Forumas: temos peržiūra
Gydymas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji, kaip jau žinote iš mano ankstesnių parašymų į forumą, prieš metus ir keturis mėnesius man buvo nustatytas ketvirtos stadijos žarnyno su metostazėmis kepenyse vėžinis kūno susirgimas. Tada man buvo atlikta žarnyno operacija ir aš sutikau tęsti gydymą chemoterapiniais vaistais. Tuo metu aš jau mąsčiau apie pasirinkimą tarp Rojaus Trejybės ir materialaus gydymo, tačiau pasąmoninės baimės ir seklus įtikėjimas padiktavo sprendimą, kad pasirinkau gydymą vaistais. Tas gydymas tęsėsi iki praeito penktadienio. Tyrimai visą laiką rodė, kad mano fizinė būklė gerėja. Pats taip vadinamas gydymas yra labai alinantis ir skausmingas tiek protui, tiek kūnui. Apie tai yra daug rašinių internete. Tačiau visą laiką žinojau, kad tokia apverktina kūno būsena yra mano ankstesnių sprendimų gyvenime pasekmė, nė viena sekunde nesuabejojau, kad gyvojo kelio tiesa ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU meile. Garbinau kūrėja garsiai ligoninėje, skleidžiau dvasios šaltinius, visiems kalbėjau apie tikrovę, lankiau Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovę Kaune.
Per tą laikotarpį aš daugiau atsiskleidžiau kaip asmenybė, atsirado glaudesnis ryšys su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, įgavau didesne kosminę įžvalgą, pradėjau patirti susiliejimo su Kūrėju būsena, kuri buvo dar nepastovi. Aš vis labiau įsitikindavau, kad materialūs vaistai ir materialių gydytojų gydymo metodai negydo, o tik tam tikram laikui konservuoja ligą, narkotizuoja žmogaus protą ir padaro jį priklausomą nuo vaistų ir gydytojų, kurie gąsdina baisiausiomis pasekmėmis, jeigu gydytojų, įgavusių valdžią pacientui, nurogymų nesilaikysi.
Praėjusį penktadienį ligoninėje man gydytoja pasakė, kad kraujo tyrimai rodo pablogėjusią organizmo būseną, kad vėžinės ląstelės plečiasi ir reikalingas gydymas jau kitais vaistais. Vėl atsidūriau situacijoje, kaip daugiau negu prieš metus laiko, kada turiu priimti sprendimą. Pirmiausia pamąsčiau, kad čia ne sutapimas, jog situacija kartojasi. Paskambinau Algimantui,kuris pasakė, kad priimant sprendimą turiu pajusti ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU būseną ir papasakojo savo patyrimą, kaip priėmė sprendimą nesigydyti materialiais vaistais, o atsiduoti Rojaus Trejybės-AŠ ESU valiai, kad skambutis jam rodo mano įtikėjimo stoką. Tada pasakiau gydytojams, kad dabar į ligoninę negulsiu, kad man reikia viską apmąstyti. Jie, aišku supyko ir prigrasino visokiomis nemaloniomis pasekmėmis, kad toks mano sprendimas atves į skausmingą kūno mirtį.
Grįžusi namo ilgai garbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU ( ir dabar garbinu vis daugiau, atėjus pirmajai minčiai apie tai ) ir priėmiau sprendimą – nesigydyti materialiais vaistais.
Nuo to prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas, nes suvokiau, kad neužtenka žodžiais reikšti savo meilę ir pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU, bet reikia tuo realiai ir gyventi. Neturiu tikslo , kad kūnas būtinai turi pasveikti, tai ne mano valia, nes jis man laikinai padovanotas, bet turiu tikslą kiekvieną savo gyvenimo akimirką būti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Dabar jau penkta diena badauju, nes reikia apvalyti kūną nuo vaistų. Nevalgydama nenutraukiu savo įprastos veiklos, rytais darau jogos pratimus, atlieku visus buitinius darbus, daug vaikštau laukais ir miškais. Vaikščiodama dar ir šiukšles visur surenku.
Šiandien buvau vietinėje bibliotekoje, nunešiau perskaitytas knygas. Ten buvo susirinkę velžietes, kurios mokėsi iš spalvotų popierėlių daryti visokias kompozicijas. Aš irgi prisijungiau prie jų. Atėjo mintis, kad turiu šiems žmonėms pasiūlyti studijuoti Urantijos Knygą, nes seniai apie tai mąsčiau. Tyliai pasimeldžiau, kad viskas vyktų sklandžiai ir pasakiau apie tai, trumpai išdėsčiusi apreiškimo turinį. Bibliotekininkė tam pritarė ir net pasisiūlė parašyti skelbimus, kad nuo kovo 18 dienos 10 valandą čia ir prasideda tos studijos. Štai kaip Apvaizda sudėliojo įvykius, kas įvyktų mano troškimas. Ir mano ankstesnis priimtas sprendimas suteikė man daugiau ryžto šiam sprendimui priimti.
Su meile
2014-03-04 14:24:50
Komentarai
Mieloji Laima, kaip džiugu, kad tu taip drąsiai eini gyvuoju ROJAUS TREJYBES-AŠ ESU keliu, atsisakiusi materialių gydytojų, tradicinio gydymo.Aš nebuvau tokia drąsi, kai sirgau ir gydžiausi.Buvau didžiausioj nevilty, apimta abejonių.Bet, tikrai neperdėsiu, sakydama, jog tik ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU mane ,,už ausų ištraukė“ iš šito liūno.Kai vis labiau atsidaviau ROJAUS TREJYBES-AŠ ESU Meilei, gilindama įtikėjimą ir pasitikėdama savimi.
Tu net liaudiškų gydymo metodų nevartoji.Tas tiesa, pati galingiausia gydomoji galia yra ROJAUS TREJYBĖJE-AŠ ESU, įtikėjime, maldoje.Bet aš manau, kad Dangiškieji Kūrėjai ne vien tik dėl grožio ir įvairovės sukūrė vaistinguosius augalus, o esant reikalui, kad juos vartotume gydimuisi.Papasakosiu savo patyrimą su gydomaisiais augalais.
Kai sunkiai sirgau, buvau operuojama, mano teta, tada įtikėjusi moteris, labai pergyveno ir meldėsi už mane.Ji išgirdo Minties Derintojo balsą, kuris liepė man vartoti žolių arbatą.Viena iš tų žolių – miškinė sidabražolė.Ji valo kraują, limfą nuo cheminių vaistų likučių, piktybinių ląstelių, sutrikusios medžiagų apykaitos produktų, po operacijų.Kad padėčiau kūnui apsivalyti nuo teršalų, aš ir vartojau kelerius metus žolių nuovirą.Žinoma, tikrinau informaciją literatūroje, internete, ar tikrai ta žolė veiksminga ir nepakenks.Bet mano patirtis- o ir iš kitų girdėjau, kad šis augalas padėjo, - rodo, kad vaistingieji augalai irgi gali padėti.
Kiekvienas esame unikalus, skirtingas ir kiekvieno kelias su ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU ir sveikimo kelias- kitoks, su dvasinei asmenybei lemtais patyrimais.Palinkėčiau, mieloji Laima, dar gilesnio atsivėrimo, kaip ir sau, bet, manau, kad mes ir einame teisingai mažais žingsneliais, ne šuoliais, dvasingėjimo keliu.
Telydi jus ramybė
Birutė.
birute1
2014-04-22 16:36:06
Mielieji, mes eidami gyvuoju ROJAUS TREJYBĖS – AŠ ESU keliu ,esame skirtingai atsivėrę , vieni dar tik kelio pradžioje , kiti –toliau nužengę.Todėl ir baimės lygis visiems skirtingas.,,I Rojų nėra karališkųjų kelių, kelio sutumpinimo ,ar lengvų takelių.“Turime įgyti įvairių patyrimų ,ir susijusių su baime, kad vis labiau atsiveriant savo dangiškiesiems Tėvams , baimė būtų pakeista į MEILĘ.
Seniau aš bijojau dėl savo gyvybės , sveikatos ,bet perėjusi didžiulius sukrėtimus , atradusi ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU ,visiškai nustojau jaudintis dėl savęs.Tačiau tai nereiškia ,kad nebejaučiu jokios baimės.
Gyvenam sodų bendrijoje ,apsupti nuostabaus miško ,todėl beveik kasdien einu su savo augintiniu vokiečių aviganiu Reksu pasivaikščioti.Tačiau ,galima sakyti ,einu su baime.Nemažai hektarų miško priklauso savininkui- pusamžiui vyrui.O jis labai nepatenkintas , kad kažkas vaikšto po ,,jo“mišką .Kartą net grasino moteriai kirviu.Ir aš ,žinodama , kad jokiais argumentais jo neįtikinsiu- kad saugau mišką , surenku šiukšles , keipiuosi į ROJAUS TREJYBĘ –AŠ ESU ,prašau ,kad šito žmogaus geriau nesutikčiau.Ir , kai tik įžengiu į mišką , baimė tarsi išnyksta ,džiaugiuosi beveik tobula gamta , jaučiu čia pat esančius KŪRĖJUS.Tačiau vietoj baimės atsiranda nerimas dėl draskomos gamtos –iškirsti didžiuliai plotai miško, vertingiausi medžiai paimti ,o šakos ,kelmai suversti.Ir tai vyksta visoje Lietuvoje.Žmonių savanaudiškumas begalinis.
Einant gyvuoju keliu ,iššūkių yra daug.Kad ir bandymas skleisti šviesą- ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU realybę.Dažniausiai susiduriu su abejingumu ,ignoravimu.Net ir tie žmonės ,kurie atrodė esą šviesesni, paskutiniu laiku atsidūrę materializmo liūne- nori kuo daugiau gražių daiktų ,pinigų ,kelionių, o apie gyvenimo prasmę – mylėti žmones , kūriniją ,atrasti Dangiškuosius Tėvus – ROJAUS TREJYBĘ – AŠ ESU , nesusimąsto.
Telydi jus ramybė
Birutė
birute1
2014-04-16 13:59:35
Miela Laima,Birute kaip gera skaityti tokius nuostabius mokymus ir jūsų dvasinį augimą per patyrimus ir išbandymus.Su meile ir ramybe.Janina.
bendruomene
2014-04-15 18:04:57
Mielieji, jau du mėnesiai, kai man atsinaujinus vėžiniam susirgimui, nenaudoju jokių cheminių ar taip vadinamų liaudiškų vaistų. Šis sprendimas, pasiklaiuti tik Roajus Trejybe-AŠ ESU, man yra naujas ir nelengvas, reikalaujantis didesnio atsivėrimo ir įtikėjimo. Pirmiausia, iš pasąmonės išlenda baimės, apie kurių buvimą nė neįtariau. Žinau, kad tos baimės ir mano protėvių baimės, susiformavusios per kartų kartas, gludinčios ir mano pasąmonėjė. Mes, urantai, daug kalbame apie pasąmonės teršalus, jų ištirpdymą Rojaus Trejybės-AŠ esu meilėje, bet tas procesas susijęs su mūsų konkrečiais patyrimais gyvajame kelyje, kada mokymus ne tik skaitome, bet ir pradedame taikyti praktikoje, jais gyventi. Kiekviena charakterio yda, kiekviena pasąmonėje gludinti baimė tada suvokiama sąmonės lygiu, yra atpažįstama... ir pradeda sklaidytis Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės virpesiuose. Manu, kad tik taip yra valoma pasąmonė. Todėl Algimantas ir skatina, meskite dar didesnių iššūkių ir tų naujų patyrimų su Rojaus Trejybe-AŠ ESU įsisavinimas savo ruoštu dar labiau išvalys pasąmonę, kad su didesniu patyrimu vėl pasitikti kitus iššūkius.
Kada mano kūnas vis labiau apsivalo nuo vaistų, kurie tą kūną taip užteršė, kada smegenys pradeda atsipalaiduoti nuo priklausomybės nuo vaistų kaip nuo narkotikų, suvokiu kad mano valia buvo tiesiog paralyžiuota, priklausoma nuo gydytojų, visiškai neatsivėrusių Rojaus Trejybei-AŠ ESU mano brolių ir sesių, todėl nieko nieko neišmanančių apie žmogų kaip kosminę sistemą, kurioje vyrauja ir apjungia tą pačią sistemą dvasia, Rojaus Tėvų asmenybės dovana.
Šitas „praregėjimas“ apima ne tik materialaus kūno gydymo sritį, tačiau ir visas šiuolaikinės civilizacijos apraiškas, kuriose pasireiškia tik griovimas, chaosas, destrukcija.
Vien dėl šito taip sparčiai vykstančio kosminės įžvalgos gylėjimo vertėjo priimti tą sprendimą, gyventi be materialių vaistų su Rojaus Trejybe-AŠ ESU iš meilės ir visų labui.
Su meile,
Laima
2014-04-15 16:32:54
Mieloji Laima,mes už tave nuo pat pradžių meldžiamės.Turiu panašių patyrimų su gydytojais ir ligomis.Todėl noriu padrąsinti, kad eini teisingu gyvuoju keliu.
ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU radau prieš ketverius metus.Tada, kai kūnas ir protas patyrė didžiules fizines ir dvasines kančias.Man irgi buvo diagnozuotas beveik antros stadijos vėžys.Buvau dar gana jauna moteris.Ryžausi operacijai, po jos sekė dar viena-daug drastiškesnė, su komplikacijom ir kūno pokyčiais.Mėginau kalbėtis su chirurg, kad gal užtektų mažesnės apimties operacijos, bet buvo pasakyta tiesiai šviesiai:,,Tu mirsi, čia ne gripas.Paliks vaikas neužaugintas!Kai tokia diagnozė, pagal protokola priklauso tokia operacija".Medikai gerai išmano žmonių psichologiją ir sunkiu momentu sutinki su viskuo, nors Minties Derintojas mane jau tada stabdė.Vėlaiu turėjau būti spinduliuojama ir penkis metus būti onkologinių ligonių įskaitoje, kas 2-3 mėn.važiuoti atlikti tyrimus.Tačiau po paskutinės operacijos supratau, kad geriau mirsiu, bet toliau nebesigydisiu.Prisidėjo prie to ir Apvaizda.Kai atėjo laikas važiuoti į Klaipėda spinduliniam gydimui, kaip tyčia prastai pasijutau, peršalau ir gydžiausi namie.Tai štai jau rudeni bus penki metai, kai su medikais nebeturiu jokių reikalų.Jei kartais sunegaluoja kūnas, nors iš tiesų nebesergu, tai meldžiuosi ir viskas kaip mat praeina.Tiesa, visiškai sveika nesu.Ligos ir operacijos padarė savo-nėra sveikas stuburas.Bet su tokiom patologijom galima gyventi.Tiesa, dar apie piktybinę ligą noriu pasakyti, kad svarbiausia nugalėti baimę, kuri nepaleidžia nei dieną nei naktį, kai žinai, kad tau -vėžys.Kai pamažu atsiveri ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU, pradedi įtikėti, taip palaipsniui išstumiama iš sąmonės ir pasąmonės baimė, kuri dažniausiai ir įveikia paliegusį kūną.Kai nelabai turėjau viltį, jog pasveiksiu, skaičiau verkdama JĖZAUS APREIŠKIMĄ ,,Kalbu jums vėl" ir ieškojau atsakymo, ar gyvensiu, ar pasveiksiu, ir ne kartą.Vėliau, kai nurimo protas, kai dar labiau įtikėjau, savaime atėjo supratimas, kad nebesirgsiu ir gyvensiu tiek, kiek ROJAUS TĖVŲ paskirta man.Jau 3 metus esu vegetarė, stengiuosi maitintis daugiau daržovėm, vaisiais, geriu susirinktų žolių arbatas.Esu įtikėjusi, nors iš Dvasios dar negimusi.Mėginu skleisti ROJAUS TRĖJYBĖS-AŠ ESU šviesą, gyvenu kasdien su Jais.Esam trise su mano žemiškąja mama ir teta studijuojančios URANTIJOS KNYGĄ, kitus apreiškimus, sutartom valandom garbinam ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU ir meldžiamės.
Telydi jus ramybė.
Birutė Kretinga.
birute1
2014-03-11 12:30:40
Mieloji Laima,mes už tave nuo pat pradžių meldžiamės.
birute1
2014-03-11 12:05:12
Laima, tu žengi per iššūkį, kurį daugelis atmeta, o tu priimi. Tikrai žinau ir jaučiu, ką tu aprašai, nes žmoguje savaime kyla tos abejonės, kaip viskas susiklostys, kaip bus toliau, nes niekada dar nebuvo žengta asmeniškai per tokį patyrimą, kada reikalingas grynai dvasinis išsigelbėjimas, ir tik vėliau ateinantis fizininės ląstelės sveikatingumas. Su mūsų medicina ir medikais aš jau seniai padėjau tašką ir net nebežiūriu į tą pusę, nes kaip tu jau iš savo patyrimo parašei, kad ”vaistai daro žmogų priklausomą nuo vaistų”, bet netik nuo jų, bet ir nuo pačių medikų, o jų pasakytos ir padarytos išvados iškarto persiduoda į pacientą, o tos išvados nebūtinai bus teisingos, o dažniausiai tai būna ne žmogų stiprinantys žodžiai, o tik nebent kažkokias miglotas viltis teikiančios mintys ir žmoguje pasėjama baimės sėkla, kuri išvidaus kaip kirminas sugraužia pasitikėjimą Kūrėjo Asmeniu savyje.
Mano tėvai ir giminės yra medikai ir aš žinau, kuo jie gyvena, žinau, kaip trūksta jiems Kūrėjo meilės, jie išviso netikintys, kaip per daug jie tiki tais materialiais tyrimais, kurie tik dar daugiau žmogų baugina, bet jo nepakylėja ir nesustiprina viduje. Jeigu aš vardinčiau kokias man ligas rašydavo, tai būtų nuobodu skaityti tą ilgą sąrašą tų sunkiai suvokiamų pavadinimų. Medicina yra mokslas apie ligas, bet ne apie sveikatą. Ir kada žmogus tą gyslą tarp savęs ir medikų nukerpa, tai tik tuomet gali prasidėti tikrasis vidinis gydymas dvasioje. Nes kol žmogus laikosi už gydytojo pasakyto žodžio, tai jis gi priklausomas nuo to, ką pasakys daktaras. Ogi reikia būti priklausomu tik nuo Kūrėjo vedimo ir reikalinga užsikrėsti ta vidine meilės šviesa, ją įgyti. Aišku reikia turėti mintyje, kad fizinė ląstelė keičiasi labai palaipsniui, nes ji įgavusi inertiškumą iš praeities, tačiau fizinis kūnas tvirtėja, kada žmogus, nepaisant skausmo ir abejonių, nepaisant įvairių baimių, nepaisant iš šono girdimų gąsdinimų ima gyventi visumos labui, ima netik mesltis ir garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, bet ir VEIKTI su ja ir joje drauge. Aš vis labiau pastebiu, kaip keičiasi mano pasireiškimas išorėje, nes seniau daugiau melsdavausi, bet mažai veikdavau, o dabar keičiasi santykis - daugiau veikiu nei meldžiuosi, nes gi reikalinga, kad pats veikimas visumos labui, kuris aktyvina žmogaus ląstelę ir visą asmenybės dovaną virstų ta atsivėrimo malda veikimo akimirkoje. Todėl neužtenka vien melstis, o tu ir priėmei sprendimą studijuoti Urantijos Knygą ir todėl kai tu vesi šias studijas, per tave tekės gyvybinė energija, stiprės tavo dvasia. O tai reiškia stiprės kūno ląstelė, ji sveiks ir stiprės.
Ir tu teisingai rašai, nes jau patyrei, kad materialus gydymas negydo dvasios, nes dvasia yra gydoma būtent per šį gyvąjį kelią, kuriuo reikalinga gyventi kiekvienam žmogui ir jau vien tai, kad žmogus sužino, ką reikia daryti ir KAIP reikia gyventi, ko siekti dvasioje, tai jau yra didelis laimėjimas. O gydytojai gąsdina todėl, kad jie mato materiją, o dvasios galimybių jie nemato ir nežino tų nematomų galimybių, todėl vien per tokį patyrimą perėjusi ir iškilusi virš esamos fizinio kūno situacijos tu mokinsi kitus, kaip reikia tikrai gydytis dvasioje. Bet reikalinga taikyti visą komplektą gyvojo kelio teikiamų mokymų, kad visi tie mokymai virstų aktualu gyvenimo kasdienybėje, nes pavyzdžiui juk žmogus gali sau kartoti ir karoti, darau viską su Kūrėju, bet gi realiai reikalinga pajusti tą vedimą, pajusti tikrą meilės spaudimą iš vidaus, kada žmogus kreipia dėmesį į savo dvasios atgaivinimą veikiant visumos labui, ir kada žmogus veikia visumos labui, tai jį REMIA Kūrėjas meilės galia iš vidaus, nes tas kuris gyvena pagal Kūrėjo valią, tas yra stiprinamas.
Ir ištikrųjų, gi žmogus dirbtinai negali sukurti tos meilės, tos vedimo, tos palaimos būsenos, tačiau gyvendamas šių mokymų šviesa jis įgauna vertę, jis tampa vertas dvasios atgaivinimo, jis tampa vertas dvasinės ir fizinės sveikatos, o juk tai ateina, kada žmogus pradeda gyventi Kūrėjo RITMU, o ritmas jau yra tik iš vidaus ir tik meilės ritmas, ta banga ir tas dvasinis turinys, kuriuo žmogus yra pripildomas iš vidaus. Ir gerai, kad tu neturi tikslo, kad pasveiktų kūnas, nes būtent materialaus kūno gydymas, neleidžia sveikti žmogaus dvasiai, o reikalinga, kad per dvasios atgaivinimą iš vidaus būtų pagydomas fizinis kūnas. O koncentravimasis į fizinį apvalkalą kaip tik trukdo pakelti žvilgsnį dvasioje, pakilti virš problemos, kad jos neliktų.
Jėzus savo apreiškime “Kalbu Jums Vėl” sako, “įtikėjimas yra toks vaistas, jog tada, kada nusilpęs ir ligotas visiškai pasveiksta, tampa toks stiprus, kad jam nebereikalinga nei materiali lazda, nei vaistai, tai toks įtikėjęs mirtingasis gimsta iš dvasios ir jo siela visa prisipildo Kūrėjo meilės virpesių ir ji nori sklęsti laisvame skrydyje, iškilusi virš visų juodų negandų ir nerimo. Ji nori ir kitiems padėti, pasidalindama savuoju patyrimu, kad ir kitos sielos pakiltų į tokį laisvą skrydį, kuriame ji gali sklęsti tik gerų darbų varomos energijos”, 54-03-05.
Laima, tu eini per patyrimą, kurio dėka vėliau mokysi daugybę žmonių, kad reikalinga sveikti pirmiausiai dvasioje - Rojaus Trejybės meilės šviesa, ir kada ta šviesa yra uždegta ir vis auganti, tai žmogus išsitiesia dvasiniu ūgiu-pasveiksta.
Mantas
2014-03-04 23:01:16
Miela, Laima,
Tavo sprendimas priimtas su Rojaus Trejybe/Aš esu, teisingas, nes pajutau tai skaitydama, jis kupinas gyvosios energijos - meilės.
Su meile
Kriste
2014-03-04 21:33:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]