Forumas: temos peržiūra

Urantijois Knygos 25 Dokumentas I skyrius Havonos Tarnai

Mielieji, panagrinėsiu Urantijos Knygos 25 Dokumento pirmąjį skyrių, kad jums būtų lengviau suprasti Havonos Tarnų statusą ir veiklą.
Havona, drauge su Rojumi, sudaro AMŽINĄJĄ DIEVIŠKĄJĄ Visatą, arba Centrinę Visatą.
Havonos sukūrimas yra toks senas – laiko supratimu – kad apie tai nėra jokių tvariniams prieinamų dokumentų net Rojuje.
1. HAVONOS TARNAI
Nors pavadinti tarnais, bet šitie centrinės visatos “tarpiniai tvariniai” nėra tarnai buitine šio žodžio prasme. Dvasiniame pasaulyje nėra tokio dalyko, kaip namų tarno darbas; visos tarnystės yra šventos ir džiuginančios; taip pat ir aukštesnės būtybių kategorijos iš tiesų nemenkina žemesniųjų egzistencijos kategorijų. (0273-10)
Taigi, pats tvarinių pavadinimas HAVONOS TARNAI neturi tokio supratimo, kokį sufleruoja žmogiškoji SAMPRATA, bet kurioje kalboje – ŽEMESNIO IR MENKESNIO STATUSO FIZINIS DARBAS kažkokiam šeimininkui. Net ir žodis TARNAVIMAS taip pat nebeatitinka URANTŲ jau išplėsto supratimo, nors lietuvių kalboje tokia išplėstam pavadinimui atskiro žodžio neturime, todėl išplėstas urantų supratimas yra apibūdinamas pačiu teiginiu, kuris turi gilesnę ir platesnę sampratą negu TARNYSTĖ, o būtent – bendras su Rojaus Trejybe GĖRIO K8RIMAS VISŲ ŠVIESOS LABUI. Taigi, URANTAI yra su Rojaus Trejybe jau BENDRAKŪRĖJAI, IR BET KOKIA JŲ VEIKLA YRA TIESIOGINE PRASME ŠVENTA IR PAŠVĘSTA ROJAUS TREJYBEI, NET IR TAIP, KAIP HAVONOJE. O juk mes esame dar APGYVENDINTAME pasaulyje.
AR SUVOKIATE, KOKS MŪSŲ – URANTŲ – MILŽINIŠKAS KOKYBINIS ŠUOLIS DVASIOJE?
Būtent lygiai taip, kaip ir HAVONOS TARNAI – Dieviškosios Visatos Tvariniai – Amžinosios Dvasios – taip ir urantai nemenkina kitų žmonių veiklos, kuri, dvasiniu požiūriu, yra DAUG ŽEMESNĖ, bet jiems aiškina RYŠKESNĘ ŠVIESĄ, jeigu šie NUOŠIRDŽIAI JOS IEŠKO, IR NET ATRASTI SAVYJE NET ŠIOS ŠVIESOS ŠALTINĮ IR CENTRĄ – ROJAUS TREJYBĘ.
KOKS MŪSŲ – URANTŲ – DVASINIS ARTUMAS SU AUKŠČIAUSIŲ DVASINIŲ BŪTYBIŲ POŽIŪRIU Į VEIKLĄ, NORS MES DAR NET NEPATYRĖME IŠĖJIMO IŠ URANTIJOS Į SIELOS TAPATYBĖS MORONTINĮ LYGĮ. Aišku, mūsų patyrimas yra skirtingo lygio, bet dvasinės vienovės su Kūrėju pojūtis yra toks artimas. O juk mes ir esame DVASINIAI BROLIAI IR SU HAVONOS TVARINIAIS.
Havonos Tarnai yra Septynių Pagrindinių Dvasių ir jų partnerių, Septynių Aukščiausiųjų Energijos Reguliuotojų, bendras kūrybinis darbas. Šitas kūrybinis bendradarbiavimas arčiausiai priartėja prie to, kad būtų modelis ilgam sąrašui dualios kategorijos reprodukcijų evoliucinėse visatose, pradedant nuo to, kada Sūnaus Kūrėjo-Kuriančiosios Dvasios ryšys sukuria Ryškiąją ir Ryto Žvaigždę, ir einant žemyn iki dauginimosi lytiniu būdu tokiuose pasauliuose, kaip Urantija. (0273-11)
Havonos Tarnus sukuria Septynios Pagrindinės Dvasios ir Septyni Aukščiausieji Energijos Reguliuotojai.
