Forumas: temos peržiūra
Kokios jėgos trukdo įgyvendinto Tėvo planą vystant mirtinguosius?
Kokios jėgos trukdo įgyvendinti Tėvo planą, skrtą mirtingųjų vystymui? Šį klausimą pateikė man Audrys, bet ne atskira tema. Dėl to norėdamas atsakyti į šį klausimą aš jį pateikiu atskira tema, kad ir kiti galėtų lengvai surasti, kad jis nepradingtų tarp kitų, nes klausimas yra LABAI SVARBUS.
Pirmiausia mes turime suvokti, jog esame Tėvo plano, numatyto mūsų tobulinimui, pačiame pradiniame ir tuo pačiu primityviausiame etape - materialiame. Dėl to pirmoji kliūtis yra mūsų labai nedidelis PATYRIMAS. Ko net ir žemiškieji tėvai gali daug norėti iš ką tik pirmus žingsnius mėginačio žengti vaikučio? Kad jis neklystų? Argi įmanoma žengti neklystant, kada nėra įgūdžių?
Antroji didžiulė trukdanti jėga, kuri iki šiol leidžia mums ajusti skaudžias pasekmes - Liuciferio maištas Satanijos sistemoje ir prie jo prisijungęs mūsų tuometinis dvasinis vadovas, Planetos Princas, Kaligastija. Dėl šio maišto buvo nutrauktos ryšio grandinės su visatos aukštesniais junginiais. Didesnė išmintis nebegalėjo pasiekti nei Satanijos, nei Urantijos puolusių vadovų. Ir tai truko net du šimtus tūkstančių metų, iki pat Jėzaus atėjimo į Urantiją ir šio maišto užbaigimo, kada jis, kaip mirtingasis, be jokos dangiškos pagalbos, vien tik savo įtikėjimu į Tėvą, atsilaikė prieš Šėtono gundymus ir taip užbaigė maištą. Tačiau per visą šitą laiką materialus vystymasis net paspartėjo, nes buvo prarasta pusiausvyra tarp dvasinio ir materialaus vystymosi. Todėl akivaizdi pirmenybė buvo atiduota, net ir šiandien atiduodama materijai, ne dvasiai.
Priedo, žlugo Adomo ir Ievos misija, ir mes negavome Adominės plazmos, kaip buvo planuota. Tad visiškai natūralu, kad pavieniai žmonės, atsivėrę Dievui ir gavę apreiškimus ir juos skelbę, vadinti pranašais, buvo tiesiog nužudomi. Dėl to mes net žmogiškųjų dvasinių mokytojų neturėjome ir švietimas prarado iš akiračio DIEVĄ kaip ASMENĮ. O jeigu nėra dvasinių mokytojų, tai ar gali grubus ir tik materiją matantis žmogus pajausti tyrus Tėvo dvasios, esančios tame pačiame žmoguje, subtilius virpesius.
Iki Jėzaus įsikūnijimo silpnesnės valios žmones veikė ir prie Liuciferio maišto prisijungusios PIRMINĖS TARPINĖS BŪTYBĖS, o po Adomo it Ievos nesėkmės, dar tarp neištikimų tvarinių prisijungė ir dalis Antrinių Tarpinių Būtybių. Būtent Tarpinės Būtybės yra nuolatiniai Urantijos gyventojai, o ne žmogus. Žmogus čia yra labai trumpalaikis. O kadangi Tarpinių Būtybių, užimantčių tarpinę padetį tarp angelų ir žmonių, energetinės formos yra aukštenių virpesių negu juos gali fiksuoti mūsų regėjimas, tai mes jų ir nematome, nors jos yra labai arti mūsų gyvybės lygio. Ir tos neištikimos Tarpinės Būtybės veikė žmogų taip, kad jas ėmė vadinti demonais, piktomis dvasiomis, nors Tarpinės Būtybės nėra dvasios. Sakau, jos tik tik šiek tiek aukščiau už žmogų.
Ir tik tada, kada Jėzus užbaigė Liuciferio maišto, ėmė sugrįžti normali tvarka tarp Tarpinių Būtybių. Nušalintas Planetos Princas, Kaligastija, netrukdomai galėjo lankytis Urantijoje ir netgi palaikyti ryšį su tais žmonėmis,kurie patys, laisva valia, pasirinkdavo nuodėmės ir maišto kelią.
