Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie mūsų kelią, perteiktas Rojaus Trejybės šventovėje, 2010 04 03,
Tėvo mokymas apie mūsų kelią, perteiktas Rojaus Trejybės šventovėje, 2010 04 03.
Algimantas:
Mylimas Tėve, aš noriu Tavęs paklausti vieno klausimo – koks mūsų kelias? Kada mes prisimename Jėzaus Kristaus gyvąjį kelią, kada mes sakome, kad mes žengiame Jėzaus keliu, kaip Tu galėtum mums paaiškinti, kad mes geriau įsivaizduotume savąjį kelią?
Tėvas:
Mano mylimieji vaikai, jūs esate Man tokie pat brangūs ir mylimi, koks buvo Jėzus Kristus, kada vaikščiojo materialiu pavidalu jūsų pasaulyje. Lygiai taip pat Aš jį mylėjau ir vedžiau iš vidaus. Jis juto Mano meilę, ir šita meile naudojosi bendraudamas sau savo sielos broliais ir sesėmis materialiu pavidalu. Jisai šita meile dalinosi su visais vienodai, nė vieno neatstumdamas.
Kada dabar jūs turite tokius nuostabius šviesos šaltinius , apreikštus Mano kitų vaikų, sudėtus į materialią knygą, pavadintą Urantijos Knyga, kurią jūs net pavadinote EPOCHINIU apreiškimu, kada jūs turite iš MŪSŲ TRIJŲ apreiškimus, tuos mokymus, kurie suteikia jums didesnę šviesą – atsivėrusiai sielai – taip pat praplečia ir jūsų materialų protą, kad nebūtų jame tiek daug baimės, kada jūs skaitote tuos apreiškimus atsivėrusia širdimi, savo visa atverta siela. Taip pat jūs turite ir Mano Sūnaus Kūrėjo perteiktą apreiškimą per tave – KALBU JUMS VĖL. Jūs šita šviesa galite gyventi, prisipildydami jos, kada atsiveriate Man; atsiveriate Man taip, kaip atsivėręs buvo Jėzus Kristus, gyvendamas materialiu pavidalu. Jis neturėjo stebuklingų instrumentų, kurie būtų jam suteikti, kaip išskirtiniam asmeniui, kokių neturite ir jūs. Jis turėjo Mano dvasią savyje, ir pajutęs kažką esantį viduje daugiau negu vien tiktai jo tas aš, jis ėmė jausti potraukį šitam didesniam, jo viduje esančiam, balsui, ir nukreipė žvilgsnį į šitą balsą, užmegzdamas gyvą ryšį. Jam neatėjo per akimirką samprata, kad šitas balsas iš vidaus yra Manasis. Kad šitas balsas yra ir jūsų viduje, jums sunku tuo patikėti be patyrimo. Todėl jūs atsiverkite Man, kad galėtumėte šitą balsą išgirsti, kad galėtumėte šituo balsu pasinaudoti, kada Aš jums suteikiu, kiekvienam asmeniškai, mokymus ir patarimus, kad galėtumėte patirti, kaip reikalinga žengti kiekvienam jums asmeniškai tą konkretų žingsnį konkrečioje aplinkoje.
Jums nereikia didvyriškų žingsnių, milžiniškų žingsnių. Šitie žingsniai yra visuomet pagal jūsų pečius, ir jie yra GYVI, nes juos žengiate iš tikrųjų priimdami tą sprendimą, kurį atliks jūsų tikrasis, gyvasis aš. Dėl to šitas kelias ir vadinasi GYVASIS kelias, nes jame reikia žengti žingsnį, reikia atlikti konkretų veiksmą, kuris suteiks kitiems jūsų sielos broliams ir sesėms konkrečių pasekmių, ir jums taip pat asmeniškai suteiks atitinkamas pasekmes, bet, prieš žengiant jums žingsnį, jūs turite priimti sprendimą. Kad sprendimas būtų išmintingas, jūs turite pajausti iš vidaus Mano jums suteikiamą pamokymą, patarimą. Jūs turite atsiverti man kuo giliau. Jeigu jūsų atsivėrimas yra giluminis, jūs pajuntate tą suteikiamą jums postūmį.
Tokia galia jūs pajuntate šitą postūmį, kad jis nugali jūsų viduje esančią baimę. Mano postūmis, per gyvą atsivėrimą Man, pranoksta jūsų vidinę baimę, kada jums reikia žengti gyvą žingsnį išoriniame pasaulyje, išorinėje aplinkoje, kuri nelaukia jūsų su išskėstomis rankomis, nes dauguma Mano vaikų, jūsų sielos brolių ir sesių, Mane liūdina; liūdina dėl to, kad jie nėra atsivėrę Man. Dėl to jie nelauks jūsų išskėstomis rankomis, kaip Aš laukiu jūsų. Jie išsigąs dėl jūsų tokių žingsnių, nors jums jie ir atrodys tokie mažyčiai, bet jie jiems atrodys gąsdinantys, nes toji, jiems neįprasta, žingsnio šviesa sukels baimę, o baimė diktuoja savigyną, ir labai dažnai agresyvią. Todėl nesitikėkite, kad jus priims taip, kaip tikitės. Iš nuoširdžių savo sielos brolių ir sesių jūs sulauksite pritarimo žvilgsnių, bet jie neišdrįs pasakyti jo žodžiu, nes jų baimė yra dar didesnė negu jūsų. O gi jūs žengiate tokį žingsnį per atsivėrimą Man, o jie nėra atsivėrę Man, tai jiems šitas nuoširdus ieškojimas bus tiktai pritarimas jūsų žingsniui, kada jie asmeniškai su jumis kalbėsis ir pritars jūsų šitam žingsniui, bet viešai jūsų nepalaikys; o kiti viešai jus puls.
Tai yra Jėzaus kelias. Tokį kelią jis patyrė, jausdamas Mano vedimą iš vidaus ir atsiduodamas šitam vedimui, jausdamas šitą meilę ir ja dalindamasis.
Nemanykite, kad tie, kurie klausėsi jo, Jėzų mylėjo. Jie iš jo tyčiojosi ir šaipėsi. Jie jį niekino, tarpusavyje šmeižė vieni kitiems. Jie nerodė jam jokio palankumo. Jis nebuvo toji šviesa jiems. Ir tik mažytė saujelė, pabiri, atskiri Mano sūnūs ir dukros, viduje pritardavo jo žodžiams, bet viešai pritarti jie taip pat nedrįso; nedrįso, nes aplinka buvo perdaug bauginanti juos ir agresyvi jų atžvilgiu.
Todėl ir jūsų šitas kelias yra kiekvienam pagal pečius žengti šviesos ir meilės žingsnį Mano labui ir kūrinijos labui, savoje aplinkoje; kiek jūs pajėgiate žengti. Aš jus tiktai sakatinu: NEBIJOKITE ŽENGTI, be JŪS turite įveikti šitą baimę per gyvą atsivėrimą Man, per gyvą Manojo vedimo patyrimą savyje. Tiktai siela tą pajunta.
Todėl nemanykite, kad jūs turite visi žengti tokius žingsnius, kurie būtų grandioziniai, kitų vertinimu, heroiški, jeigu jūs nepraeisite pro šalia esantį sudaužytą butelį, prišiukšlintą vietą, jeigu jūs nepraeisite pro skriaudžiamą silpnesnį, sustiprinsite tą skriaudžiamą, užstosite jį meilės ir šviesos žodžiu, išsakydami savo požiūrį. Nereikia jums turėti didelio fizinio kūno, išvystytų raumenų, nes tai nėra toji jėga, kuria Aš veikiu visą kūriniją. Aš veikiu meilės ir šviesos virpesiais. Ir jeigu jūs išsakote savo nuomonę, tai yra taip pat jums iššūkis toje aplinkoje, kurioje šitą numuonę išsakote – Mano nuomonę - meilės ir šviesos nuomonę, kurią jūsų siela pajunta.
Todėl jūsų kelias yra meilės ir šviesos kelias, ir numatytas visai kūrinijai.
Jūs einate taip, kaip eina visa kūrinija, kuri vystėsi šviesos ir meilės globoje be jokio sutrikdymo, be jokios izoliacijos, be jokio maišto. Bet jūs turite kartų patyrimą – maišto patyrimą, izoliacijos patyrimą. Todėl jūsų aplinka bus aršesnė jūsų atžvilgiu. Todėl šitas iššūkis jums bus didesnis, jus daugiau baimins, gąsdins, glumins, kels daugiau nepasitikėjimo savo jėgomis, ir Manimi, nes per kartų kartas perduota pasąmoninė baimė, jinai yra ir šitoje kartoje; net ir jūsų tautoje yra, kaip ir kiekvienoje kitoje tautoje. Todėl vis tiktai per gyvą ryšį, atsiverdami Man, garbindami visus Tris Rojaus Trejybės Asmenis, nuoširdžiai melsdamiesi, jūs valote savo pasąmonę ir mažinate savo baimę, kad išdrįstumėte savo šituo gyvuoju keliu žengti pačius pradinius žingsnius išoriniame pasaulyje, kuriuos mato jūsų sielos broliai ir sesės. Jeigu jums nepavyksta iš pirmo karto, nenusiminkite. Atsiverkite Man, išsakykite savo nuoskaudą Man, bendraukite su Manimi, ir kartokite žingsnį, padarę išvadas iš pirmojo nesėkmingo žingsnio.
Nemanykite, kad jūs turite Urantijos Knygos epochinį apreiškimą, tai jame viskas yra surašyta, kas Jėzui nepasisekė. Nėra taip parašyta. Nemanykite, kad jis automatiškai visus veikė savo meilės galia. Jis daug kartų klupo ir vėl kėlėsi. Jis lygiai taip pat patyrė skausmo akimirkas ir pergyveno dėl to, kad jo negalėjo suprasti.
Todėl nemanykite, kad šitas kelias jums yra klotas rožėmis. Jūs klupsite. Ir vėl kelsitės, jeigu atsiremsite į Mane. Bet šitame kelyje jūs augsite. Žinokite, Aš niekada iš jūsų nesu pasitraukęs, ir niekada iš jūsų nebūsiu pasitraukęs. Todėl, net ir parklupę, žinokite, kad Aš esu jūsų viduje - ESU AŠ - kaip ir visi Trys Rojaus Asmenys per Mane. Esame visi jūsų viduje, net ir tada, kada jūs suklumpate.
Tai, jeigu Tėvas yra jūsų viduje, ko jums, parklupus, prarasti pasitikėjimą savuoju žingsniu?
Kelkitės. Stokitės. Atsiremkite į Mane, kuris yra Visagalis, ir ženkite toliau.
Semkitės iš Manęs išminties ir laistykite ja kitus, kurie taip pat žengia tokius pat gyvus žingsnius. Dalinkitės savuoju patyrimu. Tam ir yra patyrimai, kad jais dalintumėtės, kad kiti galėtų iš jūsų patyrimo pasimokyti.
Išmintis kaupiama ne vien tiktai asmeniškai klumpant, bet žinant kokios kliūtys iškyla šitame kelyje, ir kaip suklupus, galima atsistojus žengti toliau.
Jūsų kelias yra nuostabus kelias.
Aš jus tuo labiau vertinu, kadangi jūs žengiate šviesos žingsnius buvusiame tiek tūkstančių metų izoliuotame pasaulyje, ir žengiate vien tiktai atsidavę Manajam vedimui iš vidaus, vien tiktai tikėdami, kas yra jūsų viduje, vien tiktai įtikėję į Mane, vien tiktai pasitikėdami Manimi. Jūs žengiate, kada aplinkui jus daugybės akimis jūs esate pamišę. Niekas taip nesielgia. Jūs darote tokius veiksmus, kurie prieštarauja logikai ir sveikam protui, ir jums tai bus iššūkis klausytis tokių skaudžių žodžių, ir svarbiausia nepelnytų, bet jūs išgirsite tokių žodžių ir vis tiek eisite, nes Aš jus vedu.
Aš vedu jus ten, kur jūs turite žengti žingsnį.
Tik nebijokite. Niekas jūsų nenuskriaus. Niekas jūsų nepalies tiek, kad jūs negalėtumėte vėl atsikelti ir žengti, jausdami Mane savo viduje.
Tokia yra Mano šviesos evoliucija jūsų pasaulyje. Per jus Aš šviečiu savo kitiems vaikams, kuriuos lygiai taip pat myliu, kiek ir jus, kurie jau šviečiate Manaja šviesa. Ir jūs esate panaudojami kaip Mano lempos, kaip Mano gyvieji švyturiai, kad apšviestumėte kelią tiems dvasiškai dar neatsivėrusiems Mano vaikams. Jums tai bus užskaityta, kaip toji, nepaprastoji, meilės našta.
Žinokite, suteikęs šitą meilės naštą, Aš jums suteikiu ir galią, kurią jūs turite viduje.
Neškite meilės naštą, o KANČIŲ naštą palikite MAN. Ji – ne jūsų našta. Jūs turite tiktai meilės ir šviesos naštą iš Manęs pasiimti.
Tad ryžtingai atsiverkite Man. Būkite nuoširdūs ir tada pajausite, kad jūs mylite visus, ir visi taps broliai ir sesės nebe tik sieloje, bet ir dvasioje.
Algimantas:
Ačiū, mylimas Tėve. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2010-04-06 16:24:23
Komentarai
Rojaus Trejybė-AŠ ESU mums padovanojo nuostabią dovaną Urantijos knygoje kartais pavadinamą – Paslaptinguoju Pagalbininku. Dar ne taip jau seniai, gal prieš du metus mėginau susigaudyt skaitydama apreiškimą – o kas jis toks? Ir šypsojausi išgirdusi mokytojo paaiškinimą. Juk tai mūsų ištikimasis locmanas kuris mus veda per laiko barjerus ir erdvės kliūtis į dieviškojo proto šaltinį suteikdamas mums užuovėją ir saugumą – tai ištikimasis Minties Derintojas, kuris niekada nesiilsi ir be poilsio dirba vardan tos asmenybės, kurios viduje gyvena.„Derintojai domisi, ir rūpinasi, jūsų kasdieniais darbais ir jūsų gyvenimo įvairiapusiais niuansais tiesiog tokiu laipsniu, kokiu laipsniu šie dalykai turi poveikio tam, jog nulemtų jūsų reikšmingus žemiškuosius pasirinkimus ir gyvybiškus dvasinius sprendimus, ir, dėl to, jie yra tarpininkai sprendžiant jūsų sielos išlikimo ir amžinojo žengimo į priekį problemą. Derintojas, nors jis yra pasyvus grynai žemiškosios gerovės atžvilgiu, bet yra dieviškai aktyvus, kas susiję su visais jūsų amžinojo gyvenimo reikalais.“ (1204-02)
Kasdienėje maldoje atverdami save Rojaus Trejybei-AŠ ESU, o taip pat studijuodami dvasinius šaltinius ar stebėdami mus supančią aplinką, mes užduodame Kūrėjui mums iškylančius klausimus taip bandydami susivokti. Mes stebime save, analizuojame savo veiksmus – ir jausdami atlikto veiksmo pasekmę ir vėl pateikiame klausimus.
Kaip aš apsidžiaugiu kai aš randu atsakymus į man rūpimus klausimus dvasiniuose šaltiniuose – Urantijos Knyga, Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, Algimanto mokymai – tai mokymai kuriuos studijuoti mane taip traukia. Prieš kelias dienas, vakare, išbėgau į lauką pabėgioti. Mano galvoje sukosi daugybė klausimų ir mintyse vis kalbuosi apie tai kas man taip rūpi išsiaiškint. Po keliolikos minučių bėgiojimo išgirstu man perteikiamą mintį: „Skaityk Urantijos Knygą, ten rasi atsakymus“ ir tuoj vėl mintis kartojasi: „Skaityk Urantijos Knygą“ kai jau baigiant bėgioti man dar primena: „Ir nepamiršk ką tau sakiau“. Aš nepamiršau, aš paklausiau ir miegoti nuėjau jau rami nes radau šviesos mintis kurios mane nuramino. Tai kaip gali nesidžiaugti jeigu ypač tokiomis akimirkomis pajunti, kad tai nors ir materiali knyga, bet ji yra gyva pagalba man kai kiekvienas žodelis joje yra gyvas virpesys nusėdantis manyje ir taip mane maitinantis meilės energetiniu virpesiu kai ją skaitau.
„O kiekvienas virpesys gimdo naują virpesį, ir naują priežastį naujam veiksmui, o šito veiksmo bus nauja pasekmė. Ir tas atsitinka kas akimirką, tik jūs to nejaučiate ir nesusimąstote, kad KIEKVIENA SEKUNDĖ YRA NE TIK IŠORINIS LAIKO MATAS, BET TAIP PAT YRA PRIPILDOMA IR TURINIO, KAIP JĄ JŪS NUGYVENATE, KOKIAIS MOTYVAIS.“ (Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ 100-04)
Kokia nepaprastai gili šviesos mintis mums perteikta. Kad mums būtų lengviau suvokti. Bet tuo pačiu ją perskaitę mes susimąstome – kaip viskas yra sudėtinga ir tarpusavyje susieta. Mano mintys, mano siekiai, mano troškimai, mano požiūris, mano elgesys, mano tariamas žodis, manasis Aš – koks jis šią akimirką? Koks buvo ar koks bus rytoj, poryt ar jau kitą sekundę? Ar aš esu savimi? Kiekvienas šis niuansas nulems kitos akimirkos mano gerbūvį. Kokie jausmai mane lydi atliekant vienokį ar kitokį veiksmą ar kaip aš jaučiausi dar iki atliekant kažką tai. Nuo manęs pasklindantys virpesiai pasklis į aplinką ir tai bus poveikis kitam mano dvasios broliui ar sesei. Visumai. MANO ATSAKOMYBĖ– MANO VIDUS. Kaip aš galiu jį išvalyti, kaip aš keičiuosi ir augu? Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvasis kelias yra tas kelias, kuriame tikrovę pajutęs savyje, tampu vis laisvesnis ir vis tikroviškesnis. Tikrasis aš. Nors susipainiojimų tikrai nestokojantis, vis tik Tobulajam Vadovui vedant iš tiesų matau savas klaidas, kai vidus – trokšte trokšta keistis. Mane žavi kaip patiriančio Rojaus Trejybę-AŠ ESU mirtingojo asmeniniame kelyje-žengime net patyrimų eiliškumo tvarka yra taip sudėliojama, taip sutvarkoma, kad tam taip Tikrųjų Tėvų mylimam vaikui tai būtų prasmingas augimas atsižvelgiant ir į mano troškimus ir norus, juos patenkinant ir net su kaupu, bet išmintingai sustabdant, kad mano troškimų lavina netaptų man pačiam pražūtis. Mane žavi, kaip mano Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, Begalinė Dvasia-Motina-Sesė, AŠ ESU mane ramins man sunkią akimirką, kaip tik JIS sugebės per akimirką transformuoti mano sumišusią būseną į ramią ir orią negana to sugebėdamas paaiškinti taip, kad net ir šią akimirką atrodžiusi tau tokia sunki ir galbūt nepakeliama ši patyrimų akimirka – iš tikrųjų tai tavo didžiulio keitimosi akimirka kurią tu greitai suvoksi kaip tokią už kurią tu netgi jausiesi dėkingas. Kaip aš galiu rinktis vienatvę kai mano viduje gyvenantis mano Tikrasis Tėvas ir Motina tiesia pagalbos man ranką? Kaip aš galiu atsisakyti doros ir šviesos gyvenimo jeigu mane jį tokį gyventi kviečia? Aš mokausi, aš klystu, aš toliau mokausi ir meldžiu, kad aš būčiau tas, kuris niekada neatsisakys šito man su tokia didžiule meile pasiūlyto kantriai žengti Gyvojo Kelio.
Su meile, Vita
vvita
2015-07-16 09:38:15
Mūsų gyvenimus galima pavadinti keliais, kuriais mes einame laike. Tie keliai gali būti teisingi arba klaidingi. Teisingais keliais galime pavadinti tuos kelius, kurie atitinka Kūrėjo valią, bet ne visi tai žino ir todėl eina klaidingais keliais. Jie paprasčiausiai nežino arba yra suklaidinti. Žmogus nėra sau priešas ir jeigu jis suprastų, kad taip elgdamasis jis kenkia ne tik kitiems, bet ir sau, tai argi jis nepasikeistų? Tačiau nereikia kaltinti tokių žmonių, kad jie tokie. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Jie nekalti, kad juos apgavo arba nesudomino, arba jie paprasčiausiai neturėjo laiko tuo domėtis. Aplink juos buvo žmonės einantys klaidingu keliu ir jie net supratimo neturi, kad yra kitas kelias. Aišku jie galbūt girdėjo, kad yra kažkokie dvasingi žmonės, kurie gyvena kur nors kalnuose arba vienuolynuose, kurie nedirba, o tik meldžiasi, bet jis tai gi taip negali, jam gi šeimą maitint reikia. O jeigu ir sutiko gatvėje kokius mormonus ar Jehovos liudytojus, tai jie kažką neaiškaus kalba ir dar visi skirtingai. Jeigu jiems pasakai kiek kitaip, negu jie moko, greitai sužinai, kad esi neteisus, nes tik jie tiesą žino. Tai ir spjauna žmogelis ant tų idealistų, kurie tarpusavyje negali sutart ir gyvena toliau kaip dauguma nežinojime, kad yra kitas kelias. Tas kelias yra per vidurį tarp idealizmo ir materializmo su meile savo artimui, kaip mokė Jėzus. Ir dar jis mokė, kad reikia būti gudriems, kaip gyvatės nešant žmonėms šia žinią. Tai reiškia, kad reikia sudomint žmogų, nusileidžiant iki jo supratimo lygio, kad ta žinia pasiektų jo širdį ir tada ji atsivers ir jis pajaus meilę, kuri iš ten išsiverš.
Dabar pasaulyje tokia padėtis, kad tie kurie žino tiesą, turi skubiai susigriebti ir pasidalinti su nežinančiais taip, kad jie tai išgirstų, nes to nepadarius galim visi pražūti. Ir dar klausimas ar tie, kurie kalnuose ir vienuolynuose meldėsi bus išteisinti. Gal būt Kūrėjo planas jiems buvo nešti tiesą žmonėms suprantama kalba.
Rimantas V
2010-04-11 22:09:44
Ačiū TĖVE už nuostabų mokymą.Iš patirties galiu pasakyti,kad labai gera pajusti TĖVO meilę,dar geriau kai suvoki ją savo širdyje.O pats nuostabiausias jausmas,kai gali TĖVO meilę pasiųsti kiekvienam sielos broliui ir sesei,o ypač tam kuris tave įskaudino ar pažemino-tai ir yra tikroji broliška meilė.Ir pasitikėjimas TĖVU dažniausiai būna tik ekstemaliomis sąlygomis.Kasdien trokštu didesnio atsivėrimo ir pasitikėjimo sau ir visiems sielos broliams.
Visiems ROJAUS TREJYBĖS meilės
Astra
2010-04-06 21:12:24
Žinoti ir suprasti Dievo vedimą , iš tiesų yra nuostabu . Tuo žinojimu , tu žmogau , esi pastatomas į Žemės šeimininko vietą , kai savo apšviestu protu jau gali matyti ir tinkamai įvertinti visas žemiškas socialines ir buitines problemas .
Supratimas , kad esi Dievo Dvasios vedamas , suteikia pasitikėjimą ir orumą visa savo žmogiška veikla , kuri bus nukreipta tik į žmonijos gelbėjimo problemas .
Supratimas , kad esi Dievo Dvasios vedamas , sukuria jausmą ir mintis garbinimui , visų Dievybių - Rojaus Trejybės .
Petras
2010-04-10 18:25:39
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]