Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mano mokymas - KODĖL NEREIKIA ŠVĘSTI VELYKŲ?

Trumpai atsakysiu dviem žodžiais – PAGONIŠKAS šventimas.
Ilgesnis atsakymas būtų toks – tai ŽYDŲ RELIGINĖ ŠVENTĖ JAHVĖS GARBEI – IZRAELIO TĖVO GARBEI – KAD JIS – PER MOZĘ – IŠVEDĖ ŽYDUS IŠ EGIPTO NELAISVĖS, IR ATVEDĖ Į PAŽADĖTĄJĄ ŽEMĘ – PALESTINĄ. Tai jų religinė nacionalinė-patriotinė šventė – Pesah. Būtent šitos šventės išvakarėse – penktadienį - ir buvo nukryžiuotas Jėzus iš Nazareto, o “Sekmadienio rytą antrą keturiasdešimt penkios, Rojaus įsikūnijimų komisija, susidedanti iš septynių nenustatytų Rojaus asmenybių, atvyko į vietą ir nedelsiant išsidėstė prie kapavietės. Be dešimties minučių trečią, iš Juozapo naujosios kapavietės ėmė sklisti sumaišytos materialios ir morontinės veiklos intensyvios vibracijos, o dvi minutės po trijų, šitą sekmadienio rytą, balandžio 9-ąją, 30 m. po Kr. gim., prisikėlusi Jėzaus iš Nazareto morontinė forma ir asmenybė išėjo iš kapavietės.” ( 2021-00 )
Tačiau ir žydų religinės šventės buvo persunktos išoriniais materialiais ritualais ir aukojimais, o tai TAIP PAT pagoniško ritualinio tikėjimo į neegzistuojančius dievus apraiškos.
Kadangi Jėzaus pasekėjai taip pat šventė tas pačias šventes, kaip visi žydai, tai ir ritualai buvo tie patys, nes jie juk lankė tas pačias sinagogas, laikėsi tų pačių apeigų, ir neturėjo savo atskiro tikėjimo, kadangi nebuvo ĮTIKĖJĘ. O tikėjimas – tai tik išorinis apeigų laikymasis ir ritualų atlikimas.
Dabartiniai katalikai lygiai taip pat, kaip ir pagonys, kaip ir žydai, naudoja jų ritualus, kurie visi yra materialūs. Dažo kiaušinius,per vadinamąjį Verbų - PALMIŲ - sekmadienį nešasi kadagio ar kitokių medelių šakeles į bažnyčią pašventinti, kunigai dėvi juos išskiriančius iš kitų drabužius, ir dar pagal savo susigalvotą rangą, ar susigalvotas religines šventes, naudoja smilkalus, šventina kiaušinius, dega žvakes – VISA TAI IŠ PAGONIŲ KILUSIOS APEIGOS. Lygiai taip, kaip ir tos pačios pagoniškojo ritualo apraiškos buvo tuomet, kada žydai su PALMIŲ ŠAKOMIS rankose, mojuodami, pasitiko ir pasveikino Jėzų ant asilo įjojantį į Jeruzalę. Tai žydų PAGONIŠKAS ritualas – jeigu Mesijas įjoja į Jeruzalę ant žirgo – tai jis KARVEDYS - IŠLAISVINTOJAS IŠ PAGONIŲ PRIESPAUDOS, tuo tarpu jeigu jis joja ant ASILO, tai jis jau yra NEBE KARVEDYS IŠLAISVINTOJAS, BET TAIKOS PRINCAS. TAS PATS MESIJAS, TIK JO ROLĘ NULEMIA BŪTENT TAI, ANT KO JIS ĮJOJA Į JERUZALĘ. Ir ŠITAIP ANT ASILO įjojantį JĖZŲ pasitinka džiūgaujančios minios, modamos pasveikinimui ir pašlovinimui PALMIŲ MEDŽIŲ ŠAKOMIS. Visi tokie ritualiniai pasveikinimai – tai vien tik iš pagonių kilę materialūs ritualai. Lygiai taip šitoji pati minia su piktdžiuga šaukė Pontijui Pilotui atsakydama choru – paleisti plėšiką ir žmogžudį Barabą, o niekuo nekaltą Jėzų – NUKRYŽIUOTI. Pontijaus Piloto pseudoteismas buvo nulemtas TOS PAČIOS TAMSIOS IR AKLOS - DVASINE PRASME - MINIOS, KURIAI BUVO NEPRIIMTINAS TAIKOS PRINCAS – KOKS GI IŠ JO MESIJAS, JEIGU JIS NĖRA ŽVANGINANTIS GINKLAIS KARVEDYS – TIKRAS PLEVĖSA, TAD GERIAU TEGU TOKĮ NUŽUDYTI, NORS IR NEKALTĄ. BE ĮTIKĖJIMO, ĮTŪŽUSIAI, IR AGRESYVIAI MINIAI TEISINGUMAS NEEGZISTUOJA. JAI DUOK REGINIŲ OPIUMO, KAD SMEGENYS VISIŠKAI ATBUKTŲ, MĄSTYTI JI NESUGEBA.
