Forumas: temos peržiūra
Ar galima meilę skirstyti?
Kol dar nebuvau atradusi gyvojo kelio, tai mėgau skaityti ezoterinę literatūrą. Tos knygos mane įkvėpdavo, aš jausdavausi geriau kokią… savaitę. O tada vėl- ieškojimas kažko naujo, nes tuo, ką perskaitydavau buvo sunku vadovautis ilgesnį laiką. Tada imdavau kitą knygą ir t.t… kol galiausiai pajaučiau, kad ta informacija susimakalavo mano galvoje ir jau nebežinojau kuo vadovautis, nes tos tiesos prieštaravo viena kitai.
Paminėsiu konkrečiai kelias knygas. Viena jų – S. Lazerevo “Karmos diagnostika” . Jų yra daug dalių, visų neskaičiau, bet kažkurioje jų rašė, jog tam, kad viskas gerai gyvenime klotųsi, negalima nieko iškelti aukščiau Dievo. Tai yra: labiausiai reikia mylėti Dievą, o visa kita- mažiau.
Tuo metu, kai skaičiau, tai man buvo priimtinas šitas teiginys, bet negalėjau suprasti- o tai KAIP JĮ MYLĖTI? Recepto nebuvo jokio. Vadinasi tai tik teorija, nepritaikoma praktikoje.
Dabar suprantu, kad Dievas- tai tik idėja, nieko asmeninio, artimo ir konkretaus. Tai taip tolima… Lyg tiki, kad jis yra, bet nežinai, nes nejauti. O iš tikrųjų yra Rojaus Trejybė- AŠ ESU, esanti absoliučiai visur ir visuose, per savo dalelę, padovanotą mums- Minties derintoją. Ir ji yra patiriama, jaučiama. Tai jeigu Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra visur ir visuose, tai kaip ją galima mylėti labiau, nei visa kita? Arba kaip galima kažką mylėti labiau nei Rojaus Trejybę- AŠ ESU? Tai juk neįmanoma! Vadinasi, ši knyga klaidina ir supainioja, nes kalba netiesą.
Kita knyga yra A. Nekrasovo “Gyvosios mintys”. Ją senokai skaičiau ir dabar jos neturiu, tai galiu kai ką ir supainioti, bet esmė ta pati. Taigi, joje rašoma apie meilės skalę ir prioritetus: pirmiausiai reikia mylėti Dievą, antroje vietoje- vyrą ar žmoną, trečioje- vaikus, ketvirtoje- tėvus, penktoje- brolius ir seses ir t.t. Ir aš tuo tikėjau !!!! Dabar suprantu, kad tai- VISIŠKA NESĄMONĖ. O gi todėl, kad, pirma: Dievas- neegzistuoja. Yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU ir jie yra mūsų tikrieji dvasiniai tėvai. Tai pagal tą skalę, aš juos turėčiau nukelti į ketvirtą vietą, kai jie yra VISOS KŪRINIJOS ŠALTINIS IR CENTRAS.
Antra: Vyrą mylėti labiau už savo vaikus, tėvus, brolius ir seses. Kaip tą padaryti? Kaip tai turėtų atrodyti? Ar turėčiau visada iškelti vyro poreikius aukščiau vaikų ar tėvų? O jeigu būtų tokia situacija, kad tikrai reiktų rinktis- kurią pusę palaikyti, tai negi turėčiau vadovautis tik šia skale, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją? Ir ar konkretaus veiksmo atlikimas ar neatlikimas jau rodo meilę? Atsakymas- ne.
Trečia: toje knygoje dar rašoma, kad savo pirmą vaiką reikia mylėti labiau už jaunesnius vaikus. Tada, pasak knygos, vaikai jaus teisingumą. Bet ar tikrai? Juk Jėzus minėjo, kad jo šeimoje jis jautėsi blogai, kai tėvai jį iškeldavo aukščiau kitų vaikų, nes jie jautė, kad jis ypatingas. Jėzų tai liūdino, jis nenorėjo jaustis labiau mylimas, nei kiti jo broliai ir sesės ir jautė neteisingumą brolių ir sesių atžvilgiu. Taigi,savo vaikus reikia mylėti, kaip myli Rojaus Trejybė-AŠ ESU- visus vienodai, ir kiekvieną, kaip patį mylimiausią vaiką. Tada vaikai tikrai jausis gerai tokioje šeimoje. Nes jei to nebus- jie užaugs su neteisybės jausmu viduje, jausis nuskiausti visą gyvenimą ir nemokės mylėti, nes neturės pavyzdžio savo šeimoje.
Ketvirta: Jeigu aš sutariu geriau su draugu, nei su broliu, tai ar su juo turėčiau mažiau bendrauti, mažiau jam padėti, jei knyga kalba, kad brolis turi būti aukščiau? Jei biologinis brolis man yra tolimesnis už draugą? Atsakymas vėlgi- ne.
Mūsų tikrieji broliai ir sesės dvasioje yra visi visi žmonės, dvasios ir net Jėzus- vyresnysis brolis. Tai gaunasi, kad vaikai, vyras, žmona, tėvai, broliai , sesės, seneliai , draugai ir t.t. yra mūsų broliai ir sesės. Jie atsiranda ant vieno laiptelio. Ir nebėra prasmės statyti meilės piramidės.
Išvada tokia, kad liko du laipeliai: Rojaus Trejybė- AŠ ESU ir broliai –sesės. Taigi, ar labiau mylėti reikia savo tikruosius dvasinius tėvus nei brolius ir seses? Ne. Kaip saulė šviečia visiems vienodai, taip ir meilė yra visiems vienoda ir šildo visus vienodai, net ir Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O tai kaip tuomet pamilti Rojaus Trejybę – AŠ ESU? Kaip pamilti žmones, kurių nepažįsti, arba tarpines būtybes, kurių nematai? Tik per atsivėrimą ir nuoširdų ryšį su savo tikraisiais dvasiniais tėvais. Juk jie yra MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS, liejantis meilę nuolatos. ir tik nuo mūsų priklauso, kiek mes pajėgsime jos prisipildyti. Kuo daugiau prisipildysime, tuo daugiau jos išspinduliuosime į aplinką, mylėsime visus vienodai ir šviesinsime visą kūriniją. Meilė neskirstoma, neskaidoma ir nematuojama. Ji yra gyva ir tik per gyvą ryšį su MEILĖS IR GYVYBĖS ŠALTINIU IR CENTRU galime iš tiesų ją patirti.
Su meile,
2014-09-14 13:18:30
Komentarai
Taip, Skaiste, dieviškoji meilė nedaloma, jeigu žmogus ją dar skirsto ir segmentuoja, reiškia jis dar nemyli tikruoju meilės jausmu. Jau vien tai, kad tu rašai apie Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU dieviškąją ir besąlyginę meilę parodo, koks nuostabus kokybinis šuolis įvyksta žmogaus sąmonėje, kada jis atranda gyvąjį Rojaus Trejybės-AŠ ESU kelią ir gyvąją religiją, ir tada jis netik suvokia, bet ir patiria Kūrėjo meilės gyvą pasireiškimą savyje, kuris yra gydantis, visada stiprinantis žmogų iš vidaus, o taip pat harmonizuojantis žmogaus charakterį. Tai nėra vientik teoriniai teiginiai, nes ištikrųjų žmoguje palaipsniui įvyksta dvasinis pokytis, ir netgi žmogaus žvilgsnis palaipsniui tampa dievišku, labiau sudvasintu, nes dieviškoji meilė ir šviesa palaipsniui įleidžia į žmogų gyvąją šaknį. Ir aš žinau, kad jeigu žmogus nors akimirką patyrė, kas gi yra tas dvasinis atsivėrimas, tai eidamas į susiliejimą su Kūrėju jo dvasinis indas plėsis, o dvasinis imlumas didės, ir tuo pačiu augs dieviškasis meilės jausmas viduje.Žmogui labai sunku suvokti kas gi ta tikroji meilė, pavyzdžiui, žemiškųjų vaikų motina pergyvena, bijo dėl savo vaikų, kad gal kažkas jiems atsitiks, kyla nerimas, kad nepakliūtų į avariją, ir tai laiko meile, nors tai yra grynai žemo dažnio virpesių būsenos pasireiškimas, bet ne meilė. Taip pat žmogus nemoka laiminti kito žmogaus, nes laiminti kitą žmogų sugeba tik tas, kuris prisipildęs gyvosios Kūrėjo meilės ir laiko ją savyje, tačiau jeigu žmogaus vidus tuščias, tai jis praranda dvasines galimybes, netgi ištarti gerą žodį jis nesugebės.
Nėra žmogaus, kuriam nebūtų reikalinga Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji religija, nes būtent ji sujungia individą su Kūrėju, ir dėl to žmoguje palaipsniui įsiviešpatauja dvasinis meilės turinys, ir netgi žmogus tiktai tada jaučia, ką reiškia mylėti save. O mylėti save Kurėjuje labai svarbu, kadangi save mylintis žmogus visada norės kitam gėrio, niekada nesieks žeminti kito žmogaus ir visada norės ir sieks, kad jo aplinkoje būtų palankios sąlygos kito žmogaus dvasiniam augimui.
Tavo ieškojimus apvainikavo šis nuostabus gyvasis kelias, einantys juo nenusivils. Gyventi ir mylėti žmogus pradeda tik žengiant šiuo gyvuoju keliu, ir ne anksčiau. Tai didžiausias atradimas žmogaus gyvenime, koks tiktai gali įvykti.
Mantas
2014-09-16 10:19:13
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]