Forumas: temos peržiūra
Jėzaus mokymas KALBU JUMS VĖL apreiškimo knygos antrojo leidimo proga, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2014 10 25
Algimantas:
Mylimas Šeimininke Sūnau Kūrėjau, Jėzau, aš esu pasirengęs suteikti tavąjį perteikiamą mums mokymą-atsakymą į mano dvasios sesės, Vandos, klausimą, pageidavimą, ką tu galėtum tarti mums tavojo apreiškimo KALBU JUMS VĖL antrojo leidimo atspausdinimo proga.
Šeimininkas Sūnus Kūrėjas-Jėzus:
Mano patys mylimiausi dvasiniai broliai ir sesės, aš jus šlovinu, kada prisijungiu prie jūsų nuostabių šlovinimo ir garbinimo mūsų gimtiesiems dvasiniams Tėvams maldų. Aš prisijungiu prie jūsų gyvųjų virpesių, juos taip pat sustiprindamas savaisiais ir pasiųsdamas mūsų bendriems Tėvams į Rojų – visos Kūrinijos tikrąjį geografinį centrą.
Aš šlovinu jus, kad jūs būdami patys mažiausi, materijoj dar esantys dvasiniai vaikai, nesustiprinę savo dvasinio stuburo, turintys tokią skaudžią jums, ir tamsią, aplinką, taip nuoširdžiai, taip atsidavusiai ir ištikimai žengiate šituos kupinus meilės, gyvuosius, laisvus nuo ritualų, žingsnius, gyvajame jums suteiktame mūsų dvasinių Tėvų tikrovės amžinybės kelyje.
Kokią jūs atgaivą suteikiate man, kada aš matau jus! Jūs esate man atgaiva, kai aš žvelgiu į jūsų aplinką, matau tą savanaudiškumo jūrą, net visą vandenyną, kaip elgiasi jūsų planetoje dvasiniai broliai ir sesės, ir tarp jų aš matau jus, siekiančius ryškesnės šviesos, siekiančius dvasinio spindesio. Net ir jūs, turėdami daugybę vidinių abejonių, nepasitikėjimo, nuoširdžiai trokštate tapti geresniais, šviesesniais, net ir maldoje jūs išsakote savo troškimus, kad galėtumėte ryškiau, stipriau paskleisti šitą šviesą kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms. Juk aš šitą knygą – apreiškimą – suteikiau jums matydamas tą tamsią ir jums patiems skausmą sukeliančią aplinką. Aš stebėjau jus ir mačiau, kad jums reikalinga išorinis sustiprinimas – sustiprinimas šviesos žinia, ir aš tą žinią jums siekiau perteikti, kad galėtumėte paimti į savąsias rankas materialia išvaizda materialią mano apreiškimo knygą. Ir kada jūs iš tikrųjų įsitraukiate į tą kupiną meilės motyvo ir pasireiškimo bendradarbiavimo veiklą, už aukas dalindami šitą mano gyvą apreiškimą – šviesos knygą – jūs patys patyrėte, koks yra mano dvasinis brolis ar sesė, koks yra jo charakteris, kokie yra jo kupini viduje klausimai, abejojimai, išgąstis, ar nuoširdus troškimas. Jūs matėte savo dvasinius brolius ir seses, kaip skirtingai jie reaguoja į jūsų pačių rankose laikomą mano šviesos dvasinę knygą. Vieni su džiaugsmu ją priėmė, kiti atsainiai ją sugrąžino jums, treti nenorėjo net prisileisti jūsų arti, kad tartumėte šviesos žodį apie mano šią apreiškimo knygą. O dar kiti, turėdami savyje nepasitikėjimo tiek manimi, tiek ir savimi, kukliai priėmė jūsų pasiūlytą dovaną, bet greitai ją ir užmiršo, palikdami ją dulkėti nepaliestą. Tai tas pats kaip jūsų dvasinį brolį ar sesę atstumti, ir dar skaudžiau – užrakinti kur nors tamsiame kambaryje, kad jis liktų vienišas ir užmirštas.
