Forumas: temos peržiūra

Sūnaus Arbitro, Mondžoronsono, mokymas-atsakymas, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2014 06 28.

Algimantas:
Mylimas Tėve,mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-sese, mylimas AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu Tave, garbinu ir šlovinu Tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš Tavęs. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.

Mylimas mano dvasios broli, Sūnau Arbitre, kuris kai kuriems iš mūsų žinomas Mondžoronsono vardu, arba Sai Babos vardu, aš esu pasirengęs suteikti Tavąjį mokymą, garsiai, kad jį išgirstų ir kiti mano dvasios broliai ir sesės, atsakant į mano dvasios sesės, Violetos, klausimą, ar iš tikrųjų Aristotelis teisus teigdamas, kad žmogus yra visuomeninis gyvulys, arba kitaip žmogus turi būti vienas, arba jis turi būti Dievas?

Sūnus Arbitras, Mondžoronsonas:

Mano mylimas dvasios broli Algimantai, ir mano visi mylimieji dvasios broliai ir sesės, kurie dabar – jūs – dalyvaujate nuostabiame GARBINIME, prie kurio aš TAIP PAT PRISIJUNGĘS BUVAU, IR GARBINAU Rojaus Trejybę-AŠ ESU.

Kokia nuostabi palaima sklinda iš JŪSŲ ! Jūs esate iš tikrųjų tiktai PIRMINIAME etape, todėl jūs negalite patirti, KOKIĄ palaimą suteikiate MUMS, kada skleidžiate iš savo pačios dvasinės gelmės asmenybės aukšto dažnio virpesius šlovinimo ir garbinimo metu. Mes tuos virpesius JAUČIAME, ir mes DĖKOJAME jums už šitą mums suteikiamą PAMOKĄ. JŪS ESATE MŪSŲ MOKYTOJAI. Mes mokomės garbinti AŠ ESU – tą VISUMINĘ Asmenybę, kuri suteikė JUMS galimybę pradėti NAUJĄ VISATOS Amžių JŪSŲ padėtyje, kada jūs dar nepatyrėte morontinio prisikėlimo.

Ir dabar jūs esate KŪRINIJOS ŠVIESA, jūs esate KŪRINIJOS ŠVYTURIAI, jūs esate iš tikrųjų ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU SŪNŪS IR DUKROS.
Tai argi jūs, būdami tokioje DVASINĖJE PAKILIMO BŪSENOJE, galite save laikyti tuo žmogiškuoju gyvuliu, kuris būtų visuomeninis gyvulys?

Jūs esate mano dvasiniai broliai, ir MŪSŲ VISŲ TĖVŲ – sūnūs ir dukros, bet tuo pačiu jūs esate DIEVAS, kadangi jūs esate sulieję save su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, todėl jūsų dvasinė kokybė yra DIEVIŠKA. Ir dėl šitos savo asmenybės, pripildytos gyvojo meilės nektaro turinio, jūs esate Dievas, nes niekas negali atskirti – įsiterpti tarp – Dievo ir jūsų, kiekvieno asmeniškai paimto, kada jūsų dvasinis vožtuvas yra pakeltas ir jūs, kaip intakas, esate įtekėję į DVASINĮ VANDENYNĄ, kuriame liejasi – be perstojo – Šaltinio ir Centro meilės gyvasis vanduo. Jeigu intakas yra įtekėjęs į vandenyną, niekas nebegali atskirti to vandens – jis pakeitė prieš tai buvusį – formos išraiška – pavidalą, įtekėjo į visumą, į Šaltinį, ir šituo įtekėjimu jis tapo – KOKYBINE prasme, ne visumine – DIEVAS.

Todėl Aristotelio teiginys yra TEISINGAS. Žmogus yra tas mūsų Vienintelių Tėvų sukurtas evoliucinis dvasinis švytėjimas, kada atsiveria viduje padovanota asmenybė Asmenybės Šaltiniui. Štai tik tada jisai tampa visuomeninis NE GYVULYS, bet Rojaus Trejybės-AŠ ESU SŪNUS ar DUKRA, patiriantis BROLYSTĘ. Gyvulys NEGALI patirti brolystės. Bet kol jis nėra atvėręs savyje dvasinių horizontų, kol nėra pajutęs dvasinės aušros saulės patekėjimo, natūralu, jo visi motyvai yra savanaudiški, o tai žmogų sutapatina su gyvulinio charakterio pasireiškimu – baime, noru viešpatauti kitų atžvilgiu, demonstruoti grubią jėgą prieš silpnesnį, ir netgi pasinaudoti silpnesniu savo gerbūvio kūrimui. Tai yra GYVULINIO charakterio pasireiškimas.

Tuo tarpu mūsų dvasiniai Tėvai yra sumanę evoliucinį procesą, kad iš TOKIO CHARAKTERIO – per atsivėrimą Jiems – suspindėtų Jų padovanota asmenybė dvasioje, ir bendradarbiaujant tarpusavyje pajaustų meilės motyvą kurti VISIEMS reikalingą gyvenseną, ir KIEKVIENĄ ASMENĮ apgaubti meile brolystės ryšyje.

Tai jeigu jūs jaučiate brolystę, jeigu jūs jaučiate meilę saviesiems Tėvams – kada jūs dar numatote ateitį kosmine įžvalga – tai jūs NEBEGALITE būti visuomeniniu gyvuliu. Jūs bendradarbiaujate vieni su kitais visuomenėje, stengdamiesi tą visuomenę šviesinti ir kurti bendrai su savaisiais Tėvais GĖRIO aplinką. Šito gyvulys negali padaryti.

Bet be GYVO savo Tėvų vedimo iš vidaus POJŪČIO, žmogus negali tapti žmogumi, kad jo charakteris iš gyvulinių savybių keistųsi į žmogiškąsias, kurios iš tikrųjų yra asmenybės tikrosios DIEVIŠKOSIOS savybės. Tam reikalingas atsivėrimas Asmenybės Šaltiniui, mūsų visų Tėvams.

O kada jūs mėginate kurti bet kokią aplinką vien tiktai savo žmogiškąja samprata, kada jūs mėginate savo valios pastangų dėka politiką, ekonomiką tvarkyti taip, kaip būtų geriau tiktai vienai valstybei, kuriai vadovaujate jūs, kitų valstybių sąskaita, tokia valstybė yra pasmerkta turėti daugybę priešų, nes jūs norite, kad jus mylėtų ir gerbtų – patys nemylėdami, negerbdami.

Štai kodėl jūs turite vienintelę galimybę iš visuomeninio gyvulio – perkeltine prasme –tapti tikru žmogumi – taip pat perkeltine prasme – nes visą laiką jūs išliekate tame žmogiškajame materialiame kūne, kurį jūs sutapatinate su buvimu žmogumi – jūs turite tą VIENINTELĘ galimybę keistis savo charakteriu tiktai GYVUOJU ATSIVĖRIMU. Priešingu atveju, taip, Aristotelis vėl yra teisus teigdamas, kad žmogus tada gali būti tokioje aplinkoje tiktai vienas, kad niekas jam netrukdytų, jis galėtų elgtis taip, kaip nori, arba turi BŪTI DIEVAS, nes tuo metu jis turėdamas dieviškąsias, gyvąsias mūsų Tėvų savybes, ir jausdamas gyvą meilę iš paties Meilės Šaltinio, jisai aplinką, kokia jam bebūtų nepalanki, užlieja tais pačiais meilės virpesiais, kurie jau visą laiką paskleisti kosminėje erdvėje iš to vienintelio ir tikro Meilės Šaltinio ir Centro, iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Štai toks dieviškumas taip pat yra tikrovės pasireiškimas, kada jūs skleidžiate šviesą, gėrį, dorą SAVUOJU GYVENIMU.

Aplinka jūsų gali nesuprasti, aplinka gali jums prieštarauti, net ir kenkti, bet turėkite minty, kad MES VISĄ LAIKĄ STEBIME JUS, mes suteikiame jums PARAMĄ, SUSTIPRINIMĄ – Rojaus Trejybė-AŠ ESU iš vidaus, mes – iš išorės – mes - kaip Apvaizda – Rojaus Trejybės jums suteikta kaip išorinė dovana, visą laiką jums modeliuojame aplinkybes, kuriose jūs galėtumėte augti, atsiskleisti savo stiprėjančios asmenybės charakteriu, bet NIEKADA NEBŪNA TOKIŲ APLINKYBIŲ, KURIOSE JŪS TAPTUMĖTE BEJĖGIAI TAS APLINKYBES ĮVEIKTI. Turėkite tai minty – APLINKYBĖS YRA JUMS PAVALDŽIOS, jeigu jūs esate gyvame atsivėrimo ryšyje su savo dvasinais Tėvais, nes tada mes jums suteikiame paramą, matydami jūsų įdedamas NUOŠIRDŽIAS, ATKAKLIAS, ir RYŽTINGAS pastangas, ir jūsų šviesos gyvenimą VISUMOS LABUI. Jūs gaunate iš mūsų suteikiamą paramą, kad stiprėtumėte PASITIKĖJIMU savo dvasiniais Tėvais ir mūsų bendradarbiavimu. Juk evoliucinis planas numato VISUOMENINĮ BENDRADARBIAVIMĄ BROLYSTĖJE.
Jūs dabar JUNTATE savo vidumi atsivėrimo akimirką, kokia yra NUOSTABI DVASINĖ ŠEIMA. Jums sunku tą pateikti kaip argumentą tiems, kurie nėra įtikėję, atsivėrę. Štai tokius Aristotelis ir vadino visuomeniniais gyvuliais, besivadovaujančiais tiktai savanaudiškumo principu. Tuo tarpu jūs, būdami iškilę, o tiksliau, IŠKELTI virš tokios gyvulinės materialios aplinkos, tai materialiai aplinkai esate nesuprantami, tai Aristotelio teiginiui pagrįsti, jūs esate iš tikrųjų DIEVAI, nes aplinka jūsų nesupranta, kaip ir savo dvasinių Tėvų nesupranta – NESUPRANTA TO ATSIVĖRIMO GYVOJO POVEIKIO JIEMS PATIEMS, ir svarbos, nesupranta savo gyvenimo PRASMĖS, kurią suteikia tiktai Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Dabar jūs KITAIP vertinate savo gyvenimą, jūs KITAIP žvelgiate į vertybes – JŪS TURITE JAU ATRADĘ AMŽINŲJŲ VERTYBIŲ PRASMĘ SAVO KASDIENIAME GYVENIME. Jūs nebenorite jų atsisakyti. Tai argi jūs NESATE DIEVAI palyginus su ta aplinka, kurioje pasireiškia prievarta, tamsa, savanaudiška gyvensena? Tai yra iš gyvūnijos aplinkos. Tas lygis nėra ilgalaikis.

Jūs turite suprasti evoliucinį procesą taip pat nuo pabaigos, net ir taip, kaip Rojaus Trejybė-AŠ ESU supranta VISUMINĮ evoliucinį procesą. Net kaip dabar jūs meldžiate gerovės tiems, kurie veikia Pagrindinėje Visatoje, kur nėra dar gyvasties, yra kuriama arena būsimųjų visatų organizavimui, ten bus veikla, ten bus gyvastis, ten bus taip pat – visumine prasme – Dievybės pasireiškimas.

Jūs pasireiškiate kaip DIEVAI, savojoje aplinkoje, ir pirmiausia – savyje, kada jūs įgyjate PASITIKĖJIMĄ Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir mūsų bendradarbiavimu, TIEK, kad jums tai tampa akivaizdu, kaip saulei patekėjus – dieną – jūs negalvojate, kad dabar ne diena – jums tai akivaizdu, jūs matote šviesą, jūs jaučiate šilumą. Jūs taip turite PAJAUSTI VIDUJE – kiekvieno iš jūsų DVASINĖJE ASMENYBĖJE – TOKĮ PASITIKĖJIMO ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU, IR MŪSŲ BENDRADARBIAVIMU, LAIPSNĮ, kad jums tai būtų savaime suprantamas dalykas, kad KITAIP BŪTI NEGALI – kitokios tikrovės neegzistuoja. ŠTAI – JŪSŲ DIEVIŠKUMAS.

Žodžiu, Aristotelis neklydo, bet jis suteikė ne tą giluminę prasmę tiek gyvuliniam žmogaus gyvenimui, tiek ir buvimui Dievu.
Aš jums trupučiuką atskleidžiu platesnį kontekstą ir gilesnę kosminę įžvalgą, kad žvelgtumėte į aplinką, ir į save, dvasine šviesa, dvasiniu žvilgsniu, dvasine mąstysena, kad jaustumėte save kaip GYVĄ Rojaus Trejybės-AŠ ESU SŪNŲ ir DUKRĄ, ne tiktai tokios akimirkos pasireiškimo metu, bet kad tai būtų jūsų GYENSENA, kad tai būtų jūsų TIKROVĖ, kad tai būtų jūsų GYVYBĖ, kad tai būtų jūsų PRASMĖ, kad jūs patirtumėte kiekvienoje vietoje, kur benueitumėte, kad jūs esate Rojaus Trejybės-AŠ ESU SŪNUS ar DUKRA, NESVARBU SU KUO jūs bendrautumėte. Šitą BŪSENĄ jūs turite PAJAUSTI. Ir bus KITOKS bendravimas. Ir tada jūs PATIRSITE, koks yra MILŽINIŠKAS SKIRTUMAS, ir koks yra MILŽINIŠKAS POVEIKIS net ir bendraujant jums su tais dvasiniais broliais ir sesėmis, kurie Aristotelio buvo pavadinti visuomeniniais gyvuliais.

O jūs esate DIEVAS dėl to, kad jūs esate PAŽADINTA ASMENYBĖ, kupina gyvybinės MEILĖS energijos. Ir jūs ESATE pripildyti KOSMINĖS ĮŽVALGOS, turintys GYVĄ ryšį su savo DVASINIAIS TĖVAIS, žinantys, KOKIA YRA NUOSTABI VISA DVASINĖ KŪRINIJOS ŠEIMA. Todėl jūsų DIEVIŠKUMAS yra taip pat REALUS – TIKRAS – ir tikrovėje pasireiškiantis JŪSŲ GYVENIMU.

Algimantas:
Ačiū tau, Sūnau Arbitre, už šitą suteiktą mokymą. Manoji valia, kad būtų mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, AŠ ESU Tavoji valia. Amen.
Ačiū Violetai už šio mokymo įrašą ir iššifravimą, kad galėtume jį MŪSŲ SVETAINĖJE STUDIJUOTI VISI.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Komentarai