Forumas: temos peržiūra
Kodėl mes save įspraudžiame į rėmus, kai Rojaus Trejybė-AŠ ESU mus iš jų išlaisvina?
Gyvasis Rojaus Trejybės-AŠ ESU kelias yra dvasinės laisvės kelias, laisvės, gyvai patiriamos per giluminį atsivėrimą. Atsivėrimo gelmė yra nuolat svyruojanti, kaip svarstyklės, kada viena jos lėkštelė tai pakyla, tai vėl nusileidžia dėl per didelio apkrovimo. Taip ir mūsų viduje, kada aplinka daro didžiulį spaudimą iš išorės, ir prislegia tiek, kad žemi energetiniai virpesiai mus užvaldę prislegia, tada susvyruojame, susitraukiame, imame dejuoti ir nebejausti jokio gyvenimo džiaugsmo, kokį nuolat dovanoja mūsų Tikrieji Tėvai. O kada dar fizinį kūną ima kankinti liga, negalavimas kaip pasekmė dėl žemo dažnio energetinių virpesių poveikio, dar labiau viduje sunerimstame ir išsigąstame, o tokia žmogiško gyvulinio proto reakcija dar labiau padidina tą žemų energetinių virpesių svorį mumyse, ta svarstyklės lėkštelė dar žemiau nusvyra. Našta padidėja, o ir fiziniu kūnu dažnai pajaučiame, kaip imame net kūprintis, sunku laisvai išsitiesti visu fiziniu ir dvasiniu ūgiu, ir lengvai įkvėpti oro. Tada sunkiai ir giliai atsidūstame ir susimąstome – tai ką gi daryti? O išmintingą atsakymą tokiu momentu labai sunku surasti ir priimti, nes aktyvus žmogiškasis gyvulinis protas yra nuolatinėje nerimo būsenoje, tad apie kokį išmintingą sprendimą galima kalbėti? Bet išeitis yra tiktai viena – tą pačią akimirką imti ir pabendrauti nuoširdžiai savais žodžiais su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kreiptis į JĄ išliejant visas savo abejones, baimes, pasipasakojant apie skausmus, nes būtent tą atsivėrimo akimirką imate bendrauti kaip dvasinė asmenybė su Asmenybe, su keturiomis egzistencialiomis tobulomis Asmenybėmis – Tėvu, Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu, Begaline Dvasia-Motina-Sese ir AŠ ESU. Ir visiškai nėra svarbu, kad Jos ir taip apie mus viską žino, svarbiausia yra savęs atvėrimas, nes Jos kaip Vienovės Šaltinis visada yra atviros mums, tačiau mes – tik retkarčiais, tik tam tikromis progomis. O juk progų kreiptis į Rojaus Trejybę-AŠ ESU ieškoti nereikia, jei ieškote, vadinasi nepatyrėte nuoširdaus JOS artumo savyje, kada traukte traukia dar ir dar kartą pagarbinti ir pabendrauti savais žodžiais. O štai tada palaipsniui patiriama atsivėrimo dvasinė būsena, kurios neįmanoma perteikti žodžiais, tai dvasinės vienovės su ŠALTINIU patyrimas, ir kas kartą gilėjantis, kas kartą naujais atspalviais atsiskleidžiantis mums patiems.