Kada jūs žvelgiate į šitą mano jums suteiktą dvasinę išmintį, ji daug kam iš jūsų jau yra siaura. Juk jūs dabar jau garbinate Rojaus Trejybę – ir net Visuminę Dievybę – AŠ ESU. Jūs patiriate, kokia yra atgaiva, kada jūs susiliejate su savo – ir mano – dvasiniais Tėvais. Ir jums jau rūpi, kad ir šitame apreiškime, šalia Tėvo vardo suspindėtų ir Kiti Lygiaverčiai Du Rojaus Trejybės Asmenys ir Asmenybės, ir Visuminė Dievybės Asmenybė – AŠ ESU.
Tai dar kartą paliudija mūsų dvasinių Tėvų išmintį, ir manąją išmintį, kada jums perteikiami apreiškimai, jie skirti tos akimirkos šviesos paskleidimui, kuri gali sustiprinti jus, kokie esate tą akimirką. O kada jūs žengiate dvasiniu keliu nuoširdžiai, dėdami nuoširdžias ir atkaklias pastangas, jūsų viduje esanti nuostabi ikiasmenybės – jums suteikta Kūrėjo – dovana – pati Kūrėjo dalelė, jums pavadinta Minties Derintojo vardu, taip pat perteikia jums dvasinę išmintį ir šviesą iš vidaus, ir tuo pačiu jūsų dvasinis protas yra ugdomas, plečiamas, gilinimas, atitinkamai su jūsų įdėtomis pastangomis. Ir tada jūs patiriate, jog turite dar papildomai kokių nors teiginių, šviesos teiginių, kurie galėtų išplėsti ir manąjį jums suteiktą apreiškimą. Reiškia, jūs ūgtelėjote ta dvasine šviesa, kuri gali oriai praplėsti mano aną akimirką jums suteiktą apreiškimą, kuris anos akimirkos jūsų asmenybės tapatybei buvo reikalingas kaip laiptas, kad padėtų jums ant jo užlipus stotis ant kito laipto, kurį jums suteikia jūsų Vidinis Pagalbininkas, jums suteikdamas giluminę kosminę išmintį. Ir dabar jūs turėdami savo pačių dvasinių patyrimų materialiu lygiu, o taip pat ir dvasine prasme, jūs jau nuo tos akimirkos, kada aš jums suteikiau šį apreiškimą, ūgtelėjote, jūsų charakteris sustiprėjo, jūsų giluminis požiūris išaugo, todėl apreiškimas negali būti sustingdyta Tiesa, nes Tiesa visą laiką išlieka gyva, jinai pulsuoja tuo gyvybės ritmu, kokį suteikia jūsų asmenybės naujos akimirkos tapatybė. Ir štai šitai tapatybei jau priimtinas Rojaus Trejybės garbinimas, ir net AŠ ESU Visuminės Dievybės garbinimas.
Ir jūs mane mokote, nes ir aš prisijungiu prie jūsų Rojaus Trejybės ir Visuminės Dievybės – AŠ ESU – garbinimo. Kokia tai yra nuostabi atgaiva manajam asmeniui ir mano tapatybei, kokia šią akimirką jinai yra, bendraujant su jumis, ir gali patirti tą džiugesį, kada aš prisijungiu prie savųjų – pačių mažiausių – dvasinių brolių ir sesių, mano – materialia prasme – buvusioje gimtojoje planetoje, kur aš suteikiau šitą apreiškimą kaip šviesos gyvastį, o dabar jie yra pabudę tokiai ryškiai šviesai, kad patys skleidžia Kūrinijai naują, Visuminės Dievybės – AŠ ESU, garbinimo šviesą – gyvą šviesą, kuri moko visą dvasinę Kūrinijos šeimą neapsiriboti Rojaus Trejybės garbinimu, koks vyksta Rojuje, bet taip pat garbinti ir Visuminę Dievybę – AŠ ESU.
Kokia tai atgaiva mums visiems! Bet neužmirškite – prie to prisidėjau ir aš, suteikęs jums šitą dvasinį apreiškimą, pavadintą KALBU JUMS VĖL. Ir kaip džiugu, kad jūs šiandien turite šitos apreiškimo knygos antrąjį leidimą. Reiškia, anas leidimas nenuėjo veltui. Jūs jį studijavote, patyrėte savo viduje tų teiginių Tiesą, Šviesą, ir Tikrovę, patyrėte jų pasireiškimą savajame gyvenime, todėl jūs šitą šviesą įsisavinote, taikydami ją praktiniame savo gyvenime. Ir kiek daug jūsų – santykinai daug – šitą apreiškimų knygą jau įsisavino. O dabar atėjo eilė antrajam jos leidimui, kad ir su juo jūs galėtumėte pasiekti dar kitus savo dvasinius brolius ir seses, jau ryžtingiau, su didesniu pasitikėjimu, ir atsidavę mūsų dvasinių Tėvų vedimui iš vidaus, aiškinti ir manojo apreiškimo Šviesą ir Tiesą. Net ir patys stipresnį pajausite energetinį Rojaus Trejybės-AŠ ESU pasireiškimą jūsų viduje, kada jūs dalinsite šitą knygą, ir patys paaiškinsite, o kodėl gi yra tas papildinys. Tai ir yra toji Gyvoji Šviesa, kuri papildoma. Ji nėra užfiksuota akimirkos amžinybėje, jinai yra išplečiama, todėl ir nuostabus ir išmintingas buvo manojo dvasinio brolio Algimanto sprendimas papildyti mano kitais, daug vėliau suteiktais, mokymais. Tie patys jūs, kurie jau girdėjote manuosius mokymus, skaitėte, dabar jie sukaupti į vieną papildinį, leis ir kitiems, pirmą kartą paėmusiems šitą antrąjį manosios knygos leidimą, perskaityti ir papildomus mano šviesos suteiktus jums vėlesnių laikų mokymus. Tai yra patvirtinimas, kad apreiškimas gali būti išplėstas, apreiškimas gali būti net ir sumodeliuotas taip, kad galėtų ką nors šiek tiek ir pakeisti, nes kiekvieną akimirką perteikiant savąją teiginių šviesą, apreiškiamą jums, aš turiu atsižvelgti ir į jūsų tos akimirkos dvasinį imlumą. O kada jisai auga, plečiasi, aš galiu suteikti jums papildomą dvasinę šviesą, kurios jūs nebūtumėte įstengę priimti ankstesniu laiku. Todėl nenustebkite, jeigu vėlesni apreiškimo teiginiai galės kai ką ir ištaisyti. Juk jūs puikiai suvokiate, kada skaitydami net ir tą epochinį apreiškimą, pavadintą Urantijos Knyga, jūs matote dabar, kiek daug jau jūs išplėtėte teiginių, juos net tam tikra prasme ištaisėte, nes anie teiginiai buvo adaptuojami prie dvidešimtojo amžiaus mirtingojo proto, dvidešimtojo amžiaus pradžios mirtingojo proto, kuris neturėjo tokių, dvasinio sąlyčio su Tėvu, su Rojaus Trejybe, su AŠ ESU, patyrimų, kokius turite jūs. Todėl jūs ir galite gauti dvasinius mokymus ne tiktai iš manęs, bet ir iš Rojaus Trejybės- AŠ ESU. Ir tie mokymai jums suteikiami tam, kad galėtų jūsų protą ir įžvalgą plėsti. Todėl žvelgdami į kiekvieną apreiškimą jūs turite matyti ne ankstesnio apreiškimo paneigimą naująja šviesa, bet ankstesnio apreiškimo išplėtimą, papildant naująja šviesa. Juk jūs negalite atsidurti iškart pačiame viršutiniame aukšte, net jeigu jūs nežengiate laiptelis po laiptelio materialiais laiptais, jums reikia atitinkamai paskirti tam pastangų ir laiko. O, sakykime, jūs važiuojate liftu, ir čia jūs negalite patekti iš karto, jums reikia įdėti pastangų nuspaudžiant mygtuką, jums reikia pasirinkti, kokį aukštą jūs norėtumėte pasiekti. Reiškia, reikalingos tos intelektualios pastangos, kad jūs nuspaustumėte tą mygtuką, kuris jus užkeltų būtent į tą aukštą, kurį norėtumėte