Septynios Pagrindinės Dvasios valdo Septynias Supervisatas – kiekviena savąją, iš savosios būstinės, kuri yra Rojuje, ir išdėstyta tiesiai prieš valdomą Supervisatą. Tuo tarpu Septyni Aukščiausieji Energijos Reguliuotojai užsiima FIZINĖS ENERGIJOS kontrole visoje didžiojoje visatoje, ne tiesiogiai, bet per įvairius Energijos Centrus, ir yra išsidėstę Rojaus periferijoje, šitaip pažymėdami TOS Pagrindinės Dvasios, su kuria yra amžiams susieti, būstinės energijos sukoncentravimą.
Būtent Septynios Pagrindinės Dvasios – veikdamos DRAUGE – MINTIES ENERGIJA – ir sukuria JOMS, IR VISIEMS, TAIP REIKALINGUS SEPTINIS Aukščiausiuosius Energijos Reguliuotojus; ir KIEKVIENA Pagrindinė Dvasia yra amžiams susieta su VIENU Aukščiausiuoju Energijos Reguliuotoju. Na, o ši jų DVIEJŲ sąjunga tampa MODELIU tam, kaip DVIEJŲ SĄJUNGA atkartoja tokią gyvybės reprodukciją ir laiko ir erdvės visatose. Ir tą daro Vietinių Visatų Sutvėrėjai – Sūnūs Kūrėjai, tokie kaip Jėzus, ir jų Partnerės – Vietinių Visatų Motinos Dvasios – SEPTYNI ŠIMTAI TŪKSTANČIŲ PORŲ – sukuria septynis šimtus tūkstančių TOKIŲ DVASIŲ, kokias sudaro Ryškiųjų ir Ryto Žvaigždžių korpusas, tokių, kaip mūsų Vietinės Visatos Gabrielis – PO VIENĄ kiekvienai iš septynių šimtų tūkstančių Vietinių Visatų; Vietinės Sistemos lygiu ta partnerystė tarp Materialiųjų Sūnų ir Dukrų – Adomų ir Ievų – o taip pat ir tarp Melkizedeko, specialiai modifikuoto tokiai misijai, ir Materialiosios Dukros – Ievos – kad jie abu sukurtų gyvybę, kuri vadinama MIDSONITAIS, ir kurių BŪSIMASIS vaidmuo NĖRA ATSKLEISTAS, o taip pat apgyvendintuose pasauliuose, tokiuose, kaip Urantija – tarp materialių mirtingųjų – žmonių.
Ką tai rodo, o gi tai, kad energijos atitinkamas reguliavimas toliau yra atkartojamas dviejų asmenybių ryšiuose kuriant gyvybę ir žemesniu lygiu. Nėra taip, kad tai, kas vyksta žemesniame lygyje būtų ir sukurta vien tik žemesniu lygiu kaip unikalus dalykas. Tuo tarpu iš tikrųjų viskas yra PRIEŠINGAI – tai kas vyksta AUKŠTESNIAME LYGYJE, yra varijuojama, ir, aišku, su tam tikrais savais niuansais.
Tarnų skaičius yra milžiniškas, ir visą laiką jų sukuriama daugiau. Jie atsiranda grupėmis po vieną tūkstantį trečiąją akimirką po Pagrindinių Dvasių ir Aukščiausiųjų Energijos Reguliuotojų susirinkimo savo bendroje teritorijoje Rojaus tolimame šiauriniame sektoriuje. Kiekvienas ketvirtas tarnas savo tipu yra labiau fizinis negu kiti, tai yra, iš kiekvieno tūkstančio, septyni šimtai penkiasdešimt yra akivaizdžiai tikro dvasinio tipo, bet du šimtai penkiasdešimt yra pusiau fiziniai prigimtimi. Šitie ketvirtieji tvariniai yra materialių būtybių (materialių Havonos prasme) kategorijos, panašesni į fizinius energijos reguliuotojus negu į Pagrindines Dvasias. (0272-12)
Taigi, kaip matote GYVYBĖS – ATITINKAMAI FUNKCIJAI SKIRTOS – sukūrimas yra ne šiaip sau neatsakingas veiksmas-veikla, bet priešingai – labai kryptingas ir griežtai atitinkantis TAM SKIRTOS ENERGIJOS PANAUDOJIMĄ BŪTENT TUO AKIMIRKSNIU. Todėl ir galima sukurti TOKIOMS asmenybėms, KURIOS TURI ĮGALIOJIMUS IR KVALIFIKACIJĄ ŠITOKIU BŪDU DRAUGE SUSIBŪRUS PANAUDOTI ENERGIJĄ, KAD SUKURTŲ NET PO VIENĄ TŪKSTANTĮ HAVONOS TARNŲ TUO PAČIU KŪRIMO VEIKSMU. Ir dar tai ne viskas, savo kūrybiniu veiksmu šitos asmenybės sukuria tris dvasinius Havonos Tarnus, ir ketvirtąjį labiau fizinį – HAVONOS, NE URANTIJOS LYGIU SUPRANTAMĄ LABIAU FIZINĮ – Havonos Tarną. Ir šitaip pasikartoja periodiškumas viso kūrybinio proceso metu, kol yra sukuriamas vienas tūkstantis Havonos Tarnų. Tačiau tokių kūrybinių MINTIES ENERGETINIŲ veiksmų taip pat yra labai daug, todėl ir pačių Havonos Tarnų skaičius vis auga. O tai rodo, kad tokioms asmenybėms yra numatyta atitinkama veikla, nes nieko Havonoje neatsiranda BE REIKALO – nenumačius iš anksto, kad tai vyktų tiesiog ATSITIKTINAI, CHAOTIŠKAI. Ir kas ketvirtas – LABIAU FIZINIS – Havonos Tarnas daug geriau suvoks atvykstančiųjų kylančiųjų mirtingųjų impulsus, nes būtent šie savo kilimą į Rojų ir buvo pradėję nuo pačios energetinės materijos dugno, o tai ir bus panaudota ir jų ATEITIES BENDRADARBIAVIMUI JAU HAVONOS LYGIU, IR NET UŽ HAVONOS LYGIO NAUJAJAME VISATOS AMŽIUJE, KADA TOKIE MIRTINGIEJI JAU BUS PASIEKĘ IR MIRTINGŲJŲ UŽBAIGTŲJŲ ROJAUS KORPUSĄ.
Asmenybės ryšiuose tai, kas yra dvasiška, viešpatauja atžvilgiu to, kas yra materialu, nors dabar Urantijoje taip neatrodo; ir sukuriant Havonos Tarnus, vyrauja dvasinio viešpatavimo dėsnis; nustatytas santykis sukuria tris dvasines būtybes ir vieną pusiau fizinę. (0274-01)
Štai šitame trumpame paragrafe yra pasakyta VISKAS – KŪRINIJOS GYVYBINĖS VEIKLOS ESMINIS PAGRINDAS YRA DVASIA, NE MATERIJA, NORS VISA KŪRINIJA IR YRA MATERIALI. VISOS VISATOS, VISOS PLANETOS, SAULĖS-ŽVAIGŽDĖS – TAI ENERGIJA, MATOMA IR PATIRIAMA MATERIJOS IŠRAIŠKA. TUO TARPU VISŲ ASMENYBIŲ TARPUSAVIO BENDRAVIMAS IR VEIKLA REMIASI Į DVASIOS PAGRINDĄ, TODĖL IR VIEŠPATAUJA DVASINIS PAGRINDAS, O NE MATERIALUS.
Štai kodėl šiuo metu visame pasaulyje studijuojantys Urantijos Knygos apreiškimą, jį studijuoja – DEJA – BE DVASINIO ATSIVĖRIMO, BE ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMO SAVYJE, VIEN TIK INTELEKTUALIAI, TODĖL JIE NE TIK NESUVOKIA, BET IR TOLIAU NESUVOKS, KOL NEATRAS SAVYJE ROJAUS TREJYBĖS TRIJŲ ASMENŲ, PAČIOS URANTIJOS KNYGOS ŽINIOS, JOG BŪTINA ATRASTI TĖVĄ – O DABAR MES – URANTAI – JAU ŽINOME, IR ROJAUS TREJYBĖS TRIS ASMENIS – SAVYJE, IR GYVENTI JO GYVASTIMI SAVYJE IR, ATSIDAVUS ROJAUS TREJYBĖS VEDIMUI IŠ VIDAUS, VEIKTI IŠORĖJE KAIP VIENOJE DVASINĖJE KŪRINIJOS ŠEIMOJE IR DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE VISŲ ŠVIESOS LABUI, KAIP VEIKIA IR VISA KŪRINIJOS DVASINĖ ŠEIMA.
Prieš du tūkstančius metų ir Jėzaus ŽINIOS – DIEVO TĖVYSTĖS, ŽMONIŲ BROLYSTĖS – nesuvokė net ir jo paties apaštalai, kurie su juo drauge gyveno beveik ketverius metus, lygiai taip ir šiandien, vien tik šaltu intelektu Urantijos Knygą besistengiantys vos ne mintinai iškalti Urantijos Dokumentų citatas, kurių net esmės nesuvokia, tokie skaitovai jau tapo Urantijos Knygos fanatikais, kurie jos teiginius JAU ĮKALINO – KAIP ARŠŪS BIBLININKAI – SAVO PASĄMONĖJE, IR DABAR BIJO BET KOKIOS DVASINĖS RYŠKESNĖS ŠVIESOS IR LAISVĖS APRAIŠKOS NET SAVYJE, JAU NEKALBU APIE KITUS, NES ŠI LAISVĖS APRAIŠKA NUKRYPSTA – JŲ SIAURU IR DOGMATINIU INTELEKTUALIU SUPRATIMU – NUO URANTIJOS KNYGOS JŲ INTELEKTU SUPRASTŲ TEIGINIŲ. Tai universali INTELEKTO BAIMĖS pasireiškimo terpė bet kokioje pasaulio valstybėje. Tačiau ją pirmiausia pastebėjau Jungtinėse Valstijose, ir man buvo keista, kad būtent jie BIJO DVASINĖS ŠVIESOS, BIJO GYVO JĖZAUS, BIJO ATSIVĖRIMO TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI, BIJO GYVOSIOS RELIGIJOS, BIJO DVASINIO VIRSMO, ir nori kad DVASINĖ šviesa ateitų vien tik intelektualių pastangų dėka, be DVASINIO GYVO TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMO SAVYJE. Todėl tiek amerikonų, tiek australų, tiek kanadiečių, tiek prancūzų, o dabar jau tiek ir lietuvių man buvo metami VIENODI KALTINIMAI, jog aš einu Liuciferio ir Kaligastijos keliu, aš nesu Jėzus, kad taip kalbėčiau, aš klaidinu žmones. Jie kalba Urantijos Knygos citatomis, TIESOS NEGALIMA ĮKALINTI – o patys ją ĮKALINO SAVYJE, IR KALTINA KITUS, KURIE TROKŠTA DAR RYŠKESNĖS ŠVIESOS NEGU URANTIJOS KNYGA, IR JĄ JAU GAUNA, IR JĄ JAU ĮSISAVINA, IR JA JAU GYVENA. Štai kodėl ir pagal metamus KALTINIMUS urantams labai lengvai galima nustatyti, jog TOKS mirtingasis NĖRA ATSIVĖRĘS, ir yra savo intelekto VERGAS BE IŠMINTIES, KURIĄ BŪTENT IR SUTEIKIA TIK ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMAS SAVYJE. Būtent Liuciferis ir sukėlė maištą prieš Tėvą, ir Šėtonas prie jo prisijungė, ir Kaligastija jame dalyvavo vien tik DĖL TO, kad save buvo ĮKALINĘ savojo intelekto EGO NELAISVĖJE. Štai tokie Urantijos Knygos skaitovai ir yra patys didžiausi ir pavojingiausi kliuviniai evoliucijos gyvajam keliui Urantijoje, nes jie neigia tokio gyvojo kelio buvimą, kad jis yra Rojaus Trejybės sumanytas, jie neigia Rojaus Trejybės apreiškimų šviesą, jie neigia Rojaus Trejybės GYVĄJĄ religiją, jie neigia URANTŲ GYVUS PATYRIMUS SU ROJAUS TREJYBĖS MEILE IR ŠVIESA JIEMS GARBINANT IR ŠLOVINANT ROJAUS TREJYBĘ GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE. Būtent tai ir yra Liuciferio kelias ĮKALINTI TIESĄ IR EVOLIUCIJĄ SĄSTINGIO AKIMIRKOJE, KURI YRA ILIUZINĖ, NES JI JAU YRA PASUKUSI Į LŪKURIAVIMO DEGRADACIJĄ.
Kadangi dvasinis pagrindas viešpatauja visoje kūrinijoje, tai Urantijai tai pat nėra JOKIŲ IŠIMČIŲ, TUO LABIAU DABAR, KADA LIUCIFERIS, ŠĖTONAS, IR KALIGASTIJA YRA NUTEISTI IR JŲ VALIA BUVO PATENKINTA SUNAIKINANT JŲ TAPATYBĘ DIENŲ SENŲJŲ NUOSPRENDŽIU. Todėl tik kiekvieno asmeninių aktyvių ir ryžtingų dvasinių pastangų dėka ir bus atkuriamas Urantijos žmonijos lygis, kaip ir Vietinės Sistemos, Satanijos, lygis tarsi tokio maišto iš viso ir nebuvo. Ir būtent nuo URANTŲ PRASIDEDA DVASINIO PAGRINDO KLOJIMAS URANTIJOJE, KAD ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI ŠVIESA APIMTŲ VISĄ PLANETĄ IR KIEKVIENĄ INDIVIDĄ. O prie šito ilgalaikio ir giluminio ir gyvo žmonijos uždavinio sprendimo URANTAI JAU PRISIDEDA DABAR SAVO DVASIA IR JOS VEIKIMU. Ir šitas patyrimas neprapuls, o dabartinis ĮTIKĖJIMAS mus stiprins ir po prisikėlimo, jau einant morontiniu lygiu, kur taip pat, kaip ir šiandien, bus daug abejonių, ir dar daug neryžtingumo, tačiau patyrimas iš Urantijos ir dar gilesnis gyvas ryšys su atrasta savyje Rojaus Trejybe ir bus toji atrama, kuri ir leis mums stipriau patirti Rojaus Trejybės vedimą, Ją garbinti ir šlovinti, ir nebijoti naujo, dar nepatirto, iššūkio, ir nežinomo žingsnio.

Naujai sukurti tarnai, kartu su naujai atsirandančiais Absolventų Vadovais, visi baigia lavinimo kursus, kurių metu kiekvienoje iš septynių Havonos grandinių nuolat moko vyresnieji vadovai. Tada Tarnai yra paskiriami atlikti tokią veiklą, kuriai yra labiausiai tinkami, ir kadangi jie yra dviejų tipų – dvasiniai ir pusiau fiziniai – tai labai mažai yra apribojimų tam darbo spektrui, kurį šitos įvairiapusės būtybės gali atlikti. Aukštesnės arba dvasinės grupės yra atrenkamos ir paskiriamos į Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios tarnystes, ir į Septynių Pagrindinių Dvasių darbą. Didžiuliais kiekiais jie yra pasiunčiami, kartas nuo karto, kad tarnautų studijų pasauliuose, supančiuose septynių supervisatų būstinių sferas, pasauliuose, skirtuose laiko kylančiųjų sielų, kurios rengiasi pakilimui į Havonos grandines, baigiamajam mokymui ir dvasinei kultūrai. Tiek dvasios tarnai, tiek ir jų labiau fiziniai bičiuliai taip pat yra paskiriami Absolventų Vadovų padėjėjais ir partneriais, kad padėtų ir mokytų įvairias kylančiųjų tvarinių kategorijas, kurios pasiekė Havoną, ir kurios stengiasi pasiekti Rojų. (0274-02)
Havonos Tarnai, nors ir sukurti tokiu aukštu lygiu, vis tiek turi pereiti per lavinimo etapą, kad įgytų tinkamą patyrimą ir būtų kvalifikuoti mokytojai.
Patyrimas ir kosminė įžvalga yra visos kūrinijos tvarinių kvalifikacijos pagrindas.
Taigi mes, jau pasiekę Havoną, ir toliau siekiantys įgyvendinti savo likimą – pasiekti savo Tėvus – Rojaus Trejybę – būsime aprūpinti tinkamais vadovais ir mokytojais ir per visą žengimą laiko ir erdvės pasauliuose – Vietinėje Visatoje, kur pereisime per sielos tapatybės morontinį etapą, mokydamiesi savojo charakterio glūdinimo ir tikrosios asmenybės charakterio atsiskleidimo ir bendradarbiavimo su įvairių kategorijų asmenybėmis, ir pradžioje su kitų pasaulių patyrusiais prisikėlimą mirtingaisiais. Rojaus Trejybės numatyta, jog Urantijoje jau yra paskleidžiama tokia šviesa, ką urantai jau pradėjo daryti dar šiame pasaulyje, ir labai aktyviai, todėl mūsų žengimas po prisikėlimo prasidės daug toliau negu pirmajame gyvenamajame pasaulyje, kur dar bus išgyvendinamos mirtingojo charakterio gyvulinės savybės, - baimė, siekimas konkuruoti, siekimas išsiskirti, paneigti kitą, o ne BENDRADARBIAUTI MEILĖS PAGRINDU.
Absolventų Vadovų kilmė nėra žinoma net iš Rojaus Trejybės kilusiam Dieviškajam Patarėjui. Tačiau, jo manymu, Absolventų Vadovai kyla iš Supervisatose misijas vykdžiusių Havonos Tarnų, nes būtent tokie Havonos Tarnai, po savo misijos Supervisatos mokymo pasauliuose, būna Rojaus Trejybės APKABINAMI, ir įgauna naują asmenybės statusą, iš Havonos Tarnų sąrašo visiškai dingdami, kaip tik tuo metu Havonos išorinėje – septintojoje – grandinėje ir pasirodo NAUJAS ABSOLVENTŲ VADOVAS, kuris taip nuoširdžiai ir su tokia didžiule meile bendradarbiauja ir su Havonos Tarnais, ir su kylančiaisiais mirtingaisiais, einančiais per visus septynis Havonos žiedus. O Absolventų Vadovas per visą kylančiojo mirtingojo Havonos karjerą globoja ir moko savo mirtingąjį globotinį, kuris yra jam paskirtas, nes mokymas Havonoje vyksta jau nebe grupėmis-klasėmis, kaip tai vyko iki tol – laiko ir erdvės visatose ir pasauliuose – o vien tik individualus, asmeninis.
Tačiau mes su Havonos Tarnais, kaip su kvalifikuotais mokytojais, susidurime dar ir iki mūsų perkėlimo į Havoną, o būtent – rengiant mus Supervisatoje pasiekti Havonos DVASINĖS kultūros lygį.
Tačiau jūs turite prisiminti, kad jūsų dabartinis asmens žymuo taip pat išliks, kad jūs turėsite iš šito materialus lygio tam tikrą žymę, kuri jums leis imtis vis naujų ir galingesnių iššūkių daug greičiau ir su didesniu ryžtu, kuo ryžtingesnį charakterį jūs suformuosite Urantijoje. Jeigu pagrindai bus tvirti, tai ant jų bus galima daug patikimiau statyti ir visą rūmą. Ir nors esame dar Urantijoje, bet esame GYVAI susieti su savo būsimuoju aš ir Supervisatoje, ir Havonoje, jau nekalbu apie Vietinę Visatą, Žvaigždyną, ar Vietinę Sistemą.
Tai būtu panašu, jeigu gerai, drausmingai, ir atkakliai mokaisi mokykloje, pasitiki mokytojų perteikiamomis ŠVIESOS žiniomis, KURIAS PATS PATYRIMU PATIKRINI, KAD PATIRTUM TAU MOKYTOJO SUTEIKIAMŲ TEIGINIŲ TIESIĄ, tai daug lengviau ŠIAS PATYRIMU ĮTVIRTINTAS ŽINIAS pritaikai jau aukštojoje mokykloje, ir gyvenime. Ir priešingai, jeigu visą laiką tik triukšmauji ir nori pasirodyti, koks mat esi šaunus, bet tik gyvulinio proto prasme, taip ir gali pražaisti visą mokyklos kursą, o tada kokie gi bus pakloti pamatai, ant kurių statysi RŪMĄ, kai vis žaidei su smėliu, ir smėlio dėžėje, klaidingai manydamas, kad tai ir yra tikrovė, o ką pasakojo mokytojai, iš to tik šaipeisi, kaip ir iš pačių mokytojų, kad jie nieko nesupranta, nieko nemoka.
Havonos Tarnai ir Absolventų Vadovai demonstruoja transcendentinį atsidavimą savo darbui ir jaudinančią meilę vieni kitiems, tokią meilę, kurią, nors ji yra dvasinė, jūs galėtumėte suprasti, palygindami su žmogiškosios meilės reiškiniu. Būna dieviškas patosas tarnams išsiskiriant su vadovais, kas šitaip dažnai atsitinka, kada tarnai yra išsiunčiami į užduotis už centrinės visatos ribų; bet jie vyksta su džiaugsmu, o ne liūdėdami. Sukeliantis pasitenkinimą džiaugsmas dėl aukštos pareigos yra dvasinių būtybių nustelbiantis jausmas. Liūdesys negali egzistuoti ištikimai atliktos dieviškos pareigos sąmonės akivaizdoje. Ir kada žmogaus kylanti siela stovės prieš Aukščiausiąjį Teisėją, tada amžinosios svarbos sprendimo nenulems materialūs pasisekimai arba kiekybiniai pasiekimai; nuosprendis, aidintis per aukštuosius rūmus, skelbia: “Gerai atlikta, gerasis ir ištikimasis tarne; tu buvai ištikimas keletos pagrindinių dalykų atžvilgiu; tu tikrai būsi paverstas visatos realybių valdovu.”(0274-03)
Taigi, ir aukštos kategorijos DVASIOS – asmenybės – turi JAUSMUS – MEILĖS IR PRIERAIŠUMO. Jos nėra robotai ar mechanizmai, jos yra gyva įasmeninta Rojaus Trejybės meilės energija, kad ji būtų išlaisvinta – atiduota – vienų kitiems. Tai ir yra DVASINĖS BROLYSTĖS GYVAS PASIREIŠKIMAS VISŲ LABUI.
Ir kaip yra nuostabu skaityti, kad net ir išsiskyrimo akimirką tarp dviejų mylinčių asmenybių liūdesys neviešpatauja, nes yra daug didesnis, giluminis, džiaugsmo pojūtis, kokia nuostabi yra nauja užduotis, naujas iššūkis, kurio nesibaiminama, o džiaugiamasi, kad kūrinijoje bus dar didesanė šviesa jį įsisavinus.
TAI IR YRA DVASINĖ SĄMONĖ – TOKIAME VEIKSME, KOKĮ YRA SUMANIUSI ROJAUS TREJYBĖ. Štai kodėl TOKIA sąmonė žino, ką daro. Ir AŠ ŽINAU, KĄ SAKAU.
Supervisatos tarnystėje Havonos Tarnai visada yra paskiriami į tą sferą, kuriai vadovauja toji Pagrindinė Dvasia, į kurią jie yra labiausiai panašūs bendromis ir specialiomis išimtinėmis dvasinėmis teisėmis. Jie tarnauja tiktai švietimo pasauliuose, kurie supa septynių supervisatų sostines, o paskutinysis Uversos pranešimas pažymi, kad jos 490 palydovų veikė beveik 138 milijardai tarnų. Jie yra įsitraukę į begalinę veiklos įvairovę, kas susiję su šitų švietimo pasaulių, sudarančių Orvontono supervisatos superuniversitetus, darbu. Čia jie yra jūsų kompanionai; jie atvyko žemyn iš jūsų būsimosios kitos karjeros tam, kad studijuotų jus ir įkvėptų jus ta tikrove ir tvirtumu, kad jūs galų gale užbaigsite mokymąsi laiko visatose ir pereisite į amžinybės valdas. Ir šituose ryšiuose tarnai įgauna tą preliminarų tarnavimo laiko kylantiesiems tvariniams patyrimą, kuris yra toks naudingas jų vėlesniame darbe Havonos grandinėse Absolventų Vadovų partneriais arba – pervestais tarnais – pačiais Absolventų Vadovais. (0274-04)
Taigi, kokia yra milžiniška Rojaus Trejybės meilė ir įžvalga, sukurti aukšto rango dvasias, kurios savo ruožtu taip pat gali sukurti kitas dvasias, irgi atitinkamo rango, ir suteikti mirtingiesiems mokymus tokių dvasinių mokytojų, kurie savo meile toli pranoksta mirtinguosius; ir tik atsivėrę Rojaus Trejybei mirtingieji ir gali PATIRTI IR SUPRASTI GILUMINIUS DVASINIUS MOKYTOJUS IR JŲ MOKYMUS NE INTELEKTUALIAI, BET MEILĖS DVASIA. IR JAU DABAR TĄ DARYTI MOKOSI URANTAI VIS AUGANČIU LAIPSNIU IR NUOŠIRDUMU. IR KAIP NUOSTABU PATIRTI SAVO DVASIA – VISA SAVO DVASINE GYVASTIMI – KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ IR JOS NARIŲ MEILĘ IR RŪPESTĮ MUMS.
MANO MEILĖ, ŠLOVĖ, IR GARBĖ ROJAUS TREJYBEI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Komentarai