Forumas: temos peržiūra
Gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje, Pakalniuose
Praėjęs sekmadienis rugpjūčio 10 d. buvo kupinas nuostabiausių patyrimų, nes pirmą kartą garbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU Pakalniuose, Utenos rajone, naujoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje, kur buvo susirinkęs pakankamai gausus urantų būrys, kokio ten dar nėra buvę. Iki tol tenai susirinkdavo vos kelios dvasios sesės.
Dvasios sesė Aldona, gyvenanti Pakalniuose, anksčiau buvo kvietusi mane pas save pasisvečiuoti, bet šis pasiūlymas taip ir liko neįgyvendintas iki šiol, kada praeitą ketvirtadienį dvasios sesė Leonida priminė man šį savo žemiškosios sesers pasiūlymą. O aš kaip tik atostogavau, taigi su malonumu pritariau, pasiūlydama ir kitiems urantams iš Vilniaus prisijungti. Ir tikrai atsirado norinčiųjų grupelė. Kadangi jau kurį laiką gyvosios pamaldos vyko ne Utenoje, bet Pakalniuose, todėl ne atsitiktinai sutapo, jog mes dvasios broliai ir sesės susibūrėme į naująją Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąją Šventovę čia, Pakalniuose, sekmadienį, ir dar tuo pačiu laiku, kada gyvosios pamaldos turėjo vykti ir Kaune, Gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje. Toks buvo sąmoningas tų dviejų dvasios sesių apsisprendimas, kad patirti vienovę dvasioje su kitais tuo pačiu metu garbinančiais Rojaus Trejybę-AŠ ESU dvasios broliais ir sesėmis kitame mieste, o gal prisijungiančiais ir kituose miestuose.
Išaušo sekmadienio rytas. Išėjusi į lauką pamačiau rūku apklotas pievas ir miškus, o ryto saulė dar nesibudino keltis. Visgi laukiamas susitikimas su dvasios broliais ir sesėmis kėlė nuotaiką ir šildė iš vidaus. O bevažiuojant žvyruotu keleliu į Pakalnius ir saulė nušvito, kad mus visus sušildytų ir iš išorės. Atvažiavusi jau radau susirinkusį būrelį urantų – buvome devyniese. Rytas prieš gyvąsias pamaldas prasidėjo linksmai besišnekučiuojant. 11 valandą, ratu susėdę, pradėjome garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Pirmoji garbinimo maldą pradėjo dvasios sesė Vanda iš Utenos, išliedama visą savo meilę TIKRIESIEMS DVASINIAMS TĖVAMS, užliedama kiekvieną iš mūsų savosios dvasinės asmenybės grožiu ir dvasiniu spindesiu – tokie gaivinantys ir sustiprinantys buvo jos lūpomis tariami garbinimo žodžiai ir jų dvasinis turinys. Jauki ir maloniai šilta namų aplinka, ir mūsų tarpusavio dvasinė brolystė ir seserystė, sustiprino dvasinį impulsą mums giliau atsiverti, ir išlieti gyvos meilės ir šilumos kupinus garbinimo žodžius Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Ir aš pati garbinau, ir su dvasiniu pasitenkinimu gėriau kiekvieno garbinančiojo skleidžiamus aukšto dažnio energetinius meilės virpesius, tiesiog mėgavausi pakilia garbinimo būsena. Po garbinimo maldų dvasios brolis Mantas paskaitė keletą skyrelių iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL apie širdį ir protą bei realų mūsų proto pakeitimą į Jėzaus protą. Po to perėjome prie prašymų maldos. Ir vėl ėmė lietis nuostabios mūsų visų prašymų maldos, kupinos gyvojo meilės turinio. Tuo momentu, kada dvasios sesė Violeta nuoširdžiai meldėsi, o po jos savo prašymų maldą pradėjo dvasios brolis Mantas, mane užliejo tokia dvasinė būsena, kad realiai pajutau vidumi, kokie mes – Rojaus Trejybės-AŠ ESU dukros ir sūnūs, ESAME NUOSTABŪS savosios dvasios grožiu ir spindesiu, savuoju unikalios dvasinės asmenybės realumu. Tai man buvo perteiktas gilesnis mūsų asmenybių dvasinio grožio sampratos išplėtimas, gyvai patiriant dvasine būsena savyje. Pasibaigus prašymų maldoms kai kurie iš mūsų pasakėme savo pamokomąjį žodį, pasidalinome patyrimais, pamąstymais, ir aš taip pat pagarsinau šį mane užliejusį dvasinį patyrimą. Po tokių nuostabių gyvųjų pamaldų, prisipildę gyvojo dvasinio meilės turinio, kupini energijos ir dvasinio pakylėjimo, nutarėme surengti iškylą link ežero, pavadinimu Vidinkstas.