pasiekti. Jums reikia paskirti kažkiek laiko, kol liftas pasieks jums norimą aukštą, ir per tą laiką jūs taip pat galite mintyse apsvarstyti daugelį dalykų. Mintys jūsų viduje, kuo bus šviesesnės, tuo – kryptingesnės, ir tai taip pat yra pastangos jūsų, kada jūs mintyse ką nors aptarinėjate, tiek su manimi, tiek su Rojaus Trejybe, ar kiekvienas su savimi. Kuo daugiau jūs mobilizuojate pastangas bendravimo su Rojaus Trejybe, ar su manimi, vektoriumi, ta kryptimi, tuo jūsų mintys tampa rišlesnės, nuoseklesnės, ir nebėra palaidų minčių, kai viena mintis neužbaigta staiga yra pavejama kitos minties be pradžios, ir vėl nutrūksta, ir taip yra chaosas jūsų prote. Tai dėl to, kada jūs bendraujate su Mumis, turiu minty, dvasine prasme, Vienovę – tiek Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tiek ir save, tuomet jūsų mintys skaidrėja, šviesėja, ir nuoseklumas tampa jums akivaizdus. Štai tada net ir kildami į pasirinktą aukštą liftu, nežengdami materialiais laiptais, įveikiant pakopą po pakopos, jūs ir mintyse dedate pastangas, kad tą laiką paskirtumėte, kol kyla liftas, jus gabenantis į atitinkamą, jums reikalingą, aukštą, prasmingam minčių skleidimui, minčių analizei. Tai yra pastangos, dvasinės pastangos, intelektualios pastangos, tai tas pats kaip žengimas materialiais laiptais nuo pakopos ant pakopos. Ir štai atitinkamame aukšte jūs matote panoramą, matote tolimesnį vaizdą, ko nematėte būdami žemės paviršiuje, ir dvasine prasme jūs gavote apreiškimą, kuris buvo jums tas pradinis laiptas. Dabar pakilus į aukštesnį aukštą jūs matote platesnį horizontą, ir nuo jo lygio jūs gaunate naujus apreiškimus, kurie jus pakylėja vėl į aukštesnį lygį, ir vėl jūs galite kilti be perstojo aukštyn ir tuo pačiu pirmasis jūsų žengimas į liftą ar ant pirmojo pakopų laiptelio materialių laiptų laiptinėje, nėra paneigiamas, bet jis yra išplečiamas, kadangi jūs stovite jau dabar, ar lifto užkelti, ar užlipę materialiais laiptais, jūs stovite ant to laiptelio pakopos tame aukšte, kurį pasiekti įdėjote atitinkamų pastangų. Ir dabar mes galime jus kelti dar į aukštesnį lygį. Štai dėl to tas papildinys ir yra suteiktas, arba surinktas, iš mano vėlesnių mokymų, kuris sustiprins, išplės tai, ko nėra toje dalyje, pavadintoje KALBU JUMS VĖL, kuri buvo kaip atskira knyga pirmuoju leidimu išleista jūsų labui.
Dabar jūs turite tuo pačiu pavadinimu antrąjį leidimą, ir šalia įdėta dar papildanti šviesa, ne paneigianti ankstesnius teiginius, bet juos išplečianti.
Taip kad jūs turėdami šitą gyvąją knygą – o dvasinė šviesa, žinokite, visada yra gyva – paverskite ją savo gyvenimo tikrove – Rojaus Trejybės-AŠ ESU pasireiškimu savajame gyvenime. Ir retsykiais prisiminkite ir mane. Nebūkite tokie, kad vien tiktai Rojaus Trejybei atsiduodami ir išlikdami jos glėbyje, ir AŠ ESU glėbyje, nebeturite ryšio su manimi. Palaikykite ir su manimi ryšį. Juk man taip pat norisi jus laikyti savo dvasiniu broliu ar sese, kurie palaiko ryšį su manimi, ir aktyviai bendradarbiauja. Būkime bendra komanda. Veikime drauge. Juk jūs žinote, kada Apvaizda jums suteikiama, jūs tampate bendra komanda. Visa Kūrinija taip pat yra šeima – tai yra bendra komanda. Būkime ja, kaip ištikimi Rojaus Trejybės-AŠ ESU vaikai, kupini Jos meilės, ir gyvenkime meilėje, pulsuodami ja.
