Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mano mokymas - Tariamo POZITYVAUS mąstymo pseudoteorija, 2014 08 12

Mielieji, šįkart aš noriu jums suteikti mokymą apie pramanytą VADINAMĄJĮ POZITYVŲ mąstymą. TOKIO mąstymo iš viso NĖRA ir BŪTI NEGALI, nes tuomet negalėtų būti jokios evoliucijos. Tačiau vis gajesnis yra būtent toks dabartinių ir menkai mąstančių, todėl labai lengvai apgaunamų, mirtingųjų klaidinimas. Ir tuo užsiima visokiausio plauko psichologai, pseudomokytojai, na ir patys tokių klaidingų, ir klaidinančių, sampratų pasekėjai. Jie VISI IKI VIENO yra pasiklydę savo filosofavimuose ir pseudoteorijose, ir jas bergždžiai kemša tiek į savo galvas, tiek ir kitiems, kurie gyvena tamsoje, pilni nerimo, net ir baimės ir pasimetimo.
Tad kodėl gi neegzistuoja TIKROVĖJE pozityvaus mąstymo metodo, kuris galėtų mirtingiesiems padėti surasti lengvesnį kelią jų dabartiniame gyvenimo etape? Jeigu tik jie turėtų KOSMINĖS ĮŽALGOS NORS MENKĄ KRUOPELĘ, tada suvoktų, kad net menkiausia abejonė dėl kokių nors asmeninių sprendimų jau yra POZITYVAUS mąstymo sugriovimas, nes jausdamas abejones, protas nežino kokį priimti sprendimą, ir tuo tik tuščiai eikvoja energiją. Tuo tarpu pozityvaus mąstymo pseudoteorijos propaguotojai nė iš tolo nesuvokia, kad abejonės jau nebėra VIEN TIK POZITYVUS mąstymas, nes reikia į kažkokius sprendimus pažvelgti NE POZITYVIAI, O NEGATYVIAI, ir juos ATMESTI – PANEIGTI. Ir kuo ilgiau tęsiasi abejonės, tuo ilgiau svyruoja vidinių apmąstymų švytuoklė, kokį vis tik pasirinkti sprendimą, o kokį paneigti, kaip mirtingojo protui suprantamą, kad toks jis netinkamas. Ir per tas abejonių akimirkas yra išeikvojama labai daug energijos. O tai jau nebe pozityvas, o negatyvas, net ir energijos panaudojimo sferoje. Ir visa toji VIDINĖ MIRTINGOJO PROTO KOVA YRA TOLI GRAŽU NE POZITYVUS MĄSTYMAS, O TIKRAS PILIETINIS KARAS PROTE, IR JIS PROTĄ NEPAPRASTAI VARGINA. Sakykime, kaip pasielgti moralinių vertybių ir sampratų atžvilgiu, kada konkreti situacija ir mirtingojo padėtis reikalauja priimti svarbų sprendimą, o protas tikrai žino, kad teks pažeisti ir moralines, ir tuo labiau amžinąsias, vertybes, tačiau bus pasiektas toks rezultatas, kokio tikisi mirtingasis. Pavyzdžiui, duoti valdininkui dovanėlę-kyšį ar neduoti, sudrausminti konfliktuojančius bendradarbius, ar leisti jiems toliau kelti chaosą, tylėti ar pagarsinti viršininko pražangas tiek pavaldinių atžvilgiu, tiek ir visos kompanijos klaidingo ir nuostolingo valdymo atžvilgiu, kai dėl to kaltę viršininkas nuo savo kaltos galvos atvirai perkelia ant kolektyvo sveikų galvų, ir dar tą paviešindamas. Pozityvus mąstymas NENUMATO JOKIOS NEIGIAMOS KRITIKOS, JOKIO NEIGIAMO VEIKSMO, tuo tarpu aplinkybės reikalauja rinktis vieną sprendimą, o variantų yra keli, ir visi GRIAUNA POZYTYVŲ mąstymą, o tikrovėje griauna net ne MĄSTYMĄ, bet PROTO BUKUMĄ.
Štai mūsų gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje per gyvąsias pamaldas dalyvavo Emilis Petras iš Panevėžio. Jis būtent ir yra vienas iš tų, kuris jau ne vienerius metus kalba apie POZITYVŲ mąstymą. Tačiau jis ir paneigė mūsų gyvąją ir apreikštąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU religiją, pavadindamas mūsų gyvąjį Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąjį garbinimą ir gyvas prašymų maldas, ne kuo kitu, kaip gražiais žodžiais, gražiomis kalbomis, ir urantų ideologija, o po Jurgitos pateikto DVASINIO MOKYMO, kurio jis net nesuvokė, ėmė mus KRITIKUOTI, KAD MES ČIA DAUG KALBAME, O REIKIA VEIKTI. O man paprašius pasakyti SAVĄJĮ MOKYMĄ, tai pateikė ne mokymą, o atpasakojo savo patyrimą, kuris tinka jau urantų bendravimo kitoje dalyje – prie arbatos –arba kaip savo paties mokymo iliustracija, kad jo mokymas yra pritaikomas praktikoje. Beje, ir labai greitai Emilis Petras iš viso pabėgo, TAD JO VISAS ELGESYS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU gyvojoje šventovėje po gyvųjų pamaldų akivaizdžiai pademonstravo, kad Emilis Petras pats neturi jokio pozityvaus mąstymo, ir jo turėti ir negali, nes TIKROVĖJE NEEGZISTUOJA vadinamasis POZITYVUS MĄSTYMAS. Tačiau Emilio Petro vargas ir problema yra jo nepaprastai užteršta visokiausiomis pramanomis pasąmonė, ir jomis jis jau tiki ir sąmonės lygiu, kas taip pat PRASILENKIA su pozityvaus mąstymo nuostatomis. Dėl to jis NEBEATSKIRIA, KAS TRA TIKROVĖ, O KAS PRAMANAI - PRAMANAIS JIS TIKI, O TIKROVĘ PANEIGIA – PANEIGIA MŪSŲ GYVĄJĄ IR APREIKŠTĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS AŠ ESU RELIGIJĄ IR KOMUNIJĄ, NEIGIA MŪSŲ GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU, NEIGIA GAUNAMUS IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU APREIŠKIMUS-MOKYMUS, NEIGIA MŪSŲ BENDRADARBIAVIMĄ SU ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU APVAIZDA, NEIGIA JĖZAUS KRISTAUS APREIŠKIMĄ – KALBU JUMS VĖL, NEIGIA GYVĄJĮ KELIĄ, NEIGIA TIKROVĘ. Ir tai toks POZITYVUS mąstymas?
Tokie kaip Emilis Petras, kurie kali savo intelekto nelaisvėje, ir yra didžioji problema PATYS SAU, nes būtent ši nelaisvė jiems visiems ir trukdo atsiverti, atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, ir patirti MEILĘ, kuri ir yra vienintelė gaiva ir palaima asmenybei mėgautis gyvenimu ir kaupti patyrimus, kad vis labiau asmenybės potencialai butų atskleidžiami aktualais. Ir tada asmenybė GYVENA MEILE, GAUNAMA BE PERSTOJO IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – MEiLĖS ŠALTINIO IR CENTRO.
Ir būtent tuomet asmenybė yra ir įžvalgi, ir aktyvi. Ji suvokia, kas dedasi Ukrainoje, Rusijoje, Europos pseudosąjungoje, Jungtinėse Valstijose, Palestinoje, Izrealyje, Egipte, Sirijoje, Libijoje, Irake, Irane, Afganistane, Libane, ar bet kuriame kitame pasaulio krašte. Tokia asmenybė neturi nė menkiausio noro užsiiminėti pseudoteorijomis, kokia yra ir pozityvaus mąstymo samprata.
Kada Ukrainoje žudomi – materialiu pavidalu - tūkstančiai niekuo nekaltų mūsų dvasios brolių ir sesių negali sau abejingai ir ramiai tarti - mąstyk pozityviai, kada širdis yra užlieta meilės ir vieniems ir kitiems, bet jų veiksmų negali vertinti vien tik pozityviai, nes jų veiksmai prieštarauja Rojaus Trejybės-AŠ ESU valiai – MYLĖKITE VISI VIENI KITUS, NET IR TAIP, KAIP JUS MYLIU AŠ.
Jeigu tikrovėje egzistuotų tokia pozityvaus mąstymo metodika, tuomet mes nebegalėtume tapti geresniais, nes mums reikia paneigti savo pačių ankstesnės dienos ne tokį kupiną gėrio aš, nes šiandien šis aš tapo geresnis, o rytoj jis vėl taps geresnis už šiandieninį. Ir toks vakar dienos savojo aš lygio paneigimas taip pat paneigia ir pozityvaus mąstymo tuščius propagandinius purslus būti visą laiką nusiteikus pozityviai. Būti nusiteikus pozityviai, kada valdžioje vis didesni beraščiai, bet taip mikliai mokantys mulkinti paprastą žmogų, ir kada jie vis daugiau trina lyties požymius, vis labiau užleidžia viešą areną vienalytininkams savo propagandai ir demonstravimui VIEŠAI, kada vis dažniau vaikai nužudo tėvus, o tėvai vaikus, kada mokytojai nuolat konfliktuoja su mokiniais, kada kunigai TAMSOJE LAIKO TIKINČIUOSIUS, kada milijonas pabėgo iš Lietuvos, nes čia nepakenčiama jiems buvo ATMOSFERA, kada keliuose tik VIENETAI laikosi kelių eismo taisyklių reikalavimų, kada ligoninėse guli ligoniai pilni baimės, iš kur paimti pinigų vaistams, kada šaligtviai ir gatvės byra akyse ir niekas net nesiruošia jų remontuoti, paaimanuodami, kad nėra pinigų, nors sau atlyginimus - VISA VALDŽIA - pasiima, ir laiku, ir MILŽINIŠKUS, palyginus su tais, kurie neturi lėšų net maistui, kada lietuvių kalba degraduoja, kada dainos degradavo, kada dingo melodijos ir prasmingi žodžiai, kada tarpusavio santykiai matuojami vien tik nauda, ir jau nuo mažų dienų. Taigi, MĄSTYKITE POZITYVIAI, bet pirmiausia išjunkite BLAIVŲ protą, o jeigu neišeina, tai jau jūsų problema, mokėkite pinigus, ir mes jus pamokysime POZITYVAUS MĄSTYMO SEMINARE. Šitaip ir mulkina toliau per televiziją ir radiją, per spaudą ir internetą.

Štai kodėl aš jums suteikiu šį mokymą, kad nėra jokio pozityvaus mąstymo kelio ir metodo, yra vien tik tokia PASEUDOTEORIJA, kuria tiki daugybė apmulkintų mirtingųjų, ir kitiems kaip papūgos kartoja ką nors perskaitę ar girdėję - POZITYVIAI mąstyk.

Rojaus Trejybė-AŠ ESU sumanė mums – visiems – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnums ir dukroms – evoliucinį ŠVIESĖJIMO kelią, kuriame yra BLOGIS IR GĖRIS. Blogis yra NETOBULAS BET KOKIO VEIKSMO ATLIKIMAS. O juk mes esame pačiame evoliucinių kopėčių dugne, tai iš kur mes galėjome be jokio patyrimo išmokti vien tik GĖRIO darbų, kad BLOGIS šalia mūsų nustotų egzistuoti. Tai įvyks ne anksčiau, kai mes pasieksime HAVONĄ. O iki tol mes žengsime tarp gėrio ir blogio pasirinkimų. Ir kuo bus didesnis mūsų atsivėrimas Rojaus Trejybei-AŠ ESU, tuo didesnė mus užlies gėrio banga iš Gėrio Šaltinio ir Centro – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, ir tuo mažiau mes būsime veikiami BLOGIO. Ir ne dėl mūsų POZITYVAUS MĄSTYMO, bet dėl mūsų GYVO ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Net ir Kūrėjas – per vienintelės PATIRTINĖS DIEVYBĖS – Aukščiausiosios Būtybės – ĮSIASMENINIMĄ – TAIP PAT PATIRIA IR MŪSŲ ASMENYBĖS VISUS PATYRIMUS, VISUS MŪSŲ KLAIDŽIOJIMUS IR PASIRINKIMUS TARP GĖRIO IR BLOGIO SPRENDIMŲ GYVAJAME EVOLIUCIJOS KELYJE.

Todėl niekada netikėkite tokiomis neegzistuojančiomis pseudoteorijomis, kokia yra ir pozityvaus mąstymo pseudoteorija.

Visada siekite kuo gilesnio gyvo ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Būtent tik tokiu GYVUOJU keliu realiai eidami jūs VISI ŠVIESĖJATE IR VIS DAUGIAU JŪSŲ VIDUJE YRA MEILĖS, KURI IR YRA GĖRIO ŠAKNYS. O ŠIOS GĖRIO ŠAKNYS YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU NUOSTABAUS DERLINGUMO DIRVOJE.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas





Algimantas
2014-08-12 13:29:51

Komentarai

Skaiste, ką gi reiškia, kai tu pasakai žmogui – mąstyk šviesiau. Ar sergnčiam ligoniui, kuriam diagnozuotas, pavyzdžiui, vėžys, pasakymas „mąstyk šviesiau“ ką nors pakeis jo viduje, ir ar jam tikrai taps nuo to šviesiau? Čia lygiai tas pats, jeigu jam pasakyčiau – būk sveikas. Tai nuo to jis netaps nei kiek sveikesnis. Arba žmogui pasakytum – būk laimingas, ko tu toks visada liūdnas? Juk, kai tu pasakai žmogui – GAL ši situacija išeis į gerą, tai tas žmogus, kuris tai girdi, ir jeigu jis sėdi dvasinėje tamsoje, tai jis vistiek viduje mąstys, kad GAL ši situacija neišeis į gerą, o pasibaigs liūdnai. Juk žmogaus mintys priklauso nuo jo vidinės dvasinės būsenos realaus patyrimo, ir ta būsena bus jo patiriama tikrovė – jeigu jį apėmusi baimė, tai jis ir patiria baimę ir į viską žvelgia per baimės prizmę, jeigu jam jau diagnozuotas vėžys, tai jam jau bus faktas ir tai atspindės jo ilgalaikę iliuzinę būseną. Pats žodžio „gal“ panaudojimas žodyje iškarto tam žmogui skambės kaip abejonė, ir jis tikrai nepjaus to teiginio šviesiosios dalies gyvojo turinio, nes jis savyje ir neneša šviesos, kadangi jame nėra dvasinio užtikrintumo ir žinojimo. Pasakydama žmogui „mąstyk šviesiau“ ištikrųjų tu jam neperteiki nei kiek šviesos iš vidaus.

Jeigu tu labiau pasigilintum į Jėzaus gyvenimą ir Jo ištartus žodžius nuliūdusiam vaikinui, o taip pat ištartus žodžius moteriai prie Jokūbo šulinio, arba kada Jis kalbėdavao net ir savo apaštalams ir minioms gyvenimo žodžius, tai jo žodžiai buvo tikrovės pasireiškimas. Šviesa tai ir yra tikrovė. Tiesa yra tikrovė. Bet pasakymas „mąstyk šviesiau“ nėra tikrovės atskleidimas. Jeigu aš pasakyčiau žmogui su sulūžusia koja – eime pabėgioti, tu gali, pasitikėk, nekreipk dėmesio į skausmą, tai nuo to gi jis nepradės lakstyti kaip sveikas žmogus, kaip turintis normalias galimybes. Ir tas pats yra tam žmogui, kuris sėdi tamsoje ir jo dvasinės galimybės yra tokios, kaip to su sulūžusia koja, ir tu jam sakai „mąstyk šviesiau“, tai nuo to jo dvasinės galimybės ir imlumas šviesai nepadidėja ir netgi jis dar labiau nusivils, kadangi suvoks, kad nesugeba mąstyti šviesiau, o štai knygos rašo „mąstyk plačiau“, žmogus tau sako „mąstyk šviesiau“, o man nepavyksta, tai tokį žmogų apims dar didesnė savimi nusivylimo banga. Ir pažiurėkim, Jėzus visada ir kiekvienam sutiktajam siūlydavo išgelbėjimą per įtikėjimą į Tėvą, jokio kito būdo jis nesiūlė, nes jis galutinai žinojo tą gelbstinčią šviesą ir tiesą žmogui per jo vidų, atrandant ir įtikint į Tėvą. Ir Jis netgi aiškiai suvokė, kad tie kurie atsisako įsileisti į save dvasinę šviesą per Jo mokymą, tai toks žmogus ir sirgs, ir turės begales problemų ir rūpesčių, kurie prisaus žmogui iš išorės, o vėliau palauš ir iš vidaus.

Ir tu pavyzdžiui rašai, kad neigiamas dalykas galiausiai virsta teigiamu, tai žiūrint į šį teiginį iškyla daugybė priežasčių, dėl kurių neigiamas dalykas virsti teigiamu tiesiog negali. Pavyzdžiui, žmogus gyvena amoralų gyvenimą, jis gyvena ir kenčia dėl to, kad jo gyvenimo būdas-dvasinė būsena- nukritęs iki tokio lygio, kad savaiminė pasekmė yra jo ligos, jo nesėkmės ir nelaimės, jis rūko, jis geria, jis galiausia, kad nejaustų skausmo ir išnyktų iš tikrovės vartoja narkotines medžiagas, bando žudytis arba pavyzdžiui jis vagia, daro abortą-žudo gyvybę, apgaudinėja kitą dėl pinigų, tai tokiam žmogui vėliau atsidūrusiame jau gyvenimo dugne tu niekaip nepasakysi, kad neigiamas dalykas tau virs teigiamu, nes tamsa niekada nevirsta šviesa, jeigu neinama į šviesą, o gyvenama netgi nusisukus nuo jos ir visa žmogaus gyvenimo kryptis yra blogyje. Kambaryje netaps šviesu, jeigu neįjungsiu lempos naktyje. Tai kaip neigiamas dalykas gali virsti teigiamu, jeigu priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis veikia ir tikinčiam ir netikinčiam žmogui vienodai ir be išimties? Tai jeigu žmogus atsidūrė tamsoje, tai pirmiausiai reikia parodyti ir paaiškinti, kodėl jam taip atsitiko, reikalinga paaiškinti, kad gyvendamas amoralų gyvenimą žmogui neigiamai dalykai niekaip netaps teigiamais, nes jie gi išviso neegzistuoja. Arba pavyzdžiui, per karą žūsta visiškai nekalti žmonės, net nekariaujantys, ir jų artimiesiems paaiškinti, kad tai virs teigiamu dalyku tiesiog neįmanoma, nes padaryta reali žala, tiek artimųjų prasme, tiek visumine paskleistų žemo dažnio virpesių į aplinką prasme. Bet dar daugiau - nes žmogus nepažinodamas dieviškojo kelio, jau yra meilės įstatymo pažeidėjas, kadangi tokio žmogaus klaidos bus nuolatinės, sprendimai bus kreivi su atitinkamomis skaudžiomis pasekmėmis. Bet žinoti apie skaudžias žmogaus veiksmų pasekmes, tai nėra joks pesimizmas, tiesiog tai yra žinojimas, kas bus jeigu žmogus atliks tam tikrą sprendimą ir jį įgyvendins. Tai tikrovės pasireiškimas. Tai jeigu aš pasakysiu, kad žmogus nušokęs nuo namo stogo užsimuš, tai čia nėra pesimizmo, o žinojimas, kas bus. Arba jeigu pasakysiu, kad nuolat vogdamas, žmogus anksčiau ar vėliau pateks už grotų, tai nėra pesimizmas, o tik pasekmės žinojimas.

Pažiūrėkime, ką Jėzus pasakė Naldai prie Jokūbo šulinio – „Tavasis išgelbėjimas ateina (...), dėka to, jog į savo pačios širdį tu įleidi šitą gyvąjį vandenį, kurį tau siūlau net ir dabar“. Tai reiškia, kad jeigu tu sakai žmogui „mąstyk šviesiau“, arba „mąstyk plačiau“, arba „nebūk pesimistas, būk optimistas“, bet jeigu jis į save neįsileis gyvojo dvasinio vandens ir nepatirs jo teikiamo poveikio ir dvasinio lengvumo – vidinio būsenos pokyčio – tai šie žodžiai jo negelbės, nekurs jame šviesos per energetinius virpesius, kurie stimuliuoja net ir fizinę ląstelę. Tai Jėzus nesiūlo kažkokių psichologinių žinių, nekalba mistikos, bet jis teigia tikrovės tiesą – įliek į save gyvąjį vandenį. Tai jeigu žmogus turi ausis ir klausydamas girdi, tai jis paklaus, kaip jam šį gyvąjį vandenį įleisti į savo vidų, kokiu būdu tai daroma. Ir jeigu jam bus per bendrą maldą arba per jo asmeninę maldą suteiktas dvasinis patyrimas, kurio dėka jis pajus, kad įgavo didesnę ramybę, įgavo kitokį dvasinį buvimą savyje, tai jis suvoks, kad tai ir yra išeitis – stengtis susilieti su šviesos ir meilės Šaltiniu. Ir kuo daugiau žmogus iš vidaus stengsis palaikyti dvasinę komuniją su Kūrėju, tai jis vis labiau ir dažniau patirs dvasinius vaisius savyje, ir todėl jis neišvengiamai pats taps šviesa, nes per jį sklis šviesa-bus pašalinti trombai. Juk Jėzaus pasakymas – tapkite Manimi – yra reali tikrovė, tai nėra žmogų paguodžiantis viltį teikiantis sakinys, bet tikrovės tiesa- melskitės ir jūsų protas bus pakeistas į Manąjį. Bet žmogui girdėti tokius žodžius tai yra kaip fantastinė mistika iš kosmoso, jis tuo netikės, jam bus per ryšku.

Todėl tikrai žinau, nesvarbu ar žmogus tikintis ar netikintis, bet labiausiai jam padės tiek dvasines prasme tiek materialia prasme, kai jam sakomi tiesos žodžiai, todėl nereikalinga vynioti į vatą, lanksčiai apeidinėti tikrovės, jeigu ją žinai ir jeigu ji yra tapusi tavo gyvenimo tikrove. O kad pažinti tiesą, Kūrėją reikalingas ilgas ir kruopštus vidinis darbas, žinių įsisavinimas. Bet jeigu žmogus nebus atradęs Kūrėjo savyje, ir nebus patyręs Kūrėjo tikrovės pasireiškimo, ir ji nebus tapusi jo gyvenimo dalimi, tai šito sakyti žmogus kitam žmogui paprasčiausiai nebus pajėgus. Juk iš esmės kitam žmogui galima padėti, parodžius geresnį gyvenimo kelią, tai jį ir reikia rodyti. Jeigu tam tikri metodai padeda tik laikinai, tie jie ir yra laikini, nes neturi dvasinių šaknų ir neturi gyvojo kamieno su Kūrėju.

O dabar jau žinome net ir naująją evangeliją – atraskite Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje – koks tai tikslus tikrovės teiginys žmogui, kiek jame sukoncentruota šviesos informacijos, tai yra tikslus įvardinimas, ką gi žmogus turi daryti, kad būtų išgelbėta jo siela, dvasia, ir netgi, kad jis gyventų pilnavertį gyvenimą dabartyje be ligų, be skausmo, be kančios, o amžinybės ateityje būtų prikeltas ir tęstų savo kupiną patyrimų kelionę į Rojų per visą nusidriekiančią Kūriniją.

Ir jeigu tu eisi gyvuoju keliu, lankysi Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvasias pamaldas, melsiesi individualiai, tai vis labiau ir giliau suvoksi ir suprasi, šį nuostabų urantų kelią ir vis labiau į tave skverbsis šviesa ir tiesa, o taip pat tavyje stiprės ta besąlyginė meilė visiems, kurios ir ieškojai.

Mantas
2014-08-21 21:51:03



Miela Skaiste, kaip tu gali sakyti, kad padeda mirtingajam pasakymas - pozityviai mąstyk, kada tai negyvas patarimas, todėl neturi jokios vertes, ir yra neprasmingas.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2014-08-21 18:01:03



Mielieji broliai ir sesės.

Labai noriu pasidalinti apie pozityvų mąstymą iš savo patirties.
Pireš gerą septynioliką metų pradėjau ieškoti kažko tokio, ko jaučiau trūksta mano sielai. O ko trūkstu tuo kartu, net nežinojau. Ir žinoma patraukiau į knygyną, tikėdama, kad surasių atgaivą ir stiprybę. Buvau visada tikinti, bet dėl nežinomų aplinkybių, tuo metu į bažyčią nėjau ieškoti sielos ramybės. Knygyne užtikau, kaip ir daugelis, ezoterinę literatūrą. Nepasakosiu visų patyrimų nagrinėjant šios sryties labirintus. O atvykus gyventi į JAV, dar labiau pasinėriau į pozityvaus mąstymo ir šios akimirkos gyvenimą. Buvau stipri šios sryties žinovė, net ir kitus brolius ir seses to mokiau. Taip ir kapsčiausi tame kieme, kol nesupratau, kad stoviu tose pačiose problemose ir niekur nėi krust. Kaip ir Skaistė sako, padėjo pozityvus mąstymas tik laikinai.

Viską išbandžiau. Bažnyčios lankymą kiekvieną sekmadienį, kurioje išgirsdavau tik vieną sielai artimą žodį, geriausiu atvėju sakinį. Meditaciją, jogą, pozityvų mąstymą. Bandžiau suburti į susitikimus sielai artimus brolius ir seses. Ir dar ko tik nesugalvojau, bet vis netas. Vis nepailsau ir neapleido tas ieškojimo jausmas. Mąstyk pozityviai kiek tik nori, jei sielą skaudą ir dar negana to, skaudą ir fizinį kūną, net norisi šaukti.
Niekas nepadėjo, kol nebuvau prieš metus pažadinta iš letarginio miego.

Tą nuostabų kuždesį viduje vis jaučiau ir jaučiau. Tuo kartu kiekvieną dieną meldžiau: Padovanok man meilės stebūklą- Jėzau. Nebuvo jokios kitos maldos, o mintyje turėjau, kad padovanotu meilę ir nieko daugiau.

Kad gausiu TOKĮ STEBŪKLĄ, TOKIĄ GYVĄ MEILĘ, PAŽADINIMĄ GYVAI KOMUNIJAI SU ROJAUS TREJYBE AŠ ESU, PAJAUTIMĄ GYVUS MEILĖS VIRPESIUS SAVO VIDUJE ,net nesapnavau.
Pasibaigė visi ieškojimai. Visa savo esybe ir būsena žinau, kad esu atsistojusi ant abiejų kojų. Ir mano galva žiūri jau ne žemyn.

Tik atradus savyje Rojaus Trejybę AŠ ESU susidėlioja viskas į savo vietas. Net nebereikia galvoti apie pozityvias mintis. Viduje ramybė, šviesios mintys, gėris. Tiesiog gyveni. O jei iškyla koks teršalas iš pasamonės, žinai kas tai ir ką turi daryti.
Jokie kiti būdai, kaip joga, meditacija, katalikų bažnytinės maldos, ezoterinių knygų studijavimas, kurios tik moko gyventi šioje akimirkoje ir pozityviai mąstyti, psichologinė literatūra ir kas tik nori dar, NIEKAS NEPADĖS IŠLIPTI ANT ŠVIESOS KRANTO. PATYKĖKITE IR NEVAIKŠČIOKITE APLINKINIAIS KELIAIS. IR NETIESA, KAD VISI KELIAI VEDA PAS DIEVĄ.
YRA TIK VIENAS GYVAS KELIAS SU ROJAUS TREJYBE AŠ ESU ATRASTAIS SAVYJE.

Tiesa, tas kelias sunkus, o lengvų kelių ieškoti nepatarčiau. Visi kiti keliai tik klaidina ir ramina laikinai.
Tik kadienės pastangos susiliejant gyvoje komunijoje su Rojaus Trejybe AŠ ESU yra tas kelias namo. Namo pas tikruosius Rojaus Tėvus AŠ ESU.

Myliu jus visus broliai ir sesės. Su džiaugsmu visuomet klausau gyvų maldų ir mokymų Rojaus Trejybės AŠ ESU Gyvoje Šventovėje.

Būkite apkabinti MEILĖS. Laima.

LaimaJAV
2014-08-21 07:03:19



Algimantai, o juk yra žmonių, kurie viską piešia juodomis spalvomis ir nedidelį nemalonumą prilygina katastrofai. Tai jei tokiam žmogui patari (jei jis nėra tinkintis dievu, tuo labiau - Rojaus Trejybe- AŠ ESU ), kad nėra taip jau baisu ir blogai- mąstyk šviesiau, gal ši situacija išeis į gera ir šis nemalonumas galiausiai duos naudos? Juk būna taip gyvenime, kad rodos neigiamas dalykas galiausiai pavirsta teigiamu. Ir kam tada be reikalo jaudintis ir nervintis, jei galima įžvelgti teigiamą reikalo pusę ir pernelyg nedramatizuoti? Ar tai- blogas patarimas? Man ankščiau padėdavo tokie dalykai, nors ir neilgam :) . O mano kelionė dvasiniu keliu būtent ir prasidėjo nuo knygų apie pasąmonės galią ir teigiamą mąstymą.

Su meile,

Skaiste
2014-08-15 14:46:24



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal