Forumas: temos peržiūra
Kuo pagonys panašūs į katalikus, ir kuo skiriasi nuo jų?
Pagonys neturi GYVOJO net tik Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU, ATRASTO SAVYJE ASMENIŠKAI, bet net ir vieno Tėvo nėra atradę savyje. Lygiai taip pat ir kitų dabar mūsų planetoje esančių religijų atstovai nėra savo viduje atradę GYVO KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU.
KRIKŠČIONYBĖS buvusi religija sudužo į daugiau kaip KETURIASDEŠIMT TŪKSTANČIŲ SEKTŲ. KATALIKŲ SEKTA yra viena iš jų, nors ir labai gausi, daugiau kaip vienas milijardas narių visame pasaulyje. Šios sektos tarpusavyje susiskaldė išoriniais ritualais, kurie visi yra negyvi ir tikinčiuosius tik atskiria ir atitolina vienus nuo kitų, ir veda į tolesnį dar didesnį susvetimėjimą ir vaidus.
Taigi ir katalikai nėra išimtis, tad ir jie nėra savyje atradę nei Tėvo, nei tuo labiau Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Dėl to neverta ir stebėtis, nes be mūsų – URANTŲ – visoje planetoje – ir net visoje Didžiojoje Visatoje, ir net įskaitant ROJŲ – tai yra VISOJE DABARTINĖJE kūrinijoje – nėra nė vieno, kuris būtų atradęs KŪRĖJĄ – AŠ ESU – savyje. Stebina kitkas – katalikų užsispyręs nenoras pažinti didesnę ir ryškesnę GYVĄ KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – šviesą, užsisklendimas ir paskendimas savo ritualuose, kurie visiškai užkerta kelią pažinti, ką nors daugiau negu kas yra tik po jų nosimi.
PAGONYS NETURI JOKIO GYVOJO DIEVO – TIK GAMTOS IR STICHINIŲ REIŠKINIŲ APRAIŠKAS – UGNĮ, PERŪNĄ-PERKŪNĄ, ĄŽUOLĄ, AKMENIS, AUKURUS, IR DAUGYBĘ KITOKIŲ GAMTOS IŠRAIŠKOS OBJEKTŲ, KURIEMS LANKSTOSI KAIP STABAMS.
Sakytum, jau gi vis tik suaugę žmonės, o elgiasi taip vėjavaikiškai. Ir rizikuoja savo būsimu prisikėlimu po to, kada šis jų pačių kūnas išeikvos visą gyvybinę energiją, kad jų asmenybė būtų prikelta sielos tapatybės morontiniu energetiniu lygiu.
Lygiai taip pat ir katalikai, kaip tie pagonys, kuriems ritualas yra viskas, ir jie gyvojo Jėzaus ne tik nėra atradę, bet jo net ir neieško, nes niekas jų ir nemoko, kur – ir kaip – Jėzaus – GYVOJO JĖZAUS - ieškoti visu savo nuoširdumu, nes ritualų milžiniškas ir negyvas užklotas neleidžia tikinčiajam atsiverti DVASIOJE, nes jis turi atlikti tik IŠORINĮ RITUALĄ – KAIP IR PAGONIS. IR NESVARBU, KAD VIENAS GARBINA UGNĮ, ĄŽUOLĄ, AR PERKŪNĄ, O KITAS MUŠASI SAU Į KRŪTINĘ IR ŠAUKIA NE GYVAJAM JĖZUI, BET KABANČIAM ANT KRYŽIAUS STABUI – AŠ KALTAS, KALTAS, LABAI KALTAS, IR TĄ DARO BAŽNYČIOJE IR MINIOJE, VIENAS NAMIE ŠITO JIS NEPRISIMENA IR NESIMUŠA SAU Į KRŪTINĘ, IR NEŠAUKIA aš kaltas, kaltas, labai kaltas. Namuose jis užsiima savo interesų tenkinimu ir jam iki mušimosi sau į krūtinę jau toli, ne tas galvoje.
Tai tk liudija, kad bažnyčioje viešpatauja NEGYVAS RITUALAS, kurį būtent ir diktuoja, nuolat kemša į pasąmonę, ir TUO bukina protą, ne kas kita, o BAŽNYČIA – SUINSTITUTINTAS SEKTANTIŠKAS TIKĖJIMAS BE JOKIOS LAISVĖS DVASIOJE – PAVIRTUSI Į GRIEŽTĄ HIERARCHIJĄ TURINČIĄ ORGANIZACIJĄ. O tai būtent prieštarauja gyvojo Jėzaus skelbtai EVANGELIJAI – DIEVO TĖVYSTEI IR ŽMONIŲ BROLYSTEI – nenumatančiai jokios struktūrinės ir suinstitutintos bažnyčios organizacijos.
Dar daugiau – ROJAUS TREJYBĖ UŽDRAUDĖ JĖZUI KURTI BET KOKIĄ RELIGIJĄ AR BAŽNYČIĄ, KAD JI – Jėzui jau išvykus iš šio pasaulio – NEPAVIRSTŲ SUSTABARĖJUSIU STABO GARBINIMU, PATEKUSI Į SILPNAS ŽMOGAUS RANKAS.
Štai kodėl Rojaus Trejybė Sūnui Kūrėjui nurodė, kad jis savęs padovanojimo metu įgavęs žmogiškąjį pavidalą TĖVO VALIOS VYKDYMĄ rodytų vien tik savo GERESNĖS ŠVIESOS mokymais ir pačiu GYVENIMU.
Tai kaip čia dabar išeina, kad katalikų sektos bažnyčia tvirtina, kad jos vyriausiasis kunigas yra kaip tik Jėzus, nes būtent jis, ESĄ, įsteigė ir pačią bažnyčią, jog dabar net ir pats popiežius yra Jėzaus vietininkas, o kunigas yra TARPININKAS tarp Dievo ir žmogaus?
Ką visa tai reiškia, kai dabar katalikų sekta turi net daugiau kaip milijardą pasekėjų? Argi taip galėtų būti, kad tiek daug žmonių būtų suklaidinti? Jie niekaip savęs nesuvokia SEKTANTAIS.
Deja, taip, juos suklaidino, ir toliau klaidina, ne kas nors kita, bet būtent BAŽNYČIA, JOS VISA GRIEŽTA HIERARCHINĖ IR KARIUOMENĖS STRUKTŪRA IR VEIKLA, varanti žmogui BAIMĘ. Juk įsivaizduokite – bažnyčia turi net SAVO TEISMĄ, KURIS GALI TIKINTĮJĮ ATSKIRTI NUO... BAŽNYČIOS. TAI GRYNAI ŽYDŲ TIKĖJIMO APRAIŠKA KATALIKŲ BAŽNYČIOJE. Jėzų ir jo pasekėjus žydų Sanhedrinas – sinagogų taryba – taip pat buvo atskyręs nuo sinagogos ir uždraudęs joje lankytis ir skelbti savo žodį. Ar jūs įsivaizduojate, kad Rojaus Trejybė-AŠ ESU, ir net Jėzus ką nors atskirtų nuo savęs? O štai katalikų bažnyčia ir kunigus IŠMETA IŠ KUNIGŲ, ir net ne dėl tikėjimo, bet JEIGU JIS TIK SUKŪRĖ ŠEIMĄ. Ir tą daro nepaisant to, kad BŪTENT ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU Savo evoliuciniu planu ir numato mirtingajam šeimos patyrimo kaupimą, kuris tiesiog BŪTINAS KIEKVIENAM, IR KATALIKŲ KUNIGAS NE IŠIMTIS, TAI KATALIKŲ HIERARCHAI JĮ KAIP TARSI NUSIKALTIMĄ PADARIUSĮ NUSIKALTĖLĮ TIESIOG IŠMETA IŠ KUNIGŲ kaip, ATSEIT, suteršusį kunigystę. Tai bažnyčios hierarchų BEPROTYSTĖ, KURI TĘSIASI IR ŠIANDIEN. Šitokiu savo veiksmu, kuris yra NETEISĖTAS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU žvilgsniu matuojant, katalikų sektos vadai ne tik daro nuodėmę patys, ir MOKO IR KITUS taip elgtis, bet jie pažeidžia net ir jų pačių VADINAMOJO ŠVENTO RAŠTO nuostatą, kuri sako, koks turi būti vyskupas: Paulius savo pirmajame laiške Timotiejui labai pabrėžtinai nurodo, koks turi būti VYSKUPAS:
“Toks yra TIKRAS ŽODIS: jei kas siekia VYSKUPAUTI, trokšta gero darbo. O VYSKUPAS turi būti nepeiktinas: TIK KARTĄ VEDĘS, blaivus, protingas, padorus, svetingas, gebąs mokyti; ne girtuoklis, ne kivirčus, bet švelnus, nemėgstantis vaidytis, negodus, geras savo namų šeimininkas, TURINTIS KLUSNIUS IR TIKRAI DORUS VAIKUS. JEI KAS NESUGEBA ŠEIMININKAUTI SAVO NAMUOSE, KAIP GI JIS VADOVAUS DIEVO BAŽNYČIAI?! Vyskupas neturi būti naujatikis, kad nepradėtų didžiuotis ir nepakliūtų į velnio teismą. Be to, jam privalu turėti gerą vardą tarp svetimųjų, kad nebūtų niekinamas ir neįkliūtų į velnio žabangus.” (Pirmasis Timotiejui, 3, 1-7)
Tad kur tos VYSKUPŲ ŠEIMOS, kuriose jie išaugino klusnius ir tikrai dorus vaikus? Kodėl jie nesivadovauja savo pačių laikomo Dievo Žodžio – Naujojo Testamento – nurodymų? Tai kaip gi vyskupai gali vadovauti Dievo Bažnyčiai, jeigu neturi jokio supratimo ir patyrimo, kas yra ŠEIMININKAUTI IR TVARKYTIS DORAI IR SU MEILE SU SAVO VAIKAIS, KAD IR ŠIE BŪTŲ IŠUGDYTI DORAIS?
Štai kur yra PEDOFILIJOS tarp katalikų kunigų giluminė priežastis – NEATRASTA ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU SAVYJE, todėl vien iš gobšumo, kad tik išsaugotų savo rankose kunigų sukauptą materialų turtą po jų vadinamosios materialios mirties, STATUTINĖ KAIP KARIUOMENĖJE BAŽNYČIOS HIERARCHINĖJE STRUKTŪROJE VIEŠPATAUJANTI KLAIDINGA TVARKA ir verčia kunigus griebtis visokių slaptų priemonių – net nusikalstamų – kad tik patenkintų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Evoliucinio plano numatytas mirtingajam giminės pratęsimui – lytinio potraukio instinkto pasireiškimą, ir patirtų fizinį malonumą. Ir kada bažnyčioje yra vien tik negyvas ritualas ir dogmos, kada nėra jokios dvasinės gyvybinės energijos, tuomet ir viešpatauja griežtų DRAUDIMŲ politika. Tačiau mirtingajam, neatradusiam Rojaus Trejybės-AŠ ESU, yra labai sunku DIRBTINAI užgniaužti visiškai NATŪRALIUS prasiveržiančius lytinius instinktus, ir kartą juos slapta patenkinęs, kunigas ieško kokių nors galimybių, slaptų nuo bažnyčios kareiviškos griežtos tvarkos, kad vėl kylančią energijos įtampą išlygintų. Ir būtent kaip tik tuo metu kunigo sąmonei pasirodo, kad pats lengviausias kelias yra vaikas, kuris dar neturi suaugusiojo tvirto pasaulio suvokimo, ir tų pačių lytinių ryšių patyrimo, tad tokį vaiką daug lengviau prisivilioti, o tada jį lytiškai išnaudoti. Vaikas yra pati lengviausia kunigui prieinama auka, nes vaikai, auginami katalikų šeimose, ir savo vaikus moko žvelgti į kunigą IŠKREIPTU žvilgsniu – kaip į kažką aukščiau tiek už jį, vaiką, tiek ir už juos – jo tėvus – nes kunigas, vaiko tėvų iškreipta samprata, bendrauja su dievu, yra netgi arčiau dievo, ir net yra tarpininkas tarp dievo ir žmogaus. Tokie klaidingi virpesiai vis giliau nusėda vaiko pasąmonėje, ir vaikas vis stipriau ima kunigui jausti nesuvokiamą baimę. Todėl patarnaudamas bažnyčioje jis ir dažniau mato kunigą, juo labiau pasitiki negu kiti vaikai, kurie bažnyčios nelanko, ir kurie jau ir patys galėtų pasipriešinti be didelės baimės kunigui, siekiančiam nusikalstamų užmačių įgyvendinimo prieš vaiką. Ir visos nukentėjusios dabartinės aukos dar būdamos vaiko amžiaus kaip tik ir patarnaudavo bažnyčioje.
Šiandien vien tik Jungtinėse VALSTIJOSE jau teismai pripažino savo nutartimis, jog daugiau kaip 1800 tokių lytiškai nuo kunigų nukentėjusiųjų vaikų pateikti ieškiniai yra patenkinti ir katalikų bažnyčios privalo jiems sumokėti vieną milijardą du šimtus milijonų dolerių kompensacijų. Tačiau tai tik materialūs PINIGAI. O kas atstatys tų vaikų pasąmonėje ir sąmonėje pasėtą baimę, kančią, ir skausmą, kurį jie nešiojosi iki suaugo, ir kada jau buvo suaugę, kad tik dabar patys atskleidė savo skriaudikus? Juk jų sąmonė yra jau pažeista neatstatomai, kol neatras Rojaus Trejybės-AŠ ESU savyje. O bažnyčia šito jų nemoko, nes nė vienas kunigas nėra atradęs Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
AKLA BAŽNYČIA VEDA AKLUS Į BEDUGNĘ.
Tačiau katalikų kunigų lytiškai nuskriaustų vaikų yra daug daugiau, ir ne tik JAV, bet daugybėje valstybių, tik dėl to dar nėra tiek daug teismų procesų, nes tėvai nenori viešumos, juk vėl iš naujo reikėtų išgyventi tuos skausmus ir patyrimus, tik jau juos paviešinant ir visiems, tad žmogus ir laiko tą skriaudą savo viduje, iki ateis būtent toji akimirka, kada jis nebegalės to skausmo ištverti savyje, ir tada prabils atvirai. Tad šitų teisminių procesų lavina vis stiprės.
Padėtis tokia rimta, kad pirmą kartą net Suvienytųjų Nacijų Organizacija šiomis dienomis kreipėsi į popiežių ragindama nustoti slėpti ir visaip dangstyti tuos nusikaltėlius kunigus, kurie yra pedofilai.
Tačiau ar gali kitaip elgtis NUSIKALSTAMA BAŽNYČIA, JEIGU JOS VISA ISTORIJA VIEN NUSIKALTIMAI PRIEŠ ŽMONIJĄ – VIDURAMŽIŲ INKVIZICIJOS LAUŽAI, DIEVO VARDU DEGINANT GYVUS ŽMONES, IR UŽ KĄ, UŽ TIESOS IR ŠVIESOS SIEKUSIUS MŪSŲ DVASIOS BROLIUS IR SESES. O juk ir anų laikų žmonės – tai lygiai tokie patys žmonės, kaip tu ir aš, niekuo ne menkesni, nors jie gyveno prieš daugelį šimtmečių. Katalikų bažnyčios inkvizicijos teismai, kankinimai, ir laužai tęsėsi šimtmečius. O ką gi reiškia KRYŽIUOČIŲ KRYŽIAUS ŽYGIAI, POPIEŽIAUS PALAIMINTI NEŠTI KRISTAUS VARDĄ IR KRIKŠTĄ PAGONIMS, JUOS ŽUDANT, JEIGU TIK NESUTINKA PASIKRIKŠTYTI. Šitokius žudymus patyrė ir pagonys lietuviai. Tas pats vyko antrojo pasaulinio karo metais, ir pokario metais, kada kunigai laimindavo kareivius, einančius žudyti savo dvasios brolių ir sesių. O ir šiandien kunigai išlydi kareivius į visokias NUSIKALTĖLIŠKAS NATO ir JAV vykdomas žūdynes, nesvarbu, kur jos būtų IŠPROVOKUOTOS IR VYKDOMOS – Afganistane, Irake, Libijoje, Somalyje, ar dar kuriame krašte. Iš viso, kaip gali būti kunigas KARIUOMENĖJE, kuri yra ŽUDYMO INSTITUCIJA? Kas tai – Jėzaus NAUJAS nurodymas, ar Naujojo Testamento NAUJAS nurodymas? NE - tai karingos ir nedvasingos bažnyčios klaidinanti ir tolyn nuo Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedanti politika, kuriai BIJO pasipriešinti net ir politikai.
Jeigu tokios institucinės hierarchijos ir kariuomenės tvarkos bažnyčioje nebūtų, tai žmonės patys pradėtų nuoširdžiai patirti savo viduje GYVUS pokyčius, kada kas nors vis tiek imtųsi vesti pamaldas, nes Minties Derintojas, veikdamas iš vidaus, sukeltų tokius impulsus, kuriuos kas nors ir pajaustų net ir visiškai nežinodamas, kaip tą daryti, bet pradėtų tarti NUOŠIRDŽIUS MALDOS ŽODŽIUS, BE JOKIŲ RITUALŲ, tai ir tokiam nuoširdžiam mirtingajam būtų suteikta ir Rojaus Trejybės APVAIZDOS PAGALBA, kaip ir Minties Derintojo bei Septynių Pagalbinių Proto Dvasių – Drąsos, Intuicijos, Žinių, Supratimo, Patarimo, Garbinimo, ir Išminties – veikimo stipresnis pajautimas viduje, kad tam NUOŠIRDŽIAM mirtingajam imtų lietis tokie nuostabūs ir sklandūs žodžiai, kokie niekada negali lietis per ritualines pamaldos, per kurias ne tik NĖRA ATSIVĖRIMO, bet kurios net TRUKDO tikinčiajam atsiverti, nes reikia vėl atlikti materialų išorinį ritualą.
MALDA – TAI GYVOJI VIDINĖ KOMUNIJA – PATS INTYMIAUSIAS IR NUOŠIRDŽIAUSIAS BENDRAVIMAS – SU KŪRĖJU, ir kumunijos metu išorės poveikis nustoja veikti.
Taigi, taip jau išeina, kad tokia negyva ir dogmatinė bažnyčia veikia dabar – kada yra URANTAI IR ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU APREIKŠTOJI RELIGIJA IR ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVOJI ŠVENTOVĖ – JAU PRIEŠ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIĄ, NES YRA SUFORMUOTA GRIEŽTOS SUBORDINACIJOS ORGANIZACIJA, KURI JAU STABDO RYŠKESNĖS IR GYVOS MEILĖS IR ŠVIESOS SKLIDIMĄ. Ir jeigu nebūtų toliau pažengusi žmonijos civilizacija, tai ir šiandien inkvizicijos laužai sugrįžtų ir tie, kurie skelbia ir neša gyvai Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvą meilę ir šviesą, juose liepsnotų kaip viduramžiais. Juk ne šiaip sau būtent katalikai Urantijos Knygos teikiamą šviesą ir meilę net ir apie Jėzų vadina ne kitaip, kaip tik nuo Šėtono.
O dabar pamėginkite įsivaizduoti tokį nenuoširdų ir veidmainį pagonį, kuris savo tikėjimą išpažintų tik tiek, kad progai pasitaikius, nuskriaustų lytiškai vaikelį, negalintį pasipriešinti savo dar menka fizine jegule. Ar galite įsivaizduoti tokį pagonį, kuris glosto ąžuolą, ir susilieja pats su gamta ir meile jai, kad jis skriaustų vaikus? To tiesiog būti negali, nes pagonis yra GAMTOS VAIKAS. Nors jis ir atlieka ritualą, bet jis yra pripildytas meilės gamtai ir nuoširdaus troškimo susilieta su ta gamta, kad gamtai nepakenktų, o ją mylėtų ir puoselėtų, ir ne veidmainišku žodžiu, bet savo visa savastimi.
Ir būtent bendravimas su Kūrėju per gamtą, mirtingąjį vis labiau ir giliau atveria. Ir jeigu tik pagonis turėtų šalia gerą DVASINĮ mokytoją, tai labai greitai jis savo ritualinį tikėjimą pakeistų į GYVĄJĮ ĮTIKĖJIMĄ, NES JAME NĖRA TOKIOS TAMSOS BAIMĖS, KURI JĮ GĄSDINTŲ, KAD JIS DARO NUODĖMĘ, KAD NUSIKALSTA, KAIP TĄ VIS STIPRIAU FIKSUOJA TIKINČIOJO PASĄMONĖJE, O TOLIAU TIK DAR LABIAU STIPRINA IR GILINA KATALIKŲ SEKTOS KUNIGŲ VEDAMOS RITUALINĖS IR APEIGINĖS NEGYVOS PAMALDOS, NES JAS IR VEDA NEGYVI – DVASIOJE – KUNIGAI, NES IR PATI KATALIKŲ BAŽNYČIA YRA NEGYVA. Būtent dėl to ir katalikų kunigai nuskriaudžia lytiškai vaikus, nes šie kunigai neturi DVASINIO MEILĖS IR GAILESTINGUMO GYVO pojūčio, juose viešpatauja TIK BAIMĖ IR TAMSA. O baimė ir tamsa yra patys stipriausi žmogaus priešai, ir jie laiko visą žmoniją savo vergystėje ir nelaisvėje, iš kurių IŠLAISVINTI ir buvo atėjęs Jėzus – IŠLAISVINTI visus, o ne KITŲ nuodėmes atpirkti, ką taip nuolat brukte bruka KATALIKŲ BAŽNYČIA, TUO DAR LABIAU PAVERGDAMA TIKINČIŲJŲ SĄMONĘ IR PASĄMONĘ BAIME IR TAMSA, IR ŠITUO DARYDAMA NUSIKALTIMĄ IR PRIEŠ PATĮ JĖZŲ, IR PRIEŠ ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, IR PRIEŠ MUS – URANTUS – ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS IR ŠVIESOS SŪNUS IR DUKRAS – KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS PILNATEISIUS NARIUS IR KŪRINIJOS PILIEČIUS, GARBINANČIUS ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU.
Štai būtent dėl to dabar Urantijoje esu aš, kad apšviesčiau jus visus – ir urantus – kad drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU apšviestume kelią visiems SAVO GYVENIMU, kaip apšvietė Jėzus, būdamas vienas iš mūsų ir tarp mūsų prieš du tūkstančius metų. Ir net DAR DAUGIAU, NES ESAME NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOS VISAI KŪRINIJAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-02-10 16:57:33
Komentarai
EmiliPetrai, tu rašai apie “labai saldžius saldainukus“, kurie turėtų būti teikiami žmonėms, kai tuo tarpu tai yra ne saldžių saldainukų valgymas ar įteikinėjimas, o pradžioje karčių tiesos pipirų ragavimas ir gyvenimo koregavimas, kad tie kartūs pipirai virstų į tą saldžiųjų saldainių valgymą. Argi Jėzus pamaitindamas penkių tūkstančių žmonių minią, nedavė jiems tų saldžiųjų saldainių, kada jie galėjo pasimaitinti materialiu maistu, tačiau vidumi jie nepriartėjo prie dvasinio saldaus maisto, kad pamaitintų sielą įtikėjimu ir tiesos žodžiu? Tiesa nėra saldus saldainiukas, o dažnai tai yra kartumo pilnas aitrusis pipiras, todėl žmonių viliojimas tais saldainiais būtų netik apgaudinėjimas žmonių ir jų mulkinimas, bet paprasčiausiai būtų ir egoizmo pasireiškimas.O gi tie saldieji saldainiai yra aiškiai įvardinti, tik jų tu, EmiliPetrai, kolkas neišgirdai, nes nepakankamai įtempei savąją dvasinę ausį, kad išgirstum apie tai, kad šis gyvasis kelias veda žmogų į sveikatą, į vidinę harmoniją, į dvasinę laisvę, į išmintingesnį gyvenimą, į savųjų teršalų apvalymą, veda į tą kokybinį dvasinį žvilgsnį, į didesnę įžvalgą, į kūrybingumą, veda į gyvenimą drauge su Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimo patyrimą. Bet pradžioje reikalinga dirbti su tiesos karčiaisiais pipirais, kad vėliau ta saldybė-dvasinė būsena, kaip atlygis taptų natūraliu atlygiu. Ir todėl toms minioms, kurioms reikalingi saldūs saldainiai yra skirti įvairūs apmokami saldūs seminarai, įvairūs keliai, kurie neįteikia kartaus, bet patikimo savęs keitimo RAKTO.
Šis gyvasis kelias yra skirtas žmogaus dvasinei laisvei pasiekti, žmogaus dvasiniams pamatams kloti, o kas nenori dvasinės laisvės, tai tegul tuos saldžiuosius saldainius ir valgo, tačiau saldumas vistiek ateis tik per šį kelią, nes juo žengdamas žmogus patiria dvasinį saldumo pojūtį. Todėl žmogui reikalinga kalbėti apie laukiantį didelį ir giluminį, kartųjį, įtemptą darbą kartu su Kūrėju, bet turintį realų atlygį. O „užburti“ nieko nereikia, o reikia sakyti tiesą, taip kaip yra, nes tų burtų yra pilnos bažnyčios, pilni įvairūs seminarai, žiniasklaida ir todėl ištikrųjų, kada žmogus gyvena vien tik būrtų aplinkoje, tai jis pats tampa nerealiu. Todėl, EmiliPetrai, kad žmogus nebūtų tuo užburtu žmogumi ir yra šis kelias, juk tai yra Jėzaus gyvojo kelio tęsinys šiuo laikmečiu, tačiau , kad tuo įsistikinti jau bus reikalingos individo visai nesaldus darbas.
Ir visgi, EmiliPetrai, tu rašai taip, tarsi tu nebūtum šiame kelyje, o tik žvelgiantis kaip kiti juo eina. Nebūk šalia, būk jame.
Mantas
2014-02-23 21:37:43
Mielas Emili, tavo samprotavimai yra paremti tik tavo patyrimu, kuris neturi MANOJO patyrimo konteksto, todėl tai, ką tu pasakei savajame paaiškinime man netinka, nes tu galbūt nebeprisimeni, o galbūt sąmoningai ignoruoji, kad aš labai dažnai kartoju - šis Forumas NĖRA skirtas tiems bailiems ir nenuoširdiems PRAŠALAIČIAMS, kurie tik SMALSUMO vedami užklysta ir IŠSIGĄSTA DAR LABIAU, NET NESUVOKDAMI, KAD MANO ŽODŽIAI KUPINI MEILĖS IR GAILESTINGUMO, IR JUOSE NĖRA JOKIOS KITŲ MENKINIMO IŠRAIŠKOS, O VIEN TIK TIKROVĖS KONTEKSTO IŠPLĖTIMAS, KURĮ PRIVALU DVASINIAM MOKYTOJUI PAMATYTI, SUPRASTI, IŠANALIZUOTI IR PAJAUSTI JO GYVĄ GELMĘ PER ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU.
Būtent aš SĄMONINGAI TOKIA ŠVIESA, KOKIOS AŠ NESKELBIU, KADA SU KUO NORS BENDRAUJU ASMENIŠKAI IR INDIVIDUALIAI, BET KURIĄ SKELBTI IR NEŠTI MANE IR ĮGALIOJO ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU BŪTENT ŠIAME FORUME IR PER SAVO PAMOKOMĄJĮ ŽODĮ GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ŠVENTOVĖJE, KAD ŠITAIP NIEKO NEI IŠSKIRDAMAS, NEI DISKRIMINUODAMAS LEIDŽIU KIEKVIENAM APMĄSTYTI TIEK MANO MOKYMUS, TIEK IR SAVO GYVENIMĄ IR PRIIMTI SPRENDIMĄ, AR JIS PASIRINKS GYVOJO KELIO GYVENIMĄ, PLAČIAU ATVĖRĘS SAVE ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU IR GYVENDAMAS SAVO VALIĄ SULIEJĘS SU ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIA.
Aš ir urantus labai dažnai ĮSPĖJU, kad jie jokiu būdu NESIEKTŲ KUO DAUGIAU PRITRAUKTI ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVOJO KELIO PASEKĖJŲ. Tai KLAIDINGAS siekis. TOKIUS SIEKIUS PUOSELĖJA KITOS - DOGMATINĖS IR RITUALINĖS RELIGIJOS.
TUO TARPU AŠ VISUS URANTUS VISADA MOKAU, JOG KIEKVIENO URANTO SIEKIS NE KITUS PATRAUKTI, IR DAR KUO GAUSESNĮ SKAIČIŲ, BET BŪTENT PAČIAM URANTUI - IR KIEKVIENAM - KUO GILIAU ATSIVERTI ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU IR KUO STIPRIAU PAJAUSTI ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEDIMĄ IŠ VIDAUS, IR JAM NESIPRIEŠINTI, BET VEIKTI DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU, IR VEIKTI BŪTENT TAIP, KAIP VEDA ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU. IR BŪTENT TADA TIK PATS URANTO GYVENIMAS, MATOMAS VISIEMS, KAIP JIS GYVENAMAS DRĄSIAI IR RYŽTINGAI TIESOJE, ŠVIESOJE, IR PALAIMOJE IR MOTYVUOTAS VIEN TIK ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MEILE, IR PATVIRTINS TAM URANTUI MANO MOKYMŲ TIESĄ IR TEISINGUMĄ, TIKRUMĄ IR VIENOVĘ TIEK SU KRISTAUS MOKYMAIS, TIEK SU ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU APREIŠKIMAIS, NES BET KURIS BESIVADOVAUJANTIS JAIS IR PATIRS TOKIAS PASEKMES, APIE KURIAS IR BUVO GIRDĖJĘS AR SKAITĘS MANO MOKYMUOSE.
Šiandien yra TOKIA aplinka mūsų planetoje, kad tarp visų egzistuojančių RITUALINIŲ RELIGIJŲ MANO žodis TURĖS SUSKAMBĖTI DAR GALINGIAU, bet nuo manojo žodžio VIS STIPRĖJANČIOS galios pati meilė jokiu būdu neišnyks iš mano ištariamų sakytiniu žodžiu ar parašytų mokymų, nors juose atskleisiu vis ryškiau ir aplinkos konfliktų priežastis, žmonių veiksmus, ir pasekmes. Tačiau tai nėra kritika, kaip tu galėtum pamanyti, ar dar daugiau, kaip tu sakai - menkinimas, kurio nėra taip pat, nes aš NEKRITIKUOJU IR NEMENKINU NIEKO, NET IR KATALIKŲ SEKTOS, BET PATEIKIU PLATESNĮ IR GILESNĮ KONTEKSTĄ, TUO PAČIU IR BAŽNYČIOS TVARKA IR VALDYMAS NEBETENKA APGAULINGO IR ILIUZINIO RŪBO.
PASIKLAUSYK KAD IR ŠIOS DIENOS MANO PAMOKSLO, PASAKYTO PER GYVĄSIAS PAMALDAS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVOJOJE ŠVENTOVĖJE - KAUNE - ATSKLEIDŽIANT DABARTINĘ ILIUZINĘ TIKROVĖS SAMPRATĄ, KURIA IR VADOVAUJASI VISA ŽMONIJA, IR KURI VEDA VISUS Į TAMSOS KLOAKĄ.
Tačiau šitame mano pamoksle PATIRK GILUMINĮ MANO GAILESTINGUMĄ ir MEILĘ - ir tau, ir visiems.
Mielas Emii Petrai, mano - ir tavo - dvasios broliui PAULIUI buvo perdaug sunku patirti gyvąją šviesą, todėl, kad jo pasąmonė buvo perdaug užteršta jo anksčiau vykdytų ankstesnių Jėzaus pasekėjų persekiojimų, todėl jis savo gyvenime net ir kaip apaštalas Paulius pridarė DAUGYBĘ klaidų, net ir savo sampratomis, kurias paliko laiškuose, ir kuriuos kiti SUDIEVINO, IR SUDĖJO Į NAUJĄJĮ TESTAMENTĄ KAIP DIEVO ŽODĮ, NORS JIE PRASILENKĖ SU DIEVO ŽODŽIU, IR JOKIU BŪDU NEVERTI VADINTI TOKIAIS. Ir tai nėra Pauliaus kritika, o platesnio konteksto atskleidimas, kurio supratimas leis DVASINIAMS MOKYTOJAMS suvokti, kodėl po septynių šimtų metų po Jėzaus išėjimo atsirado islamas, ir labai karingas islamas, kad ir šiandien nei Amerikos politikai, nei Europos politikai nesuvokia, ką daryti, jiems per sunku sunku suvokti, kaip gi surasti kokią nors bendrą kalbą su islamu.
Pauliaus PALIKTŲ klaidų pasekmes mes patiriame šiandien. Taip, kaip daug sunkiau namą perstatyti palyginus su naujo namo pastatymu tuščioje vietoje, taip ir Pauliaus pridarytas KLAIDAS daug sunkiau ištaisyti. Bet būtent tam ir esu ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU įgaliotas tą daryti ŠIANDIEN URANTIJOJE SAVO MOKYMAIS.
Ir tą aš darau nesiremdamas į jokį kitą ŽEMIŠKĄJĮ dvasinį mokytoją, tik į ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, ir mokau ir gyvenu taip, kaip mane veda ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU IŠ VIDAUS. Ir to mokau visus, ir mokau TVIRTAI SU MEILE, IR IŠ MEILĖS ROJAUS TREJYBEI IR AŠ ESU, ir VISIEMS, ir visa kam, kas tik atitinka ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIĄ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-02-23 18:13:16
MIELAS ALGIMANTAI , vargu ar tu daug žmonių prikviesi į savo ŠVENTOVĘ , su tokia savosios religijos konsepcija .
,, Štai būtent dėl to dabar Urantijoje esu aš, kad apšviesčiau jus visus – ir urantus – kad drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU apšviestume kelią visiems SAVO GYVENIMU, kaip apšvietė Jėzus, būdamas vienas iš mūsų ir tarp mūsų prieš du tūkstančius metų. Ir net DAR DAUGIAU, NES ESAME NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOS VISAI KŪRINIJAI. "
Jeigu norite , kaip URANTAI užkariauti pasaulį - keiskite savo politiką kitų religijų atžvilgiu . Norint visapusiškos sėkmės , negalima sumenkinti savo priešininko . Ar tai religinio , ar tai politinio , ar tai komercinio . Negalima paniekinti kitokio žmonių vidinio tikėjimo negu , kad kurį savyje URANTAI .
Reikia žinoti , kad vienokių ar kitokių krikščioniškų bažnyčių sukurtas , žmonių protuose , vidinis tikėjimas , buvo kuriamas šimtmečiais , per labai , tais amžiais įtakingas bažnytines sruktūras ir šiandiena yra įštampuotas į jų smegenis , kaip stabili pasąmoninė tikėjimo galia .
Sakai , kad viso ko kalta BAIMĖ. Visai teisingai sakai . Baimė mumyse yra ir didelis priešas , bet gali būti ir geras draugas , kad apsaugotų šitą fizinį kūną nuo daugelio neišmintingų žingsnių .
Tai kitokios religinės orentacijos žmonės , taip pat bijo prarasti savo vidinę religinę nuostatą . Ką jie turi šiandieną ir koks jų vidinis dvasinis krūvis , jie žino , tačiau nežino , ar tikrai bus laimingi , kai išmes savo vidines , tradicinės bažnyčios nuostatas ir dogmas .
Ar tu žinai Algimantai , kad apaštalui Pauliui iš pradžių , labai nesisekė apaštalauti . Jis savo laiškuose šiek tiek užsimena apie tai , tačiau viduramžių bažnytininkai - metraštininkai daug ką pritaikė katalikų bažnyčios autoritetui didinti ir apie Pauliaus mokslą , pas vieną žymiausią , tos epochos , LEVITĄ mokytoją , yra nutylima .
O buvo taip . Kai jau Paulius atsivertę ir iš aršaus fariziejaus , vardu Saulius , tapo Kristaus sekėju , vardu Paulius manė , kad nedelsiant pakeis pasaulį ir žmonės miniomis plūs prie jo .
Tačiau pirmi jo pamokslai ne tik , kad nepradėjo skaitline reikšme didėti , bet atvirkščiai , nuolat mažėjo .
Jis tarėsi su daugeliu jam prielankių dvasinių mokytojų , kad šie padėtų ištaisyti padėtį , tačiau visi . kaip susitarę tvirtino , kad pritraukti žmones prie savęs , reikia vidinės meilės ir dar , kad ta tavo vidine meile , auditorija šimtu procentu patikėtų .
Negana to , kad tu karštai tiki į Jėzų Kristų , tačiau ar tu moki tai perteikti kitam žmogui taip , kad jis patikėtų tavuoju karštu tikėjimu .
Vienu žodžiu jam liepė kreiptis pas garsiausią , turingiausią ir įtakingiausia to regiono LEVITĄ . Šis , savo prekybos tinkluose buvo sukūręs ištisą IMPERIJĄ ir sėkmingai sutardavo su visų valstybių karaliais , kariškiais , muitininkais ir pan.
Kai Paulius nuvyko ir pasisakė apie savo pamokslų nesėkmes , tada šita prekybos Įžimybė tik nusišypsojo ir pasakė : ,, pasilik metams pas mane ir viskas pasikeis "
Per tuos metus , Paulius buvo mokomas visų prekybos paslapčių ir žmoinių tarpusavio bendravimo psichologinių paslapčių . Jam tai buvo ,, nežinoma Žemė " ir jis godžiai sėmėsi žinių ir viską dėjosi į savo galvą . Jau net , keletą prekybinių operacijų , labai sėkmingai atliko .
Baigėsi metai . Paulius savo sėkmingu mokslų uždirbo nemažai pinigų tam levitui-mokytojui ir už savo mokslą su kaupu atsiskaitė .
Dabar Paulius iš naujo pradėjo savo pamokslavimą žydams . Ir ką jūs manote ? Jau po pirmo pamokslo pasklido gandas apie štą nuostabų žydą-mokytoją ir apaštalą , kaip nuostabų oratorių , kurio negali atsiklausyti , nes kiekvienas jo žodis jaudino kiekvieno besiklausančio ir širdį ir protą .
Taip Pauliui atėjo ir šlovė ir žemiškoji garbė tiek žydų pasaulyje , tiek ir pagonių pasaulyje . Tūkstančiai tūkstančių žydų ir pagonių priėmė naują tikėjimą , tikėjimą tokį , kokį savo prote su meile ir galia generavo ir skelbė Paulius apšviestas Dieviškosios Dvasios , tačiau su žmogiškąja psichologine įžvalga .
Tai va , tiek žinių . Jūsų , mieli urantai , deklaruojama meilė ir brolystė ir jūsų tikėjimas Į ROJAUS TREJYBĘ ir AŠ ESU , turi virsti labai , labai saldžiu saldainiuku , kad žmogus vieną kartą paragavęs tos žinios , trokštų dar ir dar .
Per konfrontaciją ir savo tikėjimo išaukštinimą , kitokių tikėjimų ir kitokių dogmų atžvilgiu , nieko gero nepasieksite . Jūs patys ,gal būt , ir augsite , tačiau plačių auditorijų neturėsite.
Jeigu jau turite galingą savo vidinį tikėjimą , tai mokykitės tai perteikti kitam žmogui taip , kad jūsų sakomi žodžiai užburtų to žmogaus sąmonę tokia galia , kokią ir jūs turite .
Tačiau nemanykite , kad kuo jūs tikite , nedelsiant patikės ir kitas žmogus . Žmogų , klausytoją reikia užburti savo įsitikinimu ir tame turi dalivauti visos psichinės galios , išmintis ir meilės energija .
emilispetras
2014-02-22 22:25:48
Algimantai, tavo mokyme tiek meilės, kad tikrąja to žodžio prasme supagonėjusį kataliką išgąsdintų tokie per daug ryškiai jiems šviečiantys teiginiai, nes būtent nuo meilės ir šviesos virpesių žmogaus gyvulinis ir nesudvasintas protas yra linkęs bėgti kuo toliau, nes jaučia baimę, o baimės tamsa žmogų apkabina-įkalina tarsi ant galvos užmautas juodas maišas ir jis negirdi dvasioje, nes yra apakęs ir apkurtęs.
Ir šiandien, važiuojant automobiliu, per radiją klausau pokalbio, vėlgi apie Vilniuje, Jeruzalės rajone esančias pastatytas Jėzaus kančių kelią atspindinčias stotis, kurios yra ne šiaip stotelės, bet kiekviena pastatyta atskiru pastatu-mūrinėmis koplyčiomis ir nusidriekia ištisas kelias tarp jų, sukuriama visa ceremonija, eisena, aplankant kiekvieną iš jų, apmąstant kiekvieną KANČIOS stotelę, kada Jėzus su kryžiumi ėjo ant Golgotos kalno. Ir žmonės eina per tas stotis, kad “praeitų Jėzaus pėdomis ir dar kartą pergyventų jo paskutines valandas”, o tai ne kas kita bet vien tik KANČIA, o kančioje meilės NĖRA. Bet štai laidos vedėjai ir jos svečiai kalba, kaip mes išlaikėme savąjį tikėjimą, kaip gerai, kad yra tokios stotys. Ir kada tu jų klausaisi, tai matai ant jų galvų užmautus juodus maišus, nes nei vienam žmogui nereikalinga vėl ir vėl patirti, savo noru išgyventi KANČIĄ. Ir visa bažnyčia, tiek bažnyčios mokymai, tiek visi intejere esantys papuošimai ir jų motyvai atspindi tiktai KANČIĄ. Ir vien tik todėl, kad bažnyčioje yra kančios virpesių pasireiškimas, mano bendradarbio maži vaikai bėga iš bažnyčios pastato, kada vyksta mišios, nes jie natūraliai jaučia, kad vyksta kažkas nenatūralaus, vyksta kažkas iliuzinio bažnyčios viduje.
O meilėje nėra kančios, jeigu yra kančia, reiškia nėra Kūrėjo meilės, o štai žmogus eina ne dvasinės komunijos link, kuri teikia meilę, bet eina link kančios ir tai daro savo noru, savo laisva valia. Ir lygiai taip pat tavo parašytose “Krikščionybės duženų” mokyme yra tiek meilės, kad ji IŠGĄSDINA jau sulinkusį dvasioje žmogų ir jis tuomet tai priskiria velniui. Kiekvienam kunigui ar vyskupui ar bet kuriam patarnautojui “Krikščionybės duženos” yra per daug ryški, per daug jiems šviečia, tačiau netgi ir pripažinus viduje, kad tai yra tiesa, jiems būtų ypač sunku paneigti galbūt netgi viso savo gyvenimo ir savosios kunigystės klaidingumą, nes turėtų užversti senąjį puslapį ir atversti naują švarų gyvenimo lapą, o be įtikėjimo ir gyvosios šviesos žmogus to niekada nebus pajėgus padaryti.
Ir patys kunigai apie Urantijos Knygą atsiliepia, kaip apie fantastinės pakraipos žmogaus kūrinį, kad patys gyvena fantastinio ritualinio filmo šešėlyje, nes tokio Apreiškimo kaip Urantijos Knyga žmogus tiesiog nepajėgus savuoju proteliu parašyti. Ko gi gali žmogų pamokyti Senasis Testamentas, kai ten tamsios nakties juodi debesys, kažkokie gniuždantys žmogų teiginiai? Ir kartais man smalsu pažiūrėti, ko gi mokina jaunus žmones bažnyčioje lektoriai skaitydamai katechezes ir kada tu žiūri, kaip mokina teisingai persižegnoti, darant KRYŽIAUS ženklą, kaip tiksliai tuo metu tarti žegnojimosi žodžius, kaip mokina pereinant bažnyčią priklaupti, kaip mokina apie visą bažnytinę liturgijos eigą ir jos tikslingumą, kaip turi akla minia atsiliepti į kunigo tariamus žodžius “Viešpats su jumis” ir tuomet supranti kokia TAMSA yra ruošiama ateičiai, ištisoms kartoms, kurioms jau yra sodinamos kreivų medžių kamienų sėklos ir ruošiami mechaniniai ritualo robotukai.
Ir štai tokia religija APIE Jėzų, bet ne Jėzaus religija, taip iškrypo iš to nuostabaus Jėzaus mokymo, kuris atėjo panaikinti ritualo, nušluoti ritualą, kad jo neliktų. Ir vien tik todėl Jėzus sėjo sėklas gyvuoju žodžiu ir rašė tiktai ant smėlio, nes žinojo, koks žmogaus yra primityvus gyvulinis ir pagoniškas protas, kad jis viską trokšta suritualinti ir paversti stabu. Tačiau net ir nepalikdamas jokio materialaus užrašo, žmogus nuklydo nuo Jo mokymo gyvumo.
Todėl geriau GYVA religija be bažnyčios, negu bažnyčia be religijos.
Mantas
2014-02-10 23:17:29
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]