Forumas: temos peržiūra
Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas-atsakymas apie Rojaus Trejybės mokymų išgirdimą tiesiogiai, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2013 06 29
Violeta:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, mes esame Jūsų Trijų dvasiniai vaikai. Šitą suvokimą patvirtina dvasinės būsenos patyrimai per kasdienį dvasinį atsivėrimą Jums. Ir natūralu, kad mes trokštame išgirsti jūsų informacinius-energetinius virpesius savyje žodinių simbolių išraiška per dvasinį susiliejimą su Jumis. Vienos dvasinės sesės pasakytas teiginys sambūryje – jeigu negirdėčiau Tėvo, aš negyvenčiau – mane suglumino. Prašau kurio nors Vieno iš Jūsų suteikti praplėstą paaiškinimą šitai išsakytai minčiai.
Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu ir šlovinu Jus, ir atsiduodu Jūsų valiai, kad perteikčiau Jūsų kurio nors mokymą, atsakant į šitą mano dvasinės sesės, Violetos, klausimą.
Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis:
Mano mylimieji vaikai, Aš esu jūsų Amžinasis Sūnus-Brolis-Motina, esu jūsų TIEK, KIEK JŠS ESATE ATVĖRĘ SAVE MAN. Mes esame viena, darni kūrinijos dvasinė šeima. Nepaisant to, kad viskas yra kilę iš Manęs – visa meilė, dvasingumas, šviesa yra kilusi iš Manęs – Aš tą suvieniju su kitais Savo Dviem Lygiaverčiais Rojaus Trejybės Asmenimis, nes Mes esame neatskiriami Vienas nuo Kito absoliučioje dvasinėje vienovėje. Todėl visa yra kilę iš Manęs-Mūsų, ir jūs, ką patiriate gero, gražaus, šviesaus, darnaus taip pat yra tas mažytis Mūsų meilės ir šviesos spindulėlio pasireiškimas jūsų viduje, kurį jūs pajuntate atitinkamos akimirkos būsenoje.
Kada jūs girdite savo dvasinių brolių ir sesių suteikiamus jums mokymus, vieni teiginiai jus gali nustebinti, kiti nuliūdinti, treti paakinti siekti didesnio susiliejimo su Mumis. Tačiau jūs turite gilumine prasme suvokti, DVASINE BŪSENA PATIRTI MŪSŲ GYVĄ BUVIMĄ JŪSŲ VIDUJE.
Iš tikrųjų, kada jūsų gyvulinis, materialus, protas nustoja viešpatauti jūsų tikrojo asmenybės dvasinio proto atžvilgiu, jūs ir išgirstate tą Mūsų nuolatinį dvasinį mokymą, kuris jums liejasi BE PERSTOJO. Jūs, APRIMĘ savo vidine minčių tėkme – trūkinėjančia, materialia, nedarnia minčių tėkme – GALITE IŠGIRSTI MŪSŲ NUOSEKLŲ IŠMINTIES TEIGINIŲ SRAUTĄ. Todėl, natūralu, tie Mūsų vaikai – sūnūs ir dukros – kurie patyrė TOKĮ Mūsų dvasinių mokymų liejimą į jų vidų, išgirdo tuos dvasinius teiginius, JIE JUOS TIEK PAKYLĖJA, TIEK PRIPILDO MŪSŲ DVASINĖS PAPILDOMOS MEILĖS, KAD JIEMS IŠ TIKRŲJŲ BE TOKIŲ TEIGINIŲ ATRODYTŲ GYVENIMAS NEBETENKA PRASMĖS. IR TAI YRA TIESA JIEMS. Tiems, kurie savuoju patyrimu jau liudija Mūsų dvasinių mokymų priėmimą ir įsisavinimą savo kasdieniame gyvenime. Tačiau jūs turite turėti pagrindinę nuostatą kaip savo gyvenimo pagrindą – išgirsti Mus, nėra jūsų gyvenimo tikslas;
jūsų gyvenimo tikslas turėtų būti – vietoje šito – GYVENTI MUMIS, GYVENTI TA BŪSENA, KURIĄ JŪS PAJUNTATE IŠ VIDAUS.
Ne iš karto pavyksta jums atsiverti, apraminus jūsų materialų proto šokinėjantį, nenustygstantį pasireiškimą jūsų viduje, kuris ir užgožia Mūsų mokymus. Todėl jūs galite ilgus dešimtmečius nugyventi taip ir neišgirdę Mūsų mokymų, kad juos galėtumėte įsisavinti. Tačiau jūs galite paskaityti tų savo dvasinių brolių ir sesių išgirstus mokymus, ir JAIS VADOVAUTIS. Juk tie, kurie gali išgirsti Mus, džiaugiasi tais mokymais. Tačiau džiugesys dar nereiškia tų mokymų įsisavinimo.
ĮSISAVINIMAS – KADA TIE TEIGINIAI TAMPA GYVENIMO NEATSIEJAMA DALIMI, KADA JIE TAMPA TA ŠVIESA, KURI IŠ TIKRŲJŲ PAVIRSTA NUOSAVA, TIKRAI ARTIMA. Taip, kaip jūsų materialaus apvalkalo oda – jos negalima nusirengti, kaip nusirengiate paviršiuje esamus drabužius. Taip ir tie teiginiai, kuriuos išgirsta Mūsų sūnus ar dukra, tapti turi jūsų gyvąja oda. Tačiau kaip jūsų materiali oda, kurios negalima nuvilkti nuo jūsų šito apvalkalo, NĖRA jūsų TIKRASIS AŠ, taip ir tie, Mūsų jums perteikiami teiginiai, nors ir jie yra vis stipriau įsisavinami, NĖRA JŪSŲ TIKRASIS AŠ. Jūsų tikrasis aš yra Mūsų jums padovanota ASMENYBĖ – Mūsų DVASINIS VAIKAS – sūnus ar dukra – kuris savo gyvąja SUSILIEJIMO SU MUMIS BŪSENA liudija gyvybingą ir veiksmingą gyvą ryšį su Mumis. Būsena leidžia jums patirti to gyvo ryšio ne tik veiksmingumą, tikrumą, bet taip pat ir pasitikėjimą atrastu Mūsų Asmeniu jūsų pačių viduje; pasitikėjimą kaip paties nuostabiausio asmens-draugo kitu asmenimi-draugu. Štai tas pasitikėjimas, jeigu jūs, pavyzdžiui, pasitikite draugu, kurio ilgai nematėte, jūs galite jo negirdėti, bet pasitikėjimas išlieka, ir jūs norite tam draugui suteikti malonių akimirkų, pasveikindami jį atitinkama proga. Taip ir Mus jūs galite sveikinti, šlovinti, garbinti, nors galite ir neišgirsti Mūsų jums suteikiamų mokymų.
