Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Ėjimas i visumą, savo paties viduje

Aš turėjau progos, daugiau nei pries metus gal, išgirsti mintis savo prote "Eik i visuma, viduje, žinok sunau mano, kad šitie žodžiai neliktu tamsoje" (tuo metu kai gulejau lovoje seip tamsu buvo, bet gal cia "tamsa" pavartota kaip metafora simbolizuojanti izoliacija nuo sio teiginio apmastymo ir pasidalinimo.
Dar fizikos pamokose, mokytoja I.S. sakydavo "Uždaros sistemos žlunga, reikia susiderinti", ir duodavo pavyzdžių visokiuose fizikos reiškiniuose. Taip pat kaip ir dauguma kitu žymių mokslininku filosofu ir matematiku, teige kad "desniai galiojantys ivairiose saveikose, ar matematines formules galioja ir santykiams tarp zmoniu".
1. Noriu paklausti, ar jus pritariate šiam <<Uždaros sistemos žlunga, reikia susiderinti>> teiginiui? ar pritariate kad tai galioja visoms ir kiekvienai asmenybei, kas susija su jos bendravimu ir domejimusi tikrove kurioje jos esama?
Ištrauka: <<Visata yra visuma; nė vienas dalykas ar būtybė neegzistuoja ir negyvena izoliacijoje. Saviraiška potencialiai yra blogis, jeigu ji yra antivisuomeninė. Tiesiogine prasme tai yra tiesa: "Nė vienas žmogus negyvena pats sau." Kosminis suvisuomeninimas sudaro aukščiausią asmenybės suvienijimo formą. Sakė Jėzus: "Tas, kuris nori būti didžiausias tarp jūsų, tegul tampa visų tarnu.">>(0647-06) ar jai pritariate? kokiais pavyzdžiais tai pasireiškia?
2. Beto, jei vidus yra kaip šaltinis, o šaltinis yra dievas, tai ejimas i dieva savyje, kuomet dievas yra absoliutus visazinis visaismintis ir visa suprantantis, tai zvelgimas i savo paties vidu, ar nereiskia kad tai ka tu gali jausti is vidaus, tai yra butent tai ko reikia visai visumai?
3. Ištrauka: <<Ribiniam žmogui tiesa, grožis, ir gėris sudaro dieviškosios tikrovės visą atskleidimą. Kada šitas kupinas meilės Dievybės suvokimas yra dvasiškai išreiškiamas Dievą suvokiančiųjų mirtingųjų gyvenime, tada būna duodami dieviškumo vaisiai: intelektuali ramybė, visuomeninė pažanga, moralinis pasitenkinimas, dvasinis džiaugsmas, ir kosminė išmintis. Išsivystę mirtingieji tokiame pasaulyje, kuris yra šviesos ir gyvenimo septintajame etape, sužinojo, kad meilė yra didingiausias dalykas visatoje – ir jie žino, kad Dievas yra meilė. / Meilė yra troškimas daryti gėrį kitiems.>>(0648-04)
Jei pritariate ankstesniam teiginiui, kad izoliacija prazutinga, o ejimas i visuma ir susiderinimas gerai. tai kokiu budu galima tai pasiekti jusu nuomone? Jei dievas yra meile, o mes esame jo vaikai. O dar sakoma "koks tevas toks ir sunus", ar tai reiksia kad eiti i visuma reikia per meile visoms asmenybems ir troskima kitu geru savybiu per panasejima i tobulaji musu visu teva?
Siulau atsakyti i uzduotus klausimus, o taip pat diskutuoti kas susije su sia tema.


