Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas - Kas yra neegzistuojančių piktųjų dvasių apsėdimas, ir kas yra poltergeistas? 2013 02 19
Šiandien dvasiniame kelyje yra daug nesuprantamų reiškinių, kurių nepaaiškinus, galima pridaryti daug problemų tiek vienam asmeniui, tiek grupei asmenų, tiek visuomenei, tiek visai žmonijai. Būtent prie tokių nepaaiškintų reiškinių priklauso ir neegzistuojančių PIKTŲJŲ dvasių apsėdimas, ir poltergeisto reiškinys.
Dabar abu šie reiškiniai priskiriami vadinamųjų piktųjų dvasių veikimui.
Žmogaus proto sustabarėjimas, ir baimė semtis didesnės šviesos DVASINĖJE sferoje atvedė žmoniją į tokią padėtį, kad šiandien dvasinis mąstymas yra realiai viduramžių lygio – tikima tuo, kas neegzistuoja, bet jokiu būdu netikima tuo, kas egzistuoja, bet nėra matoma. Ir jeigu nebūtų tokios IŠVYSTYTOS MATERIALIOS CIVILIZACIJOS, kuri suteikia akivaizdų ir matomą patogumą materialiam kūnui tiek gyventi, tiek keliauti, tiek ir pramogauti, ir dar tokiu plačiu mastu, tai be jokios abejonės ir dabar – dvidešimt pirmajame amžiuje – liepsnotų laužai eretikams, apsėstiems piktųjų dvasių.
Todėl ir ŠIANDIEN, KAIP IR VIDURAMŽIAIS, KIEKVIENAS NESUPRASTAS REIŠKINYS NEDELSIANT PRISKIRIAMAS PIKTŲJŲ DVASIŲ APSĖDIMUI.
Kada aš verčiau Urantijos Knygą ir toliau vedžiau savo viešus užsiėmimus Urantijos Knygos pagrindu, kartą man paskambino moteris ir paprašė susitikti su ja, nes turinti man pasakyti labai svarbų dalyką. Kada mes susitikome, ji ėmė man tuoj pat aiškinti, kad man norinti padėti kaip kolegė, mat ji irgi dirbo televizijoje, režisiere, nors aš jos neprisiminiau. Ji ėmė man dėstyti, kad mane įspėja, jog aš nutraukčiau Urantijos Knygos vertimą, jokios kitos knygos, tuo labiau Urantijos Knygos, apie Dievą nebereikia versti, kada viskas yra pasakyta Biblijoje, kada savo tiesas per du tūkstančius metų yra įrodžiusi Biblija, ir katalikų bažnyčia. Mano paaiškinimą apie Urantijos Knygoje pateikiamą daug platesnį požiūrį tiek į Dievą, tiek į Jo Sūnų Jėzų, tiek į visatą, tiek į pomirtinį prisikėlimą ir gyvenimą tuoj pat atmetė ir priklijavo Urantijos Knygai Šėtono siunčiamų pinklių etiketę. Ji buvo mano užsiėmimuose, ir mato, jog aš tarnauju Šėtonui, nes mane yra apsėdusi piktoji dvasia, todėl aš ir negalįs atskirti, kur yra Jėzaus šviesa, o kur – jau piktosios dvasios pinklės; todėl mane ir toliau klaidina, ir mano protą jaukia piktoji dvasia. Ir dar daugiau – mano protą dabar valdo iš Varšuvos, todėl aš pats – savo valia – ir nebegaliu sustoti, todėl man būtina nueiti į bažnyčią, ir atgailauti.
Kada aš jai mėginau paaiškinti, jog po Jėzaus misijos jokių piktųjų dvasių apsėdimo nebeliko, ji tą vėl palaikė Šėtono man teikiamais klaidinimais.
Moteris buvo pilna baimės ir troškimo išlaisvinti mane iš piktųjų dvasių apsėdimo, ką jai patvirtintų, kad aš jau nebesu apsėstas, jeigu būčiau sutikęs nutraukti Urantijos Knygos vertimą. Kada aš vis tik atsisakiau jai paklusti, tai ji pasakė, kad ji parašė ilgą, trijų lapų, pareiškimą Valstybės saugumo departamentui, koks aš esu pavojingas žmogus Lietuvai.
Aš jos paklausiau, kas ją pas mane atsiuntė, ar katalikų bažnyčia, kuri pati pilna tamsos? Toks klausimas ją smarkiai išgąsdino, kad ji nustojo daugiau man kalbėti apie Šėtono pinkles ir piktųjų dvasių apsėdimą, o štai Valstybes saugumu vis grasino. Savo grasinimą ji ir įgyvendino, kad iš šitos institucijos ėmė lankytis mano Urantijos grupės užsiėmimuose tai vienas, tai kitas darbuotojas.
Taigi, aš taip ir likau, anot anos moters, “piktųjų“ dvasių “apsėstas.“
Kas yra tas piktųjų dvasių apsėdimas? Tiksliau, kas jis buvo iki Jėzaus, ir kas yra šiandien, jeigu net yra sugalvotos egzorcistų kunigų pareigos?
Iki Jėzaus atsilaikymo prieš Šėtono gundymą silpnesnės valios žmones galėdavo paveikti, ir paveikdavo, Antrinės Tarpinės Būtybės, kurios yra nuolatiniai mūsų planetos gyventojai. Jie vadinami Tarpiniais Tvariniais, nes yra tarp žemiausios kategorijos dvasių - angelų CHERUBIMŲ IR SANOBIMŲ – ir mirtingųjų žmonių, tačiau vis tik materialiam žmogaus matymui dar KOL KAS neprieinami.
Taigi, jų poveikis gyvūnams ir žmonėms buvo toks stiprus, kad žmonės pasielgdavo keistai, nors tokio keisto elgesio priežasčių, kurias galima būtų pamatyti, nebuvo, o energetinio poveikio žmogaus protui tada dar niekas nežinojo. Tačiau net ir tokiu atveju žmogus pats priimdavo vienokį ar kitokį sprendimą, tik negalėdavo paaiškinti, net ir sau, kodėl priėmė būtent tokį sprendimą.
Tarpinės Būtybės šitaip elgėsi dėl to, nes jos po Liuciferio maišto ir Adomo ir Ievos misijos sužlugdymo buvo buvo visiškai neorganizuotos, neturėjo jokio valdymo, todėl veikė asmeniškai ir visiškai palaidai. Turint omeny, kad jų keliavimo greitis prilygsta cherubimų ir sanobimų greičiui, tai jų veiklos teritorijos buvo didžiulės.
Būtent šitų Antrinių Tarpinių Būtybių poveikis žmogaus protui ir buvo vadinamas demonų apsėdimu, kurį ir panaikino Jėzaus atsilaikymas prieš Šėtono gundymą ant Hermono kalno dar jam net nepradėjus savo viešos veiklos, kada jis veikė su savo apaštalais. Šis atsilaikymas prieš Šėtono gundymus turėjo milžiniškos reikšmės ne tik mūsų planetai, bet ir visai Satanijos Vietinei Sistemai, kurioje yra dabar šeši šimtai devyniolika apgyvendintų žmonėmis planetų, ir tarp jų mūsų Urantija, kadangi šitokiu veiksmu mūsų Vietinės Visatos, Nebadono, Sūnus Kūrėjas-Jėzus užbaigė Liuciferio maištą prieš KŪRĖJĄ NEBADONO VIETINĖS VISATOS SATANIJOS VIETINĖJE SISTEMOJE. Būtent po šito Pirminės ir Antrinės Tarpinės Būtybės Urantijoje, veikusios visiškai palaidai, buvo sujungtos ir organizuotos į vieną bendrą junginį su bendru valdymu. Tad jų ankstesnis siautėjimas kaip demonų ar piktųjų dvasių apsėdimai, buvo visiškai nutrauktas.
Ir vis tik, kaip gi paaiškinti, kad žmonės vis tiek patiria kažkokios nepaaiškinamos ir nematomos jėgos poveikio pasireiškimą, kurį ir pavadina piktųjų dvasių apsėdimu.
Išvis netinka kokias nors dvasias vadinti piktomis, nes tokių dvasių nekuria niekas, kad jos būtų blogio ir pykčio įgyvendinimo instrumentai, kai žmonės, dėl savo neišmanymo, klaidingai teigia, kad jeigu yra gėris, tai būtinai turi būti atitinkamai ir blogis. Blogis – tai yra klaidingas elgesys, kada nusigręžiama nuo Kūrėjo. Todėl visos dvasios yra GEROS, bet turėdamos LAISVĄ valią, joms suteiktą KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS – gali savo valią nukreipti prieš patį laisvos valios Šaltinį. Tą gali padaryti, ir padaro, žemesnės kategorijos dvasios dėl to, kad jų KOSMINĖ ĮŽVALGA NĖRA GILUMINĖ, todėl jos ir nesuvokia savo tokių veiksmų toli siekiančių pasekmių. Tačiau jos nėra tos, kurios turi poveikio tiesiogiai žmogaus protui, nes žmogaus protas yra perdaug materialus, kad galėtų jausti jų dvasinio proto poveikį. Net ir Tarpinių Būtybių atveju, tik arčiau materijos, arčiau žmonių, esančios TIK ANTRINĖS Tarpinės Būtybės galėjo paveikti žmogau protą, tuo tarpu PIRMINĖS Tarpinės Būtybės, kurios buvo arčiau dvasių negu žmonių, poveikio žmogaus protui neturėjo.
