Forumas: temos peržiūra
Sutaikytojai, Urantijos Knygos 25 Dokumento 2-3 skyriai
Kol pasieksime Havoną, tol mūsų kelyje, einant po prisikėlimo sielos tapatybės pavidalu per Vietinę Sistemą, Žvaigždyną, Vietinę Visatą, o tada jau tapus DVASIOS tapatybės asmenybe – einant per Supervisatos Mažuosius ir Didžiuosius sektorius, per Supervisatos lygio mokymus į savojo likimo įgyvendinimą – stovėti betarpiškai Rojaus Trejybės akivaizdoje visos kūrinijos geografiniame centre ir Kūrėjo buveinėje – Rojuje – turėsime patirti harmonijos SIEKIMO procesą, o ne pačią harmoniją.
Harmonija viešpatauja tik persikėlus į Havoną, bet ne anksčiau. Todėl visame kelyje į Havoną vyks daugiapusis bendradarbiavimas su daugybe įvairiausių kategorijų dvasių, ir tai savaime apsunkins mūsų – kaip ir kitų – vieningą sutarimą, kad visa veikla būtų kuo vaisingesnė visumos labui.
Aišku, URANTAMS bendradarbiauti šitame kelyje bus daug lengviau, kadangi jie pradėjo dvasinį GYVĄJĮ kelią nuo DVASINIO ROJAUS TREJYBĖS TĖVŲ ATRADIMO DAR TOKIAME ANKSTYVAME AMŽIUJE – BŪNANT URANTIJOJE DAR MATERIALIU PAVIDALU, TODĖL TOKIE PAKLOTI TVIRTI DVASINIO PATYRIMO IR ĮTIKĖJIMO PAMATAI BUVO STIPRINAMI KOLEKTYVINIU ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMU, KAD TAI ĮNEŠĖ MILŽINIŠKĄ ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS MEILĖS IR ŠVIESOS INDĖLĮ Į KIEKVIENO URRANTO VIDŲ, IR BŪTENT ŠITOJI GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ IR ŠVIESA IR LEIS URANTAMS PO SUSILIEJIMO SU MINTIES DERINTOJU IŠVENGTI DAUGYBĖS NESUSIPRATIMŲ, KURIŲ NEIŠVENGS KITI ASMENYS, KURIE VIDUJE DAR NEBUS SUKAUPĘ SU ROJAUS TREJYBE TOKIO GYVO MEILĖS IR ŠVIESOS BENDRADARBIAVIMO PATYRIMO.
Dėl kiekvieno nesutarimo – nuomonių skirtumo – nėra būtinybės kreiptis į nuolatinius – STACIONARIUS - teismus, tam mes galime panaudoti labai išmintingus SUTAIKYTOJŲ MOBILIUS teismus.
Taiau skaitydami apie Sutaikytojus, pasistenkite nesivadovauti žmogiškųjų realijų sampratomis, kada žmonės yra teisiami mūsų aplinkoje, kurioje pilna apgaulės, savanaudiškumo, ir net fizinio kūno žalojimo ar net nužudymo epizodų, kuriuos nagrinėja teismai, ir priima nuosprendžius, kurie toli prasilenkia su TEISINGUMU, arba ADVOKATŲ SAVANAUDIŠKA VEIKLA NE VARDAN VISŲ ŠVIESOS IR TEISINGUMO, BET VARDAN SAVOJO GYVULINIO EGO PATENKINIMO IR KUO DIDESNIO MATERIALAUS ATLYGIO, IR KAS LIŪDNIAUSIA, VISAIP IŠVEDŽIOJANT ĮSTATYMO SAMPRATAS, IR TUO KLAIDINANT TEISMĄ, IR SAVO VEIKLA AKTYVIAI PRISIDEDANT PRIE TEISINGUMO PAŽEIDIMO IR NET KELIO UŽBLOKAVIMO TEISINGUMO ATSTATYMUI.
Kita vertus, dabartinė Urantijos padėtis yra tokia, kad ji atitinka tik laukinių barbarų išsivystymo lygį, dvasine samprata jį vertinant, nes šiandien VISOSE URANTIJOS VALSTYBĖSE viešpatauja draudžiantys įstatymai – ko negalima daryti – ne teigiantys, kurie padėtų pamatyti, kaip gi reikia gyventi ir veikti. Tad tokioje DABARTINĖJE BARBARŲ visuomenėje, ir civilizacijoje, sau gerą ir šiltą vieta tegali susirasti irgi TIK BARBARO LYGIO PROTAS IR MĄSTYMAS, neturintis jokio dvasinio mąstymo ir jokio teisingumo supratimo. Nušvitęs protas DVASIA atsisakytų daugybės šiandieninių profesijų, kaip savo veikla PAŽEIDŽIANČIŲ ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ, GRINDŽIAMĄ VIEN TIK VISUOTINE MEILE.
Tai labai PAVOJINGAS CIVILIZACIJOS ETAPAS, KADA BE URANTŲ – O JŲ KOL KAS YRA TIK SAUJELĖ – JOKIŲ KITŲ, ATSIVĖRUSIŲ DVASIA IR MATANČIŲ TIKROVĘ, ŽMONIŲ, TUO TARPU VISA APLINKA ŽAIDŽIA ILIUZINĮ IŠKREIPTOS TIKROVĖS, KURIĄ KASDIEN DAR LABIAU IŠKREIPIA, BARBARŲ ŽAIDIMĄ MATERIJOS LYGIU.
Tokia civilizacija JAU vaikšto ANT SKUSTUVO AŠMENŲ. IR TIK LAIKO KLAUSIMAS, KADA JI SUBYRĖS, IR PO SAVO GRIUVĖSIAIS PALAIDOS GAUSYBĘ ŽMONIŲ.
Štai kodėl nelyginkite pagal Urantijoje viešpataujančios DABARTINĖS tamsos aplinką nuostabių šviesos Sutaikytojų veiklos ir PATYRIMŲ KAUPIMO PROCESO.
2. VISUOTINIAI SUTAIKYTOJAI
Kiekvienam sukurtam Havonos Tarnui, sukuriami septyni Visuotiniai Sutaikytojai, po vieną kiekvienai supervisatai. Šitas kūrybinis vyksmas apima atspindinčio reagavimo į Rojuje vykstančias transakcijas konkrečios supervisatos metodą. (0275-01)
Jūs jau žinote, kad Havonos Tarnai, tai nėra tarnai buitine žodžio prasme, tokio buitine prasme tarno dvasinių būtybių aplinkoje iš viso nėra, visa veikla yra ŠVIESI IR TUO PAČIU ŠVENTA, IR ATITINKA TĄ VEIKLĄ VYKDANČIŲ DVASIŲ KVALIFIKACIJĄ. Todėl Havonos Tarnai –.tai aukšto rango dvasios, kurias vis dar sukuria Septynios Pagrindinės Dvasios drauge su Septyniais Pagrindiniais Energijos Reguliuotojais. Taigi, septynios Supervisatos, tai kiekvienai Supervisatai yra sukuriamas ir vienas Utaikytojas kai tik yra sukuriamas Havonos Tarnas. O Havonos Tarnai vienu KŪRYBOS metu yra sukuriami po VIENĄ TŪKSTANTĮ. Tai reiškia, kad tuo pačiu metu kiekvienai Supervisatai taip pat yra sukuriama po vieną tūkstantį ir Sutaikytojų. Kiekvienos Supervisatos būstinėje yra išdėstyta po Septynias Atspindinčiąsias Dvasias, kurioms iš savosios būstinės, esančios Rojuje, vadovauja Madžestonas, tad jų atspindėjimo metodas ir įgalina tuo metu tokio kūrybos proceso, vykstančio Rojuje, atgarsius išreikšti naujų Sutaikytojų asmenybių sukūrimu. Kokia nuostabą ir susižavėjimą kelianti DVASINĖS GYVASTIES IR ASMENŲ KŪRIMO GELMĖ IR PLATYBĖ. Ir visa tai yra VALDOMA IR TURI LABAI TOLI SIEKIANTĮ TIKSLĄ – RUOŠTI NAUJUS DVASINIUS MOKYTOJUS – DAR AUKŠTESNIO DVASINIO LYGIO – KURIEMS BŪTINAS TOKIŲ MOBILIŲ TEISMŲ PATYRIMAS – ATEITIES MOKYTOJO VEIKLAI.
Septynių supervisatų būstinių pasauliuose veikia Septynių Pagrindinių Dvasių atspindžiai. Šitų Atspindinčiųjų Dvasių prigimtį pavaizduoti materialiems protams yra sunki užduotis. Jos yra tikros asmenybės; ir vis tik kiekvienas supervisatos grupės narys tobulai atspindi tiktai vieną iš Septynių Pagrindinių Dvasių. Ir kiekvieną kartą, kada Pagrindinės Dvasios susivienija su energijos reguliuotojais tam, kad sukurtų Havonos Tarnų grupę, tada tuo pačiu metu būna sukoncentravimas į vieną iš Atspindinčiųjų Dvasių kiekvienoje iš supervisatos grupių, ir toks pat visiškai subrendusių Visuotinių Sutaikytojų skaičius iš karto atsiranda superkūrinių būstinių pasauliuose. Jeigu, kuriant tarnus, iniciatyvos imtųsi Septintoji Pagrindinė Dvasia, tai sutaikytojus turėtų savyje ne kurios nors kitos, bet tiktai septintosios kategorijos Atspindinčiųjų Dvasių gelmės; ir kartu su vieno tūkstančio Orvontono prigimties tarnų sukūrimu, kiekvienos supervisatos sostinėje pasirodytų po vieną tūkstantį septintosios kategorijos sutaikytojų. Iš šitų epizodų, kurie atspindi Pagrindinių Dvasių septinkartę prigimtį, iškyla tos septynios kategorijos sukurtų sutaikytojų, kurie tarnauja kiekvienoje supervisatoje.(0275-02)
Kadangi Atspindinčiąsias Dvasias – o jų iš viso yra keturiasdešimt devynios, po septynias kiekvienoje Supervisatos būstinėje – taip pat kaip ir Septynias Pagrindines Dvasias, sukuria Rojaus Trejybės TRYS ASMENIS SAVO VISOSE ARITMETINĖSE KOMBINACIJOSE – tai būtent dėl savosios kilmės panašumo su Pagrindinėmis Dvasiomis kiekvienoje supervisatoje yra PO VIENĄ ATSPINDINČIĄJĄ DVASIĄ, KURI YRA PANAŠI SAVO SAVYBĖMIS Į PAGRINDINĘ DVASIĄ, KURI BŪTENT IR BUVO ROJAUS TREJYBĖS SUKURTA TAIP, KAIP IR TOJI ATSPINDINČIOJI DVASIA, IR BŪTENT DĖL TO BŪTENT ŠI ATSPINDINČIOJI DVASIA IR ATSPINDI TOBULAI BŪTENT ŠITĄ PAGRINDINĘ DVASIĄ.
