Forumas: temos peržiūra
Kokios jėgos trukdo įgyvendinto Tėvo planą vystant mirtinguosius?
Kokios jėgos trukdo įgyvendinti Tėvo planą, skrtą mirtingųjų vystymui? Šį klausimą pateikė man Audrys, bet ne atskira tema. Dėl to norėdamas atsakyti į šį klausimą aš jį pateikiu atskira tema, kad ir kiti galėtų lengvai surasti, kad jis nepradingtų tarp kitų, nes klausimas yra LABAI SVARBUS.
Pirmiausia mes turime suvokti, jog esame Tėvo plano, numatyto mūsų tobulinimui, pačiame pradiniame ir tuo pačiu primityviausiame etape - materialiame. Dėl to pirmoji kliūtis yra mūsų labai nedidelis PATYRIMAS. Ko net ir žemiškieji tėvai gali daug norėti iš ką tik pirmus žingsnius mėginačio žengti vaikučio? Kad jis neklystų? Argi įmanoma žengti neklystant, kada nėra įgūdžių?
Antroji didžiulė trukdanti jėga, kuri iki šiol leidžia mums ajusti skaudžias pasekmes - Liuciferio maištas Satanijos sistemoje ir prie jo prisijungęs mūsų tuometinis dvasinis vadovas, Planetos Princas, Kaligastija. Dėl šio maišto buvo nutrauktos ryšio grandinės su visatos aukštesniais junginiais. Didesnė išmintis nebegalėjo pasiekti nei Satanijos, nei Urantijos puolusių vadovų. Ir tai truko net du šimtus tūkstančių metų, iki pat Jėzaus atėjimo į Urantiją ir šio maišto užbaigimo, kada jis, kaip mirtingasis, be jokos dangiškos pagalbos, vien tik savo įtikėjimu į Tėvą, atsilaikė prieš Šėtono gundymus ir taip užbaigė maištą. Tačiau per visą šitą laiką materialus vystymasis net paspartėjo, nes buvo prarasta pusiausvyra tarp dvasinio ir materialaus vystymosi. Todėl akivaizdi pirmenybė buvo atiduota, net ir šiandien atiduodama materijai, ne dvasiai.
Priedo, žlugo Adomo ir Ievos misija, ir mes negavome Adominės plazmos, kaip buvo planuota. Tad visiškai natūralu, kad pavieniai žmonės, atsivėrę Dievui ir gavę apreiškimus ir juos skelbę, vadinti pranašais, buvo tiesiog nužudomi. Dėl to mes net žmogiškųjų dvasinių mokytojų neturėjome ir švietimas prarado iš akiračio DIEVĄ kaip ASMENĮ. O jeigu nėra dvasinių mokytojų, tai ar gali grubus ir tik materiją matantis žmogus pajausti tyrus Tėvo dvasios, esančios tame pačiame žmoguje, subtilius virpesius.
Iki Jėzaus įsikūnijimo silpnesnės valios žmones veikė ir prie Liuciferio maišto prisijungusios PIRMINĖS TARPINĖS BŪTYBĖS, o po Adomo it Ievos nesėkmės, dar tarp neištikimų tvarinių prisijungė ir dalis Antrinių Tarpinių Būtybių. Būtent Tarpinės Būtybės yra nuolatiniai Urantijos gyventojai, o ne žmogus. Žmogus čia yra labai trumpalaikis. O kadangi Tarpinių Būtybių, užimantčių tarpinę padetį tarp angelų ir žmonių, energetinės formos yra aukštenių virpesių negu juos gali fiksuoti mūsų regėjimas, tai mes jų ir nematome, nors jos yra labai arti mūsų gyvybės lygio. Ir tos neištikimos Tarpinės Būtybės veikė žmogų taip, kad jas ėmė vadinti demonais, piktomis dvasiomis, nors Tarpinės Būtybės nėra dvasios. Sakau, jos tik tik šiek tiek aukščiau už žmogų.
Ir tik tada, kada Jėzus užbaigė Liuciferio maišto, ėmė sugrįžti normali tvarka tarp Tarpinių Būtybių. Nušalintas Planetos Princas, Kaligastija, netrukdomai galėjo lankytis Urantijoje ir netgi palaikyti ryšį su tais žmonėmis,kurie patys, laisva valia, pasirinkdavo nuodėmės ir maišto kelią.
Ir artimiausios jėgos, kurios veikia žmogų tiesiog iš vidaus, yra jo gyvuliški ir žemi instinktai - prievarta, pyktis, kerštas, pavydas, noras valdyti kitus... Visa tai jau būtų mūsų įveikta atradus Tėvą savyje jau seniai, jeigu ne Liuciferio maištas. Tačiau tikrovė yra tokia, kad mes turime šias neigiamas savybes įveikti būtent šituo laikmečiu, nes to kažkada anksčiau nepadarė mūsų protėvių kartos, kai ne tik suklydo, bet ir nuklydo.
Dabar mes taisome mūsų protėvių klaidas ir net Satanijos sistemos vadovų, Liuceferio ir Šėtono, bei Urantijos vadovo, Kaligastijos, juodus darbus. Taip mes paklosime šviesos pamatą būsimosioms kartoms, kad dar po tūkstančio metų, kada vyks tarp kitų kartų diskusijos, jau ir minties nebekiltų, kodėl jų pritėviams, būtent MUMS, stigo išminties surasti Tėvą savyje, kad žmonija skendi skausme ir kančioje, prietaruose ir dogmose, pyktyje ir pavyde, skurde ir tironijoje.
Visos jėgos, visi prietarai, visos kliūtys yra įveikiamos tik atradus Tėvą SAVYJE. Ir tik tada įsivyrauja VIENA jėga - TĖVO MEILĖ.
Algimantas
2006-07-11 15:12:37
Komentarai
Čia įmesiu tik kalambūrą apie vystymą.Tiek UK ir Algimanto postuluojamo Tėvo planas, tiek ir Dievo planas skirtas mirtingųjų VYSTYMUI.
Skirtumas yra tik tame, kad Dievas IŠVYSTO, o "tėvukas" SUVYSTO. Ir, tarp kitko, labai tampriai :)
Jonas
2006-08-09 17:34:43
Žmogus auga, fizine prasme, net ir to nenorėdamas, tuo tarpu dvasiškai jis auga tik ŠITO NORĖDAMAS. Pasirinkimas tavo, mielas Audry.
Algimantas
2006-08-09 16:21:55
ŽMOGUS AUGA FIZIŠKAI NEPRIKLAUSOMAI NUO SAVO NORO, TUO TARPU DVASIŠKAI - TIK NORĖDAMAS.
Algimantas
2006-08-09 16:19:30
Manau, niekas sioje zemeje negalime teisti tu, kas suklydo. Taip pat ir urantijos knygos pasekeju. Tikrai shetono klaidinimas sios knygos pagalba yra nelengvai atskleidziamas.
Taciau dabar, kai viskas tampa akivaizdu, galime tik dziaugtis, kad shetono gundyma mes atlaikeme, mes, nors ir susvyravome, taciau irodeme Dievui savo meile ir istikimybe Jam.
Ir neturetu pergyventi tas, kuris labai ta knyga zavejosi, kuris ta knyga gyveno ir buvo bepradejas pagal ja tiketi Dieva ir matyti Jo kurinija. Juk sios, kaip ir bet kokios kitos fantastines literaturos skaitymas, irgi gali duoti teigiamu vaisiu. Svarbu zinoti, KA skaitai.
Kitas klausimas, KODEL skaitai...
Audrys
2006-08-09 10:34:23
Dievų akimis pasaulis nei tobulėja,nei degraduoja.Jis tiesiog kinta.Jei kalbame tik iš žmogaus pozicijos,tai pasaulis degraduoja -jame žmogui vis sudėtingiau gyventi .Ir tik dėl to ,kad perdaug giliai jis "įlindo" į dievų valdas.
B
2006-08-09 06:59:20
Mielas Algimantai,
Sprendžiant iš tavo pareiškimo tono ir pasirinktos leksikos, atrodo tavo tėvukas pradeda nervuotis... :) Be to, jei jau taip dažnai savo pasisakymuose akcentuoji baimę, gal baimė yra tavo pasąmonės išraiška, kurios nedrįsti sau prisipažinti? Juk jei nieko nebijai, tai kam sukti galvą ir nuolat prisiminti BAIMĘ, net visai ne į temą?