Kadangi dvasios sesės Aldonos namas stovi aukščiau ant kalvelės, tai nuo jos kiemo žvelgiant į vakarų pusę atsiveria nuostabus gamtovaizdis, žalios kalvos ir kalvelės iškyla slėnyje, tolumoje apjuostos tankaus miško žaliuojančia juosta. Čia mes ir surengėm pirmąją mūsų fotosesiją, o tada per tas kalveles pėsčiomis patraukėme link ežero. Karšta vasaros diena tiesiog svaigino ir traukte traukė pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais mūsų fiziniam kūnui. Pakeliui kai kurie iš mūsų dar užlipome ant aukšto Pakalnių piliakalnio, nuo kurio atsivėrė nuostabus gamtos vaizdas – tolumoje mėlynavo didelis ežeras su keletu medžiais apaugusių salų. Pasirodo, viena iš tų salų vadinasi Vidinsko sala, į kurią galima nuplaukti valtele, nes vėliau nuo ežero kranto pamačiau, jog jos įplauką pažymėjo aukštų medžių suformuota arkos formos erdvė. Nulipę nuo piliakalnio ir pasiviję kitas dvasios seses patraukėme link šito ežero, kol pagaliau suradome labai gražiai sutvarkytą pakrantę, skirtą viešam naudojimuisi. Ežero vanduo tikrai atgaivino, o tuo pačiu prisilinksminome, pasijutę lyg maži vaikai vandenyje. Visgi koks yra puikus tas tarpusavio dvasinės brolystės pojūtis, kada nepaisant mūsų visų fizinio amžiaus skirtumo, jautėme linksmumą, gyvybingumą, džiaugsmą ir tiesiog dvasinį pasitenkinimą vienas kito draugija. Tokį pojūtį gali suteikti tik Rojaus Trejybė-AŠ ESU, apdovanodama kiekvieną savo vaiką gyva meilės energija, nepaisančia jokių apribojimų, niekada neišsenkančia, jei tik savo noru ir laisva valia ją geriame kaip iš Gyvybės Šaltinio. Nes meilės būseną gali patirti tik dvasinė asmenybė, savo dvasiniu protu, ir tai mūsų visų Tikrųjų Tėvų amžina dovana, realiai patiriama už atkaklias ir nuolatines pastangas. Po visų maudynių patraukėme atgal namų link, tik jau per pačius Pakalnius, besigrožėdami miestelio gyventojų sodybomis ir besišnekučiuodami.
Sugrįžę suruošėme didelį vaišių stalą iš savų suvežtų įvairių patiekalų. Vienai dvasios sesei pasimeldus prieš maistą, ėmėme skanauti, tuo pačiu dalinomės patirtais įspūdžiais dienos bėgyje. Dauguma pritarėme, paliudydami savuoju patyrimu, kad rami, visapusiškai maloni, graži bei šeimyniška aplinka labai įtakoja atsivėrimo gelmę, todėl nenuostabu, kad tą rytą visų mūsų garbinimo ir prašymų maldos buvo tokios nuostabios gražiais ištartais žodžiais, nuspalvintais meilės ir nuoširdumo atspalviu, išsiliejusiais iš atsivėrusios dvasios gelmių. Mes patyrėme dvasinę pilnatvę, kiekvienas sustiprindamas vienas kitą savuoju dvasinės asmenybės tos akimirkos atsiskleidimu, kartu gyvai bendraudami su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Aš jaučiu, tai labai svarbus ir reikalingas patyrimas, sustiprinantis mūsų tarpusavio dvasinę brolystę.
