Forumas: temos peržiūra
Ką daryti Lietuvai dabartinėmis sunkiomis ekonominėmis-finansinėmis sąlygomis.
KĄ DARYTI LIETUVAI ŠITOMIS SUNKIOMIS APLINKYBĖMIS, KADA NIEKAS NET NEMATO IŠEITIES IŠ TOKIOS SUNKIOS PADĖTIES, O KALBA VIEN TIK APIE VALSTYBĖS BIUDŽETO PINIGUS – KAIP JUOS TAUPYTI, O NE KAIP JUOS UŽDIRBTI.
Prieš daugiau kaip mėnesį Tėvas man suteikė mokymą, ką daryti LIETUVAI. Šito mokymo aš neužrašinėjau, todėl kiek atsiminsiu, atpasakosiu. Esmė bus jums aiški. Šis Tėvo suteiktas mokymas yra skirtas ne dvasiniam ugdymui, bet kaip gelbėjimosi ratas, jis yra skirtas toms institucijoms, kurios priima sprendimus valstybės mastu – Lietuvos prezidento institucijai, vyriausybei, parlamentui – kaip MATERIALI IDĖJA, KURIĄ GALIMA REALIZUOTI – DAUGIAU AR MAŽIAU – kad būtų išsaugota visuomenė, ir valstybė kaip veikiantis darinys.
Tačiau iš pradžių aš jums pateiksiu platesnį kontekstą, kad suvoktumėte, KOKIA YRA RIMTA PADĖTIS PASAULYJE IR KOKIA LAUKIA ATEITIS.
Šiandien visame pasaulyje vis gilėja nepasitikėjimas žmogumi ir jo sukurtomis įvairiomis institucijomis, nes jos – visos – siekia savanaudiškų interesų tenkinimo. Todėl pasaulio ekonomika ir jos dabartinis variklis – pelno motyvas – jau stringa kaip nebeatitinkantis NAUJOSIOS GIMSTANČIOS EPOCHOS POREIKIŲ. Pasaulio ekonominė sistema yra gyvas organizmas, ir jis turi veikti kaip gerai sureguliuotas mechanizmas, kad nė vienoje pasaulio dalyje nekiltų sutrikimų, kurie dabar jau turi įtakos veiklai kitame pasaulio gale. O dabartiniai sutrikimai yra todėl, kad materiali žmonijos civilizacija nesiremia į DVASINĮ PAGRINDĄ – Į TĖVĄ, Į ROJAUS TREJYBĘ - TAIP, KAIP Į ŠĮ DVASINĮ PAGRINDĄ REMIASI VISA KŪRINIJA.
Nors Rojaus Trejybės Asmenys yra DVASINIAI, tačiau jie gyvena MATERIALIAME ROJUJE, kuris yra visos kūrinijos geografinis centras. Ir būtent per Rojų Trejybė paskleidžia savo energiją, iš kurios atsiranda MATERIALIOS VISATOS, SAULĖS, PLANETOS. Nepaisant to, kad dvasios yra aukštesnio dažnio energijos vibracijos negu materija, tačiau jos visos gyvena materialiose planetose ir veikia jose per visą amžinybę.
Jūs turite įsisąmoninti, jog dvasios nėra vėlės, šmėklos, ar vaiduokliai, kurie visi yra ligotos fantazijos arba tamsios pasąmonės pasireiškimas, bet REALŪS asmenys, realūs materialios kūrinijos dvasiniai Dievo sūnūs ir dukros, atliekantys begalinį skaičių užduočių, kad kūrinija šviesėtų vis didesnės meilės ir pasitikėjimo aplinkoje.
Kada visa ekonomika – ir net visa materiali žmonijos civilizacija – vystoma tik savanaudiška kryptimi – gauti kuo didesnį pelną ir bet kokia kaina, net konkurentų sunaikinimo kaina, kad būtų geriau tik man – ir kada ŠITOKIO “GYVENIMO“ mokoma nuo pat gimimo visur – namie, mokykoje, darbe, gatvėje – tada dvasinis pagrindas yra paminamas, o toda ir tokia veikla yra nukreipta į griovimą ir Tėvo-Rojaus Trejybės valios paniekinimą ir pamynimą, o savo interesų iškėlimą virš visumos interesų – tegul bus gerai tik man, o kaip VISIEMS, tai JŲ reikalas, manęs tai nedomina.
Tokia materiali SAVANAUDIŠKA civiliacija yra iškrypusi ir išlikti NEGALI, nes ji pažeidžia Rojaus Trejybės sumanytą evoliucijos planą – vystyti visus šviesos ir meilės link ir VISŲ GEROVĖS LABUI.
VISA MATERIALI KŪRINIJA KOSMOSE REMIASI Į DVASINĮ PAGRINDĄ. NES ROJAUS TREJYBĖ YRA DVASINĖ – TRYS DVASINIAI ASMENYS. Ir kiek besiplėstų materiali kūrinija, vis tiek ji turi DVASINĮ PAGRINDĄ, KURIS YRA KIEKVIENOS ASMENYBĖS VIDUJE IR NET YRA ASMENYBĖS ŠALTINIS IR CENTRAS. Todėl šis Šaltinis ir Centras rūpinasi tuo, ką jis sukuria – ASMENYBES – IR PADEDA JOMS ŠVIESĖTI. Todėl ir visa kūrinija dirba VISUMOS LABUI, KAIP YRA SUMANYTA ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCIJA – VISUMAI IR INDIVIDUI. Ir niekam nenumatyta jokių išimčių. Todėl ir Urantijos žmonija neturi jokios išimties. Ji turi savo materialų civilazacijos vystymą atremti į dvasinį pagrindą – Rojaus Trejybę.
Dabartiniai ekonominiai ir finansiniai sutrikimai visame pasaulyje yra dėl to, kad individo materialus gobšumas įsiviešpatavo jo viduje, todėl jo priimami sprendimai ir jų įgyvendinimas yra klaidingi, kada tik grupelė žmonių visame pasaulyje naudojasi kitų sukurtais darbo vaisiais, kada gyvena parazituojantį gyvenimą kitų sąskaitą ir dar tą demonstruoja kaip savo “sumanumą. Tai veda į vis dar didesnį ir gilesnį visos sistemos sutrikdymą.
Kad jums būtų aiškiau, pateiksiu jums dalį šitos grandinės grandžių, kad pamatytumėte, jog pasitikėjimo praradimas sutrikdo visos sistemos veikimą.
Ekonomikos kapiliarai yra finansų srautai, kurie turi veikti sklandžiai, be jokių uždelsimų. Pramonės duona yra metalas. Be jo neįmanoma vystyti jokios pramonės šakos. Tačiau dabar atėjo toks etapas, kada bankai prarado pasitikėjimą tiek pramonės milžinais, tiek ir individualiais asmenimis, todėl kreditų nebedrįsta duoti tiek ir tokiomis sąlygomis, kaip anksčiau, kada tiesiog juos net piršte piršo visiems. Dabar jie patys nebegali susigrąžinti net jau išdalintų kreditų, jau nekalbant apie naujų davimą. Šiandien gali kaip nori įtikinėti, kad tavo reikalai yra geri, bet tu nežinai, KOKIE JIE BUS RYTOJ.
