Forumas: temos peržiūra
Šios dienos patyrimai dar kartą man patvirtino mano jau ne vienerius metus PATIRIAMĄ TVIRTĄ teiginį – žmogus vis labiau KVAILĖJA. Tai ne šiaip koks nors teorinis teiginys, tai LIETUVOS IR PASAULIO DABARTIS PAGAL DABARTINIŲ ĮVYKIŲ EIGĄ.
Einu Gedimino prospektu, matau prie Seimo fontano du nedideli krautuvai dirba. Privežtą pilnos krūvos juodžemio ir jį sklaido su kastuvais du darbininkai po visą fontano baseiną. Aš norėjau pamatyti, kas čia vyksta iš arčiau, todėl priėjau prie pat fontano baseino, ir pradėjau fotografuoti su telefone esančiu fotoaparatu šitų KENKĖJŲ darbininkų veiksmus. Tiesiog negalėjau patikėti savo akimis, ką matau – KVAILYSTĖS PASIREIŠKIMĄ MATERIALIOJE APLINKOJE, nors protas reginiu tikėti ATSISAKO. BET JUK VEIKSMAS VYKSTA. Aš garsiai pasakiau, kad girdėtų abu darbininkai: “Beprotybė, kada vietoje vandens į fontaną pripylėte skaldos, o ant viršaus dar storą sluoksnį juodžemio. Juk čia turi būti VANDUO, KURIS YRA GAIVA IR GYVYBĖS APLINKA VISIEMS, O NE SKALDA IR JUODŽEMIS.“ Vienas iš darbininkų paprašė, kad nefotografuočiau. Aš jam paaiškinau: “Noriu užfiksuoti kvailystę, kurią darai ir tu. Argi protingas žmogus pils vietoje fontano baseino vandens į jį žemes. Pirmą kartą ne tik matau, bet iš viso girdžiu apie tokią KVAILYSTĘ, ir joje tu VEIKI.“ – „Aš nieko nežinau, aš ne viršininkas, eikite klauskite viršininko. O man liepė, aš ir pilu, man už tai moka pinigus.“ – “Ne visi pinigai yra už DARBĄ, yra ir už NUSIKALTIMUS mokami pinigai. O čia daromas nusikaltimas. Tai pasakys kišk galvą į tvorą, tai ir kiši, kad tik pasakė, ir dar sumokės. O kur tavo protas?“ – “Bet man reikia pinigus uždirbti.“ – “Ne visi pinigai yra vertas uždarbis, eik nuo tokio viršininko, ir palik TOKĮ uždarbį, ir TOKIĄ kompaniją.“
Toliau pamačiau, kad grupė vyrų kažką kala ant paties fontano piramidės. Pasisukau eiti prie jų ir pamačiau ateinantį darbininkų kažkokį vaduką. Jis tuoj puolė mane klausti, KODĖL aš fotografuoju? Aš jam paaiškinau – noriu nufotografuoti KOKIE žmonės PRARADO PROTĄ, IR UŽSIIMINĖJA BEPROTYBĖS ĮGYVENDINIMU.
Nuėjau prie tų darbininkų, kurie dirbo prie fontano piramidės. Ėmiau ir juos fotografuoti. Jų ten buvo penki. Tuoj vienas iš jų agresyviai ėmė šaukti, ko aš juos fotografuoju. Ir jiems paaiškinau, kad tokios kvailystės nesu matęs, nesu net ir girdėjęs, kad kas nors užpiltų fontano baseiną, kai ten turi būti vanduo. Tai bepročių veiksmai švaistant pinigus, ir tą darote JŪS.“ – “Mums moka, mes ir darome.“ – “Tai nejaugi jūs nesuvokiate, kad tai sveiką protą praradusio nusikalstamas veiksmas, ir jį atliekate JŪS.“ – “Jūs pats esate beprotis. Prisipirko telefonų ir dabar fotografuoja, kaip mes dirbame.“ – “Jūs ne dirbate, bet darote nusikaltimą, nes jums moka pinigus. Tačiau nevisi pinigai verti pinigų vardo. O jūs šito nesuvokiate. Meskite tokį darbą, nes jo pasekmės bus jums skaudžios ligų pavidalu – jūs apsirgsite realiomis ligomis.“ – “Jūs pats beprotis, ar šiandien išgėrėte vaistų?“ – “Aš geriu vaistus iš Rojaus Trejybės.“ – “Iš ko, iš ko..?“ – „Iš Rojaus Trejybės.“ – “Žiūrėkite jis geria vaistus iš Rojaus Trejybės. Tikras beprotis. Tinginys, geriau eitumėte dirbti.“ – “Tai ir yra mano darbas.“ – “Jūs – demagogas.“ Toliau nebetęsiau, nes pokalbis buvo beprasmis. Nueidamas pasakiau: “Jūsų kompanija netrukus bankrutuos.“
Nuėjau į „“Respublikos“ laikraštį, norėjau atiduoti nuotraukas, kad galėtų įdėti į laikraštį, nes gal net nenufotografavo tokio nusikaltimo proceso. Mane nustebino užrašas prie durų – laikraščio pavadinimo lentelė – Nepriklausomas laikraštis Respublika. Viduje sutikau du vyrus – vienas šlavė grindis, kitas šalia jo stovėjo. Šlavėjas manęs paklausė, ko aš noriu. Pirmiausia noriu patekti į Nepriklausomą laikraštį Respublika, nes pamačiau tokią lentą prie durų. – “Tai čia ir yra nepriklausomas laikraštis Respublika.“ – “Nepriklausomam laikraščiu tokio žodžio rašyti nebereikia, tą turi liudyti laikraščio TURINYS, ir pats skaitytojas padarys išvadą, kiek jis yra nepriklausomas. O kada tai parašai pats, tai jokiu būdu nepriklausomybės nepadidina nė per nago juodymą. Ir iš viso nepriklausomo laikraščio būti negali, nes jis vis tiek priklauso nuo kažkieno pinigų. Tačiau aš atėjau ne dėl šitos lentos. Turiu nuotraukų laikraščiui, kaip prie Seimo pila žemes į fontano baseiną, kad jo iš viso nebūtų.“ Tačiau jis man nebaigus aiškinimo, pasakė, kad tokios nuotraukos nedomins laikraščio, nes jis apie tai rašė jau vakar.
Nors šis vyras buvo tik budintis prie įėjimo, tačiau manęs jis į redakciją nepraleido. Tada aš jam pradėjau rodyti nuotraukas – iš viso padariau 13 nuotraukų – ir aiškinau, kad aš jas atiduodu nemokamai, tegu bus jos laikraščio archyve. Jis man paaiškino, kad laikraštis turi fotografą, tik dabar jo nėra. Aš jam vėl sakau, kad man fotografas NEREIKALINGAS, reikalingas žurnalistas, kuris tokiomis temomis rašo. Tačiau vyro nenoras buvo nepramušamas. Kaip tik ruo metu pro šalį ėjo moteris. Vyras jos paklausė, ar kas nors yra iš aktualijų skyriaus? Aš pagalvojau, kad ši moteris gali man padėti, todėl jai ėmiau aiškinti, ko aš noriu, ir parodžiau jai kelias nuotraukas. Tačiau mano viltys žlugo tuoj pat, nes ji tepasakė, kad tai ne jos SFERA Aš jai – laiptais jau lipančiai į antrą aukštą – dar spėjau paklausti – “Tai gal galite ką nors pakviesti iš to aktualijų skyriaus?“ – “Jeigu ką pamatysiu...“
Laukiu, ir kalbuosi su tuo SARGU. Po ilgoko laukimo aš vėl jo paklausiau, tai ar niekas taip ir neateis. – “Neateis.“
Einu Gedimino prospektu vėl, ir mąstau – NEPRIKLAUSOMA LIETUVA Ne, ir dar kaip priklausoma, priklausoma nuo PUIKYBĖS.
Juk KAŽKIENO TUŠČIOS galvos tik dabar sugalvojo užpilti fontano baseiną – ir tam sumokėti nemažai pinigų – nors jau keleri metai tas baseinas stovi kaip šmėkla, ir dar kur - -SOSTINĖJE IR PO SEIMO LANGAIS. IR NĖ VIENAS SEIME DIRBANTIS NĖ ŽODŽIU NEUŽSIMINĖ APIE TOKĮ NEŪKIŠKUMĄ
Jau prieš kelerius metus seimūnai iš gaunamų dešimčių tūkstančių litų galėjo susimesti po tukstantuką nuo kiekvieno mėnesinio atlyginimo, ir per tuos kelerius metus jau būtų suteiktas TEIGIAMAS impulsas ir kitiems valdžioje panašiai pasielgti, kad žmonės vėl galėtų mėgautis fontano keliamu akiai maloniu vaizdu ir vandeninga gaiva kūnui per karštymetį.
Tad būtent dabar PUIKYBĖ nustelbė bet kokį blaivų mąstymą, ir dėl to prieš Lietuvos pirmininkavimą Europos sąjungoje buvo priimtas šis NUSIKALSTAMAS IR BEPROTIŠKAS sprendimas, kurio įgyvendinimą ir nufotografavau ir norėjau paviešinti per Respublikos laikraštį.
Ar fontano autorius – vienas iš brolių Nasvyčių – pats davė sutikimą šitaip pasielgti su jo sukurtu fontanu? O juk ir Sąjūdis kovojo už LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ, ir Nasvytis – nesu tikras, ar būtent šis, ar jo brolis – buvo iniciatyvinės Sąjūdžio grupės narys. Tačiau ar tuo metu jis galėjo numatyti, kad NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE JO FONTANAS BUS UŽPILTAS SKALDA IR JUODŽEMIU. Tokią mintį jis būtų palaikęs bepročio pasakyta, nes kas gi kur nors yra užpylęs žemėmis ir skalda fontaną?
Tačiau BAIMĖ, kad užsienio šalių delegacijos pamatys LIETUVOS EKONOMIKOS NUTRIUŠIMĄ PER NUTRIUŠUSIO FONTANO GRIAUČIUS PO SEIMO LANGAIS IR PUIKYBĖ, KAD MES NEGALIME BŪTI TOKIE, KOKIE ESAME, PUIKYBĖS JĖGA PRIVERTĖ VALDŽIOJE ESANČIUS ATSISAKYTI SVEIKO MĄSTYMO IR LEISTI ĮSIVIEŠPATAUTI GYVULINIAM IR PILNAM BAIMĖS IR PUIKYBĖS PROTUI, KURIS NETURI NUOŠIRDUMO IR IŠMINTIES – ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESOS.
BAIMĖ IR PUIKYBĖ pražudė ištisas civilizacijas, kartų kartas, ir net ištisas rases.
Universiteto knygyne apžiūrinėjau knygas. Pavarčiau Antano Maceinos raštų porą knygų. Mane labai nuvylė jo knyga Niekšybės paslaptis, tiesiog žmogus susipainiojo, ką pats prirašė.
Pardavėjos klausiu, ar yra Urantijos Knyga. Ji tuoj pat atsako, kad jos neturi. Klausiu kodėl. Sako, kad niekas iš pirkėjų jos nesiteirauja. Tuomet aš jai – labai jaunai pardavėjai – pasakiau, jos Tarybų Lietuvos laikais buvo labai didelis deficitas rūkytos dešros Saliami. Ir tuo metu buvo toks populiarus pasišaipymas – parduotuvėje pirkėjas klausia, ar yra Saliami dešros? Pardavėja atsako, kad nėra. O kai jos paklausia KODĖL – tai, kad niekas jos nepageidauja, jūs pirmasis jos paprašęs. Tai tas pats ir su jūsų požiūriu į Urantijos Knygą – jūs jos net nepasiūlote dėl to, kad niekas jos neprašo, tai iš kur jiems žinoti, kad tokia knyga yra iš viso. Tuoj pat ji man pasiūlo jos paieškoti DIDESNIUOSE knygynuose. Aš jai paaiškinu, kad man jos nereikia pirkti, nes aš turiu net kelis egzempliorius, aš klausiu DĖL KITŲ, KAD JIE GALĖTŲ JĄ NUSIPIRKTI IR ČIA, KUR JI ANKSČIAU BUVO PARDAVINĖJAMA. Man ji tuoj pat vėl sako, kad jai atrodo, jog jau lyg ir baigėsi visas Urantijos Knygos leidimas, ir jos nebėra. Aš jai aiškinu,kad jau yra išleistas antrasis leidimas, ir ši knyga yra. “Na, žinote, tai priklauso ir nuo tiekėjų, kurie nevisada pasirūpina knygomis.“ – “O ar jūs pati skaitėte Urantijos Knygą?“ – “Ne.“ – “O turėtum pirmiausia ją perskaityti, kad suprastum aplinką.“
Aš jai papasakojau ką tik patirtą epizodą su užpilamu žemėmis fontanu. Ir sakau jai – “Štai, neskaito Urantijos Knygos politikai, statybininkai, žurnalistai, tuomet fontanas ir yra užpilamas žemėmis, šitaip yra užpilamas ne tik vandens fontanas, užpilamas GYVENIMAS.“
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-05-21 21:55:07
Komentarai
Pratęsiu mintį iš X - ojo urantiečių forumo , kuri gal pritiks šioje temoje .Visų svarbiausia yra mintis . Jeigu žmogus mąsto ir kalba gražiomis mintimis , tai ir laimė seka paskui tokį žmogų , neaplenkdama jo , kaip ir jo šešėlis neapleidžia žmogaus .
Aktyviai sargus žmogus bus nemirtingas , nes jis visada kontroliuoja savo mintis ir veda jas prie DIEVO .
Neapykanta niekada nebuvo nugalėta kita stipresne neapykanta . Tik su meile spinduliuojamos mintys , nugalėdavo kiekvieną neapykantą .
emilispetras
2013-06-11 16:08:31
... NETEISKIME KITŲ IR PATYS NEBŪSIME TEISIAMI ...
Žmogus atidavė savo gyvybę . Žmogus paaukojo brangiausią turtą , kokį tik beturi šiame gyvenime . Buvo paaukota savo gyvybė , kad kiti žmonės atsipeikėtų ir nekirstų gyvybės šakos , ant kurios patys sėd .
Juk tik dvilytė žmonių sąjunga yra žmonijos ateitis , o vienalytė sąjunga žmonijos mirtis .
Manau , kad Rojaus Trejybė ir dieviškai išmintingai įvertins šio žmogiško jausmo protestą neteisybei ir teisingai įvertins motyvą šios mirties , ir dar šiandiena šio žmogaus siela bus Rojuje .
emilispetras
2013-06-03 12:45:40
Antradienį, Paryžiuje, žymus rašytojas nusišovė prie vienos iš bažnyčių; taip pareikšdamas protestą prieš įtesintas vienalytininkų santuokas. Tai tik smulki dulkelė, kuri rodo, kokia bus aplinka, kai bus visas dulkių debesis...
Jei būtų šis mūsų brolis pažinęs Rojaus Trejybę, jis nebūtų su savi taip pasielgęs. Ačiū Rojaus Trejybe, kad Tu esi, ką aš be Tavęs daryčiau? Negalėčiau gyventi be Tavęs. Ačiū TAU.
Evaldas
2013-05-23 22:31:11
Pritariu. Aplinkui tiesiog pribloškiantis dvasinis aklumas, daug puikybės...
Sinte
2013-05-23 14:00:41
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]