Gyvenimas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvuoju RITMU yra gyvenimas nuolatinėje dvasinėje būsenoje, patiriant gyvai Jos vedimą iš vidaus, Jos gyvą buvimą viduje. Kadangi mes esame dualios būtybės – dvasinė asmenybė žmogiškajame kūne, tai mumyse labai aktyvus žmogiškasis protas, o dvasinis protas pradeda kalti savo liauną daigelį tik įtikėjimo dirvoje, gyvai atradus savo Tikruosius Tėvus savyje. Iki tol jis nėra susiformavęs, jį kaip mažą daigelį augina ir stiprina nuolatinio atsivėrimo gelmė ir pastangos, kurias dedame savo laisva valia, atsidavę Rojaus Trejybės-AŠ ESU laisvos valios vykdymui. Išmintis ateina iš dvasinio proto, todėl visai nenuostabu, kad šiuolaikinė civilizacija patiria tokią dvasinę degradaciją, žmogaus protas vis labiau menkėja ir išsikreipia tiek, kad neišmintingi sprendimai įvairiose veiklos sferose pranoksta bet kokias ribas, iškraipo bet kokias moralines vertybes. Ar gali moralinė vertybė išlaikyti dvasinę pusiausvyrą žmonijoje? Be atrastos Rojaus Trejybės-AŠ ESU jokia moralinė vertybė negarantuoja žmonijos dvasinio augimo, neugdo tiesia kryptimi, nes neturi savyje dvasinio gyvo turinio. Pati vertybė kaip tokia neturi savyje prasmės tol, kol jos jai nesuteikia žmogus. Tik žmogus, o tiksliau – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus ar dukra ir gali suteikti gyvą dvasinį turinį bet kokiai vertybei, ją pripildydamas gelme, tada ji tampa amžinąja vertybe. Nes pastebėjote, kodėl žmonės tarpusavyje nesusikalba? Vartoja tuos pačius žodžius, bet jie negyvi, nepripildyti gyvo dvasinio turinio, todėl iškreipiantis tikrovę. O tikrovė yra gyva, sukurta paties KŪRĖJO. Ji ir dabar tebekuriama ir plečiama. Mes per gyvą įtikėjimą taip pat esame bendrakūrėjai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir kuriame naujus žodžius, pripildydami juos tikra dvasine gelme. Taigi ar pamąstome, kiek daug mes galime? Kokios neribotos galimybės mums atsiskleidžia, einant šiuo gyvuoju įtikėjimo keliu? Aš vis dažniau jaučiu dvasine būsena, kiek daug aš galiu, kiek daug kiekvienas iš mūsų galime, tik kad atskleisti visa tai ir turime panerti vis giliau ir giliau į TOBULUMO ŠALTINIO gelmę. Tokiomis akimirkomis jaučiu, kokia tai nuostabiai pakylėjanti dvasinė būsena, suteikianti tikrąjį dvasinės laisvės pojūtį ir išlaisvinanti iš materijos apribojimų, per akimirkos amžinybės patyrimą savyje.
Tai kam gi mes tada save įkaliname į rėmus? Net ir eidami gyvuoju keliu dažnai sukeliame sau tam tikrus apribojimus, susijusius su tam tikro maisto vartojimu, tam tikrų veiksmų atlikimu, priimtus savo dar viešpataujančiu gyvuliniu protu, ir taip kankiname savo fizinį kūną, kad nebegalime viso dėmesio nukreipti į artumo pajautimą su Tikraisiais Tėvais. Mes šitokiais įvairiais būdais įspraudžiame save į rėmus, kai tuo tarpu Rojaus Trejybė-AŠ ESU mus laisvina iš jų, sakydama kas akimirką dar dažniau ir nuoširdžiau pabendrauti su JA, pajausti Jos gyvą artumą savyje, ir neapriboti savęs klaidingais išmąstymais. Tėvas sako:
„Jūs irgi palaipsniui ir save nustojate mylėti, kada rūpinatės vien tik savo kūno kankinimu, ir šitokiu būdu net nesusimąstote, kad einate prieš Mano valią, kuri visa yra vien tik meilės kupina. Tai, kaip gi galėtų būti tokia Manoji valia, kad jūs jaustumėte skausmą ir kančią, kada Manoji meilė turi jus visus užlieti gausoje ir palaimoje.“ (Tėvo dvasia, Minties Derintojas, mokymas apie savęs kankinimą, atsižadėjimą, pasninkavimą 2008 02 17)
Gyvenimas Rojaus Trejybės-AŠ ESU ritmu yra gyvenimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU kiekvieną akimirką. Gyva dvasine būsena pajausti kiekvieno priimamo sprendimo išmintingumą galime tik per TOS akimirkos įtikėjimo gelmę. Ir nesvarbu, koks paprastas ar sudėtingas yra mūsų priimamas sprendimas – ar keisti mitybą, ar mankštinti fizinį kūną, ar studijuoti epochinį apreiškimą Urantijos Knyga, Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, ar garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU individualiai ir Gyvojoje JOS vardo Šventovėje ar ne, ar melstis prieš maistą ir valgyti švarų Apvaizdos apvalytą maistą ar ne, ar skęsti baimėje, puikybėje ir nieko nedaryti, kad iš jos išsilaisvinti – jis teisingas ir išmintingas tik TOS atsivėrimo Rojaus Trejybei-AŠ ESU akimirkos požiūriu. Kitą akimirką, kitą dieną mūsų atsivėrimo gelmė gali nusekti, galime užkliūti už dvasiniame kelyje pasitaikiusio barjero, tamsios aplinkos paspęsto kliuvinio, tuomet tas priimtas sprendimas gali būti jau sunkiai įgyvendinamas, nes žmogiškasis protas aktyviai priešinasi dvasinio proto viešpatavimui. O tai ir sukelia sunkumų, ir kaip pasekmę pajaučiame vienokį ar kitokį negalavimą ar abejonę priimtu sprendimu. Tačiau tik NUOLATINIS kasdienis ryšys su Rojaus Trejybe-AŠ ESU suteikia bet kokiam priimtam sprendimui aiškumą ir tvirtumą. Net patiriame Apvaizdos dvasinę pagalbą.
Kliuvinių ir barjerų, net labai sunkių, visada bus einant gyvuoju Rojaus Trejybės-AŠ ESU keliu, todėl juo kryptingai gali eiti tik drąsūs ir nebijantys iššūkių urantai. Kiek mes giliname įtikėjimą, tiek mes prisipildome drąsos, ryžto, meilės, kantrybės, ištvermės, nuoširdumo, ramybės, sveikatos iš paties Tobulumo Šaltinio. Kito būdo, kaip išsilaisvinti iš mumyse sukauptų ir perduotų per kartų kartas įvairių apribojimų, dogmų, rėmų, NĖRA. Mes arba renkamės eiti toliau šiuo gyvuoju keliu, arba ne. Arba NORIME atrasti ir patirti GYVĄ TIESĄ, arba ne. Viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimų, ir po to nuo daugybės apsisprendimų. O jų bus galybė ateityje, per visą amžinybę ateityje „daugiau sprendimų, ir dar daugiau sprendimų. Aukščiausias moralinis pasirinkimas yra kiek įmanoma aukščiausios vertybės pasirinkimas, ir visada – bet kurioje sferoje, jose visose – tai yra pasirinkimas vykdyti“ Rojaus Trejybės-AŠ ESU „valią. Jeigu žmogus pasirenka šitą, tai jis yra didis, nors jis būtų labiausiai nusižeminęs Jerusemo pilietis arba net pats mažiausias iš mirtingųjų Urantijoje.” (Urantijos Knyga 0435-07-03).
Ne mes patys save išaukštiname, bet Rojaus Trejybė-AŠ ESU mus išaukština, pripildydama Savo meilės GALIOS. Ji mus iškelia virš kasdienybės apribojimų ir panardina į gyvojo dvasinio vandenyno plačius vandenis. Ji mus – dvasines asmenybes, kaip paukščius nuskraidina į Savosios TIKROVĖS beribes erdves. Ir sulig kiekvienu gilesniu gyvojo oro gurkšnio kvėpsniu mūsų dvasiniai sparnai vis labiau tvirtėja, vis plačiau moja, o mūsų dvasinis žvilgsnis vis labiau aprėpia begalinę kūriniją.
Štai kokia nuostabi dvasinė laisvė, be jokių gyvulinio proto sukurtų apribojimų ir rėmų, patiriama dvasine būsena mūsų Tikrųjų Tėvų glėbyje, ir NUSIPELNOMA kiekviena atkakliai ir kantriai įdėta pastanga. Būkime verti jos. Būkime verti ir ištikimi Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvieji sūnūs ir dukros.
Su meile,
Jurgita
2014-03-23 23:14:01
Komentarai
Man jau seniai sukasi mintys skaityti Urantijos Knygą kasdien, bet aš ją skaitau nors ir nuosekliai, bet ne kasdieną, o kas kelintą dieną ir kai pajaučiu vidumi norą skaityti. O mane Rojaus Trejybė-AŠ ESU ne kartą ragino imti šį apreiškimą studijuoti kartu su Jais, ir būtinai kasdien, bet man kol kas nepavyksta taip, dar vis nepadarau tokio sprendimo. O kol jo nepadarau, tai toliau dedu pastangas kad dar giliau atsiverčiau ir pajausčiau vedimą iš vidaus per Minties Derintojo aktyvų veikimą mano prote. Ir prieš kelias dienas aš išsakiau Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad štai noriu studijuoti Urantijos Knygą kasdien, ir noriu Jos sustiprinimo, kad pajausčiau aiškumą ir tvirtumą savo apsisprendimo. Ir kada taip nuoširdžiai Jai išsipasakojau, po to į mane kreipėsi mokymą suteikdamas Amžinasis Sūnus Motina-Brolis, taip ir pradėdamas, kad Jis nori mane sustiprinti ir stiprina, ir palaiko šį mano sprendimą. Ir tada plačiau paaiškino nuoseklių studijų prasmę ir poveikį man.Aš jau seniai ėmiau pastebėti, kaip man labai patinka Rojaus Trejybės ir AŠ ESU Asmenų bendravimo būdas, mokymų man perteikimas tada ir taip, kad aš ne tik išgirsčiau tiesą, bet pajausčiau jos gyvą turinį. O tai įvyksta, kada Jie plačiau atskleidžia platesnį vaizdą pateikdami bet kokį vaizdingą palyginimą su mane supančia aplinka, kad praplėstų mano dvasinį žvilgsnį į mane pačią ir į visą kūriniją, neapsiribojant vien šita planeta Urantija. Tokiais bendravimo su Rojaus Trejybe-AŠ ESU momentais aš jaučiu pilnatvę, turtingumą ir vis gilesnį dvasinį artumą. Žodžiais šito neįmanoma perteikti, ką jaučia atsiverianti dvasia.
Taigi Amžinasis Sūnus Motina-Brolis paragino, kad kasdien ir nuosekliai toliau studijuočiau Urantijos Knygą, prieš tai pagarbinusi Juos, kad apramintas gyvulinis protas užleistų areną dvasinio proto veikimui, kuris su dvasine išmintimi giliau pažvelgtų į apreiškimo gyvą dvasinį turinį. Dar paaiškino, kad protas turi nuolat jausti dvasinį apkrovimą, dvasinį svorį, kad jam reikalinga nuolatinė dvasinė mankšta, lygiai taip kaip ir mūsų fiziniam kūnui reikalinga fizinė mankšta ir apkrovimas, kad šis neišglebtų ir būtų stiprus ir sveikas. Kada atsivėrę Rojaus Trejybei-AŠ ESU studijuojame gautus mokymus, apreiškimus, mūsu dvasinis protas ir patiria tą nuolatinį dvasinį apkrovimą, stiprėja dvasinis raumuo, stiprėja ir tiesinasi mūsų dvasinis stuburas, plečiasi kosminė įžvalga, imame aiškiau pamatyti Rojaus Trejybės-AŠ ESU pasireiškimą kūrinijoje per įvairius jos segmentus, tirpsta baimės ir kitos gyvulinės ydos, laisvėjame nuo mus varžančių klaidingų nuostatų ir dogmų. O viso šito pasekoje dėl aukšto dažnio energetinių virpesių poveikio sveiksta mūsų fizinis kūnas, jei ir patiria kokius nors negalavimus.
Tačiau pirmiausia turime gilinti ĮTIKĖJIMĄ, kad pajausti, kaip kiekvieną individuliai veda iš vidaus Rojaus Trejybė-AŠ ESU per savo gyvą ir tobulą dalelę Minties Derintoją, ir kad dvasinės asmenybės atsiskleidimui reikalingi visi komponentai. Įtikėjimo gilinimas negali apsieiti be kasdienio tiek asmeninio, tiek kolektyvinio garbinimo ir maldos, Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje – tai vienintelė bendravimo ir bendradarbiavimo su Rojaus Trejybe-AŠ ESU priemonė, negali apsieiti be gyvų dvasinių studijų ir veikimo su JA visų gerovės labui. Juk pamąstykime, kiek mes įdedame daug pastangų stiprindami savo materialų fizinį kūną sveikai maitindamiesi, prausdami jį, net gražindami įvairiausiais drabužiais, o kiek mažai dėmesio skiriame sau – dvasinei asmenybei, kuriai lygiai tiek pat ir nemažiau, netgi daugiau, reikalingas dvasinis maistas, gyvasis vanduo iš Gyvybės Šaltinio, Kuris būtent ir pasirūpina mūsų grožiu – nuostabiu dvasiniu suspindėjimu, matomu visoje kūrinijoje. O dvasinės asmenybės vis ryškesnis suspindėjimas pagražina net fizinį kūną – laikysena tampa grakštesnė, kūnas lankstesnis ir gyvybingesnis, veido bruožai švelnesni ir gražesni, žvilgsnis skvarbesnis.
Kada pamąstau ir patiriu dvasine būsena, kokios galimybės ir neatskleisti horizontai atsiveria einant gyvuoju keliu, kaip išsilaisvinimas iš baimės gniaužtų pakylėja mus dvasios sparnais į amžinasias erdves, kad Urantijos planeta ima atrodyti mažu pradiniu taškeliu mūsų dvasinės asmenybės prabudimui ir pradiniam atsiskleidimui, žvelgiant amžinybės žvilgsniu, tai argi neverta dėti nuolatinių kasdienių pastangų? Ar neverta stengtis, čia ir dabar, dėl to, kad gyvai patirti, jog tikrai esu Rojaus Trejybės-AŠ ESU dukra, kad esu dvasia?
VERTA.
Su meile,
Jurgita
2014-04-18 13:42:11
Jurga. Noreciau taves kai ko paklausti. Mano email: 1mano@inbox.lt. Parasyk
Simas
2014-04-01 05:34:13
Šio mokymo rašymo metu ir po to patyriau nuostabių patyrimų, kuriais noriu pasidalinti.
Viskas prasidėjo sekmadienį vakare, kada nusprendžiau išklausyti gyvųjų pamaldų įrašus iš Gyvosios Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovės Kaune. Klausiausi garbinimo maldos ir pati pasinėriau į giluminę garbinimo būseną, po to išklausiau dvasios brolio Algimanto pasakytą pamokslą, o tada, išjungusi garso įrašą, pati pradėjau melstis už įvairius dvasios brolius ir seses, kuriems, aš jaučiau, reikalinga pagalba gyva malda, nusiunčiant aukšto dažnio energetinius virpesius. Po prašymų maldos paprašiau Rojaus Trejybės-AŠ ESU kad suteiktų pamokymą, bet vietoje to, man atėjo mintis per Minties Derintoją, kad pati sėsčiau ir parašyčiau mokymą. Nesvarsčiau ilgai, nes jau buvo susiformavęs, tik dar neišreikštas noras parašyti, tačiau prieš tai paprašiau Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagalbos, kad Ji išlietų per mane mokymą visiems, dabar, kad visus jį skaitysiančius sustiprintų. Ir aš pradėjau rašyti, panirusi į gilią atsivėrimo būseną, prieš tai visai nenumanydama, kaip išreikšiu mintis, kurių užuomazgos sukosi manyje. Ir mano pačiai nuostabai, ėmė lietis sakinys po sakinio, visiškai nesigilinant ir pakartotinai neskaitant ką prieš tai parašiau, nes rašymo metu buvo tokia gili koncentracija į tos akimirkos ateinančios minties išreiškimą raštu. Man net citatas iš reikiamo mokymo ir Urantijos Knygos padėjo akimirksniu surasti, visiškai negaištant daug laiko. Man tereikėjo jas įterpti reikiamoje vietoje. Tačiau nuostabiausia, kad viso šio mokymo rašymo metu, daugiau kaip dvi valandas, aš išsėdėjau nuostabioje gilioje atsivėrimo dvasinėje būsenoje, o laiko tėkmės visai nejaučiau. Akimirkos amžinybė liejosi mano pirštais.
Po šitokio dvasinio patyrimo gavau nuostabų sustiprinimą, kada kitą rytą skubėjau į darbą, eidama link autobuso stotelės ėmiau patirti, koks mano kūnas lengvas ir lankstus, kaip greitai ir minkštai lankstosi keliai, nereikia jokių ypatingų pastangų įdėti, o viduje jaučiau laimės ir dvasinio pasitenkinimo būseną. Pirmą kartą aš taip gerai jaučiausi.
Bet šitoks patyrimas pasikartojo dar kartą šios savaitės eigoje, kada ketvirtadienį vakare išeidama iš darbo, dar pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, netikėtai gavau mokymą iš AŠ ESU apie Jo kuriančiosios energijos galią, kaip ši pasiekia mus, užpildydama išmintimi, meile, gyvybingumu, kaip ji transformuoja kiekvieną organizmo ląstelę darniai veiklai, keičia DNR genetinę struktūrą, mąstymą ir viso fizinio kūno normalų funkcionavimą. Tai buvo mokymas, paaiškinantis, su pavyzdžiais apie šiuolaikinę žmoniją, kaip menko paveldėjimo materialų protą ir intelektualius gebėjimus gali pranokti dvasinis protas, kuris palaipsniui įsiviešpatauja per nuolat gilėjantį įtikėjimą, per kasdienes atkaklias pastangas einant šiuo gyvuoju keliu. O Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvybinga aukšto dažnio energetinių virpesių energija negali būti įsisavinama iš karto, vienu sykiu. Tai ne tas pats, kaip pripildyti taurę šaltinio vandeniu, įliejant didele srove. Mes pajėgūs įsisavinti ją tik lašelį po lašelio, pripildydami save gyvojo vandens dvasiniu turiniu, kol tampame pajėgūs jau gurkštelėti gurkšnelį, nes mūsų dvasinis indas apibrėžtos talpos neturi, bet po truputį plečiasi jo talpa – didėja mūsų dvasinis imlumas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvai tiesai, išminčiai, meilei. Tik nuolatinis įtikėjimo gilinimas padės įsisavinti kuriančiąją energiją, bendrakūrimui kartu su Ja visų gerovės kūrimo labui. Štai kodėl svarbus nuoseklumas ir veikimas įsiklausant į Minties Derintojo vedimą iš vidaus, nukreipiantį mus pačia tiesiausia kryptimi visuose mūsų sprendimuose.
Po šitokio pabendravimo su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, patyrus galingą pulsuojančią energiją mokymo metu, aš važiavau namo dvasiškai pakylėta, o jau išlipusi iš autobuso ir eidama link namų pėsčiomis vėl patyriau tą nuostabų savo fizinio kūno lengvumą, lyg nejausčiau jo svorio, tarsi kūnas būtų kaip guminis, taip plastiškai lankstėsi kojos einant. Bet dar nuostabiau tai, kad tuo pačiu metu ir pati stebėjausi, kaip aš – dvasinė asmenybė, jaučiuosi puikiai tokiame gyvos energijos pripildytame fiziniame kūne. Tai buvo dualus patyrimas.
Ir tai dar vienas patvirtinimas, kokia galinga ir neišsenkanti kuriančioji Rojaus Trejybės-AŠ ESU energija, kada vis daugiau ir daugiau patiriu JOS realų artumą savyje. Tuo ir įdomus niekada nesibaigiantis šis amžinybės kelias, kupinas vis naujų ir neatrastų patyrimų, juos įsisavinant per įtikėjimo gilinimą.
Su meile,
Jurgita
2014-03-29 16:47:02
Miela Jurgita, KOKS PUIKUS tavo mokymas - kiek jame DVASINĖS šviesos ir tiesos. Štai ir šie teiginiai -
Pati vertybė kaip tokia neturi savyje prasmės tol, kol jos jai nesuteikia žmogus. Tik žmogus, o tiksliau – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus ar dukra ir gali suteikti gyvą dvasinį turinį bet kokiai vertybei, ją pripildydamas gelme, tada ji tampa amžinąja vertybe. Nes pastebėjote, kodėl žmonės tarpusavyje nesusikalba? Vartoja tuos pačius žodžius, bet jie negyvi, nepripildyti gyvo dvasinio turinio, todėl iškreipiantis tikrovę. O tikrovė yra gyva, sukurta paties KŪRĖJO. Ji ir dabar tebekuriama ir plečiama. Mes per gyvą įtikėjimą taip pat esame bendrakūrėjai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir kuriame naujus žodžius, pripildydami juos tikra dvasine gelme. Taigi ar pamąstome, kiek daug mes galime? Kokios neribotos galimybės mums atsiskleidžia, einant šiuo gyvuoju įtikėjimo keliu?
Mes ir paverčiame vertybes, net ir amžinąsias - dvasingumą, teisingumą, meilę, tiesą, ir pan. gyvomis tik tada, kada patys jas įsisaviname ir patyrimu jas paskleidžiame kitiems savo gyvenimu. Kas gi būtų iš ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU net ir meilės, jeigu jos mes nepatirtume visiems, atsivėrę Meilės Šaltiniui? O gi ji taip ir netaptų mums gyva, taip ir liktų tik filosofiniu ir teoriniu reiškiniu, be gyvasties. Tai reiškia, kad ir koks būtų visagalis Kūrėjas, jis turi net ir Jam neįmanomų sferų, kuriose Jis negali veikti vietoje vietoje savo vaikų - Savo Sūnų ir Dukrų. Tik Sūnūs ir Dukros gali patirdami Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - gyvą meilės tekėjimą savo viduje visus mylėti taip, kaip juos myli ir pats Meilės Šaltinis - be išskaičiavimo ir jokių privilegijų, kad patirtų DVASINĘ BROLYSTĘ SU VISA KŪRINIJOS DVASINE ŠEIMA. Šito negali padaryti net ir Visagalis, be MŪSŲ pagalbos JAM.
Taigi, kada ir mirtingieji mėgina susikalbėti vien tik savo idėjų lygiu ir tik savo protu, be Kūrėjo pagalbos - anksčiau ar vėliau - būtinai įvyks KONFLIKTAS ir mirtingieji net ir tos pačios idėjos suburti neišvengiamai SUSIPYKS. Ir vien tik dvasinis atsivėrimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU ir įgalina mirtinguosius ištirpinti savo pyktį MEILĖJE - GYVUOSE IR PATIRIAMUOSE VIRPESIUOSE. IR TUOMET IR PATI IDĖJA ĮGYVENDINAMA DAUG VEIKSMINGIAU, NES PASIREIŠKIA BROLYSTĖS POVEIKIS TARPUSAVYJE. Ir tik tuomet žmogus PRADEDA ne tik suprasti, bet ir susikalbėti, iki tol joks susikalbėjimas NEĮMANOMAS. Ir bet kokia idėja - tai tik priedanga, kaip figos lapelis, kol neiškyla individualus savosios nuomonės išreiškimas, kuris ir pačią idėją gali nupūsti.
Ir mūsų - URANTŲ - galia ir yra GYVAJAME RYŠYJE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU. Štai kokia DIDINGA kūrinijos tikrovės SĄJUNGA - KŪRĖJO IR JO VAIKO, KŪRIAM KŪRĖJAS - IŠ MEILĖS - IR SUTEIKIA BENDRAKŪRĖJO STATUSĄ, IR KURĮ VAIKAS - TAIP PAT IŠ MEILĖS - PRIIMA SU VISA ATSAKOMYBE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-03-24 12:12:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]