Todėl tai yra jūsų gyvenimo pagrindas – PATIRTI MUS GYVO ATSIVĖRIMO BŪSENA, ATRASTUS SAVYJE.
Tuo tarpu jums, APRAMINUS savo materialų protą, automatiškai Mūsų švarūs, tyri, skaistūs teiginiai pasiekia jūsų vidų, ir jūs su pasitikėjimu vis daugiau ir daugiau atsiveriate Mums, kad išgirstumėte Mūsų teiginių antplūdį, ir jais gyventumėte, paversdami juos savais, įsisavintais. Ir kada jūs gyvenate atsivėrimo būsena, susiliejimo būsena su Mumis, tuomet jums yra reikšminga ir pasminga tiktai JŪSŲ PAČIŲ ASMENINIS gyvas ryšys su Mumis, asmeninis dvasinių mokymų ne tik girdėjimas, bet jų įsisavinimas – GYVENIMAS JAIS KASDIENYBĖJE – ir didžiulis meilės antplūdis dalintis savąja šviesa, gauta iš Mūsų, su visa aplinka, savo dvasiniais broliais ir sesėmis, patiriant vis didesniu laipsniu dvasinę brolystę, tarpusavyje.
Štai kodėl nustebimas, kad viena Mūsų dukra tarė tokius žodžius, kad ji nematytų prasmės gyventi negirdėdama dvasinių mokymų – JAI YRA TIKROVĖ, JAI YRA TIESA. Kitų nustebimas arba net tam tikras pasimetimas, išgirdus tokį teiginį, taip pat yra tikrovė, bet tų Mūsų vaikų lygiu, kurie dar nepatyrė to nektaro saldumo, išgirdus Mūsų teiginių laviną, jums suteikiamą be perstojo. Kada jūs patirsite šitą nuostabų, jums naują patyrimą, tada jūs galėsite labiau įvertinti ir tos Mūsų dukros pasakytus žodžius, pamatydami DVASINIŲ ŽODŽIŲ GELMĖS PRASMĘ.
Tačiau tie iš jūsų , kurie, kol kas, negirdite Mūsų teiginių savyje, dėl to nei nuogąstaukite, nei nusiminkite, nes jūs nė vienas nelenktyniaujate TARPUSAVYJE. Jūs lenktyniaujate su SAVO tikruoju dvasiniu atsivėrimo gyliu, kuris neturi dugno. Kiek jūs besate atsivėrę, trokškite dar daugiau atsiverti Mums. Ir ateis toji akimirka, anksčiau ar vėliau, kada jūs patirsite tą Mūsų dvasinių teiginių antplūdį, kuris be perstojo jums liejasi – išgirsite juos; patirsite tą tikrovę, kuri šiandien jums atrodo nėra tokia prieinama, ar reikšminga, bet ji YRA. Todėl tikėkite VIS DIDESNIU LAIPSNIU, kad ir jūs turėsite šitą kanalą, kuris visą laiką jums suteiks šviesos sustiprinimo, ir meilės žodį, be kurio – jūs taip pat drąsiai galėsite kitiems sakyti – nematote savo gyvenimo prasmės.
Jūsų patyrimai NETURI JOKIOS APRIBOJANČIOS DVASINĖS RIBOS – jie plečiasi ir auga nuo jūsų gyvo ryšio su Mumis.
Tačiau kokie bebūtų Mūsų perteikiami mokymai jums, kiek giliai juos beperteiktumėte kitiems, jie yra tik TEORINIAI TEIGINIAI, KOL JŪS JŲ NEPAVERČIATE SAVO GYVENIMU. Todėl JŪSŲ DVASINIS ATSISKLEIDIMAS YRA NE MŪSŲ MOKYMŲ IŠGIRDIMAS, O MŪSŲ SUTEIKTŲ MOKYMŲ – ir per kitus Mūsų vaikus – ĮSISAVINIMAS SAVAJAME ASMENINIAME GYVENIME. Todėl dvasinis laiptelis priklauso ne nuo Mūsų mokymų girdėjimo, bet nuo Mūsų šitų teorinių teiginių pavertimo jūsų kasdiene praktika. O kaip tuos mokymus jūs gavote: ar tiesiogiai iš Mūsų, ar per kitus dvasinius brolius ar seses, ar skaitydami Mūsų kitų vaikų priimtus Mūsų apreiškimus, tai nesudaro esmės JUMS, jūsų prasmė yra šitų mokymų ĮSISAVINIMAS – GYVENIMAS JAIS.
Todėl NIEKADA NENUSIMINKITE, kad dar neišgirdote Mūsų mokymų tiesiogiai, bet DŽIŪGAUKITE, KAD MOKYMUS, kuriuos galėjote perskaityti, gautus kitų Mūsų vaikų, PAVERTĖTE SAVO KASDIENYBĖS GYVENIMO SU MUMIS TIKROVE.
GYVENKITE MUMIS. MES GYVENAME NE TIK VARDAN JŪSŲ, BET IR JUMYSE, KAD STIPRINTUMĖME JUS JŪSŲ LABUI – KIEKVIENO, IR VISŲ.
