Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas ir patyrimas apie stichinių jėgų sutramdymą savo MINTIES ENERGIJA.
Vakar vėlai vakare pamačiau žaibuojantį dangų ir milžinišką juodos spalvos debesų masyvą artėjantį link Žvėryno. Žaibas perskrosdavo nuo dangaus viršaus iki pat žemės, kiek man buvo galima per langą matyti. Kaip tik tuo metu per Rusijos televiziją parodė milžiniškus potvynius Serbijoje, Kroatijoje, ir Bosnijoje ir Hercegovinoje ir pranešė apie keliasdešimt žuvusiųjų, nes prilijo, per parą tiek, kiek paprastai prilydavo per kelis mėnesius. Potvyniai jau taip pat apėmė kai kurias Vengrijos, Lenkijos dalis. O ir Vilniui oro prognozė buvo su stipriu lietumi, net su škvalu ir perkūnijomis, nes diena buvo ne tik šilta, bet net karšta, tad šilto oro masės tikrai susidurs su aukščiau esančiomis šaltomis ir iškrova bus labai stipri. Tą mačiau ir iš DEBESŲ MASĖS IR JŲ JUODUMO, O IR ŽAIBŲ IŠRAIŠKIA JAU RODĖ, KAD TIKRAI IR BUS GAUSI LIŪTIS IR SU ŽAIBAIS IR PERKŪNIJOS TRANKYMUSI.
Pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir pradėjau savo minties energiją nukreipti į debesų masyvą ir žaibų iškrovą, kad ši energija suteiktų žaibų iškrovai kryptį į viršų, į atmosferą, o ne žemyn, ne į žemės paviršių, kad perkūnijos garsas taip pat kiltų į viršų, tuo tarpu debesų masyvas – sklaidytųsi ir pasklistų taip pat į viršų, šitokiu būdu savo tūrį didindamas, o tankį mažindamas.
Ir labai greitai jau išgirdau, kaip griaustinio garsai vis labiau kilo aukštyn, o ne leidosi žemyn. Dar po kurio laiko pamačiau kažkokį šviesesnį, tai ne tas žodis, tiesiog net GELSVO atspalvio lopinėlį juodame debesų masyve. Ir šis gelsvos spalvos lopinėlis mano akyse ėmė augti ir plėstis tiesiog akivaizdžiai tirpindamas juodus debesis. Buvo aišku, kad jokis vėjas TAIP GREITAI debesų negali nupūsti, tuo labiau, kad prieš mano akis vyko PROCESAS – aš mačiau TIRŠTŲ IR JUODŲ debesų PLONĖJIMĄ ir SKLAIDĄ, kol suvokiau, kad jau matau SKAIDRŲ DANGŲ, jau visiškai švarų, be jokių debesų.
Tai buvo NUOSTABU, kada tu pats savo akimis matai TAVO PATIES MINTIES ENERGIJOS GALIOS VEIKIMĄ, APMALDANT STICHINĘ ENERGIJĄ, KURI GALI SUGRIAUTI STATINIUS, UŽLIETI MIESTUS, UŽDEGTI MIŠKUS AR NAMUS. Ir visa tai paklūsta tavo MINTIES GALIAI. Kaip nuostabu, kad ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU suteikia tokią galią savojo vaiko – mirtingojo – sūnaus ar dukros – sąmoningos minties apraiškai, kad stichines nelaime jis pajėgus SUSTABDYTI.
Naktį, jau po antros valandos aš per miegus išgirdau griaustinį, lietaus smarkų barbenimą į langą ir net per užmerktas akis jaučiau žaibavimą. Aš vėl pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir vėl ėmiau savo minties energijos vektorių nukreipti ir į man nematomus debesis ir žaibus, taip, kaip tą dariau vakare žiūrėdamas į dangų, o dabar tą dariau gulėdamas, net iki galo nesibudindamas, bet vis paklausydamas, koks yra griaustinio garsas, ar jis kyla aukštyn, ir vis savo minties vektorių STIPRINAU, ir debesis sklaidžiau, kad liūtis mažėtų. Ir pradėjau girdėti, kaip griaustinis kilo vis aukštyn, tolyn nuo planetos paviršiaus, o liūtis taip pat tarsi įnoringas ir eiklus laukinis mustangas ėmė ramintis, vis tik pasiduodamas kaubojaus užmesto laso poveikiui. Kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi – kas stipresnis, to ir valdžia.
Tad labai greitai griaustinis buvo jau labai aukštai, ir liūtis tarsi užrišta – liovėsi iš viso. Aš toliau atsidaviau miego karalystei, bet viduje – ASMENYBĖS SĄMONĖJE – buvo puikus PASITIKĖJIMO jausmas, kad galima savo minties energijos galia, GAUTA IŠ KŪRĖJO, veikti ir žaibus, ir liūtis, ir debesis.
Ryte per Rusijos kanalą vėl mačiau Serbijos, Kroatijos, ir Bosnijos ir Hercegovinos potvynių apsemtų vietovių žmonių kančią, gausybę žmonių netekusių viso savo materialaus turto, net ir namų – jie buvo tokie bejėgiai ir pasimetę, kalbėjo apie savo skausmą ir baimę, kad nieko nebežino, ko stvertis.
JIE NIEKO NEŽINO, KAD AUKŠTESNĖ GALIĄ UŽ STICHIJOS GALIĄ YRA JŲ PAČIŲ VIDUJE.
Jie yra savosios problemos, jau pavirtusios į jų tragediją, pačiame sūkuryje, ir nežino, kaip iš jo išsiveržti, nors TIKI HOROSKOPAIS, KAD KAŽKOKIOS PLANETOS IR ŽVAIGŽDYNAI JIEMS NULEMIA DIENOS AR METŲ GYVENIMO ĮVYKIUS, BET JOKIU BŪDU NESUTINKA NUŠVISTI TIEK, KAD ŠALIA SAVO NOSIES ESANČIAS STICHIJAS GALĖTŲ PAVEIKTI IR ŠITUO ĮTAKOTI SAVO APLINKĄ, O NE TIKĖTI ASTROLOGINĖMIS NESĄMONĖMIS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-05-20 09:58:39
Komentarai
Labai dažnai skraidau tarp Airijos ir Anglijos. Ir žinoma oras čia vaidina labai dideli vaidmenį. Kaip skridau is Londono i Dubliną tai jau pries diena pradėjau rūpintis ramiu oru, nes is vakaro buvo labai vėjuota diena. Kartais ir siaip pasimeldžiu ir paprašau, kad oras butų ramus besileidžiantiems lėktuvams. Paprašiau Apvaizdos pagalbos, ir žinoma pats pradėjau dirbti ir mintimis didinti skyle virš pietinės Anglijos, kad siaučiančios oro sroves apatiniuose atmosferos sluoksniuose, dėl žemo dažnio vibracijų negalinčios pakilti i viršų, pakiltų. Ta pati dariau ir su erdvė virš Dublino ir Aitijos. Ryte, nei mažiausio vėjelio, ir dangus giedras, puikiausiai ramiausiai išskridau, ir nors lėktuvas i Dubliną leidosi per debesis ir i lietų, jokio vėjo nebuvo.Vakar skridau is Dublino i Londona, ir jau pries diena padėjau rūpintis oru ir vėjo stiprumu. Sekmadieni siautejo stiprus vėjas su lietumi, tai jau pradėjau sklaidyti oro sroves ir kelti jas aukštyn i viršų, prašiau Rojaus Tėvu Apvaizdos, kad skrydžio metu oras butų ramus tiek virš Dublino tiek ir virš Londono. Na žinoma taip ir yra šiuo metu kai skrendu, jaučiuosi ramiai ir jokio vėjo, giedras dangus ir is 10km aukščio puikiai matosi toli esančiu miestu ir miesteliu šviesos.
Atėjau i lėktuvą ir prie manęs prisėdo toks lengvai "įpūtęs" veikėjas, ir klausia, ar šnapsa parduoda? Nežinau, sakau. Ir kreipiuosi i apvaizda, kad jo protą nuramintu ir jis jokio alkoholio neprktu, jau ir taip lengvai išgėręs. Žiūriu, vaikinas užsidėjo ausines, matyt paleido kažkokia muzika ir... užmigo. Negirdėjo jis praeinančių stiuardesiu su gėrimais ir atsibudo tik tada kai jos jau rinko šiukšles is apsipirkusiu ir prisiragavusiu keleiviu. Pabudo ir klausia, "tai kada mes kilsim"?(when we will take off) mane paėmė juokas. Stiuardesės lengvai pasimete ir sako uz 30 - 40 minučių jau mintyje turėdamos nusileidimo laiką, nes mano lėktuvo kaimynas matyt uzsimirso. Jis numojo ranka ir toliau užmigo. Prabudo tik likus tiek laiko, kad dar spėjo nulėkti i tualetą ir pakeliui atgal visgi nusipirko bulvių traškučių ir maža skardinę alaus. Sakau jam, tai vis gi spėjai alaus nusipirkt, jis pasidžiaugė, kad turbut buvo paskutinis klijentas nusipirkęs alaus. Gerai, kad nors liko ramus, nes atrodė, kad pradės reikštis ir kelti neramumus.
Linksma gyventi bendradarbiaujant su apvaizda, raminant oro sroves ir neramius keleivius. Ir Saules zmonems ir ramybes aplinkiniams daugiau. Lėktuvas nusileido ramiai, ramiai, tarsi angelai ji ant planetos paviršiaus butų padėję.
Telydi jus ramybe.
ValdasAirija
2015-12-08 23:45:20
Šiandien ryte, dar gal prieš šešias, tikslaus laiko nežiūrėjau, buvo dar tamsu, mane pažadino šaižus ir tiesiog vos ne tiesiai už lango perkūno toks trenksmas, kad atrodė net namas pašoko iš vietos. Šuo irgi buvo pažadintas. Tiek arti trenkiančio griaustinio dar nebuvau patyręs. Netrukus vėl žybtelėjo labai ryškus naujas žaibo iškrovos blyksnis, ir vėl trenksmas, kurtinantis. Aš šunį pasikviečiau ant savo lovos, tuo labiau, kad vasarą ją specialiai praplartinau, kad ir jam užtektų vietos patogiai įsitaisyti šaltomis naktinis žiemą, kaip sako - tiksliau sakydavo - ruošk roges vasarą, o ratus žiemą - dabar rogėmis gal dar kas ir naudojasi kaime, juk visur balos ir žiemą, nuo ištisų kalnų pripiltos kenksmingos druskos.
Kada šuo atsigulė šalia, ėmiau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir savo minties energija ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizdos veikimu ėmiau stabdyti žaibų ir griaustinio iškrovos kryptį į žemės paviršių, nukreipdamas šį vektorių į viršų, į atmosferą.
Už lango leitus pradėjo net šniokšti, tad papildomai ėmiau sklaidyti ir debesis, pritvinkusius vandens, kad jų tankis sumažėtų ir dabesys užtimtų didesnį tūrį, pasklisdami irgi į viršų, kad bendra vandenns masė sklaidytųsi į viršų, o ne piltųsį žemyn kaip iš kibiro. Ir netrukus tiek žaibai, tiek griaustinis labai PAKLUSNIAI ėmė kilti nuo žemės paviršiaus vis aukštyn, ir silpnėti savo iškrova. O lietus buvo panašus į neklaužadą vaiką, kuris dar spyriojasi, bet vis jau ima silpti, nors dar ir pila, kol galiausiai ir jis ėmė vis labiau rimti, ir visiškai nustojo. Bet tai įvyko per labai trumpą laiką, kad man buvo akivaizdu, kaip minties energija tiesiog tapo akivaizdžia ir neperžiangiama užkarda ir jau savo galia reguliavo žaibo, griaustinio, ir lietaus galią, ir jos silpnėjimą ir visišką jos ištirpimą.
Aš dėkojau Rojaus Trejybei-AŠ ESU už tokį patyrimą, už augantį pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU, apvaizda, ir savimi, ir kad toks energijos reguliavimas yra TIKRAS IR GYVAS.
Kada šiandien ryte skaičiau Yahoo svetainę, perskaičiau ir informaciją apie didžiausią Arizonos valstijoje liūtį, audrą, ir potvynį, kuris viename nedideliame miestelyje akimirksniu užtvindė viską, net mašinas plukdė su tokia galia, kad kai kurios iš jų buvo nuneštos tolyn ir su žmonėmis, ir tiek sumaitotos, tarsi būtų padarytos iš plastelino, o ne iš metalo. Dabar pateikta informacija, kad toje vietovėje žuvo 12 žmonių. Vietos meteriologai tokios galios potvynio, ir tokio staigaus, ir su tokia galinga srove niekada dar nebuvo užfiksavę per visą šimtą metų, kada tokie duomenys ten buvo pradėti registruoti.
Kalfornijoje siautėja tokie miškų gaisrai, kokių savo mastu irgi nebuvo iki šiol, nors jie ir kildavo kasmet. Tas pats ir Australijoje - milžiniški gaisrai. O Europoje -ir sausra, ir potvyniai, ir kruša teniso kamuoliuko dydžio ledais, ir žaibai užmušantys gyvulius ir žmones ir visa tai tik stiprėja, ir dažnėja.
Jungtinėsi Valstijose tornadų pagausėjimas šiais metais nei daug nei mažai - 300 procentų - palyginus su ankstesniais metais.
Iki 1985 metų, kol mūsų supervisatos centre - Uversoje - nebuvo įvykęs Gabrieliaus prieš Liuciferį trijų Dienų Senųjų Tribunolo paskutinis posėdis, ir kol nebuvo priimtas nuosprendis, patenkinęs prieš Tėvą sukilusių maištininkų vadų - Satanijos Vietinės Sistemos vadovo, Liuciferio, jo pavaduotojo, Šėtono, mūsų Urantijos Planetos Princo, Kaligastijos - laisvos valios pageidavimą - sunaikinti jų visų asmens tapatybę tarsi jie niekada iš viso neegzistavo, tad visus tokius stichinių jėgų, ir net žmonijos GYVULIZMO apraiškų, reiškinius prilaikydavo, ir sureguliuodavo, žymiu mastu, Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda, veikianti mūsų planetoje. Urantija buvo viena iš tų 37 apgyvendintų planetų, kurios ir palaikė maištą prieš Tėvą, savo dvasinių vadovų sprendimų galia, dėl to jos visos buvo izoliuotos nuo Visatos ryšio grandinių ir nuo šviesos ir išminties mokymų ir patarimų, todėl turėjo virti savose sultyse. Tad pagalbą tesuteikdavo tik Apvaizda, ir tai tik minimalią, kad evoliucija iš viso nenutrūktų, kol bus priimtas Dienų Senųjų Tribunolo nuosprendis.
PO ŠIO NUOSPRENDŽIO Urantijos izoliacija buvo panaikinta, ir mes dabar turime evoliuciškai vystytis savo dvasiniu - kiekvieno - šviesėjimu, kaip ir visos normalios evoliucinės apgyvendintos planetos. Štai dabar jau Apvaizda PATI, SAVO VALIA, nebesikiša į šitų pačių stichinių jėgų apmaldymą arba žmonių gyvulizmo apraiškų augantį mastą. Dabar šitą darbą turi atlikti pats evoliuciškai dvasingėjantis mirtingasis, BENDRADARBIAUDAMAS SU APVAIZDA ir ATSIDAVĘS ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU KAIP BEDRAKŪRĖJAS KURIANTIS GĖRĮ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU VISŲ LABUI. Kadangi be urantų nėra dvasingėjančių nuosekliai miritngųjų, tai žmonija ir planetos stichinės jėgos įgaus tik augančią ir gaivališką išraiką, savo kelyje naikinančią visus ir viską, kas tik nesitrauks į šalį, nes niekas nežino - be urantų - kaip su šitais gaivalais tvarkytis.
Tad ir urantai vis daugiau imasi gėrio ir dvasinės šviesos darbo, jausdami savo viduje ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU TIKROVĖS ENERGETINIUS VIRPESIUS. O kaip tik šito šviesos suvokimo dabar taip stinga Amerikai, Australijai, Europai - visai žmonijai - ką daryti su stichijomis, ką daryti su imigrantais, ką daryti su pabėgėlais, ką daryti su Palestina ir Izrealiu, su islamu, ką daryti su krizėmis, ką daryti su Putinu, ką daryti SU SAVIMI.
Štai tam būtini dvasiniai mokytojai. Be jų - NĖ IŠ VIETOS.
Būtent dėl to Rojaus Trejybė-AŠ ESU man prieš daugelį metų pavedė misiją rengti DVASINIUS MOKYTOJUS, ir vadovauti PLANETAI - ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU UTANTIJAI, pradedant vadovavimu ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU LIETUVAI.
TAIP BUS - JAU TAIP YRA - NES TOKIA YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIA PAGAL ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIA, PAGAL EVOLIUCINĮ PLANĄ URANTIJAI.
EVOLIUCIJA NEŽENGIA PIRMYN SAVAIME, EVOLIUCIJA TURI SAVO VEDLĮ KIEKVIENOJE PLANETOJE, KIEKVIENOJE PAKOPOJE.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas,
Algimantas
2015-09-16 11:07:53
Mielieji, tai, ką jau dabar daro urantai, pranoksta bet kokią fantaziją, kas susiję su žaibų ar griaustinio pasiuntimu savo iškrova į atmosferą, į viršų, nuo žemės paviršiaus.
Aš tą patį dariau, Vilniuje, Žvėryne, vakar tiek vakare, kada jau prasidėjo ir žaibavimas ir griaudėjimas dar be lietaus, bet greitai pradėjo ir lyti gana stipriai, tiek naktį.
Tik aš tą dariau ne drauge su Apvaizda, bet SAVO MINTIES ENERGIJOS GALIA. Ir kaip buvo nuostabu ir matyti ir girdėti, kada žaibas nutvieskia įvairiais ornamentais visą juodą padangę ir griaustinis turėtų tiek vožti, kad atrodo pagal tokį žaibą jis sugriaus savo žemo dažnio virpesiais ir namus. O jis netikėtai kaip pagal mano dūdelė pakyla aukštyn, kaip milžinas ant varškinių kojų be jėgos, ir dusliai bet visai nepiktai, gal net su šypsena dunteli, akivaizdu, kad TINGI. O ir žaibų ornamentika visiškai pasikeitė - vietoje iki tol buvusių grėsmingai skrodžiančių smailomis ir skvarbiomis kaip gyvatės geluonis strėlėmis, smingančiomis žemyn į žemę, jos tapo HORIZONTALIOMIS, IR UŽAPVALINTOMIS, O VĖLIAU ĖMĖ TOLTI IR KILTI VIS AUKŠTYN, kad aš sėdėjau, gėrėjausi tais šviesos šokiais ir jutau RAMYBĘ IR TIKROVĘ SAVYJE.
Nejaučiau jokio papildomo džiugesio ar pakylėjimo, nes buvo tikroviška vidinė būsena. O kaip gi gali būti kitaip, ko čia dėl to šokinėti iš džiaugsmo, kai jokio džiaugsmo ir nėra, yra tik tikrovės gilesnis pažinimas ir savęs atskleidimas. Tai ko čia dėl to jausti pakylėjimą, kaip ESI TIKRAS. O koks gi kitoks turi būti, jeigu ne tikras?
Augimas net ir reakcijose.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2015-08-10 14:53:05
Sia nakti pabudau apie 2.30 valanda anksti ryte, nes mane pazadino griaustinio trenksmai ir nesiliaujantys zaibu blyksniai. Artinosi audra. Kadangi as atostogauju sodyboje, tai man dar is vaikystes islike prisiminimai, kaip besiartinant stichijai su zaibais seneliai istraukdavo tv antena is televizoriaus ir uzsisklesdavo visus langus, is baimes, del saugumo. Kadangi tik pabudau, o lauke neramu, tai instinktyviai ir as istraukiau tv antena is televizoriaus, ir jau griztant atgal i kambari atejo mintis, kad gi as pati galiu apraminti besiartinancia griausminga audra, tiesiog atsiverdama Rojaus Trejybei-AS ESU ir siusdama is Jos gautus auksto daznio energetinius virpesius minties energijos pagalba, kryptimi i virsu, aukstyn. Be to, taip jau esu dariusi ir patyrima turiu. Taigi grizau i savo kambari, atsisedau lovoje ir emiau nuosirdziai garbinti Rojaus Trejybe-AS ESU, ir netrukus mane uzpilde toks realus ir TVIRTAS zinojimas, ka daryti, ir kad as GALIU prisideti prie stichijos selsmo apraminimo. Gal bene pirma karta pajutau tokia tvirta pasitikejimo busena, kazkiek nauja man. Ir po trumpos garbinimo maldos, po to trumpai dar kreipiantis i Rojaus Trejybe-AS ESU del savo motyvo veikti su Ja visu labui, as visa ta laika jauciau Jos galingu auksto daznio energetiniu virpesiu srauta, mane uzliejanti ir uzpildanti is vidaus. Ir tada nukreipiau si juntama manyje tikroves energetiniu virpesiu srauta, minties kryptimi aukstyn, i virsu, su nuosirdziu motyvu apraminti aplinka nuo galimu audros stichijos sukeliamu padariniu, kas zaibai savo iskrova nepadarytu zalos gamtai, gyvunams ir zmonems. Nes gyvendamas kaime zmogus jaucia daug didesne baime ir nesaugumo jausma is aplinkos, uzklupusios netiketos audringos stichijos, dar budamas gamtos apsupty, kur kaimynas yra toli, ne uz sienos, kaip kad mieste.
Sitaip gyvai bendradarbiaudama su Rojaus Trejybe-AS ESU jutau, kaip mano nukreipiamas tikroves auksto daznio energetiniu virpesiu srautas kyla aukstyn, ir emiau girdeti, kad griaustinio trenksmai eme slopti, tapo vis duslesni ir kazkur pakilo i virsu, tada eme reteti, kaip ir zaibu balti blyksniai, apsvieciantys kambari, eme reteti. Galiausiai praejus neilgam laikui audra visai aprimo, dundejimai ir zaibai visai nutilo ir aprimo.
Pajutau nuostabu dvasini pasitenkinima savyje, kad galejau pati pabuti Apvaizdos dalimi, veikdama kartu su Rojaus Trejybe-AS ESU, kaip Jos reali dukra, panaudodama Jos tiktoves energija visu geroves labui, toje aplinkoje, kurioje buvau.
Kuo toliau as zengiu siuo gyvuoju Rojaus Trejybes-AS ESU keliu, tuo labiau aiskiai zinau, kad mano gyvo itikejimo stiprybe ir pasitikejimas yra vien tiktai glaudziame rysyje vienoveje su Rojaus Trejybe-AS ESU.
Su meile,
Jurgita
2015-08-10 12:44:09
Pries pora dienu mane labai nustebino stai toks nutikimas. Is vakaro, kazkur nugirdau, kad pus labai stiprus uraganinis vejas. Net negalvojau apie kazkokius oru koregavimus. Vejas buvo tikrai stiprus lingavo medzius ir einant i darba jautesi zvarbumas. Kaip ir kiekviena diena, dirbu savo darba, ir nekreipiu i nieka demesio. Paziurejau pro langa, ir is aplimkiniu medziu, apniukusio dangaus, ir skriejancio lietaus matesi, kad vejas tikrai stiprus.
Daznai paskutiniu metu tenka skraidyti lektuvais, bent viena karta i menesi, del to pagalvojau, kad esant tokioms oro salygoms lektuvams leistis tikrai yra nelengva. Prsiminiau ta itampa kuri apima, kai labai vejuota diena leidies lektuvu ir jauti, kad lektuva gerokai nesioja i sonus, visi zmones tuo metu aptyla ir tik laukia kada jau lektuvo ratai palies zemes pavirsiu, kad galetu atsidusti. Bedirbdamas ir apie tai galvodamas, tai truko vos kelias akimirkas, pradejau melstis ir prasyti, Apvaizdos pgalbos, kad tas vejas butu nuramintas nes tikrai daugeliui zmoniu lektuvuose, tai kelia nerima ir itampa. Ir pats pradejau kelti visasa oro sroves i virsu. Virs Londono, mintyse, suformavau diziule sulinio formos skyle, ir mintyse pradejau visa lietu veja ir visas oro sroves kelti i virsu ir vizualizuoti sviesu ramu ora. Pasimeldziau ir mano mintys po truputi nukrypo i kitus dalykus ir darba. po kiek laiko, is vidaus pajutau impulsa ir paziurejau i langa. Nors ir tikiu tuom, kad galima su Rojaus Trejybes-AS ESU Apvaizdos pagalba oro salygas kontroliuoti, bet vistiek buvau nustebintas. Nuo mano maldos ir giedro dangaus vizualizavimo praejo gal 10 minuciu. Uz lango buvo giedra, taip visiskai giedra, vejas siek tiek dar pute bet toks nerealiai pristabdytas, nenormaliai keistas tarsi jam kazkas paliepe nurimti nes taip reikia ir nera reikialo taip stipriai siausti. Kadangi dirbu 8-ame aukste tai islindau pro langa paziureti kas vyksta prie horizonto, o prie horizonto ,tamsavo ir bolavo debesys. Stebint aplinka apeme labai keista busena, is vidaus pajutau, kad tai ne joks sutapimas, tai tikrai Apvaizdos darbas. Aplinkoje tvyrojo labai keista energija. Ramiai padekojau uz viska ir toliau dirbau. po kiek laiko, gal geru dvieju valandu danguje pries pat mano langa pasirode dviguba vaivorykste. Na va galvoju, kai pamalonino, o viduje toks geras pojutis, ir lektuvams bus lengviau leistis ir zmones nebijos, o ir ant zemes pavirsiaus zmonems maloniau bus. Bendradarbiaukim su Apvaizda, pasireiksdami visumos labui, visu musu Mylimu Tevu, vaiku labui.
Ramybes jums.
ValdasAirija
2015-01-16 00:38:37
Mielieji,
vakar ryte eidama į darbą susidūriau su labai nemalonia pūga. Pūtė labai stiprus vėjas tiesiai į veidą suledėjusias snaiges. Ir pūtė taip stipriai , kad net negalėjau normaliai įžiūrėti ar atvažiuoja autobusas. Neseniai buvau Algimanto paklaususi: o kokia yra metodika vėjo nuraminimo? Jis man atsakė, kad reikia mintimis kelti oro sroves į atmosferą, kurios ir atneša didelį vėją ir pūgas. Ir dar tuo pačiu paprašyti, kad nuo kylančios oro srovės nenukentėtų nė vienas lėktuvas. Aš stovėdama stotelėje mintyse tą ir padariau. ir savo pačios nuostabai, gal po 3 minučių, oras kardinaliai pasikeitė: vėjas nurimo, ėmė tik lengvai snyguriuoti ir prasisklaidė debesys- prašviesėjo dangus ir visas rytas! Tai štai kaip nuostabu bendradarbiauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir pajusti, kad jeigu mirtingasis kartu su Kūrėju turi tokių neįtikėtinų galių, tai ką gi jis galėtų, jei daugiau atsivertų ir pasitikėtų savo tikraisiais tėvais?
Su meile,
Skaiste
2015-01-06 14:00:20
Praėjusį sekmadienį su šeima džiaugėmės nuostabiu vasarišku oru. Grįžę namo jautėme malonų nuovargį, nuo gryno oro ir įspūdžių gamtoje. Sūnelis su žmona užmigo, na o aš , nors ir šiek tiek pavargęs, snausti nenorejau. Jaukiai įsitaisęs šlovinau ir garbinau Rojaus Trejybę-Aš Esu ir šį kartą, nors tai nutinka vis dažniau, mano būsena buvo įpatinga: lyg visa aplinka man padėtų, žodžiai lir mintys liejosi vientisai ir aiškiai, buvau praradęs net laiko nuovoką. Dėkojau Rojaus Trejybei-Aš Esu už Jų veikimą per Apvaizdą, ryškiai suvokdamas Tarpinių ir Dvasinių Būtybių apsuptį. Po šios nuostabios Komunijos, pažvelgęs pro pravirą langą, pamačiau įspūdingai gražų, saulės spinduliuose inkrustuotą, tamsų lietaus debesį. Oro tvankuma liudijo artėjančią audrą, protarpiais pūtė gūsingas vėjas. Pagalvojau: taigi čia mano dar iki šiol nepatyrusio "debesų gainiotojo" debiutas! Be menkiausios abejonės ir del to kad buvau dar besitęiančiame ryšyje su Rojaus Trejybe- Aš Esu kreipiau minties energiją į šį debesį stumdamas jį į viršų ir izoliuodamas "apsauginiu sluoksiu" nuo žemės paviršiaus. Po kelių minučių apėmė jausmas, kad manoji energija sustiprėjo, kaip supratau Apvaizdos dėka, mintyse vaizdas keitėsi, lyg nematomos būtybės ėmė skersai išilgai raižyti debesį, karpyti ir retinti...Vis pramerkdavau akis iš smalsumo, keletą akimirkų veikiau ir atmerktomis akimis. Saiga, kaip apdovanojimas už pastangas, tolumoje žybtelėjo žaibas, tik jis buvo nukreiptas ne žemyn o atrodė lyg suspaustas netaisyklingos formos plotelyje, judėjo įvairiomis kryptimis nekirsdamas to numanomo, nematomo ploto ribų ir tęsėsi apie 3-4 sekundes, griaustinis lydintis šį reiškinį buvo neįprastai tylesnis ir lyg nukreiptas ne į žemę o į viršų. Tuo metu iš tikrųjų suvokiau kokiame unikaliame veiksme dalyvauju.... debesis dar tvyrojo ilgai, gal šiek tiek šviesesnis, bet mano "debiutanto" dar dideliai nuostabai, prie mūsų namų nenukrito nei lašo, gal persistengėm su Apvaizda ir Urantais :), tvyrojo gaivus šiltas oras, horizontą puošė nuostabi vaivorykštė...
Rojaus Trejybės apvaizda, nuolat pasiruošusi mums padėti. Per atsivėrimą mūsų motyvai smarkiai aukštėja ir skaidrėja, siekiama gėrio, harmonijos ir Planetoje ir visoje Kūtinijoje. Ir Apvaizda tai iš karto pajaučia tuos mūsų motyvus. Nuostabu koklia MEILĖ, GAILESTINGUMAS ir GLOBA mus visus supa ir ji nuolat liejama MUMS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU.
Lyg kiltų klausimas, kam tramdyti audras ir sklaidyti debesis? Juk tai natūralus gamtos reiškinys....Taip , tik smarkiai sustiprintas šiuo metu planetoje tvyrančios žemų dažnių energijos, kurią su Apvaizdos pagalba mes maksimaliai sušvelniname....kad ir mažiausias vabalėlis nenukentės nuo audros padarinių, ir tai jau didelis mūsų indėlis į Urantijos "sveikėjimą" ir Jos tapimą tokia, kokią sumanė ROJAUS TĖVAI-AŠ ESU...
Apkabinu Jus Visus Broliška Meile
Viljamas
2014-07-24 18:30:18
Užvakar, sekmadienio vakarą, pažvelgusi pro šiaurinį langą pamačiau gražų geltonai švytintį debesį, kuris man liudijo apie artėjančią audrą, nors dangus buvo pakankamai šviesus. Visgi po kiek laiko pradėjo dangų aptraukti tamsūs audros debesys, o tolumoje ėmė blykčioti žaibai, perskrodžiantys dangų ir grasinantys sukelti dar didesnį šėlsmą. Na ką gi, pagalvojau, reikia imtis darbo, senokai nevaikiau audros debesų. Atsisėdau ir pradėjau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, o po to ėmiau savo minties energiją nukreipti į viršų aukštyn, kur formavosi audra su žaibais, kad šie nepasiektų žemės paviršiaus ir nepridarytų žalos. Kreipiau savo minties energiją į viršų ir jaučiau, kaip energijos srovė kyla ties mano viršugalviu aukštyn. Vienu momentu net iškilo vaizdas, kaip ji kyla ir apglėbia dangų lyg baltas skėtis. Kada lioviausi tai daryti ir nuėjau į virtuvę, mačiau, kad žaibai dar blyksi, dar demonstruoja savo galią, ir vienas stiprus žaibas su trenksmu kad plykstelėjo, kad sugriaudėjo, net įsijungė automobilių signalizacijos, o aš pagalvojau – na va, nesulaikiau šito smarkuolio. Bet po šio trenksmo neužilgo išgirdau, kaip griaustinis prislopo ir tarsi pakilo į viršų, dundėjo kažkur aukštai ir dusliai viršuje. Ir netikėtai audra ėmė rimti, kad aiškiai pajaučiau skirtumą, koks audros su vėju ir žaibais šėlsmas buvo prieš tai, ir visai neužilgo viskas aprimo. Pasidžiaugiau, kad galėjau pabūti Apvaizdos dalimi ir prisidėti prie aplinkos gerovės.
O šiandien į darbo pabaigą vėl nutiko panašus reiškinys, vėl išgirdau besiartinančią audrą, kuri palaipsniui dunksėjo ir svaidėsi žaibais. Ir vėl pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir ėmiau siųsti minties energiją aukštyn, kad ji neįsismarkautų ir nesukeltų chaoso žmonėms, nepridarytų žalos aplinkai. Ir vėl audra neįsišėlo, ir lietaus stipraus nebuvo, tad ramiai galėjau grįžti namo.
Tai štai, važiavau namo ir mąsčiau, ir netikėtai prisiminiau Algimanto pamoksle, Gyvojoje Rojaus Trejybės Šventovėje, labai kukliai pasakytą frazę – URANTAI YRA ŽMONIJOS GELBĖTOJAI. Taigi, tai visai nekukli frazė, o tikriausia TIESA, nes be urantų atsivėrimo ir bendradarbiavimo su Rojaus Trejybės-AŠ ESU Apvaizda ne tik audros įsišėltų, kad sukeltų didžiulį siaubą ir pavojų žmonijai, bet ir visa aplinka būtų daug tamsesnė, nei yra dabar. Nes tik gyvasis įtikėjimas suteikia dvasinį matymą ir gilina kosminę įžvalgą, kurios dėka aukštėjantys energetiniai virpesiai kryptingai ir išmintingai nukreipiami ten, kur reikalinga pagalba žmonijai. O ką tuo tarpu daro žmonija? Ji bijo ir slepiasi vieni už kitų, kad tik kažkuriam būtų geriau, o kitur nors ir tvanas. Ar šitaip gali mąstyti urantas – Rojaus Trejybės sūnus ar dukra? Žinoma ne, todėl kad jo daug aukštesnis sąmonės lygis pranoksta visos žmonijos sąmonės lygį, kuris tarsi pelkė skandina ir traukia į save, į bedugnę. Visa žmonijos veikla kol kas veda tik į aklavietę, nes be gyvos išminties neįmanoma teisingai ir išmintingai valdyti valstybės, neįmanoma sukurti gerbūvio patiems silpniausiems jos piliečiams, neįmanoma išpuoselėti aukšto dvasinio ir kultūros lygio, neįmanoma išmintingai panaudoti mokslo pasiekimų – visos žmonijos gerovei, pagaliau neįmanoma pasiekti taikos ir darnos tarp visų valstybių. Nes visa gerovė pasiekiama tik labai glaudžiai bendraujant ir bendradarbiaujant su IŠMINTIES ŠALTINIU.
Tik nuolatinis gyvas ryšys su Rojaus Trejybe-AŠ ESU iškelia į dvasines aukštumas tiek, kad žemo dažnio energetinių virpesių prisisotinusi aplinka nustoja tiek įtakojusi, o mes imame daryti įtaką aplinkai vis gilėjančiu nuoširdžiu atsivėrimu, meilės galios viduje patyrimu, ir aktyvesniu pasireiškimu visų labui. Rašau ir jaučiu, kad sunku išreikšti žodžiais – koks labai svarbus kiekvieno mūsų uranto indėlis šios planetos gerovei, net kūrinijos gerovei. Svarbus gyvu meilės motyvu, tyru ir gyvybingu, kurio nuolat pasipildome iš MEILĖS ŠALTINIO. Tik dvasinė asmenybė gali patirti tokį gyvą meilės jausmą ir tuo pačiu NORĄ dar daugiau pamilti patį Šaltinį – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Manau, toks nuoširdus troškimas yra JOS dovana, amžina dovana kiekvienam. Tačiau tokią dovaną pirmiausia reikia nusipelnyti atkakliomis kasdienėmis pastangomis – nuolat bendraujant ir bendradarbiaujant su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir Apvaizda, kad galiausiai jos dvasinis turinys džiugintų ne tik mus pačius, bet ir visus, ir kiekvieną.
Štai toks yra dvasinės asmenybės kaip nuostabaus žiedo palaipsnis atsiskleidimas-sužydėjimas, per nuolat įsisavinamos gyvos meilės energijos ir išminties, semiamos iš Visumos Šaltinio, paskleidimą, visumos labui.
Su meile,
Jurgita
2014-07-15 19:15:43
Aš ką tik perskaičiau Algimanto parašytą komentarą ir kai perskaičiau trečios pastraipos paskutinį sakinį, o po to ir paskutinę pastraipą į mane plūstelėjo tokia didžiulė banga energijos, kad taip stipriai aš tai pajutau pirmą kartą būtent skaitant mokymą - komentarą. Pagalvojau, su kokia meile ir nuoširdumu mums tai rašoma. Ir kaip mumis rūpinamasi, kad gi mes patys savimi pasirūpintumėme.
vvita
2014-05-24 00:06:55
Mielieji, aš jums šioje temoje - ir jau daugiau kaip metai - aiškinau, kaip SUTRAMDYTI stichines jėgas savo minties galia, o ne APVAIZDOS bendrais veiksmais. Anksčiau aš jus mokiau BENDRADARBIAVIMO IR BENDRAVIMO su Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda, dabar aš jus raginu LABIAU PASITIKĖTI SAVO DIEVIŠKUMU, ir savo minties energijos dėka sutramdyti stichines jėgas.
Tiesiog liūdna žiūrėti, kaip žmonės yra dvasiškai akli ir kurti, todėl ir žūsta tūkstančiais nuo potvynių, žemės drebėjimų, žaibų, pūgų, ir kitokių stichijos protrūkių, nors turi jie visi GALIĄ SAVYJE LIKTI NE TIK PATYS GYVI FIZINE PRASME, BET IR KITIEMS PADĖTI IŠLIKTI FIZINE PRASME.
O būtent tik didėjant jūsų gyvam ryšiui su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir patys patikėsite, kad galite apraminti stichines jėgas. Ar nors vienas pasaulio mokslo galiūnas tiki, kad Lietuvoje mes apraminsime stichines jėgas, kai jos vis siaubingesne energijos išraiška gąsdins visą pasaulį? Ir žmonės nežinos, kur ieškoti išeities, jie tiesiog panikuos. Ir tik Lietuvoje, ir tik ten, kur bus aktyvūs ir gyvame ryšyje su Rojaus Trejybe-AŠ ESU urantai, tose vietose bus ramu, ir tam, kad jūs patikėtumėte savo veiksminga veikla ir taptumėte vis ryžtingesni, tuo pačiu ir rašydami savo mokymus į Forumą, nes jis tam ir skirtas, kad čia galėtumėte kaupti patyrimą, kaip gi jums pasireikšti dvasiniu mokytoju, kuris pradžią, ir patyrimą, gauna BŪTENT ŠIAME DVASINIŲ MOKYTOJŲ RENGIMO FORUME.
O dabar pateiksiu labai svarbų JUMS VISIEMS TEIGINĮ - NEĮSISAVINĘ DVASINIO MOKYTOJO PATYRIMO FORUME NETURĖKITE IR MINTIES, KAD GALĖTUMĖTE BŪTI DVASINIU MOKYTU, KURIO PARENGIMAS YRA LABAI SKRUPULINGAS IR ILGAS, BET JIS NEIŠVENGIAMAI APIMA IR JŪSŲ PASIREIŠKIMĄ FORUME, nors aš puikiai suvokiu, kad nevisi jūs būsite DVASINIAIS mokytojais.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-05-23 15:26:10
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.