Aš jums palieku šitą gyvą savo nuostatą – kur bebus jūsų kojos nunešusios jus, ten būsiu aš – jūsų viduje – nes jūs mane jau įsileidote, kada aš beldžiau į jūsų širdies duris, kad atvertumėte, ir jas jūs man jau seniai atvėrėte. Todėl jūsų viduje yra netik Rojaus Trejybė ir AŠ ESU, bet ir aš esu jumyse.
Algimantas: Ačiū tau, mylimas dvasini broli, Jėzau – Šeimininke Sūnau Kūrėjau, už nuostabų apreiškimą-mokymą. Manoji valia, kad būtų, mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, AŠ ESU, Tavoji valia. Amen.
Ačiū Jurgitai už šio mokymo įrašymą, o Mantui – už išrašymą, kad galima būtų jį skaityti visiems, kurie tik nori.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-10-28 23:32:22
Komentarai
Net nepagalvojau, kad po ketverių metų antrą kartą skaitydama Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl apreiškimą rasiu jame taip giliai verčiančių susimąstyti perteiktų tokių išmintingų minčių. Nors kiekvienas dvasinis šaltinis – tiek Urantijos Knyga, tiek Rojaus Trejybės Akimirkos Amžinybė, tiek ką tik minėtas Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl apreiškimai – yra apreiškimai, kuriuos studijuojant nuolat esi priverstas susimąstyti ir mąstyti, bet šįkart man norisi pakalbėti būtent apie Kalbu Jums Vėl apreiškime perteiktus keletą mokymų ar minčių kurios man buvo lyg naujai perskaitytos, nors tikrai jau ne pirmą kartą girdėtos, o galbūt ir pačios ne kartą garsiai tartos.Kartais aš paskaitau anglišką Daily Mail ar lietuvišką Lietuvos Rytas internetines svetaines, kad perskaičius bent antraštes sužinočiau kas įvyko mūsų pasaulyje. Ir deja, bet manęs vis labiau nepradžiugina tai ką man tenka išvysti – perskaityti. Liūdina straipsniuose pateikiama nei lašelio nuoširdumo neturinti įvairi informacija. Žmoguje taip įsibujojęs gyvulinis ego, kad kiekvienas tik save temato ir tetrokšta materialaus pelno tik sau. Vis daugiau ir daugiau spausdinama kriminalinių istorijų nes mirtingojo veiksmai vis labiau žiaurėja. Viena antraštė rašo apie kažkur tai vykstantį karą, o štai kita žiūrėk šaukte šaukia apie kažkur tai vykstančius gražiausios pasaulio mis rinkimus. Vienur šaudosi, kitur savo tuštybę demonstruoja ant raudonojo kilimo. Ir taip, ką beskaitytum, ką bestebėtum visur vis paskleidžiami žemo dažnio energetiniai virpesiai, nes niekas negyvena su Rojaus Trejybe-AŠ ESU atrasta savo viduje ir dėl to tai gaunasi kaip užburtas ratas, kada vieni skuba pateikti, kad tik kuo labiau šokiruojančią medžiagą ir dažnai dar klaidinančią, kiti ją skaitantys tuo patiki, o nuolat apie tai dar mąstydami neišvengiamai baimę savyje patiria – visi papuola į žemų virpesių lauką kurį patys ir susikuria. Bet nuo kiekvieno neišmintingai atlikto veiksmo kurį atlieka bet kuris mirtingasis – juk nukenčia netgi augmenija ar gyvūnija. Štai apie ką aš daug ir mąstau paskutinėmis savaitėmis – apie mūsų veiksmų žalą ar naudą ne tik mums patiems, bet ir aplinkai. Štai, Šeimininkas Sūnus Kūrėjas kaip paaiškina vieno klystančiojo atliekamų veiksmų poveikį tiek asmeniškai tiek visuminiai:
„Kyšininko žemi energetiniai virpesiai taip pat turi poveikio visai aplinkai, ir net visai kūrinijai. Ir kuo arčiau ir daugiau su juo bendrauja kitas žmogus, tuo didesnis tas poveikis.“
„Todėl atėjo laikas ir jums atidžiau pažvelgti į visos kūrinijos tarpusavio sąsajas ir tarpusavio poveikį, kurį jūs darote ir sau, nes jūsų organizmas taip pat yra ne izoliuotas nuo visos kūrinijos gyvas kūnas, bet yra lygiai tokia pati veikianti gyva sistema ir reaguojanti į visos kūrinijos virpesių sistemą, ir kitiems, aplinkui esantiems, ir net visai kūrinijai. (Jėzus Kristus, Kalbu Jums Vėl, antrasis leidimas 165-04,05)“
“Kyšininkavimas, ar bet kokia kita netinkanti Tėvo sūnui ar dukrai yda, turi poveikio visuomenės fizinei sveikatai.” (Ten pat, 166-01)
Koks nusiskriaudęs tas, kuris mano kad dvasinius mokymus vieną kartą perskaičius to pakaks. Ir kaip vis naujai ir naujai pažvelgi į tą patį mokymą kurį skaitai jau ne pirmą ir ne antrą kartus. Kiekvienas mūsų veiksmas turi atoveiksmį. Kiekvienas mūsų veiksmas kuria arba griauna. Šiais laikais absoliuti dauguma sutinkamų žmonių rodo savo rūstų veidą – mažai kas nusišypsos nepažįstamam praeiviui, ką jau kalbėt apie pašnekinimą. Šiais laikais greičiau jau būsi draugiškai pakalbintas nebent kokios senutės, kuri paklaus kada sekantis autobusas ar paprašys perskaityti tvarkaraštį nes nusilpusios akys jau nebemato, negu maloniai bendrauti nusiteikusio bet kokio amžiaus pakeleivio. O juk kiekvienas tas rūstus veidas skleis žemus virpesius, nes ir mintys nebus iš tų šviesiųjų. Dar daugiau, gali pakakti tik to pikto žvilgsnio kad jautresnis dvasios brolis ar sesė į tai skaudžiai sureaguos ir taip jam galbūt net taps nesėkminga visa likusi diena. Tik jis nesupras to priežasties, o juk visi žmonės tarpusavyje susiję, visi veiksmai vienų su kitais yra susieti. Mes reaguojame vienas į kito atliekamą vieną ar kitą veiksmą, pasakomą žodį net atliekamą vienokį ar kitokį gestą, nes viskas užsifiksuoja pasąmonės lygyje, kuri mes nežinome kokiu gyvenimo momentu iškels tą kažkada užfiksuotą reginį, potyrį sąmonės lygyje ir kaip mes TADA sureaguosime. Bet niekas apie tai nemoko. Niekas IŠMINTINGAI nemoko atsakingumo už savo veiksmus. Jau nuo mažumės mes tik ir girdėjom NEdaryk taip, NEdaryk anaip. Bet tai nėra tai, ką vaikas turi girdėti jau nuo pat mažų dienų. Nes toks auklėjimas atves prie iškreipto aplinkos suvokimo, o atitinkamai ir klaidingo elgesio. Ir po to mokyklose mažųjų elgsenai suįžūlėjus oi, kaip stebisi mokyklos valdžia „koks neklaužada tas ar anas, kas jo tėvai?“, bet – mažai kas stebėtųsi jeigu nors kartą į rankas paimtų nuostabų mums perteiktą Kalbu Jums Vėl apreiškimą ir atidžiai pastudijavę rastų labai jau išsamiai pateiktus atsakymus tai kaip gi mums reikia gyventi...