Nėra kreditų, ima užsikimšti finansinai srautai, nes įmonėms nebeturi apivartinių lėšų, nebėra už ką pirkti žaliavos, mokėti darbo užmokestį, diegti naujas technologijas, atsiskaityti su tiekėjais, ir t.t. Ima sutrikti net ir pačių didžiausių, ir atrodytų pačių galingiausių kompanijų veikla. Statybos kompanijos nustoja statyti namus, nes nebėra pirkėjų jiems, automobilių gamybos kompanijos nebeturi kur dėti vis dar gaminamų automobilių, nes žmonės jų tokiu mastu nebeperka. O juk pačioms kompanijoms nenupirkti automobiliai yra nuostolis, ir ne tik joms, bet ir jų partneriams, tiekiantiems automobilių daugybę mazgų iš šimtų kitų gamyklų, nes nebeperkami automobiliai stovi kompanijos kieme kaip įšaldyti pinigai. Ir ne dėl to, kad automobiliai būtų blogi, bet dėl to, jog žmonės nebepasitiki savo rytdiena, nebeužtikrinti savo ateitimi, net savo darbo vietos išlikimu, todėl ir atidėlioja geresniems laikams net anksčiqu jau ir planuoto automobilio pirkimą. O juk šie pinigai reikalingi automobilių gamyklos darbininkams sumokėti atlyginimus. Bet pinigų nėra, nes sustoja apyvarta – per jėgą automobilio neįpirši. Tai ne maistas, be kurio vis tiek neapsieisi. Tuo tarpu automobilių gamybos kompanijos turi gauti šimtus komplektuojančių automobilio mazgų iš kitų galmyklų. O kur juos dėti? Dar vis gamina, bet jau daug mažesniu kiekiu, ir vis stato automobilius gamyklos kieme. Atleidžia darbininkus, uždaro filialus įvariuose miestuose.
Tas pats su laivų statyklomis, tas pats su lėktuvų gamyklomis. Užsakymai tirpsta, nes nebėra ne tik finansinių resursų, bet liūdniausia, kad dingsta pasitikėjimas partneriais, kurie taip pat jaučia nepasitikėjimą savo partneriais tolimesniuose visos sistemos segmentuose, nes jiems taip pat auga nepasitikėjimas, kadangi ima vis labiau sutrikti finansiniai kapiliarai didesniu mastu ir jau nebe vienoje valstybėje. Tik skiriasi jų užsikimšimo laipsnis ir galimybės juos valyti, o taip pat priimamų sprendimų KOKYBĖ.
Tuo tarpu priešingame visos šios sistemos gale yra geležies rūdos kasyklos. Jos kasa geležies rūdą, bet nebeturi kur jos dėti, nes nebėra tokio poreikio metalui. Savo ruožtu geležies rūdos kasykos nebeužsako tiek galežinkelio sąstatų, kad nuvežtų geležies rūdą į tuos miestus, kur yra aukštakrosnės, kurios ir išlydo iš geležies rūdos įvairių rūšių metalą, plieną. Ima sutrikti geležinkelio finansiniai kapiliarai, nes jis nebegauna tiek užsakymų, ir savo ruožtu nebeturi tokio poreikio plėsti savo vagonų skaičių, todėl vagonų gamybos gamykloms nebeužsako naujų vagonų pagaminimo, ir net atsisako jau sudarytų sutarčių. Tačiau šitoje grandinėje yra viena grandis, kuris uždaryti negalima – tai aukštakrosnė. Jos sustabdyti negalima taip, kaip galima sustabdyti automobilių gamybos konvejerį, o tada jį vėl paleisti. Aukštakrosnė turi bent minimaliu režimu DIRBTI, nes ją sustabdžius, jau reikės statyti NAUJĄ aukštakrosnę. O TAI JAU ATSKIRA GAMYKLA.
Kada krenta gamyba, tada lengviausias kelias atleisti darbuotojus, ir bent nedidele dalimi sumažinti savo išlaidas. Tačiau juk kiekvienas atleistas darbuotojas turi savo šeimą, savo gyvenimą, jis nėra TIK STATISTINIS VIENETAS. Jis yra GYVAS ŽMOGUS.
Didžiausia pasaulyje automobilių gamykla General Motors (JAV), uždaro savo filialus vienuose miestuose, kur atsisako kai kurių automobilių modelių gamybos iš viso, bet savo darbuotojams pasiūlo pereiti dirbti į kitus filialus, tik jau kituose miestuose. Šitaip darbuotojai išsaugo socialinį ir medicinos draudimą. Tačiau ką daryti šeimai, kada yra vaikai, kurie lanko mokyklą, kada yra namas, pirktas už kreditą ir dabar jo parduoti neįmanoma, nes tokių parduodančių yra ne vienas. Ir ne vienas ryžtasi važinėti savo mašina dirbti į kitą miestą net už 800 kilometrų nuo dabartinių namų. Savaitei išsinuomoja vieną butą trise, gyvena kaip studentai, sulaukę jau penkiasdešimtmečio, kad būtų pigiau. Po savaitės įtempto darbo penktadienį toks darbuotojas po pamainos lekia aštuonias valandas su mašina namo pas šeimą apie 800 kilometrų. Namus pasiekia naktį. Šeštadienį pabūna su šeima, o sekmadienį jau vėl kyla įtampa, nes jau reikia lėkti atgal į aną miestą. O juk vairavimas, ir dar tokį atstumą, taip pat ne poilsis. Žmogus sugrįžta po įtemptos kelionės naktį, kad ryte vėl pradėtų įtemptą darbo savaitę. Tik taip ir nepailsėjęs per poilsiui skirtas dienas. Visa savaitė taip pat sunkiai eina vidinėje įtampoje dėl tokios vidinės darbuotojo būsenos – šeima toli, namų nėra, visą laiką bute dar du žmonės, niekada nepabūni vienas, ir taip, kaip nori. Dar daugiau, šito miesto gyventojai žiūri į tokius atvykėlius kaip į priešus, užėmusius ir iš esmės iš jų atėmusius jų darbo vietas. O General Motors kompanija suteikė jiems pirmenybę ne dėl to, kad jie yra geresni, bet dėl to, kad jie nebuvo atleisti iš viso, tik turėjo važinėti dirbti į tą pačią gamyklą kitame mieste. Tačiau to miesto gyventojų tokie apmąstymai nedomina, jie žino, kad šitas vietas galėjo užimti ir jie. Toks supriešinimas dar papildomai veikia atvykusiųjų pasąmonę ir sąmonę. Tai milžiniškas stresas ir smegenims ir fiziniam kūnui, kad jis negauna ne tik poilsio, bet ir ramybės. Kiek ilgai atsilaikys smegenys ir materialios ląstelės iki depresijos ar kokios kitos ligos, o gal net iki savižudybės?
Ar tai ir yra materialios Urantijos civilizacijos pasiekimo viršūnė? Jokiu būdu ne. Tai iškreipta civiliazacija, nes ją sukūrė iškreiptas mąstymas, nesivadovaujantis Tėvo dvasios vedimu iš vidaus. Kadangi Tėvo dvasia perteikia daugybę idėjų, bet nevaržo asmens laisvos valios, tai materialus gyvulinis protas tas idėjas, net nesuvokdamas, kad jas gavo iš Tėvo, interpretuoja savo laisva valia SAVAIP IR ĮGYVENDINA, VISIŠKAI NE TAIP, KAIP YRA SUMANYTA ROJAUS TREJYBĖS, KAD GERIAU BŪTŲ NE SAUJELEI APSUKRESNIŲ, BET VISIEMS.
