Forumas: temos peržiūra
Jėzus: "Dievo palankumo nusipirkti negalima, ir didžiulis meldimasis viešai neatpirks to, kad trūksta gyvojo įtikėjimo širdyje.
Sakė Jėzus:
"... Tėvas išgelbėjimą suteikia žmonių vaikams, ir šitas išgelbėjimas yra nemokama dovana visiems tiems, kurie turi tokį įtikėjimą, jog priimtų sūnystę dieviškojoje šeimoje. Žmogus negali padaryti nieko, kad šitą išgelbėjimą užsidirbtų. Dievo palankumo nusipirkti negalima, ir didžiulis meldimasis viešai neatpirks to, kad trūksta gyvojo įtikėjimo širdyje. Savo išorine tarnyste jūs galite apgauti žmones, bet Dievas žvelgia į jūsų sielą." 1838-02
Mielieji, paanalizuokime šitą Jėzaus mokymą.
Algimantas
2006-07-13 11:40:08
Komentarai
Mielieji, gyeniams yra mūsų teisėjas, nes tik mes, savo viduej jaučiame saco pačių siela, ar mylime žmones, ar tik sakome, kad mylime, bet tokio jausmo neturime, ir lygiai tą žino Tėvo dvasia, Minties Derintojas, gyvenantis kiekvieno iš mūsų prote, dėl to pažįstantis visus mus iš vidaus. Ir tik JIS ir kiekvienas iš mūsų jaučiame, ar mes tampame vis labiau ir labiau mylintys Tėvą ir Jo visus tvarinus, visus žmones, ar tik tuščiai tą pasakome šito paties pojūčio nepatvirtinančiu žodžiu "myliu tave Tėve," "myliu tave, sese ar broli sieloje," "myliu tave..." Ir tik atradęs Tėvą savyje STAIGA PAJUNTI, kad myli VISUS. O šitokio jausmo negali nusipirkti ir už visus pasaulio pinigus. Jis yra suteikiamas Tėvo ir jį tereikia PASIIMTI ĮTIKĖJIMO DĖKA. Ir viskas.O tai, ką tu Vaidai rašai apie apskritimus, tai yra septyni psichiniai apskritimai, pradedant septintuoju, vis labiau ir labiau vystantis link pirmojo. Ir Urantijoje pasiekti trečiąjį apskritimą intelektualaus ir dvasinio išsivystymo pavyksta ne tiek jau dideliam skačiui žmonių. Ir yra pasiekusių ir antrąjį, ir net pirmąjį apkritimą. Tačiau net ir juos pasiekus dar nereiškia, kad tas žmogus BŪTINAI IŠVENGS materialios mirties, kaip to išvengia iki pusės gyventojų, kurie gyvena dvasiškai išsivysčiusiose planetose. Tam, kad būtų išvengiama materialios mirties, t.y., kada žmogus užmigdomas ir nesąmoningoje būsenoje tarpinių būtybių pakeliamas į atmosferą ir ten įvyksta jo kūno sudeginimas, o mirtingojo aš nugabenamas į prisikėlimo sales Vietinių Sistemų gyvenamuosiuose pasuliuose, kad būtų prikeltas ir siela gautų savo tapatybę ir formą-kūną ir toliau tas aš vystytųsi, reikia dar ir papildomų dalykų, net tik intelektualaus ir dvasinio išsivystymo. Būtinas žmogaus galutinis noras susilieti su savo Minties Derintoju, noras pasišvęsti tik Tėvo valios vykdymui, savo visu gyvenimu šitą demonstruoti, tai yra tuo ir gyventi kasdien, ir TAI TURI ATITIKTI TĖVO VALIĄ, kuri numato KIEKVIENAM TVARINIUI SAVOJO VYSTYMOSI PLANETOJE UŽDUOTIS. Ir jeigu tos užduotys yra įvykdytos ir tas tvarinys yra sukaupęs ne tik reikallingą patyrimą, bet ir buvo iki galo panaudotas KITŲ SAVO SIELOS BROLIŲ DVASINIMUI, tada įvyksta tokio žmogaus ir jo Minties Derintojo susiliejimas, kuris paprastai ir liudija materialaus gyvenimo etapo užbaigimą ir sielos, arba morontinio, etapo pradžią tam mirtingojo vidiniam aš. Ir jeigu toks mirtingasis yra numatytas, kad jis dar turi likti šiame pasaulyje ir tarnauti tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis savo sielos broliams ir seserims, nepaisant to, kad jis jau yra pasiekęs susilliejimo su savo Minties Derintoju lygį, toks susiliejimas ir mirtingojo išėjimas iš materialaus pavidalo yra ATIDEDAMAS. Tėvas viską vertina ne tik to mirtingojo atžvilgiu, bet ir visumos. Ir jeigu visumos atžvilgiu yra vertingiau, kad toks susiliejimo momentas būtų atidėtas, tuomet jis ir atidedamas. Ir toks atidėjimas yra naudingas ir to individo atžvilgiu, nes jis sukaupia papildomą unikalią patirtį, kurios niekada negalės sukaupti kitur. Dėl to ėjimas pas Tėvą - tai ne lenktynės, kad tik greičiau, bet prasmingas žengimas kaupiant AUGIMO PATYRIMĄ. Dėl to VISADA mėgaukitės PATYRIMU, KOKS JIS JUMS BEATRODYTŲ SKAUSMINGAS, BET JIS JUS TAURINA IR UGDO, KADA TIK VYKDOTE TĖVO VALIĄ. Ir būtent jis stiprina pasitikėjimą Tėvu ir įtikėjimą į Jį.
Algimantas
2006-07-19 09:29:57
skaiciau kad nuo didesnio pasiekimo lygio buna prikeliama greiciau, arba visai isvengiama mirtis. Tai, tie kurie yra ten pasieke kazkoki trecia apskritima ar kazkas tokio, kai suvienija kelis dalykus atrodo intelektualius visuomeninius dar ten kazka, tai buna prikeliami trecia diena. Tie kurie gimsta is dvasios, mirties patyrimas yra nebutinas. O kiti kurie maziau pasieke, tai jie vistiek laukia savo eiles miegojimo salese, ar ne taip? Juk nera taip, kad zmogus mires be itikejimo, buna atlikes savo paskutini veiksma mirdamas.
Vaidas
2006-07-18 21:59:27
Mielieji, sugrįžkime prie temos. Kadangi nesulaukiau jokių pasisakymų iš jūsų, tai paaiškinsiu jums.
Jėzus visada visu kvietė ĮTIKĖTI. Įtikėjimas yra VIENINTELIS raktas nuo dangaus karalystės durų. O kadangi mes esame Urantijos Knygos svetainėje, tai dangaus karalystę išplėsiu pasakydamas, įtikėjimas yra vienintelis kelias, kad galėtum būti prikeltas po materialaus kūno mirties aukšteniu pavidalu - sielos, arba morontiniu, atsibusdamas su savo tuo pačiu aš, kuris Urantijoje prarado sąmonę, išsieikvojus visai materialų kūną palaikančiai energijai.
Kadangi įtikėjimas priklauso tik nuo žmogaus NORO ĮTKĖTI ir praktinių ASMENINIŲ PASTANGŲ šitą norą įgyvendinti iš pradžių tik pareiškiant tokį norą savo mintyse, o po kurio laiko jau ir kažką mintyse mėginant tarsi pasišnekėti su Dievu, tai nuo tokių NUOLATINIŲ PASTANGŲ vis labiau ir labiau atsiveria žmogaus savasis aš. jis tiesiog vis labiau nuoširdėja. O būtent tokioje nuoširdumo būsenoje Tėvo dvasia, Minties deirnotojas, kuris gyvena mūsų prote, ir gali daugiau perteikti savo mokymų ir apie Tėvą, ir apie Jo meilę, ir apie gėrį, ir ne tik perteikti mokymus, bet ir padėti astiveriančiai sielai tą patirti viduje. O tai patį žmogų nuramina iš vidaus, nors jis ir nežino nei kas jį ramina, nei kaip, tiesiog jam tokia būsena yra labai maloni, nors ir neilgalaikė. Bet šią būseną užfiksuoja tiek jo pasąmonė, tiek ir sąmonė. Ir jis nori tą dar i rdar kartą patirti. Jis prisimena,kokiomis sąlygomis tą buvo patyręs, ir stengiasi vėl sudaryti panašias sąlygas. Ir toks veikimas nuolat kartojamas įgauna didesnį ir ilgesnį ramybės ir nenusamoką žodžiais pojūtį. Ir p[alaipsniui tai pereuga į suvokimą, kad jis taip tikrai BENDRAUJA SU DIEVU. Ir toks bendravimas atveda į įtikėjimą, kada savo patyrimu jis ima sau patuivrtinti, kad Dievas yra ne apibrėžimai, kaip jį apibūdina teologai, filosofai, ar pranašai, bet Dievas yra tai ir dar daugiau, ką jis PATYRĖ SAVO VIDUJE. O šito patyrimo, šito malonumo, kad ir kiek pinigų sumokėsi, vis tiek nenusipirksi. O išoriškai gali tikintis, ir bažnyčioje būnantis, net ir kasdien, atrodyti kitiems labai pamaldus, daug bendraujantis su Dievu, ir vis tik NETURINTIS ĮTIKĖJIMO. Įtikėjimas yra GYVAS, jis arba YRA, ARBA JO NĖRA, VIDUJE, ŠIRDYJE. Ir visi išoriniiai, net ir geri darbai, neatstoja, kad NĖRA ĮTIKĖJIMO ŠIRDYJE. O ĮTIKĖJIMAS ŠIRDYJE YRA ŽINOMAS TIK PAČIAM ĮTIKĖJUSIAJAM IR TĖVUI, KURIS GYVENA ĮTIKĖJUSIOJO VIDUJE PER MINTIES DERINTOJĄ. Ir įtikėjimo NEATSTOJA LABAI GERAS BIBLIJOS AR URANTIJOS KNYGOS ŽINOJIMAS. TAI YRA ATLYGIS, GYVAS ATLYGIS UŽ ASMENINES PASTANGAS PALAIKYTI GYVĄ ASMENINĮ RYŠĮ SU TĖVU.
Štai taip.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-07-16 22:21:31
o norėčiau :))). šiaip tai sakiau rimtai - su motyvu, kad savikritika geras dalykas.
Debesa
2006-07-15 15:50:37
o tas - manęs įžeisti jau nebeįmanoma daugelį metų - labai jau asmeniškai girdėtas... ar tik supapūguotas ??
Debesa
2006-07-15 15:52:15
Nepavyks tau manes izeisti, tai jau nebeimanoma daugeli metu :)
Audrys - Debesai
2006-07-15 14:30:58
Prastas as aktorius, jei mano vaidmeni pamatei taip
Audrys
2006-07-15 11:04:44
Jei pažinotum Algimantą asmeniškiau, tau nebeatrodytų taip, kaip dabar atrodo. Jis ir yra mokytojas, o tu tik vaidini - deja, falšiškai.
Audryui
2006-07-14 18:45:29
Taigi, kaip? Net smalsu!
Audrys
2006-07-14 10:55:34
pats supratai, ką norėjai pasakyt ? o jei matom mes kitaip ?
Audryui
2006-07-13 16:38:44
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.