Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas - DVASINIŲ VIRPESIŲ DĖSNIS, 2014 09 03
Mielieji, Valdas manęs paklausė:
----------------------
Mielas Algimantai,
Noreciau suprasti Priežasties-Veiksmo -Pasekmės dėsnio veikimą plačiau. Kaip gi jis veikia. Ar šis dėsnis veikia reaguodamas į mūsų mintis, ar jis veikia reaguodamas į tai kas męs esame būtent sią akimirką? Jeigu kalbėti plačiau, tai mes esame asmenybės, kompleksiškai pasireiškiančios aplinkoje, ir ne tik savojoje aplinkoje, bet ir tose aplinkose, kurias gali pasiekti mūsų mintys, per maldą, jau ir už kitose planetose gyvenančių būtybių gausą ir gerovę. Taip pat noriu paminėti ir Minties Derintojo o taip pat Angelų Architektų veikimą, kuriant įvairias gyvenimo aplinkybes tam, kad mums butų sudarytos sąlygos augti.
Taigi į ką gi reaguoja šis dėsnis ir kaip mes galime jį panaudoti savo gyvenimo reikmėms ir augimui, ir ar iš viso mes galime sąmoningai juo naudojantis keičiant savo gyvenimo aplinkybes ir kuriant savo ateities akimirkas?
----------------------------
Taigi jau perskaitęs šį Valdo klausimą ir pamąstymus, rengiausi iš karto rašyti savo mokymą, leidžiantį suprasti priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimą aiškiau, kai netikėtai mano visas mintis nubloškė NAUJAS MOKYMAS, kad tokio priežasties-veiksmo-pasekmės atskiro dėsnio NĖRA.
Ir šis milžiniškas tiesos ir šviesos mokymas mane tiek palietė iki pat gelmių, kad nusprendžiau su savo paaiškinimu šiek tiek palaukti, kad geriau suvokčiau naująjį mokymą, kad ir aš prie jo priprasčiau, kitaip tariant, kad SUSIGYVENČIAU su tokia išplėsta ir gilumine tikrovės samprata, kuri ir man buvo nauja ir prieš akimirką negirdėta. Ir vis tik ji man buvo ir artima, ir sava. O tai reiškia, kad PASĄMONĖJE mano Minties Derintojas jau buvo daug tokių teiginių perteikęs, kad mano pasąmonę taip pat valytų, kad aš šio mokymo neatstumčiau ir neišsigąsčiau. Tad vis apmąstydamas šį mokymą užsiėmiau kitų temų aiškinimu.
Praėjusį šeštadienį, 2014 08 30, po gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, jau mums sėdinti prie bendro stalo ir užkandžiaujant, Skaistė vėl paklausė apie šio dėsnio veikimą. Tada aš urantams ir pasakiau, kad rengiu pateikti man suteiktą mokymą, ir užsiminiau, kad tokio dėsnio nėra. Jie visi buvo pritrenkti – kaip taip? Tačiau į jų prašymą paaiškinti atsakiau, kad turėtų kantrybės, ir šį mokymą perteiksiu mūsų Forume.
Tad dabar tą ir darau. Ir pradėsiu nuo paties Valdo klausimo -
------------------
Taigi į ką gi reaguoja šis dėsnis ir kaip mes galime jį panaudoti savo gyvenimo reikmėms ir augimui, ir ar iš viso mes galime sąmoningai juo naudojantis keičiant savo gyvenimo aplinkybes ir kuriant savo ateities akimirkas?
--------------------
Ir mano šiandienis atsakymas jau aišku, kad yra paprastas ir vienprasmis – nei mes galime paveikti priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnį, nei jis mus gali paveikti, nes jo NĖRA.
Apskritai DĖSNIS nėra BŪTYBĖ, kad galėtų ką nors paveikti. Dėsnis – tai tik tikrovės atspindys kiekvienoje mūsų veiklos akimirkoje. O veikla – tai visos mūsų pastangos tiek mintimis, tiek darbais link savojo likimo įgyvendinimo, arba… mus degraduojanti tinginystė, nors smegenys gali būti labai intensyviai ir užimtos materialia veikla gyvulinio ego proto malonumams ir pasitenkinimui.
Tai KAS gi tada yra, juk aplinka rodo, kad veiksmas sukelia pasekmes? Kita vertus ir mokymuose – ir Jėzaus, ir Rojaus Trejybės Asmenų – yra teigiama, kad net ir Rojaus Trejybė negali pakeisti šio dėsnio, nes subyrėtų pati kūrinija. Tai kaip čia dabar išeina, kad tokio dėsnio nėra? Ar nėra čia kokios klaidos?
Ne, jokios klaidos nėra. Čia yra mūsų vis gilėjantis, platėjantis, ir augantis požiūris – DIEVIŠKOJI ĮŽVALGA – MŪSŲ ŽVELGIMAS KŪRĖJO ŽVILGSNIU – ROJAUS TREJYBĖS ŽVILGSNIU.
Taigi pamąstykime giliau ir plačiau.
Iki šiol mes ėjome aukštyn, savo dvasinės įžvalgos laiptais, ir štai priėjome tokią pakopą, kada turime dar daugiau išplėsti savo požiūrį DIEVIŠKĄJA prasme, turime vėl įveikti naują KOKYBINĮ iššūkį, kokio dar nebuvome įveikę iki šiol. Nevisi jį gali įveikti. Jau seniai nebelankanti nei Urantijos grupės, nei gyvosios šventovės viena dvasios sesė man ne karta reiškė priekaištus, kad aš vis maišau urantams protą, kai pasakiau, kad nebeužtenka garbinti vien tik Tėvą, dar reikia garbinti ir Amžinąjį Sūnų, ir Begalinę Dvasią. O ką ji sakytų dabar, kada garbiname dar ir AŠ ESU? Tačiau dar ir prieš tai man daug pastangų, ir laiko, kainavo, kad atpratinčiau ne vieną melstis vien tik Jėzaus asmeniui, vis aiškindavau, kad pirmoje vietoje būtų vien tik TĖVAS, bet ne Jėzus, ir to dar maža, sakydavau, kad Jėzaus iš viso NEGARBINTŲ. Daug kam tas LABAI nepatiko, nes JŲ DVASINIS LYGIS buvo žemas, kaip ir žemas dvasinis atsivėrimas, todėl jų viduje kilo didelė BAIMĖ, o toji baimė jau tapo PRIEŽASTIMI ir jų nepasitenkinimui MANIMI – MANO ASMENIU – kaip čia dabar Algimantas draudžia jiems garbinti Jėzų, kaip čia tą vargšelį Jėzų jis TAIP skriaudžia.
Aišku, tokios jų mintys buvo jų KVAILYSTE IR TAMSA. Tačiau jiems tai buvo jų sudarkyta tikrovė, kurioje jie BIJOJO ŠVIESOS IR TUO PAČIU BIJOJO IR ATSIMERKTI TOJE ŠVIESOJE NUOŠIRDŽIAI DEDANT ATKAKLIAS IR NUOSEKLIAS PASTANGAS VIS GILIAU ATSIVERTI ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU.
Ir jie VISI PABĖGO – DEZERTYRAVO – iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovės. Ir kiekvienas savo PASITEISINIMUI susigalvojo ne vieną pseudopriežastį, kodėl būtent ir atliko tokį veiksmą, kuris ir suteiks jiems tokių skaudžių pasekmių ateityje, kaip ir jų šeimoms.
Todėl tie, kurie yra bailūs ir kurti dvasia, taip pat piestu stos prieš šį mokymą, kad nėra ATSKIRO priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio, kaip kai kurie gana ilgą laiką mane puolė, kad aį sakau netiesą, kada jiems aiškinau, kad nėra jokios KARMOS ir jokio karmos dėsnio, o yra – kaip tuo metu sakiau – priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimas.
Ir tuometiniam mano dvasiniam lygiui buvo aišku, kad žmonės tiki karma, kurios nėra, bet nemato priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimo. Tad šiandien man pasiekus aukštesnį dvasinį lygį ir buvo mano protas apšviestas naujo lygio dvasine samprata, kad dabar puikiai suvokiu, kodėl šio dėsnio nėra. Jeigu jūs su mano perteiktu mokymu nesutiksite, tai bus tik jūsų požiūris, kuris jokiu būdu nekeis mano platesnio požiūrio, nes aš savojo požiūrio susiaurinti nebegaliu savo paties viduje, nors puikiai savo patyrimu paliudiju savo ir ankstesnio, ir siauresnio, požiūrio tuometinį pagrįstumą ir tikrumą.
Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – neturi jokios priežasties ir viskas, kas buvo, kas yra, ir kas bus per visą amžinybę, ir begalybėje, JAU DABAR YRA VISUMINĖJE ASMENYBĖJE AŠ ESU, todėl niekas negali atsirasti, kilti, ir naujai veikti per visą amžinybę, nes viskas JAU YRA IR ŠIĄ AKIMIRKĄ VISUMINĖJE ASMENYBĖJE, SAVYJE TALPINANČIOJE IR VISUS ABOLIUTUS, IR PAČIĄ ROJAUS TREJYBĘ, IR AMŽINYBĘ, IR BEGALYBĘ SU VISAIS POTENCIALAIS JAU PAVERSTAIS AKTUALAIS, NET IR SU ROJAUS TREJYBE, KURI IŠ ROJAUS SALOS ENERGETINIO SUKONCENTRAVIMO BŪSTINĖS LYGIO SEMIASI ENERGIJOS IŠ DIEVYBĖS ABSOLIUTO, BERIBIO ABSOLIUTO, IR VISUOTINIO ABSOLIUTO, KAD PASIREIKŠTŲ AMŽINOJOJE ATEITYJE SAVO AKTUALO LYGIU BEĮSIASMENINANČIOJE AUKŠČIAUSIOSIOS BŪTYBĖS ASMENYBĖJE. TODĖL AŠ ESU ASMENYBĖJE VISKAS YRA JAU DABAR, IR NEGALI BŪTI JOKIOS PRIEŽASTIES, KAD IŠ JOS KILTŲ VEIKSMAS, IR BŪTŲ PASEKMĖ, ŽVELGIANT VISUMINĖS DIEVYBĖS – AŠ ESU – ŽVILGSNIU, IR VISA AMŽINYBĖ IR BEGALYBĖ VIENODAI SKĘSTA MEILĖS VANDENYNE, KURIS YRA AŠ ESU, IR VISKAS YRA TIK JAME.
DIEVYBĖS ŽVILGSNIS YRA VISUMINIS IR VISUOTINIS, KAIP IR MEILĖ, TODĖL PATI BŪDAMA GYVOJI MEILĖ IŠ MEILĖS ŠALTINIO, KURIS NETURI PRIEŽASTIES, IR PATI NESUKELIA PRIEŽASTIES KITUS MYLĖTI AR NEMYLĖTI, JI TIESIOG YRA GYVA TEKANTI IR ŠILDANTI SROVĖ, KAIP GOLFO SROVĖ VANDENYNE, IR TUO PALIUDIJA MEILĖS TIKROVĘ KIEKVIENAS – NET PATS MAŽIAUSIAS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU SŪNUS AR DUKRA – SUSILIEJUSI SU SAVO ŠALTINIU.
Argi laivas, nešamas srovės, nebus nuplukdytas ten, kur jam reikia, kai pati srovė yra IŠMINTIES ŠALTINIS ir net turi savo mažesnį šaltinėlį – savo dvasią – NUSIUNTUSI Į ŠIO LAIVO KAPITONO PROTĄ, KAD JAM BŪTŲ LOCMANU IR VESTŲ JĮ PER VISĄ AMŽINYBĘ, KADA JI YRA SUSILIEJUSI SU ATSIVĖRUSIO KAPITONO VISU PROTU? Aišku, kad laivas bus saugiai ir užtikrintai plukdomas į savo likimo įgyvendinimą, kaip jį ir numatė Pats Šaltinis. Tai apie kokį priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnį mes galime kalbėti ar mąstyti, kada mes esame GYVOJO ATSIVĖRIMO IR SUSILIEJIMO SU KŪRĖJU BŪSENOJE, KURIAM MES JAU ŠIĄ AKIMIRKĄ ESAME IŠTOBULINTI, O NE TOBULINAMI.
Štai čia mes galime kaip tik daryti DIDŽIOSIOS KŪRĖJO TIKROVĖS iškreipimą ir priimti nuostatą, kad mes esame JAU TOBULI KAIP RIBINIAI DVASIOJE, tik turime nužengti patyrimų kaupimo kelią iki pasieksime savojo tobulumo potencialo pavertimo aktualu PATYRIMĄ. Tačiau vis tiek tai jau nebebus toks priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimas, kokį supranta dabar mirtingojo protas, kuriam yra artimas segmentuotas, suskaidytas, susmulkintas mąstymas, o ne Kūrėjo visaapimantis žvilgsnis. Ir kada mes kaupiame patyrimą palaipsniui, tai kuo bus gilesnis atsivėrimas, kuo bus didesnis susiliejimas su Kūrėju, tuo bus vis labiau visaapimantis požiūris, ir Kūrėjo meilė iš jūsų liesis vis stipriau, liesis ir visiems vienodai. Ir nekils jokių klausimų – o kodėl, dėl kokios priežasties aš myliu vieną, ar kitą, vienus, ar kitus, visus, visą kūrinijos dvasinę šeimą? O GI TODĖL, KAD KŪRĖJAS PRIEŽASTIES NETURI, IR MEILĘ LIEJA VISIEMS VIENODAI BE PRIEŽASTIES, NES KITAIP JIS NEBŪTŲ REALUS IR GYVAS, IR TUO PAČIU PATS NEGALĖTŲ BŪTI GYVYBĖS ŠALTINIU IR CENTRU VISAI KŪRINIJAI, NES MEILĖ VISADA PATIRIA JUDĖJIMĄ, VISADA AKTYVI, NES JI YRA GYVYBĖS IR GYVENIMO TIKROVĖJE MOTYVAS IR PAMATAS.
Tad visa Kūriniją yra nuspalvinta ir pripildyta Kūrėjo gyvos meilės, ir jos pakanka visiems, ir kiekvienam, ir dėl jos nereikia nei stovėti eilėje, nei grumtis su kitais, nei kur nors vykti toli – už jūrų marių, kad ją surastum, kad pasiektum ją, kad kiti jos nenusineštų, o tau jos pristigtų, nes pramiegojai – kaip mane auginęs senelis kasryt mane geraširdiškai erzindavo, nes buvau toks mažas, kad visai nesupratau, kai jis tuoj pat pamatęs, kad jau atsimerkęs guliu, bet dar nesikeliu iš lovos garsiai tardavo – Ehe, ir vėl PRAMIEGOJAI DANGAUS KARALYSTĘ. Aš vis stengdavausi pabusti anksčiau, gal bent šįryt senelis pasakys, kad nepramiegojau dangaus karalystės, ir tuomet ją PAMATYSIU, O TAI BENT! Aš vis jo klausdavau, tai kur gi ta dangaus karalystė, kad nepramiegočiau. O jis man – o tu anksčiau kelkis ir pamatysi. Bet taip ir nepavyko pamatyti jos mano vaikystėje, vis pramiegodavau. O ji juk yra mūsų viduje kupina meilės, ir jos nereikia užsitarnauti, nėra jokios priežasties, kad ji pradėtų tekėti į mus, ir mes pradėtume ją patirti savyje be jokio trūkumo, Ir kur bebūtume.
Tad jeigu nėra jokios priežasties, kad turėtume nusipelnyti kuo nors, kad gautume Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvus meilės virpesius, reiškia ir mes patys, patirdami gyvus meilės virpesius, juos išliejame kitiems, ir visiems, nieko iš jų neprašydami, nereikalaudami – KAIP PATS KŪRĖJAS.
Štai būtent dėl to mes ir siunčiame – nesąmoningai SPINDULIUOJAME – savo meilę, gautą iš Kūrėjo, visai Kūrinijai. Štai šie meilės virpesiai ir sudaro TIKROVĘ – VISAS ŽVAIGŽDES-SAULES, PLANETAS, ARCHITEKTŪRINES SFERAS, GYVYBĘ, VEIKLĄ
Juk ir energijos sūkuriniai ūkai yra ne savaime kilę, kas dabar kaip tik ir VYKDOMA išorinės kosminės erdvės keturiuose žieduose pagrindinėje Visatoje, IR TĄ VEIKLĄ ATLIEKA ROJAUS JĖGOS ORGANIZATORIAI IR JŲ PAGALBININKAI. O Sūnūs Kūrėjai ir jų Partnerės – Kuriančiosios Vietinių Visatų Dvasios – Dukros Kūrėjos – bendradarbiaudami su Energijos Reguliuotojais kuria savo Vietines Visatas KOSMOSE ne šiaip PADRIKAI, bet labai IŠMINTINGAI, ir meilės pagrindu, kuris yra jų viduje GYVAS IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU IR JŲ PATIRIAMAS VIRPESIAIS IR JŲ BŪSENA. O tai atsispindi IR JŲ KŪRYBINIUOSE VEIKSMUOSE Vietinės Visatos energetine išraiška. Tai reiškia, kad iš tikrųjų ir tos žvaigždės-saulės, mums matomos nakties danguje – tai tas gyvas energijos paveikslas meilės virpesių išraiška, kurią savo būsena jautė ir Sūnus Kūrėjas, ir Dukra Kūrėja, ir Energijos Reguliuotojai tarpusavio bendradarbiavimo ryšyje, kad buvo būtent organizuojama tokios konfigūracijos Vietinė Visata, ir būtent su TOKIA saulių-žvaigždžių žemėlapio konfigūracija manipuliuojant ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ENERGIJOS VIRPESIUS KOSMINĖJE ERDVĖJE SAVOJOJE VIETINĖJE VISATOJE.
Todėl žvelgdami į dangų matykite ne šiaip žvaigždes-saules spinduliuojančias savo energiją, bet pajauskite už jų stovinčius ir išmintingai savo MEILĘ nukreipusius Energijos Reguliuotojus, kad savo veikla jie atitiktų Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės planą šiame kosmoso lopinėlyje, kaip tą išreiškia Sūnaus Kūrėjo ir Kuriančiosios Dukros meilės virpesių būsenos pasireiškimas, įgyvendinant šį Rojaus Trejybės-AŠ ESU planą. Todėl kiekviena Vietinė Visata turi savo žvaigždžių-saulių žemėlapio konfigūraciją, nes kiekvienas Sūnus Kūrėjas ir Dukra Kūrėja yra unikalios ir nesikartojančios asmenybės, ir jų meilės būsena taip pat yra unikali ir nesikartojanti, kaip ir jų gyvas bendradarbiavimas su Energijos Reguliuotojais.
YRA NE PRIEŽASTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIS, BET GYVŲ MEILĖS VIRPESIŲ PASIREIŠKIMO DĖSNIS.
Kompiuteriu nupiešus paveikslą, kada piešia kompiuterinė PROGRAMA, nebus tokios MEILĖS VIRPESIŲ BANGOS, KURIĄ GYVAI ĮKŪNIJA PATS DAILININKAS PATIRDAMAS KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – MEILĖS VIRPESIŲ TEKĖJIMĄ SAVYJE IR DALYVAUDAMAS KŪRYBINIAME PROCESE DRAUGE SU PAČIU KŪRĖJU VISUMOS LABUI, SU SĄLYGA JEIGU TOKS DAILININKAS YRA SAVYJE ATRADĘS ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU. Ir šio dailininko gyvas susiliejimas su Kūrėju sudaro aukšto dažnio virpesių išsiliejimą jau į patį pradinį veiksmą – į dažų pasigaminimą, o vėliau ir į jų panaudojimą, kad tie dažai taip pat tampa GYVI. O dailininkas nieko SĄMONINGAI nemąsto, nesuka sau galvos, kaip ir ką čia jam dar nutapyti, kuo čia DAR NUSTEBINTI, jis tiesiog tampa Rojaus Trejybės-AŠ ESU virpesių transformuotoju ant drobės – tai Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymas-apreiškmas paveikslo išraiška VISIEMS.
Fizikine prasme, žvelgiant vien tik segmentiškai į visą situaciją, kurioje veikia dailininkas – tai veiksmas, net ir daugelio veiksmų seka – dažų gamyba, drobės parengimas, idėjos apmąstymas, pirmasis potėpis, pataisymai, nepasitenkinimas, ieškojimas dar kažko daugiau. Tačiau visumine prasme – tai gyvas meilės energijos procesas ir jos gyvas pasireiškimas iš Kūrėjo, drauge su Kūrėju, būnant Kūrėjuje, ir patiriant Kūrėją savyje. Todėl – tai ir yra GYVA Kūrėjo visuma tuo lygiu, kokį patiria VIRPESIAIS – SAVO BŪSENA – dailininkas. Tai nėra priežasties-veiksmo-pasekmės MECHANIKA, tai – aukščiausio dažnio meilės apraiška tarp Tėvo-Motinos ir mylimiausio vaiko, ko negali patirti kompiuterinė programa, kad ir kokia ji būtu sudėtinga, todėl ir paveikslas spinduliuos visiškai kitokius virpesius, jeigu jis nutapytas dailininkui esant gyvame ryšyje su Kūrėju .
Ir būtent VIRPESIŲ DĖSNIS ir liudija, kad jokio priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio nėqa, nes jeigu jis būtų tikrovėje, tai tuomet Kūrėjui nebūtų reikalinga ir kupina Jo Meilės ir Šviesos kūrinijos šeimos mylimų ir mylinčių vaikų – sūnų ir dukrų – veikla, nes užtektų Kūrėjui panaudoti savo programas, ir daug sudėtingesnes negu mirtingųjų pačios sudėtingiausios kompiuterinės programos, kad būtų sukurtos visatos, suformuotos gyvenamosios sferos, planetos, ir apgyvendintos planetos, kuriose vyrautų šviesa ir tiesa. Tačiau būtent Kūrėjas gyva Savo Meile sužadina savo Sūnus Kūrėjus ir Kuriančiąsias Dukras kurti Vietines Visatas, o joje – gyvybę, kad ir ji veiktų ne kaip robotai pagal priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnį, bet pagal GYVŲ VIRPESIŲ PATYRIMO DĖSNĮ, PASIREIŠKIANTĮ PER GYVUS IR MYLINČIUS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU SŪNUS IR DUKRAS VISŲ LABUI, kad šie gyvi virpesiai nušviestų visą pasaulį, visą Visatą, visą Kūriniją, ir nesvarbu ar tai ultimatono lygio energijos manipuliavimas ar energijos įsukimas į spiralinius – sūkurinius – ūkus, KAI IŠ VIENO ŪKO GALI ATSIRASTI NET VIENAS ŠIMTAS MILIJONŲ SAULIŲ-ŽVAIGŽDŽIŲ KOSMOSE, ar gyvybės kūrimas, ar evoliucinio plano įgyvendinimas siekiant savojo LIKIMO UŽBAIGTUMO, kaip tą NUMATO ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU EVOLIUCINIS SUMANYMAS KŪRINIJAI – VISKAS YRA SUMANYTA VIENO ĮSTATYMO – MEILĖS ĮSTATYMO, IR VIENO DĖSNIO – MEILĖS ENERGETINIŲ VIRPESIŲ PASIREIŠKIMO ASMENS VEIKSME – PAGRINDU IR VISOJE KŪRINIJOJE.
Štai kodėl tik gyvoji Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Meilė yra toji varomoji galia kiekvienam dar giliau atsiverti ir dar galingiau susilieti su Kūrėju, ir šitaip prisigerti dar daugiau gyvų meilės virpesių nektaro savo viduje. Ir būtent šie meilės virpesiai ir diktuoja tiek elgesį, tiek veikimą visų šviesos labui – visą gyvenimą su Kūrėju.
Argi mylintys žemiškieji tėvai, bendraudami su savo mylimais, ir mylinčiais, vaikais suka sau galvą dėl priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio, kaip jis pasireiškia jų viduje, kada jie kupini meilės savo vaikams, ir mato jų meilės išraišką jiems? Aišku, kad ne.
Todėl ir jūs nesukite sau galvos dėl tokio iliuzinio dėsnio, o sau žinokite, kad yra VIRPESIŲ DĖSNIS, kurio sustabdyti negali net ir Kūrėjas.
Kokia jūsų asmenybės tapatybės BŪSENA tą akimirką, tokie jūs ir esate – drąsūs, ryžtingi, dori, ir sveiki – dvasia ir kūnu – taip jūs ir gyvenate.
Ir jūs galite save tik šviesinti dar daugiau, jeigu dar daugiau atsiversite Kūrėjui, ir jūsų gyvenimas bus dar SKAIDRESNIS IR ŠVIESESNIS, IR JŪSŲ NEPALIES GRYNAI ILIUZINIS IR MECHANINIS PRIEŽASTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS dėsnis, nes jūs SAVE JAU SUDVASINOTE TIEK, KAD TIK KŪRĖJAS YRA JŪSŲ GYVENIMO-AMŽINYBĖS VEDLYS, O NE FIZINĖ APLINKA.
Šiandien jūs į save jau ramiai žvelgiate Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – visuminiu žvilgsniu ir save jau akivaizdžiai suvokiate ne kaip nors kitaip, bet vien tik kaip DVASIĄ. Jūs jau įsisavinote šį teiginį, kad Rojaus Trejybė-AŠ ESU jums padovanojo amžinąją dovaną – ASMENYBĘ, kuri ir yra dvasinė, o ne materiali, o iš gimdytojų gavote tik KŪNĄ MATERIJOS pavidalu. O tai juk šis kūnas – taip pat energija, tik labai žemo dažnio virpesių išraiška, todėl jis ir yra toks nerangus, nejautrus kitų atžvilgiu, ir labai jautrus savo ego atžvilgiu. Jūs jau ramiai suvokiate, kad žmogus – tai NE KŪNAS, KURĮ MATO MATERIALIOS AKYS, O AMŽINOJI DVASINĖ ASMENYBĖ, ESANTI ŠITAME LAIKINAME ŽMOGAUS KŪNE, SKIRTAME BENDRADARBIAVIMUI SU KITAIS MIRTINGAISIAIS IR ASMENYBĖS PAŽADINIMUI DVASIOJE, KAD JI PRADĖTŲ VEIKTI, PABUDINTA KŪRĖJO, IR ATSIDAVUSI KŪRĖJO VEDIMUI IŠ VIDAUS VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Bet ar seniai buvo toji akimirka, kada jūs šitos tikrovės savo būsena ne tik neliudijote, bet net bijojote apie vadinamąją mirtį ir pagalvoti, ir tokias mintis nustumdavote tolyn, kur nors į šalį, ir užsiimdavote kokiais nors reikalais, kad tik apie ją nemąstytumėte. Ir kada išgirdus ar paskaičius ką nors, kas sukeldavo minčių apie kokią nors dvasinę šviesą, tuoj pat suabejodavote, ar tai tikra, ką ten rūpintis visų gerove, kai net savo šeimos gerove nelabai pavyksta pasirūpinti. Tokios mintys buvo tikros tos akimirkos būsenos ir supratimo požiūriu.
Šiandien asmenybė yra jau pažadinta, ir savo DVASINE būsena ji patiria, ką reiškia RŪPINTIS KITŲ GEROVE, NET VISOS VISUOMENĖS, VISOS ŽMONIJOS, NET IR VISOS KŪRINIJOS GEROVE. Ir būtent pažadinta asmenybė ir meldžiasi už visos kūrinijos gerovę, net už Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gerovę ta prasme, kad dar daugiau asmenybių būtų pažadintos GYVAJAM KELIUI IR VISŲ ŠVIESOS LABUI. Ir tą diktuoja ne priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, bet MEILĖS VIRPESIŲ DVASINIS DĖSNIS IR JO PASIREIŠKIMAS APLINKOJE, KAI MEILĖS GYVI VIRPESIAI SKLINDA IŠ ASMENYBIŲ Į VISĄ APLINKĄ.
Ir tą mes jau liudijame ypač akivaizdžiai Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, ypač garbinimo metu, kada materija lieka toli ir žemai, o mūsų dvasinės asmenybės yra iškeliamos aukštai virš materijos – vienų daugiau, kitų mažiau – tai atsivėrimo gelmės procesas, kuris nėra visiems vienodas vienu ir tuo pačiu metu. Ir kada būna mūsų pabendravimas prie bendro stalo, jau po gyvųjų pamaldų, jūs jau vis labiau PAJUNTATE SAVO BŪSENA, kitų, kurie nelanko gyvosios šventovės nuolat, pasisakymų ribotumą, ir net prieštaravimą Rojaus Trejybės-AŠ ESU MEILEI, TIESAI, IR ŠVIESAI, kada jie nenori išgirsti mūsų platesnio jiems NUOŠIRDŽIAI sakomo požiūrio, nes yra savojo asmenybės dvasinio vožtuvo neatvėrę. O už juos mes to padaryti negalime, o mūsų pagalbą JIE SU PANIEKA ATSTUMIA IR NENORI NIEKO IŠGIRSTI. Ir jų žemo dažnio virpesiai iš karto KONTRASTUOJA. Ir tai tuoj pat pajuntame BŪSENOS patyrimu savyje. Tad toks dvasinių virpesių dėsnio pasireiškimas mūsų dvasinės asmenybės asmens tapatybės būsenos akimirka ir paliudija, kaip mes ūgtelėjome, ir kaip toks ūgtelėjimas buvo įmanomas vien tik gyvo ryšio su Kūrėju gilinimo dėka. Ir nieko daugiau.
Viskas sutelpa į Kūrėją ir Jo Meilę, ir mūsų KUO STIPRESNĮ IR GILESNĮ SUSILIEJIMĄ SU KŪRĖJU, KAD IR PATIRTUME, VIS STIPRIAU, DVASINIŲ VIRPESIŲ LAUKO PASIREIŠKIMĄ MŪSŲ APLINKOJE, O TUO PAČIU KAD KILTUME IŠ TAMSOS ŽEMO DAŽNIO VIRPESIŲ POVEIKIO MUMS, ASMENIŠKAI, PER ASMENINIO RYŠIO STIPRINIMĄ SU KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU.
Ir net ir toji tamsi fizinė aplinka, kuri net nežino, kad yra TIKRASIS VIRPESIŲ DĖSNIS, yra veikiama mūsų skleidžiamų virpesių. Tik dėl to, kad mūsų yra tiek mažai, tai šio mūsų gyvų virpesių poveikio jie nejunta. Ir vis tik visumos tamsos žemo dažnio virpesiai yra mūsų aukšto dažnio virpesių paveikti, panašiai kaip purvo pilnas baseinas, įpylus vieną kibirą švaraus vandens, netaps švarus, bet vienu kibiru purvinas vanduo bus tapęs ne purvinesniu, bet atmieštu. Ir tai būtų vien tik taip, jeigu būtų toks priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, kuris ir būtų vien tik mechaninis, kada galima mechaniškai vienus virpesius atimti, kitus pridėti aritmetiškai.
Būtent dėl to, kad taip ne iki galo yra suvokiamas gyvas procesas, tai toks dėsnis būtų per siauras, nes jis nenumato KIEKVIENO ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU SŪNAUS AR DUKROS KOKYBINIO GYVO RYŠIO SU KŪRĖJU – SAVO DVASINIAIS TĖVAIS – ASMENS TAPATYBĖS GYVOS BŪSENOS TURINIO – MEILĖS BŪSENOS PATYRIMO.
Tai būtu panašu, kaip šiandien mokslininkai visiškai klaidingai ir trumparegiškai samprotauja apie meilę kaip apie elektrocheminę reakciją smegenyse, ir tokie samprotavimai paties tokio mokslininko nepriartina prie meilės supratimo, tuo labiau prie jos patyrimo.
Todėl VIRPESIŲ DĖSNIS, KURIS APIMA VISĄ KŪRINIJĄ, BŪTENT ATSIŽVELGIA Į BŪSENĄ, nes jis pats ir yra MEILĖS VIRPESIŲ PATYRIMO LIUDIJIMAS IR VEIKIMAS ASMENS TAPATYBĖS LYGIU VISU LABUI, IR KYLA NE IŠ TVARINIO VEIKSMO, AR APMĄSTYMŲ, BET IŠ KŪRĖJO IR TVARINIO ATSIVĖRIMO KŪRĖJUI – GYVO RYŠIO SU KŪRĖJU.
Todėl VIRPESIŲ DĖSNIO negalima vadinti vien tik šaltu žodžiu DĖSNIS, nes tai yra GYVAS MEILĖS LIUDIJIMAS ASMENYBĖS ASMENS TAPATYBĖS BŪSENA, KURIOJE JI YRA PATI, IR VEIKIA KITUS – TIEK SAVO ASMENINE VEIKLA, TIEK IR SAVO PAČIU BUVIMU, NESVARBU KOKIOJE VEIKLOJE JI DALYVAUTŲ, AR KOKIAME KŪRINIJOS TAŠKE JI BŪTŲ.
Ir KŪRĖJAS – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU IR MUS PAŽĮSTA IR PATIRIA PAGAL TAI, KOKIE YRA MŪSŲ DVASINIAI VIRPESIAI – MŪSŲ BŪSENOS IŠRAIŠKA – O NE KOKIUS MES GRAŽIUS ŽODŽIUS, TEIGINIUS, AR NET MOKYMUS TARIAME AR RAŠOME. BŪTENT MŪSŲ BŪSENOS VIRPESIAI IR IŠREIŠKIA, KIEK MES ESAME REALŪS KAIP ASMENYBĖS TIKROVĖJE. IR NIEKAS KITAS ŠITO NEGALI NEI PAKEISTI, NEI ĮTAKOTI, TIK GYVAS RYŠYS SU KŪRĖJU – VIRPESIŲ ŠALTINIU IR CENTRU – IR MŪSŲ ASMENINIŲ IR NUOŠIRDŽIŲ PASTANGŲ STIPRINIMAS IR GILINIMAS DAR DAUGIAU ATVERTI SAVO DVASINĮ VOŽTUVĄ, KAD Į MUS DAUGIAU ĮTEKĖTŲ KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – MEILĖS ELIKSYRO – KURIS VIENINTELIS NUMALŠINA ASMENYBĖS ASMENS TAPATYBĖS DVASINĮ TROŠKULĮ, IR TUO PAČIU DAR DAUGIAU SUŽADINA NORĄ GERTI ŠĮ NEKTARĄ GYVAME RYŠYJE SU ŠIO MEILĖS NEKRATO ŠALTINIU – ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU – GARBINIMO KOMUNIJOJE IR GYVENIMU, PATIRIANT ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU SAVYJE, IR ATSIDAVUS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEDIMUI KASDIENYBĖJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-09-03 13:02:59
Komentarai
Labai gilus ir galingas mokymas! Kada jį vakar perskaičiau, pajutau, jog pagilėjo manyje suvokimas apie Visuminę Asmenybę AŠ ESU. Tiesiog skaičiau ir jaučiau, kaip meilės virpesių galia, per šį mokymą, suteikia man kokybiškai naują ir gilesnį JO pajautimą per asmeninį patyrimą dvasine būsena.O šiandien skaitant dar kartą, susimąsčiau. AŠ ESU yra galingas Meilės Energijos Šaltinis, talpinantis savyje VISKĄ, ir Rojaus Trejybę, kurią mes taip pat garbiname, per kurią JIS pasireiškia visoje kūrinijoje. JAME talpinama meilės energija yra gyvybinga ir nuolatiniame judėjime, pasireiškianti aukščiausio dažnio meilės energetiniais virpesiais, paskleistais po visą kūriniją, kurie turi galingą kuriančiąją galią kurti įvairovę. Nes jeigu meilės energetiniai virpesiai yra gyvi, gyvybingi ir nuolatiniame judėjime, tai jie ir kuria TIK įvairovę. Štai kodėl visoje kūrinijoje nėra statikos, nėra vienodumo, juk visos septynios supervisatos yra skirtingos, tiek savo vietinių visatų, vietinių sistemų, tiek atskirų laiko ir erdvės pasaulių skirtingu valdymu ir administravimu, skirtinga aplinka, nes šiuos kūrinius valdo ir administruoja skirtingos ir unikalios dvasinės asmenybės, atsiskleidžiančios savąja tapatybe dvasine būsena, tų pačių gyvybingų meilės energetinių virpesių dėka. Ir kiekviena Rojaus Trejybės-AŠ ESU sukurta dvasinė asmenybė todėl yra skirtinga, nėra nė vienos vienodos per visą kūriniją, nors, štai, Sūnų Kūrėjų visose septyniose supervisatose yra 700 000, bet kiekvienas iš jų skirtingas savuoju dvasinės asmenybės tapatybės atsiskleidimu ir pasireiškimu. O juk sukurti tų pačių Dvasinių Tėvų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, ir patiria JŲ meilės energetinius virpesius. Tai štai, aš manau, kodėl priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio NĖRA, o yra GYVŲ MEILĖS VIRPESIŲ PASIREIŠKIMO DĖSNIS, nes priešingu atveju kūryba būtų mechaninė, ir tai nesivadintų kūryba, o tik mechaninis veiksmo atlikimas, įvykdomas KŪRĖJO. Tiktai gyvų meilės virpesių galia skatina kurti kiekvieną Rojaus Trejybės-AŠ ESU sukurtą dvasinę asmenybę tuo pačiu meilės motyvu, ir ant to paties realaus gyvo meilės dvasinio pagrindo.
Mes urantai garbiname Rojaus Trejybę-AŠ ESU, bet kiekvienas, būdamas skirtinga ir unikali dvasinė asmenybė, taip pat nevienodai patiriame tuos pačius gyvus meilės energetinius virpesius. Bet patiriama viduje vis gilesnė meilės dvasinė būsena sukelia dvasinį troškulį gyviems meilės virpesiams, kad norisi jų dar ir dar kartą gurkštelėti. Ir kiekvienas dvasinis gurkšnis sukelia vis kitokį, unikalų dvasinį skonį. Ir kuo daugiau gyvų meilės virpesių ragaujame, tuo daugiau jų prisipildome, ir kaip dvasiniai indai vis labiau ir labiau plečiamės. O mūsų dvasinių asmenybių dvasinio indo talpa neturi apibrėžto tūrio, nėra apribota nei laiko, nei erdvės. Mes turime laisvą valią, padovanotą mums kiekvienam Dvasinių Tėvų, ar gerti iš Jų meilę gurkšnį po gurkšnio, ar atstumti. Tiek, kiek šios meilės virpesių geriame, tiek vis labiau jų prisipildę tampame gyvybingi, ir tai paliudija patiriama meilės dvasinė būsena. Ir tuo pačiu, tokiu laipsniu esame REALŪS Rojaus Trejybei-AŠ ESU. O gyvai patiriama ir gilėjanti meilės dvasinė būsena skatina kurti, skatina veikti meilės motyvu, vis labiau įsiklausant į Minties Derintojo, tobulo JOS atstovo, esančio mūsų prote, vedimą. Ir tik vis labiau prisipildydami meilės energetinių virpesių švarėjame, skaistėjame – rimsta mūsų paveldėtas gyvulinis protas, pamažu užleisdamas vietą mūsų dvasinių asmenybių dvasinio proto įsiviešpatavimui, ir šitokiu būdu galime patirti, ką reiškia gyventi gyvą gyvenimą, vis labiau įprasminamą meilės pagrindu. Ir šitokiu būdu mūsų gyvenimas tampa TIKROVĖS ATSPINDĖJIMU. Nes Tikrovės Šaltinis yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Su meile,
Jurgita
2014-09-04 23:38:27
Gera ir ramu pasidarė, kai sužinojau, kad nėra to priežasties-pasekmės dėsnio. Jaučiu, kad tai tikra tiesa. Labai džiaugiuosi !
Su meile,
Skaiste
2014-09-04 16:11:51
Is tikruju tikra tiesa, kai as pati stovejau pries Leonardo da Vinci paveiklslus is ju liejosi tokia energija, kad nebuvo galima sudeti i zodzius... Kai apie tuos potyrius meginau zodziais papasakoti savo mociutei ji iskarto suprato apie ka kalbu, nes ji taip jautesi ziuredama i Konstatino Ciurliono paveikslus.
Rita
2014-09-04 00:10:57
KOKIA GALIA! Net kvapą užima.
Tai reiškia, kad prieš kelias dienas man atsitikes neįprastas reiškinys tai PATI TIKRIAUSIA TIKROVĖ; patyriau Visuminės Asmenybės dvasinių virpesių poveikį; ne tik būsena pakito, bet ir žemiško darbo atlikimo pobūdis pasikeitė; tą darbą tapo daug lengviau atlikti neeikvojant energijos giliam mąstymui; išvengta įtampos.
Na, čia aš bandau viešai, taip sakant – GARSIAI pasąmprotauti, įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti praktiškai, žemiškais pavyzdžiais išreikšti, KAD IR KITIEMS SUPRANTAMIAU BŪTŲ.
Dar nesu tikra ar teisingai sąmprotauju: meldžiantis už kitus ar teisinga būtų jiems prašyti VIEN TIK GILESNIO ATSIVĖRIMO TĖVUI- ROJAUS TREJYBEI- VISUMINEI ASMENYBEI AŠ ESU?
Ir, šiuo metu įpatingai jausdama meilę Visuminei Asmenybei AŠ ESU, jausdama ramybę tariu:
Ramybė jums.
Su meile,
IRENA
2014-09-03 15:53:49
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]