Vaidas
2006-07-14 18:05:02

Komentarai

Syse, manau urantijos knyga atsirado veliau nei biblija, todel biblija negalejo is anksto priestarauti urantijos knygai, biblija buvo rasyta tada pries 2k metu ir atitinka ta aplinka. O urantijos knyga rasyta kai ta aplinka jau daug issipletusi, ir jos autoriai pilnai zinojo ir biblija, todel savo tiesos paskleidimu kadangi nesutampa su biblija ta tiesa, arba ji labiau isplesta, tai ir sakote kad priestarauja. O butent galima pasakyti kad nera suderinimo tarp siu dvieju knygu, sios dvi knygos negali egzistuoti kaip dvi atskiros, jos turi buti suderintos; turi buti tinkamas poziuris i jas abi, taip kad zvelgdami i abi matytume bendra vaizda;
` Del lietuviu galiu pasakyt kad kiekviena tauta turi savo minusu ir savo pliusu, tai ne tautos buna blogos arba geros, o zmoniu turimos vertybes buna geros arba blogos; jei rusai yra nuosirdus tai gerai tiek lietuvoje tiek norvegijoje. jei yra procentas lietuviu kurie yra pavydūs, aisku nevisi, bet kaip pvz Grigorijus, tuomet tai blogai tiek lietuvoje tiek rusijoje; Siulau orientuotis pagal vertybes, o ne šeip negalvojant nieko negalvojant pasakyti kad viena tauta bloga o kita gera; Beje apie pavyda, ji reikia protingai pakeisti kitu jausmu. Pavydeti is kito zmogaus gero automobilio - tai noreti ji atimti is to zmogaus - tai negerai. O kodel zmones nesusivokia ir nesusiproteja, kodel jie negali irgi noreti tokio pacio automobilio? noreti jo bet savaime suprantama legaliu budu, o ne atimti ir nuskriausti kita zmogu - toks poziuris yra geras, noreti juk galima. bet tik ne atimineti. Kurti savo gerai, pasisavinti is kitu negerai.
` Debesa, pasiulei neblogu minciu. Bet va meile jos seip neimsi ir nepadarysi (dirbtinai). manau reikia vadovautis tuo kas teisinga ir is to vadovavimosi ir elgesio bus savaime ir meile kitiems.
` Zita, kalbant apie reiskinius ir ju vykimo proporcija, tai panasumai pastebimi lygiai tokie patys visur, tiek gamtoje, tiek fizikoje, tiek matematikoje, tiek dvasiniuose, ar bendravimo reiskiniuose. tai nemanau kad as suplakiau viska i viena, o tik izvelgiu ta panasuma kas viska sieja. Juk visi zinome kad viskas kurinijoje pasireiskia is dievo per energija, tik ta energija yra skirtingu rusiu. tai tiek materija veikiama gravitacijos, tiek jausmai, norai, viskas veikia pagal desnius. išskyrus galbut vieninteli dalyka - laisva valia, ji uztikrinama ir buna platus pasirinkimas zmogui, nors irgi apribotas jo paties potencialo kanors nuveikti.
` Tas ejimas i vidu, teisingai sakai kad išorinis pasaulis yra tik vidinio atspindys. Juk musu smegenys kaip dirba, tai viska jos suvokia cia pat visa atmintis ir pajautimai vyksta musu viduje, o tai kad mes galvojame jog esame kambaryje, kad sedime ant kedes ir matome vaizda aplink o dar ir girdime muzika - tai yra musu vaizduote, mes isivaizduojame kad viskas butent taip yra, tokiais lyiai atstumais nutole; Kai zmogus adata isiduria i pirsta, tai jis skausma tapatina isivaizduojamai su savo kuno vieta, bet is tikro tas pajautimas ateina is musu smegenu ir musu smegenyse, ten kur viskas ir yra apdorojama; o jei atsiriboti nuo isoriniu jusliu, kaip moko kaikurios meditacijos technikos? pasinerti i vidu - manau taip galima pradeti suvokti pasauli toki koks jis yra, o ne per isivaizdavimus.
` Pritariu kad tokiam zmogui kuris zino savo vidu, ir isorine izoliacija nebaisi. (o tie zmones kurie apie toki vidu nesusimasto, isorine izoliacija gali neigiamai paveikti). Bet tas ejimas i savo vidu, tai saves supratimas ir tobulejimas, o per save ir aplinkos suvokimas. Ir visas veiksmas neturi vykti vien viduje, visa tai reikia isreiksti ir i aplinka. Juk teisingai sakoma "Kaip viduje, taip ir isoreje" ir atvirksciai. Todel jei viduje jauti meile ramybe, tai ja skleidi ir aplinkiniams.
` Debesa, "fizinės izoliacijos, kad ir kartais, noras terodo dar nesuvokimą visos visatinės esmės." pritariu santykinai, jei zmogui suprantamas sitas teiginys. Kad ir koks uzdaras bendravimo ratas, kokia sekta, na betkoks uzsidarymas apsiribojimas saves, kad ir biblija vien tik - jau yra nesusiderinimas su visa visuma, platesnes prasmes nematymas. Bet viskas palaipsniui, kad ir tavo sakymas 'visatine esmė' mes ja galime tik vis labiau suvokti pakeliui kildami augimo laipteliais.
` Pasnekove <Vaidui>, tu teisus kad zmogus keiciasi - butend dievas sugalvojo kad zmogus butu istobulintas, todel jis su kiekviena akimirka tobuleja ir keiciasi. Tavo klausimas "Tai ar teisinga pasikeitusį vadinti tuo pačiu vardu?" gali buti suvoktas tiek paprasciau tiek sudetingiau. Paemus pavyzdi koks as buvau pries 420sekundziu ir koks esu dabar, tai as pasikeiciau, o kas konkreciai pasikeite? mano zinios, intelektas, protas, bet asmenybe isliko tapati. dievas visiems suteikia viena isskirtine asmenybe, pagal kuria ir galima bus atpazinti kiekviena tvarini kaip atskira per visa amzinybe; O jei sudetingiau, tai yra tokia filosofija ar tokia teorija prieita moksliskai, kad yra tik vienas "AŠ ESU", vienas, ir tik vienas. Ir mes esame to vienintelio "AŠ ESU" dalys, kuios bendrauja tarpusavyje. Ir jei tu suvoki, tai butent daug kuo tai pasireiskia, kad ir tai jog dievo asmenybe yra absoliuti, o mes visi esame kazkokios santykines asmenybes, kaip visos bendrai jau sudarancios ir absoliutuma.
` Vardo esme yra atskirti kur vienas zmogus kur kitas, pradzioje tiesiog susitariama kaip vienas kita vadina, o veliau tie vardai nebesikeicia. Jei tu nori pasakyti, kad as turiu naivumo bruozu, arba ikuniju naivuma, tai panasiai izvalgiai ir konstatuok pagal savo vieno supratima. Turiu daug vardu, bet paprastumo delei as esu Vaidas. Savo 2006-07-15 01:51, as temos aprasymo viena sriti prapleciau pavyzdziais kad butu akivaizdumo ir paprastumo daugiau, o butent teigini "uzdaros sistemos zuva/zlunga, reikia susiderinti su visuma". Pavartotos emocijos, sistemingai nukreiptos tarpusavio supratimui, tarsi klausiancios 'kas ne taip'? Aš nelabai turiu emociju, jei apskritai, jas vartoju kaip susisnekejima su kitais zmonemis kurie jas vartoja, kaip susikalbejimo priemone. Kaip zmones pyksta pavyzdziui, as nelabai moku pykti, bet kad kiti zmones labiau suvoktu mano situacija ar padeti, as galiu suvaidinti iprasta visuomeneje zmoniu elgesi tokioje situacijoje, ir tai yra siekiant tarpusavio supratimo.
` Beje, dar siandien kalbejau, apie tai kad man atrodo zmogus kuris situacija apibudina vienu zodziu - gali buti vaikas mazdaug 2-3metu. Skaiciau forume kazkur, kaip Algimantas rase, kad pilnas minciu reiskimas, ne trumpu sukarpytu fraziu numetimas, padeda geriau vystytis protui. Tai jei tau nesunku ir sugebi, ar bent pats suvoki kas tau cia atrodo Naivu, pasidalink savo mintimis. Nes man panasu kad tu gal kazka painioji, o tai patvirtina argumentu prie sio teiginio nebuvimas. Ir tikrai kaip Debesa sako, kodel tave domina tik tai kas blogai? Si tema yra kuribingas zvilgsnis i ateiti, aciu uz pastaba man, bet linkiu buti labiau visapusisku, o ne 'sustingusiuomis akimis' zvelgti i vienintele deme. ;)
` Jonai, pritariu kad tavo reiskiamos mintys yra susijusios, jei keliamos tokios placios ir viska (daug ka) talpinancios teorijos tai cia kaiptik apie susiderinima su visuma.
` Mano temoje daug atrodo aiksiu, ir trumpu klausimuku, kurie atspindi desnius. Viena is ju "uzdaros sistemos zlunga, reikia susiderinti su visuma" yra gana platus, ir tavo "kaip suvesti galus, kad žmogaus supratime apie pasaulį ir dvasinius dalykus harmoningai ir vieningai viskas tilptų ir susiderintų" sutepla i ta teigini, nors as klausiau ir apemant visas situacijas. Pritariu ir sveikinu, atsakyma kad ir i toki klausima, tik galiu perfrazuoti i bendresni "kaip suderinti viska, kad zmogus ar kita sistema butu harmonijoje ir vienoveje su visuma" ir is to matau iseina dar po to teiginio sekantis klausimas, jau sutikus su tuo teiginiu:

{ kaip pasiekti susiderinima su visuma? Koks turetu buti tas susiderinimas? }

Vaidas
2006-07-15 12:59:23



O pavyko kas ? O kas toliau ?

Gabija
2006-07-15 12:43:24



O toliau - tai reiškia grįžti į pradžią. Peržiūrėti VISAS savo turimas detales (net ir tas, kurios jau sudėliotos) ir jas išrūšiuoti į dvi minėtas dalis. Nieko nuostabaus, jei kažką sumaišysite. Galit net rasti detalių su netikrais ženklais... Aš asmeniškai manau, kad norint įžiūrėti dievišką tiesos žymę, pirmiausia reikia kuo mažiau puikybės ir kuo daugiau NUOLANKUMO.

Jonas
2006-07-15 12:53:19



Jonai,aš tau pavydžiu .Tau pavyko :)

Grigorijus
2006-07-15 11:24:22



stengsiuosi rašyti tik į temą, bet turbūt kai kurių iš jūsų užsipuldinėjimų ir vėl neišvengsiu, na aš jau su tuo susitaikiau.
Vaidai, tiek daug skirtingų ir painių minčių tavo temoje, atrodo kaip sudėtinga lygtis, kurią norisi suprastinti. Taigi klausimas skambėtų taip: kaip suvesti galus, kad žmogaus supratime apie pasaulį ir dvasinius dalykus harmoningai ir vieningai viskas tilptų ir susiderintų? Ar daugmaž pataikiau klausimą?
Pasitelksiu dėlionės (puzzle) įvaizdį, apie kurį kažkur forume esu truputį rašęs. Visi esam dėlioję puzzles ir žinom, kad kuo daugiau detalių, tuo sunkiau sudėti paveikslą. Sunku sudėti net ir tūkstantį detalių, ką jau kalbėti apie penkis tūkstančius. Kitas momentas - nepalyginamai sunkiau sudėti paveikslą, jei nematai paveikslo pavyzdžio. Sunkiau būna ir tada, jei kelių skirtingų paveikslų puzzles yra sumaišytos į vieną krūvą. O jei ir sumaišytos, ir tų paveikslų nematai, o jei dar jie yra sudėtingi, tai tada gali būti visiškas "pravalas".
Man atrodo, kad panašiai yra žmogui gyvenime. Visa informacija, kurią gauname iš aplinkos, patirties, knygų - yra kaip puzzles detalės, viena į kitą nepanašios, atrodo nesiderinančios... Iš kurių kiekvienam reikia susidėlioti savo paveikslą, harmoningai atspindintį visą TIKROVĘ.
Iš esmės yra taip, kad mes gauname žymiai daugiau puzzle detalių, negu mums reikia sudėti vienam paveikslui. Yra dar viena problema - šitam gyvenimo paveiksle detalės gali būti išimtos iš vienos vietos ir padėtos į kitą taip, kad sutaptų. Todėl kiekvieno žmogaus paveikslai gaunasi labai skirtingi. Kai kas sudėlioja tik chaotišką vaizdelį, imdamas tik pačias ryškiausias ir spalvingiausias detales; kai kas bando ieškoti subtilumo, grožio, sudeda gražius vaizdelius ir būna tuo visiškai patenkinti ir laimingi savo viduje, bet tie paveikslai paprastai būna mažyčiai. Yra tokių, kaip Vaidas, kurie bando panaudoti visas arba bent jau kuo daugiau detalių. Tokį paveikslą sukurti žymiai sudetingiau. Žmonės, kuriems pavyksta sudėlioti geresnius paveikslus, siekia juos parodyti, atskleisti. Gyvenimo paveikslai dažniausiai atskleidžiami žmonių parašytų knygų ir raštų forma. Apreikšti ir įkvėpti raštai atspindi pačius tobuliausius paveikslus. Išstudijavus tokias knygas, pagal tą pavyzdį gali dėlioti savo gyvenimo paveikslą ir daugeliui tai pavyksta. Bet VISADA lieka detalių, kurias turi atmest, nes jos prie to paveikslo netinka.
Izoliacija, apie kurią kalbėjo Vaidas, turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Per didelė izoliacija neleis sukurti visumą atspindinčio paveikslo. Bei imsi viską, neišeis nieko.
Kiekvieno iš mūsų dėliojamas paveikslas yra vis kitoks. UK paveiksle yra panaudota daugybė detalių, bet vistiek yra atliekamų dalių. Išmestos svarbios mokslo detalės, iš biblijos detalių pritaikytos tik tos, kurios tiko, kitos irgi išmestos. Taip juk yra...
Bet TIESA yra tik viena tikra. Dievas yra vienas tikras, ir jo sukurtas pasaulis yra vienas tikras. Todėl ir Dievą bei jo tikrovę, pasaulį išreiškiantis paveikslas TIK VIENAS YRA TIKRAS. Mes jo niekada nesam matę viso, bet būtent jį mums ir reikia sudėti. Todėl ir šitoj mūsų puzzlej yra dviejų rūšių detalės: 1) tikrovę ir tiesą reiškiančios detalės yra pažymėtos tiesos ženklu, jas reikia įdėti; 2)o melo, apgaulės, išsigalvojimų detalės - nepažymėtos, jas visų pirma reikia atpažinti ir išmesti. Ta tiesos žymė kartais būna sunkiai įžiūrima, dažnai reikia Dievo pagalbos, kad atsirinktum. Sėkmės dėliojant!