Tuo tarpu šiandien yra žmonių, kuriuos realiai apima tokie “apsėdimai,“ kad jiems eina putos iš burnos, jie įgauną didžiulės fizinės jėgos protrūkį, ko šiaip jau niekada įprastoje būsenoje negalėtų pademonstruoti, net ir norėdami, gali tylėti kaip suakmenėję, tarsi kas nors surakino jų burną, gali jausti nepaprastai suaktyvinto pakylėjimo būseną, ir nepaprastą aktyvumą. Matant tokias išorines pasekmes, ir nerandant jokio kito priežastinio paaiškinimo, telieka pasakyti, kad tai vadinamosios piktosios dvasios apsėdimas, nes tai NENATŪRALU.
Taigi visų tokių matomų fizinių pasekmių priežastis yra viena – žmogaus labai užterštos ir sujauktos – PER KARTŲ KARTAS užterštos ir sujauktos – pasąmonės informacinio gaivalo subujojimas sąmonės atžvilgiu. Ir būtent tokiu atveju žmogaus sąmonės laisva valia yra PARALYŽIUOJAMA, ir tas žmogus tampa kaip zombis, arba toks, kokiu būna transo būsenoje, kada irgi pasąmonė įsiviešpatauja sąmonės atžvilgiu. Tačiau čia nėra nė šešėlio Tarpinės Būtybės veikimo, koks būdavo joms veikiant palaidai.
Ir būtent tokiam žmogui sugrįžti į sąmonės normalią būseną pačiam, savo valios galia tokio pasąmonės priepuolio metu nėra jokios galimybės, nes jis nebegali mąstyti laisvai, kada jo pasąmonė lieka savo tamsos ir teršalų gaivalo kaskadas. Pasąmonė turi MILŽINIŠKĄ ENERGETINĘ GALIĄ. Tai, kaip miegantis plėšrūnas žvėris, ir tereikia jį pažadinti, ir sutramdyti jo nebeįmanoma, kad jis net pats sau gali pakenkti, ir nesuvokti, ką jis daro. Po tokio priepuolio jis galės nieko neprisiminti, kas su juo vyko.
Kodėl tai atsitinka? Priežasčių – be galo DAUG. Tai ir vaiko auklėjimas nuo pat vaikystės, ar jį vedė į bažnyčią ir gąsdino, kad dievas jį nubaus, jeigu bus blogas, ateis piktoji dvasia ir pasiims, ir daugiau niekada nebeatiduos, velnias pagriebs ir nebepaleis, Šėtonas tave apsėdo, kad tu taip elgiesi, ir bet kokie kiti vaikystėje TARSI IR NEKALTI, BET REALIAI ĮVARYTI Į PASĄMONĘ BAIMĖS ŽEMO DAŽNIO VIRPESIAI. O jau ir suaugusiam tą pačią BAIMĘ Į PASĄMONĘ VARO KUNIGAI, KALBĖDAMI APIE PIKTAS DVASIAS, APIE ŠĖTONĄ, APIE TUOS, KURIUOS JAU APSĖDO, BET KOKIOS LAIDOS PER RADIJĄ AR TELEVIZIJĄ APIE VĖLES, VAIDUOKLIUS, VĖLINIŲ ŠVENTIMAS, BET KOKIE STRAIPSNIAI AR LAIDOS APIE TUOS PAČIUS NESAMŲ PIKTŲJŲ DVASIŲ PSEUDOIŠVARINĖTOJUS, ŽMOGAUS PROTO MULKINTOJUS, IR NEIŠMANĖLIUS EGZORCISTUS. Ir aišku gausybė neigiamos informacijos, kurią yra gavęs žmogus per kartų kartas Tad užtenka tik silpnesnės valios žmogui, kad atsitiktų, koks nors neigiamas patyrimas, kai žmogaus pasąmonė daugybę kartų išpučia PADIDINTĄ baimės burbulą, ir žmogus dar daugiau išsigąsta, ir gali būtent šis burbulas tiek išsiplėsti, kad žmogui realybė išslysta iš po kojų, jis mato haliucinacinius vaizdinius, kaip transo metu mato tie, kurie pasineria į išorinius ritualus. Ir žmogus praranda savo valią ir orientaciją su aplinka, kuri yra reali.
