai skirtingais keleliais, nepaisant to visi esame saugūs ir palaiminti.

p.s. ValdasAirija beveik gaudaisi kas ir kaip

Arnoldas
2012-08-25 21:28:10



Noriu pridurti prie Algimanto parasymo. 
Pasakymas ..." priklauso kuria amžinybės akimirką pasirinkai savojoje iliuzijoje"yra tiesiog be ryšio. Tikrasis dvasinis aš gyvena dvasineje realybėje ir suvokia si pasauli kaip iliuzija. Gyvuliniu savo  protu gyvenantis žmogus gali tik žinoti, kad šis pasaulis iliuzija, bet niekada to savo vidumi nepataria. Tik atsiveres savo dvasiniu vidumi ir gimęs iš dvasios gali pasirinkti kuria savo realybės akimirka išgyventi čia ir dabar. 

ValdasAirija
2012-08-25 19:44:10



Ne, mielas Arnoldai, tu ESI NETEISUS. tai tik tavo ŠALTAS INTELEKTAS diktuoja tokias TAVE PATI, klaidinančias nuostatas, o tada TU klaidini kitus. Kada tu savo viduje ATVERSI SAVO DVASIĄ - TIKRĄJĮ SAVE - tada pats PALIUDYSI MANO ŽODŽIŲ TIESĄ IR TIKROVĘ, nes ir tavyje yra - nors dar tebemiega - dvasia, krui MYLI VISUS, ir IŠ MEILĖS PABUDUSI, JIS TROKŠ MELSTIS UŽ KITUS IR VISUS, IR NET UŽ PAČIĄ ROJAUS TREJYBĘ. Iš meilės, ir patirdama DVASINĘ BROLYSTĘ, kurios dabar tavo INTELEKTAS NEPATIRIA, todėl IŠVEDŽIOJA sau - tik asmeniškai sau - patinkančias intelektualias nuostatas.

Jeigu būtų taip, kaip sakai tu, tuomet visoje kūrinijoje neegzistuotų nei BROLYSTĖ, nei MEILĖ, nei pati KŪRINIJOS DVASINĖ ŠEIMA.

Tik pasipūtęs gyvulinis ego gali šitaip nustumti dvasinį ego ir viešpatauti žmogaus prote. o TAI JAU TOKIO ŽMOGAUS NELAIMĖ IR TAMSA, KURI VISADA ATVES Į LIGAS, SKAUSMĄ, IR KANČIAS.

Būtent aš ir esu tam, kad padėčiau iš tokių intelektualaus ir pasiklydusio ego susipaiiniojimų išsilaisvinti, atvėrus SAVO REALIĄ DVASIĄ IR PAMILUS ROJAUS TREJYBĖS MEILE VISUS, IR TADA MELDŽIANTIS IŠ MEILĖ GYVA IR GARSIA KOLEKTYVINE MALDA.

Matau, kad atėjo laikas parašyti mokymą, kodėl būtent BŪTINA MELSTIS UŽ KITUS, IR DAR GARSIAI kolektyvinėje maldoje, kad toliau neturėtumėte jokių abejonių, kokias kai kuriems iš jūsų galėjo pasėti šis klaidinantis Arnoldo teiginys.

Tai, kas kreiva, visuomet mano bus ištiesinta, kad kiti nesukryptų, o ir sukrypęs taip pat galėtų išsitiesti.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2012-08-25 08:36:40



Galima nesimelsti, čia priklauso nuo to, kurią amžinybės akimirką pasirinkai savojoje iliuzijoje. Laikas neegzistuoja - galiausiai lieka tik šlovinimas.

Arnoldas
2012-08-25 00:17:06



Prieš pradėdama skaityti šį mokymą aš pagalvojau, o kaip gi galima nesimelsti už kitus dvasios brolius ir seses, kai iš vidaus jaučiu norą jiems padėti, kai jie atsiduria sunkiose situacijose, ar tai būtų stichinės nelaimės, ar tai užklupusi liga. Šis vidinis noras remiasi tuo, kad aš žinau patyrimu ir jaučiu vidumi, jog kokybiškas, prasmingas ir sveikas gyvenimas įmanomas tik pilnai atsiremiant į Rojaus Trejybę. Ji yra mūsų visų tikrieji Dvasiniai Tėvai, Ji mums kiekvienam dovanoja gerovę dvasiniu ir materialiu pavidalu, pirmiausia mokindama pasitikėti Ja, žengti nors ir menkiausius žingsnelius savo ir tuo pačiu visumos labui. Ir kada nuoširdžiai atsiveriu, tai pajuntu, kad gyvas Rojaus Trejybės pajautimas savyje yra toks galingas dvasinis patyrimas mums žmonėms, kuris pakeičia viską iš esmės, viską ką buvom atradę anksčiau, bet kokias sampratas – jos įgauna naują dvasinę giluminę prasmę. Bet tai pirmiausia patiriama vidumi, kai dvasia atsiveria visos kūrinijos Šaltiniui.
Kada perskaičiau šį mokymą, pajutau nuoširdų norą pagarbinti Rojaus Trejybę, o prieš tai pakviečiau ir angelus serafimus, tarpines būtybes ir kitas dvasines būtybes prisijungti prie garbinimo komunijos. Garbinimo metu taip nuoširdžiai atsivėrė mano dvasia, pajutau nuostabią meilės būseną, kad ėmiau tarti tokius žodžius, kokių nė nesitikėjau. Aš ne tik ištariau, bet tuo pačiu pajutau nuostabią dvasinę būseną, kad nors esu kol kas žmogiškoji būtybė šioje planetoje, bet jau dabar sąmoningai save suvokdama kai dvasinę asmenybę jaučiu, jog esu lygiavertė su visoms dvasinėmis būtybėms. Nes tik dvasia gali susilieti su Dvasios Šaltiniu ir Centru, nes tik dvasia gali jausti vienovę su Juo. Taigi tai buvo tokia neįtikėtinai reali dvasinė būsena, tas lygiavertiškumo su didžiulės kūrinijos dvasiniais šeimos nariais pajautimas, jog negaliu šito paaiškinti žodžiais. Ir tas dvasinis pojūtis yra ne dvasinio statuso atžvilgiu, bet atsivėrusios dvasios vienovės su kitomis dvasinėmis būtybėmis pajautimo atžvilgiu. Šis patyrimas man dabar leidžia daug giliau suprasti tas gilumines sampratas, kokias pateikia mums mokymuose Rojaus Tėvai, kalbėdami apie vienovę dvasioje, apie patirtinį meilės pojūtį. Tik savo nuoširdžiu atsivėrimu galime patirti ir paliudyti Jų paskleidžiamų tiesų gelmę, kuri, pasirodo, pranoksta bet kokius įsivaizdavimus, tai tiesiog gyva Kūrėjo realybė. O ji vis atsiveria ir atsiveria mūsų dvasiniam žvilgsniui, ir pabaigos nematyti.

Su meile,

Jurgita
2012-08-23 19:55:04



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal