Forumas: temos peržiūra
Patyrimas–mokymas, skaitant ''Akimirkos Amžnybė"
Skaitant Akimirkos Amžinybė, Tevo dvasios, Minties Derintojo mokymą apie protą ir sielą, turėjau labai įdomų patyrimą.
Šiame mokyme Žemiau pateiktoje citatoje teigiama, kad visą meilę ir kitus švelnius jausmus jaučia mūsų protas.
,,Bet jūsų gyvas ryšys su Manimi per Mano fragmentą, esantį jūsų viduje, yra užmezgamas ir palaikomas per jūsų protą, kuris jaučia ir patiria ne aplinką, o vidinius virpesius, kuriuos nuolat jūsų protui siunčia jūsų Minties Derintojas. Ir kadangi šitų virpesių negalima suvokti, suprasti tokiu laipsniu, kaip yra suvokiama pati aplinka, kadangi šie virpesiai yra perdaug subtilūs, kad juos būtų galima palyginti su aplinka, tai žmonės yra linkę juos palyginti su jausmais, ir švelniais jausmais, pasireiškiančiais kokiems nors supančios aplinkos objektams. Ir šituos pojūčius jie ėmė priešpastatyti žmogaus proto suvokimui ir pradėjo šitą reiškinį vadinti žmogaus širdies jausmu.
Tačiau jūs gerai žinote, jeigu kas nors praranda normalų proto veikimą, tas nustoja jausti normalų meilės pojūtį, išskyrus tą, kurį žmogaus protui perduoda Pagalbinė Proto Dvasia ir gyvulinio reflekso lygyje.
Nors pačią giliausią meilę suvokia ir patiria žmogaus protas, bet žmonės yra linkę šį jausmą iškelti į aukštesnį lygį, priešpastatydami bet kokiam ryšiui su kokiu nors aplinkos objektu. Dėl to, jūs turite žinoti ir suprasti, jog protas yra reikalingas, bet žmogaus smegenų veiklą sudaro dvi skirtingos dalys – viena yra skirta žinių kaupimui ir saugojimui, o kita dalis yra numatyta šitų subtilių Manosios meilės, kiekviename iš jūsų, virpesių pajautimui".
(Akimirkos Amžinybe, Tėvo dvasios, Minties Derintojo mokymas, apie protą ir Sielą).
Teoriškai tikrai galima tuom patikėti, ir šioje citatoje pateiktame teiginyje, kad be proto žmogus negali jausti meilčs viskas yra lyg ir pasakyta, bet juk iš tikrūjų mes linkę manyti, kad meilė, emocijos ir kiti jausmai kyla iš mūsų širdies nes taip jau kažkaip tai iprasta; ir tikrai sunku suvokti, kaip gi čia per ta protą, kurį kai kurie žmončs, einantys dvasios keliu ištikrūjų nuvertina, galima jausti meilę. Anksciau aš irgi maniau taip pat, kaip mano daugelis žmoniu, netgi piešdami širdį, kaip meilės simbolį, arba strėle pervrtą sirdį, kaip įsimylėjimo simbolį, arba kardu pervertą, kaip ,,sudaužytos'' meilės simbolį. Nors esu girdejęs ir kitokius teiginius, kad svarbiausia žmoguje yra protas, siela ir kūnas, kurių taip pat negalėjau ligi galo priimti nes visada maniau, kad ne protas o širdis visgi yra ta svarbi dalis. Anksčiau, kai medituodavau, tai nuraminęs savo protą, jį visiškai užtildęs, koncentruodavausi į savo sirdį, ir man visada atrodė, kad iš ten kyla visa palaima ir ramybė nes ten giliai širdyje kuriama is patyrimų gyvena mūsų siela. Kitame jau vėliau mano studijuotame šaltiniuose, kurį ilgą laika studijavau ir praktikavau, Šri Aurobindo ir Motinos ,,Intgralinę Jogą'" aprašomi sąmonės lygiai, ir čia visgi protas ir sąmonė ir intelektas jau yra kaip instrumentai sielos sukūrimui per prote, sąmonėje ir intelekte vykstančius procesus, ir jau energijos tekėjimo kryptis yra iš viršaus žemyn,tai kaip dabar jau suprantu ir aprašiau savo patyrime, Mities Derintojas žmogaus prote ir yra ta grandis per kuria į žmogaus vidų ir įteka tie gyvi meilės virpesiai.
Taigi kai skaičiau Šį tėvo mokymą apie protą ir širdį pradęjau stebętis kaip gi čia taip yra, ir tada staiga sustojau skaityti ir nurimau, kad suvokti kaip čia yra. Aš jau neanalizavau – tiesiog savo samonės tyloje stengiausi išgirsti, kaip gi čia yra, priedo tokioje sąmonės būsenoje aš klausau ir Rojaus Trejybės Asmenų suteikiamų mokymų, kai nurimsti, ir į tą vidinę ramybę pradeda tekėti gyvi informaciniai virpesiai, nuspalvinti vieno is Rojaus Trejybės Asmenų, Asmenybės energijos gama. Taigi priekinėje mano galvos dalyje pamačiau šviesą, ji pasirodo ten yra visada, tik matoma dvasiniu vidiniu žvilgsniu, ta šviesa tai Minties Derintojo buvimas mūsų viduje, ir ta sviesa pradėjo stiprėti, kakta tarsi atsivėrė prasipėtė ir iš tos šviesos per visą galvą per krūtinę pradėjo tekėti, nenusakomo švelnumo meilės energija, atpalaiduojanti kiekvieną raumenėlį, paglostanti ir sušildanti kiekvieną užspaustą ar nesveiką kūno dalelę ir kertelę, staiga pajutau, kad viduje pradėjo atsipalaiduoti net tokios vietos, kuriose net neįtariau esant įtampos ar sunkumo. Meilės energija nuvilnijo ligi pad pėdų ir kojų pirštu galiukų, nepulsuojanti energija bet tokia, tarsi fizinio kūno apribojimams visai net nepavaldi ir niekaip nesuvaržyta energija. Buvo nuostabus pojutis, ir tokiais atvejais aš nevisada prašau kokio tai paaiškinimo, nes tame patyrime viskas aišku ir jame viskas telpa. Tokia būsena norisi tęsti ir tęti, ir tikrai kai tik labiau atsiveri, garbindamas arba tiesiog mylimam Kūrejui kalbant, būnant ir su Juo visus darbus dirbant, tokios, meilės bangos užlieja vis dažniau ir dažniau. Juk Minties Derintojas Mūsų viduje reaguoja į mažiausią nuoširdžią mintį. Nuoširdi mintis ir yra tas raktas, kad atverti savo vidų Rojaus Trejybės meilės energijos tekėjimui.
Turbūt natūraliai kyla toks klausimas, tai kodėl aš girdėdamas ir jausdamas tuos virpesius ir gaudamas tuos mokymus, jais nepasidalinu su visais, naturalus klausimas, ištikrūjų tai kiek galiu tiek dalinuosi, bet kasdieninės pareigos, darbas ir labai intencyvus gyvenimas, kaip ir kiekvienam iš mūsų atima begales laiko ir energijos. Ir nevisada pavykstavatsisesti ir aprašyti tai, kas svarbu visiems, kad ir kiti galėtu pritaikyti patyrimus savo gyvenimuose.
Jau kuris laikas nesistengiu išgirsti Rojaus Trejybės Asmenų mokymš, tai gaunasi natūraliai ir savaime, ir Jie Tie mokymai būna tokie asmeniški ir tokie netgi intymūs, kad aš jais tikrai negaliu pasidalinti interente nes jie dažnai liečia ir kitus asmenis. Nors tuos patyrimus tikrai turečiau aprašyti, ką ir darau, kad pasidalinti su kitais, kad vis daugiau mano brolių ir sesių dvasioje, galėtų patirti, mūsų Mylimų Tėvų Rojaus Trejybės buvimą jų viduje. Aš tai jaučiu ir galiu pasidalinti tiktai metodais kaip tai įvyksta, bet netgi aprašydamas savo patyrimus negaliu tos vidinės šviesos uždegti kituose, kurie dažnai pilni visokių reikalų ir taip užsikasę savo problemose ir jos tos problemos jiems atrodo tokios svarbios, kad nelieka laiko pagalvoti apie Rojaus Trejybe, nelieka laiko pagalvoti apie visumą ir kitus Dvasinės kūrinijos šeimos narius.
O metodika paprasta:
— DVASINIŲ ŠALTINIŲ STUDIJOS.
Kai skaitai dvasinius mokymus, tai jie tau atskelidžia tokius klodus... leidžia pamatyti tokius reiškinius, kurių nematai, bėgdamas per gyvenimą, kad is to seka
NATURALUS NORAS–TROŠKIMAS
— GARBINTI KUREJĄ – ROJAUS TREJYBĘ.
Už tai, koks likimas yra skirtas mums mirtingiesiems, už tai kokia nuostabi, ir į skurdžius mūsų kalbos žodžius netelpanti, procesų seka ir visatu visatos gyvenimo tvarka, kurio tik dalelytę galima perskaityti mums suteiktuose apreiškimuose, juos studijuojant, žymiai daugiau pajausti, ir regėti Minties Derintojo suteikiamose projekcijose. Kyla noras garbinti Rojaus Trejybę dėl to ligi ašarų intymaus ir tokio nenusakomo, pilno gyvos meiles, betarpiško, gyvo ryšio, Kūrėjo su jo tvariniu, tokio ryšio kuris tik ir gali nūti jaučiamas tarp sūnaus ir tėvo arba motinos, kuris prienamas kiekvienam nuoširdžiai to trokštančiam, nuoširdžiai to ryšio siekiančiam.
O kai tos meilės prisigeri tiek, kad ji tavo asmenybę užtvindo, tai per laika tu pats tampi tuo ryšiu, ir norisi,
— AKTYVIAI PASIREIKŠTI TUO RYŠIU KAIP BENDRAKŪRĖJUI SU KŪREJU — ROJAUS TREJYBE
tas gyvas ryšys tave brandina augina ir taip įauga į tavo kamieną, įauga į tavo kiekvieną judesį, įsirėžia į tavo kalbą, ir tuom ryšiu palaipsniui nusispalvina viskas prie ko liečiasi tavo mintis ar bet koks materialus darbas ar veiksmas. Taip, tikrai, kartais tyliai ir ramiai kartais garsiai ir energingai, norisi šaukti tuo ryšiu, norisi dalinti tą ryšį kitiems, norisi veikti, kad kuo daugiau žmonių prabustų ir subręstų tam gyvam nuostabiam, pilnam meilės rysiui su pačiu Šaltiniu ir Centru, Kūrėju, Mylimais Rojaus Trejybes Asmenimis, Visuotiniu Tėvu, Amžinuoju Sūnumi–Motina–Broliu ir Begaline Dvasia–Motina–Sese, tas ryšys ištirpina bet kokį nepatogumą, bet kokią gėdą tarti Rojaus Trejybes Asmenu vardus, bet kokį savanaudiskumą, baimę kalbėti apie Kūreją kiekvienam, įprasminti tą rysį savo veiksmuose, savo elgesyje, ir savo gyvenimą sulieti per tą rysį su Kūreju. Dėl to aš visiems visada drasiai liudiju, tą ryšį – pasyviai, per malda, ir aktyviai skelbiu ta gyvą rysį, kurį per pastangas, kiekvienos mielos dienos, per metų metus savyje atveriau. Ir skleidžiu į aplinką. Ir nors žmonės nevisada suvokia kas vyksta, bet vistiek ju dvasinis vidus yra zadinams ir budinams tos energijos, to gyvos meiles energijos.
Baigdamas noriu paskatinti visus Ieskancius to Gyvo rysio su Kureju. Dėkite pastangas, studijuojant, dėkite pastangas kalbant Kūrejui Rojaus Trejybei, tai yra džiausias atlygis šio gyvenimo – gyvas ryšys su Kūreju trimis Šaltiniais ir Centrais atrastais savo viduje.
Kalbinkite Tėvą — Rojaus Trejybę savo viduje kreipdamiesi į Juos vardu, mąstydami apie Juos, stengdamiesi pajausti skirtingas Triju Asmenybiu energiju gamas. Paskirkite diena vien tik Begalinės Dvasios–Motinos–Sesės energijos pajautimui, kita diena Amžnijo Sūnaus–Motinos–Brolio energiju pajautimui, Visuotinio Tėvo energijuų pajautimui dar kitą dieną. Kreipkitės į Rojaus Trejybes Tris Asmenis pradėdami nuo kito galo, juk Jie vistiek visi Lygiaverčiai, o tuo labiau tai yra mano ir jūsų tikrieji Tevai, taigi juk su Tevais galima juokauti, Žaisti, I Juos Kreiptis, Jų klausineti visko ko tik norite, juk taip elgiasi vaikelis su tevais. Aš visada duodu žmonėms tokį pavyzdį. Vis paklausiu – kaip galima surasti kažką tamsoje pasislėpusį? Ogi paprastai, šaukiant vardu, o jeigu tas ko ieškote dar ir nori, kad jį ar ją surastumėte, taigi galima ir gražiais maloniais žodžiais prašyti, kad atsilieptu, švelniais žodžiais kaip mylimiausią draugą šaukiant ar sūnų ar dukrytę, kad bent jau šūkteltų kokia kryptimi eiti. Tokiais žodžiais kuriais jūs kreiptumėtės į savo patį mylimiausią draugą, sūnų ar dukrą, o gal mamą ar tėvą gimdytojus. Ir tikrai su meile šaukiamas Kūrėjas į jus prabils jums atsilieps. Arba sušildys savąja meile, kad žinotumėte kur link pastangas dėti. Bet jeigu su reikalavimu, nekantriai ir nenuoširdžiai ir dėl to kad pasigirti, kad va štai jau ir aš išgirdau, iš kietos širdies šauksite tai neatsilieps, nes pagalvokit patys, ir jūs neatsilieptumėte jeigu kas nors reikalautų atsiliepti ar turėtų kokius nors motyvus o ne tą vienitelį motyvą augti visumos labui. Kūrėjas atsilieps tik tada, kai tikrai nuoširdžiai su juo ryšio sieksite, sieksite dėl visatos didesnės šviesos, per kiekvieno iš mūsų didesnį atsivėrimą, dėl jūsų aplinkos didesnės šviesos, sieksite, dėl gilesnio noro pažinti Kūrėją, ir per susiliejimą su juo, Kūreju tapti.
Telydi jus Ramybe
Su gyva Meile,
2013-03-17 15:13:59
Komentarai
Vakar,velai vakare skaitydama si Valdo patyrima-mokyma nuostabiai jauciau meiles virpesius.Tai kaip buna maldos metu,materialus mano kunas viduje pakilo aukstai aukstai ir buvos tas nuostabus ,raminantis jausmas .Įpatingai kur Valdas apraso jau pati patyrima skaitant apreiskima „Akimirkos Amzinybe“-as su didžiausiu malonumu perskaičiau.Ir mano viduje visada atsiranda malonus džiaugsmas kada as perskaičiusi dvasinio brolio ar seses patyrima ar mokyma pajuntu viduje meile ir nusiraminima ir suprantu,kad taip nuostabiai Rojaus Trejybe veikia per mus,kad mes vieni kitiems padetume,sustiprintume vieni kitus pajaute Rojaus Trejybes vedima is vidaus ir pasidalindami savo patirtimi.Tai tikrai nuostabu kada mes atsiveriame savo Tikriesiems Tevams ir veikiame VISU labui.Kada as pajuntu NUOŠIRDŲ NUOŠIRDUMĄ is kito dvasinio brolio ar seses mane tai visada pakylėja.Aciu Rojaus Trejybei uz nuostabius patyrimus.O as net neplanavau vakar vakare įsijungti kompiuterio kadangi jau buvo velu.Rojaus Trejybes garbinimo ir maldos metu mano kunas nuo virsaus iki peciu buvo lengvai vis pasukamas link kompiuterio.Kada as vel grįžau i pradine padeti tai vel pasikartojo.Argi gali tai ignoruoti?Akivaizdu,kad ne.Telydi jus ramybe,mielieji.Su meile,Vitavvita
2013-03-18 10:28:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]