Forumas: temos peržiūra
Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas apie dvasinį stuburo gydymą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2013 03 16
Marija:
Amžinasis Šaltini, mes esame Tavosios meilės energijos atspindys. Tu mus vedi iš vidaus ir suteiki pagalbą iš išorės, kol mes dar tebeklaidžiojam savo dvasinio kelio klystkeliais. Mylimas Amžinasis Šaltini, Tu mokai, kad visa kūrinija yra Tavoji kūryba, Tavosios meilės atspindys, vadinasi niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur neprapuola. Mylimas Amžinasis Šaltini, neseniai buvau Kaune, kur iš Vokietijos atvyko mūsų brolis ir sesė, kaip mes juos vadiname – gydūnai, kurie galbūt suteikia stipresnę užuovėją tiems, kuriems yra reikalinga, dvasiškai gydydami žmonių stuburą – taip ir vadinasi – dvasinis stuburo gydymas. Aš pati savo akimis mačiau, kai susirinko fiziniai kūnai iškrypę, žemesniais pečiais, ilgesne viena koja, ar kitokiais negalavimais, ir pati savo fizinėmis akimis mačiau, kaip padarius išmatavimus pradžioje, ir po to įvyko tas, kas įvyko, mačiau tuos pačius žmones tiesius, laimingus, ir sveikus. Aš klausiau tų žmonių – ir mano fizinės akys matė, širdis patyrė, kaip už to žmogaus tarsi didžiulis švyturys – šviesa – balta šviesa – kaip kokia apsauga, sauganti jį, ir vedanti į pagalbą kitiems broliams ir sesėms dvasioje. Ar tai yra ateities medicinos ateitis, nes broliai ir sesės, kurie susilieja su Tavąja šviesa, ir tampa ja, kurių sąmonė veda, kad toji šviesa padėtų sustiprėti kitiems, gyvenantiems tamsoje, ir patiriantiems skausmą, širdgėlą, nelaimes, kurie negali patys atsiverti. Ar iš tiesų šie gydūnai gali padėti tam dvasiniam stuburui? Nors aš pati jau suvokiu, kad tai yra senos energijos, užsistovėjusios, kurios duoda nepatogumą fiziniam kūnui, nes mūsų sąmonė pasireiškia per fizinį kūną. Prašau Vieno iš Jūsų, Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, paaiškinti plačiau, kas gi yra dvasinis stuburo išgydymas. Kaip jis atsirado, jeigu žmogaus asmenybė nėra įtikėjusi, nėra atsivėrusi, atsidavusi, tuo labiau susiliejusi, jinai jaus nepatogumus savo fiziniam kūnui. Ačiū tau Amžinasis Šaltini ir Centre.
Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs suteikti Tavo perduodamą mokymą, kad išgirstų visi esantys čia.
Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis:
Mano mylimieji vaikai, Aš esu Antrasis Šaltinis ir Centras, kurį jūs su meile vadinate Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu. Aš jums nepaprastai dėkingas, kad atsiveriate Man, atsiveriate Mums. Jūs negalite atsiverti tiktai vienam Man, arba vienam iš Mūsų, nes Mes esame susieti dvasinėje ABSOLIUČIOJE VIENOVĖJE Vienas su Kitu – LYGIAVERČIAI TRYS Centrai ir Šaltiniai, todėl jūs atsiverdami bet kuriam iš Mūsų, atsiveriate tuo pačiu ir Kitiems Dviems. Todėl Mes ir neišskiriame Savęs kaip pagrindinio akcento, kad jūs turite atsiverti tiktai Vienam kuriam nors iš Trijų. Kaip jums dvasia, ar siela, tą akimirką diktuoja, taip galite į Mus ir kreiptis, vardas nėra esminis dalykas – svarbiausia yra jūsų dvasinis nuoširdumas, jūsų atsivėrimo gelmė.
Kada jūs susiliejate su Mumis, jūs patiriate savo būsena, ir paliudijate gyvybingumą, net ir šito paties materialaus pavidalo, kuris turi materialų stuburą, gyvybingumą. Taip ir dvasia, jūsų tas nematomas gyventojas šitame pavidale, jūsų tikrasis pasireiškimas TURI stuburą. Jisai kitoks negu materialus stuburas. Jis pasireiškia jūsų teiginiais, jūsų veiksmais visų Mūsų labui. Kuo stipresnis ir aukštesnis jūsų dvasinis stuburas, tuo labiau jūs galite atsiremti į Mus, ir tuo ryžtingiau veikti kitų savo dvasinių brolių ir sesių labui savo materialioje aplinkoje, savo kasdienybėje, kuri nėra jūsų veiksmams palanki. Tačiau kaip jūs galite pradėti skleisti šviesą LAUKDAMI, kad ta aplinka jums taptų palanki. Jūs galite sulaukti – per kartų kartas – tik DAR DIDESNĖS tamsos, JEIGU NEPRADĖSITE nešti šviesos žodžio, šviesos teiginių, kuriuos jūs gaunate iš Mūsų. Juk jūs patys jau puikiai žinote – kiekviename iš jūsų esame Mes, per Savo dalelę, ir veikiame jus šviesos mintimis ir teiginiais. Jums sunku tuos teiginius surinkti į bendrą visumą, tai būtent dėl to Mes jums suteikėme dvasinius apreiškimus: ir Urantijos Knygą, ir Mano Sūnaus Kūrėjo, Jėzaus vardu jums žinomo, KALBU JUMS VĖL apreiškimą, ir Mūsų apreiškimų knygą AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, todėl jūs turite tuos teiginius pateiktus vienovės sankaupoje, ir gyvoje sistemoje. Tuo tarpu tai jums palengvina ir viduje jau jūsų esančių teiginių atradimą – kada jūs skaitote tuos šaltinius, jūs pajuntate, kad tie šaltiniai teigia tuos pačius teiginius, kuriuos jūs viduje jau jautėte, kad jie yra tikroji tiesa. Šitai yra jūsų dvasinio stuburo atitinkamas išsitiesimas, atitinkamas stiprumas, kada tie teiginiai, kuriuos jūs skaitote šituose dvasiniuose apreiškimuose, jumyse patiria dvasinę GYVASTĮ, jie patiria tą teisingumą ir tikrumą, kad jūs pradedate tais teiginiais vadovautis savo kasdienėje aplinkoje. Jie nėra jums kaip svetimkūnis, kurį reikėtų išmokti, iškalti, ir paskiau kaip citatą pateikti, jie tampa jums artimais, savais – šitai rodo, koks jūsų yra dvasinis ūgis.
Dvasinis ūgis turi dvasinį stuburą.
Jūs, kada žvelgiate į savo materialų pavidalą, jūs matote, kiek jisai turi būti mokomas intelektualiai – taisyklingos sėdėsenos, taisyklingos mitybos, kad jūsų materialus pavidalas nebūtų pažeidžiamas, kad jam jūs patys nepradėtumėte smarkiai kenkti. Tai net ir intelektualus mokymas jums sunkiai suprantamas ankstyvame amžiuje, net ir vaikystėje, nes tėvai juk šito per daug nepuoselėja, mokykloje tam per daug neskiria dėmesio, ir tada jūs pamatote, kad ir jauni žmonės turi paliegusį kūną su iškreiptu fiziniu stuburu, su didžiuliu viršsvoriu, kurio nereikia tam kūnui, tačiau niekas jų nepamoko, kaip gyventi sveiką gyvenseną PAVYZDŽIAIS – tėvai neturi tokio gyvenimo savo šeimoje, mokytojai – savo mokykloje, o verslas siūlo savas idėjas, kad paverstų jas pinigais savo savanaudiškam labui, kitų sąskaita, ir kitų žalojimo kaina. Štai kaip jūs tada tokiame fiziniame sužalotame pavidale, jau užaugusiame iškreiptu stuburu, materialia prasme stuburu, kaip jūs galite lengvai nugalėti tas kliūtis, kurios palaipsniui formavo iškrypimą fizine prasme? Ar galėjo atsirasti fizinis iškrypimas, jeigu būtų buvęs tvirtas dvasinis stuburas? Aišku, kad ne, nes visa kūrinija turi dvasios pagrindą. Ir kada jūsų dvasia – jūsų tikrasis asmenybės pasireiškimas – vis stipriau veikia VISŲ ŠVIESOS LABUI, KEIČIASI JŪSŲ LĄSTELIŲ STRUKTŪRA, keičiasi jūsų kiekvieno atomo struktūra – jinai atitinka Mūsų sumanytą evoliucinį pasireiškimą, kaip šitas atomas turi sąveikauti su kitais atomais, esančiais šitame jūsų fiziniame pavidale, ir todėl jūsų dvasinis stuburas, per atsivėrimą Mums, stiprėja ir auga, ir tai veikia jūsų fizinį – Man liūdna jums tą sakyti – bet iškreiptą stuburą, nors jūsų materialus žvilgsnis ir nemato, bet jūsų stuburas yra tikrai iškreiptas – kiekvieno iš jūsų. Jūs negyvenate to gyvenimo, kad materialus stuburas visą laiką būtų tokioje padėtyje – einant, sėdint, gulint, kad turėtų tą pagrindą, kokio jam reikia, sėdėseną – kokios jam reikia, kad jisai neiškryptų. Todėl kada mėginate vien tiktai aparatūra nustatyti iškrypimo parametrus materialaus stuburo, jūs negalite matyti, kad tas stuburas jau yra pažeistas. Jis pažeistas vien dėl to, kad atomų struktūra jau yra iškreipta, jūs jų parametrų negalite užfiksuoti. O tai turi įtakos ir jūsų fizinių ligų pasireiškimui, nes stuburas nėra pamaitinamas ta dvasine gyvastimi, kuri reikalinga kiekvienam atomui, kad jisai veiktų ne įtampos, bet palaimos sąlygomis, kurias Mes sumanėme kaip evoliucijos procesą ir jūsų materialiam pavidalui.
Štai kodėl Mums taip prireikia daug laiko ir pastangų jūsų pasaulyje gerinti jūsų biologinę rasę, stiprinti jūsų genus, bet jūs tam priešinatės, ir vis silpnėja ir silpnėja jūsų genai.
Štai kodėl jūs dabar esate tie galingieji Mūsų ŠVYTURIAI, einantys gyvuoju dvasiniu keliu – ne visi eina tuo gyvuoju keliu, jūsų samprata. Tai, ką jūs dabar čia išgirdote iš Mano dukros lūpų, tai taip pat Mūsų panaudojami vaikai, kad galėtų padėti žmogui gyventi šitame pasaulyje SUSIMĄSČIUS – kaip gi galima šitaip paveikti žmogaus fizinį pavidalą, kad jis tampa išgydytas nuo tos kančios, kurią visiškai neseniai patyrė.
Taip, tie jūsų vadinamieji gydūnai, jie gauna Mano Apvaizdos pagalbą, ir tai yra paveikimas fizinio pavidalo, nes Manoji Apvaizda reguliuoja ir fizinį apvalkalą, jūsų vadinamą kūnu, kada Mes siunčiame Savo Sūnus su atitinkama misija, kad leistų žmonėms pamatyti savo akimis, patirti savo fizinio kūno pasikeitimu tuos viduje puoselėtus troškimus, kad jis išsivaduotų iš kančios, ir tuo pačiu pamąstytų – materiali jūsų vadinamojo mokslo medicina nėra tas pagrindas, kuris gali pašalinti ligas, o dvasinis pagrindas ne ligas šalina, bet nesudaro tos terpės ligoms kilti.
Dėl to jūs ir esate gyvajame kelyje, kad liudytumėte jūsų savo asmenine vidine būsena, ir savo gyvensena, šito gyvojo kelio prasmę. Ir palaipsniui jūs patirsite, kaip vis daugiau žmonių pastebės jūsų naujojo gyvenimo KOKYBĘ, ir kreipsis įvairių patarimų, pateiks jums klausimų, tuo pačiu pateiks klausimų ir dėl savo materialaus kūno sutrikimų, ir jūs žinosite iš Mano jums suteikiamų mokymų, ir savo pačių patyrimų, kaip paliudyti tokiam Mano vaikui DVASINĘ ŠVIESĄ, kad ji PRANOKSTA fizinio kūno negalią ir sustabdo tuos pačius procesus, kurie šitą kūną naikina, alina, ir įvairiom priemonėm kraipo jo materialų stuburą, per kiekvieno materialaus atomo iškreipimą.
Juk jūs puikiai jau dabar savo moksliniais tyrinėjimais nustatę esate, kad vandens atomo struktūra pasikeičia, kada jūs sakote gražius, kupinus meilės žodžius, ir kada jūs imate išreikšti savo ugningą bet netinkamą nuostatą įvairiais piktais teiginiais, keiksmais – ta pati vandens atomo struktūra pasikeičia, ir jūs užfiksuojate vandens molekulės ornamento išraišką. O juk tas pats yra ir su jūsų pačių fiziniu pavidalu – sakykit piktus, kupinus keiksmų žodžius, ir patirsite savo viduje RAMYBĖS BŪSENOS PRARADIMĄ, ir po tų žodžių išsakymo jūs jausite savo viduje SUNKUMĄ, kada tie žodžiai buvo adresuoti jūsų viduje susikaupusio pykčio kokiam nors objektui. Ir nebūtinai tai turėtų būti Mano vaikas, sūnus ar dukra, jūs tą galite nukreipti gyvūnui, paukščiui, medžiui, bet kokiam nepavykusiam jūsų veiksmui, ir jau jūs viduje iškreipiate savo atomo struktūrą. Norint ją atstatyti, jums prireikia nepaprastai daug pastangų, kad vėl sugrįžtumėte į tą būseną, kurią patyrėte prieš tokių netinkamų jums ir negarbingų teiginių išreiškimą, nesvarbu kieno atžvilgiu.
Todėl Mano mylimieji vaikai, gyvenkite tiesoje ir doroje, šviesoje ir meilėje, gyvenkite besimaudydami Mano meilės vandenyne, ir jūs neturėsite jokių fizinių sutrikimų savo materialaus apvalkalo viduje, o veiksite kaip Mūsų gyvi šviesos vaikai išorėje materialiais veiksmais, savo gyvenimu. Ir šitaip jau jūs PROGRAMUOSITE STIPRESNIO GENO ATSIRADIMĄ ATEINANČIOSE KARTOSE.
JŪS ESATE MŪSŲ ŠVIESA, KURIOS UŽGOŽTI NEPAVYKS NIEKAM, NIEKADA. Šitą jūs turite jau PATIRTI SAVO GYVYBINGA VIDINE BŪSENA, per gyvą ryšį su Manimi.
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli už šitą mokymą, už šitą atsakymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Ačiū Jurgitai už šio mokymo įrašą, ir jo išrašymą, kad galėtume su juo susipažinti visi.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
2013-03-18 12:00:08
Komentarai
Koks nuostabus mokymas. As suprantu, kad netureciau cia rasyti asmeniskumu, bet gera matyti ir jausti kaip atsivere Rojaus Trejybei, einantys gyvuoju keliu musu broliai ir seses auga savo harakterio tvirtumu, atveria vis labiau savo asmenybes potenciala. Kokia nuostabi energija liejasi is Jurgitos mokymo, ir kaip naturaliai, tai ka ji kalba, jos viduje tampa realybe. Taip istikruju ateis toks metas, apie koki kalba Jurgita ir tai priklauso nuo kiekvieno is musu. Kaip bus nuostabu kai kiekvienam zmogui sioje planetoje bus iprastas dalykas girdeti ir realiai savo viduje patirti Savo tikru Tevu – Rojaus Trejybes buvima. Kai visa planeta gyvens taikoje ir zydinciu sodu apsuptyje.Tikrai nuostabus vidinis dziugesys uzlieja visa mano vidu kai jauciu ta energija, kuri liejasi is gyvo rysio, Kurejo su Jo vaikais. Artinkime visi ta meta, kada kiekvienas is musu, gyvendami atsivere Meiles Saltiniui ir Centrui liesime i aplinka ta gyva meile vieni kitiems.
Ramybes jums
ValdasAirija
2013-04-18 01:02:15
Po kiek laiko, kada išrašiau šį Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio suteiktą mums visiems mokymą ir ne kartą perskaičiusi apmąsčiau, kilo mintys: ar anksčiau, dar neatradę šio gyvojo Rojaus Trejybės kelio, mes kada nors susimąstėme apie tai, kad agresyviai elgdamiesi, reikšdami tamsias gyvulines emocijas ant žmonių, gyvūnų ar augalų, susiklosčiusių gyvenime aplinkybių, meluodami, pavydėdami, vartodami alkoholį, cheminius vaistus, įvairias narkotines medžiagas – gyvendami tokį gyvenimą iškreipiame kiekvienos savo kūno ląstelės harmoningą darbą? Kad nulauždami medį, ištardami keiksmažodį, pykdami ant savęs ir paties gyvenimo, menkindami save ir kitus, pasiduodami baimei, neapykantai, pavydui, nerimui, kenkdami kitiems įvairiais veiksmais, mes pažeidžiame savo fizinio kūno kiekvieno atomo darnią struktūrą? Ar kada susimąstėme anksčiau, kad gyvendami be Tėvo-Rojaus Trejybės atrastos savyje, mes tik egzistuojame ir negyvename pilnaverčio gyvo gyvenimo, atsiskleisdami savo tikruoju aš, dvasine asmenybe? Ar galėjome apie tai žinoti anksčiau? Ne, negalėjome, ir nemąstėme taip giliai, kaip dabar, atradę gyvąjį Rojaus Trejybės kelią ir eidami juo su meile ir savo laisva valia. Galbūt susimąstėme apie kai kuriuos netinkamus savo poelgius, kad taip nedera elgtis, bet tikrai iki galo nesuvokėme bet kokių, net ir menkiausių savo minčių, žodžių ir veiksmų pasekmių ne tik sau patiems, bet ir visai mus supančiai aplinkai, net kūrinijai. Tai ar bereikia sakyti, kokie buvome akli ir kurti, kokioje dvasinėje tamsoje gyvenome, ir kokį milžinišką šuolį žengėme, kada pradėjom vaduotis iš jos gniaužtų per gyvą ryšį su Rojaus Trejybe, kiekvieno mūsų tikraisiais Dvasiniais Tėvais.
Mes, einantys šiuo gyvuoju keliu jau žinome, kad visos kūrinijos Šaltinis, Gelmės Šaltinis, Amžinybės Šaltinis ir Centras yra Rojaus Trejybė. Ir ne tik žinome, bet viduje dvasine būsena patiriame šitą tikrovę, kurios nebereikia įrodinėti, ji yra gyva, patiriama viduje, ir vis labiau atsiskleidžia per gilėjantį kiekvieno mūsų įtikėjimą. Juk ne veltui Rojaus Tėvai pastaruosiuose mokymuose ragina lavinti savo dvasinę klausą ir regą, kad per nuoširdesnį atsivėrimą išgirstume ir išvystume tai, ko nė nesapnavome, kad pagaliau kaip mažylis viščiukas išsilukštentume iš mus kaustančio lukšto, kuris suvaržo mūsų dvasinės asmenybės atsiskleidimą ir pasireiškimą visų labui, kad pagaliau išvystume nuostabią įvairiaspalvę Kūrėjo tikrovę. Juk mes esame joje, bet nematome jos. Atsimenu, kaip skaičiau Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, ir ten viename skyriuje Jėzus pasakojo, kaip būdamas kalnuose regėjo spalvingą kūrinijos vaizdą, kokiomis gyvomis ryškiomis vaivorykštės spalvomis ir jų atspalviais viskas žėrėjo, ir buvo pripildyta dvasiniu meilės turiniu. Tai beskaitant mano vaizduotė ėmė piešti spalvingą gamtos vaizdą, bet ir ji negali pranokti tikrovės realaus vaizdo, kurio dar nemato mūsų plačiai neatvertos dvasinės akys. O gi taip ir yra, kad visa kūrinija užpildyta gyvais energetiniais informaciniais virpesiais, nuolat skleidžiamais iš pačios jos centro, iš Rojaus Trijų Šaltinių ir Centrų. Jie apgaubia mus meile, ramybe, palaima, išmintimi, džiaugsmu, stiprybe, energija, Jie dovanoja amžinąjį gyvenimą, bet mūsų kiekvieno laisva valia pasirinkti, ar norime jį patirti jau dabar, dėdami atkaklias ir nuoširdžias pastangas dar daugiau įtikėdami, ar norime ir toliau skendėti aklinoje tamsoje, atstumdami Rojaus Trejybę, patys nesuvokdami, kiek daug prarandame.
Pamąstykime, kaip galėtų atrodyti mūsų planeta Urantija, jei žmonija gyventų nuolatiniame gyvame ryšyje su savo Dvasiniais Rojaus Tėvais. Ar vyrautų tokia disharmonija, netvarka tiek materialia, tiek dvasine prasme šiame pasaulyje, kaip dabar? Tikrai ne, nes Rojaus Trejybės sūnus ar dukra, patirianti ramybę, meilę, harmoniją ir išmintį savo viduje, per dvasios atsivėrimą, savo veiksmais spinduliuotų tą patį į išorę, nes būtų prisipildęs gyvo dvasinio kokybinio turinio tiesiogiai iš Rojaus Trejybės. Taigi tvarka ir harmonija atsispindėtų ir išorėje, visose veiklos sferose. Nurimęs žmogiškasis protas užleistų vietą aktyvesniam dvasinio proto veikimui. Rojaus Tėvų mokymų girdėjimas ir gyvenimas jais būtų savaime suprantamu dalyku, juk kaip galima nebendrauti tiesiogiai su tikraisiais savo Tėvais, kai Jie suteikia tam visas priemones ir galimybes. Ar tebevyktų karai tarp religijų, valstybių, rasių? Ne, nes žmonija gyventų dvasinėje vienovėje vienas su kitu, patirdami dvasinę tarpusavio brolystę, ir nesvarbu, kokiame krašte žmogus beatsidurtų, visur jis jaustųsi ramus, mylimas, saugus. Visur galėtų sulaukti nuoširdžios pagalbos ir supratimo iš kito dvasios brolio ar sesės. Taip pasireikštų tikras tarpusavio bendradarbiavimas, kokį išreiškia mūsų akims nematomos dvasinės būtybės. Nes kūrinijoje veikla paremta tik nuoširdžiu bendradarbiavimo principu. Ar galėtume išvysti prišiukšlintas ir netvarkingas, duobėtas gatves, kiemus? Ne, nes tvarka ir švara, tokio Rojaus Trejybės vaiko viduje, lygiai taip pat atsispindėtų ir išorėje, pasireiškianti realiais veiksmais visų labui. Visur spindėtų švara, gamta skleistų daug ryškesnį ir visur aplinkui gyvybingesnį matomą grožį. Tokioje aplinkoje gyvendamas žmogus jaustų dar didesnį norą kurti grožį ir harmoniją, pakylėjančią kiekvieno dvasią, atveriančią vartus į amžinųjų vertybių gilesnį suvokimą. Bet kokie pasiekimai ir laimėjimai mokslo, politikos, ekonomikos, kultūros, meno sferose būtų nukreipti visumos labui, o vaikai nuo pat mažens, mokinami savo žemiškųjų tėvų garbinti Rojaus Trejybę, daug giliau suvoktų tokio veikimo ir savojo dvasinio asmens atsiskleidimo prasmę. Ar žmonės vaikščiotų, kaip dabar visur matau, pajuodusiais, pavargusiais, skausmo ir nerimo kupinais veidais, ar būtų tiek daug sergančiųjų, luošų ir kuprotų žmonių? Žinoma ne, nes per gyvą ryšį su Rojaus Trejybe žmogus prisipildo pačių aukščiausio dažnio energetinių virpesių, kurie užpildo gyvybingumu ir energija kiekvieną jo kūno ląstelę, atomą. Tokia gyva dvasinė šviesa spinduliuotų visu materialaus kūno grožiu, taisyklinga laikysena, grakštumu, tvirtumu, ramiu, meilės ir išminties kupinu žvilgsniu, sušildančiu ir sustiprinančiu, dvasine harmonija švytinčiu veidu. Gyvos energijos įsisavinimas ir panaudojimas būtų vis giliau įsisavinimas ne tik kūno gyvybingumui palaikyti, bet ir pramonės sferoje neeikvojant jokių žemės išteklių ir resursų. Kol kas net mūsų vaizduotė nepajėgi pamatyti ateities šioje planetoje unikalaus vaizdo, bet tik nuolat gilindami ryšį su Rojaus Tėvais, studijuodami gyvos dvasinės šviesos šaltinius ir taip lavindami savo protą mąstyti, mūsų dvasinis žvilgsnis pamažu įgauna skvarbumo, protas – lankstumo, charakteris – tvirtumo pasireikšti taip, kaip veda iš vidaus mūsų nuostabus pagalbininkas Minties Derintojas.
Kol nesame apvalę savo vidaus kaip aprūkusio stiklo, pro kurį iškreiptai matome ir todėl suvokiame pasaulį, kol nededame atkaklių pastangų labiau įtikėti, tol ir manome esą menki ir nieko nepajėgūs atlikti. Bet yra priešingai. Net ir vienas žmogus, atradęs ir patiriantis Rojaus Trejybę savyje, gali labai daug, ir tai patvirtiname jau ne vienas savo asmeniniu patyrimu, kaip pamažu šviesėja mus supantys žmonės.
„Ir nesidairykite į kitus. Pradėkite nuo savęs. Žinokite, kad ir koks beatrodytų mažas ir silpnas žmogus šitame pasaulyje, bet jis gali padaryti milžinišką poveikį visai aplinkai, pradėdamas gyvenimą su Tėvu ir Tėvui ir toliau darbuodamasis savo kasdienėje veikloje. Tačiau, kada tokia veikla yra persmelkta jo paties sąmoningai suvoktų ir nukreiptų į ją Tėvo meilės virpesių, tada ji tampa šventa. Todėl, net jeigu šalia ir nebus nė vieno, kuris šitaip Tėvo meilę ir suvoktų ir patirtų ir šitaip savo kasdienę veiklą pašventintų, tą darykite jūs, kiekvienas, savo kasdieniame gyvenime.” (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL; 280-01)
Štai kaip mes ūgtelėjome, kada šioje citatoje Tėvo asmenį jau papildome ir kitais dviem lygiaverčiais asmenimis – Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu ir Begaline Dvasia-Motina-Sese. Jie visi Trys yra nedalomi ir veikiantys vienodu unisonu mūsų ir kiekvieno visoje kūrinijoje Dvasiniai Tėvai. Jau nekyla noro Kažkurį iškelti aukščiau Kitų Dviejų, ir tai patiriame dvasine būsena, patiriame nuostabų dvasinį susiliejimą su JAIS gyvoje komunijoje. Tai gyvas įtikėjimo procesas, kuriame nėra monotonijos, o tik pastovus augimas.
Su meile,
Jurgita
2013-04-17 21:22:35
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]