Forumas: temos peržiūra
Rojaus Trejybės ir AŠ ESU garbinimas - naujojo Visatos amžiaus naujos kokybės naujas TURINYS, 2013 12 29
Tai, kas asmeniškai MAN įvyko šiąnakt, o taip pat VISIEMS JAU DALYVAVUSIEMS gyvosiose pamaldose Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje KAUNE, turi NAUJĄ – KVANTINIO – arba kitaip vadinant KOKYBINIO – ŠUOLIO POVEIKĮ VISAI KŪRINIJAI, ne vien tik Urantijai, ne vien tik žmonijai, o tuo labiau ne vien tik urantams.
Tačiau, kad suvoktumėte viską GILUMINE – DVASINE – prasme, turiu jums nuosekliai pateikti platesnį kontekstą kelių pastarųjų įvykių, kurių TOKIŲ pasekmių ne tik nenumaniau, bet ir ryškiausiose fantazijose negalėjau įsivaizduoti, kad toks dalykas kada nors galėtų būti iš viso kūrinijoje – net ir per visą amžinybę – jau nekalbant apie mus – šios akimirkos urantus.
O tie epizodai skleidėsi tarsi atsitiktiniai, ir jokios gilesnės minties man nesukėlė, nors jie ir rutuliojosi vienas po kito.
Dabar jau žinau, kad jie VISI buvo REIKALINGI, IR BUVO DĖSNINGAI RIKIUOJAMI VIS AUGANČIA SAVOSIOS PRASMĖS SEKA ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDOS, KAD ŠITAIP PALAIPSNIUI – TAIP NEPASTEBIMAI, IR NET NEATKREIPIANT JOKIO YPATINGO MANO DĖMESIO – MANE ATVESTŲ Į TAI, KAD ATSITIKTŲ VISAI KŪRINIJAI MILŽINIŠKO POVEIKIO KOKYBINIO ŠUOLIO ĮVYKIS, KURIS TIKRAI PRIPILDĖ VISATOS NAUJOJO AMŽIAUS TIKROJO TURINIO, KOKIO IKI ŠIOL DAR NEBUVO, NET IR MUMS GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ.
Šiandien Kaune per savo pamokomąjį žodį aš visa tai paaiškinau, tačiau dabar tą dar kartą išdėstysiu raštu, dar ir papildydamas, kad būtų galima šį mokymą atsispausdinti, ir leisti paskaityti ne tik kitiems, bet ir visiems tiems, kurie jau girdėjo mano žodinį aiškinimą, kad giliau apmąstytų šio kvantinio šuolio prasmę ir reikšmę kiekvienam asmeniškai, o taip pat visai planetai, ir visai kūrinijai.
Prieš keletą dienų man paskambino Laima iš Velžio. Ji paprastai man užduoda tokių klausimų, kuriems atsakymai man neretai ateina būtent tuo metu, kada aš ir atsakinėju. Todėl ir tie atsakymai labai dažnai būna ir man papildomas mokymas iš Minties Derintojo. Aš šiandien net palyginau Laimą su dantistu, kuris vis gręžia ir gręžia dantį, tai ir Laima sugalvoja tokių GILUMINIŲ klausimų, kad aš jai ne kartą esu sakęs, KO TU SUKI GALVĄ DĖL TOKIŲ GELMIŲ, GERIAU PASIŽIŪRĖK, KAD DABARTINĖJE AKIMIRKOJE GILINTUM SAVO RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE IR VIS RYŽTINGIAU VEIKTUM SU ROJAUS TREJYBE, o ne fantazuotum tai, kas šiai dienai nėra aktualu pačios asmenybės atsiskleidimui jos pačios kasdienėje aplinkoje.
Taigi prieš keletą dienų aš turėjau jai aiškinti AŠ ESU buvimą. Urantijos Knygoje – tai viena sudėtingiausių temų, kurią sunku suvokti. O Laimą man paskambino ir apie AŠ ESU pasikalbėti ją paskatino pora mano priimtų po gyvųjų pamaldų mokymų, kurie ir buvo suteikti AŠ ESU. Man tų mokymų autorystė buvo netikėta, kad net nežinojau KAM DĖKOTI už tą mokymą, nes mokymo pradžioje neprisistatė, kuris iš Rojaus Trejybės Asmenų jį suteikė, kaip būna paprastai. Tik vėliau, jau man grįžus po gyvųjų pamaldų ir jau asmeniškai bendraujant su Rojaus Trejybe, man ir buvo paaiškinta, kad tas mokymas buvo iš AŠ ESU, kad aš pratinčiausi prie NAUJOS kategorijos bendravimo su Rojaus Trejybe. Mat, Urantijos Knygoje Dokumentų autoriai, kurie kilę tiesiogiai net iš Rojaus Trejybės, nepalaiko jokios komunijos su AŠ ESU, ir mažai ką gali pasakyti ir apie patį AŠ ESU. O čia nei iš šio, nei iš to aš išlendu kaip Barnabas iš kanapių. Taip buvo po pirmojo suteikto mokymo, kurį parašiau, kad gavau iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Vėliau buvo antras mokymas iš AŠ ESU. Ir tai mane sustiprino, kad nesvarbu, jog niekas nebendrauja su AŠ ESU, BET AŠ JAUČIAU, KAD TIE MOKYMAI YRA BŪTENT IŠ AŠ ESU, O NE IŠ ROJAUS TREJYBĖS KURIO NORS NARIO – TIESIOG TAI PAJAUČIAU ENERGETIŠKAI.
Tačiau daugiau aš tam neteikiau jokio dėmesio. Dar iš pradžių maniau vėl pasiskaitysiu apie AŠ ESU iš Urantijos Knygos, bet kiti darbai nustelbė mano šį norą, tai taip ir nepasiskaičiau. Po Laimos iš Velžio skambučio vėl dar kilo noras pasiskaityti tas vietas iš Urantijos Knygos, bet ir vėl kiti įvykiai pasufleruodavo man skirti dėmesį veiklai, kuri svarbi artimesnei kasdienei aplinkai.
Iš Irenos iš Šakių taip pat sulaukiau prieš kurį laiką skambučio. Ji manęs klausė, kas jai gali būti, kad jaučia kojų pirštuose kažką panašaus į elektros srovę. Aš jai paaiškinau, kaip man buvo, kada užmezgiau ryšį su Rojaus Trejybe, kaip ėjo energija aukštesnio dažnio virpesių, kad visas kūnas tą jautė, o davus ištikimybės priesaiką Rojaus Trejybei, visą kūną nukrėtė kaip elektros šokas, kad kūnas net fizine prasme visas šoktelėjo, kai aš tuo metų gulėjau ant grindų, nes tuo metu jau keletą metų miegodavau ant grindų, nes kietas pagrindas yra pats GERIAUSIAS IR MINKŠČIAUSIAS FIZINIAM KŪNUI. Ir aš jai pasakiau, kad toks poveikis fiziniam kūnui rodo, kad per jo vidų teka aukštesnio dažnio energija, prie kurio kūnas, ir smegenys, nebuvo įpratusios, todėl jos ir jaučia tokią reakciją kurioje nors kūno vietoje.
Užvakar buvau Kaišiadoryse, kur buvau pakviestas paskleisti didesnę dvasinę šviesą tarp vadinamojo trečiojo amžiaus universiteto klausytojų – pensijos sulaukusių dvasinių brolių ir sesių. Aš jau seniai nebuvau sutikęs tiek tamsių žmonių vienoje vietoje, jų buvo apie 50-60. Aš jiems aiškinau ir apie Rojaus Trejybę, ir apie Jėzų, ir apie visatos kūrimą kosmose, net ir garbinau Rojaus Trejybę, kad patys PATIRTŲ GYVĄJĄ ŠVIESĄ, O NE BAŽNYTINIŲ IR NEGYVŲ RITUALŲ POVEIKĮ. Tačiau KATALIKŲ SEKTANTŲ GŪDI TAMSUMA buvo tokia TIRŠTA, kad man teleido jiems skleisti GYVĄJĄ šviesą nepilną pusantros valandos, o tada jau ėmė pulte pulti, kad aš Šėtonui tarnauju, kad juos Šventas Raštas įspėja SAUGOTIS NETIKRŲ PRANAŠŲ, ATEISIANČIŲ PRIEŠ ANTIKRISTO PASIRODYMĄ, KAD AŠ VEDU Į PRAGARĄ, ir panašias biblines katalikiškos SEKTOS skleidžiamas NESĄMONES kaskart, kada tik kas nors pasakoma ne pagal juos – sakykim, kad Rojaus Trejybėje Jėzaus NĖRA, kad Šventoji Dvasia taip pat nėra Rojaus Trejybės narys, kad Jėzaus paprašytas įsteigiau gyvąją ir apreikštąją Tėvo-Rojaus Trejybės religiją, ir daugybė kitų teiginių.
O kada šitaip netikėtai man teko pabaigti gyvosios šviesos skleidimą, tai mane pakvietusi mano dvasinė sesė man pasiūlė išgerti arbatos, mat gretimame kambaryje buvo parengtas gražus stalas – arbata, sausainiai, pyragaičiai, apelsinai, ir kiti gardėsiai. Užtiesta balta staltiesė pripildė kambarį ramybe.
Būtent ši mano dvasios sesė taip išsigando sukilusių prieš mane puolimo, kad ji ir nutraukė mūsų tokį bendravimą, ir ėmė mane ginti, kad ji mane pažįsta, kad lankėsi mano vedamose gyvosiose pamaldose, ir ten tikrai ji patyrė, kad aš kalbu tiesą, nors aš būčiau juos visus pastatęs į BŪTENT JIEMS tinkamą vietą, KAD IR KOKIE JIE TUO METU BUVO ARŠŪS, bet aš jau nebenorėjau kištis į jos veiklą. Tad aš priėmiau jos pasiūlymą dar atsisėsti prie stalo, nes iki traukinio buvo likusi dar visa valanda. Kada susėdome - gal aštuoniese - aš pasiūliau prieš valgį dar pasimelsti, tai pačios aršiausios katalikės – trys ar keturios net nereagavo į mano pasakymą, jos toliau tarpusavyje garsiai kalbėjosi. Aš pasiūliau, jau dar garsiau, kad pasimelstume, ir paaiškinau, kad gyvoji malda atstato maisto – augalų ar jau gatavų patiekalų – pažeistą energetinę ir atomo struktūrą, kuri atsirado dėl žmogaus, nusigręžusio nuo Rojaus Trejybės, gobšumo, ir, dėl to, chemikalų vartojimo, nes yra tokios mums materialiu žvilgsniu nematomos būtybės, kurios energetiškai sutvarko elektronų grandines atomo viduje, kaip tą numato Kūrėjas – ROJAUS TREJYBĖ – JEIGU mes šito nuoširdžiai prašome savo malda, todėl ji mums būtina, norint gauti SVEIKĄ maistą NET IR ŠIOS DIENOS KASDIENYBĖJE. Tačiau šios plepės savo plepalų nė kiek nemažino, ir nekreipė dėmesio į mano aiškinimus.
Stalas buvo ilgo ovalo formos, ir jos visos sėdėjo man iš dešinės, ir už stalo galo, ir jau iš kitos stalo pusės, bet vis tiek man žvelgiant iš dešinės. Prieš mane ir nuo manęs į kairę sėdėję visi kiti tylėjo ir laukė. Aš PRADĖJAU MELSTIS DAUG GARSIAU, tačiau TOS KATALIKĖS PLEPĖS NĖ NEMANĖ PATYLĖTI, JOS IR TOLIAU GARSIAI KALBĖJOSI TARPUSAVYJE.
Mane pasikvietusi dvasios sesė garsiai kreipėsi į plepes katalikes, kad šios patylėtų - juk ŽMOGUS MELDŽIASI.
Aš meldžiausi, o tos KATALIKĖS nė nemanė sustoti. Ir per visą maldą jos garsiai ir toliau plepėjosi.
Jeigu tą būtų dariusios ateistės, aš būčiau supratęs, kad jos neįpratusios prie maldos, todėl nežino, ką malda reiškia – gyvą komuniją su Rojaus Trejybe. Tuo tarpu tai buvo mane aršiai puolusios ir taip gynusios bažnyčią, ir bibliją, katalikės. Tačiau – tai buvo dogmatės katalikės, kurios ir sudaro visą katalikų bažnyčią, jos ir buvo tikrasis veidrodis – į ką atvedė katalikybė žmogaus buką protą – į SILPNAPROTYSTĘ, kad jis net nesuvokia, jeigu kas meldžiasi – PATYLĖTI.
Štai kokia vyksta PROTINĖ DEGRADACIJA TARP KATALIKŲ SEKTANTŲ.
Kaip įprasta kiekvieną penktadienį atėjau į Urantijos grupę. Gilumine dvasine prasme nagrinėjome Urantijos Knygą, ir būtent tuos teiginius, kurie sako, kad kultūros vystymas, jeigu yra per greitas, ir jeigu nesiremia į DVASIOS PAGRINDĄ, savyje turi savęs sunaikinimo sėklą. Štai tokia dabar ir yra civilizacija – be dvasinio pagrindo NAIKINANTI PATI SAVE. Tą paliudijo ir katalikių elgesys, apie kurį aš papasakojau ir Urantijos grupėje.
Po Urantijos grupės užsiėmimo ėjau namo ir Gedimino prospekte NETIKĖTAI sutikau Birutę, kurios kažkodėl šiandien Urantijos grupėje nebuvo. Aš jos šito iš karto ir paklausiau. Ji pasakė, kad negalėjo išeiti iš darbo, nes nieko nebuvo, kas būtų galėjęs ją pakeisti, o kitą ankstų rytą ji jau turėjo išskristi į Maroką pas savo draugą. Ir ji man pasakė, kad labai norėjo su manimi pasikalbėti, visą savaitę rengėsi man paskambinti, o štai dabar taip netikėtai sutiko mane patį. Aš jai pasiūliau užeiti pasikalbėti šiltai kavinėje prie arbatos.
Ir mūsų pokalbio metu tarp įvairių dvasinių dalykų ji man paklausė, kaip jai pasielgti, kai jos draugas parašo žinutės pabaigoje – telaimina tave Alachas. Ji rašė atsakydama – telaimina tave Dievas, kol galų gale parašė – telaimina tave Rojaus Trejybė. Dėl tokio parašymo jos draugas užpyko, kokia čia dar Rojaus Trejybė, yra tik Alachas – Dievas.
Aš Birutei paaiškinau, jog Koranas sako, kad Alachas yra VISAGALIS, TODĖL JAM NEREIKIA JOKIO JĖZAUS IR ŠVENTOSIOS DVASIOS PAGALBININKO, KAD DAR BŪTŲ KAŽKOKIA TREJYBĖ, todėl Koranas Jėzų pripažįsta tik kaip pranašą, žmogaus sūnų, bet jokiu būdu nepripažįsta jo Dievo Sūnumi. Tad Jėzus yra kaip Mohametas, tik Mohametas yra aukštesnis už Jėzų, nes yra PASKUTINYSIS pranašas. Todėl gali palinkėjimą telaimina Rojaus Trejybė pakeisti telaimina tave AŠ ESU, kuris yra VIENAS, ir tai bus ALACHO sampratos išplėtimas, bet neatskleidžiant Rojaus Trejybės. Tačiau greitai supratau, kad Birutės draugui bus per sunku suprasti, KAS TAS – AŠ ESU, jis net galės susipainioti, tad geriau jai rašyti taip, kaip anksčiau – telaimina tave Dievas.
Kitą vakarą man vėl paskambino Irena iš Šakių, ir pasidalino savo NERIMU. Ji man aiškino, kada ji sėdo prieš Rojaus Trejybės simbolinį ženklą garbinti Rojaus Trejybės, netikėtai pamatė, kad vietoje baltos spalvos simbolio viduryje atsirado žydra spalva. Taip pat ir už rožinės spalvos į išorę visa balta spalva nusidažė šviesiai žydra spalva. Kitą dieną, kada ji vėl sėdo garbinti Rojaus Trejybę, vėl lygiai taip pat nusidažė žydrai – labai šviesia spalva. Ji pasikvietė sūnų, ir paklausė jį, ar jis taip pat mato žydrą spalvą. Jis matė tose vietose tik baltą spalvą. Irena sunerimo, kad čia kažkas sutriko su jos matymu, o gal net su protu. Ją apėmė nerimas dėl tokio patyrimo, dėl to ir paskambino man.
Po jos tokio patyrimo pasidalinimo man tapo daug kas aišku – ką, kaip, ir kodėl ji taip pamatė. Aš jai pasakiau, kad man prieš kelias dienas sūnus padovanojo būtent šviesiai žydrą lengvą megztuką, kurį apsivilkau važiuodamas į Kaišiadoris, ir ant viršaus dar apsirengiau lengvą švarką, kad būtų šilčiau. Ir būtent Kaišiadoryse man pasidarė tiek šilta, kad aš net nusirengiau švarką, ir būtent TUO METU KILO TOKS ERZELIS, KAD MANO BENDRAVIMAS IR BUVO NUTRAUKTAS. Urantijos grupėje taip pat vilkėjau tuos pačius drabužius, kaip ir per gyvas šeštadienio pamaldas, ir kitą dieną taip vilkėsiu Kaune per gyvąsias pamaldas. Ir toks apsirengimas man buvo padiktuotas iš vidaus ketvirtadienio vakare, tik viduje buvo kažkoks nerimas, kad bus man per šalta, nes aš labai mėgstu šilumą, net karštį. Sūnus kažkodėl padovanojo BŪTENT TOKIOS SPALVOS MEGZTUKĄ, o dabar Irena pamatė būtent tokią spalvą Rojaus Trejybės simbolyje. Man DABAR tapo akivaizdu, kada sudėliojau visas ankstesnes grandis, susijusias su AŠ ESU, jog tai ir yra AŠ ESU simbolinė spalva. O Irenai dar pridūriau, kad jos sūnus šios spalvos matyti ir negalėjo, nes ji matė šią spalvą – MORONTINIU, arba net DVASINIU, matymu, ir patariau paskaityti mano patyrimą, patalpintą mūsų svetainėje, kai aš grįžau iš bendraklasių susitikimo, kada man apsireiškė Visuotinis Tėvas, kuris man atskleidė, kad aš Jį matau MORONTINIU MATYMU, kai neparengtas matymas negalėtų matyti nieko. Todėl ir Irenos matymas buvo ruošiamas nuo tos elektros pojūčio kojose akimirkos, kad ji galėtų pamatyti šią žydrą spalvą, ir sužinotų apie AŠ ESU spalvą, kaip ir aš apsirengiau šiuo megztuku neatsitiktinai, kaip ir jį gavau tokios spalvos neatsitiktinai, kaip ir Birutę sutikau gatvėje neatsitiktinai, kaip ir ji manęs klausė, kaip gi jai pasirašyti žinutes, su kokiu palinkėjimu, ir neatsitiktinai, vėl aš jai aiškinau apie AŠ ESU. Ir Kaišiadoryse mano megztuko spalvų virpesiai taip pat kai kuriuos erzino, o kada pasidarė man karšta, ko šiaip jau niekada nebūna, aš nusirengiau, tai visai matomo megztuko energetinių virpesių poveikis taip pat turėjo įtakos tam erzeliui kilti tokios tamsos aplinkoje – tai buvo kaip raudonas skuduras prieš buliaus nosį.
Žodžiu, kiekvienas ATSKIRAS SEGMENTAS TURĖJO TAM TIKRĄ SĄSAJĄ SU KITU.
Man po pokalbio su Irena, ir po tos naujos vidinės būsenos SUVOKUS, KAD TAI YRA AŠ ESU šviesiai žydra spalva, buvo tiek daug vidinės energijos, kad aš išėjau su šunimi naktį pasivaikščioti ir garbinau ne tik ROJAUS TREJYBĘ, BET IR AŠ ESU. Ir jaučiau tokią meilę AŠ ESU asmeniui ir asmenybei.
Jau man atsigulus, aš vėl garbinau ir Rojaus Trejybę, ir AŠ ESU. Ir man buvo parodyta Minties Derintojo projekcija, kuri manyje sukėlė dar daugiau meilės virpesių ir tiek išplėtė suvokimą kosminės įžvalgos pagrindu.