„Jūs būsite mokomi tik teigimo metodu, o ne neigimo, koks šiandien egzistuoja jūsų pasaulyje. Jūsų dabartinio išsivystymo žmonija viską teigia per neigimą – nedaryk taip, nesielk taip, jeigu elgsiesi blogai, nukentėsi. Visi jūsų įstatymai yra draudžiančiojo pobūdžio, ir jūs laikotės tokios nuostatos, jeigu įstatymas ko nors nedraudžia, tai tą daryti galite. O jeigu jūs būtumėte priėmę mano atneštą jums gerąją žinią – Dievo Tėvystę, žmonių brolystę – tai jūsų įstatymai iš draudžiančiųjų būtų tapę jau teigiančiaisiais. Ir juose atsispindėtų Tėvo meilė ir priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis, kad nuo pat mažumės jūs diegtumėte ir savo vaikams šituos du esminius dalykus visoje kūrinijoje. O jūs irgi esate šitos pačios Tėvo kūrinijos dalis. Jūs nesate už kūrinijos ribų. Tik jūsų dvasinis tamsumas neleidžia, kol kas, jums pamatyti, kad tikrasis įstatymas gali būti tik vienas – Tėvo meilė.„ (Ten pat, 161-01)
Man patinka, kad skaitant šį nuostabųjį apreiškimą juntamas Jėzaus toks nuoširdus troškimas mums padėti. Kad tik mes pajaustumėm tai, ką jis pats savo nuoširdžių pastangų dėka pajuto atveriant save Tėvui. Nors Kalbu Jums Vėl apreiškimo tikrovė jau mums yra daug praplėsta – jau vien tai, kad mes dabar garbiname ne tik Pirmąjį Šaltinį-Tėvą, Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį, Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę bet taip pat ir Visuminę Dievybę-AŠ ESU – bet kad visa knygoje mums perteikta išmintis taptų mums tokia sava jog tai ir pasireikštų mūsų gyvensena, mums reikia gerokai padirbėti. Kaip beprasmiška yra pykti, irzti, nerimauti dar net neatsitikus kažkokiam nemalonumui, kaip beprasmiška net mažiausiu žodeliu nekantriai atsakyti savo vaikui ar panašiai. Kiekvienas mes turime savyje tokių charakterio savybių, kurias manome ar netgi ir žinome, kad reikėtų pakeisti. Bet jos nepasikeis per akimirką, jos keičiasi pamažu mums vis labiau save atveriant Rojaus Trejybei-AŠ ESU.
„Juk ir jūs turite tokį pasakymą – “Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi.” Arba dar ir tokį – “Pasakyk, kas tavo draugas, aš pasakysiu kas esi tu.”
Štai kodėl, norėdami atsisakyti bet kokių neigiamų savo netikro ir gyvulinio charakterio savybių, jūs, kiekvienas, visada ir turite ne tuščiai kovoti su pačiomis savybėmis, nes jūs nuo šitos kovos pavargsite, išseksite, nusivilsite, kad niekaip ir nepriartėjate prie pergalės, o atsigręžti į dieviškųjų savybių Šaltinį, esantį jūsų pačių viduje per savo fragmentą, ir tuo pačiu užmegztu gyvu kanalu įsileisti Jo paties gyvojo ir tos pačios kokybės vandens.
Štai kokia yra tikroji ir vienintelė kryptis, kaip jūs galite įveikti savo neigiamas savybes, kurios jus graužia iš vidaus, net jeigu jūs šito ir nenorėsite pripažinti ir vis tvirtinsite, kad nejaučiate baimės, nerimo, esate ramūs, esate stiprūs ir sveiki. Tačiau tie jūsų tvirtinimai yra tik pačiame jūsų sąmonės paviršiuje.
Jūsų pasąmonė yra gyvas nervų karštas kamuolys, kuris visas liepsnoja baime ir nerimu, ką demonstruoja jūsų nuolatiniai ir chaotiški sapnai.(173-03,04,05)
„Šiandien mano mokymai jums taps tuo patarėju, kuris palengvins visą jūsų kelią ateityje, su sąlyga, jeigu jais pasinaudosite.(Ten pat, 187-05)
Gyvasis ryšys su Tėvu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU yra pats svarbiausias mūsų, mirtingųjų gyvenime. Tik gyvasis bendravimas su Juo mus atves prie išmintingų sprendimų gyvajame dvasiniame kelyje dalinant save visų labui, išvengiant daugybės problemų, kurios mums iš dabar dar tokių realių taps vis labiau išsprendžiamomis per mūsų gyvąjį ryšį. Mums vis labiau suvokiant problemų židinius galėsime-galime matyti ir išeitį iš jų. Giluminiai nesuvokiant iš kur jos kyla ir kaip jas išspręsti nežinosime. Bet jau dabar mes patiriame kaip išmintingo patarimo pasiklausius mes būsime laimėtojais. Pasidalinsiu su jumis savo patyrimu.
Vakar ryte išbėgau į lauką pabėgioti, mat jau porą savaičių kiekvieną dieną po pusvalandį aš skiriu intensyviam sportui bėgiojant namuose bėgimo takeliu ar mano didžiam malonumui – lauke, kai turiu tam progą. Kadangi esu šiek tiek sėslaus charakterio žmogus, tai kiek pabėgėjusi aš norėjau stabtelėti, pailsėti mat porą žingsnelių, bet tuoj išgirdau aiškų „bėk“, ir paklususi bėgu toliau. Po kurio laiko dar porą kartų bandau stabtelėti ir vėl išgirstu „bėk, nesustok“. Aš pažįstu šį balsą – jis labai aiškus – ir žinau, kad tai mano labui yra sakoma ir visada klausau. Taip man bebėgant aš kalbuosi, kausiu to kas man rūpi ir išgirdusi atsakymą toliau klausiu. Neleidžiu savęs varginti abejojimais dėl mokymo suteikiamo man šimtaprocentinio švarumo, bet bandydama primesti savo valią – o tai gal taip, gal vis tik taip?... – tuoj būnu dėl to įspėta. Ir laiminga klausau kas man sakoma, taip nei karto nepasiduodama pagundai pailsėti einant, ne bėgant. Savo numatytą maždaug ketverių su puse kilometro distanciją visada nubėgu per pusę valandos, jeigu sustočiau tai jai jau būtų daugiau kaip pusvalandis. Taigi, šį kartą nubėgusi įprastą atstumą prisiminusi pažvelgiu į laikrodį ir nudžiungu pamačiusi – LYGIAI trisdešimt minučių nuo išbėgimo pradžios. Jeigu būčiau sustojusi tiek kartų kiek ketinau, būtų bent penkiomis minutėmis vėliau. Na, gerai, kad paklausiau. Bet, vadinasi turiu kur pasistengti, negi pabloginsi savo sporto įprastinius rezultatus. Minties Derintojo suteikiamas man mokymas apie tai ir buvo, patariant man kaip išmintingai elgtis, kad fizinis kūnas nekentėtų nuo netinkamos mitybos. Šiuo metu man tai ypač aktualu ir aš linkusi paklausyti ir patarimo, kad nesidairyčiau į kitus, o klausyčiau to, kas man sakoma individualiai. Tokiu pokalbiu bėgiojant aš mėgavausi gal tik prieš porą metų bėgant tuo pačiu keliu, bet vis tik šis kartas mane maloniai nustebino, nors su Rojaus Trejybe-AŠ ESU aš kalbuosi kiekvieną dieną ką nors veikdama, bet kad išgirsti mokymą kurie mums yra nuolat suteikiami reikia, kad tas nenuorama protas būtų labai jau nurimęs. Bet, kuo daugiau mes dedame pastangų kreipiantis į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tuo mažesnis chaosas mūsų prote. Ir labai jau malonu dėti tokias pastangas – kalbėti su savo tikruoju Tėvu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Kaip dažnai pagalvoju, na, kaip gera būti išklausytai. Tai tiesiog dovana. Ir, kuo nuoširdžiau mes kiekvienas stengsimės tuo geriau bus visai žmonijai.
„Jūs esate žmonija. Žmonija nėra toli nuo jūsų. Ji prasideda ir baigiasi jūsų viduje.“ (Ten pat, 162-02-02)
Nors įpusėjusi skaityti Kalbu Jums Vėl apreiškimą šį savo mokymą pateikiau įtraukdama į jį vos keletą man taip įsimintų citatų, bet kiek daug nuostabių pamokančių minčių čia mums Šeimininko Sūnaus Kūrėjo pasakyta. Dažnai jas perskaičius užplūsta mintis: „Juk tai kiekvienas mes turim išgirsti, suvokti – tai taip svarbu, tai taip tikroviška ir gyva, tai turi tapti mano gyvenimu...“
„Tobulumas yra ne tikslas, o procesas. O norint jame dalyvauti reikia ne stoviniuoti vietoje ar sukti žemyn, bet visą laiką žengti tik į priekį, tik į ten, kur dar žengta nebuvo, kas dar patirta nebuvo.“ (Ten pat, 160-02-02)
Urantai, vieninteliai ir žengia ten kur žengta dar nebuvo. Būdami procese, šviesinant save ir aplinką vis labiau atsiduodant Rojaus Trejybei-AŠ ESU ir vis labiau patiriant pasitenkinimą tuo prasmingu procesu.
Su meile, Vita
vvita
2015-03-02 09:00:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]