Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Gydymas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU

Mielieji, kaip jau žinote iš mano ankstesnių parašymų į forumą, prieš metus ir keturis mėnesius man buvo nustatytas ketvirtos stadijos žarnyno su metostazėmis kepenyse vėžinis kūno susirgimas. Tada man buvo atlikta žarnyno operacija ir aš sutikau tęsti gydymą chemoterapiniais vaistais. Tuo metu aš jau mąsčiau apie pasirinkimą tarp Rojaus Trejybės ir materialaus gydymo, tačiau pasąmoninės baimės ir seklus įtikėjimas padiktavo sprendimą, kad pasirinkau gydymą vaistais. Tas gydymas tęsėsi iki praeito penktadienio. Tyrimai visą laiką rodė, kad mano fizinė būklė gerėja. Pats taip vadinamas gydymas yra labai alinantis ir skausmingas tiek protui, tiek kūnui. Apie tai yra daug rašinių internete. Tačiau visą laiką žinojau, kad tokia apverktina kūno būsena yra mano ankstesnių sprendimų gyvenime pasekmė, nė viena sekunde nesuabejojau, kad gyvojo kelio tiesa ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU meile. Garbinau kūrėja garsiai ligoninėje, skleidžiau dvasios šaltinius, visiems kalbėjau apie tikrovę, lankiau Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovę Kaune.
Per tą laikotarpį aš daugiau atsiskleidžiau kaip asmenybė, atsirado glaudesnis ryšys su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, įgavau didesne kosminę įžvalgą, pradėjau patirti susiliejimo su Kūrėju būsena, kuri buvo dar nepastovi. Aš vis labiau įsitikindavau, kad materialūs vaistai ir materialių gydytojų gydymo metodai negydo, o tik tam tikram laikui konservuoja ligą, narkotizuoja žmogaus protą ir padaro jį priklausomą nuo vaistų ir gydytojų, kurie gąsdina baisiausiomis pasekmėmis, jeigu gydytojų, įgavusių valdžią pacientui, nurogymų nesilaikysi.
Praėjusį penktadienį ligoninėje man gydytoja pasakė, kad kraujo tyrimai rodo pablogėjusią organizmo būseną, kad vėžinės ląstelės plečiasi ir reikalingas gydymas jau kitais vaistais. Vėl atsidūriau situacijoje, kaip daugiau negu prieš metus laiko, kada turiu priimti sprendimą. Pirmiausia pamąsčiau, kad čia ne sutapimas, jog situacija kartojasi. Paskambinau Algimantui,kuris pasakė, kad priimant sprendimą turiu pajusti ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU būseną ir papasakojo savo patyrimą, kaip priėmė sprendimą nesigydyti materialiais vaistais, o atsiduoti Rojaus Trejybės-AŠ ESU valiai, kad skambutis jam rodo mano įtikėjimo stoką. Tada pasakiau gydytojams, kad dabar į ligoninę negulsiu, kad man reikia viską apmąstyti. Jie, aišku supyko ir prigrasino visokiomis nemaloniomis pasekmėmis, kad toks mano sprendimas atves į skausmingą kūno mirtį.
Grįžusi namo ilgai garbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU ( ir dabar garbinu vis daugiau, atėjus pirmajai minčiai apie tai ) ir priėmiau sprendimą – nesigydyti materialiais vaistais.
Nuo to prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas, nes suvokiau, kad neužtenka žodžiais reikšti savo meilę ir pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU, bet reikia tuo realiai ir gyventi. Neturiu tikslo , kad kūnas būtinai turi pasveikti, tai ne mano valia, nes jis man laikinai padovanotas, bet turiu tikslą kiekvieną savo gyvenimo akimirką būti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Dabar jau penkta diena badauju, nes reikia apvalyti kūną nuo vaistų. Nevalgydama nenutraukiu savo įprastos veiklos, rytais darau jogos pratimus, atlieku visus buitinius darbus, daug vaikštau laukais ir miškais. Vaikščiodama dar ir šiukšles visur surenku.
Šiandien buvau vietinėje bibliotekoje, nunešiau perskaitytas knygas. Ten buvo susirinkę velžietes, kurios mokėsi iš spalvotų popierėlių daryti visokias kompozicijas. Aš irgi prisijungiau prie jų. Atėjo mintis, kad turiu šiems žmonėms pasiūlyti studijuoti Urantijos Knygą, nes seniai apie tai mąsčiau. Tyliai pasimeldžiau, kad viskas vyktų sklandžiai ir pasakiau apie tai, trumpai išdėsčiusi apreiškimo turinį. Bibliotekininkė tam pritarė ir net pasisiūlė parašyti skelbimus, kad nuo kovo 18 dienos 10 valandą čia ir prasideda tos studijos. Štai kaip Apvaizda sudėliojo įvykius, kas įvyktų mano troškimas. Ir mano ankstesnis priimtas sprendimas suteikė man daugiau ryžto šiam sprendimui priimti.
Su meile