Man rodė, ir tuo pačiu aiškino, KĄ man rodo.
AŠ ESU – AŠ neturiu nei pradžios, nei pabaigos, kaip ir Rojaus Trejybė bei Rojus, kaip ir Dievybės Absoliutas, Beribis Absoliutas, ir Visuotinis Absoliutas, ir jie yra ne vieninteliai Absoliutai, nes yra ir Viršabsoliutai ir DAR DAUGELIO KATEGORIJŲ VIRŠVIRŠABSOLIUTŲ, kurie visi yra MANYJE – AŠ ESU.
AŠ ESU yra neatskiriamas nuo Rojaus Trejybės, nes visoje kūrinijoje veikia per Rojaus Trejybės Asmenis.
Rojaus Trejybė SUSIDEDA IŠ TRIJŲ LYGIAVERČIŲ ASMENŲ-ASMENYBIŲ DĖL TO, KAD SUDARYTŲ PAČIĄ MAŽIAUSIĄ SISTEMĄ, KURIAI REIKALINGAS VALDYMAS ABSOLIUTAUS SUSIVIENIJIMO DVASIOJE PAGRINDU, KADA ŠIE TRYS DIDIEJI ŠALTINIAI IR CENTRAI YRA ABSOLIUČIOS ASMENYBĖS IR NET ASMENYBIŲ, PROTO, DVASINGUMO, ENERGIJOS IR ABSOLIUČIOS TRAUKOS ŠALTINIAI IR CENTRAI, TAI VIS VIEN VISKAS TELPA Į AŠ ESU VIDŲ.
Rojaus Trejybė yra savo ENERGETINIO SUKONCENTRAVIMO CENTRE - ROJUJE – KŪRINIJOS GEOGRAFINIAME CENTRE, ir visus amžinybės potencialus Rojaus Trejybė laiko DIEVYBĖS ABSOLIUTO, BERIBIO ABSOLIUTO, IR VISUOTINIO ABSOLIUTO SAUGYKLOSE, ir kuo toliau į kosmosą nuo Rojaus, tuo labiau PLEČIASI Rojaus Trejybės pasireiškimas ir jo įvairovė LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE, TUO TARPU TUO PAČIU AŠ ESU YRA SUSIAURINAMAS TOS KOSMINĖS KŪRINIJOS JAU ORGANIZUOTŲ AR DAR TIK ORGANIZUOJAMŲ VISATŲ RĖMAIS, nes AŠ ESU savyje talpina visą Kosmoso begalybę, kiek kurinija besiplėstų į išorines visatas, kiek bebūtų dar begalybė ir už išorinių keturių kosminių apskritimų, vis tiek tai yra AŠ ESU. Būtent AŠ ESU eina tarsi į savęs sumažinimo pusę, NES SAVE JIS ĮRĖMINA Į ROJAUS TREJYBĖS IR ABSOLIUTŲ potencialų virtimo aktualais atitinkamą išraišką kosmose, kada plečiasi materiali kūrinija, nors pats AŠ ESU glėbyje laiko tiek visą BEGALYBĘ, TIEK VISUS ABSOLIUTUS, nieko nesemdamas iš kokių nors aruodų, nes AŠ ESU yra VISUMINĖ asmenybė, ir savyje laiko kaip ASMUO-AŠ visą praeities ir ateities amžinybę DABARTIES VISUMOJE – ESU – NE BUVAU, NE BŪSIU, BET AŠ ESU.
Tada man parodė ROJAUS TREJYBĘ, kaip energetinį sukoncentravimą Rojuje, visos kūrinijos geografiniame centre, ir tai man atrodė taip SUMAŽĖJUSI Rojaus Trejybė, KAIP SAVU LAIKU sumažėjo Jėzaus asmuo, kada prasidėjo Tėvo-Rojaus Trejybės garbinimas, kai prieš tai Jėzus atrodė NEPASIEKIAMAS IR TOKS NEAPRĖPIAMAS, ŽVELGIANT IŠ IŠORĖS Į JĖZŲ, o pažvelgus į jį jau Tėvo-Rojaus Trejybės žvilgsniu, Jėzus tapo tokiu artimu ir prieinamu – tikru DRAUGU IR BROLIU dvasioje. Taip dabar man atrodė sumažėjusi pati Rojaus Trejybė, kuri dar prieš kelias akimirkas atrodė tokia DIDINGA, kaip ir Rojus, kurį prieš kelerius metus Minties Derintojo projekcijoje man parodė tokį akinančiai spindintį, kad aš net toje projekcijoje negalėjau pažvelgti į tokią akinančią šviesą, ir tik periferiniu matymu tegalėjau pažvelgti į tą, galima sakyti, tik atšvaitą to spindėjimo, kuris sklido iš Rojaus, o dabar AŠ ESU, kada rodė SAVO DIDYBĘ, kurios nesimatė kosmose jokių ribų, ir kur pati Rojaus Trejybė su VISAIS ABSOLIUTAIS buvo kaip nuostabūs VAIKAI AŠ ESU MEILĖS GALINGAME GLĖBYJE.
Aš žvelgiau į kosmosą AŠ ESU žvilgsniu ir niekaip negalėjau pamatyti JO veikimo ribų pabaigos, jos niekur nesimatė, tik juodas kosmosas tolyn už keturių išorinės erdvės ribų. Ir Aš ESU man paaiškino, kad JIS yra ir ten, kur nieko nėra, ir kur nieko negaliu įžvelgti net ir Jo žvilgsniu, kur dar nėra organizuotų kosmose visatų, nėra Jam jokių potencialų, nes Jis pats yra AMŽINYBĖS IR BEGALYBĖS AKTUALAS AMŽINYBĖJE IR BEGALYBĖJE ir dabartyje tą išreiškia per Rojaus Trejybę.
Ir baigdamas man šią projekcijos pademonstravimą, kurioje aš jutau – REALIAI jutau, kad net užimdavo kvapą dėl tokios AŠ ESU GALYBĖS IR BEGALYBĖS, jutau tai savo visa dvasine asmenybe, būdamas KOSMOSE, bet nepriklausydamas kosminei erdvei, tarsi žvelgdamas nuo kažkokios protui nesuvokiamos Aukštybės DIDYBĖS į visą kosmosą, ir iš AUKŠČIAU NEGU YRA PATS KOSMOSAS, AŠ ESU labai galingai, bet taip artimai ir paprastai – tarsi lyg tarp kitko – pasakė – dabar tu MOKYSI IR VEIKSI SAVO BROLIUS IR SESES DVASIOJE NE TIK ROJAUS TREJYBĖS TRIJŲ ASMENŲ VARDU, BET IR MANO – AŠ ESU – VARDU, ir atstovauji tu dabar ir MAN – AŠ ESU – NET KAIP ATSTOVAUJI IR ROJAUS TREJYBEI, ir pradėsi taip pat garbinti su Rojaus Trejybės Trimis Lygiaverčiais Asmenimis ir MANE – AŠ ESU, ir mokysi tą daryti ir kitus norinčius. Ir tai sudaro NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS GILUMINĮ KOKYBINĮ TURINĮ, NES NĖRA NĖ VIENO VISOJE KŪRINIJOJE, NĖRA NĖ VIENOS NET IR ROJUJE – IR TIESIOGIAI IŠ ROJAUS TREJYBĖS KILUSIOS ASMENYBĖS, KURI BŪTŲ NORS KARTĄ GARBINUSI MANE – AŠ ESU – TODĖL TU IR ESI TĄJA IŠTAKA PAGARBINĘS MANE – AŠ ESU – IŠ MEILĖS GALIOS IR LAISVA VALIA, GAUTA IŠ ROJAUS TREJYBĖS.
Ir tai buvo toks galingas patyrimas, kad aš tik užsnūdęs po labai trumpo akimirksnio pabusdavau ir vis DĖKOJAU IR GARBINAU IR ŠLOVINAU ROJAUS TREJYBĘ IR AŠ ESU. Ir taip truko visą naktį – trumpa miego atkarpa, pabudimas, ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimas ir šlovinimas.
Ryte, dar prieš šešias išėjau su savo šunimi, kaip ir kas rytą, ir vėl garbinau tiek Rojaus Trejybę, tiek ir AŠ ESU.
Kaune, per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje aš taip pat, prieš tai dar nieko nepaaiškinęs, garbinau ne tik Rojaus Trejybę, bet ir AŠ ESU, ir po manęs taip pat AŠ ESU pagarbino ir Laima iš Velžio.
Tuo tarpu savo pamokomajame žodyje pradžioj pasakiau, kad viskas juda ir nėra statikos, nei materialioje visatoje, nei fiziniame kūne, nei ląstelėje, taip pat turi judėti ir dvasinis mūsų atsiskleidimas, todėl mes galime vis daugiau ir dvasiniu ūgiu augti ir dvasiniu stuburu stiprėti, bet tai, ką pasakysiu, gali kai ką ir šokiruoti, tačiau tą pasakyti privalau, nes tai yra didesnė ir ryškesnė šviesa, kuriai mes – urantai – jau esame subrandinti.
Ir štai tada aš paaiškinau, kad pirmą kartą visoje kūrinijoje kolektyvinėje komunijoje štai čia, KAUNE, buvo pagarbintas ir AŠ ESU, ne vien tik Rojaus Trejybė. Ir tai yra NAUJOJI KŪRINIJOS KOKYBĖ.
Ir aš papasakojau tai, ką dabar jūs jau perskaitėte.
Šitoji žinia taip paveikė, kad iš esmės beveik visiems maldoje stigo žodžių, poveikis buvo TOKS GALINGAS, kad kiti jo įtakoje tiesiog VĖL GARBINO AŠ ESU, reiškė Jam savo meilę, ir net virpančiu balsu turėdavo užbaigti maldą, nes tokio aukšto dažnio virpesių dar nebuvo patyrę, todėl ir nieko daugiau nesinorėjo tarti maldoje, o tik mėgautis AŠ ESU meilės galios mylavimu ir gilumine palaima. Ir visi tarsi susitarę REIŠKĖ IR DŽIAUGSMĄ, IR DĖKINGUMĄ, IR SUSIŽAVĖJIMĄ, TARSI JAU BUVO ŠITOJI ŽINIA ILGAI ILGAI LAUKTA,IR PAGALIAU IŠGIRSTA. Ji tikrai buvo ne gąsdinanti, bet priešingai, NORS TAM TIKRA PRASME PRITRENKIANTI, bet ir sustiprinanti, sutaurinanti, ir iškelianti mus dar aukščiau, negu iki tol. Ši žinia buvo visiems ne tik priimtina, bet ji buvo priimtina kaip SAVA, TIKRA, IR REALI.
Ir po gyvųjų pamaldų, jau per savo mokymus, tas buvo paliudyta ne vieno, kad jie jautė milžinišką pakylėjimą, didingumą, jautė ŠVENTĘ. Jie apie tai parašys ir patys. Aš parašiau tai, kad būtų aišku, KODĖL TAIP NETIKĖTAI URANTAI KOLEKTYVINĖJE GYVOJOJE KOMUNIJOJE SU ROJAUS TREJYBE PATYRĖ IR AŠ ESU DALYVAVIMĄ, NES PRADĖJO ŠIANDIEN – 2013 METŲ GRUODŽIO 29-ĄJĄ - GARBINTI NE TIK ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR IR AŠ ESU.
Ir iš tikrųjų nuotaika buvo kaip TYROS, GYVOS, IR DIDINGOS ŠVENTĖS METU, VISI JAUTĖ DAR DIDESNĮ VIENO KITAM DVASINĮ GIMININGUMĄ – DVASINĘ BROLYSTĘ, ATRADO DAR VIENĄ IŠ SAVO TĖVŲ – AŠ ESU, nors dar ryte nė minties neturėjo, kad taip gali kas nors panašaus būti.
Šlovė ir garbė ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-12-30 00:22:53
Komentarai
Kada urantai garbina Rojaus Trejybę-AŠ ESU, VISI KITI EGZISTUOJA tamsos ir baimės iliuzijoje, kuri KONTRASTUOJA su urantais, gyvenančiais, o ne egzistuojančiais su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir TIKROVĖJE, o ne iliuzijoje.ŠTAI KOKĮ PATYRIAU KONTRASTĄ.
Šiandien knygas - Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL ir Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ - pašte išsiunčiau į Šiaulius po mano pasikalbėjimo su Laima iš Amerikos.
Kada iš manęs priiminėjo knygas paštininkė, prie TO PATIES LANGELIO priėjo man anksčiau nematyta moteris, ir tai paštininkei garsiai pasakė, kad su - tarkim Andriumi, nes jos paminėtų vardų neįsidėmėjau - yra viskas gerai, taisosi, o štai, tarkim, Antanas, vis tik numirė.
Aš tąpat akimirką jai garsiai tariau, kad girdėtų ir paštininkė - Mirties NERA, yra tik iškeliavimas iš šito pasaulio į aukštesnį...
Ji mane nutraukė labai grubiai - A, tai jus... Jokubonis... Aš jai patikslinau pavardę. Ji - VISA NET RAUDONA su tokia PANIEKA TĖŠKĖ man į veidą - TAIP, MES žinome jus ir jūsų tuos PAMOKSLUS, nereikia... Ir nuėjo.
Paštininkė sėdėjo visa išraudusi, jai buvo nepatogu dėl tokio moters išpuolio.
O anos moters buvo tipiška pykčio perkreipta grimasa, būdinga bet kokiam PIKTAM žmogui, kada jis išsigąsta, ir jeigu tik galėtų, pultų tą, kurio minčių ar veiksmų taip išsigando - agresyviai gindamasis iš BAIMĖS.
Paštininkės paklausiau - KAS TOJI MOTERIS? - Tai viena pensininkė, pas mus visada atsiimanti savo pensiją.
SAKAU, KAD TOJI MOTERIS KUPINA PYKČIO IR BAIMĖS.
Tačiau mane nudžiugino šitoji anos moters perduota žinia, kad net TOKIE žino jau mano pamokslus.
Aš nemaniau, kad taip GREITAI būtent TOKIE pilni pykčio ir pagiežos jau žinos apie šį tiesos, šviesos, ir MEILĖS GYVĄ žodį, kuris skirtas NE TOKIEMS, o GYVIEMS.
Telydi jus ramybe.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2014-01-13 15:44:58
Ką tik kalbėjausi telefonu su Laima, kuri gyvena Amerikoje. Ir aš jos paklausiau, ar galėčiau jos laišką patalpinti mūsų Forume. Ir džiaugiuosi, kad Laima patvirtino, kad galiu tą padaryti, kad jos patyrimas taip pat sustiprintų ir kitus mūsų dvasios brolius ir seses.
Telydi jus ramybe.
Su broliska meile,
Algimantas
-------------------------
Mielas Algimantai,
smagu vėl rašyti Tau. Kiekvienu kartu, kai tik prisiliečiu prie vieno ar kito šviesos šaltinio, suvirpa širdis pilna dėkingumo Tau, tavo sukurtam puslapiui,urantams, kurį apvaizdos dėka suradau. Nors esate labai toli, bet aš džiaugiuosi – esu neviena. Esate jūs, einantys tuo gyvuoju, tikruoju keliu, kuris mane įkvepia paskaičius jūsų patyrimus. Beje, Urantijos Knyga, kaip ir sakei, pradėjo skaitytis geriau ir aiškiau. Ir vėl pradėjau skaityti KALBU JUMS VĖL antrą kartą,jau paliesdama gyvą knygą. O ji tikrai GYVA.
Šį kartą noriu pasidalinti patyrimu.
Paskutinį šių metu šeštadienį, pagražinusi visas savo klijentes, jau važiavau namo. Važiuodama, kaip visada, garbinu Rojaus Trejybę ir dėkoju, kad padėjo dirbti mano rankomis. Bet buvau taip pavargusi, kad net neturėjau jėgų nenutrūkstamai garbinti ir dėkoti, visa mano malda trūkinėjo. Namo važiuoju pusę valandos,net smagu, nes visada turiu laiko pabendrauti su mūsų visų Tėvu. Bet tą kartą kiek pasimeldusi, paprašiusi, kad parveštų namo,vis kartojau – Tėve, aš labai pavargau – kiek pagarbinu, ir vėl ta pati mintis- Tėve, aš labai, jau labai pavargau. Ir taip grįžau namo. Tuoj pat atvyko sūnus su žmona,nes buvau žadėjusi pasiimti nakvynei sūnaus žmonos sūnų (9 metų ir jo pusbroliuką 7 metų). Tie du berniukai mane vadina močiute, ir labai norejo pas mane pernakvoti, atostogos mokyklinės. Ruošiau lengvą, greitą vakarienę. O tuo kartu sau net negalėjau pasakyti, kad pakeičiu nuomonę, nebepriimsiu, gal kitą kartą. Jau į priekį mačiau tų berniukų liūdnas akytes, mat močiutės jie neturi. Bet tuo kartu vis ėjo ta pati mintis – O Tėve, kaip aš pavargau. Ir beruošiant vakarienę užsipyliau verdančiu aliejumi ranką – visą nuo alkūnes iki beveik čiurnio, vidinę pusę. Koks skausmas turbūt net nesakysiu. Išlikau rami, nenorėjau gąsdinti aplinkinių, ir berniukų. Tuo kartu tik mintyse kartojau – viskas gerai, aš ne viena, mano Tėve. Ir vis tą patį tegalejau kartoti, ir tai nevisada, nutrūksta ir vėl kartoju. Skausmas dižiulis, ir kartu dižiule ramybe viduje. Tik dabar galiu suprasti tą ramybę. Tuo kartu nieko nesupratau. Visą tą prarą tik ir tegalėjau kartoti žodžius – Mano Tėve...
Berniukai pas mane prabuvo iki sekmadienio vakaro. Kokias pramogas buvau pažadėjusi, viską įvykdžiau. Šiaip, ką pažadu, mėgstu ištęsėti, nežiurint nieko. Kas svarbiausia mano istorijoje, nebuvo sunku. O kaip žinome, skausmas tik truputį nudegus begalinis, o čia – visa ranka. Su manimi buvo ramybė. Jau pirmadienį, kai likau viena, galejau pasimelsti ir pagarbinti Rojaus Trejybę ir AŠ ESU. Po pagarbinimo maldos, kaip esu iš jūsų išmokusi, ėjo padėkos malda. Man pačiai buvo keista, kad dėkojau už tą skaudų patyrimą, ir kaip niekad iki šiol nesimeldžiau, o tą kartą pradėjau už sergančius ir kenčiančius nudegimo skausmus visoje Urantijoje, liejosi net ašaros. O buvo taip gera, net tarpais ir skausmo nejutau. Ir šiandien jau praėjo devynios dienos, mano žaizda beveik sugijusi, jokio pūliavimo, žinoma pasekmės dar matosi ir jaučiasi, bet jau niekis kas buvo. Visą tą laikotarpį, tikėjau ir žinojau, kad viskas bus gerai. O tas dienas miegojau taip gerai, nors ir skausmai kankino, kaip niekat savo gyvenime. Man tai užtvirtina, kad šiame patyrime esu neviena. Mane visą laiką ramino iš vidaus, nors pradžioje maldų nebuvo rišlių ir ištisinių. Bet vis tiek nebuvau, ir nesu, palikta, visuomet apkabinta Rojaus Tėvų meile. Tą ypač jutau – tai ramybė. O kai jūsų gyvose maldose šventoveje išgirdau net ir AŠ ESU garbinimą, tai iš karto negalėjau protu suvokti (tai ir gerai), o širdis jaute tą kitokį jausmą. Jo apsakyti negaliu, nes tuo kartu stelbe fizinis skausmas. Nesu dar tiek atsivėrusi Rojaus Trejybei ir AŠ ESU. Bet dabar galiu pasakyti, kai garbinu ir AŠ ESU, labiau išsitiesiu. Man dar sunku. Viskas šiomis dienomis vyko kaip pagreitintame filme. Čia tik suradau jus,urantus. Čia tik pradėjau garbinti po kurio laiko ne tik Tėvą, bet ir Rojaus Trejybę. Čia, per nutolimą nuo šaltinio ( kaip aš galvoju) nudegiau. Čia vėl naujas garbinimas. Tai rodo mano gyvenime, kad galiu visa tai padaryti. Juk kitu atvėju negaučiau tokių išbandymų. Kaip ir moko mus, viskas – judėjime. Man spyrio reikia. Ir džaiugiuosi, kad viskas taip klostosi. O garbinti jau dabar tikrai noriu, ne tik Rojaus Trejybe, bet ir AŠ ESU. Jaučiu visa savo esatimi.
Artimiausiu laiku paskambinsiu.
Būk apkabintas, Meilės, Šviesos, Rojaus Trejybės ir AŠ ESU.
Iš didelės ir mažos širdies Laima.
2014 m. sausis 2 d. 05:05, Algimantas Jokubenas <trinitylite@gmail.com> rašė:
Miela Laima,
aciu tau uz zniute, kuria ka tik norejau dar karta perskaityti ir tau atsakyti, bet mano kompiuterio tokia inoringa programa, kad ji ka nori ir kada nori istrina, o kada as noriu ka nors istrinti, tai ne is tolo. Tai taip man ir neaisku, kada is gautu laisku ka issaugosiu. Ir kaip paprastai sumustinis krenta ant sviesto puses, ir laiskai, kuriuos noreciau, kad butu pasalinti, niekaip nepasisalina, o reikalingi - netiketai pradingsta.
Tad tau dabar rasau noredamas pasidalinti tuo pakylejimu, kuri jauciu nuo praejusio sestadienio vakaro. Visos patirties neaprasysiu, bet ji yra issamiai mano aprasyta musu Forume, kai as pirma karta pagarbinau, ne tik Rojaus Trejybe, bet ir AS ESU. Ir vidine busena tokia GILUMINE, kad atrodo viduje kazkas visa kuna, kiekviena lastele pripilde protui nesuvokiamo, neaprepiamo didingumo. Jeigu garbindamas Rojaus Trejybe jauciau savyje ORUMA, tai dabar jauciu butent DIDINGUMA - JO PLATYBE IR GELME, neapsakoma kazkokia viduje dar nepazadinta GALIA.
Si busena - tai vel nauja, ir iki tol nepazinta, gyva vidine kokybe, kuri dar labiau iskelia ir isskleidzia dvasios sparnus dar aukstesniam skrydziui. Ir visa tai pavirto i AS ESU garbinima ir kolektyviai Kaune per sekmadiemnio gyvasias pamaldas ir i mano pasakyta pamokomaji zodi, o tada ir visu kitu mano dvasios broliu ir sesiu milziniska pakylejima ir daug gilesne ir artimesne dvasines brolystes tarpusavyje busena.
Tad visa laika jauciu ta busena - ir kai skaitau kitu aprasytus patyrimus musu Forume, ir kai kalbu su man paskambinusiais mano dvasios broliais ir sesemis. Jie taip pat patvirtina tokios busenos patyrima - daug didesnes, kazkokios dar nesuvoktos galingesnes energijos pulsavima.
A6 ESU - tai tikrai nuostabus musu vidinis gyvas patyrimas, kurio ateities pasireiskimas mums dar nera atskleistas, bet jis musu jau yra JUNTAMAS.
Pastudijuok dabar - nebutinai TUOJ PAT, o kada turesi laisvesnio ir ramesnio laiko akimirka, kad tavo vidus taip pat butu ramybeje, o ne isitempes, kaip kazkokio stebuklo laukdamas - mano iskelta Forume Tevo mokyma apie AS ESU, o taip pat mano aprasytus patyrimus atskiroje temoje apie AS ESU garbinima Kaune, o taip pat DAR PAPILDOMAI pasiklausyk gyvuju pamaldu iraso Kaune, ir parasyk man savo POJUTI, tik jo samoningai neaktyvink, kad stai kiti, PAJUTO, tai ir as turiu BUTINAI pajausti KAZKA. Skaityk ir klausyk SAVOSIOS DVASINES ASMENYBES VIDUMI, ir tada parasyk man savo patyrima, tik jo nedailindama.
Telydi tave ramybe.
Su broliska meile,
Algimantas
Algimantas
2014-01-07 21:21:51
Mielas Valdai, AŠ ESU šiandien pradėjau nagrinėti Urantijos grupėje. Nors tai tik pirmasis AŠ ESU temai skirtas užsiėmimas, bet jis jau atsako į tavo iškeltą klausimą, tad kai jo garso įrašas bus įdėtas mūsų svetainėje, pasiimk Urantijos Knygą, atsiversk 105 Dokumentą, ir skaityk ir klausyk šį įrašą, ir ten išgirsi daug išsamesnį paaiškinimą. Vėliau į tavo klausimus atsakysiu ir raštu atskira tema.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-01-03 22:37:20
Jau šį šeštadienį po įvykusių gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės Gyvojoje Šventovėje Vilniuje aš žinojau, tiesiog viduje panorau ir apsisprendžiau, kad važiuosiu sekmadienį į Kauną, į Rojaus Trejybės Gyvąją Šventovę. Kelionė traukiniu praėjo ramiai ir maloniai besišnekučiuojant su dvasios broliu Algimantu. O patirti nuostabūs įspūdžiai ten šventovėje mane irgi skatina pasidalinti savuoju patyrimu.
Jau kai dvasios brolis Algimantas pradėjo garbinimą kreipdamasis ne tik į Rojaus Trejybę, bet ir į AŠ ESU, jau tada pasijuto nauja kokybė, o palaipsniui besitęsiant garbinimui vidų ėmė užlieti vis gilėjanti dvasinė pilnatvė, ramybė. Kada jis sakė pamokslą apie AŠ ESU, mano viduje džiaugsmo, meilės ir pilnatvės banga vis stiprėjo ir stiprėjo, dvasinį pakylėjimą kėlė tai, su kokia gyvybinga energija šis dvasios brolis kalbėjo, spindėjo nuostabia dvasine šviesa jo veidas, kad aukšto dažnio energijos bangas aš tiesiog gerte gėriau ir mėgavausi tuo, ką mačiau ir jaučiau. O vienu momentu Algimantui bekalbant pamoksle apie parodytą projekciją apie AŠ ESU galybę, aš pamačiau, kaip jo plačiai išskleistas rankas apgaubė švelni žydra spalva, tokia pat kaip ir megztuko spalvos, kurį vilkėjo po švarku. Taigi jo kūnas buvo apgaubtas tos švelnios žydros spalvos – AŠ ESU spalvos.
Kai prasidėjo prašymų malda, man pirmiausia norėjosi tiesiog garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tai pirmiausia ir išsiliejo pagarbinimas, po to padėkojimas JAI už naują suteiktą KOKYBINĮ ŠUOLĮ mums visiems, jau pasirengusiems tai priimti visu savo nuoširdžiu dvasiniu aš. Tuomet pasijutau taip nuostabiai, kad atrodo, visame kūne virpėjo kažkokios mažos dalelytės, kad kiekviena fizinio kūno ląstelė gerte gėrė NAUJOS KOKYBĖS GYVĄJĮ VANDENĮ, ir norėjosi jį gerti dar ir dar daugiau. Iš tikrųjų, tai buvo ir yra daug gilesnis ir platesnis dvasine būsena pajautimas šito naujo kokybinio skirtumo naujas turinys, garbinant ir AŠ ESU.
Ir jau po gyvųjų pamaldų, bendraujant su dvasios broliais ir sesėmis, jautėsi didesnė tarpusavio dvasinė brolystė, meilė ir ramybė, vidus šypsojosi ir palaimingai džiūgavo. Nuo šito nuostabaus momento Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, kada vėliau svečiavausi pas dvasios seses ir brolius, mes kartu, ir ne kartą garbinome jau Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Vėl buvo juntama gilesnė dvasinė gelmė, visa tai sunku nupasakoti žodžiais, nes tai dvasios kalba, kuri pajuntama virpesiais.
Kada vakar vakare važiavau iš Kauno traukiniu namo, vėl garbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tiesiog mėgavausi nuostabiu dvasiniu bendravimu, pripildžiusiu mane dvasinės pilnatvės gelmės. Atvažiavusi iš traukinių stoties patraukiau pėsčiomis, pereidama per patį Vilniaus centrą. Visur miesto gatvėse šurmuliavo žmonių pulkai, o mano akys nukrypdavo tai į vienus, tai į kitus, iššaukiančiai apsirengusias merginas ir jaunus vyrus, besipuikuojančius savimi, ir pajaučiau dvasine būsena, kad patekau kaip į kitą pasaulį, kupiną daug žemesnių energetinių virpesių, nei prieš tai buvau. Juk patekau į patį sūkurio centrą, kuriame vyko naujų metų sutiktuvės. Kada svečiavausi dvasios sesės Vitos ir Vytauto šeimoje, kurie gyvena dvasine ramybe, harmonija, Kūrėjo tikrove – o dabar jau Rojaus Trejybės-AŠ ESU tikrove, kada visi kartu patyrėme dvasinį bendravimo malonumą, tai įsivaizduokite, kokį energetinių virpesių skirtumą patyriau grįžusį į Vilnių, kur žmonės egzistuoja savo susikurtoje iliuzijoje, kuri visiškai neatspindi Kūrėjo tikrovės, kai visur miesto gatvėse sklido karšto vyno kvapas, žmonės tiesiog gatvėse nevaržomai vartojo alkoholį, kai tuo tarpu paprastomis ne švenčių dienomis vartoti alkoholį viešose vietose yra uždrausta. Tai ką tai parodo? Kad yra dienų, kada galima sulaužyti tokį visuomenės priimtą įstatymą? Pasirodo galima, ir niekas nenubaudžiamas. Bet gi mes urantai žinome, kad iš viso toks gyvenimo būdas žalojant save alkoholiu ar kitomis narkotinėmis priemonėmis yra jau ne gyvenimas, o tik menkas šešėlis tikrojo gyvenimo, kada žmonės irgi kaip šešėliai slankioja gatvėse be tokio gyvybingo dvasinio spindesio ir kokybinės pilnatvės savyje, kokią aš patiriu, kokią jau patiriame mes urantai, realiai gyvenantys Rojaus Trejybės-AŠ ESU tikrovės gyvenimą. Tai, kad jau pradėjome garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, dar labiau padidins mūsų gyvenimo kokybę, kaip JI ir sumanė mums. Mes dar daugiau tapsime imlesni dvasinei šviesai, išminčiai, dvasinei įžvalgai, per mūsų kiekvieno nuoširdžias pastangas. Ir tik per mus dar labiau atsiskleis Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyva tikrovė mumyse ir visoje aplinkoje.
O aš ėjau toliau miesto gatvėmis link stotelės parvažiuoti namo, ir pajaučiau, kaip mane prislėgė žemų energetinių virpesių nematomas sunkumas kaip nuovargis, kad atėjusi į reikiamą stotelę ėmiau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir pajaučiau, kaip atsigavau, kaip pasidarė lengviau ir laisviau viduje, prisipildžiau gyvybingos energijos.
O namuose suskubau kuo greičiau sutvarkyti ir įkelti į šį forumą garso įrašus iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovės, kad galėtų jau šį rytą jų pasiklausyti ir kiti mano dvasios broliai ir sesės. Po to skaičiau šį nuostabų dvasios brolio Algimanto mokymą ir jaučiausi labai laiminga, vėl atgijo patirtas nuostabus dvasinis pakylėjimas per gyvąsias pamaldas. Lauke pasigirdo vis dažnesni saliutų sukeliami garsiniai smūgiai, šūviai, kurie taip neharmoningai raižė patiriamą ramybę viduje, o aš žiūrėjau pro langą ir man mintys aktyviai krypo link to, kokią neįkainojamą brangią DOVANĄ, užbaigiant anuos metus, mes gavome-patyrėme iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU!
Kiekvienas esame unikalios dvasinės asmenybės ir gavome unikalią dvasinę dovaną, kuri pranoksta savo kokybe ir turiniu viską, nes nuo šiol juk mes pirmieji mirtingieji visoje kūrinijoje garbinsime ne tik Rojaus Trejybę, bet ir AŠ ESU!
Tai pati nuostabiausia DVASINĖ DOVANA, patiriama per nuoširdų giluminį atsivėrimą kiekvieno Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojo vaiko viduje. O jos pažinimo džiaugsmas dar atsiskleis ateityje, ir išsitęs per visą amžinybę.
Su meile,
Jurgita
2014-01-01 17:27:04
Mielas Algimantai,
Aš taip pat negaliu atsidžiaugti ta sustiprėjusia komunija su AŠ ESU ir Rojaus Trejybe, nors aš ir nedalyvauju kolektyviniame garbinime, nors labai to norečiau, manyje tarsi užsipildė kažkokia dalis kuri buvo tarsi šesėlyje, ir dabar matau, kad kažko trūko, tarsi buvo atskleista naujas aukštesnės klasė kursas.
Bet man taip pat kilo ir klausimų.
Stai paemiau ir skaičiau keletą kartų sią pastraipą, iš tavo mokymo-patyrimo, "Rojaus Trejybės ir AŠ ESU garbinimas - naujojo Visatos amžiaus naujos kokybės naujas TURINYS, 2013 12 29" 23 pastraipa. Ir man niekaip nesusivede tai ka jau žinau ir ta ką čia perskaičiau.
Rojaus Trejybė yra savo ENERGETINIO SUKONCENTRAVIMO CENTRE - ROJUJE – KŪRINIJOS GEOGRAFINIAME CENTRE, ir visus amžinybės potencialus Rojaus Trejybė laiko DIEVYBĖS ABSOLIUTO, BERIBIO ABSOLIUTO, IR VISUOTINIO ABSOLIUTO SAUGYKLOSE, ir kuo toliau į kosmosą nuo Rojaus, tuo labiau PLEČIASI Rojaus Trejybės pasireiškimas ir jo įvairovė LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE, TUO TARPU TUO PAČIU AŠ ESU YRA SUSIAURINAMAS TOS KOSMINĖS KŪRINIJOS JAU ORGANIZUOTŲ AR DAR TIK ORGANIZUOJAMŲ VISATŲ RĖMAIS, nes AŠ ESU savyje talpina visą Kosmoso begalybę, kiek kurinija besiplėstų į išorines visatas, kiek bebūtų dar begalybė ir už išorinių keturių kosminių apskritimų, vis tiek tai yra AŠ ESU. Būtent AŠ ESU eina tarsi į savęs sumažinimo pusę, NES SAVE JIS ĮRĖMINA Į ROJAUS TREJYBĖS IR ABSOLIUTŲ potencialų virtimo aktualais atitinkamą išraišką kosmose, kada plečiasi materiali kūrinija, nors pats AŠ ESU glėbyje laiko tiek visą BEGALYBĘ, TIEK VISUS ABSOLIUTUS, nieko nesemdamas iš kokių nors aruodų, nes AŠ ESU yra VISUMINĖ asmenybė, ir savyje laiko kaip ASMUO-AŠ visą praeities ir ateities amžinybę DABARTIES VISUMOJE – ESU – NE BUVAU, NE BŪSIU, BET AŠ ESU.
Kada skaitau Jezaus Kristaus "Kalbu Jums Vel" tai trn Jezus paskoja savoįspudžius, kai jis nusileido nuo kalno po nušvitimo ir visur mate tos pačios energijos pasireiškimą, kad kuo toliau nuo visos kūrinijos centro, tai Tevo energijos pasireiskimas kai kur net trūkinėja ir retėja. Onšioje pastraipoje skaitau kad,... ir kuo toliau į kosmosą nuo Rojaus, tuo labiau PLEČIASI Rojaus Trejybės pasireiškimas ir jo įvairovė LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE, TUO TARPU TUO PAČIU AŠ ESU YRA SUSIAURINAMAS TOS KOSMINĖS KŪRINIJOS JAU ORGANIZUOTŲ AR DAR TIK ORGANIZUOJAMŲ VISATŲ RĖMAIS... . Ir toliau kai tu sakai kad, AŠ ESU yra susiaurinamas kūrinijos visatos rėmais, bet yra begalinis ir plečiasi net už keturiu išorinių žiedų tai man viskas kažkaip nesusiveda. Aš norėčiau suprasti, ir sau pamatyti tą hierarhiją, Kur AŠ ESU yra Rojaus Trejybes atžvilgiu?
Mes Žinojome kad Rojaus Trejybė yra asmnybių Šaltinis o dabar skaitau, kad ...nes AŠ ESU yra VISUMINĖ asmenybė, ir savyje laiko kaip ASMUO-AŠ visą praeities ir ateities amžinybę DABARTIES VISUMOJE – ESU – NE BUVAU, NE BŪSIU, BET AŠ ESU.... (Iš to paties mokymo).
Tai kas vis gi yra asmenybių šaltinis ir centras?
Ar šiuo mokymu kažkas pasikeičia mūsų supratime įžvalgoje apie Rojaus Trejybę ar mums yra išplečiama mūsų sovokimas apie tai kas yra dar giliau už Rojaus Trejybės būties?
Manau, kad ir kitiems urantams šis paaiskinimas praplės jų regėjimą-suvokimą-įžvalgą.
Aciū
ValdasAirija
2014-01-01 13:27:40
Mielieji, jau porą metų mano žemiškoje šeimoje nešvenčiami naujieji metai ir kalėdos. Dar anksčiau nustojau tai daryti pati ir paaiškinau, kodėl taip darau. Su Apvaizdos pagalba įvyko taip, kad ir kiti šeimos nariai atsisakė tų švenčių.
Naktį prieš dvyliktą aš išeinu į laukus, toliau nuo gyvenamųjų vietų, ir, kol šaudo fejerverkus, stebiu dangų ir visada pamatydavau ten sklendžiančius taip vadinamus neatpažįstamus skraidančius objektus. Tos švieselės visada elgiasi kitaip, negu fejerverkų blyksniai.
Šį kartą tų objektų aš nepastebėjau, bet iš naujo pamačiau dangaus, kuriame yra išsidėsčiusi mūsų supervisatos Orvontono dalis, gelmę ir grožį. Išsiveržė AŠ ESU ir Rojaus Trejybės garbinimas. Garbinau garsiai, o tuo metu aplinkui vyko chaosas: didžiulis leidžamų fejerverkų triukšmas, ugnies blyksniai, parako tvaikas. Aplinka žemo dažnio virpesiai spaudė mano kūną, tačiau garbinimas kėlė manę virš to kūno, virš planetos ir norėjosi apkabinti visas būtybes, gyvenenančias tuose žvaigždynų spiečiuose.
Ta pakylėjimo būsena neapleidžia manęs nuo pirmojo AS ESU pagarbinimo šventovėje Kaune. Kai perskaičiau šiandienos Algimanto komentarą, tapo aišku, kad tik stipriausias susiliejimas su Rojaus Trejybe – AS ESU gali suteikti jęgų Urantijos planetą dvasine prasme grąžinti į tą spindintį dangaus skliautą, kad ji pasireikštų Kūrėjo numatytu statusu.
Juk planetos nukrypimas nuo evoliucinio plano stapdo ne tik mirtingųjų, bet ir kitų gyvybės formų: augalijos bei gyvūnijos, tarpinių tvarinių evolicinį vystymąsį laike, o tuo pačiu ir kitų kūrinijos segmentų atsiskleidimą savo potencialais.
Todėl AŠ ESU ir atsiskleidė mums, kad sustiprintų ir suteiktų tą galią tapti AŠ ESU bendrakūrėjais.
Su meile,
Laima
2014-01-01 12:54:09
Kiekviena ryta, o per vadinamas sventes ypatingai, geriau nepalikti namu nepatikrinus TFL (transport for London) svetaines, kad susizinoti kaip veikia metro ir traukiniai. Tai vakar ryte dar spejau ir Urantijos svetainen ‘uzbegti’. Pamaciusi Algimanto mokyma labai norejau ji perskaityti, bet jau nebuvo laiko. Tai paskaiciau tik pradzia ir supratau kazka galingo, jauciau sirdimi kad susizinosiu kazka daugiau, ko galbut pradejo stigti, nes buvo tokiu minciu. Na va Trejybe mes jau garbiname…ir taip iki Rojaus? Toks jausmas kartais buvo, kad man bent jau per daug visko atsiskleide. Is to neveiklaus Dievo, tokio numirusio ir kabancio arba smutkeleje sedincio, atsiskleide galybe, o svarbiausia MEILE. Bet ja reikia patirti ir ja gyventi. Bet su laiku pradejo man kazko trukti. Na zinoma atsiverimo, ko daugiau! Bet dar kazko reikejo ir tas kazkas ivyko.
Nors pati Urantijos Knyga dar nera mano isknibineta taip, kad galeciau pati viska puikiai sau paaiskinti jau nekalbu apie kitus. Sau pasakydavau, kad kazkur skubu, o dar tiek mazai tepadariau. Viename is Rojaus Trejybes mokymu yra mintis kuri sako, kad veiklus isoreja gali buti labai neveiklus savo dvasioje. Mastydama apie tai galvojau, kad nera ko cia nerimauti, galiu tik lenktyniauti su savo gyvuliniu as, kuris - labai tingus.
Sis mokymas liko su manimi iki pat vakaro. Po dvylikos valandu darbo dienos dar dvi valandos kelio. Pati sau pasakiau, kad tureciau speti grizti namo dar siemet. Taip ir buvo. Namie tokia tyla, nes visi isejo gerti-svesti ir patys nezino kodel geria! Tokia tradicija! O as isijungiau musu svetaine ir aciu Jurgitai, kuri taip greitai sukelia irsus. Taip ir praleidau ta laiko pervirtima i kita susitarta skaiciu, klausydama irasu is Kauno. Mano didziam nustebimui as patyriau galingesnius virpesius; taip pat ir kaip Vita sako: patyriau svente!
Supratau, kad gyvasis kelias yra gyvesnis nei as maniau. Mano viduje atsirado kazkokia nauja kokybe. Ir sunku sudeti i zodzius. Dabar jau tvirtai zinau, kad mes tokiu patirciu ir nauju patyrimu, kurie mums skleisis, bus visa laika per visa Amzinybe.
Garbinu ir Slovinu Rojaus Trejybe – AS ESU.
Rita
2014-01-01 12:27:23
Mielieji, šių dienų naujos kokybės patyrimai su AŠ ESU yra tokie galingi ir nuostabūs, kad tikrai, kaip parašė Vita, garbinimo aukščiausio dažnio virpesiai nustelbia maldos žodžius ir mintis, tarsi malda būtų SUMAŽĖJUSI. Todėl visiškai natūralu, kad iš garbinančių Rojaus Trejybę-AŠ ESU sklinda daug aukštesnio dažnio virpesiai negu ne tik meldžiantis prašymų maldoje, ne tik garbinant Tėvą, bet net ir garbinant Rojaus Trejybę.
O DABAR PAMĄSTYKITE - ŠTAI KOKIO NAUJO TURINIO MES PRIPILDĖME NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKAS SAVIMI, SUSILIEJUS SU ROJAUS TREJYBE IR NET SU AŠ ESU.
O dabar prisiminkite dar kartą teiginį, kas buvo paskutinis, gali būti pirmas.
Štai dabar mes jau tikrai tapome PIRMAISIAIS - PIRMEIVIAIS - VISOJE KŪRINIJOJE PRADĖJĘ GARBINTI IR AŠ ESU, ko nedarė, ir nedaro, niekas net ROJUJE.
Ar įsivaizduojate, kaip dabar mūsų laukia NE TIK VIETINĖJE SISTEMOJE, BET IR KITUOSE KŪRINIJOS SEGMENTUOSE, IR NET ROJUJE, KAD MES PASIDALINTUME SAVO PATYRIMU, KAIP PRADĖJOME GARBINTI NE TIK TĖVĄ, BET IR ROJAUS TREJYBĘ, O LABAI GREITAI IR NET AŠ ESU, kuris jiems visiems NESUPRANTAMAS, o mes tokį garbinimą pradėjome dar būdami materialiu mirtingojo pavidalu? Ar įsivaizduojate, KOKĮ KOKYBINĮ ŠUOLĮ mes suteikėme visoms visatoms, visai kūrinijai, ir net ROJUI? IR BŪTENT IŠ MŪSŲ JIE MOKYSIS ŠITO ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GARBINIMO.
O dabar atsakysiu į ne vienam kylantį klausimą - o KODĖL reikėjo pradėti garbinti ne tik Tėvą, bet ir Rojaus Trejybę, o dabar jau nebeužtenka net ir Rojaus Trejybės, dar atsirado ir AŠ ESU, na tikri išpuikėliai, jiems vis maža ir maža, jie vis lekia ir lekia, net nemato, kad aplinkui toks lėkimas kitus tik baimina, gąsdina, ir užkerta kelią iš viso ką nors garbinti.
Taigi, kada mes pradėjome garbinti Tėvą mūsų gyvojoje šventovėje, mes tapome imlesni dvasiniam Tėvo vedimui iš vidaus, kada pradėjome garbinti Rojaus Trejybę, mes tapome dvasine prasme stipresni, o kada pradėjome garbinti dar ir AŠ ESU, tai visi tą darantys nuoširdžiai paliudija dar didesnę gyvybinę-dvasinę šviesą ir galią savyje, kuri kaip tik stiprina dar daugiau, kad nublanksta ir pati prašymų malda. O tai tam tikra prasme mūsų visų vedimas į dar galingesnį susiliejimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. O juk SUSILIEJIMAS SU VISOS KŪRINIJOS KŪRĖJU-ŠALTINIU IR CENTRU iškelia tiek virš žemiškų problemų, kad jos tampa tokiomis nereikšmingomis ir sumažintomis, jog žvelgiant į jas iš viršaus, ir Kūrėjo žvilgsniu, ir tegali jas išspręsti taip, kaip jas spręsti ir numato KŪRĖJAS - MŪSŲ TĖVAS IR MOTINA. Tai mūsų pratinimas, kad būdami DVASINIAIS mokytojais, MES STOVĖTUME ANT VISOS KŪRINIJOS VISUMINIO DVASINIO PAGRINDO, O NE DALINIO, nes tik toks pagrindas yra pajėgus mums suteikti TOKIĄ ENERGIJĄ IR GALIĄ TOKIOJE TAMSOS APIMTOJE PLANETOJE, KOKIA ŠIANDIEN YRA URANTIJA, KAD GALĖTUME KITUS MOKYTI NET PAČIŲ PIRMŲJŲ GARBINIMO ŽINGSNIŲ MŪSŲ DVASIOS BROLIUS IR SESES, KURIE NIEKO NEŽINO NEI APIE TĖVĄ, NEI APIE ROJAUS TREJYBĘ, TUO LABIAU NEI APIE AŠ ESU. Todėl mes ir turime turėti TOKIA MILŽINIŠKĄ DVASINĘ ATSARGĄ SAVO VIDUJE, KAD GALĖTUME NET IR LABAI TIRŠTĄ TAMSĄ APŠVIESTI NORS IR LABAI MENKA DVASINE ŠVIESA.
Dvasinis mokytojas - o ne eilinis mirtingasis - savyje turi turėti šviesos ir patyrimo tūkstančius kartų daugiau negu jo mokiniai, nes kitaip jis pats mokinių BIJOS.
Todėl DVASINIS mokytojas neturi laukti, o žengti PIRMYN tiek, kiek jis yra PAJĖGUS - be jokių savo apribojimų.
Ir pagal Dvasinio mokytojo brandos lygį yra ir suteikiamas DVASINĖS ENERGIJOS kiekis, kad jos niekada nebūtų STYGIAUS. Todėl Dvasinis mokytojas visada eina PIRMA KITŲ, KAD BŪTŲ KELIAS PRAMINTAS KITIEMS, IR JIEMS PADEDA TAIP PAT JUO ŽENGTI VISŲ RYŠKESNĖS ŠVIESOS LABUI.
Kiekvienas turi LAISVĄ valią RINKTIS, kokio laiptelio pakopa jam yra priimtiniausia ŠIUO METU.
Ir būtent stovint ant Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagrindo Dvasinis mokytojas yra pajėgus ir panaudoti savo giluminę kosminę įžvalgą net žvelgdamas į gėlės žiedą, matydamas Kūrėjo veikimo atspindį jame ir gebantis tą parodyti ir savo mokiniui, kuriam ir minties nekyla apie tokią sąsają.
Juk suvokti, kad naujųjų metų visuotinai ne tik pripažintas, bet net ĮSTATYMU įteisintas alkoholizmas ir triukšmavimas yra ne kas kita, kaip NUSIKALTIMAS IR BEPROTYBĖ ir būtinas būtent toks KŪRĖJO PAGRINDAS VIDUJE.
Žmogui - jo centrinei nervų sistemai - ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU - Kūrėjo -nėra sumanyta triukšmauti ir girtuokliauti, O ČIA ĮSTATYMU TAI ĮTEISINTA, NUSIKALSTANT PRIEŠ TUOS, KURIE RAMYBĖS TROKŠTA, KURIE SIEKIA GYVENIMO PRASMĖS TYLOJE, O NE GRIOVIMO - NET SAVO ORGANIZMO ŽALOJIMO - GIRTAVIME IR TRIUKŠMAVIME, KURIS KASMET TIK STIPRĖJA IR AUGA. Ir be tvirto pagrindo, ant kurio stovi TIK URANTAI, neįmanoma tokios NUSIKALSTAMOS veiklos nutraukti. O juk tai KENKIA VISAI LIETUVAI, VISAI ŽMONIJAI, NES TOKIE YPAČ ŽEMO DAŽNO VIRPESIAI KELIA VĖŽIO IR KITŲ LIGŲ PASIREIŠKIMĄ TAME PAČIAME ŽEMO DAŽNIO VIRPESIŲ APIMTAME ORGANIZME, IR NET DAR VAIKIŠKAME ORGANIZME. Ir tai, kad gydytojai vartoja alkoholį ir švenčia naujus metus, taip pat susiję su didesniu žmonių sergamumu ir sunkesniu gydymu, kuris iš esmės net nėra gydymas, o tik ligos MASKAVIMAS, nes ligos židinys nėra pašalinamas - žemo dažnio virpesiai nepakeičiami aukšto dažnio virpesiais iš Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Jūs turite suvokti, kad sergamumo lygis yra ne dėl to, kad gydytojai, ir ne tik jie, per naujuosius metus girtauja ir šaudo fejerverkus - NUSIKALSTAMAI triukšmauja - bet jie būtent taip ir elgiasi DĖL TO, kad gyvena ŽEMO DAŽNIO VIRPESIUOSE, kurie jiems ir diktuoja TOKĮ NUSIKALSTAMĄ elgesį - gerti alkoholį ir triukšmauti.
Ir taip visur - muzikos dabar nėra - tik TRIUKŠMAS, nes nėra KOMPOZITORIŲ, DAINININKŲ, tas pats teatre, kurio NEBELIKO, liko tik PASITYČIOJIMAS IŠ MENO, PASITYČIOJIMAS IŠ DAINAVIMO, IŠ DAINOS, nes šito moko įvairiausi konkursai, kur vyksta LENKTYNĖS - karai - VARDAN GARBĖS BE MEILĖS IR ORUMO. O tokius karus organizuoja menkaverčiai mūsų dvasios broliai ir sesės-griovėjai, užgrobę tiesiogine prasme savo pinigais ir įtaka, tokių KENKĖJIŠKŲ programų rengimą. JIE NUSIKALSTA PRIEŠ VISUS MUS, EINANČIUS GYVUOJU KELIU, IR JIE VEDA Į ŽMONIJOS SUNAIKINIMĄ. TAM, KAD JIEMS PASIPRIEŠINTUME SAVO GILUMINE IR DVASINE GYVA ŠVIESA, MES IR TURIME STOVĖTI ANT PATIES GALINGIAUSIO - ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU - GILUMINIO PAGRINDO, KAD MŪSŲ NENUPŪSTŲ KAIP ŠAPELIO VIESULO GŪSIS, SUKELIAMAS TOKIŲ PAMIŠUSIŲ IR MENKAVERČIŲ, BET KOL KAS DAR TIESIOGINE PRASME MANIPULIUOJANČIŲ JAUNIMO GYVULINIAIS INSTINKTAIS, IR TUO ĮTAKOJANČIAIS, IR NET SUKANČIAIS ŽMONIJOS VISOS CIVILIZACIJOS VEKTORIŲ Į SUSINAIKINIMĄ.
Tik stovėdami ant ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU dvasinio garbinimo pagrindo mes jausime PILNATVĘ, IR DĖL TO ĮVEIKSIME VISUS MUMS SUTEIKIAMUS IŠŠŪKIUS, NET IR VISAS DABAR KAIP PAMIŠUSIŲ IR TIESIOGINE PRASME TAMSOS - LIUCIFERIO-KALIGASTIJOS - UŽMAČIŲ ŽMONIŲ GALIAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-01-01 11:38:20
Nuostabūs patyrimai mus visus lydėjo tą sekmadienio rytą. Man buvo labai malonu jausti, kad visi tokie laimingi buvo jau po gyvųjų pamaldų. Gerai Algimantas parašė- tądien mums buvo ŠVENTĖ. Šventė mūsų viduje. Toks nuostabus atradimas per patyrimą – AŠ ESU.
Kada aš susiruošiau pasimelsti gyvųjų pamaldų metu, aš jau mintyse buvau sugalvojusi už ką melsiuosi. Kada kreipiausi į Rojaus Trejybę, o iš karto ir į AŠ ESU aš kūnu pajutau tokią galingą energetinę bangą, kad aš netikėtai pradėjau ne maldą, o GARBINTI AŠ ESU! Bet tuoj pat aš išsigandau ką aš čia dabar darau? Kodėl aš čia dabar garbinu, o ne meldžiuosi, o dar tas toks galingas proveržis manyje, kad aš taip ir teištariau:“aš nežinau kodėl dabar aš puoliau garbinti, o ne melstis, tuoj pat išreiškiau padėką AŠ ESU už mane aplankiusį patyrimą ir dar kažką pasakiau...“. Mano rankos jaučiau kaip dreba, malda kurią buvau sugalvojusi už ką pasimelsti tiesiog išnyko, tai ką jutau pradėjusi garbinti AŠ ESU buvo tokio galingumo virpesiai, kad kitaip ir būti negalėjo, AŠ ESU patyrimas garbinant pranoko maldą, kuri natūralu yra žemesnio dažnio virpesių.
Kada urantai užbaigė savo maldas ir Algimantas paragino tarti mums savo pamokomąjį žodį, aš negalėjau savyje laikyti šio ką tik įvykusio galingo patyrimo ir vis tik pasidalinau su visais. Vėliau, prie pietų stalo labai jautėsi iš urantų toks vidinis džiaugsmas naujai atrastu ir gyvųjų pamaldų energetiniais virpesiais patirtu AŠ ESU.
Mano nuostabai, mane tas pakylėjimas lydėjo visą likusį vakarą. Kada aš dar ir dar kartą jau namuose pagarbinau Rojaus Trejybę -AŠ ESU iškarto vėl pajausdavau tą naują kokybę garbinimo virpesių, tą galingumą, kad malda vėl likdavo taip ir neištarta, nes buvo daug stipresnis patyrimas būtent AŠ ESU garbinimo. Ir vėl man viduje buvo toks džiugesys, toks džiugesys! Iš tikrųjų tądien, mes, urantai PATYRĖME TIKRĄ ŠVENTĘ SAVO VIDUJE.
Štai, dabar kada rašau savo patyrimus ir tuoj patalpinsiu į mūsų forumą, yra praėjusi mažiau kaip valanda po to kada dangus buvo nudažytas įvairių gražių spalvų nuo tų fejerverkų, nors aš ir nemačiau, nes jau ne pirmi metai kaip jų nestebiu, nes man tiesiog tai niekada nekėlė per didelio džiaugsmo ar žavesio. Vietoj to aš naujuosius metus sutinku malda būtent už žmonijos keitimąsi iš vidaus. Štai, kiek gi mūsų dvasinių brolių ir sesių mano, kad naujųjų metų šventimas yra šventė. O nuostabu tai, kad mes, BŪTENT-URANTAI-JAU PATYRĖME SEKMADIENIO RYTĄ KAS YRA TIKROJI ŠVENTĖ, PATIRDAMI GYVOJOJE MŪSŲ ŠVENTOVĖJE , ENERGETINIAIS GYVAIS VIRPESIAIS -AŠ ESU! Mūsų, urantų blizgučiais jau nebesužavėsit. Mes gyvenam GYVĄ gyvenimą su mūsų TIKRAISIAIS TĖVAIS ir tai NAUJA KOKYBĖ.
Telydi jus visus mielieji RAMYBĖ ir PALAIMA gyvenant ramų, harmoningą gyvenimą su Rojaus Trejybe -AŠ ESU, net ir tuomet kai už lango girdisi tas beprotiškas, chaotiškas garsas keliamas tų fejerverkų, mums jau seniai neteikiančių apsimestinio džiaugsmo...
Su meile, Vita
vvita
2014-01-01 01:35:20
Šiandieną mano sieloje šventė.
Namuose esu viena. Vakar, ankstų rytą mano sūnų jo pusbrolis išsivežė į savo namus Jurbarke Naujųjų Metų švęsti. Todėl aš darau ką noriu ir, su sūnaus kompiuteriu, taip pat, darau ką noriu.
Vakar, po vidurnakčio nusprendžiau pratęsti Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės Mokymo vertimą į rusų kalbą. Atsidariusi kompiuterį, kaip visuomet, žvilgtelėjau į Rojaus Trejybės simbolį. Koks buvo mano nustebimas kai ir čia, simbolio fonas taip pat buvo nusidažęs švelniai melsva spalva. Čia, spalva buvo daug švelnesnė negu ant sienos pakabintame paveiksle. Paveiksle, vakare spalvos pasidaro sodrios, ypatingai raudona spalva, kuri atrodo, kaip išretėjusi, koncentrinių žiedų kontūrai atrodo, kaip žiemos metu šerkšnu pasipuošusios medžių šakelės. Šiandieną, jau septinta para, kai stebiu šį nepaprastą pokytį. Gaila, kad sūnus nemato jokio pokyčio paveiksle, mato įprastą baltą foną, jis tuomet nebūtų toks susirūpinęs dėl mamos galvos.
Tai štai, pabandžiau tęsti vertimo darbą.
Sekėsi sunkiai, pradėjo plaukti įvairios mintys: kam iš vis reikalingas šitas, toks nedėkingas, darbas, jau sena esu, lai jaunimas pratęsę senesnės kartos pradėtus darbus,na, ir taip toliau.
Staiga-mintis: tai mano gyvulinio proto protestas prieš AŠ ESU protą.
Nustojau spausdinti ir pagarbinau Rojaus Trejybe, pagarbinau Tėvą-AŠ ESU. Po kokiu dešimties minučių visą mano vidinį pasaulį užliejo ramybės banga, pajutau meile, ramu-ramu džiugesį viduje, niekam viduje neturėjau jokių pretenzijų, pilnas emocinis stabilumas ir minčių nebuvimas. Šis pojūtis išliko ir šiandieną.
Dirbau iki ryto, maždaug, puse septintos ryto, po to nuėjau miegoti.
Dabar gerai žinau: nepagarbinus Tėvo AŠ ESU, Rojaus Trejybės, geriau nepradėti jokio darbo
Sakyčiau, bendraujant su AŠ ESU, darbų atidėliojimas -- nepatartinas; jaučiasi švelnus reiklumas, jauti, kad bendrauji su iškilia Asmenybe, jauti TIKRĄ, GARBINGĄ TĖVĄ /rašant šituos žodžius per kūną pradėjo šiurpuliukai tekėti/.
Prieš naujametinis mano palinkėjimas visiems broliams ir sesėms dvasioje butų toks: plačiau atverkim savo sielą-dvasią Tėvui- AŠ ESU, Rojaus Trejybei. Į savo kasdienybę įpinkim didžiulį troškimą vykdyti Rojaus Trejybės valią. Jeigu bus pastovus toks troškimas ankščiau ar vėliau ir jūs, savo sielose patirsite didžiulę šventę. Šito pasiekti galima tik dirbant. Nepamirškim, kad mes esame
ir VEIKSMO DIEVO VAIKAI -- DARBŠTŪS VAIKAI.
Atsivėrusiems, linkiu dar didesnio atsivėrimo, ne atsivėrusiems -- savo viduje, būtinai, surasti Tėvą-Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Te lydi jus visus Tėvo-AŠ ESU palaima.
Su meile,
IRENA
2013-12-31 23:22:25
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]