Kadangi Septynios Pagrindinės Dvasios kuria Havonos Tarnus drauge su Septyniais Pagrindiniais Energijos Reguliuotojais, tai šį kūrybinį ENERGINĮ procesą pastarieji ir gali sukoncentruoti taip, kad jis būtų ATSPINDIMAS TAIP, KAIP TĄ YRA KVALIFIKUOTA ATLIKTI KIEKVIENOJE SUPERVISATOJE BŪTENT TOJI ATSPINDINČIOJI DVASIA, KURI YRA PANAŠIŲ SAVYBIŲ Į TĄ PAGRINDINĘ DVASIĄ, KURI IR IMASI TĄ AKIMIRKĄ KŪRYBINĖS VEIKTIES INICIATYVOS. Beje, atsirado – irgi energiškai man tiesiog viduje – naujas žodis – VEIKTIS. Štai kaip Minties Derintojas perteikia energiškai savo aiškinimą, kurį aš čia dėstau, kad net atsiranda ir naują žodinė išraiška, kuri iki tol manyje dar neegzistavo sąmonės lygiu. Tai panaišiai energija perteikiama ir tos kūrybinės veikties tarp Pagrindinių Dvasių ir Pagrindinių Energijos Reguliuotojų atspindėjimu, kad Supervisatoje atsiranda ir Sutaikytojų asmenybės. Kūrybinė veiktis – Rojuje, Sutuakytojai – realios asmenybės – atiranda Supervisatos būstinėje ir tos ATspindinčiosios Dvasios gelmėje, kuri tobulai atspindi būtent tuo metu iniciatyvą rodančią Pagrindinę Dvasią. Koks nuostabus kūrybinis procesas ROJUJE, kad net jo atspindėjimas sukuria kitas ASMENYBES LAIKO IR ERDVĖS SUPERVISATOS BŪSTINĖJE.
Ikirojinio statuso sutaikytojai netarnauja tarpusavyje keisdamiesi tarp supervisatų, jų tarnavimas ribojasi savo gimtojo kūrinio segmentu. Dėl to kiekvienas supervisatos korpusas, apimantis kiekvienos sukurtos kategorijos vieną septintadalį, labai ilgą laiką praleidžia vienos iš Pagrindinių Dvasių įtakoje, neveikiamas likusiųjų, nes, nors visos septynios yra atspindimos supervisatos sostinėse, bet kiekvienoje supervisatoje viešpatauja tiktai viena. (0275-03)
Sutaikytojai veikia tik savojoje – gimtojoje – supervisatoje. Ir nors Atspindinčiosios Dvasios kiekvienoje Supervisatoje gali – visos septynios drauge – atspindėti visas Septynias Pagrindines Dvasias, ir jų veiklą kitose Supervisatose, bet kiekvieną Supervisatą valdo tiktai VIENA Pagrindinė Dvasia. Dėl to ir Sutaikytojų korpusas kiekvienoje Supervisatoje yra veikiamas būtent SAVOSIOS PAGRINDINĖS DVASIOS.
Kiekvieną iš šių septynių superkūrinių realiai persmelkia ta viena iš Pagrindinių Dvasių, kuri ir vadovauja jo likimui. Šitaip kiekviena supervisata tampa panaši į gigantišką veidrodį, atspindintį vadovaujančios Pagrindinės Dvasios prigimtį ir charakterį, ir visa tai kiekvienoje pavaldžioje vietinėje visatoje toliau tęsia Kuriančiųjų Motinų Dvasių buvimas ir veikimas. Evoliuciniam augimui tokios aplinkos pasekmė yra tokia giluminė, jog savo posupervisatinėje karjeroje sutaikytojai kolektyviai demonstruoja keturiasdešimt devynis patirtinius požiūrius, arba įžvalgas, kiekvieną atskiru aspektu – dėl to neužbaigtus – bet visi vienas kitą kompensuoja ir drauge turi polinkį apimti Aukštybės apskritimą. (0275-04)
Pagrindinė Dvasia, kuri ir vadovauja šiai Supervisatai ir yra KOSMINIS protas toje Supervisatoje. Todėl ir jos PROTO savybės yra paskleidžiamos į mažesnius Supervisatos darinius – vieną šimtą tūkstančių Vietinių Visatų – per šių Vietinių Visatų Motinas Dvasias. Ir kada Sutaikytojai susieina po savojoje Supervisatoje sukaupto patyrimo, tai jie, iš visų septynių Supervisatų, turi tokią unikalią savybę, kad savo įžvalgomis jau turi polinkį apimti Aukščiausiosios Būtybės lygio sampratas.
Kiekvienoje supervisatoje Visuotiniai Sutaikytojai atsiduria tokioje padėtyje, kad būna neįprastai ir nuo gimimo suskirstyti į grupes po keturis, į susivienijimus, kuriuose jie tarnauja toliau. Kiekvienoje grupėje trys yra dvasinės asmenybės, o viena, kaip tarnų ketvirtieji tvariniai, yra pusiau materiali būtybė. Šitas kvartetas sudaro sutaikomąją komisiją ir turi tokius narius: (0275-05)
1. Teisėją-Arbitrą. Jis yra kitų trijų vieningai paskirtas kaip kompetentingiausias ir geriausiai parengtas tam, kad būtų juridinės grupės vadovu. (0275-06)
2. Dvasinį Advokatą. Jį skiria teisėjas-arbitras tam, kad pateiktų įrodymus ir apgintų teises visų asmenybių, kurios yra įtrauktos į bet kokį reikalą, kuris yra paskirtas sutaikomosios komisijos svarstymui. (0275-07)
3. Dieviškąjį Nuosprendžio Įvykdytoją. Šis sutaikytojas savo įgimtų savybių dėka yra parengtas tam, kad užmegztų ryšį su valdų materialiomis būtybėmis ir kad įvykdytų šios komisijos nuosprendžius. Dieviškieji nuosprendžių įvykdytojai, būdami ketvirtaisiais tvariniais – labiau materialiomis būtybėmis – yra beveik, bet nevisiškai, matomi mirtingųjų rasių siauro spektro regėjimui.(0276-01)
4. Registruotoją. Likęs komisijos narys automatiškai tampa registruotoju, tribunolo tarnautoju. Jis pasirūpina, jog visi dokumentai būtų tinkamai paruošti supervisatos archyvams ir vietinės visatos registrams. Jeigu komisija tarnauja evoliuciniame pasaulyje, tada, trečiasis pranešimas, padedant nuosprendžio įvykdytojui, yra parengiamas tam, kad būtų šios jurisdikcijos sistemos vyriausybės fiziniai dokumentai. (0276-02)
Kada vyksta sesija, tada komisija veikia kaip grupė iš trijų, kadangi svarstymo metu advokatas nedalyvauja ir prisijungia tiktai tada, kada užbaigus svarstymą formuluojamas nuosprendis. Dėl to šitos komisijos kartais yra vadinamos teisėjų trejetais. (0276-03)
Taigi, Sutaikytojai veikia grupėse po keturis – teisėjas, advokatas, nuosprendžio įvykdytojas, ir registruotojas. Ir šitaip jie būna sugrupuojami nuo pat savo kilmės pradžios ir tokioje ketveriukėje jie veikia visą laiką, nors jų statusas ima, su laiku įgyjant patyrimą, keistis. Kadangi advokatas svarstymo proceso metu nedalyvauja, jis tuo metu renka duomenis, tai jis pasirodo tik tuo metu, kad yra formuluojamas nuosprendis pasibaigus klausymo etapui, tai šitokie sutaikytojai ir pavadinami teisėjų trejetais. O nuosprendžio įvykdytojas dar turi ir tokią savybę, kad gali užmegzti ryšį su materialiais tvariniais, nes jis yra tas kas KETVIRTAS TVARINYS, kuris vienu metu atsirandančių tame viename tūkstantyje Sutaikytojų yra labiau materialus negu dvasinis tvarinys. Štai kodėl jis ir mūsų regėjimui yra beveik matomas, nors dar ir stinga mums regos diapazono praplėtimo, kad jį tikrai galėtume išvysti jau dabar.
Sutaikytojai daug prisideda prie to, kad visatų visata veiktų sklandžiai. Keliaudami per erdvę trigubu serafiniu greičiu, jie tarnauja kaip keliaujantys pasaulių teismai, kaip komisijos, skirtos greitai spręsti nedidelius sunkumus. Jeigu ne šitos mobilios ir nuostabiai teisingos komisijos, tai sferų tribunolai būtų beviltiškai užversti šių sferų nedidelių nesusipratimų nagrinėjimu. (0276-04)
Šitie teisėjų trejetai nenagrinėja amžinosios svarbos reikalų; siela, laiko tvarinio amžinosios perspektyvos, niekada nebūna pastatomos į pavojų dėl jų veiksmų. Sutaikytojai nenagrinėja klausimų, kurie pranoksta laiko tvarinių laikinąją egzistenciją ir kosminę gerovę. Tačiau kada komisija kartą yra pradėjusi svarstyti problemą, tada jos sprendimai yra galutiniai ir visada vienbalsiai; dėl teisėjo-arbitro nuosprendžio neteikiama jokia apeliacija. (0276-05)
Taigi, Sutaikytojai – tas teisėjų TREJETAS – raižo visą Supervisatą, keliaudami maždaug DEVYNIŲ ŠIMTŲ TŪKSTANČIŲ kilometrų per SEKUNDĘ greičiu. Ir jie nagrinėja NUOMONIŲ SKIRTUMUS, skirtingas IDĖJŲ SAMPRATAS, kada tokios skirtingos įžvalgos sudaro kliūtį tolimesnei evoliucijai tame kūrinijos segmente, ir kada negalima pasiekti abiejų pusių sutarimo. Stacionarūs teismai tokiu būdu yra apsaugoti nuo tokio milžiniško kiekio bylų nagrinėjimo, nes kūrinijoje yra miriadai tvarinių, su savo nuostatomis, savo įžvalgomis, ir jų visų ginčus išnagrinėti stacionariuose teismuose būtų neaprėpiama užduotis. Štai kodėl stacionarūs teismai nagrinėja tik ypatingos svarbos Visatai bylas, o ne nesutarimus tarp individų nuomonių. Štai kodėl Liuciferio maišto byla Gabrielis prieš Liuciferį buvo nagrinėjama jau Dienų Senųjų teisme, o ne tokių mobilių Sutaikytojų teisme, nes tai buvo milžiniškos svarbos, ir poveikio, byla VISAI VISATAI, VISAI KŪRINIJAI, EVOLIUCIJAI, GYVYBEI, IR KŪRĖJUI – KAIP MEILĖS IR LAISVOS VALIOS ŠALTINIUI IR CENTRUI.
3. TOLI SIEKIANTI SUTAIKYTOJŲ TARNYSTĖ
Sutaikytojai turi grupės būstinę savo supervisatos sostinėje, kur yra laikomas jų pirminis rezervinis korpusas. Jų antriniai rezervai yra išdėstyti vietinių visatų sostinėse. Jaunesni ir mažiau patyrę komisijų nariai savo tarnystę pradeda žemesniuose pasauliuose, tokiuose pasauliuose, kaip Urantija, ir yra ugdomi taip, kad imtų spręsti didesnes problemas po to, kada būna įgavę brandesnio patyrimo. (0276-06)
Sutaikytojų būstinė yra Supervisatos sostinėje – Uversoje – ten jie ir nagrinėja savo lygiu buylas, reikalajjnačios Supervisatoje įgyjamo patyrimo. Tuo tarpu Sutaikytojų rezervas yra išdėstytas žemesniame lygyje – vieno šimto tūkstančių Vietinių Visatų sostinėse. Tuo tarpu savo patyrimo dar neįgiję Sutaikytojai savo veiklą pradeda evoliuciniuose pasauliuose – tokiuose kaip Urantija. Tačiau jūs turite suvokti, kad jie nereguliuoja mirtingųjų konfliktų, o veikia tų pasaulių dvasinių būtybių konfliktinėse situacijose.
Sutaikytojų kategorija yra visiškai patikima; nė vienas narys niekada nenuklydo į šalį. Nors nėra neklystantys išmintimi ir nuosprendžiu, bet jie yra neabejotinai patikimi ir neklystamai ištikimi. Jie gimsta supervisatos būstinėje ir galiausiai į ten sugrįžta, besivystydami per visatos tarnystės lygius, kurie yra tokie: (0276-07)
Nė vienas Sutaikytojas niekad neišdavė Kūrėjo. Todėl jų patikimumas yra realus ir tvirtas. Tačiau jų priimami sprendimai gali būti, ir būna, kai kuriais atvejais, klaidingi.
1. Sutaikytojai Pasauliams. Kada tik atskirų pasaulių vadovaujančios asmenybės labai smarkiai pasimeta arba iš tikrųjų atsiduria aklavietėje, kaip deramai veikti egzistuojančiomis aplinkybėmis, ir, jeigu reikalas nėra pakankamai reikšmingas, jog būtų pateiktas valdų įprastai sudarytiems tribunolams, tuomet, gavusi prašymą iš dviejų asmenybių, po vieną iš kiekvienos ginčo pusės, sutaikomoji komisija pradės veikti nedelsiant. (0276-08)
Taigi, sutaikytojų veikla prasideda nuo tos jų patyrimo kaupimo grandies, kada jie veikia PASAULIAMS. Ir jų veikla yra tik tuo atveju, kada jos pageidauja ABI ginčo pusės, vien tik vienos pusės noro dar neužtenka. Tačiau jūs turite prisiminti, kad neturėtumėte tokių ginčų lyginti su mirtingųjų ginčais mūsų planetoje. Tai nieko panašaus neturintys ginčai. Dvasiniu lygiu tokie ginčai rodo nuoširdų nuomonių skirtumą, ir nuoširdų norą tomis nuomonėmis vadovautis, nors pasekmės yra būtent tokios, kokių nepageidaujama. Todėl tokiu atveju būtinas ĮŽVALGOS IŠPLĖTIMAS, KAD ŠI PUSĖ, TURINTI ĮGALIOJIMUS VEIKTI ŠIOJE APLINKOJE, PAMATYTŲ SAVO VEIKLOS NEPAGEIDAUJAMO REZULTATO PRIEŽASTĮ, IR NUOŠIRDŽIAI SUVOKTŲ JĄ. Todėl įtikėjimo – DVASINIO GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE STOKA – UŽKERTA KELIĄ TOKIAI DVASIAI PAMATYTI SAVO TRUMPAREGYSTĘ IR NUOLAT DAROMAS KLAIDAS, NORS JI NUOŠIRDŽIAI TIKI, KAD TIK ŠITOKIU BŪDU IR TURI BŪTI ATLIEKAMI TIE VEIKSMAI. Ir jeigu tokia dvasia nepageidaus išsiaiškinti, koks vis tik turi būti kelias, tai Sutaikytojai jokiu būdu padėties negalės apšviesti, kad ji taptų prieinama ir klystančiai pusei. O visa tai uždels to pasaulio evoliucijos šviesos įgyvendinimą.
Kada šitie administraciniai ir juridiniai sunkumai yra perduoti į sutaikytojų rankas tam, kad išnagrinėtų ir priimtų sprendimą, tada savo valdžia jie yra aukščiausieji. Bet jie neformuluos sprendimo tol, kol nebus išklausyti visi liudijimai, ir jų valdžiai nėra absoliučiai jokio apribojimo pakviesti liudininkus iš bet kur ir iš visur. Ir nors jų sprendimams negali būti jokios apeliacijos, bet kartais reikalai vystosi taip, jog komisija savo dokumentus užverčia kokiu nors konkrečiu momentu, pateikia savo išvadas, ir visą klausimą perduoda aukštesniesiems sferų tribunolams. (0277-01)
Labai svarbu, kad Sutaikytojai išklauso VISUS PALIUDIJIMUS, ko taip stinga Urantijos mirtingųjų teismams. Tačiau taip pat yra nuostabu, kad tokie Sutaikytojai, suvokdami, kad jų išminties ir įžvalgos stinga, tai savo nagrinėjimą toje vietoje ir užbaigia, o bylą perduoda aukštesniam teismui, kad ją išnagrinėtų jau aukštesniu įžvalgos lygiu būtent šis teismas.
Komisijos narių sprendimai yra užregistruojami planetos registruose ir, jeigu reikalinga, būna įvykdomi dieviškojo nuosprendžio įvykdytojo. Jo galia yra labai didžiulė, o jo veiklos spektras apgyvendintame pasaulyje yra labai platus. Dieviškieji nuosprendžių įvykdytojai meistriškai manipuliuoja tuo, kas atitinka interesus to, kas ir turėtų būti. Kartais jų darbas yra atliekamas akivaizdžios valdos gerovės labui, o kartais jų veiksmus laiko ir erdvės pasauliuose būna sunku paaiškinti. Nors, įvykdydami dekretus, jie nemeta iššūkio nei gamtos dėsniui, nei valdų nustatytai tvarkai, bet dažnai jie iš tiesų įvykdo savo keistus veiksmus ir įgyvendina sutaikytojų mandatus, sutinkamai su aukštesniais sistemos administravimo įstatymais. ( 0277-02 )
Nuosprendžio įvykdytojai, savo kvalifikacijos dėka, įgyvendina nuosprendžius toje planetoje be suklydimo, nors jų pati veikla nevisada yra suvokiama ir dvasioms. Savo veikloje jie nepažeidžia gamtos dėsnių ar tos sferos nustatytos tvarkos, bet priimtus nuosprendžius įvykdo visada.