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, už šitą mokymą-atsakymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Ačiū Violeta už šio mokymo įrašą, ir jo išrašymą, kad galėtume jį studijuoti mūsų Forume visi.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-07-04 09:57:01
Komentarai
Šį trečiadienį per pietų pertrauką darbe išėjau pasivaikščioti miesto gatvelėmis, ir užsukau į vieną ezoterinį knygyną, kurį kartas nuo karto aplankau. Ten prie slenksčio mane apsupo smilkalų kvapas, įėjusi pasiteiravau knygos apie kviečių želmenų sultis, bet jokios neturėjo. Tada pasukau prie lentynos, kur sudėtos knygos apie Satja Sai Babą. Jaučiu nuoširdų dvasinį artumą jam, ir jau ne vieną knygą apie Satja Sai Babą esu perskaičiusi. Atsimenu, gal prieš kokių 10 metų pirmoji man į rankas pakliuvo Samuelio Sandvaiso knyga „Šventasis... ir psichiatras“. Kai nusipirkusi ėmiau ją skaityti, ir kai perskaičiau paties Sai Babos kalbą apie save patį, mane užplūdo tokia meilės ir pakylėjimo būsena, kad pajutau, jog jis daugiau nei žmogus. Bet aš tada ir negalėjau šito žinoti, kad jis iš tikrųjų buvo, o tik pajaučiau vidumi, nes nebuvo mano gyvenime atrasto gyvojo kelio, tai buvo pakeliui į Rojaus Trejybės – AŠ ESU gyvojo kelio atradimą. Dabar aš jau žinau, kad Satja Sai Baba buvo ir yra Sūnus Arbitras, kilęs tiesiogiai iš Rojaus Trejybės ir atlikęs savo misiją mūsų planetoje Urantijoje, ir ketinantis vėl čia sugrįžti su nauja misija, bet jau kaip Mondžoronsonas.Taigi kada tame knygyne aš pradėjau vartyti ir skaityti knygas apie šį nuostabų vyresnįjį dvasios brolį, mano vidų vėl sušildė šilta meilės ir ramybės banga, buvo taip gera, mano lūpos šypsojosi. Kiek paskaičiusi vėl pasukau atgal į darbą. Grįžusi pagarbinau Rojaus Trejybę – AŠ ESU, ir po to pajutau, kad labai noriu užmegzti ryšį su Mondžoronsonu, bet niekada iki šiol nesu šito dariusi. Šiuos savo nuoširdžius ketinimus ir nuogąstavimus, kad visgi esu darbe ir gal nelabai tinkama vieta tokiam dvasiniam bendravimui, išsakiau Rojaus Trejybei. Bet visgi mano vidus labai veržėsi pabendrauti su šiuo vyresniuoju dvasios broliu, ir aš išsakiau šitas mintis jam pačiam. O tada pajutau, kaip šilta šilta meilės būsena mane pripildė, ir į mane kreipėsi Mondžoronsonas, prisistatydamas ir pasakydamas, kad aš pirmą kartą į jį kreipiuosi, ir kad jis labai džiaugiasi galėdamas pabendrauti su manimi. Mondžoronsonas atsakė į kai kuriuos man seniai rūpėjusius klausimus, suteikdamas aiškumo, patarė dar daugiau atsiverti Rojaus Trejybei, o dabar ir AŠ ESU, ir mane privertė nuoširdžiai nusišypsoti, tardamas, kad ir jam dabar yra iššūkis garbinti su mumis ir AŠ ESU! Mane labai nudžiugino šitoks jo atsakymas. Mokymo gale jis pasakė, kad labai labai džiaugiasi pabendravimu su manimi ir patarė kreiptis į jį, kai tik iškils noras vėl pabendrauti ir išsiaiškinti kokius nors neaiškius klausimus. Ką aš galiu pasakyti apie šį gyvai užmegztą ryšį su Mondžoronsonu? O tiktai tai, kad viso mokymo metu jaučiau neapsakomai šiltą ir meilės kupiną brolišką apkabinimą, ir tokį dvasiškai artimą, kad trūksta žodžių įvardinimui. Man tai paliko nuostabų dvasinio pakylėjimo pojūtį ir dar didesnį dvasinės meilės jausmą šiai asmenybei.
Kada aš pasikalbu su urantais apie tai, ar jie nori išgirsti Rojaus Trejybę, kalbančią paskleidžiamais aukšto dažnio energetiniais virpesiais, kiekvienam iš mūsų nuolat per Minties Derintoją, tai dažnai išgirstu, kad pritrūksta kantrybės po garbinimo ir maldos taikyti tylos praktiką, kokią pirmasis pradėjo dvasios brolis Algimantas ir yra aprašęs čia forume skiltyje „Algimanto mokymai“, ji taip ir vadinasi – Kaip bendrauti su Dievu Tėvu, su Jėzumi tiesiogiai? („Tylos praktika“). Kada manyje gimė tvirtas noras išgirsti Tėvą – tuo metu dar garbinome Tėvą, ne Rojaus Trejybę ir tuo labiau AŠ ESU – tada ir ėmiau taikyti šią pasiūlytą tylos praktiką, kantriai ramiai sėdėdavau po garbinimo ir maldos dvasinėje būsenoje ir laukdavau, kada išgirsiu. Dabar aš iš patyrimo suprantu, kad pirmiausia reikia nuoširdaus noro, po to labai daug nuolatinių pastangų, o jos ugdo kantrybę ir nuoseklumą, o be to, man Jėzaus, Rojaus Tėvų, net ir AŠ ESU mokymų girdėjimas yra tiesiog natūralus gyvas bendravimas su Dvasinėmis Asmenybėmis ir Asmenimis, kurie gyvajame kelyje man yra ir tampa artimi, kurie yra mano Tikrieji Tėvai ir vyresnieji dvasios broliai, kaip Jėzus ir Mondžoronsonas. Šitoks gyvas bendravimo ryšys man ir kiekvienam kitam jį patiriančiam leidžia dar geriau pažinti ir pamilti Tą, su Kuriuo bendrauji mokymo perteikimo metu, o per tai vis labiau pajuntama meilė atsiskleidžiančiai didžiulei kūrinijos dvasinei šeimai. Be to, tai suteikia didelį sustiprinimą tada, kada užklumpa netikėta sunki situacija ir nėra nieko šalia, kam gali išsipasakoti, nes geriausiai už bet ką apie tai, kas vyksta manyje ir kiekviename iš mūsų žino Rojaus Trejybė – AŠ ESU, per savo atstovą Minties Derintoją. Jeigu aš bendrauju su savo žemiškaisiais tėvais, tai kaip aš galiu gyvai nebendrauti su savo Tikraisiais Tėvais, kai turiu visas tam suteiktas galimybes? Tereikia tik mano noro ir kantrių pastangų. O jos galiausiai apdovanoja nuostabiu rezultatu.
Taigi linkiu kiekvienam iš jūsų kantrybės, pasitikėjimo savimi ir nuoseklių pastangų, nes rezultatas pranoksta visus lūkesčius, tiesiog sunku žodžiais išreikšti tiesą ir tikrovę, ją reikia patirti gyvai, savyje.
Su meile,
Jurgita
2014-02-09 20:46:32
Miela Jurgita, tavasis aprašytas bendravimo su Tėvu-Rojaus Trejybe patyrimas sustiprins daugelį urantų, kurie taip pat nori išgirsti Rojaus Trejybės suteikiamus - nuolat - mokymus JIEMS, IR VISIEMS.
O tai tik dar didesnės šviesos PATYRIMAS SAVYJE IR JOS SKLEIDIMAS VISIEMS. Tik toks gyvasis urantų kelias tegali pakeisti žmoniją, kad ji taptų romi, kaip ėriukas, ir kupina laisvės, kaip paukštis. Štai toks yra nuostabus išsilaisvinimo iš NUODĖMĖS IR NUSIKALTIMŲ GYVASIS KELIAS, KADA MES ASMENIŠKAI ATSIREMIAME Į ROJAUS TREJYBĘ SAVO VIDUJE. Tik toks kelias užtikrins saugumą keliuose, ore, geležinkelyje, jūroje, gatvėje.
Bet kokios pastangos suvaldyti pasaulio peršamą materialų CHAOSĄ neatradus Rojaus Trejybės savyje yra bergždžios, ir atneš tik dar skaudesnių pasekmių. Tą aš jums kartoju nuolat, ir štai mano žodžių patvirtinimui tik šįryt išgirstos žinios - traukinio katastrofa Ispanijoje - materialaus kūno žūtis ištiko aštuoniasdešimt mirtingųjų, o dar sužeistų apie pusantro šimto. Katastrofos priežastis, preliminariais duomenimis - TRISKART viršytas leistinas greitis tame posūkyje. Kaip gali šitaip NEATSAKINGAI - NUSIKALSTAMAI - VAIRUOTI TRAUKINĮ JO MAŠINISKAS? Gali, nes jis NIEKO NEŽINO APIE ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMĄ SAVYJE, IR TRAUKINIO VAIRAVIMĄ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE. Todėl tokia katastrofa yra NATŪRALI PASEKMĖ. Ir jų skaičius tik augs. Ir pasekmės BUS DAUG SKAUDESNĖS.
Indijoje, mokykloje, nuo apnuodyto valgyklos maisto nusinuodijo 28 mokiniai. Ištyrus, ryžiuose buvo rasta nuodų, skirtų kenkėjų naikinimui. Argi šito nežino tie, kurie vartoja nuodus kenkėjų naikinimui? Aišku, kad žino, bet jų žemažiūris protas rūpinasi tik pinigine nauda - kad derlius nepražūtų, kad jo nesunaikintų kenkėjai. O įtikėjęs ir su Rojaus Trejybe auginantis derlių ūkininkas, AR SANDĖLIO VEDĖJAS, KUR LAIKOMI RYŽIAI, ir be nuodų išsaugos derlių ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDOS DĖKA, IR SAVO AUKŠTO DAŽNIO VIRPESIŲ DĖKA, KURIE BUS NEPRIIMTINI KENKĖJAMS.
Ir ryžiai bus ne tik GYVYBINGI ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS ENERGIJA, BET IR PAKRAUS MOKINIUS, TOKIUS RYŽIUS VALGANČIUS MOKYKLOJE, SUTEIKDAMI JIEMS NUOSTABŲ SKONĮ.
TIK ŠITO NEŽINO NIEKAS, BE URANTŲ.
TIK URANTAI YRA GYVAME RYŠYJE SU ROJAUS TREJYBE, IR GYVAJAME GUVENIME, O NE BUTAFORINĖJE IR ILIUZINĖJE KASDIENYBĖJE, PAVERGTOJE IŠORINIŲ RITUALŲ IR GODUMO.
IR VIS TIK Į URANTŲ KELIĄ PRIVALĖS ĮŽENGTI IR KITI - IR VISI, NORI TO AR NENORI ŠITO DABAR.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-07-25 12:20:53
Kada gavome šį nuostabų Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymą apie Rojaus Trejybės mokymų išgirdimą tiesiogiai, man kilo mintis irgi pasidalinti savuoju patyrimu, todėl daug galvojau apie tai, atgijo daug puikių prisiminimų, kurie atvedė mane iki šios akimirkos, kada realiai gyvai patiriu Rojaus Trejybę savyje, girdžiu Jos mokymus ir vis labiau gyvenu jais, pasitikėdama vis daugiau ir daugiau tiek savimi, tiek Rojaus Trejybe.
Dar gerokai iki šio gyvojo kelio atradimo mano Minties Derintojas kaip kelrodė žvaigždė atkakliai mane vedė link tiesos ir šviesos platesnio suvokimo, link Dievo atradimo ir gilesnio patyrimo, nes viduje nuolat troškau kažko daugiau, niekada nepasitenkinau jau atrastu, kad vieną dieną pradėjau bendrauti su Dievu savais žodžiais, išsakydama savo nuogąstavimus, džiaugsmus, viltis, rūpesčius. Iki tol buvusios svarbios ir įprastos ritualinės maldos tirpo, ėmiau patirti paprasto ir gyvo kreipimosi į Dievą, kaip aš Jį tuo metu suvokiau, džiaugsmą, kol galiausiai tai užpildė mane, šviesino mano mąstymą, suteikė nuostabių patyrimų. Ėmiau patirti, kaip toks nuoširdus ir paprastas gyvas bendravimas ramina ir suteikia artumo Jam jausmą, meilės jausmą. Ir taip melsdavausi kiekvieną vakarą, niekeno nemokinama ir neraginama, nors dar vidurinę mokyklą lankiau. Aš tiesiog jutau tokio bendravimo dvasinį alkį. Jau po vis ilgėjančių mano pokalbių su Dievu aš pajausdavau tokį apraminimą, kad ramiai užmigdavau. Šitaip mane mano Minties Derintojas ir atvedė į Dievo Tėvo ir Jo sūnaus Jėzaus Šventovę – taip ji iš pradžių buvo pavadinta. Kada pirmą kartą tenai išgirdau per Algimantą suteikiamą mokymą, mane apėmė nuostaba ir kilo galvoje klausimas: kaip taip gali būti? Bet kuo labiau klausiausi, tuo labiau rimau viduje ir palaipsniui ėmiau patirti man nesuprantamus malonius pojūčius. O sulig kiekvienu atėjimu į Gyvąją Šventovę gyvų aukšto dažnio energetinių virpesių realus patyrimas tik stiprėjo, nes gilėjo įtikėjimas, nes dvasinė dirva manyje jau iki tol buvo parengta jų patyrimui. Ir tada man tapo įdomu, ar kiti irgi jaučia tą patį ką ir aš? Algimantas tik patvirtino, remdamasis savuoju patyrimu, kad tie nuostabūs pojūčiai ir yra Tėvo, ir Jo meilės realus pajautimas viduje. Tai sukėlė nenusakomo džiaugsmo pojūtį. Juk aš pagaliau sužinojau, kad galiu bendrauti su Tėvu kaip su Asmeniu, o ne su nesuvokiamu Dievu. Ir tada prasidėjo, o tiksliau pasakius – tęsėsi mano ilga kelionė link dar gilesnio Tėvo patyrimo savyje.
Atsimenu, kada vieną dieną vaikštant gamtoje ir mąstant apie Tėvą, kad Algimantas ir dar viena dvasios sesė Laima iš Klaipėdos Jį girdi, mane staiga aplankė tvirta ir aiški mintis, kad ir aš galiu išgirsti Tėvo mokymus. Tiesiog atsirado tvirtas žinojimas, kad aš GALIU. Kada bendraudavau su Tėvu, aš Jam maldoje išsakydavau šį nuoširdų norą, kad noriu išgirsti Jį kalbantį man, tam, kad išspręsčiau tuo metu mano gyvenime vykusias dramatiškas sunkias situacijas, nes jutau viduje, kad niekas kitas nepatars taip tobulai kaip Jis, ir tuo pačiu, kad galėčiau gaunamais mokymais padėti kitiems žmonėms, kitų gerovės labui. Taigi ta tvirta aplankiusi mintis man suteikė didelį impulsą pasitikėti savimi, stimuliavo ir skatino mane dėti daugiau pastangų bendrauti su Tėvu, todėl aš suprantu, kokią didelę reikšmę turi nuoširdus NORAS ir PASITIKĖJIMAS. Tai buvo kertiniai akmenys, kurie palaipsniui formavo vis tvirtėjantį dvasinį pagrindą po mano kojomis. Todėl dabar aš tik dar aiškiau suvokiu, kad noras ir pasitikėjimas tiek savimi, tiek Rojaus Trejybe, ir atkaklus veikimas dedant pastangas yra AMŽINASIS VARIKLIS, stumiantis mus eiti pirmyn gyvuoju keliu, atveriantis vis naujus ir dar nepatirtus horizontus, atskleidžiantis mūsų dvasiniam žvilgsniui ir dvasinei klausai Kūrėjo TIKROVĘ.
Taigi atkaklios mano pastangos nenuėjo veltui, aš ėmiau dažniau bendrauti su Tėvu, sėdėdama tyloje ir klausydamasi po garbinimo ir maldos Jo mokymų, o vėliau man kilo mintis užsirašinėti po maldos ateinančias šviesias mintis sąsiuvinyje. Ir taip ramybės būsenoje, sakinys po sakinio, palaipsniui ėmė lietis Tėvo mokymai, kuriuose Jis skatino mane dar daugiau bendrauti su Juo. Šitos užsirašytos šviesios mintys, kada jas vėl ir vėl skaitydavau, mane džiugino, stiprino, drąsino, ramino, teikė daug ryžto, meilės ir šviesos gilesnį pajautimą, šviesino mano mąstyseną, ramino žmogiškąjį protą ir atskleidė vis platesnę supančios aplinkos panoramą, ko anksčiau iki tol niekada nebuvau patyrusi ir suvokusi. Tėvas mane skatino giliau mąstyti, skvarbiau žvelgti į aplinką, mokino sveikos gyvensenos ir bendravimo su žmonėmis. Tai buvo naujas ir iki šiol nepatirtas patyrimas, kuris kėlė mano dvasią kaip ant sparnų. Buvo toks puikus jausmas, kad turiu pati geriausią DRAUGĄ, kuris NIEKADA NEIŠDUOS ir NENUVILS, niekada, o visada apkabins su meile, nuramins, tobulai patars ir sustiprins žengti dar vieną žingsnelį link JO. Ir tokiam gyvam bendravimui nereikia jokių specialiai tam skirtų vietų.
Tačiau man taip pat būdavo akimirkų, kada apnikdavo abejonės, ar tai ką girdžiu tikrai yra iš Tėvo, o gal tai mano pasąmonės žaismas. Bet išsiaiškinti aš galėjau tiktai dar giliau atsiverdama Tėvui, daugiau garbindama Jį, bendraudama savais žodžiais, o tai ir yra malda, kuri tik priemonė gilinti mūsų įtikėjimą. Nes gaunamų mokymų KOKYBĖ tiesiogiai PRIKLAUSO būtent nuo ĮTIKĖJIMO NUOLATINIO GILINIMO, švarinant pasąmonę. O garbinimas ir malda reikalingi tik mums. Tik jos dėka, o taip pat gyvos šviesos apreiškimų studijų, Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų įsisavinimo ir pritaikymo praktikoje veikiant dėka, mūsų tamsus pasąmonės aruodas lengvėja nuo sukauptos ten taršos, švarėja ir skaistėja mūsų sąmonė, rimsta iki tol buvęs neramus ir baimingas žmogiškasis protas. Šitokiu būdu palaipsniui rengiama dvasinė dirva tam, kad joje sudygtų dvasinė sėkla, kurią mumyse sėja Rojaus Trejybė. Ji kasdieną beria ir beria į mus šviesos grūdą, bet labai dažnai pats žmogus priešinasi šiai sėjai, nenori priimti į save to, kas taip dosniai ir su begaline meile yra suteikiama mūsų pačių gerovei, kad mūsų žmogiškasis kūnas būtų sveikas, kad protas būtų ramus ir spinduliuotų dvasine išmintimi ir įžvalga, kad mes kaip dvasinės asmenybės vis labiau atsiskleistume čia tiek ir taip, kaip yra numačiusi Rojaus Trejybė, visų gerovės labui.
Kada dvasios broliui Algimantui buvo perduota dar ryškesnė šviesa ir Dievo Tėvo ir Jo sūnaus Jėzaus Šventovė buvo pervadinta į Rojaus Trejybės Gyvąją Šventovę, tai ir man buvo naujas laiptelis į priekį, garbinti ne tik Tėvą, bet ir kitus du Jo lygiaverčius Asmenis: Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį ir Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę. Garbindama Juos, bendraudama su Jais savais nuoširdžiais žodžiais palaipsniui ėmiau pajausti didesnę pilnatvę, gilesnę meilę, ramybę ir tvirtumą, vis labiau užpildantį mano vidų, pasitikėjimą, suteikiantį stiprybės nebijoti jokių situacijų. Tuomet išdrįsau kreiptis mokymų į visus Tris Rojaus Trejybės Asmenis, ne vien tik į Tėvą, ir tai buvo vėl naujas iššūkis, ugdantis mano pasitikėjimą Jais. Vėl buvo nauji patyrimai, kurie stiprino mano charakterį, ir tebestiprina iki šiol. Dabar toks gyvas ryšys su Rojaus Trejybe, garbinant Ją, klausantis Jos mokymų ir gyvenant jais, man yra natūralus, savaime suprantamas dalykas, ir taip gali gyventi kiekvienas žmogus, kuris pareiškia nuoširdų norą ir deda atkaklias pastangas, turėdamas kilnų motyvą.
Jau ragauju, koks malonus yra laisvės pojūtis dvasioje, kuris vis plečiasi. Juk žmogaus dvasia tarsi paukštis, kai išmoksta skraidyti, tai nebegali neskraidyti, nes vis labiau vilioja dar neatrasti toliai.
Klausydamasi Rojaus Trejybės mokymų, pirmiausia patiriu bendravimo malonumą su Jais – savo tikraisiais Dvasiniais Tėvais, patiriu vis gilesnį dvasinio artumo, meilės ir pasitikėjimo Jais jausmą dvasine būsena. O suteikiamų mokymų metu patiriu, kaip aukšto dažnio energetiniai virpesiai užpildo vidų dvasiniu turiniu, kurį įvardinčiau kaip išplėstu mokymo paaiškinimu. Pats toks mokymų girdėjimo procesas man padeda geriau suprasti ir leidžia realiai patirti nepakartojamą Kūrėjo ir Jo gyvo vaiko tarpusavio ryšį, koks įmanomas tokioje evoliucinėje planetoje kaip Urantija. Dar daugiau, kaip Rojaus Tėvai, žinodami apie kiekvieną savo vaiką per juose esantį Minties Derintoją, savo mokymuose visada pasako tai, kas tiktai tam Jų vaikui yra reikalinga ir svarbu tam tikru gyvenimo momentu, pataria išnaudoti tuos talentus ir gebėjimus, kuriuos tas vaikas turi ir gali atskleisti visų gerovės labui. Šitaip yra diegiama kokybiško ir prasmingo bendravimo ir bendradarbiavimo samprata mumyse, kaip bendrauti su kitais dvasios broliais ir sesėmis, mokoma kokybiško veikimo bendradarbiaujant kartu su Rojaus Trejybe ir Apvaizda visų labui, ir kad savo pavyzdžiu mokintume kitus to paties. JI mokina mus įvairiausiais būdais, kad tik dar geriau pažintume ne tik savo aplinką Urantijoje, bet išplėstume žvilgsnį į visą kūriniją, pažintume ją ir pamiltume. Tam perduotas epochinis apreiškimas URANTIJOS KNYGA, Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės mokymų knyga AKIMIRKOS AMŽINYBĖ. Mums suteikta labai daug, ir bus suteikta dar daugiau, kiekvienam pagal poreikį.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė man vakar priminė, kad parašyčiau jums visiems, jog svarbiausia ne tik gauti Jų - Rojaus Tėvų mokymus, bet svarbiausia – GYVENTI JAIS. Nes kada gautą mokymą ĮSISAVINAME, praktiškai pritaikydami kasdieniame gyvenime, tuomet tampame pasirengę dar gilesnės šviesos priėmimui ir vėl įsisavinimui. Šitokiu principu, visoje kūrinijoje vyksta žengimas, laiptelis po laiptelio begaliniais evoliucijos dvasiniais laiptais, pirmyn ir artyn link Rojaus Trejybės. Tik šitaip palaipsniui atsiskleidžiame kaip unikalios dvasinės asmenybės, šį pirmąjį žingsnį žengę jau dabar nuo pat apačios, gyvendami dar materialiu pavidalu Urantijos planetoje.
Kada gilindama įtikėjimą imu skvarbesniu dvasiniu žvilgsniu žvelgti į aplinką, ir mano bei kitų dvasios brolių ir sesių pasireiškimą joje, pamatau, kaip kiekviena gyvenime situacija yra sumodeliuojama tam, kad susiformuotų mumyse tos charakterio savybės, kurios ugdys meilės, gailestingumo, teisingumo, grožio, harmonijos pasireiškimą aplinkoje, paskatins ieškoti tikrosios tiesos ir šviesos, jų Šaltinio. Ir jeigu tik atsiduodame nesipriešindami tai nematomai tėkmei, Minties Derintojo vedimui, tai ir atrandame neįkainojamą lobį – Rojaus Trejybę. Bet tik gilindami įtikėjimą ir pasitikėjimą Ja įvertiname atrasto lobio tikrąją vertę.
