Forumas: temos peržiūra
Šiandieninė pragaištinga tatuiruočių civilizacija.
Mielieji, šį mokymą vis tik atėjo laikas pateikti ir jums, nes man vienam jį laikyti savyje, ir nepasidalinti su jumis, jau perdaug sunku, kada aš matau šio reiškinio žalingą poveikį pasauliui – žmonijai. Jį laikiau savyje jau daug metų, o ne kartą buvau apie PATĮ REIŠKINĮ užsiminęs tiek Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, tiek ir Urantijos grupės užsiėmimų metu, bet taip iki galo ir neatskleidžiau, vis sau tardamas – dar ne laikas, jis gali suerzinti kai kuriuos net ir urantus, ar net atstumti nuo gyvojo kelio. Tačiau kada matau šio reiškinio pandeminį plitimą visame pasaulyje, ir vis jaunesniame amžiuje, atėjo laikas jums – DVASINIAMS MOKYTOJAMS – sužinoti šio reiškinio žalos pasekmes visiems –TATUIRUOTĖS MILŽINIŠKĄ ŽALĄ DABARTINEI ŽMONIJAI.
Laukinių žmonių mąstymas buvo JŲ lygio, todėl nieko nuostabaus, kad jis ištatuiruodavo ant savo kūno SAVOSIOS GENTIES TOTEMĄ – gyvūno ar augalo atitinkamą simbolį, kurį toji gentis labai gerbė ir dėl to laikė apsauga ir genčiai, ir jos kiekvienam nariui, o taip pat ir parodomu ženklu kitoms gentims, kad šis žmogus priklauso kokiai nors genčiai, ir jeigu jį nužudys, susilauks tos genties keršto atsako. Ir BAIMĖS pagrindu rodoma pagarba totemui taip pat peraugo į tą pačią baimingą pagarbą ir pačiam gyvūnui, kad jo net nedrįsdavo žudyti maistui.
Laukinio mirtingojo gyvulinis protas taip suprato totemo ir jo tatuiruotės ant kūno funkciją, nes tuometinis laukinis buvo grubus, netašytas, ir be kosminės įžvalgos. Todėl nestebina ir toks laukinio noras užsitikrinti saugumą tiek genčiai, tiek ir individui, nes geresnio būdo jis nesuvokė.
Tad kas gi vyksta šiandien, kada nuo tų laikų laukinio praėjo net šimtai tūkstančių metų, kad tatuiruotės jau pandemijos mastu pasklido, ir dar smarkiau toliau plinta, visose šalyse, kas gi įvyko pastaraisiais metais, kad šis užkratas taip smarkiai ėmė veikti dabartinių laikų mirtinguosius? Laukinio lygio KOKYBĖS protas vis labiau ima pavergti mirtingojo mąstymą, nors jis ir pasiekė labai aukštą materialios civilizacijos KIEKYBĖS lygį, apie kurį anų laikų laukinis neturėjo jokio supratimo. Tačiau BAIMĖS poveikiu pasąmonėje, ir net sąmonės lygiu, anas GRUBUS IR NETAŠYTAS laukinis nedaug kuo skiriasi nuo frakuoto, raudonu kilimu žengiančio, šiandieninio mirtingojo – BAIMĖ VALDO MIRTINGOJO PROTĄ.
Būtent BAIMĖ ir diktuoja norą turėti tatuiruotę ant savo materialaus kūno.
TOKS YRA BUKUČIO MĄSTYMO LYGIS.
Tačiau BUKUTIS savo kūno bjaurojimui pateisinti sugalvos daugybę priežasčių, kodėl jam patinka tatuiruotės, tik ne nė žodžio nesakys apie savo BAIMĘ IR NEPILNAVERTIŠKUMO PASIREIŠKIMĄ. Šitų – TIKRŲJŲ – priežasčių jis net NEŽINO, dėl savo SIAURO mąstymo, ir nesugebėjimo analizuoti priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimo savo pačių, ir visų kitų, veiksmuose, ir gyvenime. Jo BUKAS mąstymas – tai žemo dažnio energetinių virpesių stimuliuojamas BANDOS instinkto pasireiškimas.
Čia aš jums siūlau pradėti vartoti naują žodį, daiktavardį – BUKUTIS – kuris apibūdina tokį mirtingąjį, kuriame reiškiasi užsispyręs, pilnas baimės ir neišmanymo, visiškai neatsivėręs dvasioje gyvulinio proto BUKAS mąstymas.
Tokiais BUKUČIAIS yra iš esmės visa žmonija, neinanti gyvuoju keliu, net ir URANTININKAI, tie mirtingieji, kurie skaito Urantijos Knygą, bet ją saugo kaip naują STABĄ, kad nė vieno žodžio nepapildytų, ir nė vieno žodžio neišmestų, nes jų bukas – BE KOSMINĖS ĮŽVALGOS AŠTRUMO-SKVARBUMO – gyvulinio proto mąstymas yra paskendęs BAIMĖS žemo dažnio energetiniuose virpesiuose. Jie nėra dvasiškai pabudę, kaip dvasinės asmenybės, todėl šitaip ir pačią Urantjos Knygą JAU pavertė nauja BIBLIJA, kurios RAIDĘ kiti BUKUČIAI – BIBLININKAI – taip pat laiko tokia IŠKALTA TIESA, KURI KEISTIS NEGALI, TODĖL JOS RAIDĘ SAUGO NET LABIAU NEGU SAVO AKIES VYZDĮ.
