Forumas: temos peržiūra
Ėjimas i visumą, savo paties viduje
Aš turėjau progos, daugiau nei pries metus gal, išgirsti mintis savo prote "Eik i visuma, viduje, žinok sunau mano, kad šitie žodžiai neliktu tamsoje" (tuo metu kai gulejau lovoje seip tamsu buvo, bet gal cia "tamsa" pavartota kaip metafora simbolizuojanti izoliacija nuo sio teiginio apmastymo ir pasidalinimo.
Dar fizikos pamokose, mokytoja I.S. sakydavo "Uždaros sistemos žlunga, reikia susiderinti", ir duodavo pavyzdžių visokiuose fizikos reiškiniuose. Taip pat kaip ir dauguma kitu žymių mokslininku filosofu ir matematiku, teige kad "desniai galiojantys ivairiose saveikose, ar matematines formules galioja ir santykiams tarp zmoniu".
1. Noriu paklausti, ar jus pritariate šiam <<Uždaros sistemos žlunga, reikia susiderinti>> teiginiui? ar pritariate kad tai galioja visoms ir kiekvienai asmenybei, kas susija su jos bendravimu ir domejimusi tikrove kurioje jos esama?
Ištrauka: <<Visata yra visuma; nė vienas dalykas ar būtybė neegzistuoja ir negyvena izoliacijoje. Saviraiška potencialiai yra blogis, jeigu ji yra antivisuomeninė. Tiesiogine prasme tai yra tiesa: "Nė vienas žmogus negyvena pats sau." Kosminis suvisuomeninimas sudaro aukščiausią asmenybės suvienijimo formą. Sakė Jėzus: "Tas, kuris nori būti didžiausias tarp jūsų, tegul tampa visų tarnu.">>(0647-06) ar jai pritariate? kokiais pavyzdžiais tai pasireiškia?
2. Beto, jei vidus yra kaip šaltinis, o šaltinis yra dievas, tai ejimas i dieva savyje, kuomet dievas yra absoliutus visazinis visaismintis ir visa suprantantis, tai zvelgimas i savo paties vidu, ar nereiskia kad tai ka tu gali jausti is vidaus, tai yra butent tai ko reikia visai visumai?
3. Ištrauka: <<Ribiniam žmogui tiesa, grožis, ir gėris sudaro dieviškosios tikrovės visą atskleidimą. Kada šitas kupinas meilės Dievybės suvokimas yra dvasiškai išreiškiamas Dievą suvokiančiųjų mirtingųjų gyvenime, tada būna duodami dieviškumo vaisiai: intelektuali ramybė, visuomeninė pažanga, moralinis pasitenkinimas, dvasinis džiaugsmas, ir kosminė išmintis. Išsivystę mirtingieji tokiame pasaulyje, kuris yra šviesos ir gyvenimo septintajame etape, sužinojo, kad meilė yra didingiausias dalykas visatoje – ir jie žino, kad Dievas yra meilė. / Meilė yra troškimas daryti gėrį kitiems.>>(0648-04)
Jei pritariate ankstesniam teiginiui, kad izoliacija prazutinga, o ejimas i visuma ir susiderinimas gerai. tai kokiu budu galima tai pasiekti jusu nuomone? Jei dievas yra meile, o mes esame jo vaikai. O dar sakoma "koks tevas toks ir sunus", ar tai reiksia kad eiti i visuma reikia per meile visoms asmenybems ir troskima kitu geru savybiu per panasejima i tobulaji musu visu teva?
Siulau atsakyti i uzduotus klausimus, o taip pat diskutuoti kas susije su sia tema.
Vaidas
2006-07-14 18:05:02
Komentarai
[dėl pavyzdžių perkeltine prasme naudojimo] Puikiai ir gerai pasitarnauja aiškiau pamatyti situacijas ir vertybes svarbias jose, ar jose veikiančius dėsnius - kada į pagalbą yra pasitelkiamas pavyzdys perkeltine prasme. Pats Jėzus naudojo palyginimus mokant, tačiau turbūt geriausia kai vienas palyginimas parodo tik VIENĄ svarbų situacijoje aspektą. Jeigu situacija apmąstoma žvelgiant į ją per palyginimą, o palyginime naudojamame modelyje išryškėja keli ar daug aspektų - tampa painu, arba tas pavyzdys tampa netinkamas.[Tavo, Jonai, naudojamame palyginime su puzzle dėlionėmis] - matomi tokie dalykai kaip: 1) pats procesas kurio metu puzzle dėliojama, arba bent suvokimo kur ir kaip reikia sudėlioti augimas; (tai savotiškas žmogaus ŽINIŲ, PATYRIMO, SUVOKIMŲ sudėliojimas į vieną bendrą visumą) - taip atrodytų pagal pavyzdį; 2) pačios tos dalelės ir yra tos žinios, patyrimas, suvokimai. o įvardinkime ir - atsivėrimus. 3) puzzle dėlionės dydis - tavo naudojamame pavyzdyje tai panašu į tai kiek intelektualių žinių panaudota, patyrimų, atskirų suvokimų apjungta į vieną bendrą. (kitų tarkim neišskiriu).
[mano naudojamas palyginimas] Aš bendraudamas su žmonėmis, pasitaiko noriu trumpai perteikti tai kad buvo apie šeši metai domėjimosi dvasiniais dalykais (su patyrimais ir t. t.) manyje norėtųsi savotiškai bent kas susiję su dvasiniais dalykais pasakyti paprastai kad "labai daug žinau. žinau pakankamai ar vos ne viską" - bet čia yra didelis skirtumas esmės tokios: tai nėra INTELEKTUALUS žinių prikaupimas, bet patys esmės suvokimai susiejantys daug ką žinomo ir bet ką galinčio atsirasti. Todėl panaudoju tokį pavyzdį - žmogus gali prikaupti labai daug 'maisto receptų' - tai bus kaip intelektualių žinių prikaupimas - ir jai galioja SUMAVIMO dėsnis, kur atskiri vienetai tiesiog susideda. Tačiau toks prikaupimas nereiškia kad jis SUVOKS kaip ir ką gaminti. Jis net galėtų pateikti statistiką kokie ingredientai dažniausiai naudojami, ar kaip viskas vyksta dažniausiai (remiantis prikauptais receptais, nežinant visgi visų) - tačiau, tai neatskleidžia maisto gaminimo esmės - kita KOKYBĖ yra kai žmogus išmano: kaip yra maisto produktai naudojami tarpusavyje, kiek laiko ką kepinti ar virti, kaip maistas veikia žmogaus organizmą - vien tokių dalykų išmanymas ką aš vadinu "ESME" - leidžia žmogui nežinant NĖ VIENO RECEPTO (nė trupučio intelektualios informacijos prikaupimo) - gaminti daug ir įvairaus maisto, nors ir per visą amžinybę. Todėl kad tai jau yra suvokimai, išmanymas PRANOKSTANTIS paprastą intelektualų susumavimą ir prikaupimą. Pvz dėsnis nemaišyti rūgštinių ir krakmolingų maisto produktų - savotiškai "padaliją visą aibę per pusę", kiti suvokimai vėlgi leidžia "intelektualias puzzle dėlionės gabalėlių krūvas greitai identifikuoti ir suskirstyti į atskiras krūveles, kurios vėl skirstomos į atskiras krūveles - o pati puzzle surenkama AKIMIRKSNIU" kas liečia dvasinį vidinį matymą, nors žodžiais tai įvardinti užtrunka.
[nėra statikos] Nuolat esu atviras naujoms idėjoms, naujiems suvokimams. Tačiau svarbu gyventi ir taikyti turimas žinias, ir apskritai naudoti tai kas yra aktualu jau dabar, matant aišku ir pagal tai kokią tai vietą užimą. Negalima nuolat mąstyti apie kosmosą - kuomet reikia suplauti indus, tačiau plaunant indus galima neužimant laiko suvokti kokią tai vietą užima visame kosmose. (kaip viskas susisieja į vieną bendrą visumą). Taigi, iš mano pusės yra dėsnių ir esmės - tiesos ieškojimas suvokiant daugiau, matant daugiau. Ir su tuo "nepasiginčysi" - arba suvoki arba ne (trūksta konteksto galbūt). Tuo tarpu kur yra vien intelektualus žinių kaupimas, ir žmonės nesiorientuoją Į ESMĘ, ten galimi ginčai, diskusijos kurios nieko nesukuria. savotiškai nėra atsivėrimo pamatyti daugiau, ar to užimamą vietą didesnėje sistemoje, ar visoje kūrinijoje...
Taip, žmonės gali intelektualiai aptarinėti informaciją apie Dievą, tuo pačiu nieko nesuvokdami apie jo charakterį, veikimą, valią suvokimais. Taip žmonės kabinėjasi prie to kad va kryžiuočiai žudė - faktas, bet tai susieja su Dievu kažkaip kvailai, ir nepanašu kad kažką suvokią apie tai kas vadinama Dievu, ir jo veikimą. O kiti suvokia Dievą, auga kartu su juo, patiria tikrovę ir dalinasi patyrimais, eina vis į naujas sferas ir tai taiko, sprendžia situacijas ar problemas.
Toks kontekstas.
Mūsų visa turima tikrovė vieną dalyką labai gerai daro - parodo aiškiai mūsų pačių, ar kitų turimas vertybes. Teisingai įvardijama, kad ir pati tikrovė yra mūsų pačių sąmonės būsena padaryta matoma mums patiems - tam kad paklaustų - "ar mes norime tokie būti, ar norime ką nors keisti?".
[atsakant į komentarą] Taip, tiesa yra tik viena. Ypač kai tai absoliučios tiesos. Kitos tiesos galioja tam tikruose rėmuose, net ir fizikiniai dėsniai kitur gali būti kitokie. Pavalgęs žmogus gali teigti, kad jis nori valgyti - nes dar jam tilptų ir norėtųsi, nors tuo pačiu jis jau ir pavalgė normaliai. Dievas yra vienas. Ir jis apima visą kūriniją absoliučiai, jis yra "visa ko" sąmonė kuri suvokia VISKĄ, tačiau tokie tvariniai kaip mes turintys laisvą valią ir "siauro matymo sąmones" gali pasirinkti ar augti suvokimuose kartu su Dievu Tėvu ar į kūriniją labai ribotai žvelgti.
Taipogi, žmogui nėra būtina prikaupti daug intelektualios informacijos, (pačioje Urantijos Knygoje rašoma kad net sodininkas gali būti dvasingesnis už mieste intelektualiai išsilavinusį), todėl kad dvasingumas nepriklauso nuo intelektualios informacijos prikaupimo. Nors tuo pačiu teisingo žinios - netrukdo. O KAD IR KIEK daug žinių žmogus būtų prikaupęs, lygiai taip kaip ir mažai žinantis - TURI NUOŠIRDŽIU MATYMU ELGTIS SITUACIJOSE.
Žmogui lengva tikrovėje realizuoti savo norus, kartais mintyse net įvardinu tikrovę kaip "svajonių išsipildymo pasaulis". Kodėl? Todėl, kad pati kūrinija pasirūpina, angelų ar dvasių pagalba tuo, kad viskas susivestų į tai kad žmogaus vidinis noras išsipildytų - jeigu jis savo norą pajaučia vidumi, suformuluoja žodžiais, jeigu jį tai DŽIUGINANČIAI JAUDINA, tuo tarpu jeigu kas nors jį baugina, kelia pyktį ar proto lygio geismą, nusivylimą - tai žmogų jaudina taip pat. Būtent tokiu "emociniu vairu" žmogus rodo koks yra jo valios pasirinkimas ir jis pritraukia situacijas, įvykius viską gyvenime, ir "niekas išorėje nėra tai kas nėra pats žmogus savo paties nuostata ir sprendimu".
Tuo aš noriu pasakyti, kad nėra kūrinija tokia sudėtinga, kad reikėtų labai daug apie ją žinoti - užtenka NUOŠIRDŽIAI GYVENTI ir veikti. Problema prasideda tada, kai žmogus užsiveria įvairiems dalykams - visokios baimės, išankstinės nuostatos - žmogus nebesivadovauja savo paties vidiniu vedimu - Dievo vedimu, kūrinijos kolektyvinės sąmonės vedimu, aukščiausiojo aš, ar aukščiausiosios sąmonės vedimu, kuri nuolat jausmu kurį atsivėrimu galima ir suvokti ir įvardinti nuolat mums siunčia iš vidaus.
Kada Ravi Shankaras sutinka žmogų - jis klausia "ar esi laimingas?" o laimė ateina ne iš proto lygio suvokimų, bet iš vidinio žmogaus atsivėrimo, iš gyvenimo tuo kas teisinga. Todėl tai labai geras klausimas.
Kitiem gal trūksta patyrimo, kas tuo žodžiu įvardinama "atsivėrimas". Bet būtent ATSIVĖRIMAS yra svarbiausias dalykas, tai be baimės atviras žvilgsnis į tikrovę - savo tikslų, vertybių ir valios suvokimas - ir viskas sutelpa į vieną akimirką. Todėl mes einame į šventoves garbinti Kūrėjo, Trejybės ir atsiverti - tam kad savotiškai "atsistotume taške iš kurio matosi viskas" - tai tas nuoširdumo taškas, kuriame žmogus realizuoja savo vedimą iš vidaus, savo vidinį suvokimą su skaidrėjančiu protu, ir užsiima ta veikla kad vis labiau save realizuotų! Savotiškai, Trejybės garbinimas yra ta vieta ir metas kuomet pats žmogus pasijaučia labiau savimi pačiu, pajaučia ryšį su savo namais - Rojumi, ir savo Rojaus Tėvais.
Taigi ir atsakymas į užduotą klausimą - atsivėrimas. Problema tame tik, kad ne visi eina į garbinimo grupes, ne visi bendrauja su Tėvu, ne visiem galbūt yra aišku ir suvokiama "kas tas atsivėrimas yra". Bet iš manojo žvilgsnio, aš atradau savotiškai tą giją ir ryšį su Dievu seniai, o dabartinių metu esu suradę Dievą jo suvokimo prasme, kad man tiek daug dalykų yra aiškūs ir matyti kur ir toliau galima eiti, tobulėti, ką galima keisti.
Kova - išlieka tarp žmogiškojo abejojančio proto, tarp tos dalies kuri yra stabdis ir dirba žemesnėmis vibracijomis, kuri yra konservatyvi, bijo keistis - ir tarp tos dalies kuri atspindi visą jauseną kuo mes kiekvienas iš tikrųjų esame, ir ką galime realizuoti. Čia yra įgaunamas patyrimas, laisva valia išlieka. Dievas kviečia - žmogus renkasi savo išmintimi, o būna vietoj išminties pasirenka kas yra žemiau - logiką. Pagaliau jausmas iš vidaus nugali, ir žmogus gyvena "gyvai" ir "pilnai" jausdamas ryšį su Dievu, visa kūrinija, visais tvariniais.
Ačiū už užklausą, bendrai dažniausiai yra paties noras žinoti ir suvokti, ko rezultatas - žinojimas ir suvokimas, tačiau nebūna minties kaip tai perpasakoti kitiems, kaip perteikti tą suvokimą ar matymą. Todėl sunku prisiderinant prie kitų patyrimų perteikti tuos kūrinijos dėsnius patyrimais. O šiaip yra sakoma "kai du išminčiai susitinka - jie tyli". Todėl ir "mums" kai kuriems, tai kas nauja yra patiriama tik su Tėvu, tik gyvenant tuo kas yra tiesa ar tai kas yra Tėvo valia.. nieko naujo čia nepridiskutuosi.. o kitiem tai negirdėti dalykai, jiems galima patyrimus ir matymą perteikti.
Kolkas tiek.
Vaidas
2010-10-02 14:34:08
Mano galva tai elementaru.Kada viskas yra susieta,vienas nuo kito priklausoma, uzsidarant taskeliui nebelieka kas palaiko jo buvi ir amen.Antras termodinamikos desnys tik patvirtina tai.
Romas
2010-10-02 11:28:14
Kažkada labai seniai buvo šita Vaido tema apie visumą. Man ji buvo viena iš įdomesnių, pats joje aktyviai dalyvavau. Nuo to laiko nors ir pasikeitė kai kurie suvokimai, tame tarpe ir mano, nors kaip ir visur yra daug nukrypimų nuo temos, bet kviečiu perskaityti ir prisiminti, o galbūt ir pratęsti diskusiją, kas yra toji visuma. Tai siejasi ir su pastarojo meto metamorfozėmis, ir su mano komentaru Petrui, ir su Romo tema, ir kaip atsakymas Vaidui.
Kaip bazę diskusijai, pakartosiu savo seną komentarą.
stengsiuosi rašyti tik į temą, bet turbūt kai kurių iš jūsų užsipuldinėjimų ir vėl neišvengsiu, na aš jau su tuo susitaikiau.
Vaidai, tiek daug skirtingų ir painių minčių tavo temoje, atrodo kaip sudėtinga lygtis, kurią norisi suprastinti. Taigi klausimas skambėtų taip: kaip suvesti galus, kad žmogaus supratime apie pasaulį ir dvasinius dalykus harmoningai ir vieningai viskas tilptų ir susiderintų? Ar daugmaž pataikiau klausimą?
Pasitelksiu dėlionės (puzzle) įvaizdį, apie kurį kažkur forume esu truputį rašęs. Visi esam dėlioję puzzles ir žinom, kad kuo daugiau detalių, tuo sunkiau sudėti paveikslą. Sunku sudėti net ir tūkstantį detalių, ką jau kalbėti apie penkis tūkstančius. Kitas momentas - nepalyginamai sunkiau sudėti paveikslą, jei nematai paveikslo pavyzdžio. Sunkiau būna ir tada, jei kelių skirtingų paveikslų puzzles yra sumaišytos į vieną krūvą. O jei ir sumaišytos, ir tų paveikslų nematai, o jei dar jie yra sudėtingi, tai tada gali būti visiškas "pravalas".
Man atrodo, kad panašiai yra žmogui gyvenime. Visa informacija, kurią gauname iš aplinkos, patirties, knygų - yra kaip puzzles detalės, viena į kitą nepanašios, atrodo nesiderinančios... Iš kurių kiekvienam reikia susidėlioti savo paveikslą, harmoningai atspindintį visą TIKROVĘ.
Iš esmės yra taip, kad mes gauname žymiai daugiau puzzle detalių, negu mums reikia sudėti vienam paveikslui. Yra dar viena problema - šitam gyvenimo paveiksle detalės gali būti išimtos iš vienos vietos ir padėtos į kitą taip, kad sutaptų. Todėl kiekvieno žmogaus paveikslai gaunasi labai skirtingi. Kai kas sudėlioja tik chaotišką vaizdelį, imdamas tik pačias ryškiausias ir spalvingiausias detales; kai kas bando ieškoti subtilumo, grožio, sudeda gražius vaizdelius ir būna tuo visiškai patenkinti ir laimingi savo viduje, bet tie paveikslai paprastai būna mažyčiai. Yra tokių, kaip Vaidas, kurie bando panaudoti visas arba bent jau kuo daugiau detalių. Tokį paveikslą sukurti žymiai sudetingiau. Žmonės, kuriems pavyksta sudėlioti geresnius paveikslus, siekia juos parodyti, atskleisti. Gyvenimo paveikslai dažniausiai atskleidžiami žmonių parašytų knygų ir raštų forma. Apreikšti ir įkvėpti raštai atspindi pačius tobuliausius paveikslus. Išstudijavus tokias knygas, pagal tą pavyzdį gali dėlioti savo gyvenimo paveikslą ir daugeliui tai pavyksta. Bet VISADA lieka detalių, kurias turi atmest, nes jos prie to paveikslo netinka.
Izoliacija, apie kurią kalbėjo Vaidas, turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Per didelė izoliacija neleis sukurti visumą atspindinčio paveikslo. Bei imsi viską, neišeis nieko.
Kiekvieno iš mūsų dėliojamas paveikslas yra vis kitoks. UK paveiksle yra panaudota daugybė detalių, bet vistiek yra atliekamų dalių. Išmestos svarbios mokslo detalės, iš biblijos detalių pritaikytos tik tos, kurios tiko, kitos irgi išmestos. Taip juk yra...
Bet TIESA yra tik viena tikra. Dievas yra vienas tikras, ir jo sukurtas pasaulis yra vienas tikras. Todėl ir Dievą bei jo tikrovę, pasaulį išreiškiantis paveikslas TIK VIENAS YRA TIKRAS. Mes jo niekada nesam matę viso, bet būtent jį mums ir reikia sudėti. Todėl ir šitoj mūsų puzzlej yra dviejų rūšių detalės: 1) tikrovę ir tiesą reiškiančios detalės yra pažymėtos tiesos ženklu, jas reikia įdėti; 2)o melo, apgaulės, išsigalvojimų detalės - nepažymėtos, jas visų pirma reikia atpažinti ir išmesti. Ta tiesos žymė kartais būna sunkiai įžiūrima, dažnai reikia Dievo pagalbos, kad atsirinktum. Sėkmės dėliojant!
Jonas
2006-07-15 11:14:28
Jonas
2010-10-02 10:57:44
Mielas Jonai, tu esi visikšai teisus,kad skradžio išskiriamos rūgštys lanbai geria suskaido net ir koka kolos fermentuotą gėrimą, kitaip žmogus iš karto numirtų. Tačiau lygiai taip pat ir tas pats kokaklos gėrimas PALAIPSNIUI savo neigiamą poveikį SKLEIDŽIA IR ARDO VISĄ ORGANIZMO IMUNINĘ SISTEMĄ. Tik taip po truputį, kad negali nustatyti, kad tą dro būtent koka kola, ar pepsi kola, ar bet kokie kiti spalvoti ir nenatūralūs gėrimai. Todėl jie VIVI YRA VIENODAI IR KENKIANTYS IR ŽALINGI, tik jų veikimas yra labiau užslėptas negu jį gali, IR NORI, pastebėti pats žmogus. Tačiau tas nenoras pamatyti šitokį neigiamą poveikį paties poveikio nepašalina. O koka kola ar pepsi kola yra tik kaip apibendrinimas, nes ir lietuvikši gėrimai ar bet kokie kiti spalvoti, saldūs ir su angliarūgše gėrimai yra VISI KENKSMINGI IR PINIGINEI IR SVEIKATAI.
Algimantas
2006-10-25 10:05:51
Ačiū už praktiškus patarimus. Vietoj automobilio stiklų ploviklio pabandysiu įsipilti atskiestos coca-colos, ale baisu kad bakelio ir šlangučių nesugraužtų :DDD
Visas "prikolas" matyt yra tame, kad gyvų organizmų skrandžio sultys ne ką mažiau graužia ir ardo. Ko nesukramto dantys, suvirškina skrandis. Kai kurie gyvūnai juk ryja net nekramtę. Gyvuose organizmuose, tame tarpe ir žmogaus skrandyje, šiuo požiūriu yra žymiai agresyvesnių medžiagų už coca-colą, kuri patekus į skrandį tik praskiedžia tas medžiagas, ir normaliai susivirškina, netgi manau pagerina virškinimą.
Aš anaiptol nesu kolos gerbėjas (nesvarbu coca, pepsi, ar just cola, visų receptūra panaši). Yra ir sveikesnių gėrimų, be abejonės. Tik nereikėtų taip visų gąsdinti būtent coca-cola, nes tai panašu į šališkumą. Mano subjektyvia nuomone, coca-cola, kuri gaminama su natūraliu cukrumi, yra sveikesnė už pigų limonadą su cheminiais saldikliais.
Jonas>Vaidui
2006-10-24 19:19:09
[Koka kola plačiau]
Daugelyje iš JAV valstijų policija specialiai vežiojasi 2 galonus CocaCola gėrimo - tam, kad nuplautų nuo plento kraują autokatastrofų vietoje.
Jei į lėkštę, pilną CocaCola gėrimo įdėsite gabalą mėsos, po 2 dienų jo nerasite. Jis pilnai ištirps.
Jei jūsų tualetas ar kriauklė užsiteršė nenuplaunamomis nuosėdomis, apšlakstykite jį CocaCola ir palikite kelioms valandoms. Citrinos ir
fosforo rūgštys, esančios šiame limonade, nugraužia bet kokias nuosėdas.
Jei norite nuo chromuotų mašinos paviršių nuvalyti rūdis, patrinkite aprūdijusias vietas sulamdyta ir CocaCola pamirkyta aliuminio folga.
Stenkitės, kad CocaCola nepakliūtų ant emaliuotų paviršių, nes gali likti nenuplaunamos dėmės.
Lietuvoje jau senokai žinomas kovos prieš blogų (per daug jautrių) automobilinių signalizacijų sąvininkus - ant mašinos kapoto išlieti buteliuką CocaCola limonado. Per naktį ant emalės atsiranda nenuplaunamos, rūgščių sukeltos dėmės.
Jei norite pašalinti korozines apnašas nuo automobilinio akumuliatoriaus, tiesiog pašlakstykite apsinešusias vietas CocaCola.
Jei norite atsukti užrūdijusį varžtą, pašlakstykite jį CocaCola. Po kelių minučių rūdys bus išgraužtos ir varžtas atsisuks.
Jei drabužiuose yra neišplaunamų dėmių, daugumą jų puikiai išnaikins CocaCola - tiesiog išpilkite ant drabužių buteliuką šio limonado, pusvalandį palaikykite, o paskui, neskalavę, skalbkite skalbimo mašinoje su milteliais, kaip įprasta.
Jei tiesiog norite pašalinti nuo drabužio dėmę, aplaistykite ją CocaCola, palaukite kelioliką minučių ir praskalaukite vandeniu. Itin efektyviai
dėmes CocaCola išima iš sintetinių audinių - jie šiame gėrime netirpsta, kai kitos organinės medžiagos suyra.
Jei ant mašinos stiklo yra atsiradę nenuplaunamų dėmių nuo vabzdžių, suvilgykite dėmeles CocaCola - 10 minučių pakaks, kad pašalinti vabzdžius,
nenuplaunamus jokiais muilais.
Pats aktyviausias CocaCola ingriedientas - tai fosforo rūgštis. Jos pH yra 2,8. CocaCola turi pakankamą šios rūgšties koncentraciją, kad per 4 dienas
joje ištirptų žmogaus nagai.
Jei dar netikite kažkuo, ką perskaitėte, padarykite eksperimentą: kai kirpsitės nagus, įmeskite kelis jų gabaliukus į stiklinę šio limonado ir
palikite pusei savaitės.
CocaCola koncentratas pervežamas specialiuose sunkvežimiuose - autocisternose. Lygiai tokiose pačiose autocisternose vežamos rūgštys. Įprastinės cisternos netinka, nes jau po kelių mėnesių jose atsiranda skylės.
CocaCola platintojai visame pasaulyje išnaudoja šį gėrimą, kai pasibaigia jo galiojimo laikas - tiesiog jie plauna motorus, radiatorius ir pan.
Vaidas
2006-10-24 15:58:36
taip ir darau.Sakau :
-Dukra,valgyti žmogieną -negerai.O gerti reikia coca-colą ,o ne kraują.
Va kaip.
sysui
2006-10-12 07:33:28
Aga, tada taip isheina, kad tie pseudokanibalai yra taip pat pavaziave kaip ir urantofilai, nes prie Biblijos prideda "papilda". As tai jau zinojau...
Vaidui, ai o man nereik to kalcio tirpint, ash cukru shiaip i kava dedu, o ne kalci...
Sysas
2006-10-12 22:46:38
6 metų dukros gimdytojui,
O ka daryti, kai mano 5 m. dukra girdi kitus vaikus besikeikiancius. As jei paaiskinu, kad tai negerai, nes juos taip neteisingai ismoke, siulau ta pati ir tau paaiskinti savo atzalai:)
Sysas
2006-10-11 21:15:20
[1936-1943psl] 179 DOKUMENTAS - PASKUTINIOJI VAKARIENĖ www.urantija.lt/?pid=279
***
ištrauka iš 179 dokumento:
"5. ATMINIMO VAKARIENĖS SUKŪRIMAS
Kada Jėzui jie atnešė trečiąją taurę vyno, “palaiminimo taurę,” tada jis pakilo nuo kušetės, ir paėmęs taurę į rankas, ją palaimino, tardamas: “Paimkite šitą taurę, jūs visi, ir išgerkite iš jos. Ji iš tikrųjų bus mano atminimo taurė. Tai yra gailestingumo ir tiesos naujosios dieviškosios tvarkos palaiminimo taurė. Ji iš tikrųjų jums bus Tiesos Dvasios padovanojimo ir tarnavimo simbolis. Ir tikrai aš daugiau nebegersiu šios taurės su jumis iki to meto, kada ją gersiu su jumis naujuoju pavidalu Tėvo amžinojoje karalystėje.”
[1942]▼
Apaštalai visi pajuto, kad jiems geriant iš šitos palaiminimo taurės gilaus pagarbumo ir tobulos tylos aplinkoje, vyksta kažkas nepaprasta. Senoji Perėjimo šventė buvo skirta pažymėti jų tėvų išsivadavimą iš rasinės vergovės ir individualios laisvės pasiekimą; dabar Mokytojas įveda naują atminimo vakarienę kaip naujosios dieviškosios tvarkos simbolį, kada pavergtas individas išsilaisvina iš rituališkumo ir savanaudiškumo vergovės ir įtikėjimo dėka pasiekia gyvojo Dievo išsilaisvinusių sūnų brolystės ir bičiulystės dvasinį džiaugsmą.
Kada jie pabaigė gerti šitą naują atminimo taurę, tada Mokytojas paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, ėmė ją laužyti į gabalus ir, liepęs jiems šiuos gabalus perduoti kitiems, tarė: “Imkite šitą atminimo duoną ir valgykite ją. Aš jums sakiau, jog aš esu gyvenimo duona. Ir šitoji gyvenimo duona yra Tėvo ir šio Sūnaus suvienytas gyvenimas vienoje dovanoje. Tėvo žodis, kaip yra apreikštas šiame Sūnuje, iš tiesų yra gyvenimo duona.” Kada jie suvalgė šitą atminimo duoną, tiesos, įsikūnijusios mirtingojo materialaus kūno pavidalu, gyvojo žodžio simbolį, tada jie visi atsisėdo.
Įvesdamas šitą atminimo vakarienę, Mokytojas, koks visada buvo jo įprotis, pasinaudojo parabolėmis ir simboliais. Jis pasinaudojo simboliais, kadangi norėjo pamokyti kai kurių dvasinių tiesų tokiu būdu, kad jo pasekėjams būtų sunku jo žodžiams suteikti tikslius aiškinimus ir konkrečias prasmes. Šitaip jis stengėsi užkirsti kelią tam, kad viena po kitos einančios kartos jo mokymo nepaverstų į sustabarėjusį ir jo dvasinių prasmių nesupančiotų tradicijos ir dogmos negyvomis grandinėmis. Sukurdamas vienintelį ritualą arba sakramentą, susietą su jo viso gyvenimo misija, Jėzus iš visų jėgų stengėsi pasiūlyti savo prasmes, o ne susaistyti save su tiksliais apibrėžimais. Jis nenorėjo sugriauti individo sampratos apie dieviškąją komuniją nustatydamas tikslią formą; jis taip pat nenorėjo apriboti tikinčiojo dvasinės vaizduotės formaliai ją suvaržydamas. Vietoje šito jis stengėsi iš naujo gimusią žmogaus sielą išlaisvinti, kad ji skrietų ant naujos ir gyvos dvasinės laisvės džiaugsmo sparnų.
Nežiūrint Mokytojo pastangų šitokiu būdu sukurti atminimo šitą naująjį sakramentą, tie, kurie buvo jo pasekėjai per vėlesniuosius amžius, pasirūpino, kad jo aiškiai išreikštam norui būtų sėkmingai pasipriešinta tuo, jog tos paskutiniosios nakties, kada jis buvo materialaus kūno pavidalu, jo paprastas dvasinis simboliškumas buvo įspraustas į tikslius aiškinimus ir buvo veikiamas nustatytos formulės, turinčios beveik matematinį tikslumą. Iš visų Jėzaus mokymų nė vienas netapo toks, kurį tradicija būtų labiau sustandartinusi.
Šitos atminimo vakarienės, kada ją valgo tie, kurie yra tikintys į šį Sūnų ir pažįstantys Dievą, simboliškumo nėra reikalo sieti su kokiu nors iš žmogaus kvailokų klaidingų aiškinimų apie dieviškojo buvimo prasmę, nes visomis tokiomis progomis Mokytojas iš tikrųjų dalyvauja. Atminimo vakarienė yra to tikinčiojo simbolinis susitikimas su Mykolu. Kada jūs tampate šitokie dvasiškai sąmoningi, tada šis Sūnus realiai dalyvauja, ir jo dvasia broliaujasi su viduje gyvenančiu savojo Tėvo fragmentu.
Po to, kada keletą akimirkų jie buvo susimąstę, Jėzus toliau kalbėjo: “Kada jūs darysite šiuos dalykus, tada prisiminkite tą gyvenimą, kurį aš gyvenau žemėje tarp jūsų, ir džiaukitės, jog aš turiu ir toliau gyventi žemėje su jumis ir tarnauti per jus. Kaip individai, tarpusavyje nesiginčykite dėl to, kas iš tiesų bus didžiausias. Visi būkite kaip sielos broliai. O kada karalystė išaugs tiek, kad ją sudarys didelės tikinčiųjų grupės, tada lygiai taip jūs neturėtumėte varžytis dėl didingumo ir tarp tokių grupių nesiekti privilegijų.”
[1943]▼
Ir šitas didingas įvykis vyko vieno draugo viršutiniame kambaryje. Nei ši vakarienė, nei šis pastatas nebuvo niekuo susiję su kokia nors šventa forma ar kokiu nors ritualiniu pašventinimu. Atminimo vakarienė buvo sukurta be kokio nors bažnytinio leidimo.
Kada Jėzus šitokiu būdu sukūrė atminimo vakarienę, tada apaštalams tarė: “Ir kiekvieną kartą, kada jūs šitą darysite, darykite tai manajam atminimui. Ir kada jūs iš tiesų mane prisiminsite, tada iš pradžių prisiminkite mano gyvenimą materialaus kūno pavidalu, prisiminkite, jog aš kažkada buvau drauge su jumis, o tada, įtikėjimo dėka, suvokite, kad jūs iš tikrųjų visi kada nors vakarieniausite su manimi Tėvo amžinojoje karalystėje. Tai yra naujoji Perėjimo šventė, kurią aš palieku jums, net ir atminimą apie manąjį savęs padovanojimo gyvenimą, amžinosios tiesos žodį; ir apie manąją meilę jums, manosios Tiesos Dvasios išliejimą visiems materialiems kūnams.”
Ir jie užbaigė šitą senosios, bet bekraujės Perėjimo šventės pažymėjimą, ryšium su naujosios atminimo vakarienės pradžia, sugiedodami, visi drauge, vienas šimtas aštuonioliktąją Psalmę. "(1941-1943)
Vaidas
2006-10-11 09:17:54
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.