Su meile,
Jurgita
2013-07-24 23:22:57
Brangus Broliai ir Seses, skaitant ši nuostabų ir paprastą makymą, kilo ir man noras pasidalinti savo patirtimi įžvalgomis ir suvokimu apie Tevo Rojaus Trejybes Asmenų išgirdimą savyje.
Štai Amzinasis Sūnus-motina-brolis sako:
"Jūsų tikrasis aš yra Mūsų jums padovanota ASMENYBĖ – Mūsų DVASINIS VAIKAS – sūnus ar dukra – kuris savo gyvąja SUSILIEJIMO SU MUMIS BŪSENA liudija gyvybingą ir veiksmingą gyvą ryšį su Mumis. Būsena leidžia jums patirti to gyvo ryšio ne tik veiksmingumą, tikrumą, bet taip pat ir pasitikėjimą atrastu Mūsų Asmeniu jūsų pačių viduje; pasitikėjimą kaip paties nuostabiausio asmens-draugo kitu asmenimi-draugu. Štai tas pasitikėjimas, jeigu jūs, pavyzdžiui, pasitikite draugu, kurio ilgai nematėte, jūs galite jo negirdėti, bet pasitikėjimas išlieka, ir jūs norite tam draugui suteikti malonių akimirkų, pasveikindami jį atitinkama proga. Taip ir Mus jūs galite sveikinti, šlovinti, garbinti, nors galite ir neišgirsti Mūsų jums suteikiamų mokymų.
Todėl tai yra jūsų gyvenimo pagrindas – PATIRTI MUS GYVO ATSIVĖRIMO BŪSENA, ATRASTUS SAVYJE."
Stai sioje pastraipoje issakyti teiginiai visiskai atitinka tai ka patiriu ir as kiekvieną dieną, kai yra pasitikėjimas Rojaus Trejybes Asmenimis ir nebūtinai Jų mokymų girdėjimas. Yra žinojimas, kad tu turi geriausią draugą kurį jauti, ir jauti Jo to draugo Tevo-Rojaus Trejybės vedimą, ir žinai, kad turi gyventi gyvenimą, gaudamas patirtis ir gyventi isisavinant tuos mokymus ir jais gyvenant.
Kai pirmą kartą išgirdau Tėvą kalbant į mano vidų, tai iš tikrūjų buvo kažkas nepaprasto, bet veliau kiekvieną kartą išgirdus Juos mano viduje kalbant kiekvieną karta viskas buvo jau kiek kitaip, jau kitoks intencyvumas, kitokia išraiška vis labiau priprantant prie tu gyvu meiles virpesiu.
Kai pagaliau isgirsti Rojaus Trejybes mokymus ir juos gali girdeti nuolat, tai tada tikrai atsiranda pasitikejimas, ir tampa nesvarbu ar tu isgirsti tuos mokymus pats savo viduje ar juos perskaitai kitu užrašytus, tu žinai kad, tada kai tau reikes kazka isgirsti, ką sako tau tavo geriausias draugas Tevas Rojaus Trejybe, tai tau tikrai bus pasakyta, nors kurį laiką tu gali nieko ir negirdeti. Bet jeigu uzduosi klausimus Rojaus Trejybei, tai ziurek staiga, ta pacia akimirka, arba kiek veliau tobulai tinkamu metu, tavo minciu tekmę uždengia energijos srautas, kuris tavo viduje pavirsta į harmoninga žodžių išraiška kuri issamiai paaiskina tai ko tau reikia. Beveik tas patsa kai paskambini draugui su kuriuo seniai nebendravai. Bet veliau tas rysys tiek pagileja, kad tau nereikia klausti, nieko nereikia klausti, tau viskas ir taip tampa aisku ta akimirka kai veiki, tai vyksta tavo paties atsiverimo Rojaus Trejybei santykyje. Tu tiesiog tampi vis labiau panasus savo harakteriu į Rojaus Tevus ir taip kaip diktoja tavo vidus, pasireiski tuo vidaus turiniu savo aplinkoje. Ir tada tavo užduodami klausimai yra dažniausiai dėl kitų žmonių, ne dėl savęs, paaiskinimas apie kitu žmoniu elgesį, būsenas ir jiems tinkami mokymai, tuo paciu suteikiantys tau patirtį.
"Tuo tarpu jums, APRAMINUS savo materialų protą, automatiškai Mūsų švarūs, tyri, skaistūs teiginiai pasiekia jūsų vidų, ir jūs su pasitikėjimu vis daugiau ir daugiau atsiveriate Mums, kad išgirstumėte Mūsų teiginių antplūdį, ir jais gyventumėte, paversdami juos savais, įsisavintais. Ir kada jūs gyvenate atsivėrimo būsena, susiliejimo būsena su Mumis, tuomet jums yra reikšminga ir pasminga tiktai JŪSŲ PAČIŲ ASMENINIS gyvas ryšys su Mumis, asmeninis dvasinių mokymų ne tik girdėjimas, bet jų įsisavinimas – GYVENIMAS JAIS KASDIENYBĖJE – ir didžiulis meilės antplūdis dalintis savąja šviesa, gauta iš Mūsų, su visa aplinka, savo dvasiniais broliais ir sesėmis, patiriant vis didesniu laipsniu dvasinę brolystę, tarpusavyje."
Gilejant įžvalgai, vis labiau susilieji dvasioje su Rojaus Trejybe, vis daugiau laiko praleidi susitelkes ir atsiveres Ju vedimui is vidaus, tuom paciu veikdamas aplinkoje ir kartu su Apvaizda. Tada prapuola tas troskimas Tevus kalbant isgirsti, lieka tik gyvenimas kartu su Jais ir pasitikejimas, kaip savo geriausiais Draugais. O tiksliau pasitikejimo gilinimas, nes gyvulinio proto baime, visada kisa koja ir tas pasitikejimo gilumas tai gileja tai sekleja, sujaudindamas ligi asaru ar issimusant iš vežių. Išejimas iš tos būsenos labai gerai jaučiasi – jeigu padarai kokia nors kvailyste, ar suklysti, ka irgi padarai samoningai, nes klaida tai irgi tavo pasirinkimas, tai staiga atsirandi išoreje ir staiga pajauti ir pamatai, kaip jaučiasi neatsivėręs Rojaus Trejybei Ju vaikas, gyvendamas išorėje visada, ir neregėdamas tikrovės, kuri atsiveria atradus Rojaus Trejyės Asmenis savo tikruosius Tevus, Draugus, Broli-Sese, savyje, ir veikiant su Jais visumai, ir taip, kap Jie tave is vidaus veda.