Tuo tarpu tie BUKUČIAI, kurie savo kūną tiesiogine prasme BJAUROJA tatuiruotėmis, taip pat jaučia pasąmoninę BAIMĘ, kuri prasiveržia iki SĄMONĖS lygio, kad net pasididžiavimą jaučia ir dabartinių laikų Afrikos genčių mirtingieji ar Amerikos džiunglėse gyvenantys indėnai, turėdami savosios genties rašto ir spalvų tatuiruotę ar išdažytą kūną, net ir veidą. Toks pat BUKUTIS yra ir šiandieniniame TARIAMAI CIVILIZUOTAME mieste gyvenantis mirtingasis, kuris irgi yra apimtas PASĄMONINĖS BAIMĖS IR NEPILNAVERTIŠKUMO komplekso pasireiškimų. Jis BIJO, jis jaučia REALIAI BAIMĘ – kaip aš galiu likti nuošalyje, kada tatuiruoti yra tokių pačių BUKUČIŲ į populiarumo, TARP JŲ, viršūnes iškelti sportininkai, dainininkai, televizijos laidų rengėjai ir vedėjai, aktoriai, roko grupių nariai, rokeriai su motociklais, kareiviai, net politikai, kada jau net ne vienas ir draugas išsitatuiravo savo kūną, taigi aš negaliu būti BALTA varna, iš manęs tik šaipysis. Todėl iš pradžių toji baimė, palaipsniui, labai nepastebimai, ima kaltis savo daigu į SĄMONĖS lygį nedrąsiu pamąstymu – o gal ir man išsitatuiruoti kūną, tai nustebs draugeliai, kada pamatys. Tai SAVOJO AŠ NEPILNAVERTIŠKUMO apraiška, kada norima nustebinti kitą kokia nors IŠTATUIRUOTA kūno vieta, kada norima šitokiu būdu, kaip tikram anų laikų LAUKINIAM, parodyti savo priklausomybę kokiai nors grupei, kaip kažkada carinės Rusijos katorgon ištremti ypač žiaurius nusikaltimus padarę kaliniai išsitatuiruodavo savo kūną, kad kitiems kaliniams keltų BAIMĘ, nes jų tatuiruotės liudijo, kad jie buvo padarę ypač žiaurius nusikaltimus, todėl ir čia – KATORGOJE – jų reikia BIJOTI. Taip iš tolimos katorgos Sachalino saloje tokiomis tatuiruotėmis savo kūnus ėmė bjauroti ir kaliniai laikomi žemyninės Rusijos kalėjimuose. Vėliau tatuiruotėms atsivėrė kita uždara grupė – karinis laivynas, o dar vėliau ir kitos kariuomenės rūšys. Būtent iš ten šita BJAURASTIS atėjo ir į Lietuvą. Prieš keliasdešimt metų labai retai galėjai sutikti žmogų, kuris turėjo tatuiruotę, o ir ją jis slėpdavo kaip savo PAIKYSTĖS gėdingą žymę, kurios jau norėtų atsikratyti, bet KAIP tą padaryti, nežino.
Šiandien BUKUČIŲ mąstymo degradacija akivaizdi, ji jau įgavo pasaulinės pandemijos išraiškas. Ir niekas iš tų bukučių ne tik tatuiruočių nebeslepia, bet jas dar viešai demonstruoja PASIMĖGAUDAMI. Dar to nepakanka, ima tatuiruoti vis daugiau ir daugiau materialaus kūno, net ir galvą, kad yra tokių bukučių, kurių nėra nė menkiausios vietos ant kūno be tokios bjaurasties.
Tai akivaizdus NEIŠMANYMAS MĖGINANT PAGRAŽINTI MIRTINGOJO KŪNĄ, KURIS YRA KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – MATERIALI ŠVENTOVĖ, SUTEIKTA MUMS GĖRIO DARBŲ BENDRAM KŪRIMUI DRAUGE SU KŪRĖJU, VISŲ LABUI IR MEILĖS MOTYVU.
Bukučiai meilės NE TIK NEJAUČIA, BET IŠ KŪRĖJO DARGI IŠSITYČIOJA. Ir tatuiruotės tampa vis grėsmingesnės, vis aštresnės, net spalvotos. Tai liudija KOKIO ŽEMO dažnio virpesių energija BUJOJA tokiame gyvuliniame prote. Ir tai atsispindi visuose tokio bukučio sprendimuose ir jų įgyvendinime – jų kasdienėje EGZISTENCIJOJE. Tatuiruoti žmonės yra arba labai brutalūs, agresyvūs, arba priešingai labai užguiti, bet tiek vieni, tiek ir kiti bijo stipresnio, fizine prasme, ar turtingesnio, materialiais masteliais matuojant, ar įtakingo, politine ar ekonomine prasme.
Kada aš pasižiūriu pasaulio futbolo čempionato varžybas, nors žiūriu ne tas žodis, nes ne visas varžybas žiūriu, o ir tas, kurias žiūriu, tai žiūriu jas ne ištisai, bet žiūrėdamas ir kitas laidas tuo pačiu metu, nes mane domina ne tiek pats žaidimas, kiek žaidėjų ir žiūrovų POELGIAI, REAKCIJA, VEIKSMAI BE KAMUOLIO – ELGESIO PSICHOLOGIJA. Ir akivaizdžiai stadione matau, kad tai nėra joks sportas, tai bukučių energetinė iškrova, be FIZINIO karo veiksmų, kurių metu žudomas fizinis priešininkas, nes stadione yra lengvesnė tarpusavio kovos kategorija – nugalėti priešininką bet kokia kaina, net įkandant varžovui, griaunant jį, spiriant į jį. Žiūrovai tiesiog staugte staugia, trypia, nors turėtų atėję į stadioną RAMIAI sėdėti ir MĖGAUTIS TECHNIŠKU IR SPORTIŠKU reginiu, kuriame nebūtų JOKIO GRUBUMO, O VIETOJE JO BŪTŲ MIRTINGOJO FIZINIO KŪNO IŠRAIŠKOS PUIKUS DEMONSTRAVIMAS IR KOMANDŲ KOLEKTYVINIO MĄSTYMO IR VEIKIMO ORGANIZAVIMAS.
Tačiau ŠIANDIEN nėra nei TOKIO reginio, nei TOKIŲ žiūrovų, o vietoje jų yra išsiteplioję veidus, tatuiruoti, kaip tikri LAUKINIAI, NORS JAU XXI-AS AMŽIUS, komandų aistruoliai, BET TIK NE ŽIŪROVAI, SUPRANTANTYS REGINIO PRASMĘ. Ir futbolininkų kūnai subjauroti tatuiruotėmis, jų elgesys yra kaip anų laikų laukinių – jie save, IŠ BAIMĖS, įerzina savo pačių ritualais, kaip anų laikų laukiniai atlikdavo ritualus, net karo šokius, kad tai jiems suteiktų daugiau jėgų ir drąsos, ryžto ir aukštesnių jėgų pagalbos nugalėti priešų gentį, o įmušus įvartį futbolininko agresija prasiveržia garsiausiais šūksniais, gestais, ir kitokiu savojo ego agresyviu demonstravimu.
Liūdniausia matyti, kad gaudžiančiame, klykiančiame, pilname siaubo filmų lygio kokofonijos garsų tarp žiūrovų yra tokio buko mąstymo, kad jie net atsineša į tokį milžinišką, ŽALINGĄ savo žemo dažnio virpesiais MIRTINGOJO psichikai, triukšmą vos kelių mėnesių KŪDIKIUS. Toks NEPAPRASTAI KENKSMINGAS jo fizinei, IR PROTINEI, ir YPAČ DVASINEI sveikatai triukšmas su laiku pavirs to, jau suaugusio mirtingojo, fizinėmis ar protinėmis ligomis, kurioms pagrindine priežastimi bus jo neišmintingų tėvų kvailas sprendimas atsivežti kūdikį į futbolo čempionato varžybas. IŠ ESMES TAI – NUSIKALTIMAS. Juk toks tėvas ar motina, jeigu tik girdo kūdikį degtine ar vynu yra baudžiamas, o tai, kad jis taip pat žaloja kūdikio centrinę nervų sistemą net ir suaugusiam kenksminga milžiniško stadiono keliama kokofonija, tai pateikiama net kaip tėvų didžiulė meilė... tėvynei ir futbolui, IR SAVO BEJĖGIAM VAIKELIUI. O kur dar žemo dažnio virpesių tokios sankaupos energetinio lauko žalojantis poveikis, pranokstantis ir patį triukšmą.
Tai TATUIRUOTOS, IR TATUIRUOTĖS, BUKUČIŲ CIVILIZACIJOS URANTIJOJE APRAIŠKOS, kurios prieštarauja ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIAI.
Lygiai tokie pat ŽMONIJOS ŽALOTOJAI yra vadinamojo sunkiojo ROKO – ypač metalo – atlikėjai. Jeigu tik šitie bukučiai suvoktų, KĄ JIE DARO SU JAUNIMU, KAIP TAMSOS JĖGA SĖJA AGRESIJĄ JŲ PASĄMONĖJE SAVO ŽEMO DAŽNIO TRENKSMU, IR REALIAIS VIRPESIAIS MILŽINIŠKU LAIPSNIU KENKIA IR FIZINEI LĄSTELEI, SMEGENŲ LĄSTELEI YPATINGAI, NES PASTARAJAI KŪRĖJO SUMANYTA, JOG MĄSTYMAS IR CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS KONTROLĖ VYKTŲ RAMYBĖS SĄLYGOMIS.
Kadangi valstybių – VISŲ VALSTYBIŲ – valdžioje yra bukučiai, TAI TOKIA ROKO GRUPIŲ VEIKLA NĖRA DRAUDŽIAMA – KOL KAS – KAIP NEPAPRASTAI KENKSMINGA – DAUG ŽALINGESNĖ NET UŽ NARKOTIKUS – NE TIK TOKIO TRIUKŠMO TIESIOGINIAMS DALYVIAMS, BET VISAI TOS ŠALIES VISUOMENEI, IR ŽMONIJAI. POLITIKAI, DĖL SAVO ŽEMAŽIŪRIO PROTO VIEŠPATAVIMO, NEMATO TOKIŲ ROKO GRUPIŲ NUSIKALSTAMOS VEIKLOS VISOS VISUOMENĖS ATŽVILGIU. JIE VISIŠKAI NUSIŠALINA NUO TOKIO REIŠKINIO ANALIZAVIMO, NES IR PATYS NESUVOKIA JO ŽALOS JAUNAM IR NESUBRANDINTAM PROTUI. O juk iš tokio – jau neigiamai paveikto – jauno proto išaugs suaugusio mirtingojo INTERESAI, POLINKIAI, IR MĄSTYMAS, pavirsiantis sprendimais ir jų įgyvendinimu visos šalies mastu. Kadangi roko koncertus ypač lanko nesubrendęs paauglių atžalynas, tai jis į savo PASĄMONĘ SUGERIA NE TIK ŽEMO DAŽNIO GARSINIUS VIRPESIUS, BET IR ŽEMO DAŽNIO VIRPESIŲ SUTEIKIAMUS VAIZDINIUS, todėl jie tuoj pat mėgdžioja būtent juos, kurie jiems tampa stabais. O roko grupių narių kūnai yra ypač subjauroti tatuiruočių, kurias atkartoja ir jaunimas ant savo kūno. Tokių koncertų metu bukučio proto lygis dar daugiau degraduoja į vis aršesnį ir agresyvesnį charakterį, kuris trokšta savo agresiją išlieti realiai. Todėl susirinkusios MINIOS IR VISO KOKOFONIJOS TRIUKŠMO POVEIKIO METU NESUBRENDĘ MIRTINGIEJI šokinėja, šaukia, trypia. Tuo tarpu tas poveikis, tik daug mažesniu laipsniu, tęsiasi ir toliau, kada minia išsiskirsto kas sau. Štai kodėl po tokių kokofoninių susibūrimų jauni, nesubrendę, protai nenori nei tylos, nei kokio nors prasmingo gėrio veiksmo, bet priešingai, adrenalino apnuodytas gyvulinis protas nori dar daugiau naujų pramogų – alkoholio, narkotikų, linksmybių.
Tiek roko grupių narių, tiek ir jų jaunų žiūrovų kūnai yra išmarginti ypač agresyviomis tatuiruotėmis. Tai būtent ir yra ryškus pavyzdys, kaip žemo dažnio virpesių poveikis atsispindi šių mirtingųjų mąstyme, kuris jiems ir diktuoja troškimą šitaip BJAUROTI savo kūną – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovę materialiu pavidalu. JŲ AGRESYVUS EGZISTAVIMAS ILIUZIJOJE NETURI NIEKO BENDRO SU ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU TIKROVE. Jų iliuzija jiems yra tokia reali ir natūrali, kad būtent ją jie ir laiko fizine tikrove. Ir vis tik ir ši jų iliuzinė egzistencija jokiu būdu negali išsiveržti iš Kūrėjo Tikrovės. Tai lygiai taip, kaip vaikai, dar būdami maži, smėlio dėžėje žaidžia savo iliuzinę tikrovę, ir ji jiems yra tokia tikra, paties žaidimo metu, kad jie TIKI šia iliuzija, kuri taip pat neprilygsta jų gyvam gyvenimui jų šeimose ir aplinkoje.
Vaikai, augantys šviesos ir meilės kupinose šeimose, tokių kokofoninių roko grupių sambūrių nelankys, nes juose jie jaučia svetimumą tiems garsams, kurių jų vidinis aš nenori klausytis. Būtent juose ir lankosi vien tik nesubrendę ir nedvasingi, lengvai įtakojami, ir greitai nuo mąstymo pavargstantys paaugliai, ir jau iš šio amžiaus išsiritęs vyresnis jaunimas, bet taip ir nesubrendęs dvasioje. Todėl tokią minią, lygiai taip, kaip ir avinų bandą, labai lengva paveikti ir manipuliuoti jos gyvulinį protą. Ir būtent tą ir daro tokios nusikalstamos roko grupės, pačios apspangusios savo pačių keliamo TRIUKŠMO žemo dažnio kokofonijos virpesių, pratina ir jaunimą mėgautis tokia kokofonija. Tai panašu į PREKYBĄ NARKOTIKAIS, kada narkotikų pardavinėtojai duoda narkotikų dozę vis jaunesniems, kad šie pavirstų narkomanais, ir patys ieškotų tokių narkotikų prekeivių, nes be jų jie nebegali praleisti nė dienos. Tik šiuo atveju poveikis yra daug PAVOJINGESNIS, nes jis dar nėra toks akivaizdus dabartinėje kartoje, bet jis tikrai bus akivaizdesnis kitose kartose. Tačiau jau ir šiandien šios garsų kokofonijos paveiktas jaunimas su ausinėmis praleidžia visą dieną, ir visas dienas, šitaip kenkdamas tiek sau, tiek SAVO BŪSIMIESIEMS VAIKAMS, KURIE GIMS DAUG SILPNESNI, BIOLOGINE PRASME. Žemo dažnio virpesių lauke ir poveikyje leisdami laiką jauni mirtingieji nustoja mąstyti apie gėrį ir šviesą iš viso, net jeigu anksčiau dar šiek tiek apie tai ir pamąstydavo. Šitokios VADINAMOSIOS muzikos įtakoje jauno žmogaus protas pats savaime atsisako TYLOS, kurioje galima išgirsti savo mylimų DVASINIŲ, IR VIENINTELIŲ, TĖVŲ – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – nuolat siunčiamus mokymus ir išmintį. Ir tada tokiame prote ima vis stipriau bujoti GYVULINĖS SAVYBES – NEKANTRUMAS, SUSIERZINIMAS, PYKTIS, NEAPYKANTA, BAIMĖ, AGRESIJA, PRIEVARTA, SAVANAUDIŠKUMAS. Ir šios MIRTINGOJO charakterio savybės pasireiškia NUOLAT, ypač savo biologinėje šeimoje, kur save reikia varžyti daug mažiau negu su draugais, nes šeimos nariai vis tiek niekur nedings, o draugas gali nusigręžti ir atsisakyti tokios draugystės. Todėl tokių jaunų mirtingųjų proto tatuiruotės ant kūno ne tik neatstumia, bet priešingai pritraukia, ir jie ir patys ima bjauroti savo kūną, ir vienodai su vaikinais tą daro ir merginos.
Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – evoliucija taip sumanyta, kad pats žemiausias Jo sūnus ar dukra – mirtingasis – savo evoliucinį žengimą gyvuoju keliu pradeda ant paties žemiausio laiptelio – MATERIALAUS KŪNO VIDUJE. Ir nepaisant to, vis tiek jis yra DVASIA IR DVASINĖ ASMENYBĖ, o ne MATERIALUS ŽMOGUS, NORS IR TURI MATERIALŲ ŽMOGAUS KŪNĄ. O ŠIS KŪNAS YRA KŪRĖJO sumanytas mūsų tarpusavio bendravimui ir bendradarbiavimui visų labui Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės motyvu, kurį ir jaučia, savo BŪSENA, jo viduje gyvenanti DVASINĖ MIRTINGOJO ASMENYBĖ. Ir atsivėrusi savo dvasiniams Tėvams dvasinė asmenybė niekada NETERŠ IR NEBJAUROS savo materialaus ir labai laikino apvalkalo jokiomis tatuiruotėmis, nes ji myli ta pačia Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – meile ir savo laikiną materialų apvalkalą, Kūrėjo jai suteiktą labai trumpam.
Tad nors kiek mąstantis jaunimas jokių tatuiruočių, kad savo kūną šitaip bjaurotų, ir kenktų savo sveikatai, nenorės. Vargu, ar pamatysite tatuiruotą jaunąjį smuikininką ar fleitininką. Jų atliekami kūriniai nėra roko grupių keliama triukšmo kokofonija, todėl jų ir mąstymas yra daug aukštesnio lygio, ir aplinkos matymas ir supratimas yra daug gilesnis. Tuo pačiu jie suvokia, nors ir ne gilumine prasme, ir tatuiruotės bjaurastį.
Šiandien yra tatuiruočių civilizacija, nes niekas prieš jas nepasisako nei parlamente, nei vyriausybėje, apie jų žalą nekalba nei mokytojai, nei tėvai, nei gydytojai, nei psichologai. Aš jums tą sakau pirmasis visame pasaulyje. Dar daugiau, aš jums pateikiu tatuiruotės žalą ir sveikatai, ir politikai, ir ekonomikai, ir šeimai, ir ateinančioms kartoms, nes jų toks smarkus paplitimas pastaraisiais metais liudija ŽEMO dažnio virpesių patiriamą vidinę būseną visų tų mirtingųjų viduje. O tai rodo, kad jie neatsivėrę dvasine samprata, nejaučia jokio poreikio savo viduje susimąstyti apie amžinąsias gyvenimo vertybes – meilę, tiesą, teisingumą, gailestingumą, gėrį, grožį.
Tatuiruočių civilizacija – tai tokia žemo dažnio virpesių MIRTINGOJO būsena, kurioje jis priima sprendimus ir juos įgyvendina ir kurioje jis nejaučia savojo nepilnavertiškumo komplekso – baisu, ką pasakys kaimynas, ką pagalvos kiti, koks nevykėlis atrodau draugams, bendradarbiams, konkurentams, koks mano kostiumas ar suknelė, kokia mano mašina, namas, šeima, kokį universitetą baigė atžalos, kokias pareigas užima vyras ar žmona, kokioje kompanijoje dirba, kaip leidžia laisvalaikį, ir daug kitų nepilnavertiškumo komplekso apraiškų, realiai matomų ir JUOKINGŲ žvelgiančiam dvasiniu žvilgsniu.
Tačiau jau nebe juoką, bet ašaras kelia tas žemo dažnio energetinių virpesių laukas, kuris realiai veikia aplinką, ir nuolat sklendžia toje aplinkoje, ir vis galingesne banga ją tirština, iš tų tatuiruotųjų.
Štai kodėl tatuiruočių civilizacijoje aršėja tarpusavio susipriešinimas ir nepakantumas. Todėl tokie kariniai konfliktai, kokie vyksta Ukrainoje, Palestinoje, Afrikoje, Pakistane, Afganistane, Irake, Sirijoje, Libijoje, Nigerijoje, ir bet kurioje vietoje tik dar labiau suliepsnos, nes tatuiruočių civilizacijai reikia AVANTIŪROS, REIKIA ADRENALINĄ SUKELIANČIŲ ŽYGIŲ IR VEIKSMŲ, NES TOKS BUKUČIO GYVULINIS PROTAS ramybės sąlygomis pradeda jausti NUOVARGĮ, IR NET VIDINĘ ĮTAMPĄ. Todėl jis PATS PROVOKUOJA tokius konfliktus.
Štai kodėl Norvegija švaisto 260 milijonų dolerių šnipinėjimo laivui pastatyti, kad galėtų jau 2016 metais stebėti Rusijos veiksmus Arktikos vandenyne, o pastaroji leidžia milijardus dolerių tiek ginklams, tiek ir Arktikos dugne naftos ir dujų užgrobimui.
Štai kodėl Vytautas Šiškauskas dainuoja NEBELINKSMAS MŪSŲ KAIMAS, NEBEMOKAME DAINUOT. LIETUVOS LAUKAI SKAMBĖJO ŠIENAPJŪTĖJ NUO DAINŲ...
Prieš kelias dienas per Lietuvos televizijos antrąjį kanalą žiūrėjau seną dokumentinį filmą apie tarybiniu metu labai populiarų kompozitorių Vygantą Telksnį. Šio filmo kūrėjas buvo daug dainų tekstų parašęs, irgi tuomet populiarus, Stasys Žlibinas, kuris išsakė tokį teiginį apie Vyganto Telksnio dainas - jos išlaikė laiko išmėginimą. Jos yra populiarios ir dabar, nes NUOLAT skamba per Lietuvos radiją ir televiziją. Jos yra gyvas tiltas su anapilin išėjusiu kompozitoriumi.
Pats kompozitorius aiškino, jog dainai svarbiausia yra melodija. Žodžiai ir teksto pritaikymas yra svarbu, bet ne tiek, kiek MELODIJA. Būtent dėl to melodija ir leidžia atpažinti populiarias dainas net nesuprantant jų žodžių užsienio kalba.
KUR DABAR YRA ŠIOS DAINOS? KAS ŠIANDIEN JAS GIRDI?
Ką tik per RUSSKOJE RADIO išgirdau paskambinusios į radiją moters pageidavimą išgirsti dainą RIUMKA VODKI NA STOLE – Degtinės stikliukas ant stalo.
KOKIA TATUIRUOČIŲ CIVILIZACIJOS MIRTINGŲJŲ DEGRADACIJA !
AR GALI BŪTI ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MATERIALI ŠVENTOVĖ – MIRTINGOJO MATERIALUS KŪNAS – TIESUS IR TVIRTAS BE STUBURO ? Aišku, kad NEGALI.
Tad kaip gi tada gali būti MUZIKA BE SAVO STUBURO – MELODIJOS ? Aišku, kad NEGALI. Todėl ŠIANDIEN MUZIKOS IR NĖRA. TĖRA KOKOFONINIS TRIUKŠMAS, KURĮ IR KELIA TATUIRUOČIŲ CIVILIZACIJOS SKLEIDĖJAI. Ir šio triukšmo, nuolatinę agresiją provokuojančio ir skatinančio bumbsėjimo, klausosi jaunimas per dienų dienas. Todėl jis ne tik nenori MĄSTYTI APIE AMŽINĄSIAS VERTYBES, kurių jis iš viso nepažįsta, bet jis NEBEMOKA MĄSTYTI IR SUREGZTI BENT VIENĄ NUOSEKLIĄ MINTĮ, JAU NEKALBU APIE KOKĮ NORS NUOSEKLŲ MOKYMĄ.
JAUNIMAS – LIETUVOS ATEITIS ! KUO KVĖPUOJA JAUNIMAS, TOKIA ATEITYJE BUS IR LIETUVA.
ŠTAI KODĖL BE URANTŲ NIEKAS NEGALĖS IŠTIESINTI ŠIO EVOLIUCINIO VINGIO Į ŠALUTINĮ, IR KLAIDINGĄ, TATUIRUOTĖS CIVILIZACIJOS TAKELĮ, NES TIK URANTAI EINA GYVUOJU KELIU, ATSIRĖMĘ Į ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEDIMĄ IŠ VIDAUS, IR ATSIDAVĘ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEDIMUI IŠ VIDAUS. O SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU ĮMANOMA VISKAS, TUO PAČIU IR ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU DVASINIO STUBURO SUTEIKIMAS EVOLIUCINEI CIVILIZACIJAI LIETUVOJE, IR URANTIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-07-01 15:01:57
Komentarai
Sios dienos laikrastyje pastebejau straipsni, kuriame raso, kad vienas is sesiu issitaturavusiu gailisi del to, kad subjaurojo savo kuna. Siuo metu Londone kaip niekada anksciau vis daugiau zmoniu nori panaikinti savo subjauroto kuno pasekmes. Tai kainuoja didelius pinigus, priklauso koks kuno plotas subjaurotas ir tenka kloti nuo penkiu simtu svaru iki dvieju tukstanciu svaru. Taturuociu valymas, atrodo, nera dvasinis nusvitimas, nes trecdalis zmoniu mano, kad ju tusinuko terlione nekaip atrodys, kai kunas sens. Puse zmoniu norinciu panaikinti rasala nuo kuno pripazista, kad subjaurotas kunas gali pakenkti kopti karjeros laiptais.Praejusiais metais daugiau nei sesi tukstanciai zmoniu panaikino kuno isterliojima rasalu. Zmones i salona ateina labai susirupine ir kai mes pasakome, kad galime padeti, tai jie taip apsidziaugia, kad tai gali buti jaudinantis patyrimas.
Rita
2016-01-20 20:29:33
Jau kurį laiką, o ypač paskutinius kelerius metus mano žvilgsnis užkliūna už tatuiruotų žmonių kūnų. O pastaruoju metu matau jų tokį pagausėjimą, kada Vilniaus mieste beveik kasdieną tenka išvysti po kelis ryškiai išsitatuiravusiuosius. Tai rodo, kad ši „mada“ plinta kaip virusas, o tai liudija su pagreičiu augančią žmonijos degradaciją. Jeigu seniau miesto gatvėmis vasaros metu išvysdavau vos vieną kitą išsitatuiravusį žmogų, tai dabar kone kas kelintas demonstruoja drabužiais nepridengtas tokio „meno grožybes“, ir tuo puikuojasi. Ir ką tai liudija? Ogi tai, kad žmogaus mąstymas vis labiau menkėja, moralinės vertybės nuvertėja, baimė, nerimas, agresija ir menka savivertė pasislepia už vis spalvingesnės tatuiruotės. Bet ji negali paslėpti žmogaus vidinės būsenos, negali paslėpti besiplečiančios vidinės dvasinės tuštumos, nes žmogus savo fizinio kūno elgsena, veido išraiška atskleidžia tai, kas slypi jo viduje, kuo jis gyvena.
Gal mažiau nei prieš mėnesį užsimokėdama už prekes parduotuvės kasose išgirdau pokalbį, kai prie parduotuvės durų stovėjęs jaunas apsaugos darbuotojas pasisakė netoliese dirbusiai pardavėjai, jog labai nori pasidaryti tatuiruotę. Atsimenu tik, kad moteris nusijuokė ir pasidomėjo priežastimi, o jaunas apsaugininkas atsakė seniai apie tai galvojantis. Taigi, pamaniau, ateityje gali atsirasti dar vienas paženklintasis – taip aš sau įvardinu fizinį kūną išsitatuiravusius žmones. Bet po to susimąsčiau giliau, kokia gi tokio neišmintingo noro priežastis?
Bet kokio žmogaus atliekamo veiksmo prasmingumą apsprendžia jo mąstymo kokybė, tiksliau – dvasinis sąmonės lygis. Kilusi mintis – išsitatuiruoti tatuiruotę – jau liudija žmogaus nesveiką mąstyseną, išminties nebuvimą, moralinių vertybių stoką, nepilnavertiškumo kompleksą. Kodėl? Todėl, jeigu žmogus nėra patenkintas savo fizinio kūno grožiu, ir nededa paprasčiausių pastangų jį prižiūrėti sveikai maitindamasis ir sportuodamas, o vietoje to renkasi „pagražinti“ įvairiomis tatuiruotėmis ar kitokiais atributais kaip auskarų vėrimu įvairiose kūno vietose, tai liudija jo nepasitenkinimą savimi. Ir pirmiausia, tai vidinė dvasinė būsena – meilės stoka, nepilnavertiškumas, menkumo jausmas, baimė, agresija, menka savivertė . Žmogus gali ir pats nesuvokti tikrųjų tokio savo neišmintingo noro priežasčių, bet jos kyla dėl menkėjančio mąstymo, kada gyvenama be atrastos Rojaus Trejybė-AŠ ESU viduje. Nes tik JI yra IŠMINTIES ŠALTINIS, tik iš JO žmogus ir tegali semtis išminties, kaip gi gyventi sveiką ir prasmingą gyvenimą, ir dar ne tik sau ar savo žemiškos šeimos nariams, bet ir visų gerovės labui. Juk žmogus, turėdamas viešpataujantį žmogiškąjį gyvulinį protą, pats savaime neturi tikros išminties, nejaučia prasmės ir tikrųjų dvasinių ir moralinių vertybių gyvybingumo, gyvos meilės, ramybės būsenos savyje. Visa tai ir DAR DAUGIAU jam suteikia TOBULUMO ŠALTINIS – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Kiekvienam žmogui yra padovanotas JOS gyvasis fragmentas – Minties Derintojas, kad padėtų jam suprasti patį save, kad sugebėtų suvokti supančią aplinką ir ryšius tarp savęs ir tos aplinkos, kas sugebėtų analizuoti savo veiksmus ir įžvelgti jų priežastis, kad, pagaliau, keldamas sau klausimus apie gyvenimo prasmę ir tikslą atrastų patį ŠALTINĮ. Kiek daug žmogui duota, bet kiek mažai jis sugeba pasiimti!
Todėl liūdna darosi žvelgiant į vis aiškiau man matomą žmonių trumparegiškumą, dvasinį aklumą ir kurtumą, į nenorą pažinti tikrąjį savo dvasinį aš – dvasinę asmenybę. Ir tokių žmonių didžioji dauguma. Jie pasitenkina gyvenime kūnui teikiamais malonumais, akims ir ausims patiriamais maloniais pojūčiais, kurie ir užgožia Minties Derintojo impulsų pajautimą savyje, jeigu vien į juos yra koncentruojamasi. Todėl nejausdamas Jo vedimo pajautimo savyje žmogus ir atlieka neišmintingus veiksmus, kurie būtinai turi savo pasekmes. Ir tos liūdnos ir dažnai skaudžios pasekmės paliečia ne tik patį žmogų, bet ir visus aplinkui. Štai tatuiruotę pasidaręs žmogus patenkinęs savo troškimą mąsto, jog atliko tokį veiksmą vien savo laisva valia ir kitų tai neliečia, jei nepatinka tatuiruotė, tai tegul nežiūri. Bet kaip gi kito žmogaus laisva valia, kuris pamato ir priverstas ne savo noru būti, netgi dirbti šalia tokio žmogaus? Juk toks išsitatuiravęs žmogus skleidžia žemesnio dažnio energetinius virpesius, ir kai kurie tai nesąmoningai jaučia, patirdami vidinį nenorą būti šalia tokio individo. Taigi gaunasi, kad tokio neišmintingo atlikto veiksmo pasekmes patiria ir kiti, o kiek tokių paskleistų žemo dažnio energetinių virpesių įtakoja įvairius procesus, kaip, pavyzdžiui, formuoja ateities kartų jaunų žmonių klaidingą mąstyseną, įtakoja net santykius tarp žmonių tiek šeimose, tiek darbe, jau nekalbant apie žmogaus darnos ir meilės nebuvimą savyje. Tačiau įtaka nusidriekia ir dar toliau, įtakoja kultūros ir meno vystymąsi, kada ima ir šitoje sferose vyrauti vis didesnis chaosas tiek spalvine, tiek formos išraiška, ir tai tampa norma. Ir taip galima vardinti ir vardinti, kaip vieno žmogaus, ir taip kiekvieno, atitinkami veiksmai įtakoja visos aplinkos gerovę. Bet deja, žmogus taip toli į priekį nežvelgia ir nemato ryšio tarp savo atlikto neišmintingo veiksmo ir, štai pavyzdžiui, karo židinio tarp Rusijos ir Ukrainos.
Ir visa tai tik dėl to, kad nėra atrastas IŠMINTIES ŠALTINIS – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tik atradęs Jį savo viduje ir patirdamas vis stipriau ir galingiau, žmogus pagaliau tampa GYVAS, koks tegali būti gyvas ir gyvybingas Rojaus Trejybės-AŠ ESU tikrasis sūnus ar dukra, pagaliau tampa orus, mylintis, ramus, išmintingas ir veiklus, ir visa tai patiriantis gyvybinga dvasine būsena savyje. O kaip gi patirti Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, kaip Ją pamilti? Tereikia tik nuolat ir nuoširdžiai imti kalbėtis su JA, o jei paprasčiau būtų – nukreipiant mintis Tėvui kaip Asmeniui, kaip kad kalbamės su geriausiu draugu, ir visą savo širdį jam išliejame. Tik skirtumas čia yra tas, kad draugas ne visada turi galimybę mus išklausyti, nevisada net gali būti mums ištikimas ir patikimas, o Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra Ištikimybės šaltinis, Pats patikimiausias DRAUGAS, juk kam tada padovanojo savo paties gyvą dalelę Minties Derintoją, jeigu ne tam, kad visada būti su mumis kiekvienu, mumyse, visada paremti mus ir palaikyti ilgoje ir sunkioje gyvenimo kovoje į amžinybę. Jis kiekvienam padovanojo SAVE tam, kad patirtume kaip Tikrąjį savo DVASINĮ TĖVĄ ir MOTINĄ, kuris niekada nepaliks mūsų vienišų jokioje sunkioje situacijoje, ir taip per visą amžinybę. Štai koks džiugus dvasinis pasitenkinimas mane užlieja visa tai suvokiant ir vis galingiau patiriant savyje. Ir užlies vis stipriau kiekvieną žmogų, nuoširdžiai šito trokštantį, trokštantį patirti savo Tikrųjų Dvasinių Tėvų artumą viduje.
Tiktai gyvai patiriama viduje gilėjanti ir dažnėjanti meilės būsena ištirpdo žmoguje bet kokią menką savivertę, nepasitikėjimą, mąstymo menkumą, baimę, agresiją, nerimą, vienišumą, liūdesį, nepasitenkinimą, dvasinių ir moralinių vertybių stoką, kad galiausiai nebekyla noras kaip nors žaloti save „išpuošiant“ savo fizinį kūną tatuiruotėmis, ar kitokiais atributais, nes vidinė dvasinė būsena liudys meilę sau kaip dvasinei asmenybei, meilę savo fiziniam kūnui, kurį norėsis išmintingai puoselėti kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU materialią šventovę, kad juo pasireikšti visų gerovės labui, bendradarbiaujant kartu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Bet visos tokios dvasinės dovanos patiriamos kaip saldūs vaisiai tik tada, kada prieš tai įdedamos pastangos užauginant savyje gyvą įtikėjimo daigą iki brandaus ir tvirto medžio, nuolat prižiūrimo ir laistomo Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvuoju vandeniu, nuolat sušildomo gyvais meilės spinduliais, nuolat atgaivinamo ramybės dvelksmu. Bet kad ir kokios materialiam protui atrodytų sunkios pastangos – nuolat ir kasdien bendraujant su Tikraisiais Dvasiniais Tėvais, studijuojant Jų perteikiamus mokymus, Urantijos Knygą, Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, apreiškimą AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, jos tikrai vertos rezultato, nes dvasiniai vaisiai, kuriuos po mažą kąsnelį kai kurie jau galime paragauti, yra tikrai nuostabūs ir saldūs.
Su meile,
Jurgita
2014-07-29 17:54:40
Tatuiruotė ar bet koks KITAS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU mums padovanoto kūno, DVASIOS INDO sudarkymas ( ar tai būtų auskarai įvairiose kūno vietose, veido bruožus keičianti kosmetika, net gi drabužis, keičiantis natūralų kūno siluetą...) yra pragaištingas simbolis, kurį neatsivėręs, skendintis tamsoje, nežinojime brolis ar sesė dvasioje, savo nesąmoningu noru UŽTEPA ant saves. Jo pasamonė pradeda veikti tuo tamsos vektoriumi ir bujoti.
Prieš kelias dienas į mūsų saloną užsuko moteris, ieškojo juodų siūlų savo vyro megztiniui. Iš karto krito į akis spalvotos tatuiruotės ant abiejų gležnų jos ranku ( per visą ranką) tai buvo drakono, gyvatės ar kt. motyvų DRASKINIAI. Stebėjau ją, buvo įdomu, kokio charakterio ji. Kalbėjo keistu ramiu tonu, kuriame įžveliau stiprų individualizmą, norėjimą išsiskirti iš kitų ir egocentriškumą, kartais su giliai tūnančios agresijos atspalviais ( kaip drakonas...). Pasidarė šiek tiek nejauku, jautėsi arogancija iš jos puses. Paskui išaiškėjo,kad jos vyras menininkas ir jie gyvena savotiškai apipavidalintame "meno kuriniais" name, lankstinuke matėsi siaubą keliančių paveikslų ir skulptūrų tamsioje, be langų, patalpoje "interjeras". Iš kart paklausiau, kas gali įtakoti tokį niūrų vaizdavimą, ar meno, sunkiojo roko metalo muzika? Gavau atsakymą, kad jie tiesiog gyvena toje aplinkoje ir kviečia apsilankyti svečius: ateina net pagyvene žmonės ( akcentavo, kad net lankantys bažnyčią) ir tėvai su vaikais ir jie visi būna sužavėti...
Kai šį įvykį papasakojau Birutei, jos siūlymu, nedelsiant ėmėme garbinti ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU ir prašyti šviesos tiek tai moteriai, tiek toje vietoje, visiems dar neapsilankiusiems ir jau apsilankiusiems žmonėms.
Sąmoningai sudarkęs kūną individas dvasios indą paverčia narvu, asmenybė viduje slopinama tamsos ir tai daroma laisva valia, tiksliau neatsivėrusio asmens, jam atrodančiais sąmoningais, veiksmais. Į tai įtraukiami net vaikai ir nieko apie tai nenutuokiantys žmonės. Tai yra , neseniai numalšinto maišto prieš Rojaus Tėvus- Aš Esu klastingos pasekmės: kai iš nežinojimo, neatsivėrimo spendžiami tokie spąstai į kuriuos taipogi pakliūna neatsivėrę, neturintys iformacijos, tvirto dvasinio stuburo žmonės.Tokių reiškinių Urantijoje, šiuo metu yra siaubingai daug. Tik nuo mūsų URANTŲ priklauso mūsų brolių ir sesių dvasioje išlikimas, informascijos suteikimas, kad nenueitų "sąmoningo" asmenybės susinaikinimo keliu.
Tai netaikau iš anksčiau, kai dar nebuvo suvokta ši problema, tatuiruotiems auskaruotiems, mūsų jau atsivėrusiems ar atsiversiantiems ateityje SĄMONINGAI suprantantiems Broliams ir Sesėms dvasioje. Juk as pats paauglystėje iš nežinojimo buvau prasivėres antakį "madingu varžtu"... :)
Linkiu MUMS VISIEMS STIPRYBES IR DAR GILESNIO ATSIVĖRIMO, ORAUS ŽENGIMO Į PRIEKĮ, Rojaus Trejybės-Aš esu atradimo savo viduje ir veikimo su JAIS kartu.
Su Meile,
Vilius
Viljamas
2014-07-12 14:45:55
Ryškiai matoma dar labai didele tatuiruočių "mados" klasta: taip išreiškiama ir grubi, agresyvi, iškreipta seksualinė energija, tatuiruojamos gyvuliniam protui patrauklios ir generuojančios žemo dažnio gyvulinį potraukį , kūno sritys, tuo pačiu, tuo vaizdu iškreipiančios jaunimo sampratą apie intymumą , šeimą ir tarpusavio santykius. Neatsigrežę, neatsivėrę mūsų broliai is sesės dvasioje, tampa patys tamsos nešėjais ir reiškėjais į apliną, net patys to nežinodami, lyg į narkotikų ar alkoholio liūną iklimpę asmenys. Juk tai yra tokia pati, dar žaiuresnė priklausomybė: kai paveikiamas, žalojamas ne tik individo protas bei psichika, bet ir dvasinis potencialas. Vėlaiu vienos tatuituotės jau nebepakanka, norisi dar ir ryškesnių...Ar pastebėjote kokie dažniausiai piešiniai raižomi ant kūno?Ar jie neša harmoningą informaciją? Be abejo, kad ne...Tai yta ir visuomenės tam tikrų sluoksnių tamsumo, savanaudiškumo pasekmės bei įrankiai taipogi: Europoje vykdomos žiaurios jaunimo seksualizavimo prgramos, kai nuo pat fizinio brendimo pradžios vaikams brunkamos idejos apie seksualinę įvairovę, pasitenkinimo būdus, prisidengus "tolerancijos ir žmogaus teisių" sąvokomis. Ir visą tai tiktai aršės ir tik URANTAI, per JUOS veikianti ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU, pajėgūs tai, sušvelninti, ir sustabdyti. Tik atsigrežimas, atsivėrimas MŪSŪ TIKRIESIEMS ROJAUS TĖVAMS skaidris, švarins ir grynins mūsų planetą URANTIJĄ ir dar daugiau taurins KŪRINIJĄ. Mieli broliai ir sesės dvasioje, melskimės didžąja dalimi už vaikus ir jaunimą, musų ATEITĮ realią ir skaidrėjančią.
Su begaline meile,
Vilius
Viljamas
2014-07-02 15:51:28
Sekmadienį labai anksti ryte teko laime išvažiuoti į mišką prie gyvos upės. Sakau gyvos, nes labai daug aplink atsirado dirbtinų, netikrų vandens telkinių. Apvaizdos buvau pakelta šestą valandą ryto ir išvesta iš namų. Tai kiek stebino, bet kartu ir džiugino tas vedimas iš vidaus. Nuostabus jausmas, toks ramus, tyras. Tuo kartu nežinojau kur pasuksiu mašinos vairą, tik paprašiau, kad vairuotu Rojaus Trejybė ir AŠ ESU.
Einant ankstų rytą, šalia didelės upės, miško taku jausmas neapsakomas. Savaitgaliais stengiuosi ištrūkti iš tų uždarų patalpų, kuriose tenka būti per darbo savaitę.
Po naktinio lietaus gamta atbudusi ir kvepia ryto rąsa. Kiekvienas lapelis, žolyte, gėlytė turi savo kvapą, kurį skleidžia su meilę į aplinką. Net ir paukštelių dainavimas, pasitinkant rytą atgaivina visa esybę, pažadina kiekvieną kūrynijos ląstelę. Eidama gėriau visą gyvastį ir bundančio miško gaivą padovanotą Rojaus Trejybės, AŠ ESU .
Garbinau ir dėkojau už Žemiško Rojaus kampelį, kuriame atsidūriau tą ankstų rytą, taip ryškiai pajusdama miško gaivą ir girdėdama tokią nuostabią Kūrėjo simfoniją. Pradžioje ėjau neskubėdama, įsiklausydama į kiekvieną skleidžiamą gyvos melodijos garsą, kuris užburia ir pakelia, norisi išsitiesti ant žolytės ir susilietį į bendrą gyvają miško harmonija...
Takelis, kuriuo ėjau, skirtas ir dviratininkams ir bėgiojimui, jau žmonijos sukurtas , ne natūralus. Kiek mažai liko aplink tos tikros , natūralios gamtos, bet ir toje dirbtinoje gamtoje pasireiškia mūsų visų Kūrėjo gyvas gyvenimas. Iš bėdos net ir gyvūnyja ėmė prisitaikyti ir giedoti gyvą himną aplinkai.
Einu sau viena, rodos ir kojomis žemės nesiekiu. Net nepajutau, kai mane prisivijo bėgikas su uždėtomis ausinukėmis iš kurių skido garsi roko muzika. Tokie stiprūs bumčikai, kad sudrebino visą vyraujančią nuostabią grojančią paukštelių ryto simfonija, net sudrebėjau.... Bėgo sau ir nubėgo drebindamas miško gaivą, net nespėjau paklausti kam ta dirbtina žemo dažnio virpesių muzika. Žmogau, paklausyk gyvų paukštelių dainų ir bundančio miško garsų, kurie kelia iki debesų. Nu galvoju , jei grižtantį sutiksiu tikrai paklausiu... Dėja, dėja...Kur bėgi ? Kur nubėgsi? Tikrai sveikatos nepasisemsi tokiais garsais kaldamas į ausį.
Priėjau tiltą, per mažesnį upeliuką, kuris įteka į didelę upę. Ant tilto turėklų pamačiau užrištą spalvotą kaspinėlį. Po akimirkos išderinimo to bėgiko, aplankė nuostabi mintis, tuo taku vaikštau beveik kiekvieną sekmadienį ir sutinku daug dvasios brolių ir sesių. Štai sekantį sekmadienį paruošiu ir aš spalvotų kaspinėlių ir mažame maišelyje pririšiu Rojaus Trejybės, AŠ ESU MEILĘ ir urantijos puslapio informaciją kartu su Tėvo mokymu apie meilę ir nuorodą, kad galima pasiimti. Nudžiugau kaip mažas vaikas.
Tikrai, kaip žmogus nusirito, kad net gyvoje gamtoje nenori girdėti paukštelių, gyvunėlių grojamos muzikos, medžių lapelių šlamesio. Juk tai pakelia dvasioje. Gyvendami tamsoje broliai ir sesės ne tik, kad negirdi gyvo miško garsų, bet dar ir darko savo fizinius kūnus taturuotėmis. Tai tokia apgailėtina tiesa, norisi šaukti.
Prieš beveik du metus, dar neturėjau tokios plačios įžvalgos ir supratimo, kurį atvėrė šis Algimanto mokymas. Bet vis tiek tą kartą paklausiau savo vienos, jaunos bendradarbės, kuris su pasidižiavimu džiaugėsi savo nauja tatūruote ant krūtinės (spalvoti du angelo sparnai), kodėl taip nemyli savęs? Juk esi labai mylima mūsų visų Tėvo dukra. Jis tave sukūrė myli ir rūpinasi. Kodėl taip nepasitiki savimi, jautiesi nusivylusi, kad paišai save ir dar skausmingai? Tą kartą ji labai išraudo ir nieko negalėjo atsakyti. Ir man labai tada trūko gyvų žinių. Ačių už išplėstą paaiškinimą ir žalą netgi ateinančioms kartoms. Iš nežinojimo tą kartą tikrai taip plačiai nesusimąsčiau.
Džiaugiausi, kad preitą savaitę vienos dienos rytą, pentą valandą netikėtai pažadino tokio nuostabaus grožio muzikinis kūrinys, kuris sklido pro atvirą miegamojo langą. Tą nuostabią melodiją net dabar girdžiu. Jos niekada neatkartosiu, tai tokia nuostabi būsena ir jausmas. O ją dainavo paukšteliai, vienas iš jų trauke solo. Neteko dar to niekada girdeti. Štai kur tikra muzika, kuri pakėlė ankstyvai maldai ir įkvėpė. O ne tie taturuotų rokerių iškraipyti garsai, kurie stabdo skrandzio veiklą, stoja visa medziagų apykaita, net pradeda pykinti.
Tik kasdienės pastangos siekiant gyluminio ryšio su Rojaus Trėjybe, AŠ ESU , prisipildant tų gyvų meilės virpesių, galima pačiam pakilti ir šviesti ryškesne šviesa į aplinką, nors ir mažu spindūleliu- vistiek ŠVIESA, MEILĖS ŠVIESA. O juk visiems begalo trūksta tos tikros, VIENINTLĖS ROJAUS TREJYBĖS, AŠ ESU MEILĖS, kurios galime atsigerti tik per gyvą ryšį atsiverent.
Būkite apkabinti meilės, Laima.
LaimaJAV
2014-07-02 06:20:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]