Forumas: temos peržiūra
Dvasinio mokytojo kelias
Mielieji, vakar Panevėžio urantų grupelėje pirmą kartą pagarbinome Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Pamaldos pas mus vyksta tokia pat tvarka, kaip ir Rojaus Trejybės -AŠ ESU šventovėje Kaune ir Vilniuje. Šias pamaldas vedu aš.
Ėjimas į tai buvo gana ilgas. Mes, keturių ar penkių žmonių grupelė susitikinėjame jau kelis metus. Tai vyko nereguliariai, pamaldų struktūra buvo įvairi, daug laiko praleisdavome nereikšmingiems pokalbiams ar net ginčams. Viskas vyko intelekto ir dar skirtingo pas kiekvieną dalyvaujantį pamaldose, lygį. Belankant šventovę Kaune manyje vis labiau augo ryžtas tuos susitikimus Panevėžyje padaryti labiau dvasingus, kad sesės ir broliai pajustų aukštesnius virpesius, kad tai būtų tikra komunija su tikraisiais savo tėvais, Rojaus Trejybe. Manyje buvo dar daug abejonių savo pasiruošimu ir gyvulinio proto apsimestino pasipuikavimo, kad gal dar man ne laikas, kad dar negaliu reikštis kaip dvasinis mokytojas. Tačiau tas vidinis pasiryžimas savo lygiu pradėti žengti dvasinio mokytojo keliu vis augo.Todėl šiemet, kai vėl panevėžiečiai urantai pradėjome susitikinėti ir garbinti Rojaus Trejybę, jau pasakiau, kad nuo šiol čia pamaldos vyks tokios, kokios jos yra Kaune ir Vilniuje: garbinimas, pamokomasis žodis, kurį sakau aš, maldą už visos kūrinijos gerovę, o paskui patyrimai, klausimai, ištraukų iš Urantijos Knygos nagrinėjimas. Kadangi panevėžiečių urantu yra tik keli, tai visi garbina ir išsako savo maldą paeiliui.
Taip palaipsniui atėjo suvokimas, kokia yra dvasinio mokytojo atsakomybė, prisitaikant prie to daasinio laiptelio, ant kurio dabar yra kiekvienas skirtingai čia besimeldžiantis brolis ar sesė, neiškraipyti tavo jau žinomos tiesos.
Vakar, kai jau garbinome ne tik Rojaus Trejybę, bet ir AŠ ESU, pasklidę virpesiai atskleidė susirinkusiųjų vidines būsenas, kurios buvo slepiamos, neišreiškiamos. Du žmonės tapo visai nepakantus vienas kitam, pradėjo ginčytis, balsai vis garsėjo. Viena sesė paprašė paaiškinti, kodėl mano elgesys kai kuriose situacijose neatitinka jos manymų to, ko mokau, kad nėra manyje noro tarnauti žmonėms. Ramiai viską paaiškinau. Po to grasiai, dar kitiems besibarant, vėl pradėjau garbinti. Palaipsniui visi nutilo ir nurimo. Vėl pasklidę garbinimo aukštesnio dažnio virpesiai apramino protus. Pasakiau, kad tuo šį kartą ir baigsime. Visi susitarėme vėl susitikti.
Šis patyrimas rodo, koks nelengvas yra dvasinio mokytojo kelias. Algimantas jį pradėjo vienas, aš gi turiu jo įkvepiantį pavyzdį, lankausi Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Yra ne tik vedimas iš vidaus, bet ir pagalba iš išorės. Ryžtas tai tęsti dar labiau sustiprėjo. Todėl ir aprašau šį patyrimą į forumą, nes tas noras juo pasidalinti neapleidžia manęs jau parą .
Su meile,
2014-01-05 13:34:23
Komentarai
O ka gi tada Sinte reiškia Jahova, ir iš kokios kalbos tu cia tą žodį Jahvė išvertei? Juk jau žodis Jahvė yra vertimas is seno žydų žodžio Jahova tai kaip jis dar gali kažką reikšti lietuvių kalboje? Žmones AS ESU naudoja visokiomis prasmėmis, vadindami as esu savo sielą, savo dvasią, bet ligi galo nesuvokdami kas tas yra. Visi kalba kad dievas gyvena įgaus viduje, o kur konkrečiai gyvena ir ka jis ten veikia nepasako niekas. 17 metų iki Urantijos Knygos atradimo, ir Rojaus Trejybes mokymu, as ieškojau atsakymo i šiuos klausimus, ir tik Urantijos Knygoje, ir tik cia šioje svetainėje, Rojaus Trejybes mokymuose, aš is viso pirmą kartą sužinojau apie tai, kad garbinimas ir malda tai ne tas pats, kad šiuos du dalykus reikia atskirti. O ligi šiol as ilga laika skaičiau Bhagavadgita, Sri Ramana Maharishio knygas, Budos mokymus, Patandžalio mokymus, Vivekanandos, Satya Sai Babos, Sri Ramakrishnos, Sri Aurobindo ir Motinos, Sri chinmojaus kuris kalba apie transcendentines būsenas, mokiausi net kaip su Dievu susilieti na ir daugelio kitu pasaulyje žinomu ir nežinomų mokytojų mokymus bei meditacijas, visa tai praktikuodamas, net ir bažnyčią lankiau ir patarnavau ir chore giedojau, ir ko tik as nedariau kad suvokti save kas as esu, net ir Korana skaičiau, ir nauja testamentą pora kartu skaičiau ir nei vienas is ju nei vienu žodžiu neuzsimine apie Dievo kaip Visuotinio Tevo kaip Asmenybes garbinima, apie jokį AS ESU NET ŽODŽIU NIEKAS NEUŽSIMENA, kaip jau minėjau maisydami tai su viskuo. Garbinimas, kaip dauguma šaltiniu sako yra meditacija, mantrų kartojimas, proto nuraminimas, minčių neturėjimas ir malda. Nors visi tie apibendrinantys žodžiai jau skiriasi, ir tai jau net nelogiška. Bet, kad užmegzti ryšį ir garbinti ir bendrauti su visų Tėvu, o paskui ir Rojaus Trejybės Asmenimis, juos Garbinant ir su jais realiai gyvenant kiekvieną dieną, nemokė dar nei vienas, nekalbant jau apie žydų Dievo Jahvės krikščionišką religinę sektą. Taigi, atėjo šiai planetai, virsmo laikas, dėl to ir si svetaine, unikali savi turiniu, ir analogų neturinti, ruošia dvasinius mokytojus, kad tokiu susipainiojimu, kai vieni dalykai maisomisu kitais sakant, kad tai tas pats, nebūtų.Ramybes jums.
valdasAirija1
2014-01-11 18:31:28
Miela Sinte, tai, kad Jahovistai garbina Aš Esu, tai nėra AŠ ESU, kurį garbina urantai. Jahovistai naudojasi BIBLIJA - Senuoju ir Naujuoju Testamentu, kur ROJAUS TREJYBĖS nera jokio supratimo. JAHVĖ-Jahovė yra žydų-Izraelio dievas.
Iki Urantijos Knygos apie AŠ ESU nežinojo planetoje nė vienas žmogus, kaip ir apie Rojaus Trejybę.
AŠ ESU perdaug galingas, kad veiktų TIESIOGIAI, TODĖL JIS PASIREIŠKIA PER ROJAUS TREJYBĘ, IR BE ROJAUS TREJYBĖS JIS NEGALI PASIREIKŠIT, NES SUGRIAUTŲ SAVĄJA MILŽINIŠKA GALIA VISĄ KŪRINIJĄ, TODĖL ROJAUS TREJYBĖ YRA NEATSIEJAMA NUO AŠ ESU. AŠ ESU SAVYJE TALPINA IR VISUS ABSOLIUTUS, KO SAVYJE TALPINTI NEGALI NET ROJAUS TREJYBĖ. NEPAŽINUS ROJAUS TREJYBĖS NEGALIMA PAŽINTI IR AŠ ESU.
Jūsų dėmesiui vienas skyrius iš Urantijos knygos.
1. DIEVYBĖS SAMPRATA TARP SEMITŲ (p.1052)
Ankstyvieji semitai laikėsi nuomonės, jog dvasia gyvena visuose daiktuose. Buvo gyvūnijos ir augalijos pasaulių dvasios; metinės dvasios, palikuonių viešpats; ugnies, vandens, ir oro dvasios; tikras dvasių panteonas, kurio reikėjo bijoti ir kurį reikėjo garbinti. Ir Melkizedeko mokymas apie Visuotinį Kūrėją niekada iki galo nesunaikino tikėjimo į šitas pavaldžias dvasias arba gamtos dievus.
Hebrajų progresavimas nuo politeizmo per henoteizmą į monoteizmą nebuvo nepertrauktas ir nuolatinis koncepcinis vystymasis. Savo
[1053]▼
sampratų apie Dievybę evoliucijoje jie patyrė daug nuosmukių, nors bet kurios vienos epochos metu skirtingose semitų tikinčiųjų grupėse egzistavo įvairios Dievo sampratos. Kartas nuo karto jų sampratoms apie Dievą būdavo taikoma daugybė terminų, ir tam, kad būtų užkirstas kelias susipainiojimams, šitie įvairūs Dievybės pavadinimai bus apibrėžti taip, kaip jie yra susiję su žydų teologijos evoliucija:
1. Jahvė buvo dievas Palestinos pietinėms gentims, kurios šią dievybės sampratą susiejo su Horebo kalnu, Sinajaus ugnikalniu. Jahvė buvo tiesiog vienas iš šimtų ir tūkstančių gamtos dievų, kurie pritraukė semitų genčių ir tautų dėmesį ir reikalavo garbinimo.
2. El Elijonas. Per amžius po Melkizedeko gyvenimo Saleme jo doktrina apie Dievybę išsilaikė įvairių versijų išraiška, bet apskritai ją išreiškė El Elijono, dangaus Paties Aukštojo Dievo terminas. Daugelis semitų, įskaitant ir betarpiškus Abraomo palikuonis, įvairiais laikotarpiais garbino tiek Jahvę, tiek El Elijoną.
3. El Šadai. Sunku paaiškinti, ką išreiškė El Šadai. Šita Dievo idėja buvo sudėtinė, kilusi iš Amenemopo Išminties Knygos mokymų, modifikuota Ichnatono doktrinos apie Atoną, ir toliau paveikta Melkizedeko mokymų, įkūnytų El Elijono sampratoje. Tačiau kada El Šadai samprata įsiskverbė į hebrajų protus, tada ją visiškai nuspalvino Jahvės tikėjimai, išpažinti dykumoje.
Viena iš viešpataujančių idėjų apie šitos eros religiją buvo egiptiečių samprata apie dieviškąją Apvaizdą, mokymas apie tai, jog materialus klestėjimas yra atlygis už tarnavimą El Šadai.
4. Elis. Visoje šitoje terminijos painiavoje ir sampratos neaiškume, daugelis pamaldžių tikinčiųjų nuoširdžiai stengėsi garbinti visas šitas besivystančias dieviškumo idėjas, ir čia atsirado paprotys šitą sudėtinę Dievybę vadinti Elio vardu. Ir šitas terminas aprėpė dar kitus beduinų gamtos dievus.
5. Elohimas. Kiše ir Ure ilgą laiką išsilaikė šumerų-kaldeno grupės, kurios mokė trivienio Dievo sampratos, pagrįstos pasakojimais apie Adomo ir Melkizedeko laikus. Šitoji doktrina buvo atnešta į Egiptą, kur čia šita Trejybė buvo garbinama Elohimo vardu, arba vienaskaitoje kaip Eloahas. Egipto filosofai ir vėliau hebrajų kilmės Aleksandrijos mokytojai mokė šitos daugiskaitinių Dievų vienybės, ir daugelis Mozės patarėjų tremties metu tikėjo į šitą Trejybę. Bet trinario Elohimo samprata niekada netapo hebrajų teologijos tikrąja dalimi, kol jie nepateko į babiloniečių politinę įtaką.
6. Įvairūs vardai. Semitai nemėgo ištarti savosios Dievybės vardo, ir dėl to jie kartas nuo karto vartodavo įvairius pavadinimus, kaip antai: Dievo Dvasia, Viešpats, Viešpaties Angelas, Visagalis, Tas Vienintelis Šventasis, Pats Aukštasis, Adonai, Dienų Senasis, Viešpats Izraelio Dievas, Dangaus ir Žemės Kūrėjas, Kyrios, Jahas, Gausybių Viešpats, ir Tėvas Danguje.
Jehovė yra terminas, kuris pastaraisiais laikais buvo vartojamas pažymėti užbaigtą Jahvės sampratą, kuri galiausiai išsivystė per ilgalaikę hebrajų patirtį. Bet Jehovės vardas imtas vartoti tiktai praėjus pusantro tūkstančio metų po Jėzaus laikų.
[1054]▼
Maždaug iki 2.000 m. pr. Kr. Sinajaus Kalnas buvo su pertraukomis veikiantis ugnikalnis, retsykiais išsiveržimai įvykdavo net izraelitų gyvenimo šitame regione laikais. Ugnis ir dūmai, kartu su kurtinančiais sprogimais, lydėjusiais šito ugninio kalno išsiveržimus, darė įspūdį ir kėlė pagarbią baimę beduinams, gyvenusiems aplinkiniuose regionuose, ir tai juos vertė labai smarkiai bijoti Jahvės. Vėliau šita Horebo Kalno dvasia tapo hebrajų semitų dievu, ir galiausiai jie ėmė tikėti, kad jis yra aukščiausias už visus kitus dievus.
Kanaanitai jau ilgą laiką buvo garbinę Jahvę, ir nors daugelis kenitų daugiau ar mažiau tikėjo į El Elijoną, Salemo regiono superdievą, bet didžioji dauguma kanaanitų laisvai laikėsi senųjų gentinių dievybių garbinimo. Jie visiškai nenorėjo atsisakyti savo nacionalinių dievybių dėl tarptautinio, tuo labiau dėl tarpplanetinio, Dievo. Jie negalvojo apie visuotinę dievybę, ir dėl to šitos gentys ir toliau garbino savąsias gentines dievybes, įskaitant Jahvę ir sidabrinius ir auksinius veršelius, kurie simbolizavo beduinų piemenų sampratą apie Sinajaus ugnikalnio dvasią.
Siriečiai, nors ir garbino savuosius dievus, bet taip pat tikėjo į hebrajų Jahvę, nes jų pranašai Sirijos karaliui pasakė: "Jūsų dievai yra kalnų dievai; dėl to jie nugalėjo mus; bet leisk mums prieš juos kovoti lygumoje, ir tikrai mes būsime už juos stipresni."
Žmogaus kultūrai vystantis, mažesnieji dievai tampa pavaldžiais aukščiausiajai dievybei; didysis Jupiteris išsilaiko tiktai kaip sušukimas. Monoteistai savo pavaldžius dievus laiko dvasiomis, demonais, lemtimis, nereidėmis, fėjomis, aitvarais, nykštukais, šmėklomis, ir piktąja akimi. Hebrajai perėjo per henoteizmą ir ilgą laiką tikėjo, kad egzistuoja ne tik Jahvė, bet ir kiti dievai, bet jie vis daugiau laikėsi požiūrio, kad šitos svetimos dievybės yra pavaldžios Jahvei. Jie sutiko su tuo, jog Chemosas, amoritų dievas, egzistuoja, bet laikėsi požiūrio, kad jis yra pavaldus Jahvei.
Jahvės idėja patyrė patį didžiausią vystymąsi iš visų mirtingųjų teorijų apie Dievą. Jos progresinę evoliuciją galima būtų lyginti tiktai su Budos sampratos metamorfoze Azijoje, kuri galiausiai atvedė į Visuotinio Absoliuto sampratą, kaip ir samprata apie Jahvę galiausiai atvedė į Visuotinio Tėvo sampratą. Tačiau kaip istorinį faktą, reikėtų suprasti, kad, nors žydai tokiu būdu keitė savo požiūrį į Dievybę nuo Horebo kalno gentinio dievo iki vėlesniųjų laikų mylinčio ir gailestingo Tėvo Kūrėjo, bet jie nepakeitė jo vardo; jie visą laiką ir toliau šitą besivystančią Dievybės sampratą vadino Jahve.
---------------------------------
Štai kodėl nelėkite strimgalviais, net jeigu ir išgirdote jums pažįstamą žodį, apsidairykite, ką jis išreiškia KONTEKSTE.
Būkite kantrūs studijuodami DVASINIUS šaltinius GILUMINE prasme, ir ATIDŪS klausydami mano vedamų URANTIJOS grupės užsiėmimų, KURIŲ METŲ IR MOKAU JUS URANTIJOS KNYGĄ - PENKTĄJĮ EPOCHINĮ APREIŠKIMĄ - STUDIJUOTI GILUMINE PRASME, O NE PAVIRŠINE, KAIP TĄ DARO GYVULINIS PROTAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-01-11 17:54:28
AŠ ESU garbinamas senai. Tai daro net Jehovistai. JAHVĖ lietuviškai reiškia JA -AŠ, HVĖ-ESU (Rašyba gal ir netiksliai parašiau). Visada garbinau A Š ESU. Sukiau buvo suprasti, kodėl nuo AŠ ESU reikia eiti tik į Rojaus trejybės garbinimą
Sinte
2014-01-10 08:48:22
Miela Laima, ačiū tau už šito tavo patyrimo aprašymo patalpinimą Forume, kad tai taip pat būtų akstinas ir kitiems pradėti garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU nesvarbu, kur jie gyventų. Kada atsivėrusio Rojaus Trejybei-AŠ ESU asmenybė vis daugiau prisipildys gyvų Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės virpesių, tada pati asmenybė jau trokšte trokš GARBINTI IR ŠLOVINTI ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, ir šitas troškimas - priklausomai nuo gyvo ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU - gelmės vis stipriau pasireikš ir pačios garbinimo ir šlovinimo būsenos gilesniu patyrimu, ir tada dar labiau sustiprės vidinis impulsas prisijungti prie kolektyvinio garbinimo Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Tai gyvas DVASINIS impulsas patirti garbinimą drauge su kitais dvasiniais broliais ir sesėmis. Ir jeigu toks dvasios brolis ar sesė dės nuoseklias pastangas pats garbindamas ir šlovindamas Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ateis toji akimirka, kada jis atvažiuos, ten, kur jam bus arčiau važiuoti. Ir kaip puiku, kad galės dabar atvažiuoti ir į Panevėžį ir iš to krašto žmonės ir pagarbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, patiriant BROLYSTĖS gyvą pasireiškimą.
Miela Laima, mane nuo pat pradžių - jau dvidešimt vienerius metus - vadina ir Judu, ir Šėtonu, ir Liuciferiu, ir klaidintoju, ir apsišaukėliu, ir dar visokiais blogio vardais, ir net patys nesuvokia, kokią tamsą skleidžia būtent jie, šitaip dėl savojo siauro mąstymo sėdami BAIMĖS dar didesnę sėklą, šmeiždami mane ir bijodami ryškesnės šviesos.
Todėl kada aš Jungtinėse Amerikos Valstijose paklausiau Urantijos Knygos skaitytojų, suvažiavusių į savo sambūrį - ne Urantijis Knygos citatas ir teiginius cituokime, bet pasidalinkime, KAIP MES TOKIUS TEIGINIUS JAU SAVO GYVENIME ĮGYVENDINAME, KAIP PATIRIAME JŲ GYVYBINGUMĄ. O jie Urantijos Knygą jau kartomis studijuoja - kai kurie net trimis kartomis - seneliai, tėvai ir vaikai-anūkai - BET TAIP IR NESUVOKIA NIEKO GYVO, VIEN TIK TEORINIUS TEIGINIUS, KURIE GYVENIME JIEMS NETINKA - TEIGINIAI SAU, O JIE SAU. Todėl jie iš karto užsipuolė, ko aš nesilaikau tvarkos, kodėl trukdau. Aš PAAIŠKINAU, kad man kaip tik įdomu, kaip JAV, kur ši knyga buvo apreikšta, jos teiginiai įgyvendinami, o taip pat aš noriu papasakoti, kaip juos įgyvendinu Lietuvoje, kuri yra katalikiška šalis. Nė iš vietos, tiesiog ir toliau kaip mokslinėje konferencijoje samprotavo vien tik intelektualiu lygiu. O kada vienais metais aš jau PAKVIEČIAU Į GYVĄSIAS PAMALDAS, tai iš 600-700 dalyvių teatėjo gal aštuoni žmonės, o ir keturi iš jų - susiję su Lietuva.
Skaityti Urantijos Knygą intelektualiai, tai visiškai ne tas, kaip dvasiniu SKVARBIU IR AŠTRIU IŠMINTIES PROTU IR GILUMINE SAMPRATA. Štai tokiam skvarbiam ir nuoširdžiam protui ir reikalinga Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė ir gyvosios. TAČIAU, kada prie tokio aukšto dažnio virpesių smegenys nebuvo įpratusios, nes Panevėžyje reguliaraus Rojaus Trejybės garbinimo nevyko, tai tokiam patyrimui nepasirengęs protas, kuris ir veikia materialių SMEGENŲ dėka, jaučia savyje jam nesuprantamus virpesius, kurie jam sukelia BAIMĘ, SUSIERZINIMĄ, NETGI SKAUSMĄ KURIOJE NORS FIZINIO ORGANIZMO VIETOJE.
Todėl, jeigu šis patyrimas garbinant Rojaus Trejybę-AŠ ESU bus reguliarus, ir jeigu jame dalyvaujantys atsivers savo ASMENYBE NUOŠIRDŽIAI, tada bet kokie ginčai išnyks, o imlumas didės, todėl bus didesnis suvokimas net ir tų dalykų, kurie iki tol buvo visiškai neprieinami tam pačiam protui. Vis labiau dvasingėjantis protas didina savo kosminę įžvalgą ir imlumą.
TAČIAU PO GYVŲJŲ PAMALDŲ NEREIKIA TOKIŲ DISKUSIJŲ, KURIOS GALĖTŲ VĖL IŠBALANSUOTI DVASINIO PAKYLĖJIMO BŪSENĄ KIEKVIENO JĄ PATIRIANČIO VIDUJE, KAD ŠITA BŪSENA TRUKTŲ KUO ILGIAU, NET IR PO GYVŲJŲ PAMALDŲ.
Miela Laima, taip pat turėk minty, jog kuo bus daugiau garbinančiųjų, tuo labiau skirsis jų tiek intelektualus, tiek ir dvasinis lygis, todėl melsk Rojaus Trejybės-AŠ ESU, kad stipriau pajaustum būtent tu Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimą i r jam atsiduotum dar stipriau, ir suteiktum tą šviesą, kurią per tave ir nori suteikti Rojaus Trejybė-AŠ ESU IR GARBINIMO METU, IR TARIANT PAMOKOMĄJĮ ŽODĮ, IR PRAŠYMŲ MALDOS METU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-01-06 14:33:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.