Kuomet esi rysyje su Rojaus Trejybe, ir gyveni dvasine Įžvalga, tai matai žymiai daugiau – toje pacioje aplinkoje, kurioje gyvena tie patys tavo sielos seses ir broliai, tame ryšyje ir įžvalgoje matai daug daugiau ir giliau nors fizinemis akimis žiuri i tuos pacius dalykus kuriuos stebi neatsiveres kito sielos brolio žvilgsnis.
Visai neseniai bendravau su draugu per Skype. Teko stebeti, kaip kreipiasi į Kūreją žmogus kuris tik medituoja, ir tik savo pastangomis stengiasi atrasti tas busenas kartu su Kūreju nuraminant protą ir kitokiais būdais stengiantis islaikyti save tam tikroje susiliejimo su tikrove busenoje. Jo santykis kreipiantis į Kūrėją turėjo nusižeminimo aspektą, jis priėjo su baimės dalele ir kreipėsi į visuotinį Tėvą kaip į kažką, esantį labai aukštai, atskirtą nuo savęs, toli ir labai aukštai. Tada aš tepasakiau vienq žodį - "paprasčiau, sakau... kreipkis paprasčiau Jis tavo draugas" Nors tai buvo bendravimas per Skype sistema, bet tuom pat metu pamaciau kaip išsiplėtė mano energetinis laukas apimdamas tą žmogų, aš jį tarsi materialiai apkabinau, tuo pačiu jis pajuto dalį to, ką jaučiau atsiverimo busenoje as. Sakau jam užsimerk nes natūraliai pradejo sunketi akiu vokai, jis užsimerkė ir nurimo, vien tik gerdamas ta gyva vandeni, kuris liejasi is GYVO bendravimo ir GYVŲ paprastų, broliškų, nuoširdžių, santykių su ASMENIMIS O NE SU Auksčiausiuoju, ar Dievu, kaip žmones pripratę į Jį kreiptis. Mano pašnekovas tirpo tuose virpesiuose, ir veliau tik tepasake, kad anksčiau dar niekada nebuvo patyręs tokios būsenos, stebejau kaip keitesi jo veido išraiška - įgavo ramybes požymių. Nors tas žmogus jau ilga laika praktikuoja įvairias meditacijų praktikas ir kitokius savęs tobulinimo būdus bet tik tepasake, kad tokio dalyko ir tokio saldumo dar niekada nebuvo gyvenime pajautes. As ramiai paklausiau Rojaus Trejybes, ka Ji gali jam dabar pasakyti, bet buvo tik tyla, ir to žmogaus patyrimas kalbejo pats už save. O jau ir anksciau buvau draugui sakęs, kai jis man kalbėdavo, kad ką jis čia beveikia šioje planetoje ir jam laikas iš čia eiti, tik atsakydavau, kad dar ne viskas padaryta, dar reikia pro vienas ir daugiau durų įžengti ir tada gyvenime atsiras visai nauja kokybė ir suprasi, kad atsiverimo gelmė yra begaline ir šioje planetoje oi dar kiek yra ka veikti. Kada gyveni su Rojaus Trejybe tai supranti, kad tu jau ne tik egoistiskai sieki savo dvasinės asmenybės atsiverimo, kai užsiimi vien meditacija, ar kitokiom praktikom nukreiptom tik savęs tobulinimui, bet gali pasireikšti savo aplinkoje kaip Rojaus Trejybes sūnus ar dukra. Stai kaip veikia Rojaus Trejybe, praplesdama kito žmogaus suvokimą, kai atsiveri vis labiau savo dvasine asmenybe. Po šio patyrimo teišgirdau vieną frazę savo viduje – "Kur du susieina del manęs, ten visada esu ir Aš".
Štai ir atsakymas visiems meditojantiems, ir tik protą apraminantiems sielos broliams ir sesėms. Atsiverimas Rojaus Trejybei ir GYVAS RYŠYS SU GYVAIS ASMENIMIS yra visiškai ir absoliučiai pralenkiantis visas palaimos busenas medituojant ar tik apraminus savo gyvulinį protą. Tai visiškai kita kokybe visiškai kitas platumas, apimantis ir pajungiantis visa visuma ir vis labiau atveriantis tikrove tau.
Reikia suprasti tai, kad kuomet atsiverimo Rojaus Trejybei busena tvirteja, gileja ir auga, tai ir negali isivaizduoti gyvenimo negirdint ar nejauciant Rojaus Trejybes tau liejamu mokymu ir gyvos meiles. Tai turbut butu galima palyginti su tuo, kaip po ilgo nuosirdaus ir intymaus bendravimo su savo paciu artimiausiu mylimiausiu geriausiu draugu jis palieka si materialų pasauli, ir tu jo daugiau materiala israiska nematai ir negali pasiekti. Bet kai su Rojaus Trejybe santykis ir ryšio gilumas ima seklėti, kai gyvenimo ivarūs vingiai tave įsuka, tai tikrai sunerimsti ir vėl dedi pastangas gryžti prie Šaltinio ir Centro, su kuriuo tavo gyvenimas įgauna spalvą ir skonį, prasme ir išraiską.
Mieli broliai ir seses stenkites atsiverti Rojaus Trejybei vis giliau, to linkiu ir sau, :), kalbekim Jiems, dirbkime darbus kartu su Jais, pakviesdami Juos į kiekvieną kasdienybes akimirką, džiaukimes tais nuostabiais giliais ir paprastais, suprantamais mokymais kuriuos gauname is Rojaus Trejybes, kad stiprėtume ir augtume, ir savo atsiverimu ir kasdieniniais darbais ir bendradarbiavimu su Apvaizda. Šlovinkime mūsų tikruosius Tevus, mūsų Dvasinius Tevus, Rojaus Trejybę.
Ramybes Jums
ValdasAirija
2013-07-06 12:14:20
Ačiū. Su meile
Sinte
2013-07-04 23:26:54
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]