Forumas: temos peržiūra
Ar gali knyga nurodyti išeitį iš bet kokios situacijos, jei ji nenukreipia link Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimo savyje?
Šiuolaikiniame technologijų ir mokslo pasiekimų pasaulyje, kuriame sparčiu tempu vystosi vartotojiška materiali civilizacija, knyga yra viena iš pagrindinių priemonių, prisidedanti prie žmonijos kultūros ir švietimo vystymosi. Knyga yra seniausias būdas perduoti žinias ateities kartoms. Taigi knygos funkcija yra išties labai svarbi, bet iškyla klausimas – ar joje pateikiama informacija suteikia atsakymą į esminį kiekvieno žmogaus gyvenime iškylantį klausimą – kaip gi surasti išmintingą sprendimą iš bet kokios situacijos, kaip rasti tikrąją išeitį? Juk žmogaus gyvenimas susideda iš daugybės sprendimų, ir kaip karoliukų virtinė susiveriančių į gausią įvairiausių patyrimų karolių grandinę. O kiekvienas, net ir menkiausias priimtas sprendimas dabarties akimirką įtakoja ateityje būsimų sprendimų kokybę. Vadinasi, turi būti atsakingai jau dabar priimamas išmintingas sprendimas. Tačiau kokia knyga gali suteikti tą išmintingą patarimą, kuris tiktų bet kokiai mūsų gyvenime nutinkančiai situacijai, jei jose nėra gyvos išminties, kuri semiama TIK iš IŠMINTIES ŠALTINIO – Rojaus Trejybės-AŠ ESU?
Praėjusios savaitės viduryje nuvažiavau į prekybos centrą apsipirkti, ir tuo pačiu užėjau į knygyną. Pavaikščiojau tarp gausiai knygomis apkrautų lentynų, ir jau beišeinant mano žvilgsnį patraukė akivaizdžiai demonstruojama knyga, ryškiaspalviu viršeliu. Tai buvo viena iš vadinamojo naujojo amžiaus knygų. Aš paėmiau ją į rankas, pradėjau vartyti ir skaityti, o ten knygos autorius pateikia gyvenimiškus receptus, kaip gi gyventi gyvenimą, kad jis būtų sėkmingas, kaip pasigauti laimės paukštę, ją pritraukiant vien šviesių minčių pagalba, dar įsiklausant į intuiciją ir dieviškąjį balsą mumyse. Skaičiau ir jaučiau, kad joje šviesos lyg mažyčių krislelių pabarstyta, tačiau aš skaitydama dvasiniu žvilgsniu juos pabirus mačiau, tačiau kitas žmogus, rimtai knyga susidomėjęs, priims jos visą turinį kaip tiesą. Kiekvienas žmogus savo prote turi jam padovanotą Pagalbininką – Minties Derintoją, kuris ir perteikia šviesos ir tiesos mintis, tačiau kaip gi žmogui pajausti ir išgirsti jas aiškiau, kada gyvulinis žmogiškasis protas yra užimtas vien šio gyvenimo kūniškųjų malonumų patenkinimu, vien materialios gerovės siekimu iš puikybės ir godumo tik savo labui? Kada valdžios ir garbės troškimas tiek apakina, kad bet kokios institucijos, ar net valstybės neišmintingas valdymas priveda prie visos valstybės žmonių menkėjančio mąstymo ir dar didesnio chaoso paplitimo aplinkoje. Aplinka kaip veidrodis atspindi tai, kuo gyvena žmogus. O juk Minties Derintojas, Rojaus Trejybės-AŠ ESU atstovas, tobulai išmintingai moko kiekvieną mūsų iš vidaus kurti gėrį ir gerovę visų labui, siekti ne materialios sėkmės tik sau, bet savosios dvasinės asmenybės atsiskleidimo per mūsų visų DVASINIŲ TĖVŲ – Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimą ir gyvąjį patyrimą savyje, visumos gerovės labui. Tad ką reiškia autoriaus parašymas – galvoti apie trokštamo dalyko rezultatą vien šviesiomis mintimis? Kaip gali mintis būti šviesi pati savaime, jei žmogus nėra atradęs Šviesos Šaltinio? Juk mintys yra energetiniai virpesiai, jie sklinda iš žmogaus kiekvieną akimirką ir atspindi jo sąmonės dvasinį lygį. Taigi jeigu asmuo yra susikoncentravęs į sėkmingą rezultato įgyvendinimą, ir vien tik ieškantis naudos sau, tai kaip gi jis gali išspinduliuoti šviesias mintis? Niekaip negali, nes aktyvus žmogiškasis gyvulinis protas skleidžia vien žemo dažnio energetinius virpesius, taigi nešviesias mintis. Todėl toks asmuo nemyli nieko, apart savęs, nes susitelkęs tik į save, ir kupinas puikybės ir garbės troškimo, visuotinio pripažinimo savo gyvulinio ego patenkinimui. Žmogus nė menkiausio gyvo meilės virpesio nesukuria pats, jis tik įsileidžia juos į save, lyg gertų gyvąjį vandenį, vien savo laisva valia, iš VISUMINIO ŠALTINIO, kuris VIENINTELIS juos sukuria ir paskleidžia po visą kūriniją. Todėl minties skaidrumas ir kokybė atsiranda tada, kada atrandamas šis Meilės Šaltinis – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, ir gyvai patiriamas meilės dvasine būsena. Jo paskleidžiama gyva ir gyvybinga MEILĖ, pasireiškianti aukšto dažnio energetinių virpesių išraiška per visą kūriniją, savyje savaime talpina pačią ryškiausią ŠVIESĄ, TIESĄ, GROŽĮ, GĖRĮ. Tai tobula meilės virpesių energija. Štai kodėl žmoguje pažadinta dvasinė asmenybė, tiesdamasi link šio Tobulumo Šaltinio, ir pati palaipsniui panašėja į Jį – meilės pilnatvė užtvindo vidų, išmintis ir kosminė įžvalga pasiekia dvasinį protą, šviesėja ir gyvybingėja mintys, atitinkamai išmintingėja priimami sprendimai, ir viso to pasekoje gyvenimas tampa turtingas vien gyvu meilės patyrimu, atskleidžiant save kaip dvasinę asmenybę dar šitame materialiame pasaulyje, vis aktyviau pasireiškiant kasdienėje veikloje tiek namuose, bendraujant su žemiškos šeimos nariais, tiek darbe, tiek gatvėje, parduotuvėje, važiuojant autobusu, ir vien tik meilės motyvu veikiant, gyvų meilės energetinių virpesių nuolat semiantis iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Todėl ir reikalingos nuolatinės atkaklios pastangos kasdien bendraujant ir bendradarbiaujant su JA, o jau palaipsniui imsite patirti vis gilesnę ramybės, vėliau ir gyvą meilės ir palaimos stiprėjančią dvasinę būseną, kuri skatins žmogų kaip pabudusią dvasinę asmenybę pasireikšti vis aktyviau ir ryžtingiau, pagal tos akimirkos pasiektą dvasinę brandą, praktiškai įgyvendinti įgytas žinias visų gerovės labui, o tai ir yra išminties pasireiškimas.
Juk matome, kiek daug knygų yra parašyta apie įvairiausius mokslo laimėjimus ir atradimus, bet kiek tos žinios padėjo žmonėms tapti labiau mylinčiais ir tarpusavyje bendradarbiaujančiais? Kiek tos žinios padėjo tapti išmintingesniais, panaudojant jas gerovės kūrimui iš meilės visų labui? Jeigu dabar 21 amžiuje tebevyksta aršūs karai ir nesantaika tarp valstybių, o melo, apgaulės, agresijos, neteisingumo ir godumo pinklėse įsipainiojusios viso pasaulio valstybės, nes jas valdo neišmintingi ir apsigavę, išpuikę vadovai, tai kur gi ta meilė pasireiškia, kur išmintis? Vadinasi, nė viena knyga neišmokė MYLĖTI, nes ir patys autoriai nebuvo patyrę gyvos meilės, kad uždegtų meilės deglus žmonėse, pažadintų jų dvasines asmenybes realiam pabudimui. „Viską, ko tik žmogaus savanaudiškas ego trokšta sau, pasiekti ir gauti pilnutinį pasitenkinimą yra ne kas kita, kaip gryna iliuzija.“ (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL; 203-02-02).
Tai koks yra tokios civilizacijos kultūros dvasinis lygis, kokia švietimo sistema, jeigu ji neįstengia paruošti jauno žmogaus prasmingam ir teisingam gyvenimui, gyventi dorai ir su meile, mylėti kiekvieną kaip savo dvasios brolį ar sesę, ir įgytas profesines žinias išmintingai panaudoti visumos labui? Šito nepuoselėja nė viena švietimo sistema, priešingu atveju rezultatai kalbėtų patys už save, nes atsispindėtų aukštesnio dvasinio lygio kultūroje. Degraduoja žmogus, degraduoja ir valstybė, degraduoja visa planeta.
Kiek daug knygų yra parašyta apie laimę ir savęs įvaldymą, prikurta didelė gausa moderniosios psichologijos vadovėlių, bet kokia iš jų nauda, jeigu jie nenurodo tikrosios išeities, nes NEŽINO, jeigu kasdieną visame pasaulyje nusižudo daugybė žmonių, vien Lietuvoje kasdieną apytiksliai po tris. O kiek dar suserga depresija, ir vis jaunesnio amžiaus, neatlaikę visuomenės, šeimos psichologinio ir fizinio smurto, žeminant žmogaus kaip dvasinės asmenybės orumą, griaunant savivertę, sukeliant nepilnavertiškumo kompleksą ir didelį nepasitikėjimą savimi. Tai jau tapo įprastas reiškinys ir mažai ką stebina, kol asmeniškai nepaliečia paties asmens, ir tai liudija didėjančią žmogaus proto degradaciją, augantį nusivylimą savimi ir aplinka, todėl ir prieinama prie tokių kraštutinumų, kad asmuo išlieja bujojančias gyvulines emocijas kaip tą akimirką chaotiškas protas šmėsteli. O juk ta pati psichologija skatina nevaržyti savęs, nekaupti savyje sunkumų naštos, kad ligos neužpultų, bet deja, jie diena iš dienos vis kaupiasi ir kaupiasi, pripildo sklidinai pasąmonės aruodą tamsa, kol kaip didžiulis kalnas užgula žmogaus pečius, ir šis nebesugeba atsitiesti, o ligos vis vien užpuola. O kaip gi neužpuls, jeigu kankina pastovi nerimo, baimės, abejonių, nepasitikėjimo būsena. Visa tai negali be priežasties išnykti, užtat kaupiasi pasąmonėje, kuri „yra gyvas nervų karštas kamuolys, kuris visas liepsnoja baime ir nerimu, ką demonstruoja jūsų nuolatiniai ir chaotiški sapnai“. Ir kam gali žmogus apie tai išsipasakoti, jei visi aplinkui irgi dejuoja arba atstumia, kad tik svetima našta neužgultų savų ir taip sulinkusių pečių. Gaunasi, žmogus bėdoje ir varge dažnai lieka vienišas, ir net dvasinis našlaitis, nes nežino, kad GALIMA atrasti savo viduje Tikruosius Dvasinius Tėvus – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, o Tėvas sako: „Aš esu BŪTENT TAS, kuris iškelia jus virš jūsų ligos, virš jūsų skausmo, virš jūsų problemos. SUSILIEKITE SU MANIMI, KAD PATIRTUMĖTE, kaip jūs žvelgiate patys asmeniškai į savo paties negaluojantį kūną, arba kokią nors jums iškilusią problemą IŠ VIRŠAUS. Jūs nebesate TO lygio, nesate TOJE problemoje, nes likti problemoje, tai tas pats, kaip būti sūkuryje, kuris jus įtraukia ir negalite, kiek bedėsite pastangų, iš to sūkurio išsiveržti.“ (Tėvo mokymas apie mūsų tobulinimą ir mums suteikiamus iššūkius; 2012 09 23)
Kiek daug yra prikurta fantastikos, detektyvų, ezoterikos, siaubo žanro leidinių, nuodijančių žmonių protus ir užteršiančių pasąmonę kaip lavina iškreiptos iliuzijos, kuri gimė rašytojo galvoje. Tai kokia turi būti užteršta jo pasąmonė ir iškreiptas žmogiškasis protas, kad prietarus, baimes, fanatiškumą, neapykantą, gaivalus trokšta perkelti į kokį nors siaubo romaną? Jį juk skaitys daugybė susigundžiusių smalsuolių, ir dar labiau susiterš, ir aplinką suterš, paskleisdami žemo dažnio energetinius virpesius. Koks klaidintojas yra rašytojas, ne tik pats apsigavęs, bet ir didžiulę daugumą žmonijos klaidinantis. O dar kūrėju save vadinantis, kai nėra net bendrakūrėjas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, o tik GRIOVĖJAS. Tuščias jo dvasinis indas, nepripildytas gyvybingos ir skaisčios gyvos meilės, išminties šviesos gelmės, nes nėra atradęs Meilės Šaltinio savyje. Jis juk atsakingas už tai, kokią didelę įtaką daro žmonių protams. Bet apie tai, manau, nė vienas rašytojas nesusimąsto, nes matyt nepajėgus sąmoningai suvokti šito. O juk bet koks kūrinys yra kuriančiojo sąmonės dvasinio lygio atspindys. Kam žmogui reikalinga iliuzija, jeigu jis Urantijos Knygoje gali sužinoti apie realią Kūrėjo TIKROVĘ, ir pats ją gyvai patirti savyje? Jėzus Kristus sako: „Tikrovė yra daugybę milijardų kartų sudėtingesnė negu jūsų dabartinis protas gali suvokti. Dėl to nesistenkite įsivaizduoti to, ko jūs dabar vis tiek nesuvoksite.“ (033-01). Liūdna, bet žmogiškojo proto sukurta iškreipta iliuzija atrodo kaip tikrovė. Melas atrodo kaip tiesa.
Galiausiai, kokio turinio yra knygos, jeigu jos nenukreipia žmogaus link savęs kaip dvasinės asmenybės suvokimo, nepakylėja iki dvasinių aukštumų, neskatina siekti kilnių idealų ir atrasti amžinųjų dvasinių vertybių, neaktyvina dvasinio proto, nesupažindina su tikrove, o svarbiausia – nesupažindina su Tikraisiais Dvasiniais Tėvais – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, Kuriuos GALIMA gyvai patirti savyje?
TUŠČIOS ir ŽALINGOS tokios knygos, jos nepakylėja, nesukilnina ir nesudvasina žmogaus proto, nepateikia tikrosios išeities, o jų vertė atsispindi žmonijos kultūros lygyje.
Savo gyvenime aš atradau GYVAS KNYGAS, kurios atskleidžia TIKROVĘ, ir iš tikrųjų rodo IŠEITĮ iš bet kokios situacijos ne pateikiant daugybe gyvenimiškų receptų ar metodų, kurių pritaikyti neįmanoma, bet nukreipiant žmogų link Asmenybės – Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio, Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės ir Visuminės Asmenybės AŠ ESU atradimo savyje, link savęs kaip dvasinės asmenybės suvokimo ir patyrimo dvasine būsena, ir kartu glaudaus tarpusavio gyvo ryšio atradimo ir skatinimo nuolatiniu glaudžiu bendradarbiavimu, pasireikšti išmintingai ir teisingai, dorai ir su meile, patiriant gyvai dvasine būsena, visos planetos ir net visos kūrinijos gerovės labui. Tai Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL, AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, Urantijos Knyga, bei Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymai. Šie apreiškimai atskleidžia kūrinijos TIKROVĘ. Jose yra gyva TIESA, o „tiesa neturi laiko rėmų ir įprasminimo laike, jeigu ji pajausta žmogaus širdimi“. (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL; 09-05). Ir tiktai šios knygos IŠ TIKRŲJŲ parodo IŠEITĮ iš bet kokios situacijos, nutinkančios kasdieniame žmogaus gyvenime. Kaip? Jose mokoma ir skatinama atverti save Tikrovės Šaltiniui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU, mūsų visų tikriesiems Dvasiniams Tėvams, sukūrusiems mus, dvasines asmenybes. Mokoma bendrauti su Jais, išsipasakojant viską, kas žmogų slegia, kankina, neramina, nes BET KOKIĄ naštą nuo mūsų apsunkusių pečių tik JIE pajėgūs nuimti. Būdamas MEILĖS ŠALTINIS, Jis užlieja visą kūriniją Savo gyvais meilės energetiniais virpesiais, užpildo meile mūsų atsiveriantį dvasinį vidų, skatina mylėti ir kurti, skatina aktyviai veikti visumos labui net ir taip, kaip veikia Jis Pats, tik savuoju dvasiniu lygiu, pagal kiekvieno mūsų jau subrandintus dvasinius pečius, suliejus savo laisvą valią su Jo valia. Kada įtikėjimo dėka vis stipriau pajuntamas Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimas iš vidaus, tuomet telieka atsiduoti Jo nuostabaus Pagalbininko – Minties Derintojo vedimui, ir leistis nešamam gyvybingos meilės srovės, nesipriešinant, nes priešinimasis tik išeikvoja energiją. Štai tada gyvenimas tampa GYVAS tikrovės atspindys, nes tiek Minties Derintojo pagalba iš vidaus, tiek šventosios dvasios pasireiškimas, tiek paskleistos Tiesos dvasios apglėbimas, septynių pagalbinių proto dvasių, serafimų ir Apvaizdos harmoningas tarpusavio bendradarbiavimas ir padeda tokiai pabudusiai dvasinei asmenybei ne tik nesuklupti šiame sudėtingame gyvenimo kelyje, bet savuoju gyvu dvasiniu spindėjimu ir realiu pavyzdžiu rodyti gyvojo kelio prasmę kitiems. Ir visa suteikta dvasinė pagalba tuo stipriau juntama, kuo AKTYVIAU yra žengiama gyvuoju Rojaus Trejybės-AŠ ESU keliu. Tai yra PATIRTINIS TIKROVĖS kelias. Jį reikia GYVAI PATIRTI dvasine būsena savyje, kad suprasti tikrąją jo svarbą ir gelmę ne tik kiekvieno iš mūsų dvasinių asmenybių suspindėjimo labui, bet ir šios planetos, ir visos kūrinijos dar ryškesniam suspindėjimui, kokio nebuvo iki šiol. „Tai yra KVANTINIS ŠUOLIS, kaip jūsų mokslininkai tą galėtų įvardinti jūsų materialia kalba.“ (Begalinės Dvasios mokymas apie apreikštąją religiją; 2013 11 28)
„Mėginimai gyventi šia diena be įžvalgos į ateitį yra pražūtingi visai visuomenei.“ (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL; 202-02). Mėginimai gyventi be Rojaus Trejybės-AŠ ESU yra pražūtingi ne tik pačiai dvasinei asmenybei, bet ir visai planetai, net kūrinijai. Dvasinė asmenybė yra gyvybinga ir reali tiek, kiek yra nuolatiniame gyvame ryšyje su Gyvybės Šaltiniu, gyvos meilės dvasine būsena vis spalvingiau sužydėdama visumos labui.
Su meile,
Jurgita
2014-09-10 21:51:29
Komentarai
Mieli broliai ir seses Dvasioje, kaip sunku dar žmonėms suvokti, kad be Kūrėjo nera jokios geros būsenos. Tai tik iliuziskai gera būsena. Ir ta jau keletas is musu gali tikrai pasakyti, galėdami sulyginti "gerą būseną" ir gyvą su Kūrėju Rojaus Trejybe-AS ESU komunijos būseną.Kai pro tavo, taip vadinama gera būseną i tave prasiveržia gyva Kūrėjo energija, ir paliecia tavo dvasią, ir prabyla i tavo vidu, tai ta gera būsena sau, pajunti, yra net savanaudiska. Nes kai atsiveri Kūrėjui savo viduje, tai tave is vidaus tiek pripildo gyvu meiles virpesių, kad tu negali kitaip, bet tik pasireikšti savo aplinkoje, ir ta meile DALINTI visiems vienodai, o tada savaime tas gyvos meiles tekėjimas sutaurina ir meiles skleidėją, kuris patiria tikrai gerą, gyvo atsiverimo Kūrėjui savo viduje, būseną.
Užsispyrimas yra tai, kai zmogus vienintele realybe laiko tai, kas jo yra ligi šiol suvokta, ir laikosi to įsikibęs neigdamas kitas realybes, manydamas, kad tai jau viskas ir toliau nieko nera. Bet, ligi tol, kol nepatiri gyvos atsiverimo būsenos, negali suprasti, kad jokios technikos, jokios geros būsenos niekada negali prilygti gyvam vaiko ryšiui su savo Tėvais - Rojaus Trejybe, gyva ir patiriama viduje.
Bet kokią tiesą, pries ją aiškinant, reikia pirma patirti savyje - padeti pastangas, gauti savo patirti ir tada spręsti.
Kaip keistai skamba tai, kai šio Dvasiniu mokytoju rengimo misijos forumo svečiai neįsigiline ir net nesusipažinę su svetaines turiniu pateikia cia savo išvadas ir įnirtingai stengiasi įteigti savo teisuma, bandydami mus atversti i tai ka suvokia ir siandien mano jie, manydami, kad tai ka jie jau yra patyre yra galutinis ir geriausias patyrimas o mes va užsiimanti kažkokiais vėjais ir sau prisigalvojam ir sau isiteigiam kaip mums gera.
Atsiveriant Rojaus Trejybei AS ESU - Kūrėjui, kelione nesibaigs niekada. Nes susiliejant savo viduje su Minties Derintoju, Kūrėjo dalele musu viduje, atsiranda vis naujas ir naujas laiptelis musu begalinės asmenybes atsiverime ir judėjimas i priekį niekada nesibaigia. Tai kam tada realiai pasiektas būsenas jau laikyti galutine realybe?
Tam, kad gyvenimas butu stabilus, tikrai viska reikia statyti ant tvirto pagrindo. O tas tvirtas pagrindas yra tik Kūrėjas, Keturi Asmenys ir Asmenybes - Visuotinis Tevas, Amžinasis Sunus Motina -Brolis, Begalinė Dvasia Motina-Sese, AS ESU, atrasti viduje.
Gyvenant Lietuvoje, turint tokia šviesą šalia, tik eikit ir patirkit gyva komunija, gyva savo tikros asmenybes atsiverima ir susiliejimą su Kūrėju, bendrai, ir tada suvoksit, kad nera jokios technikos, jokios meditacijos, jokių kelionių kurios prilygtų šitam nuostabiam gyvam ryšiui su savo tikraisiais Tėvais Rojaus Trejybe-AS ESU. Ir tai as sakau praėjęs ilga, ir nelengva kelia, su meditacijom ir ivairiom praktikom kuriu esmė, pasiekimai ir vsas busenu ipatingumas, nublanko po to, kai viena karta išgirdau Tėvą kalbant manyje. Ir nebeliko nieko, jokios iliuzijos, jokių karmu, praeitų gyvenimu, reinkarnaciju, bioenergetiku ir cakru. O atsirado vis didėjantis pasitikėjimas, gilumine ramybe, gyvas ir vis gilejantis ryšys, ir Rojaus Trejybes-AS ESU Meile, visaapimanti ir visiems vienoda.
Ramybes jums ir dar gilesnio atsiverimo.
valdasAirija1
2014-09-12 20:25:15
Mielas Vytautas – tau mūsų – urantų – dvasinių mokytojų rengimo svetainė yra dar per AUKŠTAS laiptelis, nes tu vien tik egzistuoji – dar negyveni – pats būdamas pilnas PUIKYBĖS, grožėdamasis savo materialaus proto atvaizdu negyvame savo gyvulinio proto veidrodyje. Tuo tarpu dieviškojo orumo – kurio tu nesuvoki – neturi iš viso, todėl net trumpame savo SUJAUKTŲ minčių IŠSILIEJIME, tu tiek privėlei, tiek išreiškei tarpusavyje prieštaringų minčių, kad net reikia jau ne tavo teiginius, bet tiesiog atskirus ŽODŽIUS ištiesinti, kad tu pats suprastum, kokioje tamsoje tu EGZISTUOJI, nors tu ir nesuvoksi MANO AIŠKINIMO vis tiek. Todėl aš aiškinu tiems, kurie yra NUOŠIRDŪS TIESOS IEŠKOTOJAI, o tavo suveltus teiginius panaudoju kaip priemonę, kad ir jie būtų atidesni, vartodami ŽODŽIUS. Tavo tekstą suskaidau ir pateikiu skliaustuose, kad būtų lengviau suprasti mano paaiškinimus
Taigi, pradedu nuo paties pirmojo sakinio, kurį tu parašei tokį:
(„dvasinių MOKYTOJŲ rengimo svetainė“ aišku skamba įspūdingai.)
Nieko čia nėra ĮSPŪDINGO. Tiesiog ŽMONIJA PASIEKĖ TOKĮ LYGĮ, kad atėjo eilė mano misijai, ir ją aš atlieku kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU ambasadorius, vykdydamas Rojaus Trejybės-AŠ ESU valią. Toks mano – žmogiškai sakant – DARBAS, JUK TURI JĮ TAIP PAT KAŽKAS DIRBTI. O Rojaus Trejybės-AŠ ESU pasirenka tuos, kurie yra patikimi ir kvalifikuoti tokiam darbui, IR KURIE NORI TĄ DARBĄ ATLIKTI SU MEILE.
Toliau tu rašai LIETUVIŠKAI, BET TOKIA sudarkyta KALBA, turiu minty ne korektūros klaidas, jos neturi tokios reikšmės, TURIU OMENY TURINIO NEBUVIMĄ – KOKIOS ŠIOJE SVETAINĖJE VARTOTI NEDERA, rašai savo mintis kaip galvosūkį, kurį dar reikia išspręsti, kad suprastum, ką gi tu nori pasakyti, rašai painiodamasis, net pats save paneigdamas, pavartodamas klaidingus žodžius, kurie netinkami šioje situacijoje:
( Mano požiūris gal ir materialus tą prasme kad susiderinau maksimaliai įmanomai save. T.y. absoliučiai jokių žalingų įpročių, jokių depresijų, euforijų o visiškai stabili gera būsena. Jokių neigiamų minčių. Be to nevalgau mėsos išskyrus žuvį, negeriu kavos tik žolelių arbatas, nenaudoju cukraus tik medus arba nieko. Stengiuosi maksimaliai įmanomai nepažeidinėti kitų laisvos valios. )
Taigi, tavo požiūris nėra TVIRTAS, PATIKIMAS, IR DVASINIS, nes tu pats ABEJOJI pavartodamas žodelį GAL. Tai rodo, kad tu pats nežinai, ar tavo požiūris DVASINIS, AR MATERIALUS. O kaip gi tu gali būti tvirtas dėl savo DVASINIO POŽIŪRIO, jeigu tu kaip DVASINĖ ASMENYBĖ, dar nesi atradęs Rojaus Trejybės-AŠ ESU savo viduje, todėl ir vartoji žodelį GAL, nes tik atradus Rojaus Trejybę-AŠ ESU šis žodelis nebereikalingas, nes būtent tada puikiai ŽINAI, kad tavo požiūris yra lygiai toks, koks ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU – TIK DVASINIS, IR VISADA PRIPILDYTAS GYVOS MEILĖS GYVŲ DVASINIŲ VIRPESIŲ, IR VISIEMS VIENODAI – IR AUGALAMS, IR GYVŪNAMS, IR MIRTINGIESIEMS, IR SIELOMS, IR DVASIOMS, IR ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU, NES TAI IR YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MEILĖ, NUDAŽYTA KONKREČIOS ASMENYBĖS, ATRADUSIOS ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU SAVYJE, PATYRIMO ATSPALVIAIS.
Jeigu tu SUSIDERINAI maksimaliai įmanomai save, tai turi ir parašyti SU KUO SUSIDERINAI. Bet tu gi parašei nei šiaip nei taip, sakinį pradėjęs – T.y. absoliučiai jokių žalingų įpročių… Todėl iš esmės visai neaišku, ką tu tuo teigi, susiderinai su KAŽKUO, o su KUO neprašai, o tada pateiki jau REZULTATĄ, kad neturi ABSOLIUČIAI jokių žalingų įpročių… Tu net nesuvoki, kokią nesąmonę teigi, pavartodamas žodį ABSOLIUČIAI, nes tu šio žodžio TURINIO visiškai ne tik nesuvoki, bet net nesupranti, todėl juo žongliruoti, tarsi jis tau ką nors reikštų. Pirmiausia tu pasiekti ROJŲ IR ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU – SAVO VIENINTELIUS TĖVUS, kad šituo vis gausėjančių patyrimų gyvuoju keliu, kuris truks milijardus metus, tu vis labiau imtum suvokti TOBULĖJIMO procesą, bet dar nieko nesuvoksi apie ABSOLIUTUMĄ. Ir kada pasieksi savo TĖVUS – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU – ROJUJE – tada vėl pradėsi NAUJĄ SAVOJO ASMENYBĖS POTENCIALO PAVERTIMO Į AKTUALUS PAKOPĄ ABSONITO LYGIU. Ir vėl bus tau suteikiami mokymai, ir vėl tu mokysiesi praktiškai pritaikyti gaunamus mokymus, tik jau viską klodamas ant savojo IŠTOBULINTO RIBINIO ASMENS PATYRIMO. Tačiau net ir tada tu nevartosi žodžio ABSOLIUTUMAS savo patyrimų atžvilgiu, nes tai bus dar ne tas lygis. Ir tik patyręs visą mokymo ABSONITO lygiu mokymą, pradėsi mokymąsi ABSOLIUTO lygiiu. Štai tik tada pradėsi palaipsniui suprasti – ir suvokti – tą žodį, kurį tu dabar pavartojai net nesuvokdamas jo prasmės. Tai rodo tavo menką supratimą ir intelektualų seklų pasirengimą sisteminių žinių požiūriu.
Tu teigi, kad nepatiri jokių depresijų, jokių euforijų, tik stabili būsena. Jokių neigiamų minčių. Nevalgai mėsos, tik žuvį. Tai, kad žudai žuvį, ir yra NEIGIAMA MINTIS. Ir tai jau rodo, kad tavo būsena NESTABILI, nes ji reikalauja atimti iš kito gyvybę – nužudyti kitą gyvūną – kad NUSIRAMINTUM, IR JAUSTUMEISI PAVALGĘS. Pažiūrėk, ką dėl tavo TOKIOS NESTABILIOS BŪSENOS IŠDARINĖJA JAPONAI, ŽUDYDAMI BANGINIUS, KADA JŲ KRAUJU NUSIDAŽO VISAS UŽUTĖKIS. Ir tai, kad ŠIANDIEN nepatiri depresijos, jokios garantijos, kad jos nepatirsi RYTOJ, pasikeitus tavo asmeninei padėčiai. STABILUMĄ ASMENYBEI GARANTUOJA TIK GYVOJI KOMUNIJOS SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU – STABILUMO IR MEILĖS ŠALTINIU IR CENTRU VISAI KŪRINIJAI. Liuciferis, net būdamas dvasia ir Vietinės Sistemos vadovu, kuris valdė Sistemą vien tik intelektu ir protingai, neteko STABILUMO, kada nusigręžė nuo Tėvo, ir sukurstė maištą prieš Tėvą. Ir tavo požiūris – stengiuosi maksimaliai įmanomai nepažeidinėti kitų laisvos valios – yra iš esmės Liuciferio teiginys, kada jis savo Maišot Manifeste iškėlė ASMENYBĖS LAIVĄ VALIĄ VIRŠ VISKO. Tai pavojingas kelias, nes tu pats NESUVOKI, KĄ REIŠKIA MAKSIMALIAI ĮMANOMAI NEPAŽEIDINĖTI KITŲ LAISVOS VALIOS. Tu net ir savo paties – ASMENYBĖS – laisvą valią pažeidi, kada sąmoningai save stabdai IR ATSISAKAI MOKYTIS IŠ KITŲ, LABIAU DVASIOJE NUŠVITUSIŲ UŽ TAVE, ir tuo pačiu tu pažeidi ir mano laisvą valią, kada aš noriu gyventi šviesoje ir meilėje, kad aplink viešpatautų BROLYSTĖ, o tavo ATSISAKYMAS ŽENGTI GYVUOJU KELIU MANO LAISVĄ VALIĄ APRIBOJA, NES TU BROLYSTEI TRUKDAI SKLEISTIS KAIP GYVOJO SODO GYVAM ŽIEDUI. Ir ką tu gali tada suvokti, kad MAKSIMALIAI ĮMANOMAI STENGIESI NEPAŽEIDINĖTI KITŲ LAISVOS VALIOS. Ir aš tau sakau, kad tu net MINIMALIAI nesistengi nepažeidinėti kitų laisvos valios, nes neturi jokio supratimo nei kas yra laisva valia, nei ką reiškia pažeisti kitų laisvą valią.
Toliau tu teigi:
(Viso to pasekoje jokių ligų nesvarbu kad apie mane siautėja kokia gripo epidemija ar kažkas panašaus.)
Pridėk prie to, ką parašei – KOL KAS. Jeigu neisiu gyvuoju keliu, neatsiversi savo VIENINTELIAMS Tėvams – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – neatrasi Rojaus Trejybės-AŠ ESU SAVYJE, palaipsniui tavo imuninė sistema pradės trauktis, nes nebebus pakankamai energijos, kurią dabar ląstelės vis papildo tiek iš maisto, tiek iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, kad SUSIMĄSTYTUM – štai net gripo epidemija neveikia, o KODĖL? O gi todėl, kad įsiklausytum Į MANO MOKYMUS IR JUOS TAIKYTUM SAVO KASDIENYBĖJE.
Kiti tavo teiginiai:
(Materialia prasme manau viskas įmanoma pasiekta. Apie dvasinę praktinę patirtį buvau parašęs bet ištrynėt. Tai jūsų reikalas. Jokias kitų mokymais neužsiimu nes tai individualu ir nieko dvasiškai mokyti nereikia. Pasaulyje mokymų galybė. Klausimas ar kuris iš tų mokymų nors truputi teisingas. Aš remiuosi tik savo praktine patirtimi ir turiu absoliučiai kitokį žmogaus ir pasaulėdaros supratimą gautą iš pirminio šaltinio labai „materialiai“.)
Materialia prasme neįmanoma pasiekti VISKO, nes vis tiek galima padaryti DAR vieną gerą materialų darbą prie tiek daug padarytų prieš tai. O dvasinis patyrimas yra begalinis ir amžinas. Jeigu ištryniau tavo kokį nors ankstesnį tekstą, tai tik rodo, kad jis DVASINIŲ MOKYTOJŲ rengimo svetainei jau nebetinkamas, arba jį reikėtų man taip pat skaidyti ir aiškinti, kaip tą darau šįkart, nes be šito paaiškinimo tavo ir šį komentarą taip pat būčiau ištrynęs, kaip ištrinsiu ir tavo kitoje temoje parašytą komentarą, kuris taip pat netinka gyvuoju keliu einantiems urantams, nes jie jau stovi ant daug AUKŠTESNIO DVASINIO SUPRATIMO, SUVOKIMO, IR PATYRIMO laiptelio negu rašai tu. TU PATS SAU PRIEŠTARAUJI, IR TO NET NESUVOKI, KADA TEIGI, JOG NEUŽSIIMI KITŲ MOKYMU. O KĄ GI TU DARAI ŠIOJE SVETAINĖJE? Jeigu tikrai neužsiimtum kitų mokymu, tai tiesiog tu net neužeitum į mūsų svetainę, o dabar tu MOKAI IR MUS, KAD NEREIKIA KITŲ MOKYTI.
Teisingas mokymas yra toks, kurį savo patyrimu paliudiji. Šiandien mano mokymai yra patys teisingiausi, giliausi, ir ryškiausi visame pasaulyje, todėl juos tu gali patirti. Ir jeigu jų nepatirsi šiame pasaulyje, DĖL SAVO NENORO MOKYTIS, tai patirsi po prisikėlimo, ir niekaip tau nepavyks jų išvengti, kad ir kaip to siektum, nebent pasirinktum savosios TAPATYBĖS SUNAIKINIMO KELIĄ. Praktinė patirtis – tai tik paliudijimas, kad teoriniai mokymai yra tikri ir VEIKIA GYVENIME. Ir jie gali toli prasilenkti ir su fizikiniais dėsniais. Kada tokius mokymus girdi, sunku patikėti, o kada juos patiri, tada išnyksta prieštaravimai ir abejonės. Todėl ir mano mokymų tau dabar pritaikyti nepavyks, todėl tavo abejonės tik augs, ir tuo pačiu augs ir tavo egocentrizmas, ir jis vis labiau silpnins tavo imuninę sistemą, kol galiausiai gripas tave pasigriebs, ir tau bus nuostaba, kaip čia taip galėjo įvykti? Ir tada prisiminsi mano būtent šį mokymą.
Ir tavoji pabaigos mintis:
(Labai gerai suprantu kas yra materialų ir ne materialu. Jūsų minimos vibracijos tai yra materijos išraiška. Bet egzistuoja tai kas ne materialu. Suprantama su įprastu žmonių supratimu apie dievą tai neturi nieko bendro. Taip kad kas iš mūsų labiau paskendęs materijoje ir nuo jos priklausomas labai klausimas. Čia tiesiog tokios mano mintys paremtos praktika. Kaip jūs jas priimsit man visiškai nesvarbu. Tai tiesiog jūsų asmeninis reikalas. Ar jūs galvosit vienaip ar kitaip tai nieko nekeičia. Kam reiks, atėjus laikui, supras esmę pats iš savęs.)
Pradėsiu nuo paskutinio sakinio – kam reiks, atėjus laikui, supras esmę pats iš savęs. Iš savęs suprasti negali nieko. Jeigu neturėtum savo prote tau padovanotos Minties Derintojo dovanos, neturėtum Septynių Pagalbinių Proto Dvasių – Intuicijos, Drąsos, Žinių, Supratimo, Patarimo, Garbinimo, ir Išminties – tai ir šiandien gyventum ne kur nors bute ar name, bet urve, ir būtum laukinis tiek dvasioje tiek ir materijoje. Iš savęs tu negali gauti nieko daugiau, kaip gauna ir aukštesnės kategorijos gyvūnas, kuris taip pat turi penkias pirmąsias Pagalbines Proto Dvasias – nes nėra asmenybės kategorijos gyvybė, todėl jam nereikalingos Garbinimo ir Išminties Pagalbinės Proto Dvasios, ir dėl to gyvūnas negarbina Kūrėjo ir abstrakčiai nemąsto. Todėl TAVO ŠIS TEIGINYS YRA NE TIK KLAIDINGAS, BET NETURI TIKROVĖS JOKIO PAGRINDO.
Tai akivaizdu, kad tu NESUPRANTI, kas yra materialu ir kas nematerialu, nors tau tau taip neatrodo, nes tu nesistengi mokytis. Tavo teiginys – jūsų minimos vibracijos tai yra materijos išraiška – tau taip ir lieka nesuvokiamomis. Virpesiai yra materijos išraiška, tuo tarpu kokį TURINĮ JIE NEŠA JAU YRA DVASINĖS ASMENYBĖS DVASINIS PATYRIMAS, PRANOKSTANTIS BET KOKIĄ MATERIJĄ, IR NET TUOS PAČIUS VIRPESIUS. Meilė iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU MUS PASIEKIA virpesių dėka, tačiau kokią kiekviena ATSIVĖRUSI ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU asmenybė savo viduje patiria BŪSENĄ, TAI JAU DVASINIS PATYRIMAS NORS TAM IR PANAUDOJAMOS MATERIALIOS SMEGENYS. SMEGENYS YRA TIK PRIEMONĖ, KOL DVASINĖ ASMENYBĖ GYVENA IR KAUPIA PATYRIMUS ŠIAME MATERIALIAME KŪNE, O BŪSENĄ PATIRIA NE SMEGENYS, O GYVA ASMENYBĖ. Tai būtų panašu, kada gitara materialiomis stygomis groja muzikantas, o melodijos liejasi skirtingos. Ir poveikis taip pat yra skirtingas besiklausantiems. Tad materiali priemonė – materiali gitara – tuo tarpu poveikis yra ASMENYBĖS DVASIOJE. Tavo net rašomas IDĖJOS Dievas žodis parašytas mažąja –d- jau rodo tavo POŽIŪRĮ, o jau nekalbu apie tavo nesuvokimą, kad DIEVAS TAI ABSTRAKTI IDĖJA – O ATRADĘS ASMENĮ – TĖVĄ – ARBA DAR GERIAU – KŪRĖJĄ – ROJAUS TREJYBĖS TRIS ASMENIS IR AŠ ESU – TU IR PATS PATIRSI, KAD DABAR TAVO PARAŠYMAS YRA TOLYGUS TELPIONEI ANT NAUJAI IŠDAŽYTO NAMO SIENŲ, KĄ TIE NUSIKALTĖLIAI DAR DRĮSTA PAVADINTI MENU IR JŲ LAISVA VALIA JĮ PROPAGUOTI.
O KAI DĖL TAVO TEIGINIO, KAS DAUGIAU PASKENDĘS MATERIJOJE, TAI TU ESI TIESIOG SUSIPAINIOJĘS SAVYJE, IR NET NESUVOKI, GILUMINE PRASME, KAS GI YRA TOJI MATERIJA, IR KAS – DVASIA. Mintys, kad ir paremtos praktika, neliudija pačios praktikos TEISINGUMO, IR TIKROVĖS. Tik su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, atradus savyje, ir pajautus savo DVASINIŲ TĖVŲ – VIENINTELIŲ TĖVŲ – VEDIMĄ IŠ VIDAUS, IR JAM ATSIDAVUS, IR GALI ĮGYTI TOKIĄ PRAKTIKĄ, KURI UGDO IR KELIA ANT MEILĖS DVASINIŲ SPARNŲ ASMENYBĘ – ROJAUS TREJYBĖS SŪNŲ AR DUKRĄ. Ir jeigu tau būtų nesvarbu, kaip mes reaguosime – pritarsime ar atstumsime tavo mintis – tai tu ir nerašytum. O iš tikrųjų tu nori, kad mes tau pritartume, tik nesuvoki, jog tavo minčių padrikumas ir seklumas jau seniai urantams nebetinka. Tai tas pats kaip profesoriui pasiūlyti sugrįžti mokytis vėl pirmoje klasėje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014 09 12
Algimantas
2014-09-12 13:59:02
„dvasinių MOKYTOJŲ rengimo svetainė“ aišku skamba įspūdingai. Mano požiūris gal ir materialus tą prasme kad susiderinau maksimaliai įmanomai save. T.y. absoliučiai jokių žalingų įpročių, jokių depresijų, euforijų o visiškai stabili gera būsena. Jokių neigiamų minčių. Be to nevalgau mėsos išskyrus žuvį, negeriu kavos tik žolelių arbatas, nenaudoju cukraus tik medus arba nieko. Stengiuosi maksimaliai įmanomai nepažeidinėti kitų laisvos valios. Viso to pasekoje jokių ligų nesvarbu kad apie mane siautėja kokia gripo epidemija ar kažkas panašaus. Materialia prasme manau viskas įmanoma pasiekta. Apie dvasinę praktinę patirtį buvau parašęs bet ištrynėt. Tai jūsų reikalas. Jokias kitų mokymais neužsiimu nes tai individualu ir nieko dvasiškai mokyti nereikia. Pasaulyje mokymų galybė. Klausimas ar kuris iš tų mokymų nors truputi teisingas. Aš remiuosi tik savo praktine patirtimi ir turiu absoliučiai kitokį žmogaus ir pasaulėdaros supratimą gautą iš pirminio šaltinio labai „materialiai“. Labai gerai suprantu kas yra materialų ir ne materialu. Jūsų minimos vibracijos tai yra materijos išraiška. Bet egzistuoja tai kas ne materialu. Suprantama su įprastu žmonių supratimu apie dievą tai neturi nieko bendro. Taip kad kas iš mūsų labiau paskendęs materijoje ir nuo jos priklausomas labai klausimas. Čia tiesiog tokios mano mintys paremtos praktika. Kaip jūs jas priimsit man visiškai nesvarbu. Tai tiesiog jūsų asmeninis reikalas. Ar jūs galvosit vienaip ar kitaip tai nieko nekeičia. Kam reiks, atėjus laikui, supras esmę pats iš savęs.
Vytautasvas
2014-09-11 14:16:31
Taip, miela, Jurgita, pasaulis skęsta nuo knygų gausos, tik nėra tarp tų kalnų knygų IŠMINTIES IR ŠVIESOS. Taip, atskiri šviesos ir tiesos teiginiai kai kuriose knygose prasprūsta tarp iliuzinių ir tikrovei prieštaraujančių minčių, bet gyvos, išmintingos, ir vientisos informacinės sistemos šios visos knygos nesudaro. Tuo tarpu TERŠALŲ jos išlieja visą vandenyną, ir vis jį giliną. Ir visa tokia negyva informacijos gausa – per spaudą, televiziją, radiją, internetą, konferencijas, seminarus, keliones po įvairiausias šalis – intelektualiu lygiu pažerta ir tarpusavyje nesusieta, žudo ir mirtingojo protą, ir patį mirtingąjį supančioja, kad jis nebenori tikėti nei šviesa, nei tiesa. Ir tokie netikintys nei tiesa, nei šviesa išauga tėvai, mokytojai, rašytojai, politikai, mokslininkai, policininkai, teisėjai, prezidentai, premjerai, ministrai, gydytojai, kunigai, teroristai, šių dienų fariziejai, kurie jau žaloja ir žudo kitą augančią kartą, nes tada būtent jie PRIMETA SAVO VALDŽIĄ, IR TOJI VALDŽIA YRA NUKREIPTA PRIEŠ ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, IR TOKIA VALDŽIA YRA NETEISĖTA, NES APGAULĖS IR MELO KELIU PRIVERTĖ PATIKĖTI GRAŽIAIS ŽODŽIAIS APIPINTAIS JŲ MELAVIMAIS KITUS, KURIE SAVO BALSAIS TARIAMAI JĄ IR IŠRINKO. Ir kad ir kaip jie save vadintų – prezidentais, premjerais, ministrais, seimo nariais, teisėjais – jie visi yra neteisėtai užimantys savo postus – visi iki vieno – nes tarp jų nėra nė vieno DORO ŽMOGAUS. O koks gali būti nedoras prezidentas, kokios MEILĖS IR ŠVIESOS jis gali mokyti SAVO ŠALĮ, o koks nedoras gali būti premjeras, ministras, teisėjas? O juk jie visi skaitė ir knygų, ir mokėsi mokykloje, ir ko jie išmoko – MELAGYSTĖS IR SAVANAUDIŠKUMO.
Štai Jungtinėse Valstijose atsirado mokykla, kurioje nėra jokių kompiuterių, jokių telefonų, jokių elektronikos priemonių, kur vaikai mokomi vėl skaičiuoti dėliojant pagaliukus, nes visos elektronikos priemonės – ir ypač priklausomybė nuo jų jauname amžiuje – jau duoda tokį neigiamą poveikį, kad net elektronikos priemones gaminančių kompanijų vadovai savo vaikus stengiasi siųsti būtent į šią mokyklą, kad vaikai neturėtų net telefonų.
Tačiau net ir tokia mokykla JAU VIEŠPATAUJANČIO, IR VIS DAR LABIAU ĮSIGALINČIO, BLOGIO PADĖTIES MOKYKLOJE NEIŠSPRĘS, NES TOKIE VEIKSMAI VIS TIEK ATLIEKAMI VARDAN PINIGŲ IR TŲ PAČIŲ AKLŲ IR KURČIŲ DVASIOJE MOKYTOJŲ. Tad rezultatas savaime užprogramuotas TOKIAI MOKYKLAI ŽLUGTI.
MOKYKLA turi veikti vien tik ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MEILĖS PAGRINDU, ATRADUS ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU SAVYJE, IR BENDRADARBIAUJANT SU ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDA VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Visos kitos mokyklos ŽLUGS.
Vakar grįžtu į Žvėryną apėjęs daugybę vietų, ir prie seimo, šalia UŽKALTO VANDENS FONTANO, mane sustabdė pagyvenusi ir sunkiai paeinanti moteris – jau daugiau kaip aštuoniasdešimties metų amžiaus. Ji sunkiai ėjo nuo Mažvydo bibliotekos pusės ties UŽKALTO FONTANO galu, o aš jau buvau beveik praėjęs pro tą vietą, kai išgirdau mane rusiškai pašaukusį netvirtą balsą. Aš priėjau prie jos. Ji manęs paklausė, kur čia įėjimas į seimo priimamąjį. Apsidairiau, kad iš šios pusės gal ir nepateksi į seimą, iš gatvės, be leidimo, iš viso. Štai kaip valdžia atsitvėrė ir apsitvėrė nuo žmonių, kad žmogui reikia net leidimo patekti pas savo TARNĄ.
Aš jos paklausiau, dėl ko ji nori patekti į seimą, kai ten jos niekas nelaukia, ir niekas jos ten neįleis. Sako nori pasikalbėti su Paulausku, mat ją nuskriaudė ir policininkai, ir prokurorai išvijo, o Paulauskas gi buvo prokuroras, tai jis turi padėti jai. Šiandien iš jos du policininkai troleibuse atėmė rankinę su pinigais. Ji net žino iš kokio policijos komisariato tie du policininkai. Todėl ji nuvažiavo ten, tik jos niekas nenorėjo klausyti, o ji pati beveik nemato, todėl nieko pati parašyti nebegali. Tai po tokio sukrėtimo ji nuvažiavo į prokuratūrą, ten, kur tokie... kreivi langai. Tai ten, kada ji papasakojo, kaip iš jos pagrobė rankinę su pinigais tie du policininkai, jai pasakė, kad šitaip būti negali, kad taip pasielgtų būtent policininkai, ir vėl ji nieko negalėjo prisišaukti pagalbon. Todėl ji nori dabar patekti pas Paulauską seime. Aš jai sakau, kad jis tikrai nepadės, nes jis dabar su prokurorais neturi nieko bendro, jis dabar yra seimo narys, o prokurorai jam nepavaldūs. Ir apskritai nėra ko jai eiti į seimą, kur sėdi menko proto politikai ir labai savanaudžiai, o vietoje širdies turi akmenį, todėl rūpinasi tik savimi. Aš sakau jai – geriau aš tave pavaišinsiu skanėstu, ir tu neik į tą parlamentą. Iš kuprinės išėmiau biskvitinių sausainių su šokolado sluoksniais, ir pasiūliau jai. Ji man ir sako – O iš kur jūs žinote, kad aš alkana, nes tikrai nuo pat ryto nieko nevalgiau. Tuo metu buvo trečia valanda po pietų. O kad tau būtų ramiau, aš už tave dabar pasimelsiu, pasakyk man savo vardą – Ana. Aš melsiuosi garsiai, kad girdėtum ir tu pati. Ir pradėjau garsiai rusiškai melstis. Ji ėmė rimti, po kurio laiko net pradėjo kūkčioti. Po maldos jos akys buvo daug šviesesnės. Vidus nebebuvo toks suspaustas. Ji buvo nurimusi, ir tebelaikė atkąstą sausainį, ir vis man dėkojo, ir vis kartojo, kad taip negali būti, gal ji sapnuoja, ir vis klausė, ar aš esu tikras. Aš ją patikinau, jog tikrai ji nesapnuoja, ir aš esu tikras.
Iš kuprinės išėmiau visus sausainius ir padaviau jai. Ji man vėl ir sako – o iš kur jūs žinote, kad aš alkana, jūs tikrai ne iš šitos planetos, jūs netikras, tokių žmonių nėra.
Iš piniginės išėmiau penkiasdešimt litų ir padaviau jai tardamas – Aš esu tikras, ir esu tam, kad stiprinčiau žmones, kad ir jie taptų TIKRI, nes būtent šiuo metu netikri yra JIE, O NE AŠ.
Ji vis be perstojo reiškė man savo dėkingumą, visiškai užmiršusi savo problemą, dėl kurios ėjo į seimą, ir manęs prašė dar nenueiti, ir jeigu dar neskubu, atsisėsti ant suolo, nes ji labai nori dar su manimi pabendrauti. Ir taip mes dar bendravome apie pusę valandos. Aš jai aiškinau, koks turi būti gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe – Visų Tėvu, Amžinuoju Sūnumi, ir Begaline Dvasia – KAIP Juos TRIS ASMENIS – galima atrasti savo viduje, kaip galima pajausti ramybę ir net sveikimą. Ir ką ji turi daryti, kad ir jai nereikėtų daryti akių operacijos, o regėjimas atsistatytų. Kaip tik tuo metu man paskambino Vytautas, ir pranešė, kad mūsų gyvosios pamaldos dar ir šį šeštadienį negalės vykti mūsų nuolatinėje vietoje. Ir kaip buvo keista suderinti šiuos du skirtingus teiginius – ką aš sakiau, jog meilė ir gailestingumas sklinda iš Rojaus Trejybės VISUR, ir kaip tos pačios Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvieji sūnūs ir dukros neturi kur patys prisiglausti, kad pagarbintų kolektyviai tą pačią Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Ir kokia apverktina padėtis VISUOMENĖJE, kur informacijos gausa užtvindė visą aplinką, kur kas žingsnyje vis piršte peršama, tiesiog per prievartą brukte brukama informacija – mes jums padarysime viską, mes jums padėsime, mes jums pastatysime, mes jums suteiksime, mes dirbame jums – o policininkai nuskriaudžia bejėgę moterį, o prokurorai ją išveja lauk, taip ir nepatikėję jos žodžiu, o tiksliau – nepanorę padėti, nes dirba ne savo vietoje. O juk jie visi baigė mokslus, skaitė daug knygų, kurios jiems nenurodė gyvenimo prasmės ir krypties – atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU SAVYJE, kad patirtų savojo CHARAKTERIO TRANSFORMACIJĄ IR Į KIEKVIENĄ PAŽVELGTŲ SU ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MEILE.
Ana man tarė – Algimantai, aš negaliu vis tiek patikėti, kad tai, kas vyko čia su manimi, tikrai vyko. Ir jeigu aš kam nors papasakočiau, manimi nepatikėtų. Aš norėčiau su jumis dar susitikti, nors kartą per savaitę. – Miela Ana, aš savo laiko neplanuoju, tą už mane daro Rojaus Trejybė-AŠ ESU, aš net nežinau, kodėl būtent ėjau šiuo keliu, kada išeidamas į miestą neturėjau ir minties, kad atsidursiu būtent šioje vietoje, nes ėjau tokiais vingiais, kokiais labai retai kada einu. Bet tu tikrai atkreipk į mano žodžius dėmesį, nes aš tau aiškinau, koks skirtumas tarp gailesčio ir gailestingumo. Todėl savęs negalėk, o dėk pastangas, kad patirtum atsivėrimą Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Jeigu aš būčiau tau parodęs gailestį, tai tik būčiau aimanavęs drauge su tavimi, kaip tau sunku. O aš parodžiau tau gailestingumą – ištiesiau pagalbos ranką, apraminau gyvąja komunija su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kurioje ir tu dalyvavai, parodžiau tau išeitį, kad neitum ten, kur tavęs niekas nelaukia, o visada būtum su Rojaus Trejybe, kuri per Savo dvasią yra tavo pačios viduje, kaipo ir mano, kaip ir visų viduje, ir mes tik atradę Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje ir pamilstame visus, ir tai yra tikrovė, ir ateitis. Ir aš būtent ir esu nuo Rojaus Trejybės-AŠ ESU šiame pasaulyje, kad stiprinčiau žmones ir neščiau jiems meilę ir šviesą, kurią ir pats gaunu iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Aš apkabinau Aną, palinkėjau jai ramybės ir kasdienių pastangų atsiveriant Rojaus Trejybei-AŠ ESU.
Ir šitas pats epizodas – yra tikrovės KNYGOS viena pastraipa – gyva patyrimo pastraipa, kuri savyje talpina daugybę klodų – žmogaus sunkią padėtį, jeigu jis nėra atradęs Rojaus Trejybės-AŠ ESU savyje, jo paties menkinantį požiūrį į save patį, jo pasimetimą, jo nesugebėjimą orientuotis aplinkoje, visišką nesuvokimą, kokie yra savanaudžiai politikai ir pareigūnai, kuriems tu nerūpi iš viso, ir vis puoselėjamą viltį, kad jis kažkur sulauks pagalbos ir žmogiško požiūrio, jo nesuvokimą, kad toks gyvenimas – tai kančios egzistencija be turiningo ir palaimingo gyvenimo visų labui, atsidavus Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimui iš vidaus, ir daugybę kitų klodų.
Ėjau ir mąsčiau – juk lygiai tokie pat pasimetę ir bejėgiai yra ir Obama, Amerikos pseudoprezidentas, ir Putinas, Rusijos pseudoprezidentas, ir Grybauskaitė, Lietuvos pseudoprezidentė, ir Europos pseudosąjungos politikai, visi jie kaip NIEKAM TIKĘ IR ATGYVENĘ DAIKTAI, KURIŲ PILNI KAMPAI IR KURIE TIK TRUKDO PAREITI, O NAUDOS JOKIOS.
Ir tik URANTAI YRA TIESA IR ŠVIESA, PASIEKIANTI URANTUS IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU MEILĖS GYVAIS VIRPESIAIS. Ir tai yra vienintelė visoje Kūrinijoje meilė ir šviesa, kuri uždega gyvai kiekvieną atsivėrusį Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad ir pati veikla ir visas gyvenimas, ir visa amžinybė tampa PRASMINGA – GYVENTI IR DIRBTI VISŲ LABUI TAIP, KAIP VEDA ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU.
Ir tik tada supranti, kad visos kitos knygos, be Rojaus Trejybės-AŠ ESU, NIEKADA NESUTEIKS GYVASTIES IR ŠVIESOS, KAD PAŽADINTŲ GYVĄ ASMENYBĘ IR ŠI GYVA ASMENYBĖ KURTŲ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU GĖRĮ IR GROŽĮ IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA VISUMOS LABUI
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-09-11 11:49:05
Mielas Vytautai, tu nesuvoki, kur patekai - tai dvasinių MOKYTOJŲ rengimo svetainė ir Forumas. Tad tavasis požiūris yra per siauras būtent šiai svetainei ir Forumui, nes tu mąstai dar labai MATERIALIAI IR LINIJINE SAMPRATA.
Pirmiausia LAISVOS VALIOS ABSOLIUČIA PRASME NĖRA IR BŪTI NEGALI. Todėl visada laisva valia yra tik SANTYKINĖ. BŪTENT DĖL TO, KIEKVIENAS NAUJAS SPRENDIMAS IR YRA LAISVOS VALIOS TAM TIKRAS APRIBOJIMAS, O TUO PAČIU IR KAŽKIENO LAISVOS VALIOS PRIMETIMAS, KAŽKAM PRIEVARTA. Štai Lietuvoje pilna bažnyčių, kurios šeštadienį stovi tuščios, o urantai neturi kur garbinti Rojaus Trejybės-AŠ ESU, ir urantų laiva valia yra APRIBOTA, jiems primesta prievarta kitų - katalikų, protestantų, stačiatikių ir panašių sektų santykinės laisvos valios išraiška tik "saviems" leisti naudotis tokiais maldos namais. Priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio nėra iš viso, paskaityk mano mokymą, todėl niekas ir nesugrįš, kad patirčiau kažkokį mano laisvos valios pasireiškimo pažeidimą. Yra visuminis virpesių dėsnis, kuris susideda iš mūsų visų skleidžiamų virpesių energijos lauko, apimančio visą planetą, ir net kūriniją. Ir būtent žemų energetinių virpesių laukas, kurį skleidžia ypač intensyviai dabartinės materialios ir vartotojiškos civilizacijos kartos, kurios aktyviai dalyvauja šios civilizacijos įtvirtinime, o iš tikrųjų jos tuo pačiu ją ir GRIAUNA, įtakoja, koks yra mūsų mąstymas, kokia yra mokykla, šeima, politika, ekonomika, kokios yra rašomos knygos, tai atspindys mūsų VIDAUS - MŪSŲ GYVOS KNYGOS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-09-11 11:32:48
Sprendimų priėmimas vadovaujantis kažkokiomis knygomis beprasmis. Esmė ar priimamas sprendimas neprieštarauja laisvos valios principui. Ar jūsų laisvė netampa kažkam prievarta. Tai ir viskas ką reikia žinoti šiame gyvenime. Jei jūsų sprendimas prieštaraus laisvos valios principui per priežastį pasekmę realizuosis grįžtamasis ryšys ir patirsit atitinkamą laisvos valios pažeidimą savo atžvilgiu. Kuo jūs tikit neturi reikšmės svarbu kokius konkrečiai priimat sprendimus. Kažkoks gėrio darymas jūsų supratimu gali būti taip pat laisvos valios pažeidimas.
Vytautasvas
2014-09-11 10:48:27
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]