Forumas: temos peržiūra

Morontines motos sudijos.

Brangus broliais ir seses, sia tema sukuriau klausydamas jusu urantijos knygos studiju įrasu ir nusprendziau savo suvokima apie morontines motos zemiskaja interpretacija parasyti ir as. Manau, kad šioje temoje savo įžvalgas gali išdestyti tie, kurie Urantijos Knygos studiju grupeje dalyvauti negali nes dar neismoko nugaleti erdves ir asirasti ten kur jiems buti norisi tuo metu. :)
Kai klausau jusu, tai norisi ir man, ten su jumis dalyvauti ir isiterpti, o taip pat paskatinti jus, kad butumete drasesni ir laisviau reikstumetes uzsemimuose, suvokdami, kad niekas kitas, o tik kiekvienas is musu pats tures prabilti, atsiverti, ir gauti tas pamokas kurias veliau suteikti reikes ir kitiems. Taigi asakomybę imtis ant savo pečių, tiek kiek jos galite panesti reikia jau dabar.

1. Specifinių gabumų demonstravimas neliudija, jog yra dvasiniai
sugebėjimai. Protingumas nėra tikrojo charakterio pakaitalas.
Išplečiant ši teigini, mano supratimu, tikrai reiketu pamineti kas gi yra tas dvasingumas ir kas yra papastas protingumas, Man siek tiek lengviau nes isklausiau Algimanto aiskinima ir jusu diskusijas ir samprotavimus, bet as vistiek pridesiu ir savo suvokima nes savo mintis isdestyti reikia mokintis ir man.
Dvasingumas mano suvokimu tai tikrosios relaybes pasireiskimas tvarinio harakteryje. Dvasingu zmogus tampa tuomet kai jo harakteryje ima reikstis Kurejo-Rojaus Trejybes-AS ESU harakterio savybes. Dvasingu zmogus pradeda tapti tuomet kai pradeda isiklausyti i vedima is vidaus, kai praeda gilintis labiau i save ir supancio pasaulio pasekmiu priežastis ima ieskoti ir patirti savo viduje ir tuom paciu vis labiau atsiverdamas Kurejo Dalelei savo viduje. Nors savo dvasinio vystymosi pradzioje toks tvarinys gali ir nesuvokti kad yra vedamas, bet su laiku bendraudamas su kitais ir aiskindamas savo suvokima apie gyvenimo realybes ir dvasines tiesas, kurias jis pats jau suvokia, pradeda pastebeti, kad mintys kurias jis issako ne visos yra jo, ir jis pats yra tik klausytojas to, kas sklinda is jo lupu. Tada jau mirtingasis pradeda po truputi mąstyti kas jis, is kur jis ir ka gi jis cia sioje zemje veikia, kur jis eina ir kodel cia gyvena, pradeda ieskoti ir savo vidine patirtimi patirti atsakymus i siuos jam svarbius klausimus ir vis labiau isitvirtinti sielos ir dvsios realybeje, [asireiksdams tikruoju dvasiniu harakteriu. Taip prasideda tyrinejimas ir ieskojimas, o kai zmogus iesko, tai tas jau reiskia, kad Kurejas ji jau surado ir kazkuria prasme i jo vidu jau prisibelde. Cia noriu pamineti kad polinki i dvasini atsiverima itakoja ir zmogaus aplinka, bet labiausiai visgi itakoja Genetinis tvarinio proto imlumas dvasinems tiesoms. Jeigu bandyti harakterizuoti zmogaus dvasini harakteri, tai jam yra budinga ilgalaike kantrybe, uzuojauta visiems tvariniams – augalamas, gyvunams, zmonems, nuolankumas, nuosirdumas, kuklumas, mastymo gilumas. Veliau tolimesniame tvarinio atsiverime Dvasios Saltiniui atsiranda saves suvokimas amzinybeje, kosmines izvalgos gilejimas, saves, kaip kosmines realybes dalies suvokimas, visos kurinijos tvariniu brolystes suvokimas, laiko ir erdves nykimas vidiniame kosmose, ir pakilimas virs laiko ir edves, nes gyvenant viduje ir suvokaint aplinka giluminiu zvilgsniu, tvarinys tampa vis labiau realybeje gyvenanciu virs laiko ir erdves. Taigi taip as apibudinciau ta dvasini zmogaus TIKRAJI harakteri. Zmogus tuo labiau tampa sudvasintas, kuo labiau atsiveria Dvasios Saltiniui ir Centrui, ir savo siela-dvasia vis labiau atsiverdamas, pasireiskia tuo TIKROVES savuoju harakteriu, savo unikalios asmenybes spalvomis nudazydams Rojaus Trejybes AS ESU pasireikima per ji i jo aplinka.
Tuo tarpu protingumas ir zmogaus intelektualiniai sugebejimai, imlumas, gera atmintis, analitinis mastymas, manau taip pat priklauso tiek nuo genetinio paveldejimo, o taip pat ir nuo proto ir intelekto lavinimo. Nezinau ar geras pavyzdys butu siuolaikine mokykla, nes ji zmogaus nemoko ir jo tikrosios asmenybes niekaip neatskleidzia, bet tik luosina tvarini paversdamas ji aptisku, nerodanciu iniciatyvos sutverimu, tikru sistemos vergu, kuris pabaiges mokykla visiskai nera pasiruoses gyventi savarankiska gyvenima, net nezino no ko pradeti. Bet jau ir cia galima stebeti skrtingus vaiku intelekto tipus, Protingas zmogus nebutinai yra dvasingas, o nesudvasintam protui yra budingas skubotumas, ivykiu segmentavimas laike, ir daznai nesugebejimas ivykiu sekos suvesti i viena. Toks, protingas bet nedvasingas tvarinys daznai yra sukaustytas baimes pazvelgti giliau i savo vidu, bijo atsakomybes – ka kiti pagalvos. Bet ką, ko toks tvarinys suprasti negali jis neigia arba laiko tai fantazijomis ir neegzistuojanciais dalykais,

Žmogaus intelektas ir protas ilgainiui turi potencialą ir gali tapti sudvasintas, ir būti puikiu instrumentu tvarinio dvasingumo pasireiskimui.

Bendrauti ir susitarti, dviems Tvariniams, vienam bunant labiau atsiverusiu Kurejui, kitam maziau arbas visai uzvertu vidiniu voztuvu yra labai sunku – daznai kyla nesutarimai del skirtingo to paties proceso ar dalyko matymo, kai vienas mato vien tik segmentuotai ir intelektualiai o kitas giliai, visuminiai, nuosekliai, dvasiniu zvilgsniu. Man labai patinka teiginys kuriuo prasideda Algimanto knygos Krikscionybes Duzenos ivadas “Dvasinis ţmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį.“ (Pirmasis
korintiečiams, 2, 15). tai tikrai yra tiesa. Ir nors Dvasinis zmogus tikrai yra orus ir nesavanaudis, nepykstantis, neisizeidziantis, neliudnas ir nenusimines, nepriklausantis nuo kazkokiu tai isoriniu nuotaiku bet jas valdantis, deja daznai vien tik intelektualaus ir to protingojo yra matomas butent taip, maisant jo nesavanaudiskuma su kvailumu, vidine ramybe su liudesiu ir uzsigavimu ar nuotaikos neturejimu, greiztuma su pykciu, ir tikrojo dvasinio harakterio is viso nesuvokiant ir galvojant, kad sis dvasingasis yra beprotis.

Tuo tarpu kalbant apie specialius gabumus, man tenka sutikti ivairiu zmoniu, tokiu kurie dirba bankuose ir valdo milijonines pinigu sumas, tuo paciu ir ivairius verslus. Turi aukstaji, zmogisku supratimu, financini issilavinima, sugeba valdyti skirtingus verslus tuo paciu metu, turedami tas pacias 24 valandas, taip pat demonstruoja kito zmogaus supratima, bet tik tiek kiek to reikia verslui – vadinasi ir tas supratimas yra savanaudis, pagarbą, mandagumą, sugeba vadovauti zmonems. Bet vos kalba pasisuka apie dvasines realybes, toks tvarinys tuoj pat demonstruoja nekantruma, sarkazma, nepakantuma, pasaipa ir visiska netikejima. Nors tuo paciu studijuoja metafizika, moksla apie zmogaus smegenu veikla tik intelektualiai, o Kureja neigia, nes niekada, kaip jis sako, niekas neįrode, kad toks egzistuoja, ir jo ignoravimo sienos pramusti negali jokie argumentai. Kai kurie tvariniai visiskai neturi imlumo dvasiniei sveisai. Atrodo, kad ju vidus visiskai uzblokuotas dvasines sviesos priemimui, o tuo tarpu reakcijos panasios kaip ir pirmame avejyje tik dar prisideda ir toks gyvulinio pobudzio puolimas, visai taip, kaip ispraustas i kampa gyvulys is baimes puola kad apsigintu.

Baigiant noriu pridurti, kad joks dvasingumas ir tikrojo harakterio demonstravimas nera imanomas be Dvasios Saltiniu ir Centru, kokiais yra Rojaus Trejybe ir Visumine Asmenybe AS ESU, o sausu intelektu besivadovaujantis tvarinys, kad ir kaip jis butu intelektualiai isvystęs, yra nepajegus suvokti dvasiniu realybiu tol kol savo vidaus Kurejui Rojaus Trejybei eatveria.

Telydi jus ramybe.

Komentarai