Todėl reikalingas AUKŠTESNIS MĄSTYMAS IR MATYMAS – MATYMAS ROJAUS TREJYBĖS ŽVILGSNIU – KAD SISTEMA VIS TIK PRADĖTŲ VEIKTI, NES GYVULINIS PROTAS IŠEITIES IŠ ŠITOS PADĖTIES NE TIK NEMATO, BET JIS TIESIOG MATYTI IR NEGALI, NES JIS TURI BŪTI IŠKILĘS AUKŠČIAU ŠITOS SITUACIJOS, KAD JĄ PAMATYTŲ IŠ VIRŠAUS IR VISĄ SISTEMĄ, APIMANČIĄ NE TIK PASAULĮ, BET IR KŪRINIJĄ.
Dabar gyvulinis protas tarsi žvelgtų į sceną sėdėdamas salės parteryje, kai žiūrovai sėdėdami viename lygyje vieni kitiems užstoja, todėl jie ir nemato nei kas kam užstoja ir nei supranta, ką daryti, kad neužstotų vaizdo scenoje, nes visi yra tame pačiame lygyje. Norint išspręsti pasaulio ekonomikos ir finansų dabartinius užakusius reikalus būtinas aukštesnis atsivėrusios sielos morontinis išminties ir šviesos protas ir jo priimami sprendimai, kada jis žvelgtų į tą pačią sceną jau ne iš parterio, bet iš balkono, į kurį jį ir užkėlė Tėvas-Rojaus Trejybė, kada jis atsivėre Tėvui-Rojaus Trejybei, todėl dabar jis ne tik mato gerai visą sceną, bet taip pat mato ir parteryje esančių savo sielos brolių ir sesių nekantrius judesius iš viršaus ir supranta, kodėl jie nemato viso vaizdo scenoje ir kaip jį pamatyti iš balkono.
Todėl tolimesni materialaus ir savanaudiško proto siūlomi sprendimai dabartinės pasaulio ekonomikos ir finansų padėties ne tik negerins, bet dar labiau klampins į prarają, nes dabar pasaulis yra labiau susijęs komunikavimo ryšiais, globalinių kompanijų veiklos ryšiais, ir produkcijos paskleidimo ir vartojimo globaliu mastu ryšiais. Todėl ir tolimesnis naujų sprendimų įgyvendinimas be Rojaus Trejybės DVASINIO PAGRINDO atneš TIK DAR DIDESNIŲ MATERIALIŲ IR INTELEKTUALIŲ SUKRĖTIMŲ IR NUSIVYLIMŲ, O TUO PAČIU DAR DIDESNĮ PASIMETIMĄ IR BAIMĘ VISOSE SFEROSE – POLITIKOJE, EKONOMIKOJE, ŠEIMOJE, VISUOMENĖJE.
Ir taip bus visame pasaulyje. Taip žlunga SENOJI MATERIALI IR SAVANAUDIŠKA CIVILIZACIJA BE ROJAUS TREJYBĖS PAGRINDO.
Viskas, kas nėra atremta į Tėvą-Rojaus Trejybę, turi patirti pabaigą ir suirti.
Kadangi neįmanoma per akimirksnį padaryti taip, kad žmonės visame pasaulyje staiga patikėtų tuo, ką rašau jums tiek dabar, tiek jau ne vienerius metus – kiekvienas turi atrasti Tėvą savyje ir tik Jo vedimu iš vidaus vadovautis, ir remtis tik į GYVĄ TĖVĄ-ROJAUS TRJEYBĘ, nesvarbu kuo žmogus būtų – politiku, verslininku, bankininku, žemdirbiu, daktaru, mokytoju, mokiniu, studentu, vairuotoju – tai savaime suprantama, kad tolimesni DABARTINIAI veiksmai žmoniją veda į dar didesnę tamsą ir pasaulinę krizę. Veda žmoniją į KATASTROFĄ, kurios išvengti NEĮMANOMA, nes pats žmogus šitaip neišmintingai SAVE kankina ir baudžia. Ir tai nėra jokia MŪSŲ karma, kaip kai kas norėtų pasakyti, o tiesiog tai yra priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimas mūsų visuomenėje, mūsų pasaulyje, kaip ir visoje kūrinijoje. Todėl žodžio karma vartojimas yra ne tik klaidinantis, bet ir užmaskuojantis mūsų sprendimų ir jų įgyvendinimo PRIEŽASTIS IR PASEKMES TIEK MUMS, TIEK IR ATEINANČIOMS KARTOMS.
Rojaus Tejybės evoliucija yra sumanyta ne tam, kad ji sustotų ar nutrūktų. Šito atsitikti negali niekada ir niekur, nes tuomet subyrėtų visa kūrinija, kuri visada vystosi tik į didesnę šviesą ir visų labui, per kiekvieno asmens didesnį nušvitimą ir gilesnę meilę visiems vienodai.
Todėl ir mes evoliuciją galime tik SULĖTINTI, PASKUKTI Į APLINKELIUS, KADA SPRENDIMUS PRIIMAME LAISVA VALIA, BET BE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS GYVO PAGRINDO, ATRASTO SAVYJE.
Štai dėl ko mes, GYVIEJI URANTAI, ESAME ŠITOJE KARTOJE IR ŠITAME PASAULIO KAMPELYJE – KAD IŠTIESINTUME TIEK DAUG TŪKSTANTMEČIŲ KREIVINTĄ, IR TEBEKREIVINAMĄ, URANTIJOS EVOLIUCIJOS KELIĄ, KAD IŠ TAMSOS JĮ IŠKELTUME Į ŠVIESĄ, KAD JĮ PAMATYTŲ VISI.
Tačiau šis kelias yra pagal pečius TIK URANTAMS, atradusiems Tėvą-Rojaus Trejybę savyje ir garbinantiems Rojaus Trejybę bei siekiantiems, labai nuoširdžiai, kuo ryškesnės kūrinijos pažinimo šviesos, ir atsidavus Tėvo-Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, kuriant gėrį drauge su Rojaus Trejybe, esant kasdienėms aplinkybėms.
Tai ką gi DABAR daryti KITIEMS, kurie dar net ir nemąsto dvasinės šviesos link?
Štai šitoje vietoje aš pamėginsiu jums pasidalinti Tėvo mokymu, atpasakodamas jį savo mintmis, kad Lietuvos žmonės pamąstytų apie dalinę išeitį ne iš pačios padėties, bet kad Lietuva galėtų nors kiek užsikabinti už nedidelės NIŠOS, kad besiritanti į bedugnę materiali civilizacija jos nenusitemptų su savimi visiškai.
Dabar nė viena pasaulio valstybė – jos vadovai, mokslininkai, verlsininkai – nežino kas vyksta, kodėl taip vyksta, ir ką daryti. Tam aš jums ir pateikiau platesnį kontekstą.
Lietuvai dabar būtina vystyti tas veiklos sritis, kuriose ji gali panaudoti savo vietinius resursus, kad kuo mažiau būtų veikiama išorės veiksnių, ir kokiu būdu tą įgyvendinti, koks turi būti mechanizmas šitai MATERIAI idėjai įgyvendinti. Štai apie tai ir kalbėjo man Tėvas ir mane prašė šitą idėją garsinti visiems, ir prašyti, kad ir kiti ją skleistų, kad ji kuo daugiau apimtų žmonių.
Urantijos grupėje ir Rojaus Trejybės šventovėje aš šitą materialią idėją jau pagarsinau. Mėginau pasiekti ir Lietuvos prezidentę, bet čia durys man buvo užtrenktos.
ŠIANDIEN Lietuva turi savo dėmesį sutelkti DVIEMS sferoms – STATYBAI IR ŽEMĖS ŪKIUI.
Statybų pramonė pagyvina mažiausiai penkias papildomas veiklos sferas – transportą, komunikacijas, kelių tiesimą ir priežiūrą, statybinių medžiagų gamybą, aptarnavimą, ir statinių priežiūrą.
Statyboms dabar yra klaidingai reklamos įpirštos vakarų gamybos įvairios trumpalaikės ir brangios statybinės medžiagos, kada būtina panaudoti vietines medžiagas – smėlį, žvyrą, cementą, plytas, molį, akmenis, šiaudus, medieną, savo intelektą ir darbo jėgą.
Statybos kaip jokia kita veiklos sfera pasklis gana lengvai po visą šalį horizontaliai ir tuo suteiks užimtumą žmonėms ne kurioje nors vienoje vietoje, bet visoje šalyje ir daugmaž tolygiai tiek kaimeliuose, tiek miesteliuose, tiek rajonų centruose, tiek dideliuose miestuose.
Dabar visuomenė DEGRADUOJA, aktyvus ir imlus idėjoms jaunimas emigruoja, šeimose augantys vaikai nemato pavyzdžio, kad jų tėvai doru darbu užsidirbtų pragyvenimui, nes daug yra iš viso nedirbančių. Tokie sulinkę medeliai-vaikai jau nebegalės išaugti tiesiais ir tvirtais žmonėmis-medžiais be tėvų perteikiamo patyrimo, jog tik doru darbu galima GYVENTI.
Šitaip degraduoja šeima, visuomenė, degraduoja MĄSTYMAS. Šito atstatyti labai greitai JAU BUS NEBEĮMANOMA, o valstybės vedliai skaičiuoja vien tik pinigus. Tai klaidinga nuostata. Politinė valdžia turi suteikti idėją ir ją įgyvendinti savo jėgomis.
Kada palaipsniui atsiras užimtumas statybose, kada pradės šeimos gauti pajamų, tik tada pradės tirpti baimė, kad nėra jokių pajamų, tada ir nepasitikėjimas, net šia diena, ims atslūgti, kaip slūgsta potvynio vanduo, praėjus liūtims. Tačiau svarbiausia šeimose mažės stresas, o vaikai pamatys pavyzdį, jog tik darbas suteikia pasitikėjimą, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinį.
Statybų poreikis yra milžiniškas visoje šalyje. Visur stinga butų, stinga gyvenamosios vietos. Dabar pastatyti namai ir butai neparduodami ne dėl to, kad jų yra perteklius, bet dėl to, kad juos pastatė lupikautojai, lupikautojai bankai, suteikę brangius kreditus statybos kompanijoms, lupikautojos statybų bendrovės, kurios prisiėmė tokių brangių kreditų, kad negali nuleisti kainų butams, nes patirs nuostolių, kai ir taip darbai jau stovi ir neša nuostolius kasdien.
Todėl statybų pramonę vėl reikia pradėti vystyti nuo PRADŽIOS IR DORAI.
Statybų kompanijos yra komercinės ir jos siekė kuo didesnio kąsnio, kuriuo dabar ir užspringo pačios taip, kad nebegali jo praryti, o kūnas ima silpti ir jėgos sekti. Todėl čia turi savo svertus įjungti Lietuvos valstybė, kad pati dar išliktų kaip valstybė su savo dabartine visuomene ir jos dabartiniu moralės lygiu, kuris kasdiem vis smunka.
Todėl valstybė turi imtis savo veiklos – jos valdžia turi suteikti galimybes ir statybos kompanijoms RINKTIS – IMTI IR TOLIAU KREDITUS IŠ KOMERCINIŲ IR LUPIKAUJANČIŲ BANKŲ, AR PASINAUDOTI JAI SUTEIKIAMAIS VALSTYBĖS KREDITAIS.
Ką turi daryti valsybė? Ji turi pakeisti BANKO Įstatymą, ir esant tokiai SUNKIAI ekonominei padėčiai šalyje, kad visuomenė visiškai nedegraduotų, nes tada siautės nusikalstamumas ir prievarta visur, ir net dienos metu, leisti Nacionaliniam Bankui teikti kreditus dviems veiklos sferoms – statybai ir žemės ūkiui. Tai nėra valstybės komercinis bankas, tai Lietuvos valstybės bankas, kuris iš viso dabar jokių kreditų niekam neteikia, o prižiūri komercinius bankus. Tačiau ši priežiūra yra ne tik prasta, bet iš viso beviltiška. Todėl Valstybė turi taip pat pakeisti įstatymus, kuriuose komerciniams bankams įvestų APRIBOJIMUS, KAD JIE NEGALĖTŲ TURĖTI JOKIŲ AKCIJŲ, TUO LABIAU DUKTERINIŲ KOMPANIJŲ – DRAUDIMO, STATYBOS, AUTOMOBILIŲ LIZINGO, LAIKRAŠČIŲ, TELEVIZIJOS KOMPANIJŲ, O VISĄ DĖMESĮ TELKTŲ VIEN TIK BANKININKYSTEI. Išsiplėtęs bankų veiklos diapazonas nustūmė pačią bankininkystę į podukros vietą. O pati nuostata, kad bankas gali savo veikloje turimus pinigus panaudoti bet kur ir bet kaip, kad tik neprieštarautų toji veikla įstatymams, yra klaidinga ir pakerta visos visuomenės, tuo pačiu ir valstybės interesus, o pelnus sukrauna tik saujelei privačių asmnų..Bankai taip išplėtė savo veiklos sferą į šalutines sritis, kuriose taip pat siekia PELNO, o tam reikalingi ir specialistai ir valdymas, ir dėmesys, o tada lygiai tiek dėmesio nebetenka tiesioginė bankininkystė.
Bankai turi tapti BANKININKYSTES PRIEMONĖMIS LIETUVOS VISUOMENĖS LABUI.
Ekonomika ir VISUOMENĖ dabar yra tokioje padėtyje, kad valstybė daugiau delsti nebegali, ji PRIVALO PATI IMTIS VISUOMENĖS GELBĖJIMO NUO EMIGRACIJOS IR DEGRADACIJOS MATRIALIOS IDĖJOS ĮGYVENDINIMO, PAREMDAMA STATYBAS IR ŽEMĖS ŪKĮ NE PER KOMERCINIUS BANKUS, BET TIESIOGIAI, IR PAREMDAMA STATYBAS NE BET KOKIOMIS SĄLYGOMIS, BET TOKIOMIS, KURIOS ATITINKA VALSTYBĖS VISUMOS – VISUOMENĖS – POREIKIUS DABRTINĖMIS APLINKYBĖMIS KUO DAUGIAU PARŪPINTI DARBO VIETŲ IR KAD JOS BŪTŲ PASKLIDUSIOS PO VISĄ ŠALĮ.
Labai svarbu turėti omenyje būtent pastarąją mintį, nes bet kokių naujų technologijų sukūrimas, kad ir kiek būtų svarbus, jis niekada neįtrauks daug žmonių į jų sukūrimą, todėl ir užimtumo nepadidins, o tuo pačiu niekaip negalės užkirsti kelio visuomenės tolimesniam masiniam degradavimui ir jos aktyvių ir jaunų narių emigravimui.
Tą padaryti gali tik statybos, tuo labiau, kad jų sukurto produkto vartotojas yra vietoje, nereikia šio produkto vežti į užsienį ir ieškoti jo vartotojo ten.