Aš, tarp kitko, sąmoningai pastebėjau, kad minėta knyga yra filosofinė. Ją skaičiau jau labai seniai, bet dabar norėčiau atsiversti dar kartą. Aš labai puikiai suprantu, kad tau filosofija ne argumentas. Kaip ir visi kiti dalykai, įskaitant ir mokslą (pakanka atsiversti temą "new age - mano priešas"). Tau šiuo metu neegzistuoja jokie argumentai, prieštaraujantys UK ir tavo patyrimams. Bet aš tikiuosi, kad tarp skaitančiųjų gal atsiras ir vienas kitas mąstantis asmuo...
Beje dėl UK, aš ją padėjau į lentyną jau prieš gerą mėnesį, kai supratau, kas tai per knyga. Ir tikrai ne iš baimės. Ją galiu bet kada pasiimti pasiskaityti, bet tikrai ne tam, kad ieškočiau kažkokios tiesos kriauklelių, paskendusių melo jūroje. Nebent tam, jei staiga prireiktų kokios citatos analizei ar komentarui :)
Jonas
2006-08-08 22:51:55
Algimantai, kaip tai suprasti? Aš turiu Kristų širdyje jau beveik 13 metų, ir kuo toliau tuo daugiau esu įsitikinęs, kad pasaulis degraduoja, o ne tobulėja kaip sakote jūs. Turiu asmeninį ryšį su Juo, o jūs sakote visiškai priešingus dalykus negu tai kuo aš tikiu. Kristus išlaisvino mane iš daugybės nuodėmių ir suteikė tvirtą gyvenimo pamatą. Aš kalbu savo Viešpačiui per maldą ir Jis atsako man per Savo Žodį t.y. Šv.Raštą, ir matau, kad "urantija" tai tik žmogaus filosofijos sumaišytos su religiniais-mistiniais vaizdiniais mišinys, nieko bendro neturintis su realybe. O jūs sakote, kad tai "tikrovės apreiškimas" ir jūs "patiriate" Tėvą savyje, peršasi išvada - vienas iš mūsų yra melagis skelbiantis klaidingą ir žalingą tikėjimą, taigi išnagrinėjau jūsų knygą ir dabar drąsiai pareikšiu, kad viduriuko būti negali, arba jūs garbinate ir žinote Tiesą, o aš meluoju ir garbinu šėtoną, arba aš esu su Jėzumi, o jūs paniekinate Gyvąjį Dievo Žodį ir išdidžiai meluojate. Laikas parodys...
balandis
2006-08-08 22:50:42
MIelas Jonai, tavo pastebėjimo gaidelė yra teisinga, kada sakai apie "Niekšybės paslaptis" - tai yra FILOSOFIJA. O filosofija neturi nieko bendro su TIKROVĖS APREIŠKIMU, KOKS YRA URANTIJOS KNYGA.
Dėl to, kol jos nepradėsi skaityti NUOSEKLIAI, TOL IR KLAIDŽIOSI SAVUOSE LABIRINTUOSE. IR KITUS KLAIDINSI VESDAMAS, KAIP IR AUDRYS, Į SUSTINGDYTO MOMENTO PAŽINIMĄ, KURIS IŠ VISO NEEGZISTUOJA NIEKUR KITUS TIK TAVO IŠKREIPTOJE VAIZDUOTĖJE.
Visoje kūrinijoje nėra tokios sekundės, kada nesivystytų pažinimas. Įskaitant ir Tėvo pažinimą ir PATYRIMĄ. O jūs abu norite eiti ir prieš Tėvą, ir prieš Jo numnatytą evoliucinio tobulėjimo planą. Tai tas pats, kaip mėginti apriboti kito laisvą valią, kad tik jis nebeaugtų, sustingtų kaip NEGYVAS. Bet šitaip ne tik nėra, bet ir būti negali. Dėl to jūsų pastangos yra NEGYVOS IR NIEKADA NEBUS VAISINGOS.
Tačiau jūs galite patys pajausti Tėvo gyvybingumą ir Jo veikimą, NUOŠIRDŽIAI, KAIP SŪNUS, PRADĖJĘ BENDRAUTI SU TĖVU. TIK KASDIEN, O NE RETAKARČIAIS. Ir tada patys įsitikinsite savo pačių negyvų tiesų neegzistavimu tikrovėje. Ir patys kitiems pradėsite dalintis savuoju didesniu patyrimu, kad tik padėtumėte iš tokio susipainijimo išsivaduoti savo sielos broliams ir seserims, nes jau būsite išsivadavę iš ŠIANDIENINĖS BAIMĖS PAŽINTI DAUGIAU KŪRINIJOS IR DAUGIAU PATIRTI TĖVO SAVYJE.
Algimantas
2006-08-08 22:16:56
Jeigu kas iš jūsų skaitėte filosofo Maceinos veikalą "Niekšybės paslaptis", tai ten yra gana išsamiai aprašytas antikristinės dvasios veikimo mechanizmas, kaip jį suprato autorius. Tai yra filosofija, bet ji duoda gerų minčių apmąstymui. Pagal šią knygą, vienas iš pagrindinių antikristinės dvasios bruožų yra Dievo pamėgdžiojimas, apsimetimas Dievu, siekiant suklaidinti žmogų. Štai kodėl atgarsį žmonių širdyse randa įvairios sektos, new age judėjimai, urantijos knyga... Žinant šią piktojo savybę, žymiai lengviau atsispirti ir atpažinti dvasias. Deja, panašu, kad UK šalininkai šios knygos yra neskaitę...
Jonas
2006-08-08 19:45:43
Turiu jums, mielieji, prastu naujienu.
Nenugaletas Liuciferis. Jis dar tebekuria planus, kaip mums "padeti". Jo planai ir darbo metodai tobuleja. Sunku tuo patiketi, ar ne?
Bet siandien turim viena is tobuliausiu jo veklos produktu - URANTIJOS KNYGA.
Jos "tobuluma" nuleme tokie faktoriai:
1.Knygos "autoriai" gerai isisavino praeities nesekmes, bandant brutaliais budais priespastatyti save Dievui. Todel "kuriant" urantijos knyga buvo panaudotas pilnas arsenalas priemoniu, leidzianciu pateikti ja kaip Dievo siunciama "apreiskima".
2.Potencialus skaitytojas nori pazinti Dieva, taciau tradicinis Dievo pazinimo kelias del vienokiu ar kitokiu priezasciu jam netinka. Todel UK "autoriai" gerai isigilino i tu priezasciu nagrinejima, bei pateike toki "Dievo pazinimo" varianta, kuris butu patrauklus ir prieinamas daugeliui.
Tokiu budu Liuciferio "kurybine grupe" sugebejo pasiekti stulbinamo rezultato: knyga tampa populiari, nes daugumai susidaro ispudis, kad randa atsakymus i rupimus klausimus; tuo pat metu po truputi iveliami klaidinantys teiginiai, gulantys skaitytojo pasamoneje tamsiais klodais, ir vienas Liuciferis tezino, kada ir su kokia jega tie klodai jam pasitarnaus.
Padarytas ir dar vienas fokusas. Jo esme tame, kad tamsos laboratorijose senu seniausiai dirbama prie zodziu deriniu, kuriuos kartojant pasiekiamas ne tik giluminis tu zodziu prasmes absorbavimas, bet vienoks ar kitoks reikiamas pasalinis efektas - nuo haliucinaciju iki tiesioginio zmogaus isijungimo i demonu rysio kanalus. Sitaip perduodama zmogui zymiai daugiau info, nei jis tai tuo metu suvokia.
Yra zymiai daugiau sitos knygos atsiradimo priezasciu ir egzistavimo aspektu, apie kuriuos as nezinau, ir netrokstu suzinoti. Mat man jau seniai yra zinoma, kad gyvenime nereikia matyti to, kas ne nuo Dievo, kad visi darbai ir mintys turi teketi viena kryptimi - i Dieva. Taciau Dievo valia tokia, kad tenka susidurti su viskuo...
'
Atleiskite, broliai ir seses, kam apie tai nemalonu skaityti.
Tikrai nesiekiu kazka skaudinti ar bauginti, taciau siu dienu realijos rodo, kad Liuciferio "komanda" iesko (ir, deje, randa) budu nukripti mus nuo TIKRO TIKEJIMO, bei "paruosti" mus antikristo atejimui.
Tai daroma vis subtilesniais budais, o ir taip nesanti nekalta urantijos knyga, yra viso labo laiptelis i atsiradima dar "suktesniu" musu klaidinimo formu.
Bet tiems kas eina su Dievu sirdyje, kas atsidaves Jam pilnai ir be jokiu salygu (pavyzdziui, apeliuodamas i "dogmatiskuma"), tas nebus suklaidintas, tas atpazins apgaule.
Tikiu ir viliuosi, kad atrasite TIKRAJI DIEVA, bet ne Jo bezdzione.
Audrys
2006-08-07 20:25:12
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]