Sutaikytojų visa veikla nusidriekia per visus Supervisatos segmentus – nuo pasaulių, per Vietines Sistemas, Žvaigždynus, Vietines Visatas, Mažuosius ir Didžiuosius Sektorius, ir baigiant Supervisatos aukščiausiuoju lygiu. Ir priklausomai nuo to lygio, kuriame jie veikia, pradeda skirtis ir jų veiklos pobūdis – Sistemos lygiu jie daugiau sprendžia nebe individualius ginčus, kaip buvo pasaulio lygiu, o grupinius ginčus, kylančius tarp skirtingų tvarinių kategorijų. Sakykime mes, mirtingieji, Urantijoje, esame tiek išbalansuoti, kad nesugebame sutarti net tos pačios kategorijos šeimoje, kolektyve, mieste, valstybėje, o tarp valstybių, o tarp skirtingų rasių, nors ir tos pačios mirtingųjų kategorijos, tarp politinių darinių – politinių partijų, tarp religinių grupių, tarp visuomeninių judėjimų, tarp ekonominių grupių. Tarp jų visų nėra jokio dvasinio sutarimo, ir matymo, tad pamėginkite įsivaizduoti, koks gali būti milžiniškas nuomonių skirtumas, kai yra skirtingos dvasių ar kitokių tvarinių net ištisos kategorijos, ir kiekviena su savo asmenų sampratomis ir patyrimu. O štai Sutaikytojams jau riekia spręsti nesutarimų sukurtas problemas ir tarp Vietinių Sistemų. Ir kuo aukščiau kylama, tuo mažiau atsiranda nesutarimų, nes vis gilėja tvarinių kosminė įžvalga, todėl Žvaigždynų.lygiu nesutarimų labai sumažėja. O Mažuosiuose sektoriuose Sutaikytojai jau ima veikti kaip aiškintojai. Tuo tarpu didžiuosiuose sektoriuose iš teisėjų jie tampa mokytojais. Ir Supervisatos lygiu jie tampa vis lygiaverčiais mokytojais. Kylantiesiems piligrimams tikrai pasisekė turėti tokius mokytojus, kurie yra sukaupę tokią nuostabią patirtį ištyrinėjo įvairias iškilusias problemas ir priėmė tokius sprendimus, kurie padeda pašalinti tas problemas, todėl tokia jų išmintis yra neįkainojama ruošiant mirtinguosius piligrimus persikelti iš laiko ir erdvės visatų į Havoną, kad toliau jie siektų savojo likimo įgyvendinimo.
Ir nuostabiausia yra tai, kad šie ketvertai po savosios tarnystės Supervisatoje yra perkeliami į Rojų ir Begalinės Dvasios yra transmutuojami į nuostabias Dvasias, kurios pasiekia įsiasmeninančios, ir įasmeninamos, Aukščiausiosios Būtybės tikrovės supratimą, ir toliau veikia toje pačioje ketverto grupėje visoje Visatoje. Tai taip pat liudija milžinišką jų tarpusavio meilę ir vienas kito pažinimą, kad tokia jų tarpusavio brolystė yra nepralenkiama, kad šie ketvertai nebūtų skaidomi, o veiktų ir toliau drauge visų šviesos labui.
Ir nuostabiausia yra tai, kaip Rojaus Trejybė savo veiksmais transmutuoja asmenybes, kad buvusios asmenybės, įgavusios savąjį ilgalaikį patyrimą, įgauna visiškai naujų asmenybės savybių.
Toliau jūs tęskite savo pamąstymus užbaigdami šio skyriaus skaitymą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
----------------------------------
2. Sutaikytojai Sistemų Būstinėms. Iš tarnystės evoliuciniuose pasauliuose šitos komisijos iš keturių narių yra paaukštinamos, kad pareigas atliktų sistemos būstinėje. Čia jos turi daug darbo, ir įrodo, jog yra žmonių, angelų, ir kitų dvasinių būtybių supratingi draugai. Teisėjų trejetai tvarko ne tiek asmeninius nesutarimus, kiek grupinius ginčus ir nesusipratimus, kylančius tarp skirtingų tvarinių kategorijų; o sistemos būstinėje gyvena tiek dvasinės, tiek materialios būtybės, o taip pat ir apjungti tipai, tokie, kaip Materialieji Sūnūs. (0277-03)
Tą patį akimirksnį, kada Kūrėjai sukuria besivystančius individus, turinčius pasirinkimo galią, tą pačią akimirką yra atsitraukiama nuo dieviškojo tobulumo sklandaus veikimo; nesusipratimai tikrai iškils, ir privalu pasirūpinti, kad šitie nuoširdūs požiūrio skirtumai būtų teisingai suderinti. Mes visi turėtume prisiminti, jog visaišminčiai ir visagaliai Kūrėjai galėjo padaryti vietines visatas lygiai tokias pačias tobulas, kaip Havoną. Jokioms sutaikymo komisijoms nereikia veikti centrinėje visatoje. Bet Kūrėjai su visa savo išmintimi nusprendė šito nedaryti. Ir nors jie sukūrė visatas, kuriose yra gausybė skirtumų ir knibždėte knibžda sunkumų, bet jie lygiai taip pat parūpino mechanizmus ir priemones tam, kad visus šituos skirtumus suderintų ir visą šitą tariamą painiavą harmonizuotų. (0277-04)
3. Žvaigždynų Sutaikytojai. Iš tarnystės sistemose sutaikytojai yra pakeliami į žvaigždyno problemų svarstymą, kad nagrinėtų mažesnius sunkumus, iškylančius tarp apgyvendintų pasaulių vieno šimto sistemų. Nedaug problemų, iškylančių žvaigždyno būstinėje, patenka į jų jurisdikciją, bet jie yra užimti tuo, kad vyksta iš sistemos į sistemą, rinkdami įrodymus ir rengdami preliminarius pareiškimus. Jeigu nesutarimas yra nuoširdus, jeigu šie sunkumai iškyla dėl nuoširdžių nuomonės skirtumų ir dėl nuoširdžių požiūrių įvairovės, tai nesvarbu, kad ir kiek nedaug asmenų gali būti į jį įtraukta, nesvarbu, koks akivaizdžiai smulkmeniškas yra šis nesusipratimas, bet visada galima pasitelkti sutaikymo komisiją tam, kad nesutarimas būtų išnagrinėtas. (0277-05)
4. Sutaikytojai Vietinėms Visatoms. Šitame didesniame visatos darbe komisijos nariai suteikia didžiulę pagalbą tiek Melkizedekams, tiek Sūnums Arbitrams, tiek žvaigždynų vadovams ir asmenybių gausybėms, susijusioms su šito vieno šimto žvaigždynų koordinavimu ir administravimu. Vietinės visatos būstinių sferų įvairios serafimų ir kitokių gyventojų kategorijos naudojasi teisėjų trejetų pagalba ir sprendimais. (0278-00)
Beveik neįmanoma paaiškinti tų nesutarimų, kurie gali iškilti sistemos, žvaigždyno, ar visatos smulkiuose reikaluose, pobūdžio. Sunkumai tikrai atsiranda, bet jie yra visai nepanašūs į materialios egzistencijos, kaip ji yra gyvenama evoliuciniuose pasauliuose, apgailėtinus išbandymus ir skausmus. (0278-01)
5. Sutaikytojai Supervisatų Mažiesiems Sektoriams. Šių komisijų nariai nuo vietinių visatų problemų pereina prie tyrinėjimo tų klausimų, kurie iškyla jų supervisatos mažuosiuose sektoriuose. Kuo toliau jie kyla į vidų nuo individualių planetų, tuo mažiau materialių pareigų yra dieviškajam nuosprendžių įvykdytojui; palaipsniui jis prisiima naują gailestingumo-teisingumo aiškintojo vaidmenį, tuo pačiu metu – būdamas labiau materialus – palaiko komisijos kaip visumos supratingą ryšį su jos tyrimų materialiais aspektais. (0278-02)
6. Sutaikytojai Supervisatų Didiesiems Sektoriams. Komisijos narių darbo pobūdis toliau keičiasi jiems žengiant į priekį. Vis mažėja nesusipratimų, kuriuos tenka nagrinėti, ir vis daugėja paslaptingų reiškinių, kuriuos tenka paaiškinti ir interpretuoti. Etapas po etapo jie vystosi iš nesutarimų arbitrų į paslapčių aiškintojus – teisėjai išsivysto į aiškinančius mokytojus. Kažkada jie buvo arbitrai tiems, kurie dėl neišmanymo leidžia kilti sunkumams ir nesutarimams; bet dabar jie tampa instruktoriais tiems, kurie yra pakankamai išmintingi ir pakantūs, kad išvengtų proto susikirtimų ir nuomonių konfliktų. Kuo aukštesnis tvarinio išsilavinimas, tuo daugiau pagarbos jis rodo kitų žinioms, patyrimui, ir nuomonėms. (0278-03)
7. Sutaikytojai Supervisatai. Čia sutaikytojai tampa lygiaverčiai – keturi vienas kitą suprantantys ir tobulai veikiantys arbitrai-mokytojai. Dieviškasis nuosprendžių įvykdytojas nebetenka baudžiamosios galios ir tampa šio dvasinio trejeto fiziniu balsu. Iki šito laiko šitie patarėjai ir mokytojai yra susipažinę kaip ekspertai su didžiąja dalimi realių problemų ir sunkumų, kurie iškyla sprendžiant supervisatos reikalus. Šitaip jie tampa kylančiųjų piligrimų, kurie gyvena švietimo sferose, supančiose supervisatų būstinių pasaulius, nuostabiais patarėjais ir išmintingais mokytojais.
Visi sutaikytojai tarnauja bendroje Dienų Senųjų priežiūroje ir tiesiogiai vadovaujant Įvaizdžio Padėjėjams iki tokio meto, kada būna pervedami į Rojų. Gyvenimo Rojuje metu jie yra tiesiogiai pavaldūs tai Pagrindinei Dvasiai, kuri vadovauja tai supervisatai, kurioje jie yra kilę.(0278-04)
Supervisatos registrai neišvardina tų sutaikytojų, kurie paliko supervisatos jurisdikciją, o tokios komisijos yra plačiai pasklidusios po visą didžiąją visatą. Pagal paskutinįjį registracijos pranešimą Uversoje jų kiekis, veikiantis Orvontone, siekia beveik aštuoniolika trilijonų komisijų – daugiau kaip septyniasdešimt trilijonų individų. Bet šitie yra tiktai mažytis fragmentas iš tų gausybės sutaikytojų, kurie buvo sukurti Orvontone; tas skaičius iš viso yra daug didesnis ir prilygsta visam Havonos Tarnų kiekiui, turint omenyje transmutavimą į Absolventų Vadovus.(0278-05)
Kartas nuo karto, supervisatos sutaikytojų skaičiui augant, jie yra pervedami į tobulumo tarybą Rojuje, iš kurios jie vėliau Begalinės Dvasios yra išvystomi į koordinuojantį korpusą visatų visatai, nuostabią būtybių grupę, kuri nuolat auga savo kiekiu ir sumanumu. Dėl patirtinio kilimo ir Rojaus mokymo jie yra įgavę unikalų suvokimą apie Aukščiausiosios Būtybės atsirandančią tikrovę, ir jie raižo visatų visatą su specialiomis užduotimis. (0279-00)
Sutaikymo komisijos nariai niekada nebūna išskirti. Keturių narių grupė amžinai tarnauja taip, kaip jie buvo suvienyti iš pat pradžių. Net savo pašlovintoje tarnystėje jie ir toliau tarnauja kaip sukaupto kosminio patyrimo ir ištobulintos patirtinės išminties kvartetai. Jie yra amžinai suvienyti kaip laiko ir erdvės aukščiausiojo teisingumo įkūnijimas. (0279-01)
2013-02-04 15:38:59
Komentarai
Kadangi iš supervisatos įvairių segmentų kilusios dvasinės asmenybės kyla evoliucijos laiptais įtikėjimo dėka ir garbina tiktai Tėvą, o ne Rojaus Trejybę, kuri garbinama tiktai Rojuje ir iš Rojaus kilusių dvasinių asmenybių, taigi nenuostabu, kad joms gali trūkti giluminės dvasinės įžvalgos, sprendžiant įvairius tarpusavio nesutarimus ir ginčus.Jei palygintume su savuoju patyrimu čia Urantijoje, tai pastebėtume, kada iš pat pradžių nieko nežinojome net apie Tėvą, o nešiojomės savyje tik apibendrintą Dievo sampratą, tai mūsų dvasinė įžvalga buvo menka. Mums trūko dvasinės išminties, pilnatvės, gėrio ir blogio sampratų tikrojo įvertinimo. O kai kurie visai neturėjome jokio supratimo apie Dievą, apie Jo visur buvimą, o tuo labiau – mumyse pačiuose. Kiek daug mūsų dvasios brolių ir sesių vyko ir tebevyksta į įvairias atokias ir jų manymu šventas vietas ieškoti to, kas paslėpta, kai tuo tarpu „Tėvas dvasiškai nesislapsto, bet tiek daug jo tvarinių patys pasislėpė tarp savo pačių valinių sprendimų ir kuriam laikui atsiskyrė nuo komunijos su jo dvasia ir su jo Sūnaus dvasia, patys pasirinkdami iškreiptus kelius ir atsiduodami tam, kad savo netolerantišku protu ir nedvasine prigimtimi per daug sureikšmintų save.“ (0064-01)
Kada atradome Tėvą savyje ir pradėjome Jį garbinti įkurtoje Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovėje, mūsų dvasinė įžvalga prasiplėtė, ėmėme labiau suprasti dvasines vertybes, gėrio, grožio, teisingumo, šviesos, meilės sampratas. Ėmėme busti kaip maži dvasiniai daigeliai, brandinami gyvos Tėvo meilės šviesos ir energijos. Jis mus laistė ir mylavo, kad prasikaltume ir išleistume daigą iš jau supurentos dirvos, dvasinės dirvos. Ir tai buvo nuostabus gyvo Tėvo atradimas mūsų viduje, ir aš tai patyriau savo viduje.
Bet štai kada nušvito dar ryškesnė šviesa, kada ėmėme garbinti jau ne tik Tėvą, bet Rojaus Trejybę, visos didžiulės kūrinijos Tris Šaltinius ir Centrus, tuomet pajutome ir tebejaučiame, kaip ta kosminė įžvalga dar labiau prasiplėtė, atsirado dar pilnesnis visumos aplinkos suvokimas, kokio anksčiau nebuvo. Atsirado gelmė ir tūris. O studijuodami Urantijos Knygą kai kurias pateiktas sampratas net išplėtėme, štai kad Rojaus Trejybės Trys Asmenys niekada nėra kilę vienas iš kito, Jie egzistecialūs, neturintys pradžios ir pabaigos, ir veikia absoliučiu unisonu. Nė vienas Jų nėra viršesnis už kitą, Jie lygiaverčiai Trys Asmenys ir Asmenybės. Šias ir kitas gilesnes sampratas labai papildo kiekvieno iš mūsų asmeninis Rojaus Trejybės patyrimas savyje, nes be šito negalėtume pajausti nei Urantijos Knygos apreiškimo, nei kitų apreikštų Rojaus Trejybės mokymų gyvos gelmės, prasmės. Šis patyrimas yra nuostabus ir tikras paliudijimas tikrovės, kuri tikrai daug plačiau dabar atsiskleidžia nei prieš tai, kada garbinome tiktai Tėvą. O kada gilėjančio įtikėjimo dėka keičiasi mūsų charakteris, kada imame dalintis gyva dvasine šviesa, jau gyvenančia mumyse, su kitais dvasios broliais ir sesėmis, štai ir imame atsiskleisti kaip dvasinės asmenybės, nors dar esame pačiame evoliucinių kopėčių apačioje. Štai ką davė Rojaus Trejybės atradimas ir garbinimas mums urantams, sunku net aprėpti viską, nes įtikėjimas per gyvą ryšį yra pastoviai augantis, o patyrimai nuolat atsiskleidžia nauju rakursu. Juk kūrinijoje nėra sąstingio, yra pastovus judėjimas, nuolatinis gyvos Rojaus Trejybės energijos tekėjimas, visų gerovės labui.
Todėl aš mąstau, kad jei dvasinės būtybės, kurios remiasi įtikėjimu ir garbina tiktai Tėvą, nes pagal savo kilmės statusą kilusios iš visų supervisatos segmentų, pradėtų garbinti Rojaus Trejybę, tai jų dvasinė įžvalga taip pat daug labiau išsiplėstų, vidus prisipildytų gelmės ir visuminio aplinkos suvokimo, tikslesnio jo įvertinimo. Manau, sumažėtų tokių smulkių konfliktinių situacijų, kokias tenka dabar spręsti Sutaikytojams, sumažėtų klaidų, klaidingai atliekamų veiksmų, nes pakiltų dvasinių būtybių kvalifikacija joms pavestiems darbams atlikti, o gilesnė kosminė įžvalga padėtų dar kokybiškiau įgyvendinti įvairius sprendimus. Galbūt dabartinės jų veikimo funkcijos peraugtų į kitokį, aukštesnį lygį. Juk mes jau žinome, kad Išminties Šaltinis ir Centras yra Rojaus Trejybė, tik Ji neklysta, taigi visi ribiniai tvariniai daro klaidas, tačiau jų kokybiškas veikimas, pasireiškimas tikrovėje labai priklauso nuo Atramos Šaltinio, į kurį remiasi. Tik Rojaus Trejybė suteikia visaapimantį ir giluminį aplinkos suvokimą kiekvienam Savo vaikui savojoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo kilmės ir dvasinio statuso, nes įtikėjimas visada yra augantis ir niekada neturi pabaigos.
Štai kodėl Rojaus Trejybė sumanė pradėti naująjį Visatos Amžių nuo mūsų, pačių mažiausių materialių mirtingųjų, kad atsiskleistume visu savo spindėjimu kaip dvasinės asmenybės jau dabar, ir liudytume tikrovę savuoju gyvenimu, atrasdami dar daugybę mums nežinomų aspektų, bei kad savuoju gyvu įtikėjimu ir atsidavimu Rojaus Trejybei rodytume pavyzdį net ir aukštesnio dvasinio statuso dvasinėms asmenybėms.
Dvasinė evoliucija yra nuostabus palaipsnis virsmas, pirmiausia prasidedantis kiekvieno mūsų viduje.
Su meile,
Jurgita
2013-02-28 21:14:41
Mielieji, kaip mums būtų naudinga turėti Sutaikytojus, kada vienu ir tuo pačiu, bet esminiu, klausimu NUOMONĖS išsiskiria tarp mūsų – jau daugiau dvasiniu GYVUOJU keliu pirmyn pažengusių urantų, ir vien tik intelektualiu žvilgsniu skaitančių Urantijos Knygą urantininkų, pavertusių Urantijos Knygą JAU DOGMA, ir jokiu būdu nepripažįstančių Urantijos Knygos teiginių išplėtimo, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygos AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, todėl ir nesuvokiančių, net ir intelektualiai, nei Urantijos Knygos teiginių, nei urantų dvasinių patyrimų, jau nekalbu apie jų visišką neišmanymą, KAS YRA GYVASIS KELIAS IR GYVOJI KOMUNIJA SU KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE, KAS YRA GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, KAS YRA ATSIVĖRIMAS, kuris be Rojaus Trejybės gyvojo garbinimo NEĮMANOMAS, o be kolektyvinės gyvosios komunijos su Kūrėjų gyvųjų pamaldų lankymo Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje yra LABAI APSUNKINAMAS. O ką jau besakyti apie tuos mūsų dvasinius brolius ir seses, kurie yra bažnytininkai ir biblininkai, kurie iš viso nesuvokia, kas yra APREIŠKIMAS, kas yra Urantijos Knyga, kas yra Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knyga AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, kuriuos lygina su Šėtono klaidinimais ir pinklėmis žmonėms, jie nesuvokia išvis, kas yra sekta, todėl ieško KITŲ PARAŠYTŲ kokių nors apibrėžimų, kai tai yra toks paprastas reiškinys – nuo motininės religijos savo kitokiais ritualais ir samprata atskilusi arba naujai susiformavusiai tikinčiųjų grupė, besivadovaujanti tuo pačiu rašytiniu šaltiniu, kurį vieni, drąsesni ir dėl to laisvesni, gali dar ir papildyti kokiu nors papildomu šaltiniu, kiti – bailesni – apsiriboja vien tik jau esamu šaltiniu – kas Biblija, kas Koranu, kas Bhagavatgita. Jie nieko nesuvokia, kas yra tas jų taip pamėgtas egzorcizmas ir neegzistuojančių piktųjų dvasių apsėdimas, nors PAČIO REIŠKINIO PASEKMES MATO MATERIALIU ŽVILGSNIU, BET NEŽINO NEI JO PRIEŽASTIES, NEI JO VEIKTIES APSĖSTOJO PASĄMONĖJE, jie nesuvokia – nors apie ją ir kalba – KAS YRA LAISVA VALIA, KAIP JI IŠ VISO ATSIRANDA.
