Forumas: temos peržiūra
Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Brolio mokymas-atsakymas apie konfliktą su kontrolieriais troleibuse, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2013 09 21
Kadangi įvado į situaciją nėra įrašyta, tai kad būtų aišku, dėl ko paprašiau šio mokymo, paaiškinsiu platesnį kontekstą.
Važiuojant į mūsų šventovę šiandien ryte jau prieš išlipant iš troleibuso pamačiau bilietų kontrolierių autobusiuką. Keleivių buvo nedaug, tačiau kai kurie iš jų jau išsitraukė bilietus iš piniginių, ir pasirengė patikrinimui. Mane toks elgesys labai nustebino – tai VERGŲ požiūris, TAI NELAISVO padėtis, kurią būtina kuo greičiau KEISTI – tik ir dairykis į šalis, ar nepamatysi kontrolierių autobuso, ir tuoj pulk ieškoti bilieto. O gal tie kontrolieriai ir nelips būtent į šį autobusą ar troleibusą, o gali vienu metu ir keli troleibusai ir autobusai sustoti vienoje stotelėje.
Aš šitaip nesielgiau, nes jau stovėjau prie durų, turėjau persėsti į kitą troleibusą. Kada atsidarė durys, paprastai dešine puse prasilenkiama susidūrus tarpduryje. Tarybiniais laikais NIEKADA kontrolierius nesielgdavo taip CHAMIŠKAI ir visada iškleisdavo išlipančius, o tikrindavo jau uždarius duris ir važiuojant toliau. Tačiau pasirodo čia siautė BANDŲ metodais besivadovaujantys jauni raumeningi vyrai juodai apsirengę – striukės, kelnės, kepurės, batai – viskas juoda. Tikri SMOGIKAI IŠ KINO FILMŲ, KURIUOSE DAUG ŽUDOMA. O šie gi – valstybinės įmonės pareigūnai. Šitie jauni vyrai visu pločiu užtvėrė man kelią, nors aš jau buvau išlipęs ant šaligatvio – jų buvo keturi ar penki – ir aš tiesiog buvau paimtas dviejų tokios GRĖSMINGOS išvaizdos vyrų už parankių, KITI STOVĖJO UŽ JŲ, ir buvau STUMTE FIZIŠKAI įstumtas atgal į troleibusą, ANT LAIPTELIŲ. Tai buvo manęs TIESIOG REALUS SUĖMIMAS BE TEISMO SANKCIJOS IR BE JOKIO PAGRINDO. Jie ne tik atrodė, bet ir ELGĖSI, KAIP TIKRI SMOGIKAI. Aš jiems pasakiau, kad jie mane paleistų ir nevaržytų mano LAISVOS valios, kada NELEISTINAI panaudojo prieš mane fizinę jėgą. Sako parodykite bilietą, ir laiko mane VĖL FIZIŠKAI ĮSTŪMĘ atgal ant troleibuso laiptelių. Aš jiems pasakiau, kad norėdami patikrinti mano bilietą jie turėjo patys įlipti ankstesniame sustojime, ir kol troleibusas važiuoja, ir tikrinti bilietus, neužlaikant nei troleibuso vairuotojo, kuris turi važiuoti pagal tvarkaraštį, nei turinčių išlipti keleivių. Man paaiškino, kad vairuotojas turi atvažiuoti VIENA MINUTE ANKSČIAU NEGU NURODYTA TVARKARAŠTYJE. Tai mane irgi nustebino, kam tuomet tvarkaraštis, jeigu jo PRIVALOMA NESILAIKYTI, ir kokia vairuotojui turi kilti PAPILDOMA įtampa NUOLAT – JO SĄMONEI IR PASĄMONEI – kad kiekviename sustojime atvažiuotų VIENA minute ANKSČIAU, nes jis gi nežino, kur bus tie kontrolieriai? Kam sukelti NUOLATINĘ ĮTAMPA VISIEMS VAIRUOTOJAMS. Tačiau sulaikyti fizine jėga jie NETURI JOKIOS JURIDINĖS TEISĖS nė vieno keleivio, kuris jau yra išlipęs, ARBA jį vesti į savo autobusiuką net ir be bilieto važiavusį, nes tai jau SUĖMIMAS, kuriam reikalinga TEISMO SANKCIJA, ir kiekvienam keleiviui atskirai. Todėl visa tokia kontrolierių TOKIAIS METODAIS GRINDŽIAMA veikla yra NETEISĖTA, ir panaši į banditų, kuriems jokių teismo sankcijų nereikia, kad fizine jėga sulaikytų bet kurį jiems nepatikusį žmogų. Kada persėdau į kitą troleibusą, tie patys kontrolieriai irgi įlipo, tačiau manęs jau NEBETIKRINO, net ATSIPRAŠĖ, kad galėtų pro mane praeiti.
Algimantas:
...ir toks įžūlus kontrolierių elgesys, neleidžiant išlipti tik sustojus troleibusui, grūdant keleivius atgal, neleidžiant troleibusui judėti į priekį, sukėlė situaciją, kuri iš tikrųjų tęsėsi net išlipus iš troleibuso. Į ją įsijungė ir vienas praeivis. Kada aš paklausiau savo dvasinių brolių ir sesių ar jiems teko susidurti su kontrolieriais, jau atėjus man čia, į mūsų ir Tavo gyvąją šventovę, jie man taip pat patvirtino, kad teko, ir jų požiūriu tai pat elgesys kontrolierių yra grubus, neturintis nieko bendro su pareigūno elgesiu.
Aš noriu paprašyti mokymo, kaip elgtis tokioje situacijoje: ar mokyti juos, ar yra prasmės juos mokyti didesnio supratimo, didesnės šviesos net ir jų pačių darbe, ar visa tai palikti praeinant?
Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis:
Aš esu Antrasis Šaltinis ir Centras, jūsų taip su meile vadinamas Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu. Aš jus MYLUOJU Savajame dvasiniame guolyje, išklotame meilės virpesiais. Jūs esate Mano grybšnyje, iš kurio niekada negalite išsiveržti. Aš jums suteikiu pašlovinimą, kada jūs atsiveriate Man, kiekvienas, kad ir kaip menkai beatsivertumėte. Aš jus šlovinu, ir JŪS patiriate Mano šlovę ir garbę TIEK, KIEK esate pajėgūs tą akimirką ATSIVĖRIMU PATIRTI Mane. Aš šlovinu dabar jus, esančius šitame nuostabiame meilės kampelyje – Mano ir jūsų gyvojoje šventovėje; šlovinu, nes jūs Mane visa savo dvasine meilės gelme pašlovinote – Mes SUSILIEJOME VIENOVĖJE – dvasioje. Kokia nuostabi yra dvasinė harmonija, kada jūs juntate dvasinio Šaltinio ir Centro gyvą tekėjimą savyje. Štai tuomet jūs esate TIKRIEJI Mano vaikai, kurie neužsivėrėte, neatsitvėrėte, nenusigręžėte, bet gėrėte Mane, gėrėte Mane GYVĄ savo gyvastimi, savąja tikrąja asmenybe – be teršalų, be priemaišų. Jūs patyrėte tą gaivinančią vidinę BŪSENOS išraišką.
Todėl atsakydamas į tavo klausimą, Mano mylimiausias sūnau, kaip ir visi Mano mylimiausi sūnūs ir dukros, Aš tavęs irgi klausiu: Ar tu buvai toje būsenoje, kokioje esi dabar, šitoje dvasinės komunijos gyvojoje šventovėje? Ar toji gyvoji šventovė – tavo materialus pavidalas – buvo pripildytas Manosios gyvybinės meilės energijos, kad tu ją būtum paskleidęs savo dvasiniams broliams ir sesėms tą pačią akimirką, kada įvyko jūsų fizinis susidūrimas troleibuso tarpduryje? Jeigu tu nuoširdžiai atsakysi į šitą Mano pateiktą klausimą, tu pripažinsi, kad nebuvai toje dvasinėje būsenoje. Todėl jau tu rengeisi šitam konfliktui. Tai NĖRA Manasis kelias, kad jūs konfliktuotumėte su savo tamsos apimtais dvasiniais broliais ir sesėmis. Jūs turite atsiduoti jų veiksmams, kurie jiems yra suteikti pareigybinių instrukcijų vykdymui. Jie atlieka – ne mechanine prasme, bet intelektualia prasme – ROBOTO vaidmenį. Jie nemąsto, jie nelaiko, kad gali priimti kitokį savo laisva valia sprendimą. Jie žino, kad jie privalo laikytis jiems surašytų materialių instrukcijų, ir tos instrukcijos jiems suteikia šitokį elgesį. Laisvę – jų laisvą valią – suvaržo instrukcija. Tuo tarpu jeigu jie turėtų didesnį dvasinį matymą, net ir dirbdami tokį darbą, natūralu, kad jie nesielgtų taip brutaliai, kaip elgiasi šiuo metu. Paklusęs jų reikalavimui, tu iš karto būtum išleistas per tas duris ir konfliktas nebūtų kilęs, nebūtų kilęs tas erzulys į kurį buvo įtrauktas ir praeivis.
Tačiau yra kita medalio pusė – ką gi jums daryti, kada jūs matote neteisingumą kitų atžvilgiu, kada jūs matote, kaip SU JUO prasilenkia pareigūnai vykdydami savo tiesiogines pareigas?
Štai tau buvo paaiškinta, atsakant į tavo klausimą – kada jie užtveria kelią, neleidžia keleiviams išlipti, ir troleibusas laukia, dėl to jis pradeda vėluoti, atsilikti nuo numatyto tvarkaraščio-grafiko – tau buvo paaiškinta, kad troleibusai atvažiuoja viena minute anksčiau, negu parašyta tvarkaraštyje. Ką tai reiškia atvažiuoti minute anksčiau vairuotojui? Tai – papildoma įtampa. Jis nežino kurioje stotelėje laukia kontrolieriai, todėl jis privalo į kiekvieną stotelę atvažiuoti minute anksčiau; tvarkaraštis nebetenka prasmės. Jis turi pažeisti jį, kad prisitaikytų prie šitos mechaniškai atliekamos bilietų patikrinimo kontrolės. Todėl toji įtampa, kurią patiria vairuotojas, persiduoda ir tiems, kurie važiuoja šituo troleibusu, nes važiavimo maniera nebėra tokia, kuria važiuotų jaučiantis gyvą ryšį su Manimi vairuotojas, nejaučiantis įtampos. O įtampą sukelia reikalavimas nevėluoti, o dar yra PAPILDOMA kliūtis – tie kontrolieriai. Todėl papildoma kliūtis – ta minutė, kurią jis turi pralenkti, važiuodamas pagal tvarkaraštį, jo nesilaikydamas.
Štai kodėl, Mano mylimas sūnau, gyvasis kelias numato, kad jūs galite tam tikromis aplinkybėmis tiktai suteikti šviesinančią platesnio konteksto informaciją tiems, kurie gali turėti siaurą požiūrį net ir į savo pareigybes, į pareigų atlikimą, kaip atitinkami pareigūnai. Tačiau informacijos perteikimas nereiškia jūsų POŽIŪRIO perteikimo. Požiūrį nuspalvina jūsų EMOCIJOS, kada jūs išreiškiate vienu ar kitu tonu. Šiuo atveju iškilkite virš emocijų per gyvą atsivėrimą Man, kad jūs pakiltumėte virš jų ir galėtumėte ramiai suteikti tą informaciją apmąstymui ir tam pačiam pareigūnui. Bet kokia emocinė išraiška, kada yra skirtingi požiūriai, sukelia konfliktą, į kurį gali įsitraukti ir visiškai nežinantys konteksto Mano vaikai. Ir tada šurmulys gausėja, ir tame šurmulyje žemo dažnio virpesių antplūdis stiprėja, kuris paveikia ir aplinkinius, nesuvokiančius to konflikto priežasčių ir esmės.
Štai kodėl gyvasis ryšys su Manimi reikalingas jūsų kasdieniame gyvenime, kasdieniame epizode, kasdienėje aplinkoje, kasdienėse aplinkybėse. Tik tada jūs patirsite, kad jūs galite suteikti Mano šviesą neįsiveldami į tą konfliktą, bet iškildami, numatydami tą konfliktą iš anksto, ir iškildami virš tų konfliktinių aplinkybių.
Visas šitas epizodas leis MĄSTANTIEMS žmonėms iš tikrųjų analizuoti savyje, kuri gi pusė buvo teisi, kuri ne. Tačiau jūs patys juk puikiai žinote, kad gyvajame dvasiniame kelyje mestas akmuo į širšių lizdą sukelia labai daug skausmo ir skaudžių pasekmių. Tuomet geriau tą širšių lizdą ne kiršinti, bet priešngai – šalinti; šalinti, kad jo nebūtų. O kaip jūs galite šalinti, jau šitą kelią žinote – per didesnį ir gilesnį Mano pojūtį SAVYJE.
Štai kodėl ir tau, Mano mylimas sūnau, Aš siūlau, kada kitą kartą pamatysi troleibuse įlipančius kontrolierius, PAGARBINK MANE BENT VIENA TRUMPA IŠRAIŠKA IR PASIMELSK UŽ JUOS, ir šitame troleibuse nebus konfliktinės situacijos, ir tavoji dvasinė būsena bus SUSTIPRINTA, O NE SUJAUKTA, nes tu būsi iškilęs virš tų konfliktinių aplinkybių. Ir iš tikrųjų konflikto neįvyks.
Patyrimai jus moko. Iššūkiai jus grūdina. Siekite naujų iššūkių, kad patirtumėte, koks esate jūs šviesos ir meilės gyvas pasireiškimas, būdami gyvame ryšyje su Manimi. Likite su ja KAS AKIMIRKĄ. Stiprėkite AKIMIRKOS AMŽINYBĖJE.
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Ačiū Violetai už šio mokymo įrašą ir jo iššifravimą.
2013-09-24 18:59:14
Komentarai
Dynamo pasakoja apie save.http://www.youtube.com/watch?v=aMKLoiwdwSI
Rita
2013-10-04 00:33:27
Musu ambasada isigijo nauja pastata, kuris manau atitinka lietuviu poreikius ir nebereikia grustis pusrusyje kaip anksciau. Cia kaip svecias buvau uzejusi, kai pastatas, kaip ambasada dar neveike, bet renginiai jau buvo organizuojami vienoje is saliu. Tvarkyti reikalu cia dar nebuvau, tai buvo idomu, nes prisiminiau ta vargana vaizda pries daug metu senajame pastate.
Tik atidarius duris mane pasveikino, maza, kokiu 4-5 metu mergaite, sakydama ‘labas’ su anglisku akcentu. Issimususi taloneli, kaip Lietuvoje banke, atsisedau. Nespejau ir koju susilti, kai iskrito ir mano skaicius, todel nuejau prie man paskirto pareiguno. Ten viskas vyko sklandziai ir tik reikejo dar karta susiekti su Lietuva del papildomu duomenu, todel sedejau ir laukiau skambucio. Tuo metu i pastata iejo pora ir va cia prasidejo tikras musis, zodinis musis, kurio negaliu nepapsakoti, nes labai juokinga ir man idomu ka manote jus. Kaip turetu sprestis toks kurioziskas dalykas uz kuri man anglu kalbos mokytoja penktoje klaseje parase dvejeta?Tai va. Moteris lietuve, o jos vyras uzsienietis ir jo pavardeje yra raide ‘w’ (dablju). Lietuviu kalba sitos raides neturi, ji mums neegzistuoja, mes turim vien ‘v’ ir tiek. Seima atejo issiimti lietuvisko paso mazyliui. Vaikutis labai grazus ir gyvas, kaip visi mazi vaikai. Tevams diziulis dziaugsmas ir pasididziavimas. Isduotas dokumentas neturi paslaptingosios ar kaip cia pavadinti raides ‘w’ dablju:, ten ispaude liekna, maza ‘v’. Biologiniam tevui sukilo viskas: Jus iskraipote mano pavarde, pradejo rekti jisai, as noriu, kad mano sunus turetu pavarde, kuria turi musu seima simtmecius!? Jus neturit teises taip elgtis, tai juk europietiska kalba…O moteris-pareigune jam graziu ir aiskiu tonu sako, matote, jei koks kinietis sugalvos pasilikti viena is hieroglifu, mes jo, to hieroglifo nesuprasime ir todel jo i musu kalba perkelti negalima. Lygiai taip, kaip ir rusu kalba turi skirting alfabeta ir mes rusu kalbos raidziu savo kalboje nenaudojame, o naudojame tas raides, kurios yra lietuviu kalbos abeceleje. Jam buvo ne motais. Jis toliau reke, kad noriu ‘w’- dablju savo vaiko pase. Tada is kazkur atsirado apsauginis, aukstas, peciuotas vyras ir paprase ramintis. Na ji ramino ir jis ne tik kad netilo, bet dar labiau reke. Man tas pats kvieskit policija, ka norit darykit, bet dablju: turi buti mano vaiko pase. Zmona stovejo labai sutrikusi ir nesikiso, tik kramte lupa. Mes ten visi viska girdejome, nes kitaip ir buti negalejo. Kai tas vyras pasitrauke nuo langelio jisai buvo visas slapias kaip nuo geros mankstos. Didziuliai prakaito lasai ant viso veido. Man jo buvo gaila ir sita istorija jau girdejau is vienos pazistamos, kuri jos nelaime turejo misteri ‘w dablju:’. Angliski sunaus dokumentai rodo ji su ta nelemta raide, o lietuviski be jos, todel prasideda problemos ir labai sunku tai paaiskinti angliskai kalbanciam pasauliui. Juk kas cia tokio paimtum ir ispraustum ta raidele, bet juk MES TOKIOS RAIDES NETURIME. Todel isikisau as, nes tas vyras pasitraukes nuo langelio atejo ir atsisedo salia manes. Sakau jam, nekovok ir neikvok energijos, mes tokios raides neturime ir kvit. Tai tada jau jis rekia ant manes: Ar tu noretum , kad tavo sunus neturetu teisingos pavardes? BET JIS SIRDI JUK TURI?
O mokytoja man dvejeta parase del to kad: kas mokat anglu kalba ir zinot anglu ABC, tai gerai, o tie , kurie nezino paaskinsiu, kad anglai abecele dainuoja ir raides, nors sakinyje gali tartis, kaip ir lietuviu kalboje, kai kuriais atvejais, bet pati abecele yra-turi savo garsus, pavadinimus. Pvz.: raide- ‘U’ –ju:, o raide ‘V’- vi:. Tai jei logiskai pamastysi sita plati ‘W’ turetu buti – dablvi:, bet anglai ja vadina dablju: .Kai penktoje klaseje mokiaus abeceles, logiskai, kaip Algimantas mums sako dedukciniu mastymu ir ismasciau, kad jei ji panasi i musu ‘V’ ir yra dviguba, o zodis ‘double’ ir pasako, kad tai dviguba ‘V’, tai ir pavadinau ja dablvi: ir kada mokytoja paliepe atsakineti man ir paskyti abecele, kuria mokejau puikiai atejus laikui skyti ’W’ dablju:, paskiau ‘W” dablvi:. Jinai mane pataise, o as tada pataisiau ja. Ji isprogino i mane akis ir susuko DABlJU:, o as ramiu balsu pataisiauja – dablvi:. Mano klasiokas Ramunas spyre man i koja po suoliu ir sako, sakyk; -Dablju:! O as paziurejau ir ji ir besijuokiancia klase ir dar garsiau pasakiau; DABLVI:. Ir mokytoja, nezinodama kaip susidoroti su manim pasake, nors abecele pasakiau puikiai: SESK, DU! Ir I dienyna suraite dvejeta uz nepaklusima turbut, o kaip kitaip, juk ABC mokejau. Mano klasiokai apstulbo, o as tasisedau jau su asaromis akyse. Parase dvejeta! Uz ka? Is visos sirdies tikejau, kad tai dablvi: O siandieninis ‘musis’ ambasadoje prikele is atminties mano nuotyki su “w’ doubju:. O kaip turetu pasielgti Lietuva, situ Misteriu atzvilgiu, kurie taip kruopsciai saugo ‘dablvi:, oi ‘dablju:.
Juk tas vyras paskleide i aplinka tiek daug zemo daznio virpesiu, zmona nesikiso visai, nes nenori audrinti santykiu, juk reiks vaziuoti kartu ir toliau guventi. Istatymas neturi sirdies, neturi sielos, jis sausas. Reikia naudoti sveika prota, bet pareigune jam viska graziai paasikino ir atrodo viskas teisinga – mes tokios raides neturime.
Rita
2013-10-02 19:53:59
Mielas Algirdai, tavo žinutę, kaip ir šį savo patikslinimą greitu laiku pašalinsiu , nes jie netinka būtent šiai temai.
Tavo pateikti paaiškinimai nėra teisingi, nes IŠPLĖTUS šio epizodo KONTEKSTĄ, matyti, kodėl tavo samprotavimai yra KLAIDINGI.
Mano šuo - labradorė vardu Hola - šešerių metų amžiaus, bet vis dar labai žaisminga, savo charakteriu dažnai primena labai jauną. Todėl ji visą laiką tik ir laukia, kad ką nors pasičiuptų. Tai žinodamas, aš kiek įmanoma bet kokius daiktus, kuriuos ji gali pastverti, visada užkeliu aukščiau, kur jų pasiekti negali. Tačiau ji pirmą kartą paėmė instrumentą - geležiai pjauti pjūkliuką apvyniotą skuduru, kad man neveržtų rankos ir būtų patogu laikyti - su kuriuo tuo metu dirbau, tik buvau jį padėjęs ant kedės, nes tuo metu man reikėjo paimti kaltą ir plaktuką.
Taip, iš pradžių šuo pastvėrė pjūkliuką su skuduru. Aš nenorėjau tuoj pat jos vytis, nes žinojau, kad ji pasileis bėgti nuo manęs, nes visada šitaip nori žaisti, ir kviečia mane ją vytis, o ji bėgtų. Tik šįkart dantyse laikė pjūkliuką, nors ir apvyniotą skuduru. Skuduras mano akyse išsivyniojo, ir mačiau kaip pjūkliukas tuoj tuoj ir iškris. Ir tikrai netrukus išgirdau pjūkliuko skambtelėjimą. Tik man buvo keista, jog NEMAČIAU, KUR KRITO PJŪKLIUKAS. Tas įvyko visai netoli manęs, poros metrų plote, kol aš dar nežengiau link Holos, vien tik balsu mėginau ją sudrausminti. Kada išgirdau triskart pjūkliuko skambtelėjimą, pamaniau, kad bent jau šuo dabar nebesusižeis. Tik nebuvau tikras, kur tas pjūkliukas nukrito, nes niekur jo nebuvo matyti tų dviejų kvadratinių metrų plote, tad ėmiau eiti link Holos, kuri užsuko už namo kampo, bet labai greitai sugrįžo iki namo kampo, bet arčiau nebėjo tik stebėjo mane iš už kampo iškišusi galvą, ką aš darau. Skuduro dantyse jau nebebuvo. Aš priėjau prie namo kampo, ir pamačiau už trijų-keturių metrų numesta ir skudurą. Pirmiausia ką pagalvojau paėmęs skudurą, buvo tai, kaip man surasti pjūkliuką, kada nemačiau jo krentančio, nors mačiau jį beišsivyniojantį iki galo, girdėjau kaip dzinktelėjo triskart į šaligatvio trinkeles, kuriomis yra išklotas takas prie pat namo sienos ir UŽDARAME kieme, kurio tvora yra apie 1,5 metro aukščio, o už tvoros gatvės šaligatvis yra už kokių keturių metrų. Tad aš labai skrupulingai išieškojau ne tik ten, kur girdėjau garsą, bet ir visą kelią iki pat tos vietos, kur buvo numestas skuduras, nors po išgirsto garso mačiau, kad skuduras buvo BE pjūkliuko, dėl to ir nebūčiau sukęs sau galvos, nes skudurą ir taip būčiau suradęs vėliau, bet gi man buvo reikalingas būtent pats skuduras, kad jį apvyniočiau aplink pjūkliuką, todėl ir ėjau jo pasiimti kur nors numesto, ir vis galvojau vieną ir tą patį, kur reikės ieškoti pjūkliuko, kai nemačiau, kaip jis nukrito, tik girdėjau nukritusio garsą, ir man tai buvo labai keista, kaip šitaip galėjo tiesiog išgaruoti materialus daiktas. Štai kodėl labai atidžiai išieškojau kelis ar net keliolika kartų didesniame plote negu realiai jis galėjo nukristi, ir kelis kartus tą padariau, ir vis be jokio ATSAKYMO, kure dingo pjūkliukas.
Tad teko iš garažo atsinešti naują tokį patį pjūkliuką, ir darbą tęsti toliau, o ano pjūkliuko kol kas taip ir nerandu.
Ir manau, kad šitokiu būdu man buvo suteiktas MOKYMAS, kad Energijos Reguliuotojai ir Fiziniai Kontrolieriai gali iš matomo materialaus daikto pakeisti jo energetinius virpesius į tokio aukšto dažnio, kad taptų nematomu materialiam žvilgsniui. Tai vis BŪTŲ kosminės ĮŽVALGOS plėtimas per TOKĮ MATOMĄ ŽAIDIMĄ.
Beje, tą žaidimą žaidžia DINAMO - mano supratimu TARPINĖ BŪTYBĖ, atliekanti savo misiją ŽMOGIŠKU MATERIALIU PAVIDALU - kada jis keliaudamas po įvairius kontinentus plečia žmonių mąstymą, kai jų akivaizdoje yra ne tik pažeidžiami bet kokie fizikiniai dėsniai, bet ir iš negyvų daiktų tie patys daiktai virsta GYVAIS - paimta varlės medinė statulėlė tarp jo delnų pavirsta gyva varle, o medinė gyvatė, pavirsta gyva gyvate, ir būtent su tokiais pat raštais, kaip ir toji suvenyrinė gyvatė iš medžio, kaip vidurvasaryje fontano trykštanti čiurkšlė ir pilnas vandens fontano baseinėlis per kelias sekundes pavirsta ledu. Beje, šitaip su žmonėmis žaidžia kelios grupės, ne tik DINAMO. Pasižiūrėkite DISCOVERY kanalą - sekmadienį 22val. rodomos naujos serijos, o praėjusio sezono serijos rodomos 21val. Beje, DINAMO vardu šis jaunas vyras buvo pavadintas vieno iš nustebintų vaikinų - BET JIS TIKRAS DINAMO. Jis pats ir prisipažino, kad toks pavadinimas jam patiko, todėl nuo 2002-ųjų metų jis save taip ir vadina, ir kitiems šitaip prisistato. Žmonėms tai, ką jis daro, atrodo STEBUKLAI, nors tai jokie stebuklai, tiesiog ENERGIJOS REGULIUOTOJAi IR FIZINIAI KONTROLIERIAI, O KARTAIS IR GYVYBĖS NEŠĖJAI, VEIKIA TAIP, KAIP VEIKĖ IR JĖZUI VANDENĮ PAVERČIANT VYNU, AR ATLIEKANT KOKĮ NORS KITĄ NEĮPRASTĄ VEIKSMĄ, NET IR PAŽADINANT LOZORIŲ IŠ MIRUSIŲJŲ.
Ir visa tai daroma MIRTINGŲJŲ LABUI, KAD JIE PLĖSTŲ AKIRATĮ IR SUSIMĄSTYTŲ, O KAIP GI TAI ĮMANOMA, KAI MOKSLAS SAKO, KAD NEĮMANOMA, O AKYS MATO - REIŠKIA YRA KOKS NORS AUKŠTESNIS PROTAS, JĖGA, ENERGIJA, IR NE TIK, YRA IR VISO TO ŠALTINIS IR CENTRAS - KŪRĖJAS - O MES ŽINOME, JOG TAI YRA ROJAUS TREJYBĖ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-09-30 22:58:36
Pagarba atsakiusiam į Algimanto klausimą, manyčiau viskas teisingai pasakyta. Bet rašau ne dėl to, perklausiau paskutinį įrašą kur "vinis" dingęs pjūkliukas.
Šioje istorijoje nematau mistikos, matau loginį paaiškinimą.
1. Bent pradžioje šuo tempė pjūkliuką su skuduru.
2, Toliau, ko Algimantas tiesiogiai jau nestebėjo, išgirdo kelis kartus metalinio pjūkliuko su plytelėmis grįsto tako susidūrimą. Nėra pagrindo teiigti, kad tuo metu pjūklelis atsilaisvino nuo skuduro. Jis galėjo likti užsikabinęs už skuduro ir jį šuva galėjo sėkmingai tempti pvz. pieva toliau, kur specifinis garsas nekyla.
3. Tokiu būdu paieškos ratas žymiai išsiplečia, galų gale gal šuva buvo nudandėjęs ir už tvoros, ten jį pateriojęs, o čia bet koks atsitiktinis praeivis su malonumu paims nežinia ko pamestą daigtą.
4. Jei rutulioti mistinę versiją, kodėl Algimantui tiesiogiai nepaklausiti kokia proga jo draugai užsiima fokusais, kurie pažeidžia Žemėje galiojančius fizikinius dėsnius? Yra vilties, kad jie supras savo klaidą ir grąžins Algimantui nešvariu metodu nusavintą darbo instrumentą.
Dėl dingusio po spinta metalinio metro. Šalia suliojosi vaikai, pažaidė su juo ir pakišo po spinta. Gal ir patys pamiršo, gal truputį išsigando, bet į klausimą "ar neėmėte metro" atsakė neigiamai.
algirdas2
2013-09-30 20:44:54
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]