Forumas: temos peržiūra
Lietuvos urantų 10-asis sambūris Molėtų raj. prie Bebrusų ežero, "Rūtos" poilsiavietėje, 2013 m. birželio 8-9 d. d.
MANO PLANAS YRA NUMATYTAS, KAD JŪS VISI, IR KIEKVIENAS, DVASIŠKAI VYSTYDAMIESI, PAJAUSTUMĖTE SAVO RYŠĮ IR SU TA PLANETA, KURIOJE PRADEDATE ŽENGIMĄ Į MANO AMŽINYBĘ. TIK TADA JŪSŲ APLINKA PRADĖS JUMS PATIEMS SUTEIKTI PAGALBĄ, KAIP GYVENTI BE TRAGIŠKŲ PASEKMIŲ, KURIOS DABAR JUS TAIP SKAUDŽIAI BAUDŽIA. IŠ ESMĖS JŪS PATYS SAVE BAUDŽIATE SAVO TRUMPAREGIŠKUMU IR SAVANAUDIŠKUMU, NEMATYDAMI, KAD IR PLANETA YRA GYVA IR SUDARO SISTEMĄ, KURIOJE JŪS EGZISTUOJATE KAIP MATERIALŪS MIRTINGIEJI, O TUO PAČIU JI IRGI PRIKLAUSO DIDESNEI SISTEMAI, TAIP PAT GYVAI, KAIP IR JŪS ESATE MANOSIOS KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS NARIAI. (AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, 109-02, Tėvo mokymas)
Sambūrio bendra tema -
MEILĖ - ROJAUS TREJYBĖS GYVYBINGOJI APRAIŠKA MŪSŲ BŪTYJE
Tikslas:
- pasisemti Rojaus Trejybės Meilės, Šviesos, ir Išminties;
- pagilinti supratimą apie Dieviškųjų Apreiškimų išminties taikymą, gyvosios maldos praktikavimą, ir bendradarbiavimą su Apvaizda - visų dvasiniam augimui
ir gerovei;
- pasidalinti reikšmingais patyrimais apie meilės, atsivėrimo, įtikėjimo ir pasitikėjimo, išgijimo, ir kitus pasireiškimus, einant gyvuoju dvasinio tobulėjimo keliu.
Birželio 8d. (šeštadienis)
Dienos pranešimų ir pasisakymų tematika -
ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS PASIREIŠKIMAI GYVAJAME ĮTIKĖJIMO KELYJE
9.00 -11.00 - Atvykimas į sambūrio vietą, apsigyvenimas ,pranešimų ir pasisakymų patikslinimas.
11,00 -11-15 - Sambūrio pradžios žodis - taria Algimantas.
11.15 -12.15 - Rojaus Trejybės pagarbinimas ir gyvoji malda Kūrinijos gerovei ir sambūrio darbo sėkmei - veda Algimantas.
12.15 -13.45 - Pranešimai - mokymai (iki 15 min) dienos temos pagrindu.
13.45 -15.00 - Pačių paruošti pietūs prie bendro stalo.
Prieš valgį - malda (veda - vienas, iš pareiškusių garsiai tarti maldos žodžius).
15,00 -16,30 - Pasisakymai (iki 10min.) dienos temos ir pranešimų pagrindu -apie prasmingus patyrimus ir įžvalgas, einant gyvuoju įtikėjimo keliu.
16,30 -19,00 - Laisvalaikis, individualus bendravimas, ruošimasis vakarui.
19,00- 21,00 - Bendravimas broliškame ratelyje, vakarėjančios gamtos prieglobstyje.
Paklausimai ir nuomonių išsakymas dvasinio augimo temų platybėje - veda Algimantas.
21.00- 23.00 - Romantiškų sielų kūryba prie laužo.
Birželio 9d (sekmadienis)
Dienos pranešimų ir pasisakymų tematika -
ĮTIKĖJIMO PATYRIMŲ ŠVIESA, IR JOS SKLEIDIMAS - VISŲ TOBULĖJIMUI
9.00- 10.00 - Rojaus Trejybės pagarbinimas ir malda Kūrinijos gerovei ir sambūrio darbo sėkmei - veda ir pamokymą sako Algimantas.
10.00- 11.30 - Dienos pranešimai-mokymai (iki 15min.).
11.30- 13.00 - Pasisakymai (iki 10min.) - apie reikšmingus patyrimus dienos temos ir pranešimų kontekste.
13.00- 14.00 - Pietūs prie bendro stalo.
Prieš valgį - malda (veda ir pamokomąjį žodį sako vienas iš pareiškusių).
14.00- 14.45 - Sambūrio įvertinimas ir trumpa malda, prieš išvykstant - Algimantas.
Dalyvių pasisakymai - ekspromtu.
14,45- 15,00 - Aplinkos sutvarkymas;
-----------------------------------------
Sambūriui numatyta tradicinė - RŪTOS poilsio bazė, esanti prie Bebrusų ežero, netoli nuo Molėtų.
Nuo Molėtų - 4 km. Pabradės keliu, ties Kirneilio kaimu - posūkis į dešinę, ir, dar nepravažiavus 0,5 km.- vėl posūkis į dešinę, į labai nežymų įvažiavimą
(žiūr. schemą prie informacijos apie 7-tąjį Lietuvos urantų sambūrį skiltyje - NAUJIENOS).
Apsistosime 10-viečiuose vasarnamiuose, kuriuose yra tualetas, dušas,virtuvė su šaldytuvu ir 3 kambariai ( 3, 3 ir 4vietos - su patalyne).
Nakvynė juose kiekvienam kainuos apie 25 lt.
Maitinsimės - pačių atsivežtu maistu.
----------------------------------------
TAM KAD ŽINOTUME, KIEK UŽSAKYTI VIETŲ, prašome iki 2013 05 15 pranešti apie jūsų bei artimųjų numatymą dalyvauti sambūryje.
TAM, KAD GALĖTUME ORGANIZUOTI SAMBŪRIO DIENOTVARKĘ, taip pat prašome pranešti apie ketinimą pateikti sambūriui savo pranešimą, mokymą, ar trumpesnį pasisakymą.
Jūsų aktyvus dalyvavimas ir pateikta informacija prisidės prie sambūrio sklandaus organizavimo.
KIEK BŪSITE AKTYVŪS JŪS, TIEK BUS NAUDOS – IR PRASMĖS – VISIEMS, KAD SAMBŪRIO KOLEKTYVINĖ GYVYBINGA DVASINĖ ENERGIJA JUMYSE PULSUOTŲ IR JAM PASIBAIGUS, O JUMS SUGRĮŽUS TEN, IŠ KUR ATVYKOTE - JŪS JAU KITOKIE, NEGU BUVOTE IKI SAMBŪRIO.
Informaciją pateikite -
Vytautui - 861190835; 852475519; vytautasmickevicius@yandex.ru
2013-04-20 22:00:52
Komentarai
Brangieji, informuoju, kad mūsų svetainėje skiltyje ALBUMAS yra įdėtos nuotraukos iš Lietuvos urantų 10-ojo sambūrio Molėtuose.Su meile,
Jurgita
2013-09-16 21:48:51
Brangieji, įdedu Marijos iš Elektrėnų pranešimą-mokymą, pasakytą urantų 10-ame sambūryje Molėtuose:
Kaip gi įgyjame Dieviškąjį pasitikėjimą?
Jei nori patirti Amžinojo Šaltinio tekėjimą - ugdyk Meilę savyje per vis gilesnį Atsivėrimą ir Veikimą, tapdamas pačiu Gyvenimu.
Mes juk nesame Opozicija Gyvenimui, mes esame Gyvenimas. Kūrėjas yra tas vidinis gyventojas, kuris gerai žino šitą lauką ir tvarinys apkabindamas JĮ, gyvena savo gyvenimą nebeslysdamas. Gyvenimo programa pasireiškia kiekvieno Veikime, kaip Elgesio Modelis.
Dažnai net nesusimąstome, kaip esame priklausomi, o Priklausomybė yra tai, kas suteikia Atskirumo Iliuziją, o dėl jos kenčiame patys ir suteikiame skausmą kitiems.
Jei ne ši priklausomybė iš karto išvystume, jog patiriame VIENOVĘ.
Meilė - tai Neprisirišimas, kurios ramstis yra DVASIA.
Dvasinę Laisvę, iš tiesų, įmanoma pasiekti tik neužmirštant, kad Esi Beribė Dvasia, kurios nepasiekia Karma.
Tai Kūrėjo mums suteikta KONSTANTA.
O juk KARMA, sanskrito kalba reiškia Veiksmą ir yra Priklausomybės šaknys. Kiekvienas Kūrinijos Veiksmas tiek gamtos veiksmai, tokie kaip lietus, sniegas, metų laikų pasireiškimas, Žemės sukimasis apie savo ašį, tiek patys sudėtingiausi asmeniniai žmogiškųjų būtybių poelgiai, kurie pasireiškia per mūsų tarpusavio santykius kaip sudėtinga tvarinių gyvenimo dalis, yra Karmos apraiškos.
Tik nereikia manyti, kad Karma pasireiškia kaip Atpildas ar Bausmė, kuriuos paskiria Kosminis Teisėjas.
Svarbiausia Karmos sampratos Idėja yra “ką pasėsi, tą ir pjausi“, kurios mokymą skelbė Jėzus. Jis gyvas ir šiandien.
Sėjimas ir pjovimas yra Priežasties ir Pasekmės metaforos ir šis mokymas skelbia: ką atiduosiu į Visatą, tas sugrįš man atgal. Jei išdalysiu Pinigus, pinigai ir sugrįš. Jei išdalysiu Meilę, Meilė ir sugrįš.
Karma tarnauja tik dviem tikslams:
1. arba tai Meilės Ženklas, kurį siunčia Dvasia;
2. arba Meilės pamoka, kurią mums dera išmokti.
Visata iš Šaltinio ir Centro malonės yra tokia vieta, kur neapmokėtų skolų nelieka. Čia tik laiko klausimas mūsų Erdvės ir laiko Pasaulyje.
Puoselėti Meilę per veiklą su vaikais Garbinant Kūrinijos Šaltinį - Tris Asmenis ir Asmenybes, kai vaikai atsiverdami patiria Susiliejimo Būseną, yra vidinio vedimo Pasireiškimas , kuris dar labiau sustiprina mano Atsidavimą Ryžtą ir Pasitikėjimą.
Vaikai patiria Tiesos virpesių tekėjimą ir tai tampa kaip savaime suprantamas dalykas. Svarbiausia yra pačių vaikų atsiradęs vidinis Poreikis tai daryti, nes tik jiems žinoti, kaip jie tai patiria. Maža to, jie prašo ir Dieviškosios Apvaizdos pagalbos, nes tai daug kartų patyrė savo kasdieniniuose darbuose, tapdami bendrakūrėjais su nematoma jėga, kuri skatina veikti.
Štai kaip Kūrėjo Meilę patyrė mergaitė, turinti kompleksinių sutrikimų: emocijų ir elgesio sutrikimų:
„---Marija Jus labai mokot gera būti kad jums sektusi ir mylėtu jus visi. 4kl mokine Gabrela.“(originalas netaisytas, radau jį ant rašomojo stalo)
Kai vienoje mokykloje paklausė, kokį žmogų mokiniai- paaugliai norėtų pasikviesti per neformalaus ugdymo pamoką, klasės auklėtoja pasakė, jog vaikai paprašė jau trečio susitikimo su manimi, pareiškę, kad niekas su jais nekalba apie Gyvąjį Dvasinį kelią ir jiems ši tema yra įdomi, nes jie nori labiau pažinti save, kas žmogus yra iš tiesų, kodėl mes apie tai esame pamiršę. Vadinasi, moksleiviams reikalingas toks lavinimasis kaip ramstis, kuris pasireiškia - Per Gyvosios Religijos Suvokimą, Atsiveriant Savo Gyvojoje Šventovėje – čia ir Dabar. Tai turi išgirsti Švietimo mokyklų programų sudarinėtojai. Tvarinys turi lavintis visą gyvenimą. Gyvenimas tai išmokimo procesas.
Gyvas Dvasinis tobulėjimas vaikui užtikrina tvirtą gyvenimo pamatą - Išminties ir Nuolankumo plėtojimą. Išsimokslinęs žmogus turi mokėti atskirti trumpalaikius, greit praeinančius dalykus, reikšmingus, ilgai trunkančius ar tik burbuliuojančius, nepastovius dalykus. Tvarinys turi atpažinti užmirštą Dieviškąjį AŠ, kuriuo kiekvienas esame, kuris yra vidinio ir išorinio spindėjimo Šerdis ir veikia su kiekvienu, kaip bendrakūrėjas.
Jei į viską žiūri su Meile, pyktis, pavydas, neapykanta, atskirumas daugiau nebėra tavo Likimas. Tai pati svarbiausia pamoka, kurią vis kartoju vaikams. Tam nereikia būti maldininku, kunigu ar mokslininku, ar atsiskyrėliu, ar asketu, kuris kartoja šventus vardus ir medituoja. Tai paprastas kasdieninis atsivėrimas - atsivėrimas, apmąstymas „ kas esu Aš“. Nes kiekvienas esame tai, kuo galvojame, kad mes nesame, kuo iš tiesų esame. Tą gali daryti kiekvienas iš mūsų, tik priklauso kiek Pasitikim Amžinuoju Šaltiniu.
Atsidavimą atsivėrus patvirtina pastovi Jungtis, kuri jaučia Ryšio Zoną. Tada Spontaniškai Atsiranda Pasitikėjimas kad:
kad Meilė yra Dievas,
kad Tiesa yra Dievas,
kad Meilė yra Tiesa,
kad Tiesa yra Meilė.
Bet taip yra tik tada, kai nebeturi baimių, nes
baimė - melo motina. Jei nebeturi baimių visada tvirtai laikaisi Tiesos. Ji tarsi veidrodyje pastoviai atsispindintis tikrasis Vidinis Aš kiekviename veiksme.
Tada spontaniškai atsiradusi JUNGTIS, kuri tarsi atviru kanalu siunčia signalus, pasireiškiančius Pastoviai.
Pastovumo suvokimas - Pasitikėjimo laidas.
Neprievartos pasireiškimas per tvarinį - tai Dieviškosios Meilės tekėjimas, kuris atveda į ESU salą.
Vaikai atpažįsta tuos virpesius, nes jie ramina ir patiriama Taiki Būsena. Tai - Dieviškosios Meilės Virpesiai.
Didysis Šaltinis ir Centras visada žino ar širdis prisipildžiusi Meilės.
Nėra nieko kilniadvasiškesnio Pasaulyje už Meilę.
Ji yra Išmintis.
Ji yra teisingumas.
Ji yra Tiesa.
Ji yra lobis.
Kai apsijungia Protas ir Intelektas, Žmoniškumas, Humaniškumas pasiekia Laisvės Būseną, Vidinę Pilnatvę.
Spontaniško Vedimo Būsena užtikrina Išsilaisvinimą.
Marija (Elektrėnai)
Jurgita
2013-06-25 21:38:40
Mielos,dvasinės sesės Violetos dėka,šiandieną,aš turėjau galimybę paklausyti pirmųjų Urantijos vieversių čiulbėjimų-dainavimų įrašų, sukurtų ,Rojaus Trejybei pašvęstų, ir JŲ garbę šlovinančių,dainų.
Nė kiek ne perdėdama sakau:tai kažkas nepaprasto.
Kažkur dingo noras vertinti tų dainų kūrybinį ir jų atlikimo profesinį lygį /jeigu iš vis turėčiau tokią teisę kaip vertinimą/.
Mano materialus kūnas iškart sureagavo:oda pašiurpo,nevalingai pradėjo lietis ašaros.
Vėliau apmąsčius neįprastus poveikius:priėjau tokios išvados,kad tos patirtos reakcijos buvo mano pasąmonės valymosi pasekmė.
Tai reiškia,kad tos naujos, nuostabių mūsų brolio ir sesių sukurtos ir atliktos dainos, šlovinančios mūsų visų, dieviškųjų Rojaus Tėvų garbę,turi didžiulį dvasinį poveikį mūsų sielų augimui,turi pasąmonės valymo poveikį tuo pačiu skaidrindami mūsų sielos protą.
Yra toks Gribojedovo veikalas: "Vargas dėl proto / Горе от ума /,tai mano galva išmąstant: šiandieną ši problema yra aktuali globaliu mastu; jinai Jau palietė vargšą benamį ir išdidu politika,turtuolį ir prezidentą.
Manau,kad Jau visų yra taip užterštos pasąmonės,kad jau į jokius rėmus netelpa.Daugumai planetos gyventojų smegenys dirba iškreiptai dėl įvairiomis dogmomis,netikromis religijomis /o tarnavimą Mamonai taip pat drąsiai galima priskirti prie religijos,nes kultas turtui tapo visuotinis/.
Todėl,mylimieji,dieviškieji Rojaus Tėvai, per JIEMS , JŲ vaikų atvertas širdis, visokiais būdais bando mums padėti.
Mano išgirstų, ateities, Naujos Eros naujų dainų poveikis , kaip mantrų /ypatingai pirma daina/.
Kurkime ir dainuokime kartu, Rojaus Trejybe Šlovinančia Giesme;Šlovinkim JŲ Garbę AMŽINAI.
Linkiu tolimesnės kūrybinės sėkmės mažajam dainorėlių būriui.
Ačiū Mantui,Violetai,Jurgitai ir kitoms,man nepažįstamoms, sesėms -dainininkėms.
Su meile,
IRENA
2013-06-13 14:03:23
Aš taip pat noriu pasidalinti įspūdžiais iš Urantų X-ojo sambūrio Molėtuose prie Bebrusų ežero.
Jau nuo pat šeštadienio ryto buvo gera viduje, kad pamatysiu tiek daug dvasios sesių ir brolių, net man nepažįstamų iki šiol. Kaip nuostabu, kada Rojaus Trejybės gyvasis kelias mus apjungia dvasioje, kad patirtume dvasinę brolystę, meilės jausmą tiems, su kuriais nesame susaistyti kraujo ryšiais, nes dvasiniai saitai yra daugybę kartų galingesni už bet kokius žemiškus saitus, gautus iš žemiškųjų tėvų.
Jau nuo pat sambūrio pradžios, kada Algimantas pradėjo sakyti įžanginį žodį, o mes visi sėdėjome aplinkui ant žolės ir klausėmės, mane kaskadomis ėmė užlieti galingos meilės energijos bangos, kad akys savaime užsimerkė, negalėjau jų atmerkti. Viduje ėmiau jausti galingą raminimą, meilę, dvasinę gelmę. O vėliau prasidėjusios Gyvosios pamaldos dar labiau užpildė vidų gyvu dvasiniu turiniu. Kai prasidėjo pranešimų-mokymų sakymas, kada ir aš turėjau pasisakyti, tai vis kreipiausi mintimis į Rojaus Trejybę, kad dar giliau atsiverčiau ir patirčiau nuraminimą, nes jutau nerimą dėl to, ar pavyks sklandžiai pakalbėti. O tada ištariau nuoširdžiai, kad tiesiog atsiduodu JOS vedimui iš vidaus, tegul kalba per mane tai, kas sustiprintų ir pakylėtų kitus dvasios brolius ir seses. Ir kada man atėjo eilė kalbėti, kada ėmiau ištarti pirmuosius žodžius, ėmiau pajausti, kaip rimsta vidus ir kaip lengvai lyg tekanti upė iš manęs išsilieja sakiniai, frazės, kad visai nereikėjo galvoti ką sakyti. Vienu momentu bekalbėdama pranešimą-mokymą net pati nusistebėjau, kaip liejasi mintys iš vidaus, tarsi srautas, be jokių tarpų. Jaučiau augantį tvirtumą, ramybę, meilę viduje. O juk Tėvas kelias dienas prieš sambūrį ir dar jo išvakarėse penktadienio vakare man pasakė „Leisk Man pasireikšti per tave, tu tik atverk savo vidų“. Mane šis prašymas maloniai nustebino, ir aš pasakiau, kad tikrai leidžiu Rojaus Trejybei pasireikšti per mane ir noriu dar giliau atsiverti. Tai man buvo nuostabus patyrimas, suteikęs dvasinį pasitenkinimo jausmą, kaip gali Rojaus Trejybė pasireikšti per savo gyvą vaiką. Tai mane dar labiau sutvirtino, nes žinau patyrimu, kiek reikia įdėti pastangų pasitikėti JOS vedimu iš vidaus, ir pasitikėti savimi.
Mačiau ir girdėjau, kaip nuoširdžiai toliau kalbėjo pranešimus-mokymus kiti mano dvasios broliai ir sesės.
Po bendro pietų stalo ir poilsio valandų vėl susirinkome drauge pratęsti sambūrį. Man labai patiko klausytis skaitymo rolėmis, kėlė dvasią skaitomo teksto prasmė. O tada nuskambėjo mūsų naujai suburtos choro grupės, kurią dvasios brolis Algimantas pavadino URANTINA, atliekamos dainos. Jas atlikome su meile, pasisemta iš Rojaus Trejybės, ir išliejome gyvais virpesiais visiems dvasios broliams ir sesėms sambūryje. O šitas naujasis pavadinimas man labai minkštai skamba.
Mūsų bendrakūrybinės pastangos kartu su Rojaus Trejybe kiekvienam iš mūsų šiame chore dainavusiųjų suteikė iki šiol nepatirtų patyrimų, kuriuos aprašysiu vėliau.
Pirmoji sambūrio diena buvo gausi Rojaus Trejybės garbinimo ir nuoširdžių maldų, kaip niekada iki šiol nebuvo nė viename urantų sambūryje. Todėl ir jaučiau didelį raminimą ir užpildantį pilnumo jausmą, net lengvumo būseną ir tuomet, kada šį pasaulį paliko mūsų dvasios sesė Asta. Viduje nebuvo jokio pasimetimo, o tik ramybė ir žinojimas, kad ji pakilo į aukštesnius morontinius pasaulius, kur pagaliau pajaus dvasinę laisvę, kada čia ją varžė dideli fizinio kūno sutrikimai. Tai buvo naujas patyrimas mums visiems, ramus ir meilės kupinas dvasios sesės išlydėjimas. Po to toliau tęsėme vakarą, klausydami dvasios brolio Algimanto atsakymų į klausimus, kurie buvo labai išsamūs ir dar labiau praplėtė mano dvasinį žvilgsnį į aplinką. Nors kupina įvykių diena tikrai nuvargino, bet miegas buvo ramus.
Nakties danguje kartu su kitais urantais pamačiau demonstratyviai lėtai skrendantį ryškų šviesulį, taigi pamąsčiau, galbūt dvasinės būtybės grožėjosi mūsų dvasiniu sušvytėjimu...
Antroji diena, prasidėjusi Rojaus Trejybės garbinimu ir nuoširdžiomis maldomis irgi buvo kupina dvasios brolių ir sesių nuostabaus atsiskleidimo sakant pranešimus-mokymus bei dalinantis patyrimais. Visa tai įrašiau diktofonu tam, kad vėliau forume patalpintus garso įrašus galėtų klausyti tie, kurie negalėjo dalyvauti urantų X-ame sambūryje, ir tie, kurie nori dar kartą prisiminti ir dvasine būsena patirti smagias akimirkas.
Mantas, Violeta, Leonida, Daiva ir aš sambūrį užbaigėme Algio sodyboje, į kurią Algimantas pakvietė mus padainuoti. Tai buvo šiltas susitikimas su šiuo dvasiniu broliu ir jo mama, kada kartu pagarbinome Rojaus Trejybę, o po to mes padainavome dainą „Mes Rojaus Trejybės vaikai“, kuri vėl išsiliejo iš mūsų meilės virpesiais.
Kelionė namo buvo smagi aptariant įspūdžius. Važiuodama namo jaučiausi tokia turtinga viduje, jutau dvasinę pilnatvę. Patirtas nuovargis anksti paguldė į lovą, tačiau iš ryto važiuodama autobusu į darbą jaučiausi taip, lyg mano krūtinėje degtų dvasinė ugnis, tokią malonią sklindančią kaitinančią energiją jaučiau kūne ties krūtine, buvo labai gera ir ramu, tvirta viduje. O vat šiandien mane pačią nustebino dvasinė būsena, nes nuo pat ryto ėmiau jausti nepaaiškinamą dvasinį lengvumą ir gaivumą, kaip nusispraususi dvasiniu dušu. Na taip ir įvyko urantų sambūryje, ten mano dvasia tiesiog išsimaudė Rojaus Trejybės meilės vandenyne. Ir dar trokšta maudytis ir nerti giliau.
Su meile,
Jurgita
2013-06-12 22:51:22
Mielieji,noriu su jumis pasidalinti patyrimais urantu dešimtajame sambūryje.Mane parašyti paskatino Tevas.Siandien ryte turėjau nauja patyrima(aprasysiu veliau) kuriuo buvau paprasyta pasidalinti su visais,o tai taip pat ir paskatininmas parašyti ir apie sambūryje įvykusius potyrius.As dalyvavau paskutiniuose trijuose sambūriuose,paskutiniai du vyko Rutos poilsiavietėje.Mano vyras Vytautas susitare,kad vaziuodami i sambūri, pakeliui ,prisijunksime prie Rimanto ir vaziuosime paskui jį kadangi nelabai prisimename kelią.Kada prisijungeme prie Rimanto,salia jau lauke ir Arunas su Virginija savo masinoje.As pati neislipau ,bet spėjau pro masinos langa ,galvos linktelejimu , pasisveikinti su Arunu.Ir tai buvo labai siltas pasisveikinimas,butent po to as ir pajutau ,vidini dziugesi,kad mes visi renkames garbinti Rojaus Trejybes.Tiesa,buvo ir daugiau masinu vaziuojanciu drauge,kurios nežinojo kelio ir vaziavo pirma karta į šį urantu suvaziavima.Tai stai,kai atvaziavome ir pamaciau ,kad mes vel visi susirinkome toje pačioje vietoje kaip ir pernai,ir pamaciau tuos pazystamus veidus,nors ir ne visus,mane visa laika lydėjo siluma viduje.Algimanto tariamas zodis samburio pradzioje mane jau pripilde tiek tos ramybes ir palaimingo nuostabaus jausmo,kad as net uzsimirsau jog dar mes net negarbinome Rojaus Trejybes!Po to,po Rojaus Trejybes garbinimo-Algimanto pamokomasis zodis kuri gerte sugeriau ir laukiu galimybes ji perklausyti dar karta įrasuose.Vaziuodama i urantu suvaziavima as galvojau ir apie Astą,kaip as prieisiu su ja pasiveikinti.Taciau argi galėjau bent pagalvoti,kad tai bus ne pasisveikinimas,o džiaugsmingas atsisveikinimas su sia dvasine sese.Kada man kazkas pasake,kad Asta iškeliavo,mane aplankė nuostabus patyrimas.As viduje pajutau kaip is mano kūno isejo kažkokia lengva ,bet tuo paciu tai buvo stipriai ir aiskiai jauciama lengvumo banga.Ir ji perėjo per mano kuna ir isejo krūtine.As to buvau niekada nepatyrusi. Tokia Rojaus Trejybes valia. As noriu taip pat pasidžiaugti,kai kuriu urantu sukurta ir padainuota daina „mes Rojaus Trejybes vaikai“ .Dar namuose klausydama sia,Violetos man atsiusta daina,kad pasimokyčiau ja dainuoti drauge su visais,pajauciau meiles virpesius viduje,bet po to pagalvojau,kad nieko cia keisto,juk kūrė ir mokosi sia daina sie musu broliai ir seses dvasioje drauge su Rojaus Trejybe. Zodziu,visa pirmaja suvažiavimo diena as jauciau ramybe ir pakylejima viduje ir tokia busena mane lydėjo jau nuo susitikimo su kitais urantais,kaip jau rasiau pradžioje.Netgi vakare,kai jau sutemo as vis stebėjausi kaip as cia nejauciu nuovargio,o pakylejima viduje.Taciau vidurnaktį visgi nusprendžiau eiti miegoti,bet atsigulus ir pabendravus su Rojaus Trejybe mano akys buvo stačios ir toliau ir tik maždaug po valandos kai balsai nutilo lauke aš ramiai užmigau.Beje,turiu pastebėti,kad miegas buvo labai jau saldus ir gilus.Tikras poilsis.Mane šią sambūrio dieną vis lydėjo mintis ,kad Rojaus Trejybe mums visiems kažkokiu būdu suteikė ypatingą apraminimą,viską sklandžiai sudėliojo,kad tiktai mums visiems susirinkusiems būtų viskas „kaip sviestu patepta“.Antrą dieną Algimanto baigiamajame žodyje buvo išmintingai pasakyta,kad mes išsisikiriame,bet juk dvasioje vis tiek visada esame kartu.Bet visą šio sambūrio laiką as jau žinojau,kad Algimantas pasakys jog sambūriai savo funkciją atliko,nes jis apie tai mums kalbėjo Rojaus Trejybės gyvojoje sventoveje Kaune,paskutiniu pamaldų metu,bet vis tiek išgirdus šiuos pasakytus žodžius mano viduje kažkas sukirbėjo,taciau tuoj po to sekė pajautimas,kad tikrai yra taip kaip jis ir sako. Noriu dar su jumis pasidalinti keletu minčių ir patyrimu.Paprastai kada grįžtame iš Gyvosios Sventoves visą tą dieną iki vakaro dar būni tuose virpesiuose ,toks dvasiškai pakylėtas,o jau kita diena jau taip stipriai tas pakylėjimas nesijaucia.Bet šiandien ryte atsikelus as vis dar jauciau ta tokia ramybe kokia dar jauciau sambūryje.Tai nuostabus jausmas ir as pagalvojau,kad visai aš nieko prieš būčiau taip jaustis visą laiką.Kada šiandien,ryte mano vyras Vytautas išėjo į darbą,taip jau sutapo,kad visi trys vaikai dar miegojo,ir aš buvau besusiruošianti pagarbinti Rojaus Trejybę,kol ramu.Bet tuoj pat išgirdau,kad Kotryna miegame jau pabudo ir kalba savo kalba ir susiruošiau eiti pas ją,bet pravėrus duris visgi nusprendžiau vis tiek atsisėdus šalia miegamojo esančioje virtuvėje, pagarbinti Rojaus Trejybe.Taip begarbinant ir jau pabendravus su Rojaus Trejybe as pajutau kaip visas mano materialus kūnas yra tarsi iškeliamas i neįsivaizduojama aukstį ir taip tęsėsi gana ilgą laiką.Kada tai sumažėjo ir as pabandžiau įkvėpti giliau-nes viso sio patyrimo metu net įkvėpti buvo sunku,taip stipru tai buvo-aš krūtinėje pajutau kažkokia tai jėgą kuri buvo mano krutineje tarsi įdėta.Tai labai sunku apibudinti žodžiais.Tai buvo labai panašu kaip į mano aprašytą patyrimą dar šių metų pradžioje,kada as gyvojoje šventovėje pajutau savo viduje Rojaus Trejybes meilę. Tik takart as jauciau krutineje spaudima,o šį karta jėgą.Viso sio patyrimo metu Kotryna savo kambaryje ramiausiai prašnekėjo su savimi,o likusieji vaikai vis dar miegojo nors tokiu laiku jau būna pabudę.Štai kaip nuostabiai Rojaus Trejybė suteikia mums pagalbą,jeigu mes priimame teisingus sprendimus visumos gerovei.Po sio patyrimo buvo lengva,lengva ir man tuoj pat buvo Tevo pasakyta:“pasidalink šiuo patyrimu“.Tai štai as ir dalinuosi savo mintimis ir patyrimais su jumis,mielieji.Telydi jus ramybė.Su meile,Vita.
vvita
2013-06-10 23:47:55
Mylimieji, štai ir praeityje liko urantų DEŠIMTASIS sambūrys tradicinėje vietoje netoli Molėtų, gražiame pušyne prie Bebrusų ežero. Per dvi dienas buvo daug ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO IR ŠLOVINIMO, daug patyrimų, daug nuostabių akimirkų, kurios urantams turėjo, o dar daugiau TURĖS, didžiulės prasmės, nes tie patyrimai savo gausa ir pasireiškimu daug didesne dalimi nusėdo į pasąmonę, ir jų vis nauji prasmės niuansai iškils ir iškils į sąmonės lygį, nors bus praėję jau daug METŲ NUO ĮVYKUSIO PATIES FAKTO.
Štai Vytauto entuziazmas ir pats sambūrio organizavimas liko nematomoje materialioms akims plotmėje, bet jo geranoriškos pastangos, nors ne vienam pasirodė perdaug griežtos, buvo matomos Rojaus Trejybei, kaip ir mums dar – kol kas – nematomai Apvaizdai, kaip ir tiems, kurie jau yra susidūrę su organizaciniu darbu, kai patys darbų klodai nėra matomi, nes būna matomos tik šių darbų pasekmės – pati sambūrio eiga. Taip pat būtent Vytauto entuziazmo dėka, ir Kristės kompiuterinės technikos įvaldymo dėka, atsirado urantų dvi PIRMOSIOS vėliavos su NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS, KURIO IŠTAKOMIS DIDŽIAJAI VISATAI ESAME MES – URANTAI - simboliu. Abi jas sambūrio pabaigoje Vytautas padovanojo – vieną – Laimai iš Klaipėdos, o kitą – man, su oriu palinkėjimu, kad ją neščiau aukštai iškėlęs.
Per visą kosminę erdvę nuvilnijo pirmosios dvi urantų sukurtos dainos. Tiek dainos žodžiai, tiek ir muzika buvo sukurti, kaip man sakė Violeta, Manto. Mantas parašė po vienos dainos tekstu, mūsų Forume, kad šias eiles drauge kūrė dar ir Violeta, Leonida, Jurgita, ir Jelena. Ir padainavo jas puikiai, kad jau po sambūrio aš – kaip DABAR LIETUVIŠKAI SAKO, KĄ TIK VIEŠAI KONCERTAVUSIOS URANTAMS POPGRUPĖS PRODIUSERIS – paprašiau juos drauge su manimi nuvažiuoti dar į vieną vienkiemį maždaug už penkiolikos kilometrų link Utenos, mat ir ten turėjau susitikti su to vienkiemio šeimininku, Algiu, ir su jo motina, pagarbinti su jais Rojaus Trejybę prie nuostabaus medinio, gal su namo stogu lygaus, ar net ir aukštesnio, kryžiaus, PASTATYTO PRIEŠ KELETĄ METŲ ŠALIA SODYBOS IR TUO METU MANO PAŠVENTINTO GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ PRIE JO, ir perduoti jam kelias Rojaus Trejybės apreiškimų knygas AKIMIRKOS AMŽINYBĖ.
O ko buvo verta PATYRIMO AKIMIRKA vakarinėje sambūrio dalyje, kai po Rojaus Trejybės pagarbinimo ir šlovinimo, ir po mano pasakyto pamokomojo žodžio, man jau pradėjus PRAŠYMŲ maldą kažkas – kaip įkyrus uodas vis suzyzdavo man palei ausį, su savo AŠ ATSIPRAŠAU, AŠ LABAI ATSIPRAŠAU, KAD ĮSITERPIU, kai aš jau DVASIOJE buvau pakilęs PRAŠYMŲ MALDOS AUKŠTO DAŽNIO VIRPESIUOSE, todėl tas ATSIPRAŠINĖJIMAS, kad kažkas kažko nori man buvo negirdimas, kol gal jau ketvirtą kartą pakartojus tą LABAI ATSIPRAŠAU aš vis tik pradėjau reaguoti ir NUTUPDŽIAU savo DVASINĮ LĖKTUVĄ ANT ŽEMĖS ir negalėjau suprasti KAS ATSITIKO. O tas uodas buvo poilsio bazės kažkoks pareigūnas, savo įžūlumu buvo panašus į tarybinių laikų prekybinės bazės viršininką. Jis ėmė reikšti pretenzijas man, matydamas mano už pavadėlio laikomą šunę – Labradorę Holą – kuri niekam nėra pikto AMTELĖJIMO PASAKIUSI – o ir garbinimo metu ji tyliai gulėjo SAVO PENKIŲ PAGALBINIŲ PROTOP DVASIŲ, kurias turi ir aukštesni gyvūnai, globoje, kad jos čia būti negali, nes šunims čia ne vieta, tai neatitinka TAISYKLIŲ, kad aš apgavau jį nieko nepasakęs prieš atvažiavimą, jog noriu atsivežti ir šunį, kai aš jo akyse nesu matęs, ir jokio leidimo iš nieko ir neturėjau gauti, mat į namelį aš nėjau, nes nakvoti pasiruošiau mašinoje. Man tai buvo keista, nes per visus dešimtį metų toje pačioje poilsiavietėje vis kas nors atsiveždavo šunį, ne iš urantų, bet iš kitų poilsiautojų, nes šioje poilsiavietėje yra apie septyniasdešimt medinių poilsio namelių. O šiam viršininkui užkliuvo dar ir kitas šuo-urantas, kuris laksto palaidas – na, dar visai neapsiplunksnavęs urantas, tik pirmą kartą atvažiavęs į sambūrį mažius, tiksliau mažė, vos vienerių metų sulaukusi, irgi Labradorė. Mano šunė jau veteranė – antras urantų sambūris, o kiek kartų dalyvavo gyvosiose pamaldose Kaune, tai net nesuskaičiuoju, na ir metų solidžiai – pabaigoj rugpjūčio – jau šešeri – tikra urantė, neveltai kitą dieną ji turėjo savo atskirą kėdę ir sėdėjo su visais prie stalo kaip pilnateisis urantų šeimos narys labai rimtai žvelgdama į visus urantus ir klausydamasi visų pasisakymų. Buvo ir dar vienas – trečias urantas šuo – visiškai mažytis – TAKSAS, tai šis gulėjo suglaudęs ausis, tiesiog sulipęs su žeme, nors šią akimirką trokšte troško ir skradžiai pačion žemėn prasmegti, kad tik tas viršininkas nepastebėtų jo. O šis vis kalbėjo ir kalbėjo, ir vis priekaištaudamas dėl šunų, bardamasis, kad jam taksas buvo per mažas, jo rangui, kad dar ir dėl jo nusileistų – susimažintų – iki TAKSO lygio – akys jo stabtelėjo ties TAKSO PRIE ŽEMĖS PRIPLOTA FIGŪRA, BET LŪPOS LIEJO PRIEKAIŠTUS TIK DĖL DIDESNIŲ – JO RANGUI TINKAMŲ PASTEBĖTI – šunų-urantų. Tai pabaigoje – jau jam nueinant, pavymui, paklausiau, taip ir nesupratęs jo apsilankymo, ir dar GYVŲJŲ PAMALDŲ NUTRAUKIMO PRASMĖS, tai, ką man dabar reikėtų daryti, išvažiuoti drauge su šunimi, kaip išvytiems, ar kaip nelegalams – BE ŠIO VIRŠININKO LEIDIMO - būti deportuotiems, mat, DABAR TOKIOS TAISYKLĖS, KOKIŲ DEŠIMTĮ METŲ NEBUVO. Išgirdau iš jo beviltišką LEIDIMĄ – ką čia jau bepadarysi, juk vis tiek jau atvažiavote, ir be leidimo, tai daugiau šitaip nebedarykite.
ŽMOGUS NETURĖJĘS PATYRIMO, KAS YRA GYVAS RYŠYS SU ŠUNIMI, IR DAR BE GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE, PRIGALVOJA VISOKIŲ NEGYVŲ TAISYKLIŲ, KAD TIK ATSKIRTŲ ŽMOGŲ NUO GYVŪNO, SAVO SAVANAUDIŠKAM EGO PATAIKAUDAMAS, O PAKENKDAMAS – SAKAU ŠITĄ LABAI RIMTAI – SAVO MATERIALIOMS SMEGENIMS, O TUO PAČIU IR VISAM FIZINIAM ORGANIZMUI.
O kaip vis daugiau liejosi ne tik prašymų maldos, bet ir Rojaus Trejybės garbinimai iš urantų dvasios lūpų ir krūtinės. O juk pradžia – patys pirmieji įgūdžiai atsiveriant garsiai kolektyvinėje garbinimo KOMUNIJOJE buvo patirti Rojaus Trejybės GYVOJOJE šventovėje per gyvąsias pamaldas. Rojaus Trejybės gyvoji šventovė yra toji nuostabioji kolektyvinės dvasinės komunijos vieta, kurioje taip akivaizdžiai yra patiriamas brolystės tarpusavyje gyvas dvasinis ryšys, kokio su tokia galia nepatirsi niekur kitur. Būtent dėl to ir atsirado ši šventovė Rojaus Trejybės sumanymu ir mūsų Vietinės Visatos Šeimininko Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus prašymu, perteiktu man iš Australijos atvykusio mano dvasios brolio, kuris pats, deja, iš šito kelio pasitraukė, sugrįžo į biblinį ritualinį ir negyvą takelį. Laisva valia nėra varžoma nė vienam, bet degradacija NEIŠVENGIAMAI ištinka kiekvieną nesiekiantį DAR ryškesnės šviesos.
O koks buvo patyrimas, kada pirmąją dieną vakarinėje dalyje po Rojaus Trejybės pagarbinimo, po mūsų URANTINOS ( būtent šią akimirką atėjo toks pavadinimas mūsų muzikos grupei – ir su urantais yra sąskambis, ir kažkas nauja, savita, LENGVA, ir paslaptinga, na, kad ir kaip panašus sąskambis BRIGANTINA) dainų, PO SKAITINIO IŠ URANTIJOS KNYGOS ROLĖMIS APIE APAŠTALŲ ĮŠVENTINIMĄ IR JĖZAUS PASAKYTĄ VADINAMĄJĮ KALNO PAMOKSLĄ, ir man atsakinėjant į klausimus, Vanda kreipėsi į mus, sakydama, kad jos dukrai Astai, o ji jau 15 metų guli ant patalo nepajudėdama pati, negalėdama pakelti nė rankos, ar galvos pasukti – LABAI BLOGAI, ir paprašė dar kartą kolektyviai pasimelsti už Astą, kad jai palengvėtų. Ir mes pasimeldėme, visa tos akimirkos atsivėrusia mūsų dvasine gelme. Ir Asta iškeliavo iš to materialaus savo pavidalo, kuris jai buvo ir jos gyvenimo prieglauda, ir užveržiančiais gniaužtais, suteikiančiais skausmų ir kančios. Iškeliavo nuostabaus urantų sambūrio vakarą, gamtos prieglobstyje, maldos virpesių sūpuoklėse ir pušyno ošime, iškeliavo ramybėje, kaip palaipsniui deganti žvakė tyliai ramiai užgeso savo materialiu pavidalu, bet jokiu būdu ne savo dvasine asmens tapatybe, gauta iš Rojaus Trejybės amžinąja asmenybės dovana, kuri dar atsiskleis ir suspindės PO PRISIKĖLIMO. Tarp urantų nebuvo jokio šurmulio, buvo RAMYBĖ IR PALAIMA, ir mes pasimeldėme už IŠKELIAVUSIĄ ASTĄ. Netrukus sugrįžo į mūsų veidus šypsenos, nebuvo jokio liūdesio. Ir Astos žemiškuosius tėvus globojo Rojaus Trejybė savo meilės virpesiais iš vidaus, o mes juos gaubėme iš išorės taip pat gyvais meilės virpesiais, tad ašaros nuriedėjo jų skruostais daugiau pavienės, o ne upeliais, kas paprastai atsitinka tokiomis aplinkybėmis. Ir nebuvo panikos, ką gi daryti, nes aš prieš nepilnus šešis mėnesius buvau kaip tik patyręs tokią padėtį, kada išėjo iš materialaus savo pavidalo mano gimdytojas, todėl puikiai žinojau, kur ir kaip kreiptis, ką ir padariau telefonu. Ir greitoji medicinos pagalba atvažiavo paskambinus 112, kad parašytų mirties konstatavimo pažymą, ir policija prisistatė, kad pradėtų tyrimą, ir duotų savo įvertinimą, ar tai nėra smurtinė mirtis, ir laidojimo kompanija buvo iškviesta paskambinus numeriu 118. Ir kada iškilo nenumatyta problema, jog policija negali pradėti tyrimo be mirties priežasties nustatymo ir šeimos gydytojo išduotos pažymos, todėl abu policininkai vis kartojo ir kartojo, kad Astos kūno jie negali atiduoti be tokios šeimos gydytojo pažymos, o šios gauti dabar neįmanoma, nes Astos tėvai gyvena Utenoje, tuo tarpu pats EPIZODAS VYKSTA MOLĖTŲ RAJONE. Ir joks čia šeimos gydytojas nevažiuos iš Utenos. Tokiu atveju išeitis policininkų samprata yra vienintelė – daryti skrodimą, o tam reikia kūną vežti ne į Molėtus, bet jau į Ukmergę, kuri ir aptarnauja šį kraštą. Kada pamačiau, kad logiškai nebus įmanoma su policininkais susišnekėti, nes jie vis aiškino, kad toks yra įstatymas, vėl pasiūliau pasimelsti visiems, tik jau už abu policininkus, kad jie pažvelgtų į šitą padėti ne įstatyto raidės, bet dvasios požiūriu. Nepraėjo ir penkių minučių, kai policininkų nuostatos pasikeitė, ir buvo surastas išmintingas ROJAUS TREJYBĖS padiktuotas, ir policininkų priimtas sprendimas – kūną atiduoti laidojimo kompanijai, kad jį nuvežtų į Uteną, o pirmadienį Astos tėvai nueis pas šeimos gydytoją, paaiškins jiems visą epizodą, ir ji, turėdamas Astos visą penkiolikos metų negalios istoriją, išduos pažymą, kurią Astos tėvai atveš į Molėtų policiją, kad jie galėtų pradėti formalų tyrimą. Ir jau atsisveikinus Astos tėvams su jos kūnu, kadangi kūnas bus kremuotas, ir daugiau jo nebematys, jie liko urantų sambūryje ir toliau. O dabar įsivaizduokite visą šį epizodą Astos tėvų namuose, kur jie būtų tik abu. Uždara nedidelė erdvė, daugiau jokio gyvo žmogaus, tik šuo, ir katė, ir jų dukros – 42 metų – netektis. Įtampa ir stresas būtų milžiniškas, nes nebūtų į ką kreiptis maldos, tik patiems reikėtų tą daryti, o pamėgink tą daryti, kai yra tokia stresinė padėtis, ir maldos apraminimo galia yra ne kolektyvinės maldos, bet tik dviejų žmonių – tai pakėlus kvadratu – kaip keturių asmenų malda. O urantų buvo suvažiavę apie septyniasdešimt, ir nors nevisi liko iki vakaro, bet santykinai tai jau buvo beveik kaip pusės tūkstančio besimeldžiančiųjų pavieniui maldos virpesių galia. Štai kodėl Astos tėvai irgi patyrė kolektyvinės maldos GALIOS REALŲ poveikį, todėl jie ir liko tokioje ramioje būsenoje. Ir visi kiti urantai matė realų išėjimo iš materialaus kūno REIŠKINĮ – kūnas tik ką turėjo gyvybinę energiją, ir ji pasibaigė. Todėl ir materija be gyvybės – o tiksliau be TO TIKROJO GYVENTOJO – savo išraiška ėmė keistis. Tačiau NIEKAM TAI NESUKĖLĖ NĖ MENKIAUSIO BAIMĖS ŠEŠĖLIO, NET IR VAIKAMS, KURIŲ TAIP PAT BUVO. Ir ne vienas pagalvojo, kad tokio išėjimo norėtų ir jis, nes visų viduje viešpatavo TYRA RAMYBĖ. Todėl mes vėl sugrįžome prie savo ATIDĖTŲ reikalų, kai tik Astos kūnas paliko mūsų sambūrį.
Čia buvo man toliau pateikiamų klausimų ir mano duodamų atsakymų visas vakaras, iki pat pirmos valandos nakties, mat Vytautas buvo iš anksto surinkęs įvairių klausimų ir juos užrašęs, tad Raimundas iš Druskininkų juos skaitė tol, kol jie visi buvo atsakyti. Buvo ir skraidantys šviesuliai danguje, kaip ir kasmet.
Kitą dieną taip pat buvo gyvosios pamaldos, prieš pradedant sambūrio dalyvių pranešimus. Vėl buvo daugiau garbinančių garsiai Rojaus Trejybę, buvo nuostabių ir nuoširdžių atsivėrimų, buvo bendras DVASINIS PAKYLĖJIMAS, TARSI MES NESIEKTUME MATERIALIOS PLANETOS PAVIRŠIAUS, KAI DVASIOJE SKLENDŽIAME LAISVAME SKRYDYJE SAVO IŠSKLEISTŲ DVASINIŲ SPARNŲ MOSTAIS ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS ORO SROVĖSE. Laimai iš Velžio po jos pasisakymo aš padovanojau baltus marškinėlius su Rojaus Trejybės simboliu ant krūtinės. Ir juos paėmusi ji dar labiau sustiprino mūsų įtikėjimą į Rojaus Trejybę ir Rojaus Trejybės apvaizdos veikimą, kai ji papasakojo, kad ji taip norėjo turėti marškinėlius su Rojaus Trejybės simboliu, kad net kitų klausė, kaip čia gavus kokį lekalą, kad pasigaminti juos. Ir štai jos didžiulis noras, ATITINKANTIS ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ, buvo patenkintas.
Ir vis tik atėjus mano baigiamajam žodžiui, ir padėkojęs Vytautui už sambūrio organizavimą, aš ėmiau aiškinti šio sambūrio, kilusio prieš dešimtį metų, tikslą – suburti, supažindinti žmones, kurie tuo metu ateidavo į mano skaitomas paskaitas apie Dievą, apie Jėzų Urantijos Knygos pagrindu įvairiuose miestuose, kad jie pamatytų susitikę vieni su kitais akivaizdžiai, kokie jie yra, kai iki tol tik iš manęs sužinodavo apie jų buvimą, ir DOMĖJIMĄSI TUO PAČIU DVASINIU ŠALTINIU – Urantijos Knyga – kituose miestuose, nes tuo metu dar nebuvo išleista nei Urantijos Knyga, nei buvo atsiradusi mūsų svetainė, nebuvo dar ir Rojaus Trejybės gyvosios šventovės, kaip nebuvo ir kitų apreiškimų knygų – Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL ir Rojaus Trejybės mokymų-apreiškimų AKIMIRKOS AMŽINYBĖ. Dabar visa tai yra, todėl, kas tik nori šito NUOŠIRDŽIAI, tas tikrai gali prisijungti prie garbinančiųjų Rojaus Trejybę gyvojoje kumunijoje Vilniuje, Kaune, ar Klaipėdoje. Dar daugiau, jau yra daug ir susipažinusiųjų ir bendraujančiųjų tarp įvairių miestų, yra jau ir PATYRIMO GYVAJAME KELYJE. Ir vis tik pats svarbiausias dalykas yra NE Urantijos Knyga, bet ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI ŠVENTOVĖ – ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI RELIGIJA, NES TIK ATRASTA GYVOJI ROJAUS TREJYBĖ SAVYJE SUTEIKIA GYVASTIES IR PATIEMS URANTIJOS KNYGOS TEIGINIAMS, KAI KURIEMS JAU PALIUDIJAMIEMS IR SAVO ASMENINIU PATYRIMU. Tuo tarpu be Rojaus Trejybės gyvosios šventovės tie teiginiai taip ir liks tik šalta ir intelektuali, be gyvybės kibirkštis, ir be meilės būsenos patyrimo, negyva TEORIJA. O juk Rojaus Trejybės evoliucija yra GYVA. Tad daugiau tokių sambūrių organizuoti nebėra prasmės, kada jie savo funkciją visiškai įgyvendino – yra jau ir mūsų svetainė, yra jau ir mūsų asmeniniai patyrimai Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, yra mūsų asmeniniai ryšiai, yra jau ir mūsų asmeninis patyrimas, kaip skleisti apreiškimų knygas kitiems mūsų dvasios broliams ir sesėms, dar šios gyvosios šviesos nepažinusiems.
Na, o kas nori, tai gali ir toliau sambūrius organizuoti, tik gal ne kasmet, o, sakykim, kas trejus metus, juk olimpiados vyksta net kas ketverius metus, dainų šventės – net kas penkerius metus, o čia – kas trejus – Rojaus Trejybę juk irgi sudaro TRYS ASMENYS. Laisvą valią turi kiekvienas, tad kas nors gal norės ir kasmet organizuoti, tai bus to asmens LAISVOS VALIOS sprendimas, ir įgyvendinimas, tik aš jau į jokius sambūrius su nakvyne nebevažiuosiu.
Tuo tarpu aš tikrai KVIEČIU, IR RAGINU, VISUS ATVYKTI Į GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĘ.
Prieš išvykdami į savuosius dabartinius, ir labai laikinus, namus mes vėl pagarbinome Rojaus Trejybę ir pasimeldėme už sėkmingą sugrįžimą drauge su Rojaus Trejybe. Na, o URANTINOS dainininkai paskui mane nuvažiavo į Algio sodybą. Visiškai neseniai jis man paskambino, ir pasakė, kad labai patiko dainavimas, net tiek, motina jam pasakė, kad tai buvo tarsi stebuklas, kad tiek tokiu šviesių žmonių atvažiavo pas juos, niekada šito nebuvo. Tą matė ir kito vienkiemio kaimynė, ir dar kitas kaimynas, tuoj klausinėjo, kas čia su šitiek mašinų suvažiavo, ką čia darė. Aš gi parvažiavęs į Vilnių pasodinau kieme net keturiose vietose diemedžio šakelių, kurias mums leido nuo jos diemedžio krūmo nusiskinti Algio motina.
Vakare pajutau tokį didžiulį nuovargį, kad vos pajėgiau nusirengti. Mano Holą, irgi patyrusi tiek daug šuniškų įspūdžių, tuoj pat užmigo, ir per savo sapnus vis judino letenas, tarsi kur nors bėgtų. Ryte ji, kaip ir aš, miegojo iki pat pusės aštuonių, kai kasryt ji mane žadina penktą valandą, aš jos vis prašau, kad dar nežadintų, dar bent valandą pamiegokime. Ji vėl nueina į savo guolį ant fotelio su prie jo pristumtom dviem kėdėm, kad išsitektų savo tokioje kvadratūroje, ir labai greitai vėl užmiega. O aš jau nebemiegu, o visą laiką bendrauju su Rojaus Trejybe, kol šeštą valandą Holą įvykdo naują manęs žadinimą. Ir tada jau einame pasivaikščioti. Šiandien kėliausi toks, tarsi būčiau visą naktį dirbęs sunkiausią fizinį darbą, jaučiausi visiškai be jėgų, tarsi sudaužytas kaip kriaušė. O juk fizinio sunkaus darbo nedirbau jokio. Tačiau ir dvasinė veikla taip pat pareikalauja iš mūsų energijos, kad jai atstatyti gali prireikti net kelių parų, priklausomai nuo tos veiklos INTENSYVUMO. Man prireiks poros dienų atgauti jėgas, JEIGU NIEKAS NETRUKDYS TĄ PADARYTI. Deja šios dienos patyrimas liudija, kad ramybės dar nebus, nes skambučiai liejasi kaip iš gausybės rago. Kaip ir Jėzui, niekaip nepavykdavo pabėgti nuo jo pasekėjų, nors kiek pailsėti, kai jo kūnas ir smegenys reikalavo poilsio, o visi galvoja TIK APIE SAVE, KAD JIEMS REIKIA PASIKALBĖTI, KAD TAI SVARBIAUSIA, O JĖZUS TROŠKO VIENATVĖS IR RAMYBĖS.
Dvasioje jaučiu pakylėjimą, kuris pranoksta fizinio kūno energijos stygių.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-06-10 21:14:49
Mielas Vaidai, urantas-Rojaus Trejybės sūnus savo gyvenimą grindžia trimis gyvybiškai svaribiais - jam ir visai kūrinijai - aspektais:
Rojaus Trejybės GARBINIMU IR ŠLOVINIMU IŠ MEILĖS, NE IŠ PAREIGOS;
Rojaus Trejybės DVASINIŲ APREIŠKIMŲ GILUMINIU dvasiniu - NE VIEN TIK INTELEKTUALIU - studijavimu;
Drauge su Rojaus Trejybe - BENDRAKŪRĖJO su Rojaus Trejybe statuse - šių mokymų pritaikymu savo kasdieniame gyvenime.
Štai tuomet TEORIJA ir pavirsta PRAKTIKA.
KAS ŠIANDIEN TEORIJA, RYTOJ - PRAKTIKA. Toks yra Rojaus Trejybės evoliucinis planas-sumanymas VISAI KŪRINIJOS DVASINEI ŠEIMAI, IR PER VISĄ ATEITIES AMŽINYBĘ.
Šiandien urantams - aišku, dar toli gražu ne visiems - bendravimas su APVAIZDA tampa jau nebe TEORIJA, o vis daugiau PRAKTIKA. Bet gi ar jie galėjo dar prieš keletą metų pagalvoti, kad sulauks tokių patyrimų, kurie išplės jų požiūrį ir sampratą apie ROJAUS TREJYBĘ, apie SAVE, apie APLINKĄ. O juk šis plėtimasis PRASIDĖJO NUO TEORIJOS - nuo savo asmeninių apmąstymų, nuo dvasinių apreiškimų - Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖS netikėto suradimo, o KIEK JAU DAUG yra ir tokių, kurie šiuos šviesos šaltinius yra gavę jau iš URANTŲ - nesvarbu, ar pačias knygas, ar paaiškinimus-mokymus apie mūsų GYVENIMĄ ir mūsų santykjį su Kūrėju, ar tik nukreipimus, kur jų ieškoti, ar nuorodas į urantų dvasinių mokytojų rengimo svetainę, kur jie gali rasti ir šiuos dvasinius šaltinius, tačiau ar jie prieš keletą metų galėjo patikėti, kad tokia bus jų pačių KOKYBIŠKAI NAUJA ATEITIS, JŲ PAČIŲ TEORINES, IR DAR IŠKRAIPYTAS, SAMPRATAS PAVERTUSI PRAKTINIU KASDIENIU GYVENIMU, TIK DAUG AUKŠTESNIU LYGIU - DRAUGE SU KŪRĖJU - JŲ MYLIMA ROJAUS TREJYBE.
Telydi jus RAMYBĖ.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-05-31 10:03:42
Ačiū, Algimantai, už atsakymą. Tikrai, dabar jau radau tuos įrašus ir tikiu, kad ten rasiu ko ieškojau - žmonių pasidalinimus apie taikymą. Paprastai užeinu tik forumo naujas temas peržiūrėti ar yra kas aktualaus, įrašų kažkada mačiau kad buvo tik keli - nedaug, nesitikėjau kad jų bus įkelta daugiau, o kažkada ir pats perdariau iš video įrašo į audio ir patalpinau visiems prieinamus kelis.
Kaip gyventi ir įvairūs mokymai apie tai man labai aktualu, todėl per daugiau metų turiu tokį pastebėjimą, kad galima atskirti į vieną kategoriją tai kas yra "teorija", ir į kitą kategoriją tai kai žmogus pasakoja apie tai kaip jis bandė ar jau pritaikė tą kokią nors teoriją praktiškai.
Taigi yra tokia teorija, kur žmonės tiesiog paskaito ir padeda į šalį jos nepritaikydami - vadinasi tokią teorija pritaikyti sunku arba neįmanoma. Kita vertus yra teorijų kurias pritaikyti kažkam pavyko, ar bent tam tikru laipsniu - tai jeigu kažkam pavyko, gali ir daugiau žmonių pavykti.
Vien pabandžius nupiešti viso to teorinį modelį, iš kart būtų aiškiai matyti nuo ko kas priklauso.
Iš dviejų sambūrio temų pavadinimų, man pagrinde pasirodė didesnioji dalis atiduota tai "teorinei" daliai, kad ir šviesai, taip pat asmenų sureikšminimui, apie dalinimasi ta teorija, bet ne tiek apie patį gyvenimą ir kaip tame gyvenime praktiškai pavyko ar nepavyko kažko pritaikyti. Geriau pagalvojus tai viskas priklauso nuo pranešėjų, į kurią pusę šis balansas nukryps.
Galbūt nepacituosiu teisingai, bet Urantijos Knygoje kažkur rašoma, kad atliekant darbus svarbiau yra atliktas darbas, nei savosios asmenybės sureikšminimas. Taip ir platesne reikšme, manau kad reikia orientuotis į kažką tokio pritaikomo, o ne kokių nors asmenų sureikšminimą. Ir taip pat norėtųsi didesniu laipsniu išgirsti apie tai kaip žmogus būtent gyvenime pritaiko tas teorijas, o ne kalbėtų apie teorijas. Atrodytų turiu gerą atmintį ir daug visokių mokymų atsimenu, nes man visa tai svarbu, bet taikant vienaip ar kitaip, vis tiek kyla klausimų.
Ir man pavyzdžiui, nepatinka toks variantas kada žmogus sugeba atkartoti ir cituoti didžiulius kiekius teorijos, bet savo realiame gyvenime tarkime - išsiskyrė su žmona, blogai susikalba su savo šeimos nariais, nes jo charakteris nedieviškas ir praktiškai jam neišeina įgyvendinti to dieviškumo, įvairių gerųjų savybių. Kažkiek bloga ir pagalvojus apie tai. Bet tokių patyrimų esu girdėjęs, ir kitose religijose/sektose/filosofijose esu irgi girdėjęs tokių pasakojimų, kaip ir apie tai kad po tarkim dešimties metų tokio periodo, žmogus visgi grįžta prie ĮGYVENDINIMO dieviškumo ką vadinu, kada per jį visgi gali pasireikšti praktiškai Minties Derintojo vedimas.
Perskaičiau beveik visą patyrimą ir su fontanu, tai jeigu šioje situacijoje nepavyksta pasiekti rezultato, jeigu žmogus nepasirenka tinkamos metodikos kad kažkas pasikeistų didesniu laipsniu - tai nėra veiksminga. Ir, manau kad kas šiuo atveju įvyko, kad bent jau tie darbuotojai kai kurie, girdėję ką sakei - turėtų susimąstyti, ir gal didesniu laipsniu pradės atsižvelgti į tai, o gal po dešimties metų tai bus tas patyrimas kuris leis priimti sprendimą gyventi kitaip. Ir čia matau pasikeitimą per žmonių nuostatas, kada įtakojamos jų nuostatos - ir tada jie kažką kitaip daro. Matosi kad orientuojamasi ir į pačius žmones, ne tik į pačią situaciją su fontanu. Nes pvz būtų įmanoma išspręsti ar siekti išspręsti situaciją su fontanu, bet tuo pačiu nedarant jokios įtakos įvairių žmonių nuostatoms apie tai.
Pagal atsakymų gausumą atrodytų kad gal daugumai neaktualu tai kas man. Kol kas tiek.
Vaidas
2013-05-30 08:23:45
Mielas Vaidai, tai, ką parašei tu, tik parodo, kad nei tu klausaisi įrašų iš Urantijos grupės užsiėmimo, kada urantai - KIEKVIENĄ PENKTADIENĮ - dalinasi savo PATYRIMAIS KASDIENYBĖJE, nei gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje mano pamokomojo žodžio, o taip pat IŠ KARTO PO PAMALDŲ pateikiamų JŪSŲ mokymų, NESKAITAI IR MANO MOKYMŲ FORUME ATSIVĖRUSIA DVASIA, nes ragini daryti tai, KAS NUOLAT IR DAROMA, kaip ir mūsų sambūrio programoje tai taip pat pabrėžiama.
ATSPAUSDINTI APREIŠKIMAI - URANTIJOS KNYGA, JĖZAUS KRISTAUS - KALBU JUMS VĖL - ROJAUS TREJYBĖS - AKIMIRKOS AMŽINYBĖ - BEI SVETAINĖJE PATALPINTI IR PAPILDOMI ROJAUS TREJYBĖS APREIŠKIMAI IR YRA SKIRTI TAM, KAD JIE BŪTŲ ĮSISAVINTI - TAIKOMI KASDIENIAME GYVENIME. GYVENIMAS TAI NE KAŽKOKIA ATSKIRA NUO ROJAUS TREJYBĖS VEIKLA, O PRIEŠINGAI - GYVENIMAS SU ROJAUS TREJYBE NUOLAT.
BŪTENT MES NUOLAT IR KALBAME KAIP GI SAVO GYVENIMU NEŠTI ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESĄ, O JAU ŠITAME GYVENIME SUTELPA IR ŠIŲ APREIŠKIMŲ PLATINIMAS TAIP, KAIP KIEKVIENĄ VEDA ROJAUS TREJYBĖ IŠ VIDAUS. BŪTENT SVARBIAUSI IR YRA PAJAUSTI ROJAUS TREJYBĖS VEDIMĄ IŠ VIDAUS IR ATSIDUOTI TAM VEDIMUI, KAD NETAPTUM AKLU IR KURČIU FANATIKU, O TAIP PAT IR NERYŽTINGU IR BAILIU PRISITAIKĖLIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-05-16 16:05:07
Kaip parabole prie klausimo kitiems forumo dalyviams galima būtų iliustruoti kad vienu atveju yra žiūrėjimas į saulę kuri šviečia, pakėlus galvą į viršų. O kitu atveju žmogus tarkime dirba kažkokius darbus naudodamasis tuo kiek ta saulės šviesa apšviečia. Ir kiti žmonės stebėdami tą žmogų gali išmokti irgi kaip dirbti toje saulės šviesoje. Tokie papildymai prie klausimo.
Vaidas
2013-05-16 11:24:02
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.