Forumas: temos peržiūra
Kelias į save
Kelias į save
Viskas pamažu sprendžiasi ir supranti, kad nueita ne tuo keliu ir daugeliu atvejų žmonių likimai priklauso nuo jų pasirinkimo kaip gyventi. Tai nusprendžia pats žmogus ir jo apsisprendimas būna galutinis. Viskas yra daroma, kad žmogus suprastų savo gyvenimo kelią ir gyvenimo prasmę, bet ne visada norima gilintis į amžinąsias tiesas, nes pakanka laikinųjų ir taip tęsiasi karta iš kartos. Daugeliui nėra svarbu kaip susiklostys gyvenimas po jų mirties, yra svarbiausia sotus gyvenimas šiandien, bet tai yra tik laikina tiesa. Turėtų rūpėti šiandien dienos darbai ir kaip ta diena įtakos jūsų ateitį. Ir visa tai priklauso nuo žmogaus priimtų sprendimų, o tie sprendimai priimami tik proto pagalba ir egoistinių poreikių tenkinimui. Tai dar viena problema, kurią būtų lengva išspręsti jeigu būtų kreipiamas žvilgsnis į širdį ir joje slypinčią meilę ir jos šviesą. Ne viskas išsisprendžia tik pagalvojus, kad reikia į tai kreipti dėmesį, dar yra būtinos pastangos dalintis ta meile, kurią mes spinduliuojam iš savo širdies. Kaip mes galime ja dalintis, jei mums svarbiausia proto sukuriami tikslai ir jo siekiai, ir vykdome įvairius veiksmus, susijusius su tų tikslų įgyvendinimu, bet juk tai egoistiniai tikslai, o mūsų gyvenimas turėtų būti kreipiamas visai priešinga linkme užleidžiant vietą širdies spinduliuojančiai meilei ir jos skleidžiamoje šviesoje atliekant darbus, bet kaip mums pajausti meilės skleidžiamą šviesą, jeigu jau mes pasirinkom proto iškeltus siekius ir pagrindinis tikslas juos įgyvendinti kuo skubiau, kad viskas pagerėtų, gyvenimas nušvistų ir taptų tobulesnis, patogesnis ir džiaugsmingesnis. Ir kaip mes galim tai pasiekti pasitelkiant tik proto sukurtus veiksmus, juk orientacija visai kita kryptimi. Mes ir labai norėdami negalime įgyvendinti proto iškeltus tikslus patogiam ir gerai aprūpintam gyvenimui, nes visiškai neegzistuoja toks gyvenimas kokį žmogiškasis protas žmogui nupiešia. Visiškai pasiklydom, nes gyvenimas egzistuoja žengiant žingsnį į savo vidų, į vidinį gyvenimą, o mes galim patekti į jį tik atvėrę savo širdį meilei ir dalijantis ja su kitais. Ir kaip mes savo širdį atversime ir dalinsimės meile jeigu mes galvojame, kad proto iškelti tikslai yra svarbiausi. Tai viena iš didžiausių priežasčių, kad mes negalime atrasti kelio į save ir eiti tuo keliu koks žmogui yra svarbiausias jo gyvenime ir viskas susiklostytų visiškai kita linkme jei būtų kreipiamas dėmesys į meilę ir jos teikiamą šviesą jūsų darbuose ir jų įgyvendinimas būtų vienas malonumas ir tai tęstųsi per amžius.