Deja, Urantijoje tarp pačių žemiausių tvarinių, kurie gali pasinaudoti SUTAIKYTOJŲ pagalba yra Tarpinės Būtybės, bet ne evoliuciniai materialūs tvariniai – mirtingieji žmonės.
Kodėl mes negalime Urantijoje naudotis Sutaikytojų pagalba? O gi pamėginkite pamąstyti patys. Kad juims būtų lengviau, arba, kad turėtumėte daugiau erdvės savo minčių vektoriui, patiekiu jums citatą iš pačios šios temos apie Sutaikytojus:
1. Sutaikytojai Pasauliams. Kada tik atskirų pasaulių vadovaujančios asmenybės labai smarkiai pasimeta arba iš tikrųjų atsiduria aklavietėje, kaip deramai veikti egzistuojančiomis aplinkybėmis, ir, jeigu reikalas nėra pakankamai reikšmingas, jog būtų pateiktas valdų įprastai sudarytiems tribunolams, tuomet, gavusi prašymą iš dviejų asmenybių, po vieną iš kiekvienos ginčo pusės, sutaikomoji komisija pradės veikti nedelsiant. (0276-08)
Taigi, Sutaikytojų veikla prasideda nuo tos jų patyrimo kaupimo grandies, kada jie veikia PASAULIAMS. Ir jų veikla yra tik tuo atveju, kada jos pageidauja ABI ginčo pusės, vien tik VIENO pusės noro dar neužtenka. Tačiau jūs turite prisiminti, kad neturėtumėte tokių ginčų lyginti su mirtingųjų ginčais mūsų planetoje. Tai nieko panašaus neturintys ginčai. Dvasiniu lygiu tokie ginčai rodo nuoširdų nuomonių skirtumą, ir nuoširdų norą tomis nuomonėmis vadovautis, nors pasekmės yra būtent tokios, kokių nepageidaujama. Todėl tokiu atveju būtinas ĮŽVALGOS IŠPLĖTIMAS, KAD ŠI PUSĖ, TURINTI ĮGALIOJIMUS VEIKTI ŠIOJE APLINKOJE, PAMATYTŲ SAVO VEIKLOS NEPAGEIDAUJAMO REZULTATO PRIEŽASTĮ, IR NUOŠIRDŽIAI SUVOKTŲ JĄ. Todėl įtikėjimo – DVASINIO GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE STOKA – UŽKERTA KELIĄ TOKIAI DVASIAI PAMATYTI SAVO TRUMPAREGYSTĘ IR NUOLAT DAROMAS KLAIDAS, NORS JI NUOŠIRDŽIAI TIKI, KAD TIK ŠITOKIU BŪDU IR TURI BŪTI ATLIEKAMI TIE VEIKSMAI. Ir jeigu tokia dvasia nepageidaus išsiaiškinti, koks vis tik turi būti kelias, tai Sutaikytojai jokiu būdu padėties negalės apšviesti, kad ji taptų prieinama ir klystančiai pusei. O visa tai uždels to pasaulio evoliucijos šviesos įgyvendinimą.
O dabar pamėginkite įsivaizduoti, KOKIA jėga galėtų mūsų oponentus, urantininkus ir biblininkus, nepatiriančius DVASINIO ATSIVĖRIMO ROJAUS TREJYBEI IR BŪTENT DĖL TO IR NEGARBINANČIUS KŪRĖJO TRIJUOSE ASMENYSE GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE, priversti ieškoti pagalbos iš Sutaikytojų, kada jie yra NENUOŠIRDŪS. Nėra tokios jėgos visoje kūrinijoje. Net pats Kūrėjas, net esantis jų VIDUJE, per savo DVASIĄ, šito NEPAJĖGIA PADARYTI, NORS NUOLAT RAGINA ATSIVERTI JAM IR PATIRTI DVASINĮ KVIETIMĄ Į GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĘ, KAD PATIRTŲ DVASINĘ BROLYSTĘ SU KITAIS GARBINANČIAIS TĄ PAČIĄ ROJAUS TREJYBĘ BROLIAIS IR SESĖMIS DVASIOJE. Na, o tokie save apgavę egzorcistai, užsiiminėjantys tikrais niekais, arba vadinamieji teologai, neišmanantys, kas yra teologija, nes jiems Biblija yra Dievo žodis, nors joje iš Dievo be žodžio MEILĖ, daugiau nėra NIEKO – TIK ŽUDYK, BAUSK, LAIKYK MOTERIS NUSTUMTAS ŠALIN. Tai tokia knyga, kuri laisvą valią būtent ir paralyžiuoja BAIME IR NEIŠVENGIAMA DIEVO BAUSME, o moteris IŠNIEKINA KAIP ANTRARŪŠĮ ŽMOGŲ.
Žemiau pateikiu jums savo knygos KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS – ji mūsų svetainėje patalpinta – du skyrius – 10 ir 14, kuriuose ir nagrinėju tas citatas iš Naujojo Testamento, kurios žemina moteris:
10. Viešpaties “įsakinėjimas” diskriminuoja moteris
Taigi, Pauliaus lūpomis, Viešpats susituokusiems “ĮSAKO”:
“Susituokusiems ĮSAKAU NE AŠ, BET VIEŠPATS, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikintų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.” (Pirmasis korintiečiams, 7, 10)
Dabar dar kartą pateiksiu jau aukščiau mano pateiktą citatą iš Senojo Testamento, tik į ją atkreipsiu jūsų dėmesį tuo požiūriu, kaip pats Paulius prieštarauja savo paties “viešpačiui.”
“Tarkime, vyras paima žmoną ir sueina su ja. Bet ji neranda malonės jo akyse, nes jis randa kokį nors jos nepadorumą, parašo skyrybų raštą, paduoda jai į ranką ir išsiunčia ją iš savo namų. O ji, palikusi jo namus, tampa kito vyro žmona. Tarkime, ir antrasis vyras jos nepakenčia, parašo jai skyrybų raštą ir išsiunčia iš savo namų; arba antrasis ją vedęs vyras miršta. Pirmasis vyras, kuris buvo ją išsiuntęs, negali jos vėl imti sau žmona po to, kai ji yra buvusi netinkama. Nes tai būtų pasibjaurėtina VIEŠPAČIUI, ir tu užtrauktumei kaltę kraštui, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau kaip nuosavybę.”
Luko ir Mato lūpomis Jėzus prakalba dar griežčiau, nes ne taip, kaip Senajame Testamente, jis neleidžia kitam vyrui vesti pirmojo vyro atleistos žmonos, kai Senasis Testamentas to nedraudžia:
“Kiekvienas, kas atleidžia žmoną ir veda kitą, svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja.” (Luko, 16,18)
”Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“. (Mato, 5, 31-32)
Viešpaties įsakymas, perteiktas Pauliaus, leidžia ir moteriai išsiskirti su savo vyru, o išsiskyrusiai leidžia net ir vėl sugrįžti pas savo vyrą ir susitaikyti. Tuo tarpu “kitas“ “dievo“ žodis – Senasis Testamentas sako, jog pirmasis vyras nebegali priimti savo buvusios žmonos, “Nes tai būtų pasibjaurėtina VIEŠPAČIUI,“ ir toks vyras, priėmęs savo buvusią žmoną dar užtrauktų ir kaltę kraštui, kurį VIEŠPATS, jo Dievas, duoda jam kaip nuosavybę.
Taigi dabar jau DU VIEŠPAČIAI prabyla į žmogų vienu ir tuo pačiu klausimu – žmonos ir vyro išsiskyrimo ir susitaikymo klausimu – ir prabyla taip skirtingai, kad jau net patys sau prieštarauja. Bet tai labai patogu, nes bus galima pasiteisinti, jog tai, ko neleido vienas, tą leido kitas “viešpats.“ Nieko nebūtų keisto, jeigu šitie abu rašytiniai šaltiniai jūsų, daugumos, būtų laikomi žmogaus samprotavimais, o ne DIEVO žodžiu. Tada natūralu, kad Pauliaus mintis būtų šviesesnė ir jos verta laikytis. Tačiau, kada jūs, dauguma, šituos šaltinius laikote Dievo žodžiu, tada jūsų du “viešpačiai“ susikerta kaktomis kaip ožiai ant liepto, kuris kurį nugalės, o kenčiate JŪS, nes patys susipainiojate, jeigu nuoširdžiai ir GILIAI juos studijuojate, o ne kartojate tik kaip papūgos jų teiginius net nesuvokdami jų prasmės ir nematydami jų prieštaravimų.
Todėl anksčiau ar vėliau, jeigu šituos šaltinius mėginsite studijuoti giliai ir nuoširdžiai, sau iškelsite paprastą klausimą: ar verta jums ir toliau šituos šaltinius laikyti Dievo žodžiu, ar jų pačių teigiamas nuostatas net nesusimąstant praleisti pro ausis tarsi jų nebūtų iš viso? Ir nematydami Biblijos akivaizdžių tikrovės tiesos iškraipymų jūs tik patvirtinate, kad jūsų siela dar miega ir nieko negali suvokti savo išmintimi. O tai reiškia, kad šitaip jūs tik apgaudinėjate patys save ir dar įstumiate į tamsią aklavietę.
Bet jūs patys, SAVO LAISVA VALIA, PASIRENKATE IR TOLIAU likti akliems ir laikytis Senojo Testamento ir Naujojo Testamento reiškiamų tikrovės neatitinkančių teiginių ir tokių peršamų nuostatų, kurios neturi jokio ryšio su GYVUOJU DIEVU – ROJAUS TREJYBE: TĖVU, AMŽINUOJU SŪNUMI-MOTINA-BROLIU, IR BEGALINE DVASIA-MOTINA-SESE.