O žydai skubinasi Jėzų nukryžiuoti kuo greičiau, nes jiems dar reikia pasiruošti kitos dienos Pesah šventei, o penktadienį po saulėlydžio jau prasidės sabatas, kurio metu – PAGONIŠKAI mąstant – jau nebegalima daryti nieko, dievas Jahvė užpyks ir nubaus už bet kokią veiklą per sabatą. Tad visi VALGIAI taip pat turi būti paruošti iš vakaro IKI SABATO PRADŽIOS - IKI PENKTADIENIO SAULĖLYDŽIO.
Tad ir dabartiniai katalikai, kurių ne tik nebuvo Jėzaus laikais, bet apie juos nė žodžiu neužsimena nei Naujasis Testamentas, nei joks kitas šaltinis, kaip ir Jėzus apie juos nieko nekalbėjo, ir jie nešasi į bažnyčią Mesijo pasveikinimo šakeles - kadagio, nes PALMIŲ LIETUVOJE NĖRA - neša į bažnyčią "šventinti" kiaušinius, ir valgius ruošia iš vakaro - viską daro SKRUPULINGAI, kaip tikri RITUALUS ATLIEKANTYS ŽYDAI. Jau daugiau kaip tūkstančiui metų praėjus po Jėzaus prisikėlimo ir pakilimo atsiradusi katalikų sekta, kuri dar labiau iškraipė Jėzaus mokymus negu jau jie buvo iškraipyti tiek Jėzaus apaštalų, tiek ir pirmųjų Jėzaus pasekėjų, nesupratusių jo mokymų IŠ VISO, savo visų religinių švenčių pavertė vien tik išoroiniu ritualu, be jokio GYVO DVASINIO ATSVĖRIMO TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI. O toks šventimas - BE ĮTIKĖJIMO DVASIOJE - KENKSMINGAS RITUALAS VISAI TAUTAI.
Štai kodėl tarp katalikų sektos narių KRYŽIAUS AUKA PAVIRTO CENTRU. Ir būtent ŠI AUKA - per kartų kartas - TIEK ĮSIĖDĖ Į IŠTISŲ KARTŲ PASĄMONĘ, kad dabar lietuvis – net ir ne katalikas – pamatęs KRYŽIŲ, labai dažnai mintyse nuklysta į kančios - kraujo ir žaizdų – simbolį – NUKRYŽIUOTĄJĮ Jėzų, bet jokiu būdu ne PRISIKĖLUSĮ IR GYVĄ JĖZŲ.
Jėzus nemokė nieko apie KRYŽIŲ IR AUKĄ ANT KRYŽIAUS, JIS MOKĖ EVANGELIJOS - DIEVO TĖVYSTĖS IR ŽMONIŲ BROLYSTĖS, IR DANGIŠKOSIOS KARALYSTĖS ATRADIMĄ SAVO ŠIRDYJE.
Aš jus mokau dar ryškesnės šviesos - ATRASKITE TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE, ir patys patirsite meilę visiems žmonėms, visoms sieloms, visoms dvasioopms, patirsite, kad ROJAUS TREJYBĖ YRA IR TĖVAS, IR MOTINA, IR NĖRA KITŲ MŪSŲ TĖVŲ, O MES VISI JAU DABAR ESAME PILNATEISIAI ROJAUS TREJYBĖS ŠEIMOS NARIAI - DVASIOS BROLIAI IR SESĖS TARPUSAVYJE TIEK SU SIELOMIS, TIEK SU DVASIOMIS, TIEK IR SU VISAIS MIRTINGAISIAIS ŽMONĖMIS VISUOSE SEPTYNIUOSE TRILIJONUOSE PASAULIŲ.
IR TIK GYVAS IR PATIRIAMAS - SAVO VIDUJE - ĮTIKĖJIMAS YRA RAKTAI Į PRISIKĖLIMĄ, O NE KRYŽIAUS AUKOS IŠPAŽINIMAS.
DEJA, KRYŽIAUS TAMPYMAS PER VADINAMĄJĮ DIDĮJĮ PENKTADIENĮ – ŽIŪRĖK, KAIP JĮ PAVADINO – DIDŽIUOJU – TAI TAUTOS GENOFONDO NAIKINIMAS, NES NUO KASDIENINĖS KANČIOS SIMBOLIO – ĮDIEGTO Į PASĄMONĘ VISOJE TAUTOJE – NET IR TARP ATEISTŲ – SILPSTA NE TIK GENOFONDAS, BET IR ŠEIMOS SANTARVĖ IR DARNA, SILPSTA VISA VISUOMENĖ, NES KANČIOS SIMBOLIS NIEKADA NERAMINA, O PRIEŠINGAI, SKATINA NERIMĄ, NET IR BAIMĘ, YPAČ MAŽIEMS VAIKAMS, O SUAUGUSIEMS - KAI KAM - SKATINA PYKTĮ, AGRESIJĄ, IR NET KERŠTĄ, NET IR PO DVIEJŲ TŪKSTANČIŲ METŲ.
Jėzaus materiali mirtis ant kryžiaus buvo PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ JĖZAUS NUKRYŽIAVIMO MATERIALIU PAVIDALU FAKTAS. Tačiau Jėzus – kaip prieš nukryžiavimą PATS IR SAKĖ, kad jis PRISIKELS – TAI JIS TIKRAI IR PRISIKĖLĖ, IR YRA GYVAS. Todėl NUSTOKITE TAMPYTI KRYŽIUS, NEREIKIA JOKIŲ RITUALINIŲ VELYKŲ – ŽYDŲ IR PAGONIŲ – ŠVENTIMO, JEIGU NORITE IŠSAUGOTI LIETUVIŲ TAUTĄ – SAVO PAČIŲ ATEINANČIŲ KARTŲ PROPROPRO...ANŪKIUS.
ATRASKITE TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE, IR DARNA SUGRĮŠ Į JŪSŲ ŠEIMAS, ŠVIESA Į LIETUVĄ, DINGS NORAS BĖGTI IŠ LIETUVOS, KUR ATMOSFERA GERESNĖ -O TAI ENERGETINIŲ VIRPESIŲ REALUS LAUKAS, KURĮ JAUČIA ŽMOGUS, NET IR NEŽINODAMAS, KAD TOKIE ENERGETINIAI VIRPESIAI YRA SPINDULIUOJAMI KIEKVIENO IŠ MŪSŲ VIDINĖS BŪSENOS - PYKČIO, SKAUSMO, KANČIOS, SAVANAUDIŠKŲ SIEKIŲ - TAI ŽEMO DAŽNIO ENERGETINIAI VIRPESIAI, KUIRE TERŠIA SĄMONĘ, IR PASĄMONĘ, SUKELIA VIRUSUS IR LIGAS, IR ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS IR ŠVIESOS - TAI AUKŠTO DAŽNIO PAKYLĖJANTIS ENERGIJOS LAUKAS, KURIS RAMINA IR GYDO.
ĮTIKĖJUSI VYRIAUSYBĖ IR PREZIDENTAS - LIETUVOS GYVOJI TAUTOS VALDŽIA. TIK JI TEGALĖS VESTI LIETUVĄ TIKRUOJU IR GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCIJOS KELIU, TIK TOKIA LIETUVA TURI ATEITĮ, TIK TOKIĄ LIETUVA IŠLIKS, TIK TOKIA LIETUVA IR BUS GYVA KAIP ŠVYTURYS VISOJE PLANETOJE.
TUO TARPU JEIGU JUMS ATEITIES KARTŲ GYVENIMAS NERŪPI, IR TOLIAU LIKITE PAGONIŠKOS KATALIKŲ SEKTOS NARIAIS, IR TAMPYKITE KRYŽIŲ, IR NE TIK PER VELYKAS, BET IR PER VISOKIUS SAVO PAČIŲ SUSIGALVOTUS BAŽNYTINIUS ATLAIDUS AR DAR KOKIAS PSEUDORELIGINES ŠVENTES, TOKIAS KAIP ŠVENČIAUSIOS MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO SU KŪNŲ Į DANGŲ, KURI NET KATALIKŲ BAŽNYČIOS PRIMESTA IR ATEISTAMS, NES TAPO VISOS ŠALIES MASTU IŠEIGINE DIENA, SUTRIKDANČIA NORMALŲ RITMĄ TIEK EKONOMINIU, TIEK IR VISUOMENINIU MASTU. Marija niekada nebuvo paimta į dangų su savo KŪNU. Dar daugiau – Marija niekada neturėjo ĮTIKĖJIMO, rėmėsi vien tik ritualiniu TIKĖJIMU, todėl buvo prikelta TAIP, KAIP PRIKELIAMI VISI MIRTINGIEJI, KADA SKELBIAMA NAUJA DIEVIŠKOJI TVARKA - O GI KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ.
TAČIAU ŽINOKITE, KAD PRIEŽASTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIS VEIKIA IR JUMS, ŠITOKIU BŪDU IŠKRAIPANTIEMS IR JĖZŲ, IR JO MOKYMUS, IR ROJAUS TREJYBĖS NUMATYTĄ PLANĄ, IR EVOLIUCIJĄ TIEK VISAI KŪRINIJAI, TIEK JĖZAUS VIETINEI VISATAI, TIEK IR MŪSŲ PLANETAI. IR BŪTENT ŠITO ROJAUS TREJYBĖS PLANO NEPAŽEIDŽIA NET IR JĖZUS, O JŪS JO NEIŠGIRSTATE. TODĖL DABAR AŠ IR SAKAU ROJAUS TREJYBĖS ĮGALIOTAS JUMS, KAD ŠITĄ ŽINIĄ PASKLEISTUMĖTE – VELYKOS TAI DVIEJŲ TŪKSTANČIŲ METŲ VAKARYKŠTĖ DIENĄ, KURI NAIKINA JUS ŠIANDIEN, KAD RYTOJAUS ATEITYJE NEBELIKTŲ LIETUVOS, IR JOS TAUTOS.
Rinktis turite kiekvienas asmeniškai – ar eisite su MANIMI – O TAI REIŠKIA SU GYVĄJA ROJAUS TREJYBE, ATRASTA SAVYJE, ar liksite ŠIANDIENĖJE VAKARYKŠTĖJE DIENOJE, KAD NAIKINTUMĖTE ATEINANČIAS KARTAS LIETUVOJE.

“Kai tik prisikėlęs Jėzus laidojimo kapavietę paliko, tai materialus kūnas, kuriame jis gyveno ir dirbo žemėje beveik trisdešimt šešerius metus, vis dar tebegulėjo kapavietės nišoje, nepajudintas ir suvyniotas į drobulę, lygiai taip, kaip penktadienio popietę jį ilsėtis ramybėje buvo paguldę Juozapas ir jo pagalbininkai. Taip pat ir akmuo prieš įėjimą į kapavietę buvo visiškai nepajudintas; Piloto antspaudas buvo vis dar nesulaužytas; kareiviai vis dar tebebuvo sargyboje. Šventyklos sargybiniai budėjo visą laiką; romėnų sargyba buvo pakeista vidurnaktį. Nė vienas iš šitų sargų neįtarė, kad tas objektas, dėl kurio jie budi, prisikėlė nauja ir aukštesne egzistencijos forma, ir kad jo kūnas, kurį jie saugo, dabar yra nebereikalingas išorinis apvalkalas, kuris nebeturi jokio tolimesnio ryšio su išlaisvinta ir prikelta Jėzaus morontine asmenybe.” ( 2021-01 )
“Žmonija neskuba suvokti, jog, viso to, kas yra asmenis, materija yra morontijos griaučiai, ir jog ir vienas, ir kitas yra besitęsiančios dvasinės tikrovės atspindėtas šešėlis. Kiek dar praeis laiko iki to meto, kada jūs žiūrėsite į laiką kaip į amžinybės ir erdvės judantį atvaizdą, kaip į Rojaus realybių pralekiantį šešėlį?” ( 2021-02 )

Velykų ritualinė ir pagoniška-žydiška šventė – tai PRISIKĖLUSIO, IR GYVO, JĖZAUS NEIGIMAS. Tai tas pats, kaip NEGYVAS EGZISTAVIMAS SU LIGA VISA LAIKĄ, O NE PASVEIKUS GYVENIMAS TA SVEIKATA VISŲ LABUI. Kiekviena šventė, kiekvienas jos simbolis, kiekvienas mūsų tariamas žodis, ir net neištartas, mintyje laikomas, turi atitinkamo dažnio energetinius virpesius, kurie pasklinda į aplinką ir sudaro tų virpesių bendrą lauką, kuriame gyvename mes FIZINIU PAVIDALU. Todėl nuo to, kokias šventes švenčiame, priklauso mūsų BŪSENA, kuri savo ruožtu veikia mūsų visą gyvenseną – ar mes gyvename sveikai, ar kūnas sveiksta, ar priešingai, suserga DAUG GREIČIAU, AR KORUPCIJA, KYŠININKAVIMAS KLESTI, AR IŠNAUDOJIMAS AUGA, AR MELAS IR APGAULĖ PLEČIASI, AR NUSIKALSTAMUMAS BUJOJA, AR SAVANAUDIŠKUMAS VEŠĮ, AR PRIEŠINGAI, LIGONIŲ MAŽĖJA, MOKYKLOSE KLESTI DARNA, ŠEIMOSE – SANTARVĖ, ŠALYJE – PASITIKĖJIMAS VIENŲ KITAIS, TEISMAIS, VYRIAUSYBE, PREZIDENTU, TAUTA, LIETUVA.

Aš jus raginu – atsiverkite Rojaus Trejybei TIEK, kad savo BŪSENA patirtumėte GYVOJO JĖZAUS BUVIMĄ IR SAVYJE, IR TADA ŠITUO PATYRIMU PASIDALINSITE IR SU KITAIS SAVO DVASINIAIS BROLIAIS IR SESĖMIS, PASIDALINSITE ŠIA GYVA PATIRTIMI IŠ MEILĖS, IR TUO PRISIDĖSITE PRIE ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS TIESOS IR ŠVIESOS SKLEIDIMO SAVO APLINKOJE. TOKIA YRA ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCIJA, SUMANYTA VISAI KŪRINIJAI. IR MŪSŲ PLANETA – NE IŠIMTIS.

ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESOS IR MEILĖS GYVAS PASIREIŠKIMAS NETURI KANČIOS IR SKAUSMO SIMBOLIŲ, JOJE YRA GYVA PALAIMA IR RAMYBĖ MEILĖS VANDENYNE – ROJAUS TREJYBĖS TIKROVĖJE.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2013-03-28 10:44:20

Komentarai

Štai ir praėjo visų katalikų taip ilgai laukta šventė – iliuzinė šventė – Velykos. Tiek daug laiko buvo skirta įvairių valgių ruošimuisi, ypač pagrindiniam velykiniam simboliui – kiaušinių margučių dažymui, sekmadienio rytą lėkimui į bažnyčias, ir visiškai jokio nuoširdaus dėmesio Gyvam Kūrėjui – mūsų visų tikram Tėvui ir Motinai, taip pat gyvam Jėzui Kristui, kuris jau seniai, daugiau nei prieš 2000 metų, po savosios misijos sėkmingo užbaigimo šioje planetoje Urantijoje, kuomet buvo nukryžiuotas ir mirė ant kryžiaus, dabar yra GYVAS, yra seniai prisikėlęs, ir jo nebereikia vėl laidoti ir vėl prikelti metai iš metų... O būtent šiame 21 amžiuje, vis dar tebėra gūdi tamsuma, ir ji, deja, nešviesėja, o tik dar labiau tampa gūdi, kuomet įvairūs ritualai kaip kokie vorai savo voratinkliais yra apraizgę žmonių protus. Ritualinis šventimas – tai ne gyvenimas dabartimi, tai egzistavimas praeitimi, nuolat prisimenant skausmingą praeitį, skausmą ir kančią, neviltį, kuri savo žemo dažnio energiniais virpesiai nuolat tempia visą žmoniją žemyn, į dar didesnę degradaciją, kuomet protas iškreiptai ima suvokti aplinką ir save, kuomet toks vergo statusas tampa normalus – normalu pulti ant kelių ir muštis sau į krūtinę kaip didžiausiam nusidėjėliui – kaltas, kaltas, kaltas... ir atgailauti, ir vis labiau jaustis menkam, negalinčiam nieko pakeisti šiame pasaulyje, tampa normalu jaustis pilkam ir susilieti su minia, nes protą užvaldo tokia baimė, kad daug lengviau slėptis minioje pritampant prie visos pilkos negyvos mirtingųjų masės, vietoje to, kad iškilti oriam ir mylinčiam Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnui ar dukrai, pagaliau atradus Gyvą Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje. O kuomet mirtingasis yra tokioje prietarų, įvairių ritualų ir dogmų vergovėje, jis pats nepastebi, kad yra jų vergas. Baimė, vien milžiniška baimė neleidžia atitrūkti iš tokios vergovės, todėl sunku net mintis nuoširdžiai kreipti į Kūrėją, nes baimė neleidžia. Baimė neleidžia patirti, kad Kūrėjas yra Meilės Šaltinis. Baimė neleidžia būti SAVIMI tokiu, kokiais mus kiekvieną sukūrė Kūrėjas. Baimė mums trukdo nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, baimė trukdo gerai ir kokybiškai, teisingai ir sąžiningai atlikti bet kokį darbą, baimė varžo iliuziniuose šeimyniniuose ryšiuose pasireikšti gyva meile, baimė kausto mokytojus ir mokinius, ir taip visas mūsų gyvenimo veiklos sferas kausto vien baimė. Ir prie tokios baimės šėlsmo žmonijos protuose štai ir prisideda tokios iliuzinės šventės kaip Velykos, Kalėdos, ir kitokios ritualinės šventės. Iš baimės pančių išlaisvina tiktai Kūrėjo gyva MEILĖ. O kaip gi pajausti meilę Kūrėjui savyje? Tik per nuoširdų kreipimąsi į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tik per nuoširdų bendravimą su Juo įmanoma patirti meilę, kuria Jis mus ir apdovanoja, už kasdienes pastangas. Juk norėdami pažinti ir pamilti žmogų, ką mes darome? Bendraujame su juo, atsiveriame jam, išsikalbame, ir bendraujame ne kartą per metus, o dažnai, nuolatos. Tą patį bendravimo modelį turime taikyti ir Kūrėjui – bendrauti su Juo nuolatos, juk tiek Jis, tiek mes patys esame asmenybės, o Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra net keturios Egzistencialios Amžinosios Asmenybės – Tėvas, Amžinoji Motina, Begalinė Motina, ir Visuminė Dievybė AŠ ESU. Kiek dažnai ir kasdien mes su Juo bendraujame, tiek gyvosios meilės iš Jo ir patiriame savyje, tiek mūsų protas tampa šviesesnis, pilnesnis meilės, įžvalgos, nuoširdumo, tvirtumo, drąsos, teisingumo, ramybės, ir palaimos, ir nuoširdaus bundančio noro dalintis patiriama šia gyva šviesa visų gerovės labui. Gyvulinis protas netrokšta dalintis gėriu, netrokšta dalinti įgytomis žiniomis, jis godžiai jas laiko užrakinęs savyje, kad tik pačiam būtų nauda, o tiktai Kūrėjo gyvos meilės apšviestas žmogaus protas ima trokšti dalintis meile, gėriu, grožiu, kad ir kitiems būtų geriau, kad aplinka irgi taptų šviesesnė, švaresnė, teisingesnė ir kupina meilės, kaip ir jo paties vidus. Taigi, mūsų mintys, žodžiai, veiksmai atspindi mūsų būseną – ar gyvename su atrastu savyje Gyvu Kūrėju, ar be Jo.

Praėjusį sekmadienio rytą, kuomet visa žmonija skubėjo su verbų šakelėmis ar margintais kiaušiniais į bažnyčias, atlikti ritualą, mūsų šeima praleido kaime. Mes nešvenčiame tokių ritualinių švenčių, joms visiškai nesiruošiame, jokių specialių valgių negaminu ir dėl to jaučiuosi labai rami, laisva nuo bet kokių dogmatinių suvaržymų ir įsipareigojimų sau ar savo šeimai. Tam visiškai nuoširdžiai pritaria ir mano vyras Robertas, ir kitiems savo artimiesiems dargi pasako, kad nešvenčia tokių iliuzinių švenčių.
Taigi atsikėlusi tą rytą anksčiau pamaitinau savo žemiškąją dukrą Salomėją, tuo pačiu pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Tuomet kilo mintis pasikviesti ir savo vyrą Robertą prisėsti ir drauge vėl pagarbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Pagarbinome, o vėliau garsiai paskaičiau Algimanto mokymą „KODĖL NEREIKIA ŠVĘSTI VELYKŲ? 2013 03 28”. Labai naudinga ir prasminga buvo dar kartą paskaityti šį puikų mokymą ir giliau susimąstyti. Vėliau aptarėme jį, išsakėme savo mintis ir įžvalgas. Mano žemiškieji tėvai ir seneliai visada švenčia Velykas, ir pakvietė atvykti mus pas save, be to, labai norėjo pamatyti savo anūkėlę Salomėją. Nusprendėme vykti pas juos į svečius, ir mąsčiau, kad negaliu pritapti prie jų ir jų atliekamų ritualų, tačiau galiu pasidalinti gyva meile ir šviesa, kurią kasdien ir nuolatos kaip gyvąjį vandenį geriu iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Galima ir toliau leisti tamsai likti tamsoje, bet galima apšviesti ją savuoju gyvu šviesos deglu, kad toji šviesa apšviestų ir sušildytų tamsą. Ir tą troškau padaryti iš meilės, ne tik mano artimųjų, savo žemiškosios šeimos, bet ir savo pačios stiprėjimo labui, išlikdama savimi. Važiuodama mašina meldžiausi, kad pajausčiau gilesnį įtikėjimą, ir kad toji gyvoji malda, kurią ruošiausi sakyti garsiai prie vaišių stalo visiems susėdus, išsilietų iš mano lūpų su gyva meile, ramybe, ir tvirtumu. Savo šviesia mintimi pasidalinau su Robertu, kuris irgi nuoširdžiai jai pritarė. Kuomet atvykome, mano žemiškoji mama iš karto pritarė šiai minčiai, todėl kai tik visi susėdo prie gausaus vaišių stalo, aš garsiai pagarbinau mūsų visų Tėvą ir Motiną Rojaus Trejybę, ir mano lūpomis išsiliejo paprasti ir nuoširdūs gyvi žodžiai, su įvairiais palyginimais, būtent jiems suprantamais, ir kupini gyvos meilės šviesos, kad ir pati jaučiausi laisvai ir meilės kupina. Vėliau dar pasimeldžiau prieš maistą. Pabaigus gyvąją maldą, šalia manęs sėdėjusi mano močiutė, kuriai 86 metai, pratarė, kaip aš taip gerai išmokusi tokią maldą. Aš jai atsakiau, kad aš nesimokiau, tai man išsiliejo iš vidaus. Šiaip jau ne kartą aš jai esu tai sakiusi, kad meldžiuosi gyvais žodžiais, kad aš jų nesimokau ir ištariu taip, kaip jaučiu tuo metu savyje. Bet aš žinau, kad ji negali suprasti mano paaiškinimų, nes neturi tokio patyrimo, gyvena be atrasto Kūrėjo savyje, o be to, didžiulė baimė ją stabdo suprasti tai, ką taip supaprastintai mėginu paaiškinti. Baimė milžinišku laipsniu paralyžiuoja asmens protą, kad šis tampa neįgalus, kad suprastų ir pajaustų Kūrėjo gyvą šviesą, meilę, ramybę. Vėliau, vaišindamiesi vaišėmis, aš kartu su Robertu vienas kitą papildydami prakalbome, kad pragaro nėra, ir kad mes nesame šitas kūnas, kad mes esame asmenybės ir Kūrėjas mus sukūrė amžinus. Tačiau mano močiutės ir senelio įsitikinimu, kad po mirties juos palaidotus po žemėmis kirminai suės, ir tuo viskas pasibaigs. Štai kokia tamsuma ir didžiulė baimė vyrauja žmonių protuose, kad mirti bijo, o patikėti gyva šviesa irgi neįstengia, ji pernelyg ryški ir akinanti, nors pateikiama taip sušvelninta ir prislopinta. Štai tuomet ir susimąstau, kokią tamsą perteikia per pamokslą kunigai bažnyčiose, kad žmonės iki šiol tiki pragaru, bijo mirties, bijo kad po mirties jie tiesiog išnyks kartu su savo fiziniu kūnu, bijo sirgti ir susenti, ir tapti neįgaliais. Daugybės dalykų bijo...o kur gi meilė? Meilei vietos nebelieka. Meilė mus pasiekia tik iš Kūrėjo, jei išdrįstame į Jį atsigręžti, išdrįstame Jam tarti paprastą ir nuoširdų žodį, tebūnie dar kupiną baimės, bet juk po truputį, ir toliau taip nuoširdžiai kreipdamiesi, šviesėjame, nes pamažu tirpsta baimė Kūrėjui, ir galiausiai pajaučiame Jo meilę savyje, gyvą ir realią meilės būseną. „ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESOS IR MEILĖS GYVAS PASIREIŠKIMAS NETURI KANČIOS IR SKAUSMO SIMBOLIŲ, JOJE YRA GYVA PALAIMA IR RAMYBĖ MEILĖS VANDENYNE – ROJAUS TREJYBĖS TIKROVĖJE.“

“Aš jus raginu – atsiverkite Rojaus Trejybei TIEK, kad savo BŪSENA patirtumėte GYVOJO JĖZAUS BUVIMĄ IR SAVYJE, IR TADA ŠITUO PATYRIMU PASIDALINSITE IR SU KITAIS SAVO DVASINIAIS BROLIAIS IR SESĖMIS, PASIDALINSITE ŠIA GYVA PATIRTIMI IŠ MEILĖS, IR TUO PRISIDĖSITE PRIE ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS TIESOS IR ŠVIESOS SKLEIDIMO SAVO APLINKOJE.”
Tiktai gilindami nuolatos savo gyvąjį įtikėjimą mes šviesėjame, mes vis labiau panašėjame į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, stiprėjančiu meilės motyvu dalintis patiriama gyva šviesa visų gerovės labui. Taip mes tampame Gyvosios Šviesos skleidėjais gūdžioje tamsoje.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2018-04-06 13:40:13



Ačiū už atsakymus. Iki malonaus. Skaitau, studijuoju šiuo laikotarpiu KALBU JUMS VĖL.

Sinte
2013-04-30 23:03:59



Miela Neringa, ačiū tau už savojo vardo parašymą. Dabar atsakysiu į tavo klausimus, ir tą iš kitos temos apie sektas - kas tie 144.000.

Dabar perteikiamuose kai kuriuose apreiškimuose skaičius 144.000 pateikiamas kaip tų ŠVIESOS žmonių, kurie išliks po pasaulio pabaigos. Tačiau tai yra ne kas kita, KAIP TUOS APREIŠKIMUS priimančiųjų pasąmoniniai teršalai. Todėl nekreipk į juos dėmesio.
Marija buvo prikelta morontiniu pavidalu, kaip ir visi kiti pažadinami Urantijps mirtingieji. Ji taip pat dalyvauja Mokymo misijos programos įgyvendinime, ir perduoda savo mokymus mirtingiesiems, kad ŠVIESA būtų atkurta Urantijoje pagal ROJAUS TREJYBĖS-ŠEIMININKO SŪNAUS KŪRĖJO-JĖZAUS Ištaisomojo laikotarpio planą kuo greičiau tarsi Liuciferio-Šėtono maišto, prie kurio prisijungė prieš 200.000 metų ir puolęs mūsų Planetos Princas, Kaligastija, kuris ir tapo VELNIO prototipu LIAUDIES FANTAZIJOSE.
Dėl mano išėjimo iš materialaus kūno ir iš Urantijos, tai nėra toks klausimas, kurį ŠIUO METU verta atsakyti mūsų Forume, nes tai tik patenkintų tavo smalsumą, kuris kaip NUODAS veikia tavo sąmonę, ir naikina žingeidumą - nuoseklų dvasinių šaltinių studijavimą, ir jų taikymą savo kasdieniame gyvenime, drauge su savyje atrasta Rojaus Trejybe.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2013-04-30 22:40:43



Vardo reikšmė: iš sint- (sintėti, sinti) [=manyti, galvoti]. Taip pat gali būti iš lietuvių kalbos žodžio sinti (sieti, rišti).

Sinte
2013-04-30 22:40:23



Sintė. Vardo kilmė: lietuvių. Vardą gavau/sužinojau neseniai

Sinte
2013-04-30 22:00:13



Mano vardas Neringa. Sintė (neišėjo ė raidės įrašyti kažkodėl) Nesislepiu. Ačiū

Sinte
2013-04-30 21:44:14



Mano vardas Neringa. Sinte. Nesislepiu. Ačiū

Sinte
2013-04-30 21:42:09



Mielieji, aš akinu jus pasirašyti savo vardu, o ne slėptis už visokiu nesuprantamu ir nelietuviškų žodžių kaukės. TAI VIDINĖ PASĄMONINĖ BAIMĖ, PRASIVERŽUSI IKI SĄMONĖS LYGIO, KADA ŽMOGUS NEPASIRAŠO SAVO VARDO.
Su anonimais aš nebendrauju, todėl ir į klausimą neatsakysiu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2013-04-30 20:51:26



Gerb. Algimantui- Ar jūs patirsite mirtį? T.y. Fizinio kūno mirtį?

Sinte
2013-04-30 17:11:52



Ar Marija jau prikelta? Ar ji miega? Ar ji turės/turi morontinį kūną po prikėlimo ar fizinį?

Sinte
2013-04-30 17:09:15



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal