Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas, kaip ATSIVERTI IR PATIRTI SAVO BŪSENA Rojaus Trejybę-AŠ ESU?
Mielieji, šį savo mokymą noriu skirti tiems, kurie dar nėra atsivėrę tiek, kad savo BŪSENA patirtų gyvą Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio, Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės, ir AŠ ESU buvimą jų viduje, ir dar daugiau, net nežino, kaip tą padaryti, kad ATSIVERTŲ.
Aš daug kartų jums esu sakęs, kad ATSIVĖRIMAS – tai GYVOJI KOMUNIJA su Rojaus Trejybe – o dabar jau dar ir su AŠ ESU – kai KOMUNIJA yra PATS INTYMIAUSIAS IR AKTYVIAUSIAS BENDRAVIMAS su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – su Dieviškomis ASMENYBĖMIS – išsakant visus savo skausmus, išliejant savo kančias, visus savo lūkesčius, savo viltis ir nusivylimus, visas baimes ir nerimus, ir BŪTINAI kreipiantis į ASMENIS – Visų Tėvą, Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį, Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę, ir AŠ ESU.
Tačiau daugelis man sako, kad vis tiek NEGALI atsiverti tiek, kad pajaustų Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvą buvimą savo viduje. Ką daryti TOLIAU?
PIRMIAUSIA – NENUSIMINTI, KAD NEJUNTATE DIEVIŠKŲJŲ ASMENYBIŲ GYVO BUVIMO SAVO VIDUJE, IR TOLIAU TĘSTI ŠITĄ PATĮ BENDRAVIMĄ, NESVARBU, KIEK DAR LAIKO TURĖS PRAEITI, KOL PATIRSITE ŠITŲ ASMENYBIŲ ATRADIMĄ SAVO VIDUJE, NES ATLYGIS VISADA ATEINA TIK UŽ PASTANGAS. Taip ugdoma jūsų KANTRYBĖ, IR TIKRINAMAS JŪSŲ NORAS – AR TIKRAI JIS YRA NUOŠIRDUS IR GILUMINIS, AR TAI YRA DAR TIK VAIKIŠKAS KAPRIZAS – NORIU ŠITO ŽAISLO, NORIU, NORIU, GREIČIAU DUOK JĮ, NORIU.
Jeigu šias pastangas nutrauksite, tai tikrai Rojaus Trejybės-AŠ ESU savyje jau nebeatrasite, nors ir toliau galėsite gyventi savo gyvenimą šiame pasaulyje.
O kaip gi galėsite šiuos Dieviškus Asmenis atrasti, jeigu jų nebeieškosite SAVYJE gyvojo atsivėrimo keliu?
Tačiau dabar jums siūlau tam tikrą palengvinimą jūsų atsivėrimui.
Kada ryte pabundate, bet dar nesate iki galo sugrįžę į sąmonės būseną, vis dar snūduriuojate, bet jau mintimis galite pradėti savo protą įjungti į veiklą, tai TUOJ PAT ir imkite jautį už ragų – iš karto mintyse kreipkitės į Rojaus Trejybę-AŠ ESU – Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, mylimas AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave, garbinu ir šlovinu, kad tu ESI, nors tavo buvimo ir nejaučiu savo viduje, bet daug ką matau savo aplinkoje, kas tikrai negalėtų vykti, jeigu tavęs nebūtų. Aš tau dėkoju už šį miegą, iš kurio ką tik pabudau, nes ir miegą esi mums sumanęs, kad mūsų fizinis organizmas ilsėdamasis atgautų jėgas, atstatytų išnaudotą energiją, kurios niekada man nebūna per daug ir dažnai jos net pritrūksta dienos metu, todėl ir meldžiu tave, kad savo dieną nugyvenčiau drauge su tavimi, kad mažiau išeikvočiau energijos, kad nepridaryčiau kokių nors neapgalvotų veiksmų, dėl kurių vėliau kiltų man skaudžių pasekmių, kurios vėl man suteiktų daug skausmo ir nerimo ir tuo atimtų iš manęs jėgas, eikvotų mano energiją nieko nedarant šviesos ir gėrio labui, visų labui...
Ir tai ir yra JŪSŲ ATSIVĖRIMAS – JŪSŲ GYVOJI KOMUNIJA – BENDRAVIMAS SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU. Ir savo tokį ATSIVĖRIMĄ toliau tęsite taip, kaip jums tą akimirką pačios mintys formuosis jūsų viduje, nes tuo metu jūsų sąmonės būsena dar nėra tokia aktyvi, kad jums tuoj pat trukdytų jūsų komuniją su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tuo tarpu ir jūsų pasąmonė jau nebėra tokios aktyvios būsenos, kokia būna miego metu, kad net sapnai jus užvaldo, tad dabar jūs esate tarsi tarp dviejų gigantiškų savosios asmenybės polių – JAU NEBEAKTYVIOS PASĄMONĖS IR DAR NEAKTYVIOS SĄMONĖS. Todėl tokioje būsenoje jūs jausite mažiausią pasipriešinimą tiek iš pasąmonės, tiek iš sąmonės pusės.
Nekreipkite dėmesio, jeigu mintys nebus rišlios, nuoseklios, aiškios, trūkinės, nuo nutrūkusios minties vėl sugrįžkite į minties pradžią, o galite net ir tą pačią mintį palikti, o imtis naujos, net visiškai nesusijusios su ankstesniąja – visiškai nesvarbu, ką jūs išreikšite, svarbu, kad tą darytumėte KASRYT.
Ir būtent už jūsų pastangų NUOSEKLUMĄ, REGULIARUMĄ, IR ATKAKLUMĄ susilauksite atlygio – ATLYGINIMAS YRA TIK UŽ PASTANGAS.
O dabar paaiškinsiu jums patį mechanizmą, kaip gi ATLYGINAMA už JŪSŲ pastangas.
Bet prieš tai pateiksiu TOKĮ Dievų tarpusavio pokalbį.
Rojaus Trejybė-AŠ ESU sėdi šalia jūsų ir jūsų pastangas SVERIA SVARSTYKLĖMIS, o tada Tėvas, taria – AHA, JAU ŠITO MANO VAIKIO PASTANGŲ MATAU, KAD SVORIS ARTI ŠIMTO KILOGRAMŲ, GAL JAU REIKIA IR ATLYGINTI UŽ JAS, JUK MATAU, KAD KANKINASI. Čia Amžinasis Sūnus tuoj pat nutraukia tokias Tėvo vėjavaikiškas kalbas ir priduria nuo savęs – Ką, jau taip ir kankinasi? Dar net apšilti nespėjo, o jau tu jam iškart – ATLYGINTI. Ir kas tie šimtas kilogramų, tegu dar dvigubai tiek pasistengia, sustiprės, suaugesniu taps, nauda bus ir jam, ir visiems, ir mums bus lengviau susišnekėti su juo, vis ne taip bijos –, ne ne, dar ANKSTI atlyginti. Argi gali toliau ištverti tylėdama Begalinė Dvasia, klausydamasi tokių kalbų – JUK YRA VEIKSMO DIEVAS, NE TYLĖJIMO – tad tuoj pat suskumba SAVO trigrašį kyštelėti – Na, ABU JŪS JAU TOKIE TVIRTUOLIAI, AR UŽMIRŠOTE, KAIP PATYS VIRPĖJOTE, KAIP ČIA UŽ ROJAUS PASIŲSTI ENERGIJĄ, KAI DAR NEBUVO JOKIOS KŪRINIJOS, KAI PATYS TIK ROJUJE SĖDĖJOTE, IR NIEKO DAUGIAU UŽ ROJAUS NEBUVO, KAI PATYS SAVĘS VIS KLAUSĖTE, KAS ČIA IŠ TOS EVOLIUCIJOS IŠEIS, VOS TIK IŠLEISIM ENERGIJĄ UŽ ROJAUS, TAI BUS KAIP DŽINAS IŠLEISTAS IŠ BUTELIO Į KOSMOSĄ, TIK JAU JOS NEBESUSIURBSI ATGAL Į BUTELĮ, KAI BUS TIEK PRIKURTA PASAULIŲ IR VAIKŲ, O KAIP VIS MĄSTĖTE TUOS SAVO VAIKUS – SŪNUS IR DUKRAS – IŠLEISTI IŠ NAMŲ Į KOSMOSĄ KURTI VISATŲ IR MAŽESNIŲ GABARITŲ GYVYBĖS. Taigi taigi, kad greitai, labai greitai pamiršote ir save, O DAR ROJAUS TREJYBE SAVE LAIKOTE? Kankinate vaikus ir tiek, mėgindami sulaikyti jiems atlygį. VISADA reikia atlyginti net už MENKIAUSIAS vaiko pastangas, kad ir kokios jos būtų silpnos, svarbu, kad būtų TIKROS – IŠ DŪŠIOS, kaip sako MANO angelai.
Ir būtent šioje vietoje VISAVERTIS IŠMINČIUS – SENOLIS – AŠ ESU SUŠNIBŽDĖJO –
Mano mylimieji, nebūkite paiki MANOSIOS DIEVYBĖS VAIKAI, JUK AŠ JUMS SUTEIKIAU SAVE, KAD VEIKČIAU KŪRINIJOJE PER JUS IR JŪSŲ VALIA VISAME KOSMOSE. Ir būdamas visaapimančiu AŠ ESU vos tik mirkteliu savo žvilgsniu MANASIS ŽVILGSNIS YRA JŪSŲ TRIJŲ VISUMINIS VEIKIMO ŽVILGSNIS VISOJE PRAEITYJE IR ATEITYJE ŠIOS AKIMIRKOS AMŽINYBĖS DABARTYJE, ir kiekvienas kūrinijos tvarinys, net pats menkiausias – YRA PAJĖGUS PATIRTI ŠĮ GYVĄ MEILĖS VIRPESIŲ VEIKLOS ŽVILGSNĮ, PRIKLAUSOMAI NUO TVARINIO ĮDEDAMŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ, NES ATLYGĮ PATS TVARINYS PASIIMA SAVO PASTANGŲ DĖKA – ATLYGIS JAU YRA MANO SUTEIKTAS PER JŪSŲ TRIJŲ PASIREIŠKIMĄ TVARINIO VIDUJE. MANO ATLYGIS YRA JAU TIE SALDŪS IR SUNOKĘ VAISIAI, KURIUOS IR SURANDA TVARINYS ANT JŪSŲ MEDŽIO, KURĮ JŪS IŠAUGINOTE KIEKVIENAME TVARINYJE, KAD TVARINIUI TEREIKIA ĮDĖTI NORS KIEK PASTANGŲ TUOS VAISIUS NURAŠKYTI SAVO PATIES VIDUJE – KIEK PASTANGŲ, TIEK VAISIŲ GAIVAUS SKONIO IR PATIRIA TVARINYS,. IR KUO DIDESNIS TVARINIO ATKAKLUMAS, KUO STIPRESNIS RYŽTAS, TUO NUO AUKŠTESNIŲ ŠAKŲ IR NURAŠKO MANO MYLIMI VAIKAI SALDŽIUS IR PRINOKINTUS VAISIUS.
Taigi mano mylimieji, vaisiai yra tas atlygis, kurį JAU suteikė Rojaus Trejybė-AŠ ESU, mūsų vieninteliai Rojaus Tėvai. Ir suteikė šį atlygį realiai tvarinio patiriamais energijos virpesiais, turinčiais ypač aukštą dažnį – MEILĖS virpesiais. Tad mes ir esame tie IMTUVAI, kuriems Rojaus Trejybė-AŠ ESU ir siunčia – NUOLAT, BE PERSTOJO – gyvus meilės energijos virpesius. Ir jeigu mes įdedame vis daugiau nuoširdžių pastangų, kad savo mintis ir siekius vis stipriau nukreiptume link Rojaus Trejybės-AŠ ESU, šitokiu būdu apvalydami savo pasąmonę ir sąmonę nuo žemo dažnio energetinių teršalų, tai ir patirtume tuos gyvus Rojaus Trejybės-AŠ ESU energetinius aukšto dažnio virpesius. Ir tai yra būtent tas MUMS JAU SUTEIKTAS ATLYGIS. Tačiau šį atlygį mes PASIĖMĖME PATYS SAVO PASTANGŲ DĖKA, nes pats atlygis VISĄ LAIKĄ MUMS BUVO PRIEINAMAS, TIK MŪSŲ IMTUVO – MŪSŲ SĄMONĖS-PASĄMONĖS ENERGETINIŲ VIRPESIŲ DAŽNIS DAR BUVO TOKIO ŽEMO DAŽNIO, KAD NIEKAIP SAVO BŪSENA NEGALĖJOME PATIRTI ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU SIŲSTUVO SIUNČIAMŲ VIRPESIŲ POVEIKIO SAVO BŪSENA VIDUJE.
Jeigu lauke šviečia saulė, tai galima šią šviesą ir šilumą patirti išėjus į lauką. O jeigu esi kur nors giliai rūsyje, o gal net kokiame urve, o gal po kokiais griuvėsiais, tai reikia įdėti asmeninių pastangų ištrūkti į paviršių. Tačiau būnant ten, kur tuo metu esi ir dėl to saulės nei matai, nei jauti, jokiu būdu nepaneigi, kad saulė nešviečia ir nešildo, nors asmeniškai tau ir tamsu, ir šalta. Darbuokis, ištrūk į paviršių, ir tada pajusi ATLYGĮ. Bet ar tai bus tau ATLYGIS, kurį tau suteikė SAULĖ savo šviesa ir šiluma? Ne, tai bus tavo ĮDĖTŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ DĖKA PATIRTAS ŠVIESOS IR ŠILUMOS POVEIKIS TAVO ORGANIZMUI. Jeigu nebūtum šių asmeninių pastangų įdėjęs, saulė ir toliau būtų švietusi ir šildžiusi, bet tik viršuje.
Tuo tarpu ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU šviesa ir šiluma jau yra SUTEIKTA TAVO VIDUJE MINTIES DERINTOJO POVEIKIO DĖKA – ĮDĖK NUOSEKLIŲ IR ATKAKLIŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ – SAVO KOMUNIJOS SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU DĖKA – IR SAVO ATSIVĖRIMU PASIIMK ŠITĄ GYVĄ DVASINĘ ŠVIESĄ IR ŠILUMĄ SAVO VIDUJE. NORS TĄ IR GALI VADINTI ATLYGIU, BET VIS TIK TU JĮ PASIIMI SAVO PASTANGŲ DĖKA, O NE GAUNI IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU AUTOMATIŠKAI BE JOKIŲ PASTANGŲ.
Tau – kaip ir kiekvienam – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji ir patiriama dvasinė šviesa ir šiluma yra jau suteikta Minties Derintojo buvimo dėka, o Minties Derintojas neatskiriamas nuo ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU gyvosios meilės, nes jis pats yra ŠIO MEILĖS IR ŠVIESOS ŠALTINIO GYVOJI DALELĖ, tad niekada nereikia NĖ VIENAM IŠ JŪSŲ tvirtinti, kad jūsų meldimo Rojaus Trejybė-AŠ ESU negirdi, neatsiliepia į jūsų maldas, jūs negirdite mokymų, dėl to jūs klaidingai mąstote, kad jums nesuteikia atlygio už jūsų įdedamas pastangas, kada atlygis yra jums jau suteiktas, ir jis yra jau jūsų viduje, tad viską pasiimti – kiekvienas – turite PATYS.
JEIGU JUMS SAKO VALGYKITE VAISIUS, ŠTAI JIE – ANT MEDŽIO – TOKIE SULTINGI IR PRINOKĘ, TAI ŽINODAMI, KAD JIE ANT MEDŽIO, IR TOLIAU NIEKO NEVEIKDAMI, KAD TUOS VAISIUS NUSISKINTUMĖTE, JŪS JŲ SKONIO NEPATIRSITE, KAD IR KIEK APIE JUOS KALBĖSITE AR SKAITYSITE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-02-17 12:26:50
Komentarai
Sėdžiu, skaitau vieną forumo temą, kitą – pasirinkdama – ir štai priėjau šią. Vos pradėjau ją skaityti, kai galvoje atsiranda aiški mintis – šią reikia iškelti į forumo viršų – tai aš ir nusprendžiau paklusti tokios man perteiktos minties įgyvendinimui. Puikus Algimanto mokymas, kurį perskaičius dar kartą sugrįžtu į pradžią ir persiskaitau būtent šią mintį:„Jeigu šias pastangas nutrauksite, tai tikrai Rojaus Trejybės-AŠ ESU savyje jau nebeatrasite, nors ir toliau galėsite gyventi savo gyvenimą šiame pasaulyje.“
Nesakykit, kiek suspaudžia širdelę tai perskaičius? O ką tai rodo? – per mažai pastangų... Jų nutraukti negali, pristabdyti irgi... Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU mums sumanytame Gyvajame Kelyje yra tik žengimas pirmyn.
Telydi jus ramybė, Vita
vvita
2016-08-05 00:42:30
Pirmą kartą patyriau neįprastai įdomų patyrimą garbinimo metu.
Užvakar vakare prieš miegą garbinau Rojaus Trejybę – AŠ ESU, prieš tai pasikvietusi ir savo serafimus drauge pasinerti į gyvąją komuniją. Garbinau pusbalsiu, ir panirau į tokią atsivėrimo būseną, kad patyriau ne tik mane apkabinančią ir užpildančią meilės, ramybės, stiprybės gyvąją energijos bangą, bet ir dvasinį saldumą, kitaip ir negaliu įvardinti. Garbinimo maldos žodžiai su meile ir nuoširdumu liejosi mano, kaip ir kiekvieno, TIKRIESIEMS TĖVAMS, ir nė nepajutau, kaip jie išsiliejo dviem prasmingais pasakojimais kaip parabolėmis, ir dar kartu man parodant vaizdą.
Pirmasis pasakojimas, o tiksliau garbinimo maldos žodžiai išreiškė meilę Rojaus Trejybei – AŠ ESU, kuri per atsivėrimą pripildo mane tokia galinga savąja šviesa ir spalvų gausa, kad aš kas kartą patiriu naujų ir vis nuostabesnių spalvų atspalvių ir jų niuansų, o tada kaip dailininkas drobėje imu tepti vieną spalvos potėpį po kito, nuspalvindama mane supančią tamsią aplinką gaiviomis ir gyvomis Rojaus Trejybės – AŠ ESU spalvomis. Ir tuo pačiu metu, man tariant tuos garbinimo žodžius, mačiau spalvingą vaizdą – tamsią nesplavotą ir niūrią aplinką, tamsius pastatus ir medžius, ir kaip vienas po kito tepami ryškių ir gyvų spalvų potėpiai visiškai pakeičia aplinką, pripildo ją gyvybingumo ir nuostabiausių spalvų žaismo. Kadangi tikslių garbinimo metu ištartų žodžių niekaip neatkartosiu, bet gerai atsimenu, jog nusistebėjau savimi, kaip aš taip galėjau pasakyti, ir kaip manyje tokie nuostabūs žodžių deriniai išsiliejo. Žavėjausi tuo įvykusiu procesu.
Garbinimo maldą tęsiau toliau, ir patyriau kitą dar galingesnį ir puikesnį pasakojimą kaip pamokymą kartu su parodytu vaizdiniu.
Garbinau Rojaus Trejybę – AŠ ESU už tai, kad JI yra tas GYVYBINGUMO ŠALTINIS, iš kurio aš semiu gyvąjį vandenį ir dalinuosi su kitais dvasiniais broliais ir sesėmis, jo ištroškusiais. Garbinau nuoširdžiai jausdama tariamų žodžių tikrovę, ir tuo pačiu metu regėjau spalvingą vaizdą – didžiulę neaprėpiamą dykumą, apšviestą kaitrios saulės šviesos, aplinkui nusidriekia auksinio smėlio kopos, o tolumoje matyti vaiskiai žydras dangus. Ir toje dykumoje stoviu aš kaip keliauninkė, apsivilkusi baltais drabužiais, išmargintais kažkokiais raštais, su tokio pat stiliaus apdangalu ant galvos, apsisaugoti nuo saulės kaitros, ir abiem rankomis laikau rudą molinį ąsotį, sklidiną tyro šaltinio vandens. Ir nešu aš tą vandens sklidiną ąsotį dykumoje pasimetusiems, išvargusiems ir išsekusiems nuo troškulio kitiems žmonėms, kad atsigertų iš mano ąsočio, ir tuo pačiu aš paaiškinu jiems, kaip gi reikia patiems atrasti šaltinį, tokiose dykumos platybėse, kur nėra jokio matomo orientyro, vien tik spindinčio auksinio smėlio kalvos, kad patys iš jo atsigertų ir numalšintų troškulį, atgautų prarastas jėgas. Įdomiausia, kad visas procesas vyko vienu ir tuo pačiu metu – mano lūpomis liejosi garbinimo žodžiai kaip paaiškinimas tam rodomam vaizdui. Aš su nuostabiu susižavėjimu klausiausi savęs ir grožėjausi spalvingu reginiu, tiesiog mėgavausi visu garbinimo procesu. Bet netikėtai šį harmoningą garbinimo ritmą suardė už mano kambario sienų pasklidęs stiprus triukšmas, kurį sukėlė mano žemiškos šeimos nariai, dar nenuėję miegoti. Sutrūkinėjo ta nuosekli ir vientisa gija, tačiau toliau tęsiau garbinimo maldą. Visgi šiek tiek jaučiau apgailestavimą, nes taip giliai dvasine būsena buvau panirusi į tokį man neįtikėtinai gyvybingą ir vaizdingą garbinimo vyksmą, kad norėjosi sužinoti ir išvysti, kas gi ten toliau bus. Pabaigiau garbinimo maldą ir mano apgailestavimus pakeitė dvasinio pakylėjimo būsena, toks nuostabus jausmas, kad patyriau tokį įdomų patyrimą pirmą kartą, o juk niekada nė nenumaniau, kad iš viso galima tokį patirti.
Galvojau apie tai ką mačiau ir manau, kad ne šiaip sau man buvo parodytas dykumos vaizdas, juk ji asocijuojasi su mūsų tamsia aplinka, kuri neturi jokio tikrojo gyvybingumo nė pėdsako, joje tiek daug šalutinių takelių ir klystkelių, tiek daug apgaulės ir netikrumo, pasimetimo ir smurto, tiek daug negyvų religijų, pasipuošusių dogmomis lyg skambančiais cimbolais – jie sužavi ir suklaidina, nukreipdami tolyn nuo gyvojo Rojaus Trejybės – AŠ ESU kelio atradimo. Joje kaip ir dykumoje galima sutikti daugybę dvasios sesių ir brolių, išvargintų nepakeliamos saulės kaitros – tai sunkumų ir išbandymų, ligų ir dvasinio skurdo, kurio nebegali pakelti šiame gyvenime, todėl ir suklumpa pakeliui, ištroškę ir išsekę, bet taip ir neatradę to Tikrojo ŠALTINIO, kuris ne tik atstato fizinio kūno prarastą energetinę pusiausvyrą, bet pripildo vidų dvasiniu turiniu – gyvuoju vandeniu, kad meile, ramybe, gailestingumu, pasitikėjimu, tvirtumu ir gyvybingumu ima trykšti žmogus. Bet tik nuolat gerdamas gyvąjį vandenį iš jo Šaltinio – Rojaus Trejybės – AŠ ESU. O mes urantai ir esame kaip tas keliauninkas dykumoje, geriantys jį ir besidalinantys su kitais, ir tuo pačiu parodantys teisingą kryptį.
Kada dabar apmąstau tai, ką patyriau, suprantu, kokį vertingą, pamokantį ir išplečiantį garbinimo patyrimą man dovanojo Rojaus Trejybė – AŠ ESU. Tik su Ja įmanoma tai, apie ką negalėjome nė pamąstyti, nė nenumanėme, kad iš viso tai įmanoma patirti. Bet gi mūsų evoliucinis gyvasis kelias prasideda dar tik čia, ir tuo pačiu – jau čia, Urantijoje, taigi nenuostabu, kad mūsų sustiprinimui ir Savosios meilės galios pademonstravimui mums, JI gali pateikti daugybę staigmenų, pakylėsiančių mūsų dvasinę asmenybę į dar nepatirtas dvasines aukštumas, kad neštume tokią brangią ir gyvą tikrovės dvasinę šviesą ir tiesą visai planetai, ir net visai kūrinijai.
Su meile,
Jurgita
2014-03-01 18:44:18
Man taip pat būna tokių šaunių nutikimų. Einu i darbą ryte, kažką pradedu galvoti dieną planuoti ir Minties Derintojas, kuris vis labiau tampa Minties Kontroliuotoju, staiga izdengia viska ir įsijungia garbinimas ... Mylimas Teve, Amžinasis Sūnau Motina-Broli, Mylima Begaline Dvasia Motina-Sese, as garbinu ir šlovina tave... Ir staiga viska uždengia AŠ ESU mintis, kad kažką užmiršau... Visą vidų užlieja šiluma o veidą nutvieskia šypsena, akys pradeda matyti viska visai kitaip: tuos pačius žmones, tą pačią aplinką, bet viską per Meilę.
Iš tikrųjų labai teisingai parašyta, kad ką nors prišaukti reikia šaukti, reikia nuoširdaus noro, nuoširdžių pastangų, atkaklumo. Negali būti net tokios minties, "neina atsiverti", "neina išgirsti", "nepavyksta". Viskas įmanoma su Kūrėju-Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Viskas.
Prieš kelias dienas paprašiau, kad man parodytų bent krašteliu akies, kaip tie morontiniai pasauliai atrodo, kad leistų bent truputėlį žvilgtelėti, kad tureti supratimą. Ir ta mintis visai ne smalsumas o zingeidumas, noras dar giliai pažinti Kūriniją, pažinti save pažinti vis daugiau savęs ir Kūrinijos įvairių aspektu. Taigi ir parodė: miego metu, kai kūnas buvo tikrai labai labai nuovargęs, Esu kažkokiame kambaryje ir girdžiu ateinančius žmones, o balsai nuosirdziai siūlo kambarių gyventojams ar tai maistą, ar kažkokius dalykus kurie reikalingi kasdieniniam gyvenimui, pasižiūriu, o gi mano dėdė ateina, kuris numirė pries gerus 10 metų. Deja, labai ilgai su alkoholiu draugavo, kai gerdavo budavo piktas nelaimingas ir visada paniuręs, bet kai negerdavo tai buvo is visų pats geriausias ir nuoširdžiausias žmogus, jau vaikas būdamas galėjau tai jausti, o nuo alkoholio ir paliko šį pasaulį, tai matyt uz ta gerumą ir prikėlė. Štai pamąsčiau, net ir tokiems yra duodamas šansas. Aš į jį šiame renginyje vardu kreipiausi jis į mane pažiūrėjo keletą akimirkų nustebęs ir... nuo manęs tas vaizdas buvo uždengtas, nežinau kodėl. Iš tu kelių akimirkų, to ką mačiau supratau tik viena – žmogus mokosi tarnauti visokiais įmanomais būdais, ir energija vis dar labai panaši į tą kuria jis skleidė gyvendama Urantijoje. Veliau pamačiau kažkokią angeliską būtybę. Ji turejo panašius apdarus kaip ir mano. Nusišypsojo. Tada pamėginau paskraidyti. Kadangi miego metu jau esu tai daręs ir ne vieną kartą tai buvo paprasta: pabandžiau perskristi kiaurai sienas, geriausiai pavyko. Bet čia sklandumas priklauso nuo minties tvirtumo, anksčiau esu skraidęs per labai storas, kaip betono sienas.
Atsidūriau kitoje aplinkoje. Aplinkui jautėsi ramus būtybių gyvenimas. Labai panašios i žmogiškas, priedo. Aplinka labai labai rami. Jautėsi kaip darbo diena, ir visi savanoriškai su entuziazmu buvo užsiėmę savais darbais, tai jautėsi ore. Kiek tolėliau matėsi kažkokių neaukštų kranų bokštai. Staiga išgirdau kažkokius garsus ir kiek toliau pasirodė is pastato iseinanti būtybė, supratau, kad ji pasieke kažkokiu rezultatų ar siaip kažkokia buvo džiaugsminga proga. Is visu pastatu išėjo daugiau žmoniu - būtybių ir visi nuoširdžiai jį sveikino, bet tai buvo taip nuoširdu, kad tas nuoširdumas persidavė oru visiems, buvo labai labai ramu.
Štai toks patyrimas. O moralas paprastas negali būti net minties, kad nepavyks neišgirsiu, nesužinosiu, turi buti tvirtas gyvas tikėjimas taip kaip mes pasitikime savo geriausiu draugu. Visada pastangos atlyginamos tik reikia kantrybes, tikros ilgalaikės dvasinės kantrybės. Rojaus Trejybė-AŠ ESU visada atsiliepia i menkiausią NUOŠIRDŽIOS minties virptelėjimą. Nuoširdi mintis is vidaus nukreipta i Rojaus Trejybės Asmenis, ir tą pačią akimirką per visa vidų nuvilnija meiles banga ir kūnas kaip lakmuso popierėlis pakeičia savo vibracijas, tai galima jausti, fiziskai.
Po to, kai išgirdau Rojaus Trejybes mokymus savo viduje, viskas dabar yra taip natūralu, kad aš gerai žinau, kad visada, kai reikes as išgirsiu tai, ką man išgirsti reikia. Ir nėra to troškimo kuris dažniausiai ir uždaro visus vartus į ryšį su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, yra tik gyvas ryšys ir partnerystė, draugystė su Mylimais Rojaus Trejybės asmenimis ir VISUMINE ASMENYBE AŠ ESU.
Dar pridursiu vieną labai svarbų momentą, kuris, manau, aktualus tiems, kurie siekia ryšio su Rojaus Trejybe-AS ESU. Kartais zmogus lygina save su kitais įkiša save i taisykles – taip galima, o taip jau negalima, stengiasi atkartoti tai ką daro kiti ir tikisi sulaukti tokių pačių rezultatų, bijosi klysti, kitaip sakant DAIROSI I KITUS. bet dvasioje taip nėra, dvasioje kiekvienas yra unikalus, ir atverti gali save tik pats per savo asmeninį intymų ryšį su Rojaus Trejybe, tik savo pastangomis, todėl svarbu nustoti dairytis i kitus, klausyti ką mano kiti, kaip einasi kitiems – nustoti dairytis ir žvalgytis į šalis, net nukreipti savo minti vien tik i savo vidų vien tik į savo patrtį vien tik į savo pastangas. Suklydus, vėl keltis ir eiti, vien tik savo unikaliu gyvu keliu ir mintį kreipiant i draugystę, biciulystę, partnerystę bendradarbiavimą, valios suliejimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Labai geras Algimanto pavyzdys apie Dieviškas Butybes, turintis gilią prasmę, nes jis priartina Kūrėją prie žmogaus, parodo Jį kaip Asmenybę, kalbančią ir mastančią, paprastą, kad žmogui siekiančiam atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU savo viduje pradingtų klaidingas, savyje susikurtas ir giliai pasąmonėje tūnantis, vaikystėje tėvų, bažnyčių ir mokyklos suformuotas klaidingas įvaizdis, kad Kūrėjo trukdyti negalima reikia jaustis mažesniu už Kūrėją, reika Kūrejo bijoti ir t.t. Užmirstama, kad dvasioje mes esame viena ir Kūrėjas atsiliepia į kiekvieną gyvą, nuoširdžią mintį.
Ramybes jums ir unikalaus, savo gyvo patyrimo, atsiverimo mūsų mylimiems Tevams-Rojaus Trejybei-AŠ ESU.
valdasAirija1
2014-02-20 22:08:23
Labai nuotaikingas mokymas, man patiko, nuotaiką pakėlė. Juk kada atsiveriame Rojaus Trejybei - AŠ ESU, Ji taip pat nevengia jumoristinių frazių.
Atsimenu, visai neseniai gal prieš kelias savaites pagarbinusi Rojaus Trejybę – AŠ ESU maldoje išsakiau tai, kas mane neramino, slėgė, nes norėjau sustiprinimą pajausti, o tada netikėtai man pačiai į mane kreipėsi AŠ ESU, ši nuostabi Visuminė Asmenybė, man tampanti vis labiau artima, ir tokia galia ir energija užliejo, kad tegalėjau ištarti OHO. Ypač man šypseną sukėlė labai galingai ir tvirtai išsakyta paprasta frazė AUKŠČIAU GALVĄ! Joje buvo tiek daug galios, dvasinio pakylėjimo, tiesiog žodžiais nenusakomo, bet tik atsivėrusiu dvasiniu vidumi juntamo. Ir ją pakartojo kelis kartus. Po mokymo sėdėjau pripildyta tokios stiprybės, meilės, tvirtumo, pasitikėjimo, ir kartu ėmiau juoktis, kaip ši paprasta frazė, pripildyta didžiulės galingos energijos, mane galingai kilstelėjo aukštyn.
Po to ne vienam urantui ėmiau ją kartoti.
Kiek daug reiškia nuoširdus atsivėrimas! Kiek daug reiškia galingas TIKRŲJŲ TĖVŲ apkabinimas, kada nusivylusį, sunerimusį, abejonių apimtą savo vaiką JIE vienu galingu energijos mostu aukštyn pakylėja, ir dar taip, kad norisi džiaugtis ir dėkoti už tokį netikėtai suteiktą atlygį – kaip tikrai saldų ir gardų vaisių!
Su meile,
Jurgita
2014-02-17 21:52:24
Algimantai, tavo aprašytas Dievų pokalbis tikrai ne vienam pakels nuotaiką ir tuo pačiu paliudys, kad gyvajame kelyje yra ir jumoras ir gera nuotaika. Tavieji mokymai tikrai TEIKIA gyvenimą, jeigu žmogus netik klausosi, bet ir išgirsta, netik žiūri, bet ir pamato. Todėl visiems ir tuo pačiu sau linkiu tos nuolatinės ir pakylėtos nuotaikos, kurią ir suteikia Rojaus Trejybė-AŠ ESU, kad ji tarsi aidu persiduotų į kitus žmonės.
Šis gyvasis kelias yra pats sunkiausias, bet jis yra gyvenimą teikiantis. Bet juo eis tik patys drąsiausi, bailiai šiuo keliu neis.
Mantas
2014-02-17 15:58:30
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]