Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas susimąstymui
Noriu su jumis visais pasidalinti vienu Tėvo mokymu, kuris padės labiau susimąstyti, ar pakankamai pasitikime Tėvu, kad patikėtume Jam visas mums iškylančias problemas.
.
'Pasitikėjimas Manimi nėra vien tušti žodžiai, kiekvienas tai turite suvokti ir priimti savyje kaip faktą, kuris nenuginčijamas. Aš gi žinau jūsų galimybes ir tikiu jumis, todėl kiekvieną akimirką ir skatinu nuoširdžiau kalbėtis su Manimi, atsiverti Man, nes viskas jūsų rankose – ir tai labai daug – jūs nė nesuvokiat kiek daug galite! Vietoj šito, kad išbandytumėte savo galimybes su Manimi, jūs pasiduodate apgaulingai savo gyvulinio proto įtakai ir imate nuvertinti save, smerkti ir menkinti tik dėl to, kad tą akimirką jums nepavyksta pasiekti norimo rezultato. Bet kaip jo siekiate? Kokiais motyvais ir kokiomis mintimis vadovaujatės? Ar pasitikite Manimi, kad Aš visuomet ir visur jums kiekvienam galiu padėti, brangieji Mano? Kodėl dejuojate, kai turėtumėte žvelgti į įvykius ir vyraujančią aplinką daug giliau, ne paviršutiniškai?
Pabandykite sukoncentruoti žvilgsnį ir dėmesį į darbą, atlikdami nuoširdžiai ir pajusite, kad tame nuoširdžiame jūsų darbe dalyvauju ir Aš – jūsų ir visos Kūrinijos Tėvas. Aš kiekvieną akimirką veikiu su jumis ir jumyse, ir veikiu su tobula meile, su išmintimi ir atsakomybe. Aš nieko nė vieno jūsų neverčiu daryti per prievartą, jūs patys arba renkatės priimti Mano siūlomą šviesą, meilę arba ją sava valia atstumiate. O po to pykstate ir liūdite, jei jums nesiseka. Pamąstykite mielieji, kodėl jums nesiseka? Juk Aš galiu jums padėti. Kodėl taip retai prašote Mano pagalbos? Kodėl bijote dar stipriau remtis į Mane? Jūs nekada juk neparkrisite o tik sustiprėsite ir pajusite nenusakomą jėgų antplūdį, kurį galėtumėt panaudoti visumos šviesinimo labui.
Neeikvokite tuščiai nė akimirkos, brangieji. Jūsų žemėje laikas yra tas matas, kuriuo matuojama jūsų nuveiktų darbų trukmė, veiklos trukmė. Kūrinijoje laikas yra subtilus matas, kuris nusako jūsų žengimo pas Mane į Rojų trukmę.'
.
Mylimas Tėve, kodėl tu uždavei tiek daug klausimų?
.
'Kad susimąstytumėte, kokiais motyvais vedini veikiate kasdienybėje ir kur nukreipiate kiekvieną savo mintį. Ar pakankamai atsiveriate Man, kad patikėtumėte savo problemas, sunkumus? Tik daugiau remkitės į Mane ir neabejokite.'
.
Ačiū mylimas Tėve.
2009 12 21
Jurgita
2009-12-29 15:38:05
Komentarai
Na vaikai juk negimsta su didelia išmintim, jie užauga ir iš savo patyrimo susikusria tam tikrą suvokimą. Ir niekas tavęs vieno nepaliko. Va čia tu labai klysti. Tu tikrai esi mylimas vaikas, tuo tikrai neabejoju, kitaip tavęs čia nebūtų. Gyvenimas mane labai mušo per paskutinius 3,5 metų, tačiau tie kirčiai buvo mylimo tėvo, kuris mane taip nukreipė reikiama linkme, nors bandžiau net pabėgti iš to, mylinčio tėvo namų, bet juk mane sulaikė ir aš dar čia :) kas tai, aš buvau palikta viena? Ne, mielas Kukai, mane Viešpats myli lygiai taip pat kaip ir tave, kaip ir visus kitus.Su meile Jolanta
Jolanta
2009-12-29 16:25:03
Mielieji, noriu jūsų dėmesį atkreipti į Tėvo mokymo šitą milžiniškos svarbos ir prasmės mintį:
"Pasitikėjimas Manimi nėra vien tušti žodžiai, kiekvienas tai turite suvokti ir priimti savyje kaip faktą, kuris nenuginčijamas. Aš gi žinau jūsų galimybes ir tikiu jumis, todėl kiekvieną akimirką ir skatinu nuoširdžiau kalbėtis su Manimi, atsiverti Man, nes viskas jūsų rankose – ir tai labai daug – jūs nė nesuvokiat kiek daug galite! Vietoj šito, kad išbandytumėte savo galimybes su Manimi, jūs pasiduodate apgaulingai savo gyvulinio proto įtakai ir imate nuvertinti save, smerkti ir menkinti tik dėl to, kad tą akimirką jums nepavyksta pasiekti norimo rezultato. Bet kaip jo siekiate? Kokiais motyvais ir kokiomis mintimis vadovaujatės? Ar pasitikite Manimi, kad Aš visuomet ir visur jums kiekvienam galiu padėti, brangieji Mano?"
PASITIKĖJIMAS TĖVU, KURIS YRA MŪSŲ VIDUJE - TAI MILŽINIŠKA MOKYKLA KIEKVIENAI SIELAI JOS PATIRTINIAME KELYJE Į TEN, KUR JI DAR NEŽENGĖ TVIRTO ŽINGSNIO, BET Į KUR JĄ TĖVAS VEDA IŠ VIDAUS, O ŽENGTI JUK REIKIA IŠORĖJE, NE MINTYSE, BET REALIAI IŠORĖJE.
Štai tada ir išauga milžiniškas kalnas, kurio viršūnės nesimato, o jo milžino siluetas šimtus kartų padidintas pasąmonės susiraizgiusių ir sujauktų, sutrūkinėjusių ir tamsių minčių nuotrupų IR DAR KAIP ryškiai ir LABAI ĮTAIGIAI mums piešia tokius mums negeidžiamos ateities paveikslus, kad mes ir nedrįstame žengti to žingsnio. o JUK ĮTIKĖJIMAS JAU SIELĄ PAŽADINO, JI JAU JAUČIA IR TĖVO VEDIMĄ, IR NORI JAU ŽENGTI TĄ ŽINGSNĮ Į DAR DIDESNĘ ŠVIESĄ IR TIKROVĘ, TAČIAU VIS TIEK DAR NEDRĮSTA.
Nedrįsta dėl to, kad NEPASITIKI Tėvu. Būtent Tėvas ir sako, kad "Pasitikėjimas Manimi nėra vien tušti žodžiai." PASITIKĖJIMAS TĖVU - TAI REALUS ATSIRĖMIMAS Į TĖVĄ IR ATSIDAVIMAS JO VEDIMUI IŠ VIDAUS ŽENGIANT PRAKTINIUS KASDIENIUS ŽINGSNIUS.
Ir niekaip neišeis pasakyti PASITIKIU TAVIMI tol, kol dar praktiškai neatliksi to žingsnio, kuris ir kelia BAIMĘ IR NERIMĄ, būtent dėl to jo taip ir negali žengti. Nors gali sėdėdamas nuolat kartoti žodžius - TĖVE, AŠ TAVIMI PASITIKIU, PASITIKIU. PASITIKĖJIMAS neatsiras nuo žodžių kartojimo. Jis atsiranda tik nuo darbų darymo.
ĮTIKĖJIMAS mums diktuoja Tėvo vedimo pajautimą ir meilės gyvybingumą, tuo tarpu PASITIKĖJIMAS TĖVU ir yra tas katalizatorius, kuris leidžia mūsų įtikėjimui ir meilei VEIKTI.
Kada mylintis vaikas, savo mylinčio tėčio ar mylinčios mamos paragintas šokti nuo suoliuko į tėčio ar mamos glėbį, nė akimirkai nesuabejojęs ŠOKA - tai rodo vaiko PASITIKĖJIMĄ. Jis negalvoja, kad tėtis ar mama jo nepagaus, jis PASITIKI SAVO TĖČIU AR MAMA DĖL TO IR ATLIEKA PRAŠIMĄ VEIKSMĄ BE JOKIOS BAIMĖS, NET SU DŽIAUGSMU. Jo pasitikėjimas yra REALUS, TIKRAS, JIS NET NEŽINO, KĄ REIŠKIA PATS ŽODIS PASITIKĖTI. JIS GYVENA NATŪRALIU RYŠIU SU SAVO TĖČIU AR MAMA. Ir tai yra TIKRA.
Todėl ir mes turime PASITIKĖTI SAVO ROJAUS TĖVU, KAIP MAŽYLIS PASITIKI SAVO ŽEMIŠKUOJU MYLINČIU TĖČIU AR MAMA. Todėl jis ir turi būti GYVAS, O NE ŽODINIS PASITIKĖJIMAS.
Kiekvieno yra savas augimo laiptelis. Todėl ir PASITIKĖJIMAS kiekvieno iš mūsų skiriasi. Svarbu kad jis taip pat STIPRĖTŲ mums žengiant naujus žingsnius ant savojo dvasinio augimo laiptelio, ir kad nebijotume naujo laiptelio iššūkių, KURIE MUMS YRA SIŪLOMI NUOLAT.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-31 14:02:07
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]