Forumas: temos peržiūra
NEĮTIKĖJUSIOS Meksikos sostinės - Meksiko - vargai dėl kapinių.
Meksikos sostinės – Meksiko – gyventojų patiria didžiulius vargus dėl kapinių stokos. Meksika yra pati katalikiškiausia pasaulio šalis – 83 procentai gyventojų save laiko katalikais. Toks pat katalikų procentas yra ir Filipinuose, tačiau Meksikos gyventojų skaičius 120 milijonų, o Filipinų – 100 milijonų. Aišku, yra dar ir DIDESNĖ katalikiškumo CITADELĖ – Vatikanas. Tačiau jis yra pseudovalstybė, kuri pati yra Italijos sostinės Romos – mieste – ir kurioje vos 1000 gyventojų ir jie visi 100 procentų – katalikai. Meksike yra 118 kapinių, ir jos visos bus pilnos po maždaug trejų metų. Ką dabar daro miesto valdžia. O gi priima savo įstatymų galią turinčius dokumentus, kurie numato, kad palaidojus iškeliavusiųjų mirtingųjų kūnus, jų giminės pasirašo sutartį su miesto valdžios institucijomis, kad jie po septynerių metų išsikas tuos pačius palaikus, ir šitokiu būdu atlaisvins vietą naujiems mirtingiesiems, kurių sielos jau iškeliavo iš mirtingojo kūno, ir jį būtent ir reikia palaidoti. Kremuoti kūnų meksikiečiaI NENORI, NES TAI PAŽEIDŽIA JŲ SENELIŲ IR PROSENELIŲ TRADICIJAS, IR NEBELIEKA KAIP PAREIKŠTI NEI PASKUTINĖS PAGARBOS PER LAIDOTUVES, NEI PAŽYMĖTI MIRUSIŲJŲ DIENĄ. Todėl jie piktinasi, kad tiesiog kažkoks biurokratas tiesiog savo rašiklio dėka parašo naują potvarkį, kuris gali net sugalvoti ir mirusiųjų dieną panaikinti. Tai baisus nesiskaitymas su mirusiųjų giminėmis ir pagarbos mirusiesiems sunaikinimas. Tačiau žmonės dar labiau priekaištauja valdžiai, kad nepraėjus ir tiems septyneriems metas, jau po kokių trejų metų iškasa palaikus ir toje vietoje laidoja kitus, kuriuos taip pat po kurio laiko iškas.
Ir šitoks fabriko konvejeris sukasi be sustojimo. Dabar sostinėje telikusios 70000 laisvų laidojimui vietų, o per metus palaidojama net 31000. Tie kapai, kuriuose palaidoti mirtingųjų kūnai buvo šitaip jau ekshumuoti, o jokie giminės neatsiliepia, tai tokie palaikai arba pakasami po naujuoju karstu, arba dedami ant dviejų tam tikslui pastatytų altorių tiesiog atvirai. Tad kaulų kalnai ant šių altorių auga kaip ant mielių.
Na, o jeigu giminės atsiliepė, tai palaikus arba sudegina krematoriume, arba kur nors palaidoja kitoje atokioje nuo miesto vietoje.
Taigi, katalikiška Lietuva, palyginus su tokios – DAR LABIAU – katalikiškos Meksikos laidojimo problemomis, atrodo kad gyvena kaip turtingas žemvaldys, kuriam niekas nenurodinėja savo palaidotus gimines išsikasti po – bent jau – septynerių metų, o tai gal ir anksčiau, kaip tą turi daryti Meksiko gyventojai. Kokia erdvė ir atgaiva, kiek dar rezervų Lietuvos miestų kapinių teritorijoms, palyginus su Meksiko padėtimi, kur tiesiog nebėra pačios žemės naujoms kapinėms. O čia dar Lietuvai labai TINKAMAI pasitarnavo ir pati valdžia, kuri neišmanydama kaip tvarkyti krašto reikalus, privertė VIENĄ MILIJONĄ GYVENTOJŲ išbėgti KUO TOLIAU.
Ką gi, laisviau bus surasti lopinėlį mirtingojo paskutiniam kauburėliui šitame pasaulyje, jeigu ir lietuvis, kaip KOKS užsispyręs meksikonas, nenori, nors tu ką, kremuoti mirusio materialaus kūno, kuriame jokios sielos nebėra. Ji tikrai buvo, bet buvo tol, kol veikė visas šis gyvas mechanizmas. Siela buvo kaip asmenybės tapatybė šitame pasaulyje – gal dar mieganti, o gal jau ir pažadinta GĖRIO IR ŠVIESOS DARBAMAS MEILĖS MOTYVU IR VISŲ LABUI. O dabar likęs tik sudėvėtas materialus apvalkalas, kuris neturi užimti žemės, skirtos GYVIESIEMS.
Negali būti gyvasties be gyvybės Šaltinio, kuris būtų atrastas savyje – Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Ir tik atradę Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, suvoksite, kodėl BŪTINA kremuoti mirusį materialų kūną, o ne laidoti užkasant po žemėmis, ir dar apraudant kasmet, uždegant žvakutes per visų šventųjų ir mirusiųjų šventes, kurios kaip tik ir bus jau šį savaitgalį, ir šitaip TARIAMAI rodant pagarbą GYVOMS SIELOMS, kurios jau yra išgabentos iš mūsų planetos Į PRISIKĖLIMO PASAULĮ – IR VIENOS JAU PAŽADINTOS, O KITOS DAR LAUKIA SAVOJO PAŽADINIMO, JEIGU ŠIAME PASAULYJE IRGI LAIKĖSI NEGYVŲ RITUALŲ, LAKSTĖ Į RITUALINĘ BAŽNYČIĄ, BET TAIP IR NEPASIRŪPINO ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ATRADIMU SAVYJE IR NEĮTIKĖJO GYVAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-10-28 15:32:58
Komentarai
Labai neišmintingas Meksikos sostinės – Meksiko miesto valdžios įstatymas įspraudžia gyventojus katalikus į tokius siaurus rėmus, kad šie, kas liūdniausia, vis vien ketina laidoti savo išėjusiųjų artimųjų fizinius kūnus kad ir septyneriems ar trims metams. Argi tai ne kvaila? Kam laidoti ten, kur po kelių metų vėl teks išsikasti pradėjusį irti kūną? Ir kur jį tada dėti? Iš viso, įstatymas kvailas, o nenoras kremuoti negyvų kūnų dar kvailesnis. O tai rodo, kaip giliai tokių mirtingųjų pasąmonėje įsišakniję ritualiniai papročiai ir tradicijos, kurių niekaip negali sulaužyti. Ir taip visame pasaulyje, į kokią evoliucinę religiją bepažvelgsi, visose pagrindas yra RITUALAS. Ir tas ritualas kaip dogma iškalta akmenyje ir nepajudinama, šalta ir smaugianti dvasinę asmenybę, užrakintą po devyniais užraktais, įkalintą fiziniame kūne, kuris tėra apvalkalas. Toks pat išorinis apvalkalas kaip gyvatės išnara. Tik gyvatė nenusimena dėl nusidėvėjusios išnaros, o žmogus pergyvena, aprauda, nes niekas jo per kartų kartas nėra apšvietęs TIKROVĖS ŠVIESA – gyva KŪRĖJO išminties meile, kad tikrasis šio žmogiškojo kūno gyventojas yra DVASINĖ ASMENYBĖ. Ji yra gyva ir NEMIRTINGA, Rojaus Trejybės-AŠ ESU sukurta, ir talpinanti savyje visą amžinybės potencialą, galintį atsiskleisti tik GYVO ĮTIKĖJIMO dėka. Juk ne šiaip sau paties Kūrėjo dalelė Minties Derintojas yra padovanotas kiekvienam mirtingajam, avansu, kad atvestų link JO Paties. O ar mirtingasis įsiklauso į jo vedimą iš vidaus? Ne, neįsiklauso, todėl tik dar labiau ir sunkiau įsipainioja į besikartojančius metų metais išorinius ritualus, suvaržo save, sumenkina mąstymą, apsunkina savo gyvenimą, pasmerkdami kančioms bet kokiais pavidalais.Kiekvienas ritualas yra atliekamas baimės pagrindu, jame visiškai nėra meilės. O baimė slopina gyvos tiesos ir šviesos troškimą, kad mirtingasis kaip koks nemąstantis gyvūnas aklai atlieka „šventą pareigą“, laidodamas fizinį kūną kapinėse, bet bijodamas jį kremuoti ir išbarstyti pelenus, nes nebus kur ateiti apraudoti mirusiojo, kuris tuo tarpu yra GYVAS, nebus kur ateiti pagailėti savęs, pakankinti dar ir dar kartą. Ir kam tokia kančia reikalinga? Argi Rojaus Trejybė-AŠ ESU sukūrė kančią, numatė kad mirtingasis dėl ko nors kentėtų? Ne, nenumatė. JI skleidžia vien tik meilę aukšto dažnio energetiniais virpesiais, kurie talpina savyje gėrį, grožį, harmoniją, teisingumą, dorą, ramybę, veiklumą, pasitikėjimą. Ji ragina iš vidaus kiekvieną Savo vaiką atrasti JĄ savyje, ir atskleisti save kaip nuostabią dvasinę asmenybę, ir sužydėti nuostabiai gaiviu tyros meilės žiedu, visų labui.
Štai kodėl Rojaus Trejybė-AŠ ESU mums visiems apreiškė Save, kad išsilaisvintume iš įvairiausių mus pažabojusių ritualų, dogmų, prietarų, klaidingų sampratų pančių, kad taptume laisvi, meilės dvasine būsena spinduliuojantys ORŪS Jos vaikai – GYVI SŪNŪS IR DUKROS. Kad daugiau nekeliaklupsčiautume prieš ikonas, stabus, ir kitokius klaidingus idealus, o savyje imtume lieti gyvus įtikėjimo pamatus, ant kurių statytume gyvojo įtikėjimo nuostabų dvasinį rūmą – kurtume ir puoselėtume gyvąją šventovę kartu su atrasta savyje Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Ji jau YRA mumyse, kiekviename, tik reikia Ją atrasti, ir tada per nuolatinį bendravimą savais žodžiais su JA, gilinti įtikėjimą. Ir tai bus pačios tikriausios ir svarbiausios pastangos, kurių dėka palaipsniui kiekvienas pajausime, kaip gi Rojaus Trejybė-AŠ ESU veda kiekvieną iš vidaus, kaip Ji išmintingai ir labai tvirtai kreipia mus gyventi teisingą, dorą, aktyvų, meilės ir laimės kupiną gyvenimą, visų gerovės labui. Tai gyvas gyvenimas, o jame nėra skausmo, nėra kančios, prievartos, apgaulės, nepasitikėjimo, iliuzijos, nes galime realiai patirti nuostabų nuolatinį dvasinį pasitenkinimą iš garbinimo ir gyvo bendravimo su JA. Nėra nieko, kas galėtų būti arčiau mūsų ir net mūsų pačių viduje, kaip nuolat yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU – mūsų kiekvieno Dvasiniai Tėvai, Tobuliausi Draugai, Amžinieji Dvasiniai Mokytojai.
Su meile,
Jurgita
2014-11-03 21:43:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]