14. Pauliaus požiūris į moteris žemina jų orumą ir jas diskriminuoja
Kada Paulius kalba apie moteris ir jų padėtį, tai kalba ne tik BE MEILĖS, BET IR BE JOKIOS PAGARBOS. O juk Rojaus Trejybės Visi Trys Asmenys – Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, ir Begalinė Dvasia-Motina-Sesė – myli, myli, ir vien tik myli, nes kitokio jausmo be MEILĖS JIE NIEKADA NEIŠREIŠKIA. Ir Jie MYLI VIENODAI VISUS – dvasias, sielas, ir mirtinguosius žmones – vyrus ir moteris. Kartoju, Rojaus Trejybės visi TRYS asmenys VISUS MYLI VIENODAI. Tuo tarpu Paulius nustumia moteris tiesiog kaip stumdomus baldus, kurių vieta yra užkampyje ir vien tik išskirtinei vyro gerovei. Tai argi gali būti TOKS Mylinčio Dievo žodis? Aišku, kad jokiu būdu NE! Kadangi TOKIO Dievo, APIE KOKĮ KALBA PAULIUS, NĖRA, IR BŪTI NEGALI.
Ir VISI UŽSIMERKĘ IRGI NIEKO NEMATO IR NEGIRDI skaitydami Naująjį Testamentą, tas vietas, kur Paulius kalba apie moteris. Štai kelios citatos jūsų, daugumos, “dievo” žodžio, dėl kurio man darosi ne tik liūdna, bet nepaprastai skaudu, kad tokiomis nesąmonėmis TIKITE JŪS, IR NET SULAUKUS JAU DVIDEŠIMT PIRMOJO AMŽIAUS, IR DAR VADINATE tai Dievo žodžiu. Toks jūsų požiūris yra tolygus visai netikinčio į Tėvą pagonio požiūriui arba dviejų tūkstančių metų senumo žydų sampratai, nors žmogus, GYVOJO TĖVO DVASIOS VEDIMO IŠ VIDAUS DĖKA, vis tik pažengė pirmyn savo elgesiu ir mąstymu moters atžvilgiu, NEPAISYDAMAS TOKIŲ PAULIAUS KLAIDINGŲ NUMOKYMŲ.
“Moteris tesimoko tyliai, su tikru nuolankumu. Aš NELEIDŽIU, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko TYLIAI. Juk pirmas buvo sukurtas Adomas, o paskui – Ieva. Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir nupuolė. Bet ji bus išganyta, gimdydama vaikus, – jos bus išganytos, jeigu išlaikys tikėjimą, meilę ir šventumą bei santūrumą.” (Pirmasis Timotiejui, 2. 11-15)
“Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams LYG KAD VIEŠPAČIUI, nes VYRAS YRA ŽMONOS GALVA, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, – jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir MOTERYS VISUR KUR TEKLAUSO VYRŲ.” (Efeziečiams, 5, 22-24)
“Kaip visose šventųjų bendruomenėse, moterys tegul susirinkimuose TYLI; kalbėti joms NELEIDŽIAMA, jos turi būti KLUSNIOS, kaip skelbia ĮSTATYMAS. Jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes MOTERIAI NEGRAŽU KALBĖTI BENDRUOMENĖS SUSIRINKIME.” (Pirmasis korintiečiams, 14, 34-35
“Aš jus giriu, kad jūs visame kame prisimenate mane ir tvirtai laikotės nurodymų, kokius esu jums davęs. Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas. Kiekvienas vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, paniekina savo galvą. Ir KIEKVIENA MOTERIS, KURI MELDŽIASI IR PRANAŠAUJA NEAPGAUBTA GALVA, PANIEKINA SAVO GALVĄ, TAI TOLYGU BŪTI NUSKUSTAI!. Jei jau moteris neapsigaubia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, tegul apsigaubia.” (Pirmasis korintiečiams, 11, 2-6)
“VYRUI NEREIKIA GAUBTI GALVOS, NES JIS YRA DIEVO ATVAIZDAS IR ATŠVAITAS. O MOTERIS YRA VYRO ATŠVAITAS. Juk ne vyras padarytas iš moters, bet moteris iš vyro, taip pat NE VYRAS BUVO SUKURTAS MOTERIAI, BET MOTERIS VYRUI. TODĖL MOTERIS PRIVALO TURĖTI ANT GALVOS PRIKLAUSOMYBĖS ŽENKLĄ dėl angelų. “ (Pirmasis korintiečiams, 11, 7-10)
Ne ką išmintingiau kalba ir Petras savo pirmajame laiške, kai tarp šviesos minčių pažeria štai tokių nevertų net ir paprasto žmogaus, jau nekalbant apie apaštalo, sampratas:
“Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo KLUSNIOS savo vyrams. Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį VIEŠPAČIU.”(Petro pirmasis, 3, 5-6)
Štai kiek darbo yra visoms institucijomis, ypač Lietuvos Seimo kontrolieriui, ginančiam vienodas abiejų lyčių teises. Tačiau čia žmogui iškyla milžiniškas konfliktas tarp jo vidinio pojūčio, sielos pojūčio, kad Tėvas myli visus VIENODAI – tiek moteris, tiek vyrus – ir šitokių teiginių, kurie pateikiami daugelio pripažįstamo Rašto, kurio nuostatų pažeisti nevalia. NEGALIMA PAŽEISTI NĖ VIENOS RAŠTO NUOSTATOS, NES TAIP SAKO PATS RAŠTAS. O vadovaujantis TOKIU “šventu” Raštu negalima nė vienai moteriai užimti jokių pareigų, negalima kalbėti viešuose susirinkimuose, negalima vadovauti vyrams nė vienoje įmonėje ar institucijoje, negalima būti bet kokia politike, parlamentare, ministre, ar valstybės prezidente, negalima melstis neapsigobus galvos. Tai kaip gi čia išeina, kad tokia save laikanti katalikų valstybe kaip Lietuva ŠITAIP, IR DAR NUOLAT, nusideda – kiek moterų yra politikoje, įvairiose institucijose ir dar vadovaujančiose kitoms institucijoms, kiek jų yra ministerijose, dabar net prezidente išsirinko tie patys katalikai nusidėdami savo Raštui, kuriuo jie VADOVAUJASI. Pasirodo, kad nesivadovauja, arba jo neskaito ir visiškai nesuvokia, KĄ JIS SAKO JIEMS, arba kunigai nieko jiems neaiškina ir nemoko to, ką teigia, ir labai kategoriškai teigia, moteriai jų vadinamasis šventasis Raštas, gautas iš dvasios kaip Dievo žodis, iš kurio negalima atimti nė raidelės, nė brūkšnelio, kad nenusidėtum Viešpačiui. Jame jau VISKAS PASAKYTA. Nesupratai? SKAITYK DAR IR DAR KARTĄ, ŠIMTĄ KARTŲ, TŪKSTANTĮ KARTŲ SKAITYK, KOL SUPRASI. IR VYKDYK! NESAVAVALIAUK! IR NEMĖGINK SURASTI SAU PASITEISINIMŲ, NES JŲ BŪTI NEGALI. JEIGU PAŽEIDI ŠĮ RAŠTĄ. TADA JAU ESI ŠĖTONO SUGUNDYTAS IR SUKLAIDINTAS NUSIDĖTI PRIEŠ ĮSTATYMĄ, O JUK ĮSTATYMAS YRA SVARBIAUSIA, ANOT ŠITO PATIES RAŠTO. Todėl ir tikinčiųjų Naujuoju Testamentu teologijos negali būti, nes tai prieštarauja “šventajam” Raštui, kuris draudžia savavališkai aiškinti pranašus ir įstatymą – Naująjį Testamentą. Teologiją gali vystyti tik tie, kurie nelaiko Naujojo Testamento Dievo žodžiu, nes jiems tokie draudimai TADA negalioja.
Tuo tarpu Lietuvos vyriausybė pažeidžia net ir Lietuvos konstituciją, kiek tai susiję su Naujuoju Testamentu, nes ji nemato tokio moteris diskriminuojančio šaltinio, kuriuo remiasi katalikų bažnyčia, kuri pagal valstybės konstituciją yra ATSKIRTA NUO VALSTYBĖS, bet nepaisant šito atskyrimo, vyriausybė kasmet iš valstybės biudžeto skiria apie tris milijonus litų vien tik katalikams, ir dar šiek tiek skiria ir kitoms, nežinia kodėl vadinamoms TRADICINĖMS RELIGIJOMS. Tai reiškia, jog vyriausybė ne tik pažeidžia konstituciją, bet dar ir remia tokias bažnyčias, kurios vadovaujasi moteris diskriminuojančiu Naujuoju Testamentu savo nuolatinėje kasdienėje veikloje. Išeitis yra viena, arba nustoti remti tokias bažnyčias, arba pakeisti konstitucijos straipsnį, teigiantį, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės, nes biudžete yra ne vien tik tikinčiųjų pinigai, bet ir ateistų. O jie savo įgaliojimų vyriausybei nesuteikė jų pinigais remti bažnyčias, ir net tokias bažnyčias, kurios savo veiklos pagrindu laiko Naująjį Testamentą, kuris atvirai pamina moterų orumą, jas žemina, ir diskriminuoja, palyginus su vyrais.
TAČIAU LIEKA GILUMINIS KLAUSIMAS:
KAIP IŠ VISO DVIDEŠIMT PIRMOJO AMŽIAUS VALSTYBĖJE GALI BŪTI TOKS VIDURAMŽIŲ TAMSOS ŠALTINIS, KURIS MOTERŲ NELAIKO LYGIOMIS SU VYRAIS, KAIP GALI AUGTI DARNIOS IR MYLINČIOS ŠEIMOS, VADOVAUJANTIS TOKIOMIS DISKRIMINACINĖMIS NUOSTATOMIS, KAIP MAŽI VAIKAI GALI ŽIŪRĖTI Į SAVO MOTINAS, SESES, KAIP JIE GALI FORMUOTI SAVO PASAULĖŽIŪRĄ, KURIOJE VYRAUTŲ MEILĖ, KURIOS PAGRINDU JIE KURTŲ SAVO ŠEIMAS IR AUKLĖTŲ JOSE VAIKUS TĖVO SŪNUMIS IR DUKROMIS, KAI JĄ GRIAUNA NAUJASIS TESTAMENTAS, KAIP VALSTYBĖS MOKYKLOSE JIS YRA NAGRINĖJAMAS PER TIKĖJIMO PAMOKAS, IR TUO PAČIU JIS PAKERTA ŠAKNIS ATEITIES TIESIOMS IR ŠVIESIOMS KARTOMS IŠAUGTI ŠVIESOS LIETUVOJE BE NUSIKALSTAMUMO IR KORUPCIJOS, BE APGAULĖS IR SAVANAUDIŠKUMO, MEILĘ IR ŠVIESĄ SKLEIDŽIANČIOMS KARTOMS, DRAUGE SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE VISOS LIETUVOS LABUI, VISO PASAULIO LABUI, IR VISOS KŪRINIJOS LABUI?
Tuo tarpu Jėzus buvo būtent moterų išlaisvintojas iš tokios nelygybės su vyrais. Jis ne šiaip mokytojomis, bet DVASINĖMIS mokytojomis – EVANGELININKĖMIS – paskyrė dvylikos moterų korpusą, ir jas visas įšventino į šį rangą, šituo mesdamas revoliucinį iššūkį moterų užguitumui ir jas iškeldamas iki lygiateisių su vyrais, nes tuometinėje visuomenėje moteris ne tik negalėjo pati lankyti sinagogos mokyklos, bet net ir vyro pati pirma užkalbinti viešai gatvėje neturėjo teisės. JAU NEKALBANT APIE TAI, KAD NET IR SINAGOGOSE JOS NEGALĖDAVO DALYVAUTI PAMALDOSE BŪDAMOS ŠALIA SAVO VYRŲ, NES JOMS BUVO ATSKIRA GALERIJA MALDAI.
Ir štai Jėzus, TOKIOJE VISUOMENĖJE, įšventina net moterų DVASINIŲ mokytojų korpusą iš dvylikos narių, tuo pačiu mesdamas iššūkį visuomenės tamsumui ir sustabarėjimui, ir tą daro sąmoningai, norėdamas pademonstruoti visiems, kad ir moterys gali mokyti net ir vyrus, ir ne šiaip mokyti, bet mokyti APIE DIEVĄ, kai toji pati tamsi visuomenė pripažino tik rabinų akademijos suteiktus įgaliojimus aiškinti Raštą. Štai koks buvo milžiniškas Jėzaus žengtas žingsnis iškeliant moteris iki vyro lygio. Savaime suprantama, kad ir toms moterims reikėjo nepaprastos drąsos ir ryžto eiti kartu su Jėzumi, nes jos visur turėjo save priešpastatyti sustabarėjusios visuomenės pažiūroms. Ir jas vedė šituo gyvuoju keliu JŲ VIDINIS ĮTIKĖJIMAS IR TĖVO DVASIA.
Ir Petras pats buvo liudininkas ir kaip šitas moterų korpusas Jėzaus buvo formuojamas, ir kaip jis buvo mokomas, kaip buvo įšventintas, ir kaip veikė praktiškai. Būtent šito moterų evangelininkių korpuso atstove su visuomene buvo paskirta Marija Magdalena, buvusi prostitutė, bet įtikėjusi į Jėzaus evangeliją, pati panoro prisijungti prie šitų moterų, skelbiančių Jėzaus evangeliją. Ir Jėzus jos neatstūmė, o priėmė net į moterų dvasinių mokytojų korpusą.
Tačiau Petrui, kaip ir Pauliui, kuris apie moterų dvasininkių korpusą taip pat žinojo, kur nenaudinga jiems patiems, arba kur jie nesuvokia Tėvo šviesos, kad moterys yra VIENODAI TĖVO IR VIEŠPATIES MYLIMOS KAIP IR VYRAI, ten jie apie moteris kalba taip, tarsi jos būtų antrarūšiai Tėvo vaikai, palyginus su vyrais. Todėl ir sako joms Paulius: “Jūs, žmonos, būkite paklusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje.” (Kolosiečiams, 3,18)
Tokios nuostatos ir užantspaudavo moters nelygybę su vyru per amžius, nes juk taip sako “dievo” žodis.
Kodėl šito nemato net ir tos moterys, kurios taip aršiai kovojo, ir tebekovoja, už savo lygias teises su vyrais? Tos, kurios įžvalgios, tai mato, bet NEDRĮSTA pasakyti, jog Naujasis Testamentas - tai NE DIEVO ŽODIS, ir kuriame tarp daug šviesių ir gražių minčių yra PILNA IR KLAIDINGŲ IR VISIŠKAI NEIŠMINTINGŲ SAMPROTAVIMŲ TOKIŲ VYRŲ, KURIUOS KITI NEIŠMINTINGI IR KLYSTANTYS ŽMONĖS PAVERTĖ ŠVENTAISIAIS IR DAR KIEKVIENĄ JŲ ŽODĮ PAVERTĖ NEBE JŲ PAČIŲ, BET JAU “DIEVO” ŽODŽIU.
-------------------------------
Taigi, mano mielieji, ar gali tokie vadinamieji egzorcistai ir teologai, rimtu veidu laikantys Naująjį Testamentą NEPAJUDINAMU, ir dar dvidešimt pirmajame amžiuje, vis tik sutikti, kad JAU yra daug ryškesnė ir teisingesnė, jų pačių išpažįstamo Jėzaus Kristaus, apreiškimo šviesa – KALBU JUMS VĖL? Ar jie sutiktų, kad jų NUOMONĘ, kuri – kaip naktis nuo dienos – skiriasi nuo mūsų – urantų – nuomonės, būtų Sutaikytojų teismo pakeičiama TIKROVĖS URANTŲ NUOSTATA, išklausius – be jokio ŠALIŠKUMO – visus liudijimus, ir priėmus TEISINGĄ NUOSPRENDĮ, kad jie NUOŠIRDŽIAI JUO PATIKĖTŲ. Atsakymas yra vienintelis – NE.
Lygiai tas pats ir su URANTININKAIS – NE, JIE NENORĖS JOKIŲ SUTAIKYTJŲ JIEMS PATIEKIAMO NUOSPRENDŽIO. Šituo nuopsprendžiu būtų paneigiam jų visa pasaulėžiūrą, viskas, kas aplinkui vyksta jų pasaulėžiūroje yra kreiva ir stovi ant smėlio pamatų, todėl viskas sugriūtų. O tai – jau jiems TIKRA katastrofa, todėl jie tokios permainos BE SAU SKAUDŽIŲ PASEKMIŲ neištvertų. Todėl jie IŠ BAIMĖS linkę labiau likti savo ILIUZIJOJE.
Būtent dėl to, kad visi, IŠSKYRUS URANTUS, yra dar tokiame barbarų lygyje, kas susiję su JŲ dvasine ĮŽVALGA – jau nekalbu apie KOSMINĘ ĮŽVALGĄ – tai apie jokius Sutaikytojus ir kalbėti neverta. Asmeninės ar grupinės nuomonės niekada nebus suartintos jokiais nuosprendžiais, jokia morale, jokiais įstatymais, nes dar ne toks dvasinis lygis, kadangi ant žemesnio dvasinio laiptelio stovintis nepriims aukštesnio laiptelio dvasinės šviesos tol, kol neatsivers Rojaus Trejybei ir neatras Rojaus Trejybės SAVYJE, o štai tada ir pradės garbinti Rojaus Trejybę, ir asmeniškai, ir ypač kolektyviai Rojaus Trejybės GYVOJOJE RELIGIJOJE IR ŠVENTOVĖJE, IR TĄ DARYS IŠ MEILĖS, IR JOKIU BŪDU NE IŠ PAREIGOS, JAU NESAKAU IŠ BAIMĖS. Ir tik tada bus apvalyta nuo baimės ir kančios teršalų jų PASĄMONĖ; ir tik tada atsiras nuoširdus siekis DIDESNĖS ŠVIESOS, IR DVASINIO GYVO PATYRIMO SU ROJAUS TREJYBE, ATRASTA SAVYJE, IR VISŲ LABUI. Ir tada jau toks ĮTIKĖJĘS Rojaus Trejybės sūnus ar dukra nuoširdžiai būtų pasirengęs nuomonių skirtumų sureguliavimą patikėti ir Sutaikytojų nuosprendžiui.
Tuo tarpu dabar – kaip ir ateityje – mes – urantai – turime dar giliau atsiverti Rojaus Trejybei, dar ryžtingiau žengti GYVUOJU KELIU, atsidavę Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, ir dar su didesne meile GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ, TIEK ASMENIŠKAI, TIEK KOLEKTYVIAI, IR YPAČ KOLEKTYVIAI ROJAUS TREJYBĖS GYVOJOJE ŠVENTOVĖJE, kad spinduliuotume kuo aukštesnio dažnio meilės virpesius, ir šitaip valytume ENERGETINĮ LAUKĄ, KURIS LIETUVOJ YRA YPAČ TAMSUS, ir pilnas žemo dažnio virpesių, kurį žmonės jaučią REALIAI, tik nežino, ką jie jaučia. Ypač tą patiria atvykę iš kitų šalių, kada gali grietai palyginti, jog kažkas jų kūne pasikeitė, tik jie negali įvardinti kas, tiesiog daug sunkiau savo būsena gyventi LIETUVOJE. O tai ir yra dėl mūsų vidinės tamsos, agresijos, nepakantumo, savanaudiškumo, kuris tikrai jau galima šioje vietoje tvirtai pasakyti žmogų APSĖDO, ir ne tik apsėdo, bet ir pjauna.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2013-02-14 12:38:40
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]