Ir artimiausios jėgos, kurios veikia žmogų tiesiog iš vidaus, yra jo gyvuliški ir žemi instinktai - prievarta, pyktis, kerštas, pavydas, noras valdyti kitus... Visa tai jau būtų mūsų įveikta atradus Tėvą savyje jau seniai, jeigu ne Liuciferio maištas. Tačiau tikrovė yra tokia, kad mes turime šias neigiamas savybes įveikti būtent šituo laikmečiu, nes to kažkada anksčiau nepadarė mūsų protėvių kartos, kai ne tik suklydo, bet ir nuklydo.
Dabar mes taisome mūsų protėvių klaidas ir net Satanijos sistemos vadovų, Liuceferio ir Šėtono, bei Urantijos vadovo, Kaligastijos, juodus darbus. Taip mes paklosime šviesos pamatą būsimosioms kartoms, kad dar po tūkstančio metų, kada vyks tarp kitų kartų diskusijos, jau ir minties nebekiltų, kodėl jų pritėviams, būtent MUMS, stigo išminties surasti Tėvą savyje, kad žmonija skendi skausme ir kančioje, prietaruose ir dogmose, pyktyje ir pavyde, skurde ir tironijoje.
Visos jėgos, visi prietarai, visos kliūtys yra įveikiamos tik atradus Tėvą SAVYJE. Ir tik tada įsivyrauja VIENA jėga - TĖVO MEILĖ.
Algimantas
2006-07-11 15:12:37
Komentarai
Gal tikiesi kad savo zmogeliu tai perduosiu?Taigi pasius mane...
Audrys - Skaidriui K.
2006-07-18 19:45:39
Gerai mums cia, forume, gyvenasi. Skraidom kaip plastakes nuo minties prie minties, geri visi tokie, ismintingi, sviesus ir spalvingi.
Bet pazvelkime i mineta zmogeli.
Ka, gal akis paskaudo? Ir kvepia neskaniai?
Na taip, jis net zodzio tokio nezino - "forumas". Ir minciu sparnai apdziuve, su mumis nepaplasnos. Todel tur but ir nesinori ziureti jo pusen, atseit, mes Dangun zvelgiam, netrukdyk, Audry...
Audrys
2006-07-18 12:21:31
Tiek helenistinės mistikos, tiek hebrajų (žydų) apreiškimo, tiek Rytų gnozės, tiek postmodernistinio mokslo sąvokos ir vaizdiniai demonstruoja intro/retrospektyvinio monstro menstruacijas (pastaba: esant sielovadinei ar kitai eufemistinei būtinybei, nors prapuola poetinė etimologizacija kvazimorfemomis, pastarasis terminas keistinas sąvoka "emanacijas") - žmonijos kolektyvinės pasąmonės ir/ar priešistorės/užistorės/viršistorės kultūrinius archetipus, - atskleisdami, dovanodami, kreipdami mus į stebuklų stebuklą - Glėbio Viešpaties, Dievo Sūnaus (ar, dabarties depatriarchaizuotos eros sąmonėje ir savimonėje nykstant seksistinio mentaliteto redukcijoms, gal Dievo Dukros) Malonę. Ją kiekviena kultūra ir individas teįvardija savaip: prarastąjį rojų, pirmapradžius lyčių santykius, prigimties savipildą ar viršijimą, metafizinę transcendenciją, reinkarnacijos ar karmos viršūnę, komunizmo rytojų, absoliučią ateitį, amžinąjį išganymą... Visiems tiks vienas Žodis - Gyvenimas: neužtarnautas, nepelnytas, dovanotas. Ne juodai balta, o prisodrinta vaivorykštės spalvomis paletė, ne saldus iki apkartimo, o sadžiarūgštis obuolys, ne vienpusis medalis už dvipusius standartus, bet daugiabriaunis būties kristalas. Apsčiai Gyvenimo. Šiandien. Mums. Kristuje. Amen - Teesie...
Skaidrius K.
2006-07-18 19:14:19
va va, ir man čia nesusiriša galai, niekaip... Vis taisom kažkieno kažkada "praeityje" padarytas kažkokias klaidas, kad tik negyventi SAVO gyvenimo. Vis lekiam lyg pametę galvas kažkur į kažkokią "nuostabią ateitį" kur mūsų laukia (tik kažin ar sulauks?) "diiyydžiuūūūūliai darbai" :)
Nėra, brangieji, dviejų pasaulių, kaip čia kažkas išsireiškė- vienas tipo vidinis, o kitas laikiantis mūsų, kažkur mistinėje ateityje. Viskas kas realu yra DABAR. Čia ir Dabar yra visos "praeities" pasekmės, Čia ir Dabar yra ir visos tikimybės ir galimybės, kurias renkamės, taigi ir galime keisti, kiekvieną DABARTIES akimirką.