Todėl lėšas, dabar gaunamas iš Europos Sąjungos, įvairių programų įgyvendinimui, valstybė turi atiduoti ne komerciniams bankams, bet Nacionaliniam Bankui, kad šis – po Banko Įstatymo pataisos – galėtų teikti kreditus valstybės numatytomis sąlygomis DVEIMS SFEROMS – statyboms ir žemės ūkui. Tačiau visi kreditai iš Nacionalinio Banko STATYBOMS IR ŽEMĖS ŪKIUI turi būti be jokių palūkanų. Tai ne komercinis kreditas, tai visuomenės išlikimo ir mobilizavimo šitomis sąlygomis kreditas. Todėl jis ir suteikiamas ne komercinių bankų, kuriems pelnas yra viskas, o visuomenė – tegu sau žinosi. Šitaip negali elgtis valstybė savo žmonių atžvilgiu.
Todėl ir Europos Sąjungos lėšas ji turi perimti ne šiaip sau, bet savo šalies visuomenės labui, o ne komercinių bankų labui, kaip yra ŠIANDIEN.
Dabar visuomenė, o tuo pačiu ir visa valstybė, jau atsidūrė avarinėje situacijoje. Ir tol, kol tokia situacija nebus panaikinta, tol statybos ir žemės ūkis turi būti remiamas valstybės maksimaliai.
Kadangi Nacionalis Bankas suteiks kreditus statybos kompanijoms BE PALŪKANŲ, tai valstybė pateiks tokių kreditų suteikimo sąlygas. Viena iš jų – Nacionalis Bankas reguliariai tikrins tokių kreditų tikslinį panaudojimą statybų procese.
Būtina atsižvelgti į kiekvienoje vietovėje esamą konkrečią padėtį – nedarbo lygį, darbo jėgos kvalifikaciją, gyventojų skaičių, pramonės išsivystymą toje vietovėje, ir t.t. Tą žinoti būtina, kad būtų statybos bendrovėms taikomos skirtingos sąlygos, priklausomai nuo to, kur jos dirbs.
Pagrindinė valstybės sąlyga keliama statybos kompanijoms – pelno riba. Valstybė numatys viršutinę pelno ribą, kad kompanijos neužkeltų tokių kainų už butus ir namus, jog žmonės negalėtų jų nusipirkti. Vietinės medžiagos ir vietinė darbo jėga paverstų butus ir namus prieinamus VIETOS GYVENTOJŲ GAUNAMŲ PAJAMŲ ATŽVILGIU. Dar daugiau, po kurio laiko, tokie nebrangiai pastatyti statiniai būtų prieinami ir savivaldybėms, kad šios galėtų turėti savo nuosavybėje tokius namus, kuriuose butus galėtų išsinuomoti menkas pajamas gaunantys žmonės, kurie jokių kreditų gauti negali, nes neturi galimybių juos grąžinti, arba tokius namus galėtų įsigyti vietos bendruomenės savo nariams.
Statybos kompanijos pačios spręs, ar joms vertingiau imti kreditus be procentų iš valstybės ir laikytis jos numatytų sąlygų, ar kreiptis į komercinius bankus ir turėti visiškai laisvas rankas, bet būti bankų brangių kreditų ir daug didesnių kainų įkaitu, o tuo pačiu ir daugiau rizikuoti, jog gali iš viso bankrutuoti.
Konkrečios sąlygos ir situacijos padarys atitinkamas korekcijas. Pati idėja nereiškia, kad ji nuo pat pirmos akimirkos nesulauks pasipriešinimo ir bus įgyvendinama sklandžiai. Bus įvairių nukrypimų, nes įvairūs žmonės ją savaip interpretuos, o kadangi jų dvasinis lygis yra labai žemas, o savanaudiškumo laipsnis yra labai aukštas, tai ją vėl temps ant įprasto pelno siekimo kurpalio. Tačiau jum svarbu dabar žinoti, kad yra tokia MATERIALI IDĖJA, KURI JUMS YRA PAGAL PEČIUS IR KURIOS ĮGYVENDINIMUI YRA VIETINIŲ RESURSŲ, O TAI DUOS IMPULSĄ IR VISAI VISUOMENEI, KADA IMS ATSIRASTI NE TIK DARBO VIETOS, BET IR PRIEINAMI BUTAI IR NAMAI.
Žemės ūkyje padėtis yra sudėtingesnė.
Tokia visuomenė, kurioje žemės ūkyje užimta mažiau kaip 20 procentų žmonių, yra atsidūrusi dideliame pavojuje, kad ji kaip visuomenė po kurio laiko nebeišliks iš viso. Pati geriausia proporcija yra tokioje visuomenėje, kurioje žemės ūkyje dirba 70 procentų, o miestuose tegyvena apie 30 procentų žmonių. Jie yra pakankama jėga materialios civilizacijos progresui užtikrinti.
Kada žmonės gyvena kaimuose ar vienkiemiuose, jie gyvena GAMTOJE. Jų visiškai yra kitoks požiūris į gamtą, žvėrį, paukštį, aplinką, tarpusavio santykius su kaimynais palyginus su miesto žmonėmis, kurie net viename dideliame name bet gretimoje laiptinėje gyvenančių nepažįsta ir nelaiko kaimynais, todėl ir nesisveikina. Miestas yra susvetimėjimo ir ydų šaltinis ir poligonas. Kaime gyvenantis žmogus ir turintis dar ūkį, visada turi darbo. Jis išlaiko pats save ir savo šeimą. O savo kasdieniu gyvenimu rodo pavyzdį ir vaikams, kaip dirbant galima pasiekti materialių darbo vaisių. Tuo pačiu ir vaikai yra įtraukiami į šį darbo procesą, kad jie dirbdami patys matytų savo asmeninių pastangų rezultatą. Jiems tai teikia pasitenkinimą ir didžiulį norą daryti viską patiems, jeigu jiems su meile leisti pasreikšti, pagal jų amžių, nuo mažumės tiek su gyvuliais, tiek sode, tiek laukuose, tiek su technika. Jie mokosi dirbdami, šitaip įgydami patyrimą ir gyvą bendravimą su aplinka – augalais ir gyvūnais. Ir jų joks DIRBTINIS miestas nebesuvylios.
Kada visuomenė neturi šviesos ir tiesos dvasinių vedlių, tada žmonės atsiduoda savo materialaus ir savanaudiško proto vedimui, kuris nustelbia Tėvo dvasios GYVĄ IR IŠMINTINGĄ balsą VIDUJE, ir tada puola ieškoti naujovių ir pramogų. O jas būtent išoriniu pavidalu ir siūlo miestai. Ir bėga ten masinami įvairiaspalvių lempučių žmonės iš kaimo, nes nori KOMFORTO KŪNUI – SAVO MATERIJAI. O miestas negali pasiūlyti tokiai gausiai suvažiavusiųjų nei pastogės, nei darbo, o jų gyvulinis protas jau nebenori sugrįžti į ten, iš kur atbėgo, nes jį ten išjuoks kaip nevykėlį, o juk jis norėjo būti aukščiau už kitus, daugiau pasiekęs, turtingesnis, kad apie jį kalbėtų – ŠTAI KOKS JIS. Ir dabar tokie planai žlugo. Atgal kelio jis nemato, tada griebiasi bet ko, kas tik suteiktų bet kokį pragyvenimą, tik kad mieste. Miestas siūlo ne tik komfortą KŪNUI, pramogų, bet ir naujų draugų. Tačiau jis kaip pelkė atitraukia buvusi kaimo ir gamtos vaiką nuo gyvo ryšio su gamta ir po kiek laiko jis praranda net ir tą moralės lygį, kokį turėjo tik atvažiavęs į miestą. Todėl savi interesai tampa pirmaeiliai, kur beatsidurtų tas buvęs kaimo žmogus – politikos, verslo, mokslo, švietimo, ar bet kokiame kitame miesto gyventojų verpete.
Tad net ir tapęs miestiečiu verslininku, jis greitai pamiršta, kaip sunkiai dirbo dar būdamas pats kaime, kaip ten ir toliau dirba jame likę, ir dabar žiuri tik savo naudos – kaip kuo mažesnėmis kainomis supirkti iš kaimiečių daržoves, mėsą, vaisius, pieną, o jau pačiame mieste juos parduoti kuo brangiau, taip bus jam daugiau pinigų.
Šitaip buvo pakirstos kaimo šaknys, kurias dabar reikia vėl išgydyti ir toliau nebekirsti.
Štai kodėl apie jokias Europpos Sąjungos išmokas, kad žmonės NEDIRBTŲ, TAPTŲ VELTĖDŽIAIS IR DEGRADUOTŲ, PRASIGERTŲ BE DARBO IR TIKSLO KAIME, Lietuvos valdžia turi nustoti galvoti. Ji pirmiausia turi suvokti, kad dvidešimt metų ji žengė klaidingu keliu, kurį jai primetė Europpos Sąjungos savanaudžiai ir dvasinėje tamsoje gyvenantys politikai, kurie iš pradžių sunaikino savo senesniųjų Vakarų Europos šalių visuomenės moralią ir dvasią, kuri dabar yra visai degradavusi ir sumaterialėjusi, o tada ėmėsi ir kitiems diegti tokias pragaištingas idėjas, kad kaime liktų ne daugiau kaip 3 procentai gyventojų. Tai visuomenės vėžinis susirgimas, nuo kurio materialių ir ekonominių vaistų nėra. Vakarų Europos miestai patys sau susikūrė spąstus iš nebeišsprendžiamų problemų – narkomanija, alkoholizmas, bedarbystė, nusikalstamumas, prievarta, šeimų parodija, naišlaičių tragedijos, benamių armijos, ir milžiniškos lėšos ginklams, policijai, kalėjimams, kai ligoninėms jų yra milžiniškas stygius.
Todėl dabar Lietuva turi išdrįsti priimti jai metamą naują iššūkį – šioje sunkioje ekonominėje situacijoje pradėti remti žemės ūkį ir žmonių grįžimą į kaimą.
Kaimas turi atgimti. Mirs kaimas, net ne fizine prasme, bet moraline, miestas negyvens taip pat.
Turi būti suteikiami valstybės kreditai – be jokių procentų – norintiems apsigyventi kaime. Turi būti jiems suteikiama nemokamai žemė, kad jie galėtų ja naudotis visą gyvenimą, o jų palikuonis taip pat galėtų ja naudotis, tačiau negalėtų jos parduoti. Iš viso žemės privati nuosavybė yra civilizacijos progreso stabdis, o ne pagalba jai. Tad, kas tokiomis sąlygomis nori keltis ir statytis savo namus kaime, tiems valstybė suteikia ilgalaikį kreditą be palūkanų – ne komercinį.
Lietuvos žmonės, o ypač valstybės valdžia, turi matyti tolimą perspektyvą, ką atneš valstybės žemės ūkio rėmimo politika VISOS VISUOMENĖS LABUI, O NE KONKREČIŲ GRUPIŲ AR ASMENŲ LABUI.
Visi valstybės be palūkanų suteikti Nacionalinio Banko kreditai žemės ūkiui turi būti labai skrupulingai stebimi, kaip jie panaudojami, kad nebūtų taip, jog kreditai paimti, o panaudojami visiškai ne tiems tikslams, kam buvo suteikti.
Ši idėja yra NE DVASINĖ, BET MATERIALI. Dvasinis jos supratimas dar būtų per sunkus, kada žmonės gyvena tokioje dvasinėje tamsoje. Tačiau materiali idėja gali būti įgyvendinama jau dabar ir šitame visuomenės išsivystymo lygyje.
Jos įgyvendinimo sklandumas priklausys nuo Lietuvos valdžios ryžto ir drąsos ją įgyvendinti, nes tai yra ir jai iššūkis, kuris pareikalaus ne tik vidinio nusistatymo, bet ir išorinio žingsnio Europos Sąjungos biurokratų atžvilgiu. Tačiau labai daug priklauso ir nuo visos visuomenės, kuri turi susimąstyti, ar nori išlikti kaip visuomenė ir valstybė ar yra linkusi ir toliau inertiškai nieko nedaryti. Tolimesnė laukimo politika yra perdaug rizikinga pačiai valstybei ir jos visai visuomenei, nes dabartinis nežinojimas ką daryti ir neveiklumas veikia ne jos naudai.
Todėl skleiskite šią idėją iš Tėvo kiek galima plačiau, kad ji pasiektų kuo daugiau žmonių.
Šitai idėjai aptarti būtinas platus politikų, verslininkų, žemdirbių, mokslininkų, religininkų, visuomenės organizacijų atstovų Forumas, nes jai įgyvendinti reikalingas ne tik politinis sprendimas, bet ir bendras visuomenės įvairių lygių sutarimas, nes čia savo interesus turės koreguoti vardan visos visuomenės išlikimo didelė dalis ir politikų, ir verslininkų.
Štai kodėl šitą idėją talpinu MŪSŲ Forume, nors ji ir nėra DVASINĖ, BET YRA IŠ TĖVO MAN SUTEIKTA KRYPTIS, KAD JĄ PAGARSINČIAU, KĄ TURI DARYTI LIETUVOS VALDŽIA EKONOMIKOJE DABARTINĖMIS SĄLYGOMIS.
TAI MATERIALI IDĖJA, IR JOS ĮGYVENDINIMO NIUANSAI PRIKLAUSYS NUO JOS ĮGYVENDINIME DALYVAUJANČIOS KIEKVIENOS GRANDIES IŠMINTINGO VEIKIMO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Vilnius, 2010 03 02
Algimantas
2010-03-02 19:15:55
Komentarai
Mielieji, dar kartą iškeliu šitą temą - susipažinkite ir patys Tėvo idėją skleiskite kitiems, kad su ja susipažintų kuo daugiau žmonių, nes tik taip bus galima IŠ PAČIŲ APAČIŲ IR MASIŠKAI pasiekti ausis tų, kurie priima sprendimus ir nesuvokia, kokius sprendimus BŪTINA PRIIMTI, O KOKIE SPRENDIMAI YRA PAVOJINGI Lietuvai, O TOKIE KAIP TIK DABAR IR PRIIMINĖJAMI, todėl jauni žmonės BĖGA IŠ LIETUVOS KUR KAS GALI VIS DAUGIAU.Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-11-22 17:16:20
/Tokia materiali SAVANAUDIŠKA civiliacija yra iškrypusi ir išlikti NEGALI, nes ji pažeidžia Rojaus Trejybės sumanytą evoliucijos planą – vystyti visus šviesos ir meilės link ir VISŲ GEROVĖS LABUI.
VISA MATERIALI KŪRINIJA KOSMOSE REMIASI Į DVASINĮ PAGRINDĄ. NES ROJAUS TREJYBĖ YRA DVASINĖ – TRYS DVASINIAI ASMENYS. Ir kiek besiplėstų materiali kūrinija, vis tiek ji turi DVASINĮ PAGRINDĄ, KURIS YRA KIEKVIENOS ASMENYBĖS VIDUJE IR NET YRA ASMENYBĖS ŠALTINIS IR CENTRAS. Todėl šis Šaltinis ir Centras rūpinasi tuo, ką jis sukuria – ASMENYBES – IR PADEDA JOMS ŠVIESĖTI. Todėl ir visa kūrinija dirba VISUMOS LABUI, KAIP YRA SUMANYTA ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCIJA – VISUMAI IR INDIVIDUI. Ir niekam nenumatyta jokių išimčių. Todėl ir Urantijos žmonija neturi jokios išimties. Ji turi savo materialų civilazacijos vystymą atremti į dvasinį pagrindą – Rojaus Trejybę./
..Štai čia ir yra pagrindas ant kurio stovėdami ir galime išties pradėti veiklą,kuri bus paremta TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMU SAVYJE..Ir nebūkime naivūs,kad valstybė ar kitas darinys pakeis padėtį,remdamiesi dvasingumu.
/O dabartiniai sutrikimai yra todėl, kad materiali žmonijos civilizacija nesiremia į DVASINĮ PAGRINDĄ – Į TĖVĄ, Į ROJAUS TREJYBĘ - TAIP, KAIP Į ŠĮ DVASINĮ PAGRINDĄ REMIASI VISA KŪRINIJA./
..Absoliuti tiesa,kuri tikrai gali ir nusverti visus svertus civilizacijos išlikimui arba ne.Tiesiog neįmanoma užduotis yra iškelta žmonijai,kuri niekad ir nėjo dvasingumo keliu,vektorium aukštyn.Ir saujalė,kuri tik kaupė savanaudiškai sau niekad nepaleis iš rankų kapitalo visumos labui.Ir ši infomacija,kuri pateikta tik dar palyginus švelniai,turi tokį didelį užtaisą,kad ne visi gali suvokti jos mąstą..
/Jūs turite įsisąmoninti, jog dvasios nėra vėlės, šmėklos, ar vaiduokliai, kurie visi yra ligotos fantazijos arba tamsios pasąmonės pasireiškimas, bet REALŪS asmenys, realūs materialios kūrinijos dvasiniai Dievo sūnūs ir dukros, atliekantys begalinį skaičių užduočių, kad kūrinija šviesėtų vis didesnės meilės ir pasitikėjimo aplinkoje.
Kada visa ekonomika – ir net visa materiali žmonijos civilizacija – vystoma tik savanaudiška kryptimi – gauti kuo didesnį pelną ir bet kokia kaina, net konkurentų sunaikinimo kaina, kad būtų geriau tik man – ir kada ŠITOKIO “GYVENIMO“ mokoma nuo pat gimimo visur – namie, mokykoje, darbe, gatvėje – tada dvasinis pagrindas yra paminamas, o toda ir tokia veikla yra nukreipta į griovimą ir Tėvo-Rojaus Trejybės valios paniekinimą ir pamynimą, o savo interesų iškėlimą virš visumos interesų – tegul bus gerai tik man, o kaip VISIEMS, tai JŲ reikalas, manęs tai nedomina.
Tokia materiali SAVANAUDIŠKA civiliacija yra iškrypusi ir išlikti NEGALI, nes ji pažeidžia Rojaus Trejybės sumanytą evoliucijos planą – vystyti visus šviesos ir meilės link ir VISŲ GEROVĖS LABUI.
VISA MATERIALI KŪRINIJA KOSMOSE REMIASI Į DVASINĮ PAGRINDĄ. NES ROJAUS TREJYBĖ YRA DVASINĖ – TRYS DVASINIAI ASMENYS. Ir kiek besiplėstų materiali kūrinija, vis tiek ji turi DVASINĮ PAGRINDĄ, KURIS YRA KIEKVIENOS ASMENYBĖS VIDUJE IR NET YRA ASMENYBĖS ŠALTINIS IR CENTRAS. Todėl šis Šaltinis ir Centras rūpinasi tuo, ką jis sukuria – ASMENYBES – IR PADEDA JOMS ŠVIESĖTI. Todėl ir visa kūrinija dirba VISUMOS LABUI, KAIP YRA SUMANYTA ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCIJA – VISUMAI IR INDIVIDUI. Ir niekam nenumatyta jokių išimčių. Todėl ir Urantijos žmonija neturi jokios išimties. Ji turi savo materialų civilazacijos vystymą atremti į dvasinį pagrindą – Rojaus Trejybę/
..Yra siūloma globali išeitis iš tokios padėties,bet ji neišvengs artėjančios katastrofos.Mes gyvenam iliuzijoj,bet tikrovė kur kas rimtesnė,nei norime matyti mes.Galime tik tą katastrofą sušvelninti.
/Tai iškreipta civiliazacija, nes ją sukūrė iškreiptas mąstymas, nesivadovaujantis Tėvo dvasios vedimu iš vidaus. Kadangi Tėvo dvasia perteikia daugybę idėjų, bet nevaržo asmens laisvos valios, tai materialus gyvulinis protas tas idėjas, net nesuvokdamas, kad jas gavo iš Tėvo, interpretuoja savo laisva valia SAVAIP IR ĮGYVENDINA, VISIŠKAI NE TAIP, KAIP YRA SUMANYTA ROJAUS TREJYBĖS, KAD GERIAU BŪTŲ NE SAUJELEI APSUKRESNIŲ, BET VISIEMS.
Todėl reikalingas AUKŠTESNIS MĄSTYMAS IR MATYMAS – MATYMAS ROJAUS TREJYBĖS ŽVILGSNIU – KAD SISTEMA VIS TIK PRADĖTŲ VEIKTI, NES GYVULINIS PROTAS IŠEITIES IŠ ŠITOS PADĖTIES NE TIK NEMATO, BET JIS TIESIOG MATYTI IR NEGALI, NES JIS TURI BŪTI IŠKILĘS AUKŠČIAU ŠITOS SITUACIJOS, KAD JĄ PAMATYTŲ IŠ VIRŠAUS IR VISĄ SISTEMĄ, APIMANČIĄ NE TIK PASAULĮ, BET IR KŪRINIJĄ/
..Ir viskas yra pasmerkta žlugimui,be ROJAUS TREJYBĖS dvasinio pagrindo..
/Todėl ir tolimesnis naujų sprendimų įgyvendinimas be Rojaus Trejybės DVASINIO PAGRINDO atneš TIK DAR DIDESNIŲ MATERIALIŲ IR INTELEKTUALIŲ SUKRĖTIMŲ IR NUSIVYLIMŲ, O TUO PAČIU DAR DIDESNĮ PASIMETIMĄ IR BAIMĘ VISOSE SFEROSE – POLITIKOJE, EKONOMIKOJE, ŠEIMOJE, VISUOMENĖJE.
Ir taip bus visame pasaulyje. Taip žlunga SENOJI MATERIALI IR SAVANAUDIŠKA CIVILIZACIJA BE ROJAUS TREJYBĖS PAGRINDO.
Viskas, kas nėra atremta į Tėvą-Rojaus Trejybę, turi patirti pabaigą ir suirti./
..Ir prašau atkreipti dėmesį į šią ištrauką-realią išeitį kuri mums yra siūloma..
/Todėl ir mes evoliuciją galime tik SULĖTINTI, PASKUKTI Į APLINKELIUS, KADA SPRENDIMUS PRIIMAME LAISVA VALIA, BET BE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS GYVO PAGRINDO, ATRASTO SAVYJE.
Štai dėl ko mes, GYVIEJI URANTAI, ESAME ŠITOJE KARTOJE IR ŠITAME PASAULIO KAMPELYJE – KAD IŠTIESINTUME TIEK DAUG TŪKSTANTMEČIŲ KREIVINTĄ, IR TEBEKREIVINAMĄ, URANTIJOS EVOLIUCIJOS KELIĄ, KAD IŠ TAMSOS JĮ IŠKELTUME Į ŠVIESĄ, KAD JĮ PAMATYTŲ VISI.
Tačiau šis kelias yra pagal pečius TIK URANTAMS, atradusiems Tėvą-Rojaus Trejybę savyje ir garbinantiems Rojaus Trejybę bei siekiantiems, labai nuoširdžiai, kuo ryškesnės kūrinijos pažinimo šviesos, ir atsidavus Tėvo-Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, kuriant gėrį drauge su Rojaus Trejybe, esant kasdienėms aplinkybėms/
..Ir mes galime ne diskutuoti,bet veikti realiai materialioj plotmėj,bendrom jėgom,viena kryptim,nes NEBĖRA KITO KELIO.Kitaip tariant"mums šakės",anksčiau ar vėliau...
/Todėl skleiskite šią idėją iš Tėvo kiek galima plačiau, kad ji pasiektų kuo daugiau žmonių.
Šitai idėjai aptarti būtinas platus politikų, verslininkų, žemdirbių, mokslininkų, religininkų, visuomenės organizacijų atstovų Forumas, nes jai įgyvendinti reikalingas ne tik politinis sprendimas, bet ir bendras visuomenės įvairių lygių sutarimas, nes čia savo interesus turės koreguoti vardan visos visuomenės išlikimo didelė dalis ir politikų, ir verslininkų.
Štai kodėl šitą idėją talpinu MŪSŲ Forume, nors ji ir nėra DVASINĖ, BET YRA IŠ TĖVO MAN SUTEIKTA KRYPTIS, KAD JĄ PAGARSINČIAU, KĄ TURI DARYTI LIETUVOS VALDŽIA EKONOMIKOJE DABARTINĖMIS SĄLYGOMIS.
TAI MATERIALI IDĖJA, IR JOS ĮGYVENDINIMO NIUANSAI PRIKLAUSYS NUO JOS ĮGYVENDINIME DALYVAUJANČIOS KIEKVIENOS GRANDIES IŠMINTINGO VEIKIMO/
Arūnas
2010-03-03 20:08:16
Pirmiausiai trokštu padėkoti TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI už nurodyta kryptį,už tą gelbėjimosi ratą numesta mūsų tautai,mūsų Lietuvai;šiuo gelbėjimosi ratu gali pasinaudoti ne tik Lietuva,bet ir visa Urantija.
Šie Tėvo Mokymai sukelia įvairių svajonių;tam,kad nors pačiu menkiausiu laipsniu pradėtų materializuotis šios,Tėvo pateiktos įdėjos,pirmiausiai būtų labai naudinga,kad po truputį pradėtų kisti mūsų tautiečių ir ne tik tautiečių,sąmoningumas.Tam,kad palaipsniui būtų įgyvendintos naujos įdėjos žemės ūkyje,pirmiausiai reikėtų pakeisti mitybos įpročius;reikėtų labai gerai pagalvoti,ar iš tiesų reikalingos statyti dvokiančios,aplinką teršiančios,fermos.Žinau,kad mano svajonė,ir ne tik mano,sukeltų didelę revoliuciją.Bet,iš tiesų,mes priėjome liepto galą;nesimato išeities.
Dabar suprantu,kodel jau antra diena iš vidaus esu skatinama ieškoti spausdintuvo,nes mano kompiuterio spausdintuvas sugedo.Net tiksliai nežinodama kodel,šiandiena susitariau su drauge, rytoj anksti ryte,nuvykti pas ją,kad pasinaudočiau josios spausdintuvu;maniau,pas ją atspausdinti kelias maldas,ir kelis Algimanto Mokymus,nes Rūta sakė,kad yra keli pageidaujantys Algimanto padiktuotų maldų.Bet šitą mokymą,pagal mano supratimą,būtina atspausdinti pirmiausiai.
Su meile,
IRENA
2010-03-02 22:22:25
MES GALIME RASTI VISŲ PROBLEMŲ SPRENDIMĄ
Dvasingumo stoka - dvasinio mąstymo deficitas . Žmonės nebemoka pakelti savo minčių nuo savo kiemo problemų ir nuo savo buitinių problemų . Tačiau Dievo Dvasia mus drąsina ir ragina , drąsiau ir laisviau pasitikėkite dieviška Dvasia .
,, Drąsiau ir laisviau pasitikėkite Manimi , nuraminkite savo protuose butinį triukšmą ir leiskite Man vesti jūsų protą . Tai nereiškia , kad jūs galite leisti savo sąmonei tinginiauti ir ramiai miegoti . Tikrai ne . Aš raginu jus - kiekvieną valandą ieškokite savo sąmonėje kūrybinių minčių , tikrų išmintingų dvasingų minčių . neleiskite , kad jūsų sąmonei vadovautų pasipūtęs , savanaudiškas komercinis protas . Vystykite tik dvasingą kūrybą , kuri gali teikti naudą ir gėrį visiems žmonėms , o tuo pačiu ir jums asmeniškai . Vystykite džiaugsmą ir dėkingumą šiandiena . Generuokite , savo protuose tik džiaugsmą ir dėkingumą , kad gyvenate , kad mąstote , kad vaikščiojote , ir matote ir girdite šį fizinį pasaulį . Leiskite Mano Dvasiai laisvai veikti jūsų protuose . Prašykite ir melskite , kad šis laisvas veikimas , kuo geriausiai būtų priimtas ir suprastas jūsų gamtinio proto . Visus ekonominius ir buitinius sprendimus nagrinėkite ir spręskite tik džiaugsme ir dėkingume . Prieš bet kokias problemų sprendinių konsultacijas , pasidžiaugkite bendrai , kad visi jūsų protai yra suderinti dvasioje ir tiesoje - tai leis laisvai ir laimingai rasti visiems vieningą ir išmintingą sprendinių variantą . Niekada nekurkite nerimo ir neplanuokite galimų sprendinių variantų , bet su giliu pasitikėjimu eikite į sprendimų salę ir tikėkite , kad Aš būsių tame vieninteliame sprendime , kuris bus tinkamas jums visiems . Jūs tai turite sąmoningai žinoti ir turite naudotis tuo žinojimu , kad Dievo dvasia visada bus jūsų sprendime , jeigu tik sąminingai atversite savo protus dieviškos Dvasios įtakai . Šiuo savo proto atsiverimu , jūs sudarysite ne tik Mano Dvasiai geriausias veikimo sąlygas , bet pritrausite kūrybiniam gebėjimui ir savo pagalbai , daugelį angeliškų dvasių , iš paralėlinio dvasinio pasaulio.
Tuo pačiu skaitykite ir gyvenimo ženklus , kuriuos stato Mano angelai ir kurie gyvai kalba įvairiausiomis prasmėmis apie jus ir apie mus . Ir neignoruokie šio fizinio pasaulio dėsnių , bet teisingai taikykite juos ir analizuokite jų veikimą įvairiais kampais . Jūsų visos dvasinės įžvalgos tegu padeda protui ir sąmonei rasti visų geriausius ir švelniausius sprendimus .''
Na štai , atrodo ir viskas , tam kartui. Tuo prisidedu prie Algimanto projekto . Petras (ateitiespetras@gmail.com)
Petras
2010-03-04 21:05:50
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]