Jonas
2006-07-15 11:14:28



o tavasis tikrasis vardas vis tas pats - uodega.

Debesa tau
2006-07-15 08:40:33



kiekvienoje gyvenimo akimirkoje žmogus vis kitoks - upė nestovi .Tai ar teisinga pasikeitusį vadinti tuo pačiu vardu?
Šiuo laiku : 2006-07-15 01:51 tavo vardas buvo ... Naivumas


Vaidui
2006-07-15 08:34:42



fizinės izoliacijos, kad ir kartais, noras terodo dar nesuvokimą visos visatinės esmės.

Debesa
2006-07-15 08:03:48



Vaidai,
suplakei į vieną vietą fizinius ir taip vadinamus dvasinius dalykus.
Dėl fizinės izoliacijos, ko gero, taip ir yra kaip sakai, tačiau vidinės(dvasinės) izoliacijos nėra ir ji kaip tokia neįmanoma. Jeigu jau žmogus pagaliau susivokė kur tas jo vidus, jei sugebėjo pažvelgti savo vidun, jokia izoliacija jam nebegresia. Gi pats labai aiškiai 'išgirdai'- "eik į visumą VIDUJE..." Vidinis pasaulis ir yra TIKRASIS ir jis yra beribis ir tik jis betarpiškai gali būti pažinus, nes tarp JO ir TAVĘS nėra jokio atstumo, kai tuo tarpu taip vadinamas "išorinis pasaulis" tėra tik vidinio atspindys. Gali, aišku, visą savo materialų gyvenimą domėtis ir grožėtis tais atspindžiais ir tokiu būdu bandyti kažkiek pažinti savąjį vidinį pasaulį, tačiau tai kelias per 'aplink'. Tiesioginis pažinimas, būtent, ir yra 'ėjimas į savo vidų', kuriame ir yra VISUMA. Išorėje nėra nieko tokio, ko nebūtų tavo viduje. Tik Vidiniame Pasaulyje rasi visus ir viską. O išorinis tėra tik atspindžių žaismas. Tai tik dieviškas žaidimas, kuriame gali dalyvauti ir kokiu tik nori lygiu, o gali ir 'izoliuotis', jei noras žaisti prapuola kartais- niekas dėl to nesugrius tikrai :)

Zita (Kaunas)
2006-07-15 07:52:35



Į visumą reikia eiti per teisingą meilę. o teisinga meilė tokia, kai myli mylėtiną, o nemylėtiną skatini mokytis meilės. iš tiesų tai myli ir tą, ir tą, bet fiziniam lygmeny turi veikti adekvatūs veiksmai kito veiksmui, adekvačios frazės kito nuokrypiui nuo visatos dėsnių, nuo meilės visa kam, nuo tikrojo altruizmo. tikrasis altruizmas tai toks gėrio darymas kitiems, kai nelauki jokio dėkingumo už tai. tuo pačiu ir nenusivili jo nesulaukęs, netampi savo paties gerutiškumo auka, kai kyla pretenzijos kitam, nesielgiančiam pagal tavo supratimą. beje, tas pats ir kalbant apie dorovę, moralę. jei žmogus įsivaizduoja esantis moralus, doras, o kiti jam atrodo amoralūs - jis ne šviesuolis, jis doriškumo auka. toks individas eis per gyvenimą ir ieškos ištisai blogybių jame. ir galvos, kad pasaulis blogas, o problemų priežastis - dorovės žmonėse sunykime. toks individas tiesiog dar nemato visuminės kosminės erdvės, nesuvokia pilnai dieviško plano esmės.

Debesa
2006-07-15 07:33:42




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal