Forumas: temos peržiūra
Gyvenimas po saule ir su saule
Banalus dalykas tas gyvenimas. Visi gyvename, visi bręstame, visi sprendžiame gyvenimo atskirų tarpsnių tam tikras problemas, bet galiausiai nugyvename gyvenimus nejausdami laimės. O atėjus saulėlydžiui pagalvojame, o ar iš tiesų aš gyvenau?
Žmogus protingiausias gamtos kūrinys, o sukasi kaip voverytė tame pačiame rate nuo neatmenamų laikų. Gimimas – pasaulio suvokimas, augimas – mokinimasis priimti pasaulį, brendimas – savęs suvokimas, brandos gyvenimas – bandymas save įtvirtinti pasaulyje ir saulėlydis......o kas tada? Tik prisiminimai, prisiminimai kaip sprendei atskirų gyvenimo tarpsnių problemas. Bet kas iš to, juk visi sprendžia atskirų tarpsnių problemas, vieni tik su didesniais materialiniais resursais, kiti su mažesniais, bet egzistencinės gyvenimo problemos beveik tos pačios. Žmogus protingiausia gamtos dalis, bet kodėl tada savo gyvenimą nugyvena kaip besisukanti savo rate voverytė? Skiriasi tik ratas, gal dydžiu, gal iš ko yra pagamintas, pas vienus jis paprastas, kuklus, pas kitus gal prabangus, paauksuotas ir deimantais išdabintas, bet vis tiek tai ratas kuriame tu sukiesi iki gyvenimo galo, o priėjus gyvenimo saulėlydžiui užduodi sau vieną ir tą patį klausimą. O iš tiesų ar aš gyvenau?
Tada pagalvoji kitaip, o ar galima kažką padaryti, kad nebūti voveryte besisukančia rate. Kaip nors išsiveržti iš to rato ir pagaliau pasakyti „Štai koks laisvo žmogaus gyvenimas“.
Laisvės pojūčio siekimas kai ką verčia priimti radikalius gyvenimo sprendimus, sukylant prieš tradicinio vidutinio žmogaus gyvenimo būdą. Ar galima išsiveržti iš voverytės rato priimant savas gyvenimo taisykles, nesielgiant kaip dauguma, bandant gyventi laisvą gyvenimą neprisirišant nei prie darbo, šeimos, gyvenamosios vietos? Ne. Voverytės ratas tik prasiplečia, arba pakeičia savo formą, bet žmogus vis tiek sukasi spręsdamas išgyvenimo problemas, kasdienio savo poreikių patenkinimo problemas. Juk kad ir kiek bandytum išsiveržti iš tradicinio žmogaus gyvenimo būdo, vis tiek reikės valgyti, gerti, apsirengti, šiltai praleisti laiką reikės ir tuos poreikius turi tenkinti kiekvieną dieną. Tai ar įmanoma nebūti voveryte rate?
Tai pavyksta labai nedaugeliui žmonių, bet įmanoma. Ne veltui yra sakoma, kad akys sielos veidrodis. Jos ir išduoda žmogų kuris yra išsiveržęs iš besisukančio rato. Kiek sutikote žmonių kurių akys spindėtų ne tik tada kai kažkas pasiseka, kai esama euforinėje būsenoje, bet ir tada kada atrodytų esama nuobodžioje kasdienybėje, gal net tada kai kitam atrodo jog gyvenimas jo gana skurdus ir nuobodus? Manau nedaug. Bet kartais mūsų dėmesį patraukia žmogus su spindinčiomis akimis. Kas jie tokie, kodėl jų gyvenimas atrodo pilnas džiaugsmo nors atrodo neturi nieko ypatingo, ko neturėtų dauguma žmonių? Jie laisvi žmonės.
Ar žmogus laisvas tada, kada gali elgtis taip kaip nori? Ar apskritai protinga būtų lesti žmogui elgtis taip kaip jis nori? Juk visą laiką buvusiam voverės rate, suteikta laisvė gali tapti jo pražūties priežastimi. Nepažindamas laisvo žmogaus gyvenimo, kuris suteikia ne tik teises, bet ir pareikalauja atsakomybės, žmogus gali nepakelti laisvės naštos. Nesuvokiant laisvo gyvenimo atsirandančių pasekmių, galima visiškai prarasti gyvenimo motyvą, kada ateina atpildas už tavo veiksmus. Tai kodėl vieni kai kurie žmonės sugeba būti laisvi ir jų akys spindi, kodėl kai kurių žmonių neslegia atsakomybės našta už laisvų veiksmų pasekmes?
Tik vienu atveju žmogus gali būti laisvas ir laimingas. Kada jis suvokė dievišką meilę. Tokią meilę turintis žmogus laisvę suvokia, kaip tos meilės skleidimą į aplinką. Kitaip tariant toks žmogus su dieviška meile tarnauja kitiems. Natūraliai kyla klausimas, o kokia gi laisvė, kai tu tarnauji? Tai tavo vidinė laisvė. Tu atiduodi todėl kad nori atiduoti. Tu darai, todėl kad nori taip daryti. Jei kažkas neįvertina tavo poelgio, gal būt net jį sumenkina, tavęs tai neįskaudina, nes tu esi laisvas nuo savęs užtvirtinimo tarp žmonių, nes turi aukštesnį tikslą, dieviškos meilės skleidimą. Jei nesusiklostė tavo santykiai su artimaisiais ir jie tave atstumia, tavęs tai neskaudina, nes tavo tikslas nėra būti suprastam artimų žmonių, nes tu turi aukštesnį tikslą, atidavimą dieviškos meilės savo artimiesiems. Nė vienas žmogus, tiek su gerais ketinimais, tiek su blogais negali paveikti ar atimti dieviškos meilės skleidimo, kaip tavo pagrindinio gyvenimo tikslo. Ir tu esi laisvas savo pasirinkime, nebijodamas pasekmių ir nesiverždamas iš rato.. Voverės ratas tampa tavo dieviškos meilės skleidimo arena, kuri neužsilaiko tik tame rate kuriame tu sukiesi. Ji išsiveržia plačiai už jos ribų, todėl net ir būdamas tau skirtame voverės rate tu tampi laisvas, nes dieviškos meilės nesulaiko jokie apribojimai. Ir galiausiai sulaukęs materialaus gyvenimo saulėlydį, pasižiūrėjęs atgal pamatai paskleistą dieviškos meilės šviesą, o taip pat ją matai žiūrėdamas pirmyn. Tavo gyvenimo egzistencija tapo prasminga, nes ji nutiesė šviesos kelią iš tavo praeities į tavo ateitį, kada nusimesi materialaus kūno apvalkalą.
2014-08-15 12:30:04
Komentarai
Taip,Simai.Gyvenimas be Rojaus Trejybės-Aš Esu atrastos savyje -viskas yra tuštybė. Julija 2014 08 15 16:47JULIJA
2014-08-15 16:47:49
Gražiai išdėstytos Jolantos mintys, manau, kad ne vieną sužavės.
Galima spręsti apie giluminį, dvasinį toliaregiškumą, apie savęs pažinimą ir esančio šalia; apie atsivėrimo laipsnį Dieviškiesiems Rojaus Tėvams ir AŠ ESU.
Iš tiesų, gatvėje ir manęs viena moteris yra paklaususi:
- Kaip tu gali būti tokia rami, nei tu žemių turi, neturi tu nuosavo buto, neturi mašinos, svaičioji apie kažkokias tai aukštas materijas; žinai, kai kada aš tau pavydžiu; niekas tau nerūpi.
Neaiškinau jai, kad ir aš kai kada net labai susirūpinu savu gyvenimu, kad ir paverkiu dažnai.
Aš pasakiau jai tik tiek:
-Aš turiu pasaulyje pačius geriausius TĖVUS -Rojaus Tėvus, Tris Ramybės Šaltinius.
Na, žinoma, po tokio mano pasakymo, kaip paprastai po tokių mano kalbų ir ją, tuojau pat, "užpuolė utėlės"; pradėjo kasytis, po to į laikrodį žvalgytis, na, ir t.t.
Tokia yra šių dienų tikrovė.
Su meile,
IRENA
2014-08-15 14:18:46
Manau, kad zmogus tampa laisvas, kada issilaisvina nuo savo iliuzinio as. Dievo meile yra vienas is budu, kaip ta pasiekti. Tarp besivadinanciu urantais, tarp kitko, nematau nei vieno to pasiekusio
O apie gyvenima...hm...nesenai buvau kapinese. Maciau toki sena kapa su aptriususiu paminklu ant kurio buvo uzrasyta: Viskas yra tustybe; ....Tikra tiesa sakyciau
Simas
2014-08-15 13:49:22
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]