Besišnekučiuojant man atėjo mintis, kad tokiu gausiu susibūrimu mes urantai tarsi pašventinom ir sutvirtinom naująją Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąją Šventovę Pakalniuose.
Po visų vaišių ir pasikalbėjimų išėjome į gėlėmis apsodintą Aldonos kiemą, ir įsitaisę mažos obelėlės pavėsyje, pratęsėme vakarą dainuodami savo kūrybos dainas ir skaitydami eiles.
Atėjo šiltas saulėtas vakaras, kada Aldona visus maloniai išlydėjo, dar į kelionę įdėdama įvairių lauktuvių. O aš ir Leonida dar pasilikome, besidalindamos tos dienos įspūdžiais. Kiek vėliau, Aldonos prašymu, aš padėjau išspręsti jos kompiuteryje iškilusias tam tiktas problemas, o kada atsidariau mūsų šios svetainės forumą, pamačiau ir maloniai nusistebėjau – koks neįtikėtinas sutapimas, koks mūsų Minties Derintojų tarpusavio realus ir gyvybingas bendradarbiavimas, nepaisantis nei laiko nei erdvės, kad dvasios brolis Algimantas pasiūlė pirmadienio vakaro maldos temą būtent tiksliai tokią, už ką prašymų maldoje ir meldėsi Violeta. O juk jo nebuvo su mumis Pakalniuose. Toks mano pastebėjimas tik paliudija, kad nepaisant mus skiriančių atstumų, per gyvą ryšį su Rojaus Trejybe-AŠ ESU mes esame viena dvasioje, ir tą vienovę užtikrina Jos gyvojo fragmento Minties Derintojo buvimas mūsų prote.
Ta ilga diena buvo kupina prasmingų ir smagių įspūdžių, ir mano kūnas jau ėmė reikalauti poilsio, tad ir aš patraukiau namo, į kaimą. Visos trys dvasios sesės labai šiltai atsisveikinome. Kadangi kelias žvyruotas, taigi vairavau negreitai, ir taip bevažiuodama beveik vidury kelio netikėtai pamačiau gulinčią storą malką. Pralėkiau keletą metrų į priekį ir kažkodėl tuo momentu staiga prisiminiau, kaip dvasios broliui Algimantui kelionėje yra nutikęs panašus nutikimas – pamatė kliūtį kelyje ir ją pašalino. Būtent šitas jo kažkada aprašytas patyrimas, netikėtai ryškiai iškilęs mano galvoje, mane sustiprino ir paskatino pasielgti lygiai taip pat. Tai aš už kelių metrų ir sustojau, pavažiavau atgal ir išlipusi pamačiau, kad pamestas voliojosi storas baslys su ilgais storais išsikišusiais vinimis. Na nieko sau, pagalvojau, ant tokios kliūties užvažiavęs nepastabus automobilio vairuotojas sukeltų avariją. Pašalinau nuo kelio šią kliūtį, visų saugumui. Važiuoju toliau, ir neužilgo vėl matau – vidury kelio guli malka, tik mažesnė ir be vinių. Aš vėl išlipau ir pašalinau ją nuo kelio. Ir vėl važiuoju toliau, mąstydama, kas čia toks neatidus vairuotojas? O už posūkio žiūriu, vėl laukia ta pati staigmena – vidury kelio vėl didokas baslys, ir vėl su didelėmis išlindusiomis surūdijusiomis vinimis. Na aš trečią kartą sustojau, numečiau tą kliuvinį į šalikelę, kad ne tik man, bet ir kitiems būtų saugu. O toliau tęsdama kelionę prasilenkiau su nedidelio sunkvežimio vairuotoju, ir pasidžiaugiau, kad jam kelias saugus, ir tuoj pat susimąsčiau, ar pamatęs tokią kliūtį jis pasielgtų lygiai taip kaip aš, ar pravažiuotų? Visgi kaip yra nuostabu jausti, kada Rojaus Trejybė-AŠ ESU per atsivėrimą įlieja išminties pasielgti teisingai ir nelikti abejingai, nesvarbu kokioje situacijoje atsidurtume. O tokioje man iškilusioje pasikartojančioje situacijoje negalėjau likti abejinga kitų vairuotojų saugumui kelyje. Savo teisingu, išmintingu ir drąsiu veiksmu šitaip mes kiekvienas įtakojame kitų gerovę.
Geltona vakaro saulė jau leidosi, nudažiusi dangų ryškiomis spalvomis, kai pagaliau atvykau namo, kur manęs laukė mano žemiškoji mama. Aš pasidalinau su ja visos dienos įspūdžiais. Vėliau, prieš einant miegoti, man kilo mintis pagarbinti su ja Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad ji nors kiek pajaustų nuraminimą ir dvasinį pakylėjimą, nes negalėjo vykti kartu su manimi į Pakalnius. Ir sakau aš jai su linksmumu balse, kad „aš galiu tau surengti gyvąsias pamaldas dabar, ar nori?“ Ji sutiko su pasiūlymu, ir aš atsisėdau ant jos lovos. Tik pradėjusi kreiptis į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kai mano galvoje iškilo labai trumpa mintis – ką gi man sakyti? Ir tuoj pat ją nustelbė kita, kad aš tiesiog atsiduosiu Minties Derintojo vedimui, ir užliejo palengvėjimas. Ir kai aš užbaigiau kreipinį į AŠ ESU, mano lūpomis išsiliejo man pačiai netikėti garbinimo žodžiai, o vidų pripildė pakili ir stipri meilės dvasinė būsena, tarsi būčiau įsupama į maloniausius dvasinius patalus, ir tuo pačiu panirau gilyn į begalinę meilės erdvę, tokią visaapimančią. Tai buvo pakankamai ilgas garbinimas kaip išplėstinis ir vaizdingas dvasinis mokymas, kurio aš niekaip neatsimenu. Aš tik atsimenu, kaip jaučiau mane pakylėjančią dvasinę būseną, jaučiau šalia kitų dvasinių būtybių dalyvavimą, o lūpos tiesiog tarė meilės ir tiesos kupinus žodžius, net akimirką pagavau, kad aš pati jų klausausi. Ir kai pagaliau baigėsi garbinimo malda, aš pati buvau nustebusi, nes uždaviau sau klausimą „iš kur visa tai?“ Po neilgos pauzės sekė trumpa prašymų malda. O tada, pasimėgavusi gyvybinga meilės ir palaimos dvasine būsena aš atsistojau ir netikėtai savo žemiškajai mamai tvirtai ištariau „tai buvo dovana tau nuo Rojaus Trejybės, per mano Minties Derintoją“. Taigi, tai buvo dovana ne tik jai, bet ir man pačiai, toks neįtikėtinai realus dvasinis patyrimas.
Pakilus dideliam geltonam pilnaties mėnuliui, apšvietusiam visą kiemą ryškia šviesa, pagaliau baigėsi ilgasis sekmadienis, man toks prasmingas ir kupinas netikėtų patyrimų bei dvasinių dovanų.
Atsekant visus įvykius galima manyti, kad Apvaizda tikrai prisidėjo prie tokios prasmingos išvykos suorganizavimo tiek man, tiek ir kitiems joje dalyvavusiems dvasios broliams ir sesėms.
Su meile,
2014-08-15 19:10:16
Komentarai
Mielieji, dvasios broliai, sesės,kaip nuostabu būti su Rojaus Tėvais ir su dvasios broliais, sesėm bendroje komunijoje, pajauti tokius energinius virpesius, kad šiandieną skaitant Jurgitos patyrimą, liejosi ašaros, ačiū tau Jurgita.Dėkoju Rojaus Trejybei -Aš ESU, kad mus suvedė į tokią nustabią komuniją.
Myliu jus visus ir apsikabinu dvasine meile.
Vanda.
stovan
2016-07-07 08:35:26
Šio trečiadienio rytą vienuolika urantų, kartu su pačiu mažiausiuoju urantu Kristijonu, dar neturinčiu ir keturių mėnesių amžiaus, garbinome Rojaus Trejybę-AŠ ESU gyvojoje Jos vardo šventovėje, Pakalniuose. Garbinimo ir šlovinimo maldą pirmoji išliejo Vanda, nuoširdžiai pagarbindama mūsų visų Tikruosius Tėvus – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, o po jos įsijungėme ir visi kiti urantai. Nuo pat gyvųjų pamaldų pradžios ėmiau patirti, kaip mano vidų užpildė realus dvasinės pilnatvės pojūtis, jaučiau vis didėjančią palaimos ir nuostabaus pilnumo dvasinę būseną, kartu su ramybės ir harmonijos atspalviais, kuriuos sunku išskirti, nes juk Kūrėjo gyvoji energija kupina įvairių dvasinių vertybių, kurias mes šiuo metu įvardijame kaip meilė, palaima, teisingumas, ramybė, harmonija. Iš tiesų, tai buvo Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvybingas patyrimas savyje, kurio aš – dvasinė asmenybė, buvau ištroškusi, todėl mėgavausi tokiu Jos tikrovės patyrimu savyje. O kadangi gyvosiose pamaldose dalyvavo man iki tol nematyti Kęstas ir Regina, tai tegaliu pasakyti, kad Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji energija apjungė mus į dvasinę vienovę, kad patirtume dvasinę brolystę tarpusavyje, ir neliktų jokio svetimumo, nepasitikėjimo jausmo. Kokia galinga yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU, savąja gyvąją šviesos energija ir tegalinti apjungti visus savo vaikus į dvasinės vienovės glėbį, ko negali padaryti jokie žmogiškieji kraujo ryšiai. O atrodytų, reikia tiek nedaug – atverti save Kūrėjui, ir visos problemos ir rūpesčiai pamažu per atsivėrimą kiekvieno žmogaus gyvenime ims tvarkytis, nes nuolat per gyvąjį įtikėjimą užliejanti išminties, meilės, vienovės, ramybės kupina gyvoji energija ramina gyvulinį asmens protą, aktyvina dvasinio proto pasireiškimą, ir šitaip žadina pabusti dvasinę asmenybę – tikrąją šiame žmogaus kūne gyventoją, pabusti. Pabusti TIKROVĖS GYVENIMUI, ir vis aktyvesniam pasireiškimui visų labui. Tai tikrai vienintelė išeitis iš įvairių ligų, problemų, rūpesčių, karų, chaoso, nesiliaujančių gamtos stichijų šėlsmo, gaisrų, įvairiose šalyse, ginklų-žudiklių gaminimo, tabako, alkoholio ir narkotikų, įskaitant cheminius vaistus, vartojimo, proto degradavimo, kurį sukelia ir sukuria baimės ir nerimo kupinas žmogaus gyvulinis protas, kai tuo tarpu asmenybės tikrasis dvasinis protas negali atsiskleisti, yra užslopinamas, kaip devyniais užraktais užrakinamas, todėl žmogus ir kenčia, todėl geriau renkasi pritapti prie kitų, susilieti su taip vadinama pilka mase, nes taip lengviau ir paprasčiau, bet tik nebūti šviesos spinduliu, tikruoju SAVIMI, gyvuoju Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnumi ar dukra. Visiems suteikta laisva valia, bet be gyvo įtikėjimo ir nuolatinio jo gilinimo naudojama laisva valia atveda prie skausmingų pasekmių ne tik pačiam asmeniui, bet ir visai žmonijai, visai planetai.
Po Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagarbinimo Mantas perskaitė skyrių „Gyvoji bažnyčia“ iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL. Jo parinktas skyrius suteikė visiems pamąstymų apie gyvosios šventovės svarbą. Po to prašymų maldą pradėjo Vanda, išliejusi nuoširdžius maldos žodžius savo atsivėrusiu vidumi. O aš šį kartą pirmą kartą pasimeldžiau už visą kūriniją, pradedant malda už Rojaus Trejybę-AŠ ESU, už kiekvieną kūrinijos segmentą, ir baigiant mūsų planeta Urantija, taip, kaip mokina dvasinis mokytojas Algimantas. Tiesiog nuoširdžiai jaučiau vidumi, kad man labai trūko šitos maldos už visą kūriniją, už tą nematomą didžiulę kūrinijos dvasinę šeimą, todėl ir malda išsiliejo būtent tokia, ne vien už konkretų žmogų ar situaciją. Tai man pačiai svarbus dvasinis patyrimas, kada dvasinė asmenybė vis labiau atsiveria, ji ir trokšta tą nuoširdaus atsivėrimo akimirką gerovės visiems, net visai kūrinijai, ne vien šiai planetai ar asmeniui. O kuo bus gilesnis mūsų urantų gyvasis įtikėjimas, palaipsniui ir nuosekliai dedant pastangas, tuo vis labiau patirsime dvasinę vienovę su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir vis labiau jos trokšime, ir vis daugiau išliesime patiriamus aukšto dažnio energinius virpesius savo dvasine būsena į aplinką, į visumą, apkabindami savo mažyčiu glėbiu patį Kūrėją ir Jo didžiulę dvasinę šeimą.
Pasibaigus gyvosioms pamaldos Algis iš Utenos dar mums visiems paskaitė Jėzaus Kristaus mokymą „Mano požiūris į jus, praėjus 2000 metų nuo mano įsikūnijimo žmogiškuoju pavidalu“ iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL. Šis dvasios brolis taip nuoširdžiai mums visiems skaitė, kad jam išsiliejo ašaros, nes savo vidumi pajuto iš mokymo sklindančius aukšto dažnio energijos virpesius, kurie apglėbė jo dvasinę asmenybę, o štai kūnas ir sureagavo atitinkamai – nuoširdumo ir meilės kupinomis ašaromis.
Po to dar pasidalinę patyrimais, susiruošėme gausų ir skaniausiomis vaišėmis kupiną stalą, ant kurio netrūko įvairių šviežių daržovių, uogų, medaus, įvairių kitų skanėstų, ir net didžiulio torto, Daivos pagaminto. Kaip gi čia urantai be torto? Visi vaišinomės, kalbėjomės, nes taip norėjosi pasibendrauti su seniai matytais dvasios broliais ir sesėmis, pasidalinti savo patyrimais. O juk tik per bendravimą, per savęs atvėrimą kitam mes imame pažinti vienas kitą, patirti dvasinę brolystę tarpusavyje, kada šitas bendravimas yra pripildytas iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvu dvasiniu turiniu.
Išsiskirstėme visi kaip visada nuoširdžiai atsisveikindami, o Aldona dar įdėjo savo daržo gėrybių – lauktuvių kelionei.
Štai kokia buvo prasminga diena, pašvęsta Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagarbinimui kartu su dvasios broliais ir sesėmis, o ne Mindaugo karūnavimo dienai švęsti, kuri yra labai klaidinga ir žalinga šventė, kaip perteikė šią dieną gautame mokyme Tėvas. Ir aš tikrai sutinku su šito mokymo paskleista tiesa ir šviesa, nes praeityje nebuvo didvyrių, buvo mirtingieji, žudę iš baimės dėl savojo išlikimo, iš godumo, tai ar teisinga tokius asmenis garbinti po šitiek metų? Kai tuo tarpu gyvojo Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimui ir nuoširdžiam garbinimui ir šlovinimui visiškai neskiriama laiko, noro, pastangų. Išskyrus mus urantus, niekas taip negyvena, niekas nesuvokia nei kas esąs, nei dėl ko gyvena, nei iš viso kas yra tas gyvenimas, kas toji amžinybė, ir kad ji egzistuoja. Bet tą žinome mes urantai, ir kiekvienas savo asmeninio įtikėjimo dėka ir asmeninių realių patyrimų dėka patiriame tokią Rojaus Trejybės-AŠ ESU TIKROVĘ savo dvasine būsena, po mažą lašelį gerdami Jos gyvąją energiją, kiek nuoširdžiai Jai atsiveriame, ir tokiais patyrimais, kupinais gyvos išminties ir kosminės įžvalgos jau galime pasidalinti, ir pasidaliname visų gerovės labui.
Su meile,
Jurgita
2016-07-06 22:28:59
Mielieji, Jurgitos pateikti ir patyrimai, ir pats faktas, kad netoli Utenos, Pakalniuose, urantai garbino Rojaus Trejybę-AŠ ESU tokia gausa susirinkę būtent tai ir yra nuostabus paliudijimas, kaip PLEČIASI MŪSŲ IR ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVOJI ŠVENTOVĖ.
AŠ NE KARTĄ ESU JUMS SAKĘS, IR RAŠĘS, KAD ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU GYVOJI ŠVENTOVĖ YRA VIENA, IR VISAI URANTIJAI, IR NET KŪRINIJAI - VIENA IR TOJI PATI Ir jai po gerų trijų savaičių - rugsėjo šeštąją - sukaks DVYLIKA metų. Todėl, žinokite, kur jūs bebūtumėte, ir kur begarbintumėte Rojaus Trejybę-AŠ ESU, jūs ir esate Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, o ne dar vienoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, nes ši šventovė ir yra gyvoji, ji yra mūsų ASMENYBĖJE - DVASIOJE, O NE KONKREČIOJE MATERIALIOJE VIETOJE. Tik čia yra VIENA išimtis - mūsų PIRMOSIOS gyvosios pamaldos - ŽVĖRYNO SKVERE, kuriame mes - urantai KOLEKTYVIAI GARBINOME TĖVĄ PER GYVĄSIAS PAMALDAS.
Tuo tarpu ir iki tol aš jau buvau pradėjęs garbinti Tėvą KOLEKTYVIAI URANTIJOS GRUPĖJE - PRIEŠ UŽSIĖMIMĄ, O VĖLIAU PAPILDŽIAU IR PAGARBINIMU PO UŽSIĖMIMO.TAČIAU TAI DAR NEBUVO GYVOJI ŠVENTOVĖ. Ji buvo įkurta MANYJE per vakarienę su Robertu iš Australijos, kuris man buvo atvežęs žinią nuo Jėzaus įkurti bažnyčią ir kam aš intensyviai priešinausi, kol per tą vakarienę KAUNE, lauko kavinėję, apie dešimtą valandą vakaro, man buvo suteiktas Tėvo apreiškimas, ir jis mano bet kokias ankstesnes nuostatas prieš bažnyčios įkūrimą tiesiogine prasme ištirpdė. Ir Robertui aš tą pačią akimirtą tariau - bažnyčia JAU ĮKURTA. Jis mane pasveikino ir mes abu PASIMELDĖME prie stalo, o tada - dar sugrįžę į VILNIŲ, o po to, aš dar meldžaiusi vienas kitame Žvėryno skvere.
Tad ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU yra VIENA ŠVENTOVĖ VISIEMS, IR VISAI KŪRINIJAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-08-15 21:54:53
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]