Šita teorija, teigianti, kad už atsisakymą vykdyti dievo valią, kas paprastai suprantama kaip nuodėmė, mano manymu, kelia daugeliui nerimą ir atima gyvenimo džiaugsmą jau DABAR, kadangi žmogus daugiau ar mažiau įkrenta į nežinią, nes nėra kokio nors matuoklio, kad kas išmatuotų jo, kad ir netyčinės nuodėmės, dydį, taigi ir jo "šansą" tapti išgelbėtu. Ir, jeigu tas žmogelis savo kad ir niekinę nuodėmėlę laikys "mirtina" prisiklausęs visokių paistalų, jam po to bus vistiek- nuodėme daugiau ar mažiau, koks skirtumas- ar taip ar taip jau...Ir toks sugniuždytas žmogelis neatsities, gal būt, niekada...
Todėl, kad Žemėje, susikurtų bent jau pusėtinai šviesi atmosfera, aš jau geriau platinčiau kokį nors fantazuotoją Lobsang Rampą pvz, kuris per visas savo keliolika knygų vis man tvirtino- Ką tu čia žemėje būdamas beiškrėstum, visiškai nesvarbu kokio dydžio, (kokio milžiniškumo žmonių akimis žiūrint) būtų tavo nusižengimas, tau visuomet bus suteiktas DAR VIENAS ŠANSAS. VISADA. Savo laiku šitas man tiesiog kalte įkaltas sakinys, lyg įtikinamas pažadas, tikrai padėjo atsitiesti nuo belekokių paistalų naštos, ir, ko gero, ir padarė mano gyvenime "lemiamą posūkį", tai buvo kertinis akmuo pasiklojant pamatus savęs ieškojime ir atradime.
O tavajam žmogeliui, Audry, labai paprastai atsakyčiau- kas benutiktų, ką beatrastum, ką beprarastum...gyvenk savo gyvenimą TAIP, LYG VISKĄ BŪTUM PASIRINKĘS PATS. Pasirinkęs ir sąlygas ir situacijas ir priemones. Nes iš tikrųjų TAIP IR YRA. Gal būt, tik mano protui reikėjo tokio paaiškinimo, bet kai jį atradau...na, nepamenu emocijų...kažkas panašaus gal į Laisvę...
Laisvinkitės, mielieji, iš savo pragarų savo galvoje, o tada tai uždainuosim :)
Zita
2006-07-17 19:00:54
Arba planas ne toks jau tobulas, arba vykdytojai...kaip čia pasakius...
Kaip ir kam gali būti kliūtimi "nedidelis PATYRIMAS"? Ar gali jis tiek padidėti, kad nebetrukdys? Juk kiekvieną akimirką mes patiriam, jei ne ką nors ypatingo ar įspūdingo, tai bent jau materialų buvimą, kuris savaime jau ir yra patirtis tame "primityviausiame etape".
Na, antroji kliūtis gal ir panašesnė į kliūtį, bet jeigu kažkokia 'tarnyba' yra atsakinga už tų ryšio grandinių atkūrimą, tai mums belieka labai ramiai to ir laukti. Ar mums čia spirgant tie darbai pagreitės???
Sustiprės kontūro trauka, pagausės ir patrauktųjų link jo, manau.
.
Dėl NSO girdėjau, kad paveikus žmogaus smegenis kažkokia chemine medžiaga, kyla būtent ateiviškos užgrobimų haliucinacijos ir pagrobimo-tyrinėjimų-kankinimų scenarijai beveik identiški. Na, čia tik šiaip- nuogirdos, ne patyrimas.
Audry, kai tavo sąmonė pradės busti iš letargo, apie ligas irgi nesinorės kalbėti, tikrai. :) Balsų, garsų girdėjimas, vaizdų matymas - įprastas intensyviau praktikuojančių bet kokią rimtesnę (rytietišką) techniką, ETAPAS ir nieko daugiau. Tai žinant, mažiau patiri baimės, dėl ko ir nenučiuožia stogelis
Zita
2006-07-17 14:59:32
Šiuo metu žmogus vien tik savo dabartinių smegenų galimybių panaudoja vos 5 procentus. O pasąmonėje glūdi dar net neužkabinti klodai. Ir visi tie balsai, kurie žmogui neduoda ramybės ir sako sunaikink, nužudyk, pats nusižudyk - tai ir yra gyvulinių savybių įsiviešpatavimas žmogaus sąmonėje, kurias paskatina impulsai iš pasąmonės. Ir tai neturi žmonių tikrai klaidinti, kad tokius balsus skleidžia 'NEEGZISTUOJANČIOS" blogos dvasios. Juk vėles mato tie žmonės, kurių pasąmonė yra ar vaikystėje buvo prikimšta pasakojimų apie tuos pačius vaiduoklius, net tegu ir par pasakas. Ir tam tikrų aplinkybių ar kokių minčių impulso dėka tokia pasąmonės informacija gali pasiekti žmogaus sąmonę tokiu būdu, kad jis realiai matys tą vėlę. Juk ir spiritizmo seanso metu lėktutė vaikšto, bet tai nereiškia, kad ją stumdo mirusiųjų sielos.
O NSO tai materialūs kitū planetų miritngieji, tik geriau galintys valdyti energiją. Bet tai nėra susiję su Liuciferio buvusios veiklos sistemos tolimesniu ir organizuotu veikimu.
Algimantas
2006-07-17 12:20:37
Sorry, Grigorijau, kompai man - tamsus miskas. Parasyk, jei gali, ta pati, tik atsizvelgdamas i tai, kad esu tik eilinis klavisu maigytojas, nekreipiantis demesio i visokias lenteles
Audrys
2006-07-17 11:56:31
Aciu, Algimantai, uz gera tema+komentara.
Puikus scenarijus holivudo filmui su happy-endu!
Taciau tikrove yra kitokia - Liuciferio maishtas nenuslopintas. Cia, zinoma, neisarta dirva diskusijoms, juolab, kad tavo ir mano informacijos saltyniai skirtingi. Ir kad jau nuo pat pradziu nenukryptume nuo temos, padarysiu prielaida, jog Liuciferio sistema sugriauta.
Tuomet atsakyk man prasau, ar NSO - tai musu nevykusios vaizduotes vaisius? Net ir tada, kai po kontakto zmones suserga sunkiomis kraujo ligomis, o "lekstuciu" nutupimo vietose nustatomas padidejes radioaktyvumas?
Kitas klausimas: apie balsus galvose. Tarkime, tu girdi tik Teva. O kieno balsa girdejo Lenono zudikas? Kieno balsus girdi kiti nelaimingieji, paklusdami tiems balsams ir taip isiveldami i nelaimes?
Tik iskart atmetam prieliada apie psichines ligas (tavo labui, manau :))
Audrys
2006-07-17 11:24:42
procesoriai išmeta kartais mėlynas lentas .Užrašai jose daug maž panašūs,bet priežastys jas išmetusios nevisai
Grigorijus
2006-07-17 11:44:25
Neisgalvota situacija: zmogelis sunkiai gyveno; ar Jezus Kristus, ar Haris Poteris, jam tas pats - vis tiek knygu neskaito. Ka jau apie Urantija bekalbeti...
Bet nusibodo jam prieblanda, pavyko isgirsti geru patarimu, atseit, buk geresnis ir gyvensis geriau. Pabande - nepablogejo. Nustojo "vartoti" - dar geriau. Net darba susirado.
Cia jau ir rimtas noras atsirado siekti sviesos.
Bet staiga - bum, apvoge ji (ne kazin ka turejo, bet paso gaila, ir invalidumo pensija ka tik gaves buvo). Ir cia pat vel - bum, po automobiliu papuole (ne kazin kiek tos sveikatos buvo, o cia dar sumazejo).
Klausia nabagelis, uz ka cia mane taip? Ar tik ne uz tai, kad per stipriai i Dangu paziurejau?
Ne, sakom, Danguje visi tave palaikyti nori, padeti stengiasi - matei, juk ir padejo. O aptalze tave Dangaus kenkejai, jie daznai gaudo progas ir doram pakenkti. Va, nepaluzk, irodyk jiems, kad nuo Dangaus akiu daugiau niekad nenuleisi - ir atsikabins nuo taves vienasyk visiems laikams. O kolei kas buk pasirenges, nes nelabasis dar gali buti salia, tavo nuodemes neispirktos masina ji...
Padeda tokia paguoda. Laikosi zmogelis, dar atidziau Dangun Zvelgia...
.
Bet pranesa mums - nera daugiau nelabuju, nera kam mus, vadinasi, ir bausti.
Tai, mielieji, patarkit mums, kaip dabar zmogeliui paaiskinti kas ir uz ka ji baudzia.
.
Noriu paprasyt pazvelgti i tai rimtai.
Audrys
2006-07-17 18:12:48
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]