Mes dar nebaigėm kalbėti kaip reikia pasirinkti teisingą kelią į save, nes daugelis mano, kad pagrindinis kelias tai proto iškelti siekiai ir jų kuo skubesnis įgyvendinimas, nes gyvenimas yra trumpas ir juo reikia džiaugtis, bet ar tai yra tiesa ir kodėl tas gyvenimas yra trumpas ir kaip mums reikėtų džiaugtis. Tai daugelio žmonių klystkeliai ir niekaip nepajėgūs iš jų išbristi jeigu nepradeda kreipti dėmesio į širdies balsą į meilės balsą, esantį giliai širdyje. Tai ne fiziologinis balsas, sklindantis iš širdies kaip organo ir tai turbūt visiškai aišku, nes meilė nėra materiali ir jos užčiuopti mes nepajėgūs, o galim tik pajausti savo vidiniu jausmu, kurį mes visi turime ir visi galime kreipti žvilgsnį į savo širdį, nes visi taip pat turime, bet visai kitas klausimas ar mes to norime. Tai priklauso nuo žmogaus, kuris turi sukaupęs atitinkamą patirtį ir turi įvairius nusistatymus, bet ne visada suvokia ko iš tiesų siekia ir kas yra pagrindinės didžiosios vertybės, nes visada gali pasimėgauti esamu gyvenimu ir visiškai negalvoti į tolimesnę ateitį ir pasekmes, kurios bus ateityje. Mes visi turime žinoti, kad ateitis tai nėra vien tik tai ką mes nusprendžiam, kad taip bus, o jeigu ne taip kaip mes norime, kad būtų, tai vis tiek viskas bus taip kaip turi būti, bet ne taip kaip mes nuspręsime, kad būtų. Visa tai mus klaidina, mes nepasitikime savo veiksmo pasekmėmis, mes negalime įtikėti tuo ką mes darome, nes nematome tiesioginių pasekmių, o jeigu žvelgiam į praeitį taip pat nepastebim savo veiksmų pasekmių, o tiktai nusprendžiam, kad tai buvo nulemta ir tai negalėjome mes pakeisti tarsi kažkas už mus kitas gyventų mūsų gyvenimą, bet ne mes patys spręstume ką mes turime ir norime daryti, o paliktume visą veiksmą nulemtam atsitiktinumui, bet taip juk nėra ir reiktų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, nes tai yra mūsų sprendimai ir priklausomai nuo jų ateina pasekmės, bet ir žinant tai, kad mes patys atsakingi už savo gyvenimą, galime pakeisti daugelį sprendimų ir pakeisti savo gyvenimą patys ir tam turim visas sąlygas tai įgyvendinti ir turim patikėti, kad niekas kitas už mus mūsų gyvenimo nenugyvens ir niekas kitas negyvena ir nesprendžia mūsų problemų ir sprendimus mes priimam patys. Taigi turėtų būti aišku, kad tas gyvenimas, kurį mes gyvename, ir yra pačių nulemtas nuspręstas pasirinktas gyvenimas ir niekieno kito, o tiktai mūsų. Tai kaip mes galėtume jį pagerinti ir priimti sprendimus tinkamus visų mūsų gerovei ir tolimesnei šviesai skleisti. Būtų visiškai aišku jeigu mes visi to norėtume ir siektume visa širdimi kreiptumės, kad būtų tai įgyvendinta, bet daugumai rūpi tik ši akimirka ir visiškai nesvarbu ateitis. Rūpi pats žmogus jo gerovė šiai dienai, bet visiškai nerūpi visų ateitis ir visų gerovė žvelgiant į ateitį. Kaip galėtume padaryti pakeitimus visų gerovei ir kad tai atsispindėtų visų mūsų šviesesnėje ateity. Tai būtų ne taip ir sunku, kad pradėtume suprasti savo veiksmus, ką mes darome, ką mes norime padaryti ir vis dėlto kokios pasekmės bus po tokio veiksmo atlikimo, bet tai turėtų būti daroma kiekvieno iš mūsų nesitikint, kad kažkas už mus tai galėtų padaryti. Pirmiausia kreipiamas žvilgsnis, kad mes atsakingi už savo veiksmus, mintis ir tai kas vyksta aplink mus, bet tai nereiškia, kad viskas bus pamiršta, kad galėtume pasiekti tokius tikslus, kokių mes siekiame. Viskas yra kontroliuojama ir fiksuojama ir tik reikia mums panorėti siekti ir tikėti tuo ką mes darome ir suprasti, kad bus pasekmės būtent mūsų minčių ir veiksmų pasekoje, o ne kažkieno sugalvotos ar atsiradę iš kažkur. Ir turėtų būti aišku, kad mes susikūrėme tokį gyvenimą, kokiame mes gyvename ir tik reiktų paklausti ar tai visiškai priklauso nuo kitų, tai ką mes turime ir kuo naudojamės. Viskas vyksta palaipsniui ir mes nepajėgūs atskirti veiksmo ir pasekmių, nes tai išsitęsia per ilgesnę ar trumpesnę laiko atkarpą ir mes nesuprantam kada veiksmas, o kada jau pasekmė ir galvojam, kad tai kažkas suprojektavo už mus, bet juk taip nėra, tai mūsų atliekami veiksmai ir jų pasekmės. Tik nedaugelis gali pastebėti ir suprasti ryšį tarp atliekamų veiksmų ir atrišti jų pasekmes, bet daugelis pasakytų, kad tai yra likimas ir tai buvo nuspręsta iš aukščiau, bet taip juk nėra. Daugumai reikėtų suprasti, kad gyvenimas yra jų pačių rankose ir jis yra ir gali būti nuostabus.
Dabar mes turime laiko pakalbėti apie tai kas labiausiai neramina žengiant į ateitį ir ką labiausiai turėtume žinoti apie tai. Kas yra ta ateitis ir kaip mes įsivaizduojam ateitį tai du skirtingi dalykai ir suprasti būtų aiškiau jeigu mes žinotume kas ta ateitis. Vienu žvilgsniu žvelgiant tai būtų visiškai netolima ir tikrai egzistuojanti tikrovė, bet taip nėra. Mūsų ateitis tai amžinybė, kurioje mes gyvename jau šioje akimirkoje ir tai suprasti nėra sudėtinga, nes mūsų tikrovė – egzistuojanti ateitis ir tai egzistuos per amžius. Kaip suprasti, kad tikrovė egzistuoja dabar ir egzistuos amžinai, juk viskas keičiasi ir mūsų ateitis atrodytų, kad tai jau ne dabartis, bet visiškai kitas laikas ir kiti veiksniai ir gyvenimas pasikeis, bet taip tik atrodo, tai tik dalina tiesa. Iš tiesų tikrovė nesikeičia ir egzistuoja per amžių amžius tik mes keičiamės ir tai priklauso kaip mes to norime ir kaip mes žvelgiame į mus supančią aplinką, ko mes ieškome, kokius tikslus ir siekius išsikeliam, bet viskas palaipsniui taip susidėlioja, kad žmogui atrodo jog jis keliauja per laiką į ateitį ir vis į ateitį, kurios galima sakyti jog ir nėra. Ji egzistuoja tik mūsų sukurtame požiūryje į gyvenimą. Tai koks būtų tikrasis gyvenimas ir ko turėtume siekti, jei ateitis tarsi neegzistuoja, o gyvenimas tęsiasi tik dabartyje keičiant save ir darant gerus darbus į ateitį, kuri yra ši akimirka. Tai kaip reikėtų suprasti tokį reiškinį juk visiškai skirtingai negu mes įsivaizduojame, bet kodėl mes esame tokie tikri, kad tai kas yra įsivaizduojama yra absoliuti tiesa, kuri negali būti interpretuota ir kitaip. Mes tiesiog neturim kitokio požiūrio tik tą vienintelį ir jį pralaužti nėra sudėtinga, nes viskas keičiasi ir viskas labai lengvai ir su meile pakeis jūsų nusistatymus ir suprasit, jog tik vienas kelias gali būti absoliučiai teisus - tai Meilės kelias, o kad juo eiti reikia gyventi dabar, šioj akimirkoj ir tai atsispindi į ateitį, kuri yra šioj akimirkoj šį momentą ir tai yra tiesa ir tas kelias į save, į savo vidų eina šį momentą šią akimirką, kai mes atveriam savo širdį ir įsileidžiam šviesą, jausdami ją visu savo kūnu ir siela kaip užlieja ir sušildo ir tam mes esam pasiruošę, kad visas šis vyksmas vyktų ir gyvenimas taptų šviesus, prisipildęs begalinės Meilės ir tai vyksta jau dabar jau šią akimirką, nes tai yra gyvenimas tikrasis šis momentas ir ši gyvenimo akimirka. Viskas nuostabiai sušvinta ir jūs pajaučiat koks nuostabus yra tikrasis gyvenimas ir jis yra amžinas.
Mes dar vis kalbame apie tą patį kelią į save kaip mes galime surasti ir kas galėtų pagelbėti tai padaryti. Juk viskas taip paprasta ir tik norint labai greitai išsisprendžia, kad tolimesnėje veikloj gali prireikti tiek žinių, kad nuolatinis darbas ir veikla tampa visiškai kitokia ir galima tikėtis, kad šis kelias nuolat darys poveikį į aplinką. Kaip suprasti darys poveikį juk tai kelias ir kaip gali daryti poveikį. Net ir labai norint galima suprasti, kad viskas sprendžiasi jeigu mes ieškome to kelio ir galim surasti jeigu ieškome. Kelias daro poveikį tik tuo atveju jeigu mes norime surasti ir ieškome iš visos širdies. Tai labai nesudėtingas procesas tik reikia žinoti, kad mes labai trokštame ir ieškome to kelio ir mes visad pajusime poveikį, kuris leis mums suprasti, kad mes esame tame kelyje ir tada suprasime jo poveikį, kol nesame kelyje negalime pajausti poveikio. Ir dar reikėtų žinoti, kad poveikis yra priklausomas nuo to kaip mes giliai pasiryžę tuo keliu eiti, bet ką reiškia giliai, paprastai keliu mes einame į tolį, bet ne į gylį, bet šiuo atveju reikėtų orientuotis į gylį ir nuspręsti, kad mes norim kuo giliau eiti šiuo keliu, nes nuo to priklauso esamos padėties ar situacijos, kaip mes suprantame, poveikis mūsų tolimesniam gyvenimui. Taip galima būtų paaiškinti poveikį šio kelio, juo einant tik pirmus žingsnius, bet einant dar gilyn viskas keičiasi palaipsniui ir galima būtų žinoti dar ir tai, kad viskas išsispręs taip lengvai, kad tik galima tikėtis jog tokio sprendimo ir situacijos negalima suplanuoti ir numatyti, nes tai tiesiog yra ne šios situacijos ir momento supratimui ir visokeriopos reikšmės vystymuisi gali turėti prasmės. Kaip mes supratome mes jau esame kelyje į save ir norime eiti kiek tik įmanoma gilyn, bet tai nuspręsti ir pajausti galima tik praktikuojant šį ėjimą, o tai reiškia, kad kiekvieną savo gyvenimo akimirką mes turėtume kreipti dėmesį į savo vidų ir į gylį. Kaip tai būtų galima suprasti ir išsiaiškinti, juk visa tai įmanoma apie tai pagalvojant, bet ir neužtenka pagalvojimo, tai daugiau negu pagalvojimas. Būtų svarbu žinoti kas tai yra daugiau ir tada lyg ir išsispręstų daugelis dalykų, bet ne viskas iš karto. Žinojimas ateina labai palaipsniui, nes įsisavinti ir pritaikyti žinias reikia tiek laiko, kiek mes galime skirti šiai praktikai. Ką reiškia kiek mes galim skirti, juk vieni norėtų pasiekti šio kelio gylį per labai trumpą laiką, bet ne visai įmanoma tai atlikti, nes nebūtų pakankamos praktikos, o praktika yra pagrindinis veiksnys, įtakojantis sėkmingą žinių įsisavinimą ir pajautimą, kad mes esame tame kelyje ir norime žengti žingsnį gilyn ir mums puikiai sekasi, nes mes to norime. Viskas sprendžiasi lengvai ir su tokiom nuostabiom pasekmėm, kad tiesiog mes trokštam žengti žingsnį vėl ir vėl gilyn, kad nušvistų mūsų gyvenimas ir ateitų supratimas, kad viskas aplinkui keičiasi ir gyvenimas – nuostabus ir tai pajusti yra labai lengva, nes tai įtakoja mūsų tolimesnį gyvenimą ir pasidaro labai lengva žingsniuoti šiuo keliu ir visai nesvarbu laikas ir, kad tai reikalingos pastangos, nes patirtis keičia situaciją ir mes pradedam suvokti šio kelio reikšmingumą ir poveikį savo gyvenimui ir viskas aplink mus nušvinta nuostabiu gyvenimu ir šviesa, kuri užlieja ir pasidaro gyvenimas nepaprastai nuostabus.
Labai smagu kai viskas pakrypsta tokia linkme kai norima dalintis meile ir viskas keičiasi aplinkui. Kaip pastebėti šiuos pasikeitimus jei nėra tam pasiruošimo, bet juk tai kas gražu ir miela galima pastebėti bet kokiom sąlygom ir bet kuriuo momentu. Tai vyksta tarsi būtum pakylėtas iš šio trumpo akimirksnio į amžinybę ir tai neapsakomas jausmas ir virsmas vyksta tuo momentu kai labiausiai to nesitikima, bet pastangos būna įdėtos tokios, kad galima tai įvykdyti ir labai nesunkiai, nes viskas vyksta labai palaipsniui ir su tuo prisilietimu prie amžinybės ateina patirtis, kuri sukuria dar didesnį norą siekti užsibrėžto tikslo, bet tas tikslas visai neatitinka ankstesnio gyvenimo būdo ir supratimo apie šį gyvenimą kaip bėgimą per laiką, kad tik suspėti išpildyti savo norus, kai jų vis daugėja tampa neapsakomai sunku ne tik kūnui, bet ir dvasiai ir mūsų gyvenimas taip apsunkinamas ir apkraunamas tokia našta, kuri gali būti tik sumažinama ir visai jos nejaučiama perkeliant savo tikslus į amžinybę ir jos supratimą ir suvokimą visai kitokiom aplinkybėm nei mes pripratę gyventi kasdieniniam gyvenime. Tai galim patirti tik siekiant ir suprantant ko mes siekiam ir kokie mūsų tikslai ir uždaviniai šiame gyvenime. Bet kaip mes galim sužinoti savo tikslus, juk mes pripratę, kad viskas būtų tarsi už mus nuspręsta ir vyktų ne pagal mūsų užsibrėžtus tikslus, bet kitų padiktuotą gyvenimo ritmą ir kitų vykdomus veiksmus, pajungiant mūsų ir juos paverčiant tarsi tai būtų dalelė bendro tikslo, bet juk visiškai situacija ne ta ir taip negali būti, kad visi dirbtų ir siektų vieno žmogaus užsibrėžtų tikslų. Mes visi esame labai skirtingi ir kiekvienas iš mūsų turi gyvenimo prasmę ir gyvenimo kelią ir visi kartu mes dirbam ir gyvenam mūsų visų gyvenimo tikslui ir prasmei, o tai yra bendras mūsų siekis savo gyvenimais apšviesti ateitį ir dalintis meile, kuri turėtų atsispindėti savo darbuose, kuriuos mes patys nusprendžiam nudirbti, o niekas kitas už mus to nenusprendžia ir negali padaryti, bet kaip įvyksta tarsi mes dirbam ne savo darbą ir tarsi tai gaunasi lyg gyventume ne savo gyvenimą, nes už viską atsakingas tarsi kažkas kitas. Bet kodėl mes taip pakreipiam tokia linkme ir nenorime dirbti ir gyventi savo gyvenimo ir bijome būti savimi. Ir ką reiškia būti savimi ar mes suprantame save patį ar tik dairomės į kitus ir kiti turi nuspręsti kokie mes turime būti. Kas diktuoja tokią pasaulėžiūrą, kad viskas tarsi nuspręsta iš aukščiau, bet pasirodo, kad tai nuspręsta visai kitų asmenų, bet nėra tokio supratimo, kad būtų vykdoma mūsų pačių noru, pasiryžimu, ir kad niekas kitas nėra atsakingas už mūsų gyvenamą gyvenimą tik mes patys. Tik nedaugelis gali pasakyti, kad jie jaučia tą atsakomybę, kad gyvena savo gyvenimą ir yra tokie kokie jie yra iš tiesų, bet dauguma tikisi, kad jiems būtų nurodytas kelias ir veiksmas, reikalingas atlikti ir duoti pavyzdžiai kaip tai daryti, ir dauguma informacijos priemonių tik tuo užsiima kaip kitiems nurodyti gyvenimo kelią, bet ar galim mes tokiu būdu atrasti save, dairantis tik į išorę ir nekreipiant savo žvilgsnio į vidų. Juk tikrasis „Aš“ gyvena mūsų viduje ir kiekvienas iš mūsų yra labai skirtingi, tai kaip mes galime išorėje atrasti savo gyvenimo kelią, kai tik vidus mums gali pasakyti kas gyvenime yra svarbiausia ir kaip mes galėtume įsiklausyti, kad išgirstume vidinį balsą. Juk tai nėra mūsų fiziologinis balsas, o tai vyksta dar giliau žvelgiant į vidų į save ir einant meilės keliu, kuris veda gilyn, o ne į išorę ir tai yra tikrasis mūsų gyvenimo kelias, kuris kiekvieno iš mūsų yra labai skirtingas ir negali būti atrastas išorėje. Bet tai kas vyksta dabar yra labai atitolę ir visiškai nepanašu į ėjimą savo tikruoju vidiniu keliu. Mes labai mažai suprantam savo fiziologiją, kuri yra daug prasmingesnė nei anatomijos vadovėliuose aprašoma, ir viskas vyksta gamtoje ir žmoguje su tokia meile ir harmonija, kurios perduoti negalėtų joks anatomijos žinynas. Viskas tarpusavy labai susiję ir mes galim tai pajausti tik patikėję, kad šis vidinis mūsų kelias į save tęsiasi amžinai ir jis gali būti atspindėtas mūsų išorėje, bet toli gražu nesurastas išorėje. Viskas vyksta pagal mūsų pasirinkimą ką mes norėtume gyvenime surasti, suprasti ir kaip nugyventi. Mes vykdom savo laisvą pasirinkimą ir mūsų laisva valia nusprendžia kaip mums gyventi, kad nereikėtų tapatinti kitų primestų veiksnių ir gyvenimo būdo sieti su savo pasirinktų siekių, kuriuos mes pasirenkam, įgyvendinimu. Daugelis net nenumano, kad jų gyvenimas galėtų būti kitoks nei dabar gyvenamas ir visiškai suprantama, kad tik nedaugeliui šie ieškojimai ir gyvenimo kelio supratimas kaip kelias savo viduje nebus suprantami. Bet viskas sprendžiasi labai palaipsniui ir viskas labai aiškėja tik mums panorėjus ir atitinkama patirtis veda mus tolyn ir gilyn, kol pajaučiamas toks gyvenimas, koks turėtų būti skirtas šiam trumpam gyvenimo akimirksniui, kuris tęsiasi amžinybėje ir yra įprasminamas šią akimirką, kuri yra gyvenimas, jūsų gyvenimo prasmė ir tai kartojasi nuolat per amžinybę, kol mes atrandame pagrindinius mūsų siekius ir tai įvyksta su begaline meile ir supratimu, kad mes trokštame visa širdimi ir tai yra mūsų apsisprendimas ir einam keliu mes, bet toli gražu nėra gyvenamas gyvenimas tarsi kažkieno kito padiktuotas ir nuspręstas. Viskas tampa suprantama labai palaipsniui ir viskas bus nuspręsta ir išpildyta, nes mes turim laisvą valią pasirinkti savo gyvenimo kelią, bet negyventi kažkieno kito tikslais ir užmojais įgyvendinti savo tikslus. Viskas vystosi ir klojasi labai nuostabiai mums visiems dalyvaujant šioje nuostabioje kelionėje, kuri yra amžinybės akimirka ir viskas labai nuostabu ir suprantama kai mes tik norime tai suprasti. Viskas sužydi ir sužaliuoja kaip gyvenimo medis ir labai nuostabu kai šis medis turi puikius vaisius ir viskas gyvenime taip klojasi, kad pirmiausia būna apsisprendimas po to viskas labai nuostabiai liejasi mūsų darbais ir visi darbai sužydi ir sužaliuoja ir mes galime skinti nuostabius darbo vaisius.
Mes dabar turim galimybę pakalbėti kaip reikėtų gyventi žinant, kad ši diena tęsiasi amžinybėje, ir kad tai yra vienas iš svarbiausių momentų mūsų gyvenime ir ką tai reiškia, kad viskas taip susiklosto jog mes jaučiam, kad galim šią akimirką įtakoti ateitį ir viskas priklauso nuo šios akimirkos, nes tai yra vienas momentas iš amžinybės ir tai tęsiasi kiekvieną dieną kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką, kad tai kas vyksta šiuo metu yra mūsų amžinybės dalelytė ji yra labai svarbi mūsų gyvenime ir tai įtakoja mūsų ateitį. Taigi gyvenimas pasidaro daug reikšmingesnis ir svarbesnis nei iki šiol, kol mes nesupratom šios akimirkos reikšmingumo ir jeigu mes norim gyventi nuostabų gyvenimą turėtume atsižvelgti į tai kaip mes gyvenam šiuo momentu ar tai yra tas gyvenimas, kurio mes trokštam visa širdimi. Ir ką mes darome, kad tas gyvenimas, kurį mes gyvename taptų trokštamu, be galo nuostabiu gyvenimu. Ši akimirka yra labai svarbi ir tam turi reikšmės ką mes renkamės šią akimirką ar mūsų širdyje viešpatauja meilė, gerumas ar kiekvieną žingsnį mes žengiam su atvira širdimi skleisti tą meilę į aplinką ar tik norime žiūrėti į laikrodį ir skaičiuoti laiko tarpą, kurį mes nuėjome ir pagalvoti apie praeitį arba pasvajoti apie ateitį užmirštant, kad šis akimirksnis duotas gyventi ne ateitim ar praeitim, bet dalintis savo meile, kuri pulsuoja kiekvienam iš mūsų ir tai daryti be galo nuostabu ir visas gyvenimas nušvinta visai kitomis spalvomis ir mums darosi vis aiškiau koks nuostabus gyvenimas ir kiek daug mes galime nuveikti visumos labui ir tas pojūtis veda mus vis naujiems ieškojimams ir naujoms patirtims, kurios ir vyksta šią akimirką ir ta akimirka yra amžinybė, nes niekas niekur nedingsta ir neišnyksta, viskas pulsuoja dabar ir čia ir per visą amžinybę ir labai nuostabu žinoti, kad tai yra meilės pulsavimas Visatoje ir taip mes prisidedam prie visos kūrinijos gėrio ir grožio skleidimo kiekvieną savo gyvenimo akimirką ir tampa gyventi daug paprasčiau kai suprantam kas vyksta mumyse ir aplinkui mus ir kokia prasmė yra mūsų gyvenimo, ir kad tai nėra tas trumpas akimirksnis, kuris bus užmirštas ir nesvarbus, bet tai yra mūsų amžinasis gyvenimas, kuris susideda iš daugybės gyvenimo akimirkų, kurios yra labai svarbios mūsų tolimesniam gyvenimo kely ir tai suteikia mums tokią patirtį, kurios negalėtume patirti niekur kitur ir net negalėtume to suprasti, jeigu neturėtume šios akimirkos gyvenimo ir patyrimo. Taip viskas tęsiasi metai iš metų ir gyvenimas tampa daug vertingesnis nei mes esame pripratę įsivaizduoti savo gyvenimą kaip labai trumpą ir visiškai nepriklausantį nuo mūsų pasirinkimo ir kažkieno nulemtą. Viskas yra daug paprasčiau, bet tuo pačiu ir daug labiau svarbu kaip mes patys pakreipsim savo gyvenimą ir kokią kryptį pasirinksim eiti tuo amžinybės keliu, kuris mūsų kiekvieno laukia ir mes suprantam, kad mes norime šiuo keliu eiti ir dabar jau šią akimirką galim turėti patirtį tai įgyvendinant, nes jau šis momentas yra mūsų amžinasis gyvenimas ir mes esam verti nuostabaus gyvenimo su meile širdyje ir viskas labai nuostabiai ir lengvai klojasi mums nusprendžiant kiekvieną gyvenimo akimirką skleisti meilę ir spinduliuoti šviesą, kuri nušvies mūsų ateitį ir ne tik mums, bet ir mūsų vaikams ir bus tas amžius, kuris sušvis ir mes galėsim džiaugtis, kad galim turėti tokią patirtį, kuri yra svarbi šiam gyvenimo kely ir tas kelias – tai amžinybė ir viskas yra labai paprasta suprasti ir dar lengviau yra įgyvendinti, nes mes trokštame visa širdimi ir tai tęsiasi kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką ir per visą amžinybę. Ir viskas labai nuostabu, nes mes visi esame pasiruošę šiam gyvenimui ir trokštame, kad jis būtų toks kokio esame verti, o tai reiškia, kad meilė skleistųsi ir spinduliuotų visoj amžinybėj ir viskas nušvistų begaline šviesa.
Su meile užrašė Sidona
2013 balandis
2013-05-27 14:38:10
Komentarai
Labai dėkoju Sauliau:)Sidona
2013-05-28 19:31:58
Sutvarkėm :)
SauliusP
2013-05-27 15:25:44
Atsiprašau, kad įdėjau du kartus tą pačią temą. Gal galit patarti kaip ištrinti ?
Nuoširdžiai,
Sidona
Sidona
2013-05-27 15:01:45
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]