Štai yra toks neegzistuojančių piktų dvasių ir nesamo apsėdimo mechanizmas, kada mirtingojo sujaukta ir užteršta pasąmonė įsiviešpatauja jo sąmonės atžvilgiu, būtent ji savo tamsa realiai paima į savo gniaužtus tokį pakrikusį mirtingąjį. O tai išgąsdina artimus gimines, kad šie puola skambinti daktarams,. O šie veža tiesiai į psichiatrinę ir farširuoja tokio žmogaus smegenis jų veiklą slopinančiais narkotikais, kuriuos jie vadina raminančiais.
Tačiau kada tokie dalykai pasikartoja, tai tikintieji gali griebtis ir kunigo, vadinamojo piktų dvasių išvarinėtojo – egzorcisto – paslaugų. Jis imasi ir pagoniškų apeigų – vadinamojo švento vandens šlakstymo, ir kalbėjimo, atseit įvairiomis kalbomis, kurias dvasia ir supranta, ir Jėzaus vardu vijimo piktos dvasios lauk iš “apsėstojo,“ ir maldos kalbėjimo.
Iš visų tokių priemonių vienintelė veiksminga YRA MALDA, tad ji ir reikalinga, nes negalima IŠVYTI TO, KO NĖRA. Tuo tarpu nuraminti tokią įsisiautėjusią ŽEMO DAŽNIO VIRPESIŲ APIMTĄ PASĄMONĘ, o ne išvyti neegzistuojančias dvasias, ne apvalyti nuo neegzistuojančio apsėdimo, bet NURAMINTI PASĄMONĘ, VĖL ATSTATYTI NORMALIĄ ENERGETINĘ PUSIAUSVYRĄ IR BŪTINI AUKŠTESNIO DAŽNIO VIRPESIAI, KURIE IR SKLINDA MALDOS METU IŠ BESIMELDŽIANČIOJO, O DAR VEIKSMINGIAU, KAI Į TOKIĄ MALDĄ ĮSIJUNGIA IR ARTIMIEJI, TUOMET MALDOS ENERGETINIŲ AUKŠTO DAŽNIO VIRPESIŲ GALIA IŠAUGA BESIMELDŽIANČIŲJŲ SKAIČIŲ PAKĖLUS KVADRATU.
Tuo tarpu, kad būtų galima išvengti tokių sunkių patyrimų, IR SUKRĖTIMŲ, o ŽEMIŠKUS giminaičius DAR IR TAIP GĄSDINANČIŲ, BŪTINAS GYVASIS ATSIVĖRIMAS ROJAUS TREJYBEI, NES TIK ROJAUS TREJYBĖ YRA GARANTIJA, KAD NEBUS SUTRIKDYTA ENERGETINĖ PUSIAUSVYRA TIEK, KAD TOKIOS BŪSENOS METU PASĄMONĖ PAIMTŲ Į NELAISVĘ MIRTINGOJO SĄMONĘ.
Na, o dabar apie poltergeisto reiškinį, kuriam kažkada Lietuvos radijo ir televizijos sporto komentatorius Virgilijus Mundrys pirmasis davė BILDUKŲ terminą, kadangi jie dažnai vis beldžia, kelia garsus, triukšmą. Tad jis labai norėjo tokiam reiškiniui suteikti lietuvišką pavadinimą, ir sugalvojo tokį žodį – BILDUKAI.
Taigi, šio reiškinio priežasčių negali įminti niekas, nei bažnyčia, nei mokslas. Negali įminti, nes nesuvokia jo esmės – o būtent ŽMOGAUS NUSIGRĘŽIMAS NUO ROJAUS TREJYBĖS IR NEATRADIMAS TRIASMENIO KŪRĖJO SAVYJE, SUDARO PUIKIAS GALIMYBES IR APLINKYBES PAŽAISTI SU ŽMOGAUS NEIŠMANYMU IR TAMSUMU.
Antrinės Tarpinės Būtybės, kadangi yra taip arti materialaus lygio, gali atlikti materialius veiksmus – perkelti materialius daiktus – o pačios likti NEMATOMOS ŽMOGAUS REGĖJIMUI, tai tarsi pasakoje tampantis nematomu žmogus, užsidėjęs stebuklingą kepurę, nors kepurė ir lieka matoma, tačiau Tarpinėms Būtybėms nereikia nė kepurės, jos stumdo daiktus, mėto juos po kambarį, o kas tą daro, niekas matyti negali. Tai kaip gali žmogus neišsigąsti, kaip mato pačius daiktus įgyjančius kojas. Pasakoje atrodo vienaip, o tikrovėje visiškai kitaip, ir baimė ima užvaldyti žmogų. Jeigu tik žmogus būtų nors kiek nuovokesni, tai jis su meile pradėtų bendrauti su jam nematomu, bet tikrai realiu dvasiniu broliu, kuris visomis išgalėmis siekia šito GYVO RYŠIO, BENDRAVIMO, IR NET BENDRADARBIAVIMO VISŲ ŠVIESOS LABUI. Tuo tarpu tas tamsuolis žmogus vėl čia mato piktųjų dvasių apsėdimą, tik jau nebe jo paties, bet buto, ar namo. Tuo gimsta iš pasąmonės siaubo haliucinaciniai vaizdiniai, jis pamato šitame kambaryje, bute, ar name mirusiųjų vėles, kurios perspėja apie PRAKEIKIMĄ ŠIEMS NAMAMS. Tad juose jau TOLIAU bijo ir gyventi, o kiti, sužinoję dar labiau pagražintas tokias istorijas, su baime žvelgia į tokius namus, pro juos tik pravažiuodami, o ypač naktį. Tarpinėms Būtybėms tai dar daugiau kelia norą pažaisti su žmogaus tamsybe ir nemokšiškumu, kai jos juokiasi iš kunigų ritualų, vandens šlakstymo, ar užkalbėjimų.
Taigi, vadinamieji bildukai neturi jokio misticizmo, jokio noro žmogų gąsdinti ar kankinti, o tiesiog nori atkreipti dėmesį, kad žmogus SUSIMĄSTYTŲ apie kažką daugiau negu vien tik materija ar ritualinė ir dogmatinė religija, bet apie GYVĄ IR DIDESNĮ PROTĄ, APIE KAŽKOKIĄ PASIREIŠKIANČIĄ NEMATOMĄ JĖGĄ, APIE KŪRĖJĄ, kurį neigia esant GYVĄ.
Tad tegu susirenka visi pasaulio mokslininkai, kurie tiki tik materialiais argumentais, vien tik materialiais ir matomais įrodymais, tegu susirenka visi kunigai, kurie neturi jokio supratimo, kas yra DVASINIS GYVASIS KELIAS IR GYVOJI APREIKŠTOJI RELIGIJA – ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA – IR JIE VISI TURĖS IŠKELTI RANKAS PRIEŠ TOKIOS MĮSLĖS NEĮMANOMA JIEMS ĮMINIMĄ. O kad įmintų šitą bildukų mįslę ir vieni, ir kiti PRIVALO susipažinti su RYŠKESNIAIS UŽ BIBLIJĄ DVASINIAIS APREIKŠIMAIS. Tačiau tokius apreiškimus neigia ir mokslininkai, ir kunigai. Mokslininkai – dėl to, kad tokie šaltiniai yra nepatikrinami materialiais prietaisais, dėl to nėra argumentais pagrindžiami ar įrodomi. Tuo tarpu kunigai juos irgi neigia, nors jie ir kalba apie Dievą, bet Jo iš viso nepažįsta, ir nežino, KAS JIS YRA, NESUVOKIA, KAS YRA TIKROVĖ, IR KAS YRA TIKROVĖS TIKROVĖS ŠALTINIS, KAIP JIS PASIREIŠKIA TIKROVĖJE, KAIP PASIREIŠKIA ŠALIA MŪSŲ MATOMU IR NEMATOMU BŪDU, KAIP IR MOKSLININKAI NESUVOKIA NEI TIKROVĖS, NEI JOS ŠALTINIO. O štai dabar mato tokius reiškinius, bet nemato jokių šaltinių, kurie būtų matomų pasekmių priežastimi. Pačių pasekmių nuneigti jie negali, jas mato, bet jie nepajėgūs šitos paprastos mįslės įminti, jeigu jie nenukreips savo dėmesio į DVASINIUS APREIŠKIMUS, KURIE IR IŠTIESINA BIBLIJOS KREIVUS PRASIMANYMUS, KURIAIS – IR TIK JAIS – TIKI KUNIGAI, O RYŠKESNĘ ŠVIESĄ, SUTEIKTĄ DVASIŲ, IR NET TŲ PAČIŲ TARPINIŲ BŪTYBIŲ, VISAI ŽMONIJAI, KAD PADĖTŲ VISIEMS GYVENTI TIKROVĖS, NE ILIUZIJOS PASAULYJE, TUOJ PAT APŠAUKIA ESANT NUO ŠĖTONO IR DRAUDŽIA SAVO TIKINTIEMS JUOS SKAITYTI, VISAIP GĄSDINDAMI, IR NET ŠMEIŽDAMI ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESĄ IR JĄ NEŠANČIUS ROJAUS TREJYBĖS SŪNUS IR DUKRAS – URANTUS.
Taigi, mano mylimieji, dabar jūs JAU ŽINOTE šitų reiškinių TIKRĄSIAS PRIEŽASTIS. Todėl nebijokite šitų reiškinių.
Na, o jeigu tektų būti šalia tokius reiškinius patiriančiųjų, NURAMINKITE JUOS, SUSTIPRINKITE JUOS, IR JŲ GIMINES, APŠVIESKITE JUOS, PAAIŠKINDAMI, KOKIOS YRA TIKROSIOS, O NE MENAMOS TOKIŲ REIŠKINIŲ PRIEŽASTYS, IR KAIP GALIMA JAS PAŠALINTI – VISŲ LABUI. .
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-02-19 21:05:49
Komentarai
<...>“jokios kitos knygos, tuo labiau Urantijos Knygos, apie Dievą nebereikia versti, kada viskas yra pasakyta Biblijoje, kada savo tiesas per du tūkstančius metų yra įrodžiusi Biblija, ir katalikų bažnyčia.“Jeigu toji sesė tikrai taip mąsto ir tuo tiki, tuomet jai pačiai reikia pagalbos ir reiktų gydyti savo sutrikimus, kurie yra protiniai ir dvasiniai sutrikimai. Šiandieną pagalvojau apie matematikos dalyke naudojamą begalybės simbolį. Visi susiduriame matematikoje su skaičių sekos apibūdinimu, kuris pažymi skaičius nuo minus begalybės iki plius begalybės. Kada pamąstai giliau, tada supranti, kad tai tėra tik simbolinė begalybės išraiška. Iš tikrųjų begalybės neįmanoma sutalpinti popieriaus lape, nes kiek jų berašytum, net jei ir užpildytum visą planetą tokiais prirašytais popieriais, vis tiek begalybė tęsis ir tu jos nesutalpinsi į jokius užrašus. Tai dabar pažvelkime ir į dvasinius dalykus. Jeigu mes nuoširdžiai pripažįstame, kad Kūrėjas-Rojaus Trejybė yra Tiesa ir Tiesos Šaltinis ir sakome, kad Rojaus Trejybė yra Begalinė, Amžina, Be Pabaigos ir Be Pradžios, TAI AR GALIMA SUTALPINTI TOKIĄ BEGALINĘ TIESĄ Į KAŽKOKĮ POPIERIŲ, KAI MES NET ELEMENTARIAI NESUTALPINAME SAVO MATERIALIOS IŠRAIŠKOS SKAITMENŲ? Žinoma, kad Rojaus Trejybės Tiesa nesutelpa į jokius užraus. Tai jau tolygu beprotystei, nes mėginama paneigti akivaizdų faktą. Kitas niuansas - jeigu kažkas teigia, kad Kūrėjo-Rojaus Trejybės Tiesa telpa į kažkokią bibliją, vadinasi jis yra NENUOŠIRDUS. Be nuoširdumo – tai, kaip materialus kūnas be deguonies. Nenuoširdžiam gali visą savaitę aiškinti Rojaus Trejybės Tiesą ir Šviesą; jis vis tiek nieko nesupras ir nepriims.
Štai, kur yra didieji klaidintojai, kuomet teigiama, kad Begalinė Rojaus Trejybės Tiesa telpa į knygą. Ji net netelpa į Urantijos Knygą – epochinį apreiškimą, kuris buvo materializuotas mums mirtingiesiems ir suteiktas kaip skęstančiam gelbėjimosi ratas, nes žmonija, nepaisant savo materialaus išsivystymo, palaipsniui ir SISTEMINGAI degraduoja.
Aš nesuvokiu, kaip žmogus gali nenorėti pažinti Kūrėjo. Man jau nuo šešerių šis troškimas nerimsta ir vis auga. Todėl, kai matau žmogaus nenuoširdumą ir nenorą stiebtis į Kūrėją, liūdna darosi. Ir nesuprantu -kodėl. Mano aplinkoje buvo dvasingesnė tik prosenelė, kuri mirė-paliko šį pasaulį- man būnant dviejų. Ji tikėjo nuoširdžiai ir nebuvo prisirišusi prie katalikų ritualų, tačiau lankydavo bažnyčią, kuomet jai reikdavo. Žemiškieji tėvai visai nesusiję su bažnyčia; nebent formaliai – krikštynos, vestuvės. Manau, kad bet kokioje aplinkoje yra įmanoma tapti nuoširdiems, nes mes esame veikiami Tėvo-Rojaus Trejybės dvasios iš vidaus, Tiesos dvasios iš išorės, taip pat Šventosios dvasios iš išorės. Tačiau šitam poveikiui, šitam beldimui mes sąmoningai arba pasakome „Taip“ arba „Ne“. Kai žmogus pasako „Ne“, tada laukia liūdnos pasekmės; jis nepatiria meilės – TIKROS DVASINĖS MEILĖS, KURIOS ŠALTINIS YRA KŪRĖJAS-ROJAUS TREJYBĖ ir KURIOS GALIMA PRISIPILDYTI TIK BENDRAUJANT SU ROJAUS TREJYBE, BŪNANT SU JA, VEIKIANT KARTU SU JA. Šis mano pamokymas – taip pat yra beldimas tiems, kurie vis dar atsisako patirti Kūrėją-Rojaus Trejybę savo viduje.
<...>“Iš visų tokių priemonių vienintelė veiksminga YRA MALDA, tad ji ir reikalinga, nes negalima IŠVYTI TO, KO NĖRA.“
Prieš keletą dienų paskambino iš vienos kompanijos pasiūlyti žuvų taukų. Taip įmonės reklamuoja savo produktus. Prisistato moteris ir paklausia manęs, kaip aš rūpinuosi savo sveikata. Sakau: „MALDA“. Tai ji net sutriko, paprašė pakartoti. Pakartoju. Ir kad jau pradės šnekėti apie savo produktą, tardama: „taip, bet malda ne visada padeda, ar ne....“. Kai tai pasakė, manęs net neišgirdo, kai panorėjau paaiškinti, kad tai yra netiesa, toliau žėrė savo tekstą, kol paklausė, ar domintų žuvų taukai. „Ne, nereikia“ – atsakau, „kodėl?“ – klausia manęs, „taigi pasakiau-NEREIKIA“. Ir viskas, atsiprašė, palinkėjo geros dienos ir padėjo ragelį. Taip ir nesuprato moteris, kad galėjo gauti paties Rojaus Trejybės suteikiamą pagalbą jai pačiai, bet jai rūpėjo visai kiti dalykai, tik kaip parduoti. Taip yra todėl, kad ji taip pat yra suklaidinta aplinkos ir pasakiusi tam Rojaus Trejybės beldimui – „Ne“. Jeigu ji būtų nuoširdi, ji būtų manęs išklausiusi ir klausinėjusi visko, ko tik ji nesupranta. Bet deja, ji dar tam nepasirengusi.
Milžiniška tamsa yra katalikai. Jie nors ir šneka saldžiai, mini Jėzaus vardą, bet yra veidmainiai, nenuoširdūs. Juk jei būtų atvirkščiai, tai jie paklaustų tokių klausimų, kurių aš paklausiau po savo pirmo apsilankymo katalikų bažnyčioje, kuomet man buvo 14 metų ir kai aš pats sąmoningai nusprendžiau, kad noriu pažinti tuomet suvoktą Dievą: „kodėl anais laikas Dievas kalbėjo, o dabar nebekalba?“, „kodėl visi kalba apie Jėzau meilę, bet nemyli ja“, „kaip pradėti mylėti taip, kaip Jėzus mylėjo“, „kodėl yra krikščionys katalikai ir kiti (stačiatikiai ir pan.)“. Nuoširdus žmogus tikrai ateis į šviesą, ką liudija mano patyrimas ir jį Apvaizda tikrai apsaugos, net ir nuo tokių teršalų, kaip neegzistuojančių piktųjų dvasių išvarinėjimas.
Dar kol nebuvau atradęs Urantijos Knygos apreiškimo ir kitų Rojaus Trejybės apreiškimų, lankydavau katalikų bažnyčią, kuomet jausdavau viduje kažkokį vedimą ir didelį norą ten nueiti. Ir kaip taisyklė, pataikydavau į tokias mišias, kur išgirsdavau man reikiamus atsakymus į tokius klausimus, kurie mane kamuodavo. Taigi kartą išgirdau per pamokslą, kai kunigas sakė, kad „Dievas yra gyvųjų“ – juk nesako mirusiųjų Dievas, bet sako: Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, vadinasi gyvųjų. Po to likau kiek sutrikęs, nes iš karto pagalvojau, O TAI KAM TADA LEKIATE KIEKVIENAIS METAIS PER LAPKRIČIO PIRMĄ Į KAPINES? Jei sakote, kad Abraomas, Izaokas ir Jokūbas yra gyvi, tai tada visi mes esame gyvi, nes esame gyvojo Dievo vaikai. Tai tik vienas iš daugelio mano patyrimų, kurie man parodė katalikų veidmainystę; BET TAI RODO KAIP APVAIZDA VEIKIA IR PADEDA NUOŠIRDIEMS TIEOS IEŠKOTOJAMS, KAI NET KUNIGAI NESUPRASDAMI KĄ KALBA, PADEDA JIEMS IŠEITI Į ŠVIESĄ – ką aš ir liudiju savo patyrimu. Tokie mišių lankymai baigėsi po paskutinio mano viduje iškilusio klausimo: „tai kas gi tu esi Dieve? Kaip man tave pažinti? KAIP? Ką aš dėl tavęs turiu daryti?“. Mišios jau ėjo į pabaigą, aš kiek nusiminiau, kad per pamokslą ir skaitinius, nieko naudingo neišgirdau; sėdžiu po suvalgytos plotkelės, ten dar vis dalina, ir gieda choras, po to išgirstu kunigą sakant: „mylėk savo Viešpatį visu kūnu, visa siela ir visa dvasia, o savo artimą, kaip save patį – TAI VIENINTELĖ AUKA, KURIĄ GALI SUTEIKTI VIEŠPAČIUI“. Viskas. Tapo akivaizdu, kad jokie ritualai, jokios dogmos yra nesvarbu, vienintelis dalykas yra MEILĖ. Tada liko išspręsti rebusą – „tai kas ta meilė, kaip čia dabar paimti ir mylėti?“. Po penkių metų aš jį išsprendžiau, visai neseniai, kaip pradėjau jausti, kad aš esu kartu su Rojaus Trejybe, kad Ji mane globoja, saugo, myli, ir pradėjau jausti, kad Ji mane pripildo savo meile, kurios prisipildau tiek, kad pradeda lietis pro kraštus į aplinką.
Štai, kuo reikia užsiiminėti, o ne kažkokiais egzorcizmais.
Ramybė jums.
Evaldas
2013-02-20 16:20:30
Miela Irena, šis Forumas yra pačios RYŠKIAUSIOS ŠVIESOS VISOJE PLANETOJE ŠALTINIS, todėl jis yra ATVIRAS VISIEMS, KAS TIK NORI JOS NUOŠIRDŽIAI. Tačiau absoliučiai daugumai jis yra AKINANTIS, nes dabartinės kartos mirtingieji BIJO ŠIOS ŠVIESOS. Todėl tu irgi turi būti atsargi, versdama Forume esančius mokymus, ir ypač siūlydama juos tiems, kurie nėra savo dvasios atvėrę, nes jie tokios ryškios šviesos gali ir IŠSIGĄSTI. Nieko nuostabaus, nes šis Forumas yra DVASINIŲ MOKYTOJŲ RENGIMO FORUMAS, O NE EILINIŲ MOKINIŲ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-02-20 14:26:55
Nuostabu!
Aiškiau ir būti negali.Negali būti geresnio paaiškinimo.
Suprantu ir Šakiečių požiūrį.
Mielieji, mes esame vieno Dievo- Trejybės vaikai.
Tarp savęs esame sujungti nematomais energetiniais,protiniais ir dvasiniais saitais. Mūsų gyvenimai turi potencialą būtį AMŽINAIS.Del akimirkos gyvenimo šiame laikinoje egzistencijoje nepraraskimę AMŽINĄJĮ GYVENIMĄ.
Nustokime būti JUDAIS.
Tikriems urantams linkiu dvasinės stiprybės.
Algimantai,noriu žinoti tavo nuomonę:ar galiu mėginti daryti vertimą šio tavo Mokymo į rusų kalbą ir bandyti patalpinti šį Mokymą rusiškoje svetainėje?
Visiems linkiu geros dienos ir Rojaus Trejybės palaimos.
Su meile,
IRENA
2013-02-20 13:05:51
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]