Laima
2014-03-04 14:24:50

Komentarai

Mylima Rojaus Trejybe, mylimas AŠ ESU, garbinu Tave, savo dvasinėmis akimis matydama sklindančia Tavo Garbę ir Šlovę, Tavo Meilę ir Šviesą, užliejančia visą Kūriniją. Garbinu Tave už tai, kad Tu ESI, kad dėka Jūsų Trijų Šaltinių ir Centrų ESU AŠ, esame mes visi, ir būsime amžinai.
Garbinu Tave iš visos širdies, visa savo atvertos sielos gelme,visomis proto galiomis, garbinu iš meilės Tau ir visai Tavo Kūrinijai, šlovinu Tave laisva valia gauta iš Tavęs.
Manoji valia,kad būtų Tavoji valia. Amen.

Šioje virtualioje erdvėje panorau pasidalinti nuosava, asmenine patirtimi, apie mano pačios pasąmoninę baimę, dėl kurios realaus buvimo, /kartais/ ne vienam iškylą kai kurių abejonių.
Jau dvidešimt šešis metus turiu skausmingų problemų su stuburo ligomis. Manau, kad vis del to
tai sunkių, neprotingų fizinių darbų pasekmė; su amžiumi prisidėjo dar ir kitos priežastys.
Apie 10 metų naudoju nuskausminančius „ vaistus“; pastaraisiais metais kasdien naudojau jau po tris tabletes. Ir štai praėjusį šeštadienį, ryte paėmusį eiline dozę „dopingo“ su visa meile puoliau į lysvių darže ravėjimą. Dirbdama dėkojau Tėvui-Rojaus Trejybei-AŠ ESU už gerą, ne lietingą orą , ir žinoma, už derliu. Išreiškiau Jam troškimą, kad šalto oro „išsigandę“ agurkėliai atsigautų, kad sekantį kartą važiuodama i Rojaus Trejybės- AŠ ESU garbinimo maldas Kaune, daržo agurkais galėčiau pasidalinti su dvasiniais broliais ir sesėmis urantais.
Tą dieną po darbų pasėdėjau prie kompiuterio ir vėl, eilinį kartą, per savo proto prizmę perleidau tokią mintį: o kaip gi vis dėl to atrodo tas atsivėręs Rojaus Tėvams Jų vaikas; kokius savo asmeninio charakterio bruožus jis demonstruoją.
Atrodo, kad ankščiau, prieš kelis dešimtmečius aš tikrai neblogai žinojau kaip tai atrodo; buvo tokių žmonių, kurie norėjo ant mano rankų numirti; kada mokiausi jutau iš moterų ir ypatingai iš vyrų pusės pagarbą. Aš turėjau progos patirti / kaip dabar suvokiu /dieviškąją meilę savo atžvilgiu – ne kūniškąją, gašlumui vietos nebuvo.
O dabar, atėjo toks metas, kai manyje lyg viskas ir susipainiojo, ne visuomet girdžiu to vidinio patariamojo balso.
Prieš ateinant į mano gyvenimą Penktam Epochiniam apreiškimui, kaip ir daugelis iš jūsų, su visą galvą pasinėriau į izoterinę literatūrą ir, žinoma, turėjau bendražygę –Rūtą. Pradžioje patyrėme euforiją, o po to..., o po to pajutom, kad su psichikos stabilumu kažkas ne taip. Tai paskatino naujus ieškojimus, pasekoje - Urantijos Knyga, urantinis forumas, Algimanto Mokymai, galiausiai Gyvoji Rojaus Trejybės- AŠ ESU Šventovė. GYVASIS DVASINIS KELIAS. Man atrodė, kad izoterikai vietos mano gyvenime jau nebeliko. Pasirodė, kad mano žmogiškasis protas taip manę.
Aukščiau, mano paminėtą šeštadienio vakarą, kompiuterį, atsitiktinai izoterikoje atradusi geras mintis nubėgau pas Rūtą ir į jos kompiuterį įkėliau tą knygą.
Išejusi iš jos pajutau sieloje didelį diskomfortą, tiesiog, nejutau ryšio su Šaltiniais ir Centrais. Pradėjo skaudenti stuburą. Sugėriau dozę „dopingo“ ir nuėjau miegoti.
Atsibudau ryte. Buvo sekmadienis. Ta diena, kada turėjo vykti Dieviškųjų Rojaus Tėvų garbinimas Kaune. Važiuoti neplanavau, nes man su sūnumi nusimatė darbas su išvykimu iš namų visai savaitei. Planavau 11 valandą dvasioje jungtis su Rojaus Trejybės – AŠ ESU Šventovėje vykstančiomis pamaldomis.
Pajutau juosmens lygio kairėje pusėje skausmą, nusprendžiau išeiti i kolektyvinius sodus pasivaikščioti; pamaniau, kad tai bus ir mankšta ir, eidama pro Astros sodą, 11 valandą kartu su urantais Kaune pagarbinsiu Dieviškuosius Rojaus Tėvus.
Sode gana tolokai nuėjau. Skausmas prasidėjo toks, kad teko pasukti atgal. Kaip tyčia pakeliui pradėjo stabdyti moterys tam, kad galėtų su manimi pasiplepėti. Vienos moters teko atsiprašyti paaiškinant jai,kad skausmas man neleidžia toliau kalbėtis.
Parėjusi namo iš skausmo neradau sau vietos.Pradžioje stengiausi tai slėpti nuo sūnaus. Po to atėjo mintis, kad tikriausiai vis dėl to reikės kviestis „greitąją‘. Prisiminiau, kad mano pusseseriai prieš stuburo operaciją, per eilinį skausmo priepuolį medikai leido morfiju. Man ši perspektyva visiškai nepatiko. Pradėjau mintimis jungtis su Rojaus Trejybės Šventove Kaune, bet viskas nutrūko, tai tapo, tiesiog neįmanomu reiškiniu. Jokios gelbstinčios pozos neatradau. Pajutau, kad pradėjo pykinti. Buvo momentas, kad atrodė, jog prarasiu sąmonę. Pagaliau mintimis pradėjau šauktis pagalbos Trejybės, Apvaizdos, Gyvybės Nešėjų, visus ką tik sugebėjau prisiminti. Po užėjusios pykinimo bangos paprašiau sūnų, kad nueitų į vaistinę ir nupirktų pačius stipriausius nuo skausmo „ vaistus“.
Jam išėjus buvau priversta nueiti į tualetą. Lipant iš lovos sukosi viena mintis: Tėve, neleisk, kad man būtų „atimtos“ kojos; šitokį patyrimą turėjau maždaug prieš 25 metus, kada eilinio priepuolio metu kojos tapo „guminės, tuo metu iki tualeto šliaužiau pasiremdama rankomis.
Ir štai dabar, po sūnaus išėjimo į vaistinę praėjo maždaug 3-4 minutės iš tualeto aš išėjau stačiomis ir ABSOLIUČIAI JOKIO SKAUSMO JOKIO PYKINIMO.
Pirma mintis buvo tokia: Štai, bandymo neatlaikiau,sūnaus išėjimas vaistų apramino pasąmonę, ten tūnančia gyvulinę baimę. Ir kaip buvo gaila, kaip į balą išmestus 16 litų už nuskausminančius „vaistus“.
Šiandieną trečiadienis. Nejaučiu jokio stuburo skausmo. Dar daugiau: vietoje kiekvieną rytą geriamų 6-7 tablečių išgeriu tik vieną tabletę „Nebikard“, kad sulėtinčiau širdies pulsą, nes, kai mano širdies pulsas pasiekia 120. manę pradeda dusinti.
Aš nežinau, kaip ilgai manyje nepasireikš mano minėtų ligų simptomai, bet gerai žinau, kad tai priklauso nuo vis gilesnio ryšio su Tėvu-Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir kaip greitai JIE man padės išvaduoti mano pasąmonę NUO BAIMIŲ, kurie ir charakterizuoja mano gyvulinį pradą.

Kada yra per seklus ĮTIKĖJIMAS, per seklus ATSIVĖRIMAS ROJAUS TĖVAMS, tenka išgyventi gana skaudžius patyrimus.
O patyrimai gali būti tik džiaugsmingi.
Nepavydėkime tiems, kurie JAU turi platesnę, dievišką įžvalgą.
JIE YRA UŽ MUS IŠMINTINGESNI.

Telydi visus Rojaus Tėvų palaima.
Su meile,

IRENA
2014-07-02 15:01:36



Mielieji, noriu pasidalinti savo patyrimais ir mokymais apie maldos poveikį fiziniam žmogaus kūnui, aplinkai.

Visai neseniai, prieš kelias savaites, mano anytos, kaip dabar įprasta sakyti, gyvenimo draugui atsitiko nelaimė.Pusamžis vyras, besidarbuodamas statybose, nukrito nuo pastolių ir smarkiai susižalojo - plyšo dešinys inkstas, lūžo trys šonkauliai, prasidėjo vidinis kraujavimas.Esant tokiai nestabiliai būklei, buvo ruošiamasi šalinti pažeistą inkstą, nors jo sužalojimo laipsnis - iš galimų penkių -buvo trečias.Gyvena žmonės, žinoma, ir su vienu inkstu, bet gyvenimo kokybė - nebe ta.Juk, jei Kūrėjas sutvėrė mirtingąjį žmogų žemiškajam gyvenimui su tam tikru skaičiumi organų, reiškia taip ir turi būti.

Šis nukentėjusysis - darbingas žmogus, auksarankis meistras, doras, kokių šiandien nedaug, tik, deja, netikintis.
Tik sužinojus apie nelaimę, kasdien ir ne kartą melsdavausi, kad šis vyriškis būtų nuramintas ir sustiprintas, kad vyktų gijimo procesai, kad gydytojai neskubėtų, turėtų kantrybės palaukti, kad susimąstytų, jog ne vien tiknuo jų priklauso žmogaus gyvybė, sveikata, kad yra Aukštesnės Jėgos.
Ir ką jūs manot - kelias dienas iš eilės vyko skirtingi sprendimai - iš ryto medikai sutarė neoperuoti, po pietų - vėl ruošiamasi operacijai, o vakare nutarta palaukti rytojaus.Žinoma, tam įtakos turėjo ir paties paciento nusistatymas - šis žmogus, matyt, Minties Derintojo vedamas, tris kartus pasirašė dokumentus, kad atsisako inksto šalinimo operacijos.Dabar, kad medikai apsidraustų, visada, net dėl mažiausios procedūros pateikia pasirašyti dokumentą.

Spaudimas operuotis iš gydytojų buvo vis tik didelis, nes vėliau jie apie šį pacientą pasakė : užsispyręs žemaitis.
Ligonio būklė pamažu stabilizavosi, per išvestą dreną valėsi fizinis kūnas.Iki visiško pasveikimo dar turi praeiti nemažai laiko.

Už šį susižalojusį vyrą meldėsi, kiek žinau, mažiausiai dar keturi mirtingieji.Žinoma, ne visų maldos buvo tokios, kaip meldžiasi urantai, bet, jei prašoma iš širdies, tai tokia malda tikrai nelieka neišgirsta, o turi prasmę ir poveikį aplinkai.

Žmogaus protas, atsiverdamas Kūrėjui, pajėgus atstatyti net sutrikdyto materialaus apvalkalo energetines grandines.Tokį sutrikimą gali atstatyti pats, per savosios sąmonės virpesių pakėlimą į aukštesnių virpesių lygį.

Todėl mes turime tapti savo pačių gydytojais, nes visa medicina yra pajungta įžūliam pelnui gauti, Hipokrato priesaikos retas kuris medikas laikosi.

Aš pati patyriau įtikėjimo, maldos galią savo išoriniam energetiniam Dvasinės asmenybės apvalkalui. Juk, kas galėjo pamanyti, kad dar prieš keturis metus vos begalėdama paeiti - toks silpnas, pilnas ligų buvo mano materialus kūnas - dabar kasdien bėgu, lekiu, o kartais tiesiog skrendu, nes turiu nedidelę šeimą, nemažus namus, augintinį šunį, daržus, gėlynus, šiltnamį, ir viskam reikalinga mano meilė, rūpestis, mano rankos.

Ir visa tai - su ROJAUS TREJYBE - AŠ ESU !

Ir tikrai žinau, kad ateity bendrausiu ir bendradarbiausiu su kitais urantais, su mūsų Dvasiniu vadovu Algimantu, bet iki to meto mano pačios gyvenime turės įvykti daug pokyčių.Ir kaip mus ragina Urantijos Dokumentų Apreiškėjai - ,, BET NEPRARASKITE DRĄSOS '' , turėkime kantrybės išlaukti, ir viskas, kas turi būti - bus.


Tebūnie pagarbinta ir pašlovinta ROJAUS TREJYBĖ - AŠ ESU !


Telydi jus ramybė
Birutė
Kretinga

birute1
2014-07-01 19:06:03



Mielieji, ačiū jums už didžiausią pagalbą- savo maldas, nes Violeta pakilo iš mirties patalo, ką pati tik neseniai sužinojo. Jai gydytojai nieko nesakė, nes nenorėjo gąsdinti ir nedarė operacijos, nes jų manymu, ji nebūtų jos atlaikiusi, todėl gydė tik vaistais nesitikėdami didelio pagerėjimo. O dabar patys stebisi- kaip gi taip žmogus išsikapstė, nors dar ir nėra galutinai pasveikusi, tačiau pagerėjimas yra didžiulis-skiriasi kaip diena ir naktis.
Kai sužinojau, kad ji ligoninėje, jaučiau NUOLATINĮ RAGINIMĄ pas ją būtinai nueiti. Nors ir turėjau abejonių- ar verta eiti, ar verta paskleisti šią šviesą, nes nesitikėjau, kad ji bus priimta. O ji buvo priimta, ir labai nuoširdžiai. Kai pas ją nuėjau, ilgai delsiau kalbėti šia tema, bet vėl jaučiau tą vidinį raginimą. Kai pradėjome kalbėti, pasakiau, jog geriausias gydymas yra malda ir nors ji manęs klausė kaip melstis, aš tik paaiškinau ir viskas. Tačiau kai pagaliau išdrįsau pasiūlyti pasimelsti garsiai kartu- ji sutiko! Ir paklausus, ar ką nors jautė- atsakė, kad jautė malonią šilumą būtent toje vietoje, kur buvo ligos židinys.
Mes nusprendėme, kad geriausia jai pradėti skaityti “Kalbu jums vėl”. Tai ji šią knygą yra jau įpusėjusi ir pagaliau sveiksta po ilgų mėnesių įvairių ligų ir vaistų kankynės. Ji netgi nusprendė atsisakyti antibiotikų ir pasitikėti Rojaus Trejybės gydymu. Ji man sako: įvyko stebuklas. O aš jai sakau, kad čia ne stebuklas, bet tikrovė. Juk tikrasis gydymas vyksta ne materialiu, bet dvasiniu lygmeniu, todėl ir mums reikia kuo daugiau atsiverti Rojaus Trejybei-AŠ ESU ir pasitikėti jos nuostabiu gydymu. Nes baimės ir nepasitikėjimas ir yra didžiausios kliūtys pasveikti. Tai yra nuostabus sustiprinimas mums visiems, kad su Rojaus Trejybe-AŠ ESU yra įmanoma viskas!
O man dar viena pamoka- kad negalima apie žmones ir jų nuomonę spręsti iš anksto, nes savo materialiu protu galim nuspręsti visai ne į tą pusę. Reikia tik labiau pasitikėti ir leistis būti vedamam mūsų pačių mylimiausių tėvų- Rojaus Trejybės-AŠ ESU, nes jie juk mums suteikia viską ko mums reikia ir kas mums yra geriausia ir naudingiausia, o mums belieka atsiverti ir visa tai pasiimti.
Su meile,

Skaiste
2014-06-16 00:47:59



Mielieji, praeitą svaitę iki šio sekmadienio popietės mane kamavo spazminiai skausmai pilvo srityje. Tai primena ligos simptomus, kuriuos jaučiau ankščiau. Protas pradėjo piešti vieną už kitą niuresnes perspektyvas. Šeštadienį vakare atrodo jėjos visai apleido, nebenorėjau net rūbų miegui persirengti ir praustis. Paskui pamąsčiau, na šito tai jau nebus, kad net praustis nustočiau. Pasiėmiau į partnerius Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Kalbu garsiai, kad aš su tavimi čia rengiuosi, kartu prausiuosi, kloju lovą. Kartu mes viską galime. Viską atlikau, įveikiau sustingimą ir abuojumą.
Sekmadienį baimės dar bujojo mano prote, todėl net nenuvykau į Kauną, į Rojau Trejybės šventovę. Žinau, kad skriaudžiu save, kad man kaip tik reikia dabar pabūti aukštesnio dažnio virpesiuose, kolektyviai pagarbinti Rojau Trejybę-AŠ ESU. Nenuvykau, nors ir turėjau iš vakaro patyrimą, kad su Rojau Tėvais viskas galima. Gyvulinis protas paėmė viršų.
Sekmadienį pusiaudienį man pagerėjo, net į lauką išėjau, šiek tiek pasivaikščiojau. Paskui sužinojau, kad jūs mano broliai ir sesės meldėties už mano gylesnį atsivėrimą Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, kiti meldėsi ir individualiai. Štai kaip galingai ir realiai veikia malda. Maldos virpesiai pasiekė mane, apramino protą ir per tą apraminimą galėjau pasiimti gal nedidelį, bet juntamą pasveikimo gabalėlį. Ir tokie gabalėlai ir sudaro pasveikimo procesą, kada bet kokioje situacijoje didėja pasitikėjimas Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Su meile,

Laima
2014-05-18 22:58:46



Mielieji , šylant orams , vis dažniau keliaujame į gamtą ,pabėgti nuo aplink tvyrančio triukšmo, žemų virpesių.Norime pasidžiaugti tobula kūrinija, atgauti ramybę, pabūti su Kūrėju.Dabar gana dažnai išgirsi kalbant žmones, kad baisu vaikščioti po miškus, ilsėtis prie upių, ežerų, nes aplink- vien užsikrėtusios erkės, platinančios net materialia mirtimi besibaigiančias ligas.Viena pažįstama moteris su savo mažamete dukrele bijo net į parką nueiti, nes gali būti įkąstos erkių.
Papasakosiu kelių metų patyrimą su erkėmis.Beveik prieš trejus metus, vasaros pabaigoje, ant savo materialaus kūno pastebėjau rausvą dėmę, kuri kasdien plėtėsi, ryškėjo, atrodė kaip didžiulis ratas.Tada jau buvau atradusi ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU,ir buvau tiek nuraminta, jog atsiminiau tik, kad toje vietoje buvo įsisiurbusi maža erkė, o daugiau atsiminti, iš kur ją pasigavau –ar iš šalia esančio miško, ar parsivežiau nuo Minijos krantų –negalėjau, nes atmintis buvo tarytum užblokuota ir man net neleido ilgiau svarstyti, kas bus, bijoti.Nors aiškiai matėsi, kad tai Laimo ligos simptomai.Mano žemiškoji šeima ragino eiti pas gydytojus, bet aš nė minties neturėjau, kad gersiu antibiotikus.Su Laimo ligos sukėlėjais sveikas organizmas geba susidoroti pats, bet mano atveju, toje vietoje, kur buvo ligos židinys- pilvo srityje – per ankstesnes chirurgines operacijas nuo pagrindinių pilvo arterijų buvo pašalinta 11 limfmazgių, kurie yra mūsų materialaus kūno ,,sargai ‚‘ ir naikina svetimkūnius, bakterijas,virusus, vėžines ląsteles.Tačiau buvau raminama Minties Derintojo, kad nebijočiau.Žinoma gyvenau su ROJAUS TREJYBE –AŠ ESU,meldžiausi.Ir praėjus maždaug 4 mėnesiams, vieną naktį ėmė krėsti drebulys.Buvau skaičiusi, kad, kai antibiotikai kovoja su šios ligos sukėlėjais, tada drebina šaltkrėtis.O aš nevartojau jokių vaistų .Nuo tada dėmė ėmė nykti, kol neliko jokių žymių.
Mes, urantai, žinome, kad materialaus kūno , išorinio Dvasinės Asmenybės apvalkalo sveikimas vyksta dvasiniame lygyje, kai veikia ROJAUS TREJYBĖS –AŠ ESU Meilės energijos grandinių galia, aukšto dažnio energetiniai virpesiai, kai mirtingasis atsiveria Kūrėjui ir atsiduoda Jo valiai.
Šį pavasarį iš savo šuns, su kuriuo beveik kasdien vaikštom miške, išrinkau apie 20 gyvulinių erkių, o kiek jų dar pastebėjau neįsisiurbusių, nors šuo segi specialų antkaklį nuo parazitų.Pačiai dar neįsisiurbė nė viena.Visada, prieš išeinant į mišką, kreipiuosi į ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU prašydama, kad neparsineštume užkrėstos erkės.
Tas tiesa, infekuotų virusais, bakterijomis erkių tik daugės.Ir apreiškimuose perspėjama, kad žmonijos žemi virpesiai, tamsi aplinka ,,sukuria labai palankią terpę naujų virusų atsiradimui ir dauginimuisi.O jie lygiai taip pat prasiskverbs per žemų sąmonės virpesių apimtus fizinius kūnus ir ten pradės daugintis.“( Jėzaus Kristaus ,,Kalbu jums vėl „)
Kažkuriame mūsų Dvasios brolio Algimanto mokyme –patyrime skaičiau, kad gimusio iš Dvasios –nė erkė nepalies.Todėl mes, einantys Gyvuoju dvasingėjimo keliu, turime ryžtingiau žengti į ROJAUS TREJYBĖS –AŠ ESU mums numatytą ateitį ir tada patirsime, kaip lenva ir gera, kai nieko nebijai, kad žinai, jog tavimi bus pasirūpinta, kad būsi apsaugotas, o taip pat ir pats stengsiesi gyventi dėl Visos Kūrinijos.

Telydi jus ramybė

Birutė

birute1
2014-05-16 13:17:15



Ne tik likimas, bet ir pats atsiverimas nuo taves nepriklauso. Viskas dievo valioje ir ne kitaip. Kas mano kitaip, tas labai suklaidintas

Simas
2014-05-12 10:47:49



Mielieji, jau beveik trys mėnesiai, kaip priėmiau sprendimą nebesigydyti materialiais vaistais nuo paskutinės stadijos vėžinio susirgimo. Šis patyrimas man yra didžiulis išbandymas, nes per Rojaus Trejybės- AŠ ESU garbinimą tenka įveikti daug stereotipų ir baimių nuolat išlendančių iš pasąmonės. Tai, kad mano pasirinkimas teisingas aš neabejojių, nes vis labiau auga pasitikėjimas Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Komunija tampa švelnesnė ir imtymesnė, galiu garbinti net kamuojam kūno skausmų, ko anksčiau tikrai negalėju daryti.Vienintelis ir svarbiausias dalykas mums visiems yra ATSIVĖRIMAS Rojaus Trejybei-AŠ ESU. To viso per kartų kartas suformuoto pasąmoninių baimių ir gyvulinio proto diktuojamų nuostatų kaukės, kuri ir atskiria mus nuo Kūrėjo, nusiėmimas, kuris, vėlgi, neįmanomas be gylėjančio atsivėrimo. Kada mes tampame tokie, kokie kaip asmenybės esame, tada ir kuriame kartu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Iki to laiko mes esame didžiąja dalimi griovėjai puoselėjantys troškimą tamti bendrakūrėjais. Tik taip pasireiškiantis ir galime turėti sveiką kūną, nes tada tas kūnas kaip asmenybės išraiškos priemonė yra naudojamas pagal savo paskirtį.
Praeitą kartą Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje Kaune sakiau, kad priimu sprendimą likti šiame kūne ir tapti dvasiniu mokytoju, tačiau dabar supratau, kad PATI Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra suplanavusi visą mūsų likimą, įskaitant ir tą gyvenimo planetoje atkarpą, todėl reikia tik ATSIVERTI jai, pajausti jos vedimą, ir tada mano valia susilies su Kūrėjo valia. Tada mano troškim ai, išsakyti garsiai ar neišsakyti, taps tikrove, kurios šaltinis yra Rojus Trejybė-AŠ ESU. Aš tapsiu Rojaus Trejybės –AŠ ESU bendrakūrėja.
Su meile,

Laima
2014-05-11 12:47:30



Mieli dvasios broliai ir sesės,visiems dėkoju,koki nuostabūs patyrimai ir mokymai forume ir kada klausiaus gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės- AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje vykusių Vilniuje garsinio įrašo,kada savo mokymą pasakojo Birutė,Jurgita ir ankstesnis patyrimas perkant automobilį ir aš kartu džiaugiuos.Man tai yra šviesa ir geros pamokos.Miela Laima džiugu kad tavo toks gilus atsivėrimas ir įtikėjimas.Aš už tave taip pat meldžiuos.Aš esu laiminga ir dėkoju Rojaus Trejybei-AŠ ESU kad sutikau tiek dvasios brolių ir sesių.Su meile ir ramybe.Janina.

bendruomene
2014-04-23 21:30:06



Mielieji, mes žinome, kad toje gyvoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanytoje sistemoje, kurią sudaro asmenybė, protas ir kūnas, viską apjungiačiuoju pradu yra asmenybė, dvasia, kuria mes, mirtinjieji, ir esame. Tuo tarpu protas ir kūnas yra priemonės tai asmenybei pasireikšti. Ir pasireikšti ne bet kaip, o vykdant Rojau Trejybės- AŠ ESU valią. Iš tikrųjų pati asmenybė išreiškia savo laisvą valią per savo tapatybę, kuri yra arba tapati Rojaus Tėvų numatytam evoliuciniam planui ir yra tikroviška arba paneigdama tikrovę tampa nereali ir yra sunaikinama. Tuo tarpu pačios asmenybės sudedamosios dalys lieka Aukščiasioje Butybėje.
Ši tema pavadinta – gydymas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tačiau čia turima omenyje ne tik tiesioginį kūno gydymą, o asmenybės potencialų išraiška aktualu per atsivėrimą ir įtikėjimą. Kada asmenybė pradeda reikštis kaip yra numatęs Kūrėjas, sutrikusi kūno energetinė pusiausvyra atsistato, nes yra numatyta, kad tas apvalkalas ir veiktų būtent tokiomis sąlygomis. Kada asmenybė kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU bendrakūrėja visai nesireiškia atsiranda taip vadinamos proto ir kūno ligos. Atsivėrimas ir įtikėjimas leidža pajusti Minties Derintojo vedimą ir to pasekoje priimami vis išmintingesni sprendimai ir to paties kūno priežiūros atžvilgiu.
Bet koks materialių priemonių naudojimas gydant kūną yra tik gyvulinio proto apraminimas, nes kūno sveikata vis tiek ateina iš Sveikatos šaltinio Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Pats kūnas irgi yra mums padovanodas. Mes jo patys nekūrėme ir nežinome kaip jis funkcionuoja. Tik Kūrėjas ir gali vėl suderinti savo kūrinį.
Materialių ligų gydymas tai dar didesnis atsivėrimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU. O Rojaus Tėvai jau žinos kur , kaip ir kokiame apvalkale turi pasireikšti jų mylimiausias vaikas.
Su meile,

Laima
2014-04-22 20:14:47



Mielieji, mes žinome, kad toje gyvoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanytoje sistemoje, kurią sudaro asmenybė, protas ir kūnas, viską apjungiačiuoju pradu yra asmenybė, dvasia, kuria mes, mirtinjieji, ir esame. Tuo tarpu protas ir kūnas yra priemonės tai asmenybei pasireikšti. Ir pasireikšti ne bet kaip, o vykdant Rojau Trejybės- AŠ ESU valią. Iš tikrųjų pati asmenybė išreiškia savo laisvą valią per savo tapatybę, kuri yra arba tapati Rojaus Tėvų numatytam evoliuciniam planui ir yra tikroviška arba paneigdama tikrovę tampa nereali ir yra sunaikinama. Tuo tarpu pačios asmenybės sudedamosios dalys lieka Aukščiasioje Butybėje.
Ši tema pavadinta – gydymas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tačiau čia turima omenyje ne tik tiesioginį kūno gydymą, o asmenybės potencialų išraiška aktualu per atsivėrimą ir įtikėjimą. Kada asmenybė pradeda reikštis kaip yra numatęs Kūrėjas, sutrikusi kūno energetinė pusiausvyra atsistato, nes yra numatyta, kad tas apvalkalas ir veiktų būtent tokiomis sąlygomis. Kada asmenybė kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU bendrakūrėja visai nesireiškia atsiranda taip vadinamos proto ir kūno ligos. Atsivėrimas ir įtikėjimas leidža pajusti Minties Derintojo vedimą ir to pasekoje priimami vis išmintingesni sprendimai ir to paties kūno priežiūros atžvilgiu.
Bet koks materialių priemonių naudojimas gydant kūną yra tik gyvulinio proto apraminimas, nes kūno sveikata vis tiek ateina iš Sveikatos šaltinio Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Pats kūnas irgi yra mums padovanodas. Mes jo patys nekūrėme ir nežinome kaip jis funkcionuoja. Tik Kūrėjas ir gali vėl suderinti savo kūrinį.
Materialių ligų gydymas tai dar didesnis atsivėrimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU. O Rojaus Tėvai jau žinos kur , kaip ir kokiame apvalkale turi pasireikšti jų mylimiausias vaikas.
Su meile,

Laima
2014-04-22 20:14:25




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal